CP v2

Category: Regionai

  • Telšių r. savivaldybė ieško gelbėjimo paslaugų paplūdimyje: paskelbtas viešasis pirkimas

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, kuriuo ieškoma gelbėjimo paslaugų teikėjo paplūdimyje. Savivaldybė kviečia tiekėjus teikti pasiūlymus pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nurodytas sąlygas.

    Skelbime nurodoma, kad pirkimo pavadinimas yra gelbėjimo paslaugų teikimo paplūdimyje pirkimas, o pirkimo numeris – 7 875 860. Tokie pirkimai paprastai skelbiami prieš vasaros sezoną, kai savivaldybėms aktualu užtikrinti poilsiautojų saugumą prie vandens.

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2026-05-25, vietos laiku 09:00. Tiekėjams rekomenduojama neatidėlioti dokumentų pateikimo, nes viešųjų pirkimų procedūrose dažnai taikomi griežti reikalavimai dėl formos, terminų ir pateikiamų kvalifikacijos įrodymų.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti pranešimus apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia įmonėms greičiau pastebėti skelbimus ir pasirengti konkursams, ypač kai paslaugos yra sezoninės ir planavimas vyksta iš anksto.

    Visa detali informacija apie sąlygas, reikalavimus ir pasiūlymų teikimo tvarką skelbiama oficialiame viešųjų pirkimų skelbime. Būtent ten tiekėjai gali rasti technines specifikacijas, dokumentų sąrašą ir kitus privalomus pateikti duomenis.

  • Gargžduose atsidaro „Gargždų kūrybos stotis“: garažų masyvas virsta koncertų ir dirbtuvių erdve

    Gargžduose atsidaro „Gargždų kūrybos stotis“: garažų masyvas virsta koncertų ir dirbtuvių erdve

    Gargžduose gegužės 19 dieną 18 valandą duris atvers „Gargždų kūrybos stotis“ – iniciatyva, kuri Turgaus gatvės garažų masyvą laikinai pavers kultūros, edukacijų ir bendruomenės susitikimų vieta. Organizatoriai žada, kad erdvėje vyks koncertai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, kino vakarai ir įvairios patyriminės veiklos.

    Projektas pristatomas kaip miesto centro pokyčių dalis: teritorijoje ateityje planuojami infrastruktūros sprendimai, todėl iki didesnių darbų pradžios garažai įveiklinami kūrybai. Tokie laikini sprendimai vis dažniau taikomi miestuose, siekiant, kad viešos erdvės nenaudojamos neliktų „tuščios“, o gyventojai į pokyčius įsitrauktų dar prieš rekonstrukcijas.

    „Ši iniciatyva – dalis didesnių Gargždų centro pokyčių. Prieš prasidedant transformacijai nuspręsta garažų erdves įveiklinti kūrybai ir suteikti jiems naują vaidmenį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas veiks garažuose?

    Skelbiama, kad visą vasarą skirtinguose garažuose veiks įvairių įstaigų kūrybinės stotelės. Prie iniciatyvos jungiasi J. Lankučio viešoji biblioteka, Gargždų kultūros centras, Gargždų atviras jaunimo centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras bei Gargždų krašto muziejus.

    Gargždų krašto muziejus planuoja „Miesto istorijos stotelę“, kurioje numatytos kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos ir parodos. Taip pat atidarymo metu gyventojai bus kviečiami dalintis prisiminimais, nuotraukomis ir šeimos relikvijomis, susijusiomis su Gargždų istorija.

    Bibliotekos erdvė „Žodžiai veža“ bus skirta veikloms, kur susitinka knygos, kūryba ir gatvės menas. Atidarymo dieną numatytos gatvės meno dirbtuvės, o vėliau planuojami knygų mainai ir tvarumo temoms skirtos iniciatyvos.

    Jaunimui, šeimoms ir scenai

    Gargždų atviro jaunimo centro garaže „GAJC 77“ numatyti turnyrai, karaokės vakarai, filmų peržiūros, grafičio ir molio dirbtuvės bei koncertai. Tuo metu Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras žada kino seansus iš automobilio, o Gargždų kultūros centras – repeticijas, koncertus ir performansus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių programa bus nuolat pildoma, todėl veiklų spektras gali keistis viso sezono metu. Praktikoje tokie projektai dažnai sėkmingiausi tada, kai į juos įsitraukia ne tik institucijos, bet ir vietos kūrėjai, bendruomenės bei edukatoriai, todėl lankytojams verta sekti atnaujinimus.

    Vienas garažas – atviras idėjoms

    Skelbiama, kad vieną garažą įrengė Klaipėdos rajono savivaldybė ir jis bus atviras įvairioms kūrybinėms veikloms. Kviečiamos prisijungti įstaigos, laisvieji menininkai, būrelių vadovai ir kiti iniciatyvų autoriai, norintys organizuoti užsiėmimus ar renginius.

