CP v2

Category: Regionai

  • Ukmergės turizmo ir verslumo centras startuoja su vadove: konkursą laimėjo Ieva Gliaudelė

    Naujai įsteigta Ukmergės rajono savivaldybės viešoji įstaiga Ukmergės turizmo ir verslumo centras nuo gegužės 8 dienos pradeda veiklą su nuolatine vadove. Įstaigai vadovaus Ieva Gliaudelė, laimėjusi balandžio 15 dieną vykusį konkursą.

    Sprendimą steigti centrą Savivaldybės taryba priėmė 2026 metais vasario 6 dieną. Per artimiausias savaites buvo parengti steigimo dokumentai, patvirtinti įstatai, o įstaiga įregistruota Registrų centre teisės aktų nustatyta tvarka.

    Iki direktorės paskyrimo centrui laikinai vadovavo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos pareigas einanti Lina Kasmauskienė. Šiuo metu Ieva Gliaudelė yra vienintelė Ukmergės turizmo ir verslumo centro darbuotoja.

    Artimiausiu metu Savivaldybės taryboje planuojama svarstyti klausimus dėl ilgalaikio turto perdavimo ir įstaigos finansavimo užtikrinimo. Centras įsikūręs Kęstučio aikštėje 2-2, Ukmergėje.

    Pirmąją darbo dieną naująją vadovę pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad centras turėtų tapti vienu koordinuojančių taškų, sujungiančių turizmo kryptis ir verslo iniciatyvas rajone.

    Ieva Gliaudelė yra gimusi ir augusi Ukmergėje, po studijų sugrįžusi gyventi į gimtąjį miestą. Ji baigė sociologijos studijas Vilniaus universitete ir veiklos audito magistrantūrą Mykolo Romerio universitete.

    Iki šiol ji dirbo Ukmergės kraštotyros muziejuje kultūrinės veiklos vyriausiąja vadybininke, kur buvo atsakinga už turizmo veiklų planavimą ir įgyvendinimą. Jos veiklos lauke buvo turizmo produktų kūrimas ir atnaujinimas, maršrutų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia, taip pat rajono lankytinų vietų jungimas į temines kryptis, tarp jų ir projektas „Dvarų žiedas“.

    Direktorė taip pat yra Ukmergės rajono žydų bendruomenės projektų koordinatorė, todėl turi patirties rengiant iniciatyvas, pritraukiant finansavimą ir įgyvendinant projektus. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad tokia patirtis gali būti svarbi kuriant centro veiklos modelį, kuriame susitinka viešasis interesas, bendruomenės ir vietos verslas.

    „Dalyvauti konkurse į Ukmergės turizmo ir verslumo centro direktoriaus pareigas paskatino mano profesinė patirtis ir aiškus matymas, kaip galima stiprinti turizmo ir verslumo sistemą Ukmergėje“, – sakė Ieva Gliaudelė.

    „Man svarbu, kad Ukmergė būtų ne tik graži vieta, bet ir patraukli patirtimi, kad atvykstantys žmonės rastų ką veikti, o vietos bendruomenė ir verslas būtų šio proceso dalimi“, – teigė ji.

    Anot direktorės, centro tikslas turėtų būti nuoseklus turizmo ir verslumo ekosistemos stiprinimas, o pati įstaiga gali veikti kaip praktinė platforma bendroms iniciatyvoms. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų tendencijas regionuose, kai savivaldybės siekia ne tik reklamuoti lankytinas vietas, bet ir kurti patyriminius maršrutus, stiprinti vietos paslaugų kokybę bei skatinti bendradarbiavimą su smulkiuoju verslu.

    Ieva Gliaudelė sako didžiausią dėmesį skirsianti patyriminiam turizmui, naujų produktų kūrimui ir partnerystėms. Jos teigimu, siekis yra, kad Ukmergė būtų ne tik lankoma, bet ir patiriama, o tai reikalauja kryptingo darbo su renginiais, maršrutais, paslaugų teikėjais ir komunikacija.

    Kalbėdama apie vadovavimą, ji pabrėžė atsakomybę, iniciatyvumą ir nuoseklumą, taip pat gebėjimą telkti komandą. Savivaldybėje tikimasi, kad įstaigai įsibėgėjant bus formuojama komanda ir aiškiai apibrėžtas finansavimo bei turto naudojimo pagrindas, kad centras galėtų pilnavertiškai vykdyti priskirtas funkcijas.

  • Ukmergėje savaitgaliui atveriama Vilniaus gatvės atkarpa: eismas abiem juostomis, autobusai – apylanka

    Ukmergėje šį savaitgalį laikinai keičiamas eismo organizavimas remontuojamoje Vilniaus gatvės atkarpoje. Savivaldybė skelbia, kad sprendimas priimtas siekiant palengvinti vairuotojų judėjimą intensyvesniu savaitgalio laikotarpiu.

    Nuo gegužės 8 dienos 17.00 valandos iki gegužės 11 dienos 7.00 valandos Vilniaus gatvės atkarpoje nuo sankirtos su Vytauto gatve iki Paupio gatvės bus leidžiamas eismas abiem eismo juostomis. Tai reiškia, kad minėtu laiku vairuotojams nebus taikomi dalis iki tol galiojusių susiaurinimų, susijusių su remonto darbais.

    Vis dėlto viešojo transporto keleiviams pokyčių bus mažiau: miesto autobusai ir toliau važiuos apylanka pagal anksčiau nustatytą tvarką. Savivaldybė pabrėžia, kad maršrutų schema kol kas nesikeičia, todėl kelionės trukmė daliai keleivių gali išlikti ilgesnė nei įprastai.

    Pasibaigus nurodytam laikotarpiui eismo organizavimas Vilniaus gatvėje bus grąžintas į anksčiau skelbtą režimą su ribojimais, reikalingais remonto darbams tęsti. Vairuotojų prašoma planuoti keliones su laiko atsarga ir stebėti laikiną kelio ženklinimą bei nukreipimus.

    Savivaldybė ragina visus eismo dalyvius būti atidžius, laikytis Kelių eismo taisyklių ir įvertinti, kad darbų zonoje situacija gali keistis priklausomai nuo atliekamų darbų eigos. Taip pat primenama, kad net ir laikinai atvėrus abi juostas, dėl remonto technikos ar darbų specifikos gali būti taikomi papildomi trumpalaikiai ribojimai.

  • Telšių „Germanto“ progimnazija ieško direktoriaus: atlygio koeficientas ir atrankos data

    Telšių rajono savivaldybė 2026 metų gegužės 7 dieną paskelbė konkursą Telšių „Germanto“ progimnazijos direktoriaus pareigoms. Su atranką laimėjusiu vadovu būtų sudaryta terminuota darbo sutartis penkeriems metams.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siektų nuo 2,5524 iki 2,5758 baziniais dydžiais. Konkretus dydis priklausytų nuo pedagoginio darbo stažo ir mokinių skaičiaus.

    Pagrindinės vadovo atsakomybės

    Būsimo direktoriaus darbas apimtų strateginį mokyklos valdymą, metinių ir strateginių planų rengimo organizavimą bei jų įgyvendinimo užtikrinimą. Taip pat būtų atsakinga už veiklos įsivertinimą, stebėseną ir sprendimus dėl išteklių naudojimo.

    Direktorius turėtų užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimą, finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą, teisėtą ir efektyvų lėšų bei turto naudojimą. Nemaža dalis funkcijų siejama ir su bendruomenės telkimu, lyderystės kultūros stiprinimu bei skaidriu sprendimų priėmimu.

    Vadovui taip pat tektų formuoti mokyklos vidaus struktūrą, tvirtinti pareigybių sąrašą ir darbuotojų pareigybių aprašymus, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus. Skelbime pabrėžiama pareiga rūpintis darbo sąlygomis, darbuotojų paieška bei profesiniu tobulėjimu.

    Į direktoriaus atsakomybių lauką įeitų ugdymo proceso organizavimas ir kokybė, saugios ir palankios aplinkos užtikrinimas, smurto bei patyčių prevencija. Taip pat numatytas mokinių maitinimo ir vežimo organizavimas, pagalbos mokiniams teikimo užtikrinimas, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatams?

    Pretendentams keliami reikalavimai turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Kandidatas taip pat turi atitikti bent vieną iš alternatyvių kriterijų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ir pedagoginio darbo stažu arba su švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos ar viešojo administravimo studijomis bei profesine patirtimi.