    Norintiems prisidėti prie programos organizatoriai siūlo kreiptis Klaipėdos rajono savivaldybės nurodytais kontaktais. Tokia atvira struktūra, kai dalis programos formuojama „iš apačios“, gali padėti greičiau pritraukti naujų veiklų ir išbandyti formatus, kurie įprastose salėse ar kultūros įstaigose ne visada įmanomi.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.

  • Vištyčio seniūnijos 2025 metų ataskaita: kas padaryta keliuose, apšvietime ir viešose erdvėse

    Vištyčio seniūnijos 2025 metų ataskaita: kas padaryta keliuose, apšvietime ir viešose erdvėse

    Vištyčio seniūnijoje įvyko išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurios metu pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita ir aptarti gyventojams aktualiausi darbai. Susitikimas tapo proga ne tik įvardyti padarytus darbus, bet ir išgirsti, kur bendruomenė mato didžiausius prioritetus artimiausiu metu.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Tarybos narys Bronislavas Polita, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai. Savivaldybės atstovų dalyvavimas leido gyventojams tiesiogiai užduoti klausimus ir tikslintis dėl planuojamų sprendimų.

    Pagrindiniai darbai seniūnijoje

    Vištyčio seniūnas Anatolijus Lesnickas pristatė, kokie darbai per metus buvo atlikti seniūnijos teritorijoje ir kokios iniciatyvos įgyvendintos. Pasak seniūnijos, didžiausias dėmesys skirtas kelių ir gatvių priežiūrai, viešųjų erdvių tvarkymui, apšvietimo atnaujinimui bei gyvenamosios aplinkos gerinimui.

    Ataskaitoje akcentuota, kad tęsti kelių greideriavimo darbai ir gerinta žvyro kelių būklė, o pėsčiųjų infrastruktūroje įgyvendinti konkretūs remonto sprendimai. Tarp paminėtų darbų išskirtas sutvarkytas šaligatvio ruožas tarp Taikos ir Sodų gatvių, kuris gyventojams svarbus kasdieniam judėjimui.

    Dėmesys viešosioms erdvėms ir patogumams

    Per metus vykdyti viešųjų erdvių, poilsio teritorijų ir kapinių priežiūros darbai, tvarkyti gėlynai. Tokie darbai dažnai nėra matuojami vien didelėmis investicijomis, tačiau daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei ir miestelio tvarkos pojūčiui.

    Taip pat įgyvendintas projektas Paprūsės 500 metų sukakčiai įamžinti, kurio rezultatas – miestelyje pastatytas skulptūrinis suolas. Seniūnija pabrėžė ir praktinius sprendimus gyventojų bei svečių patogumui: Ežero gatvėje įrengtas viešasis tualetas.

    Ką kėlė gyventojai?

    Susitikimo pabaigoje savivaldybės vadovai atsakė į gyventojų klausimus ir aptarė, kaip seniūnijoje vykdomi projektai siejasi su platesniais savivaldybės planais. Gyventojams svarbiausios temos tradiciškai susijusios su kelių būkle, apšvietimu, viešųjų erdvių priežiūra ir darbų prioritetų nustatymu.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė bendrystės ir susitelkimo svarbą, o seniūnija akcentavo tęstinį tikslą gerinti gyvenamąją aplinką bei didinti Vištyčio patrauklumą. Tokios sueigos laikomos vienu pagrindinių būdų suderinti gyventojų lūkesčius, seniūnijos galimybes ir savivaldybės planavimą.

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškyje ėjimo renginys „Stipresnės kartu“: dėmesys mamų psichikos sveikatai ir bendrystei

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pakvietė bendruomenę į ėjimo renginį „Stipresnės kartu“, skirtą Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Iniciatyvos tikslas – priminti, kad emocinė sveikata po gimdymo ir auginant vaikus yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

    Tokie bendruomeniniai pasivaikščiojimai įvairiuose Lietuvos miestuose rengiami jau ketvirtus metus. Organizatoriai pabrėžia, kad paprastas išėjimas į lauką, pokalbis ir buvimas tarp žmonių gali tapti pirmu žingsniu mamoms, kurios jaučiasi pervargusios, vienišos ar susiduria su nuotaikos svyravimais.

    Jaukus susitikimas Vilkaviškyje

    Šį kartą Vilkaviškyje susirinkusiųjų nebuvo daug, tačiau susitikimas vyko šiltai ir ramiai, o gerą nuotaiką palaikė palankus oras. Prie iniciatyvos prisijungė kelios mamos su vežimėliais, taip pat Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikai.

    Susirinkusiuosius prie Vilkaviškio kultūros centro pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad motinystė dažnai susideda ne tik iš džiugių akimirkų, bet ir iš kasdienio nuovargio, nerimo bei atsakomybės, todėl palaikymas ir bendrystė tampa ypač reikalingi.