    Skelbime nurodoma, kad būtinos vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos bei ne trumpesnė kaip vienų metų nepertraukiamo vadovavimo patirtis, vadovaujant ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei, arba švietimo organizavimo ir priežiūros patirtis viešojo administravimo ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Taip pat reikalaujama lietuvių kalbos mokėjimo, bent B1 lygio vienos iš Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) žinių ir nepriekaištingos reputacijos. Kandidatams primenama, kad užsienio kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi atitikti nustatytą tvarką ir būti galiojantis.

    Dokumentai ir svarbiausios datos

    Kandidatai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą „Europass“ CV formatu. Taip pat būtinos vadovavimo švietimo įstaigai gairės ir kompetencijų vertinimo ataskaita, taip pat darbo stažą ir kalbų mokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų rugpjūčio 12 dienos imtinai, pirmiausia elektroniniu paštu, o jei tai neįmanoma, registruotu laišku savivaldybės administracijai. Atranka numatyta 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o apie individualų laiką pretendentams būtų pranešta ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.

    Skelbime taip pat akcentuojama Nacionalinės švietimo agentūros atliekama vadovavimo kompetencijų vertinimo procedūra. Kandidatams, pateikusiems prašymą dalyvauti konkurse, rekomenduojama per 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo dienos užsiregistruoti kompetencijų vertinimui.

    Pretendentai iki atrankos gali susipažinti su progimnazijos veikla ir poreikiais bei pristatyti vadovavimo gaires bendruomenei tiesiogiai arba nuotoliniu būdu. Pažymima, kad nesilankymas mokykloje nelaikomas pažeidimu ir vertinimui įtakos neturi.

  • Luokėje parduota katilinė su priklausiniais: už kiek savivaldybė realizavo turtą Telšių g. 66B

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė informaciją apie parduotą nekilnojamąjį turtą Luokės miestelyje. Savivaldybė nurodo, kad sandoris apėmė katilinės pastatą ir kelis jam priskirtus inžinerinius statinius.

    Parduotas vieno aukšto gamybos, pramonės paskirties pastatas katilinė, kurio statybos metai yra 1982. Jo bendras plotas siekia 132,67 kv. m, nurodoma savivaldybės pateiktuose duomenyse.

    Kartu parduoti ir keli kiti inžineriniai statiniai: trys kiemo aikštelės, kurių plotai yra 649,66 kv. m, 107,67 kv. m ir 486,79 kv. m. Taip pat į sandorį įtraukti trys tvoros statiniai, kurių ilgiai atitinkamai yra 173,66 m, 102,59 m ir 63,02 m.

    Savivaldybė pažymi, kad tvoros yra fiziškai pažeistos, o jų likutinė būklė įvardijama kaip likę apie 80 proc. Tokia informacija pirkėjams paprastai svarbi vertinant papildomas investicijas į teritorijos sutvarkymą ir saugą.

    Šiam turtui priskirtas 1,1832 ha žemės sklypas Luokės kadastrinėje vietovėje. Visi objektai yra Telšių g. 66B, Luokės miestelyje, Telšių rajono savivaldybėje.

    Telšių rajono savivaldybės administracijos teigimu, visas šis turtas parduotas už 16 921 eurą. Tokie savivaldybių pranešimai viešinami siekiant užtikrinti skaidrumą valdant ir realizuojant viešąjį turtą.

  • Luokėje parduotas savivaldybės angaras su sklypu: sandoris siekė 36 330 eurų

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie įvykusį nekilnojamojo turto sandorį Luokės miestelyje. Parduotas angaras su jam priskirtais statiniais ir žemės sklypu, esantis Telšių gatvėje.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, parduotas vieno aukšto metalinis pastatas angaras, kurio statybos metai yra 1982. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip sandėliavimo.

    Angaro bendras plotas siekia 453,28 kvadratinio metro. Kartu perleisti ir kiti inžineriniai statiniai, esantys toje pačioje teritorijoje.

    Sandorio apimtis apėmė kiemo aikštelę, kurios plotas yra 333,61 kvadratinio metro, taip pat tvorą, kurios ilgis 134,56 metro. Savivaldybė nurodo, kad tvora fiziškai pažeista, išlikę apie 80 proc.

    Šiems statiniams priskirtas 0,3649 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Visas turtas yra adresu Telšių g. 66D, Luokės miestelis, Telšių rajono savivaldybė.

    Už parduotą turtą sumokėta 36 330 eurų. Savivaldybės pranešime taip pat pateikiami objekto ir sklypo unikalūs numeriai bei kadastriniai duomenys, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sandorio objektą registruose.

    Kodėl tokie pardavimai svarbūs?

    Savivaldybių turto pardavimai gyventojams ir verslui dažnai yra vienas iš signalų apie vietos infrastruktūros ir ekonominės veiklos pokyčius. Tokie objektai gali būti pritaikomi sandėliavimui, smulkiai gamybai ar paslaugų veiklai, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo ir naudojimo reikalavimai.

    Viešas informavimas apie parduotą turtą didina skaidrumą ir leidžia bendruomenei matyti, kaip keičiasi savivaldybės valdomas turtas. Taip pat tai sudaro prielaidas stebėti, ar turtas realizuojamas rinkos sąlygomis ir ar sandoriai atitinka viešojo intereso principus.

  • Luokėje parduotas Telšių g. angaras su sklypu: savivaldybė paskelbė sandorio sumą ir detales

    Telšių rajono savivaldybės administracija pranešė apie parduotą nekilnojamąjį turtą Luokėje, Telšių g. 66E. Sandoris apėmė angarą su priklausiniais ir jam priskirtą žemės sklypą, o bendra pardavimo kaina siekė 35 302 eurus.

    Kaip nurodo savivaldybė, parduotas pastatas yra angaras, kurio unikalus numeris 7898-2007-1034. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, jis yra vieno aukšto metalinio karkaso, statytas 1982 metais, o bendras plotas sudaro 456,27 kv. m.

    Sandoriu taip pat perleisti kiti inžineriniai statiniai. Tarp jų – kiemo aikštelė (unikalus numeris 4400-5904-9266), kurios plotas yra 242,78 kv. m, bei tvora (unikalus numeris 4400-5904-9099), kurios ilgis siekia 34,84 m.

    Pažymima, kad tvora yra fiziškai pažeista, o likutinė dalis sudaro apie 80 proc. Visi minėti objektai taip pat statyti 1982 metais.

    Prie pastatų ir inžinerinių statinių priskirtas 0,2707 ha žemės sklypas (kadastro numeris 7835/0002:577), esantis Luokės k. v. Sklypo unikalus numeris – 4400-6228-8333.

    Tokio tipo savivaldybių skelbiami pranešimai dažniausiai yra susiję su turto valdymo ir viešumo reikalavimais, kai informuojama apie įvykusius savivaldybės turto perleidimo sandorius. Gyventojams ir verslui tokia informacija gali būti aktuali vertinant, kaip keičiasi vietos nekilnojamojo turto pasiūla, kokie objektai patenka į privačias rankas ir kokios yra sandorių kainos.

  • Luokėje parduotos mechaninės dirbtuvės su sklypu: Telšių g. 66 turtas įvertintas 126 804 eurais

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė, kad Luokės miestelyje parduotas savivaldybės turtas, esantis Telšių gatvėje 66. Sandorio vertė siekė 126 804 eurus, o pardavimas apėmė pastatą, kelis inžinerinius statinius ir žemės sklypą.

    Parduotas dviejų aukštų mechaninių dirbtuvių pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip gamybos, pramonės. Pastatas statytas 1982 metais, o 2015 metais buvo atliktas paprastasis remontas; bendras plotas sudaro 2 070,25 kvadratinio metro.

    Kartu su pastatu perleisti ir kiti statiniai: kiemo aikštelė, kurios plotas 4 099,44 kvadratinio metro, bei tvora. Savivaldybė nurodo, kad tvora yra fiziškai pažeista, o jos likutis vertinamas apie 80 proc.

    Šiems objektams priskirtas 0,9321 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Tokia turto sudėtis įprastai svarbi pirkėjams, planuojantiems veiklą, kuriai reikalinga ne tik pastato infrastruktūra, bet ir pakankama kiemo erdvė transportui, sandėliavimui ar teritorijos pritaikymui.