    „Tokie renginiai yra labai svarbūs, nes primena, kad mamoms taip pat reikia palaikymo, dėmesio ir bendrystės. Motinystė kupina ne tik gražių akimirkų, bet ir kasdienių iššūkių, todėl labai svarbu, kad mamos nesijaustų vienos“, – sakė Daiva Riklienė.

    Kodėl apie tai kalbama vis dažniau

    Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminė depresija, nerimo sutrikimai ir emocinis perdegimas gali paveikti ne tik pačią mamą, bet ir visos šeimos savijautą. Dėl to vis dažniau kalbama apie ankstyvą atpažinimą, palaikymo tinklą ir mažus, kasdienius įpročius, kurie padeda atkurti vidinę pusiausvyrą.

    Būtent bendruomeniniai renginiai, tokie kaip ėjimo iniciatyvos, leidžia saugiai pradėti pokalbį apie sunkumus ir sumažina jausmą, kad su iššūkiais tenka tvarkytis vienai. Specialistai pabrėžia, kad emocinė parama gali būti įvairi: nuo artimųjų įsitraukimo iki konsultacijų ir pagalbos grupių.

    Žygis iki miesto sodo

    Po sveikinimų dalyviai drauge patraukė iki miesto sodo. Ten jų laukė Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro parengtos veiklos ir užsiėmimai, skirti ne tik judėjimui, bet ir prasmingam pabuvimui kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva ir toliau augins vietos bendruomenės įsitraukimą, o žinutė apie mamų psichikos sveikatą pasieks ir tas, kurios kol kas nedrįsta paprašyti pagalbos. Pasak renginio rengėjų, svarbiausia – kurti aplinką, kurioje mamos jaustųsi išgirstos ir palaikomos.

  • Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Kauno rajone vykstančiuose Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos mokymuose dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos nariai ir tarybos sekretorė. Tokie susitikimai skirti stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį savivaldoje ir gerinti bendradarbiavimą tarp gyventojų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių.

    Mokymuose Vilkaviškio rajonui atstovauja Ramūnas Žemaitis, Rimvydas Palubinskas, Asta Ivanauskienė, taip pat Bendruomeninių organizacijų tarybos sekretorė Vilma Galinaitienė. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeninės organizacijos vis dažniau tampa svarbiu partneriu sprendžiant kasdienius vietos klausimus, nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių iniciatyvų.

    Mokymų programoje daug dėmesio skiriama pilietinio įsitraukimo stiprinimui, lyderystei ir gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Aptariama, kaip kurti atviresnį dialogą su skirtingomis grupėmis, įtraukti jaunimą, senjorus bei naujus gyventojus, o sprendimus priimti remiantis aiškiais bendruomenės poreikiais.

    Taip pat nagrinėjami bendradarbiavimo modeliai, kurie padeda sklandžiau derinti iniciatyvas su savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais. Praktinėse diskusijose dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami dažniausi iššūkiai, tokie kaip narių pritraukimas, veiklų tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas.

    Pasak organizatorių, mokymų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti savivaldybių tarybų narius imtis konkrečių veiksmų savo rajonuose. Tikimasi, kad grįžę dalyviai pritaikys aptartus sprendimus stiprindami bendruomeninių organizacijų veiklą ir didindami gyventojų įsitraukimą į vietos iniciatyvas.

  • Visagine plečiama išmani atliekų tvarkymo sistema: nauji davikliai leis rečiau vežti atliekas

    Visagine plečiama išmani atliekų tvarkymo sistema: nauji davikliai leis rečiau vežti atliekas

    Visagine tęsiama išmanios atliekų tvarkymo sistemos plėtra – pusiau požeminiuose mišrių komunalinių atliekų konteineriuose pradėti montuoti atliekų lygio matavimo davikliai. Savivaldybė teigia, kad sprendimas priimtas po bandomojo etapo, kuris parodė realią technologijos naudą kasdienėje atliekų surinkimo veikloje.

    Per bandomąjį projektą davikliai leido realiuoju laiku matyti konteinerių užpildymą ir tiksliau planuoti ištuštinimo laiką. Tokie duomenys ypač svarbūs sezoniniais laikotarpiais ar švenčių metu, kai atliekų srautai miestuose dažnai svyruoja ir įprasti grafikai ne visada atitinka faktinį poreikį.

    Kaip veiks sistema?

    Naujai diegiami davikliai rinks detalius duomenis apie konteinerių užsipildymo dinamiką, o vėliau jie bus analizuojami ir naudojami maršrutų optimizavimui. Praktikoje tai reiškia, kad atliekų vežėjai galės vykti pirmiausia į tuos taškus, kur konteineriai jau artėja prie pilno užsipildymo, o ne laikytis vien tik iš anksto nustatyto grafiko.

    Toks planavimas paprastai padeda sumažinti perteklinių reisų skaičių, trumpina nuvažiuojamus atstumus ir leidžia taupyti degalus. Kartu mažėja ir tarša, kuri susidaro atliekų surinkimo transportui važinėjant mieste, ypač jei dalis maršrutų anksčiau būdavo atliekama „profilaktiškai“, kai konteineriai dar nebūdavo pilni.

    Ko tikisi savivaldybė?

    Savivaldybė akcentuoja, kad išmanesnis atliekų surinkimas turėtų pagerinti ir aplinkos švarą: laiku ištuštinami konteineriai padeda išvengti perpildymo, šalia paliekamų maišų ar vėjo išnešiojamų šiukšlių. Gyventojams tai dažniausiai reiškia tvarkingesnes aikšteles ir greitesnį reagavimą, kai konkrečioje vietoje atliekų susikaupia daugiau nei įprastai.

    Planuojama, kad sukaupti duomenys taps pagrindu tolimesniems sprendimams, susijusiems su atliekų tvarkymo infrastruktūros priežiūra ir planavimu. Visagino savivaldybė teigia nuosekliai diegianti inovacijas, kurios padeda kurti tvaresnę miesto aplinką ir efektyviau naudoti viešuosius išteklius.

    Informaciją apie projekto eigą pateikė Visagino savivaldybės administracija.

  • Ignalina kviečia į ugniagesių gretas: pamaininis darbas kas ketvirtą parą ir aiškios stojimo sąlygos

    Ignalina kviečia į ugniagesių gretas: pamaininis darbas kas ketvirtą parą ir aiškios stojimo sąlygos

    Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba paskelbė ieškanti norinčių tapti statutiniais valstybės tarnautojais ir užimti ugniagesio gelbėtojo pareigas. Atranka aktuali tiek pradedantiems, tiek ieškantiems stabilios, aiškiomis taisyklėmis grįstos tarnybos viešajame sektoriuje.

    Darbo vieta numatyta Ignalinoje, Taikos gatvėje 15. Tarnyba nurodo, kad darbas organizuojamas pamainomis, budint kas ketvirtą parą po 24 valandas, todėl toks grafikas gali būti patogus planuojantiems laiką ilgesniais ciklais.

    Ugniagesio gelbėtojo darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir reagavimą į įvairias gelbėjimo situacijas, prevencinę veiklą bei pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Tokiose pareigose svarbios fizinės ir psichologinės savybės, disciplina, komandiškumas ir nuolatinis pasirengimas veikti greitai.

    Norintiems kandidatuoti rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar pamaininis darbas ir tarnybos specifika tinka, o dėl stojimo reikalavimų, dokumentų bei atrankos etapų pasidomėti oficialioje ugniagesių atrankos informacijoje. Papildomai pasiteirauti galima telefonu +370 655 01 727.

    Informaciją pateikė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

  • Vaiko dienos proga „Mamų unija“ kviečia skambinti 1344: parama vėžiu sergantiems vaikams

    Vaiko dienos proga „Mamų unija“ kviečia skambinti 1344: parama vėžiu sergantiems vaikams

    Artėjant Vaiko dienai paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ gegužės 11–15 dienomis rengia kasmetinę socialinę akciją Paskambink man šiandien. Jos tikslas – telkti paramą vėžiu sergantiems vaikams ir stiprinti jų bei artimųjų emocinę gerovę.

    Prisidėti kviečiama skambinant trumpuoju numeriu 1344, o viena auka siekia 5 eurus. Organizatoriai nurodo, kad surinktos lėšos bus nukreiptos veikloms, kurios padeda vaikams ligoninėse jaustis saugiau ir išlaikyti ryšį su įprastu gyvenimu.

    Pasak „Mamų unijos“, dalis paramos skiriama renginiams ir užimtumo iniciatyvoms gydymo įstaigose, kai ilgas laukimas ir procedūrų rutina tampa ypač emociškai sudėtinga. Tokios veiklos vaikams suteikia daugiau džiugių patirčių, o šeimoms padeda išlaikyti viltį ir kasdienybės ritmą.

    Fondas pabrėžia, kad emocinė parama onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams yra ne mažiau svarbi nei praktinė pagalba. Ilgalaikis gydymas dažnai reiškia ribotą socialinį gyvenimą, nutrūkusius įprastus kontaktus ir didesnį stresą, todėl bendruomenės dėmesys ir palaikymas tampa reikšminga atspirtimi.

    Akcija Paskambink man šiandien kasmet primena ir paprastą, bet svarbią žinutę: net trumpas gestas gali tapti realia pagalba. „Mamų unija“ kviečia nelikti abejingiems ir prisidėti skambučiu, kad Vaiko diena daugiau vaikų ligoninėse būtų šviesesnė.