    Savivaldybių turto pardavimai dažniausiai siejami su tikslu efektyviau panaudoti viešąjį turtą ir sumažinti išlaikymo kaštus, kai objektai nebenaudojami viešosioms funkcijoms. Telšių rajono savivaldybės informacija patvirtina, kad šiuo atveju parduotas visas kompleksiškai naudojamas turtas vienu adresu Luokėje.

  • Spaudos atgavimo dieną Gargžduose prisimintas kalbininkas Andrius Ašmantas: kuo jis svarbus?

    Spaudos atgavimo dieną Gargžduose prisimintas kalbininkas Andrius Ašmantas: kuo jis svarbus?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje Gargžduose surengtas seminaras, skirtas kalbininko ir pedagogo Andriaus Ašmanto 120-osioms gimimo metinėms. Renginys sujungė istorijos atmintį ir šiandienos klausimus apie kalbos kultūrą, bendrinės kalbos raidą bei tapatybę.

    Seminaro dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė. Nuotoliu į susitikimą įsitraukė Andriaus Ašmanto sūnus Leonas Ašmantas, pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės energetikos ministras, taip pat renginį palaikė jo dukra Vilija Ašmantaitė-Gedmintienė, bibliotekai ir mokiniams dovanojusi knygų.

    Kalbininkų karta, kūrusi kalbos pamatus

    Renginyje priminta, kad Klaipėdos kraštas ir Žemaitija išaugino ne vieną kalbos tyrėją, prisidėjusį prie lietuvių kalbos norminimo ir kalbos kultūros ugdymo. Minėti gargždiškis Aleksandras Lengvinas, veiviržėniškiai Juozas Labokas ir Zenonas Uselis, endriejaviškiai Andrius Ašmantas ir Jurgis Talmantas.

    Pasak renginio organizatorių, šių žmonių darbai siejosi ne tik su mokslu, bet ir su valstybingumo stiprinimu: kalbos normos, žodynai, mokytojų rengimas ir viešoji kalbos kultūra ilgainiui tapo kasdienės Lietuvos švietimo sistemos dalimi. Taip pat akcentuota, kad kalbininkus jungė tarpusavio ryšiai, bendravimas ir bendri darbai, apie kuriuos liudija laiškai ir dalyvavimas Lietuvių kalbos draugijos veikloje.

    Pranešimai, paroda ir mokinių programa

    Seminare pranešimus skaitė dr. Marijus Šidlauskas ir dr. Albinas Drukteinis, aptarę Andriaus Ašmanto gyvenimo kelią bei jo indėlį į kalbos ugdymą. Dėmesys skirtas ir tam, kaip tokios asmenybės padeda suprasti, kad kalba nėra vien taisyklės, o kasdienis bendruomenės susitarimas, nuolat atsinaujinantis kartu su visuomene.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti parodą apie Andrių Ašmantą, atvežtą iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus. Taip pat pristatyta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių meninė kompozicija Skaidrus pilnutinis gyvenimas, sukurta pagal A. Ašmanto dienoraščius ir parengta kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikiene.

    Jaunimo rašiniai ir ateinančių metų sukaktys

    Šventės proga apdovanoti mokinių rašinių konkurso Kalba – kelias į Tėvynę laureatai ir dalyviai. Pirmoji vieta skirta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinei Gretai Grikšaitei, antroji vieta atiteko Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinei Žydrūnei Būdvytytei, trečiosios vietos skirtos Neringai Marcinkevičai ir Violettai Vasylchenko.

    Padėkomis taip pat įvertinti Viltė Griciūtė, Juventa Jašmontaitė, Lukas Kazakevičius, Marta Rumšaitė, Justas Saldukas ir Austėja Simanauskaitė. Renginyje mokiniai paskatinti dalyvauti J. F. Kelkio jaunojo publicisto konkurse, kuriam darbus galima teikti iki šių metų birželio 1 dienos.

    Organizatoriai priminė ir artėjančias kalbininkams svarbias sukaktis: kitąmet planuojama minėti Aleksandro Lengvino 120-ąsias gimimo metines ir Mažosios Lietuvos kalbininko, kultūros bei visuomenės veikėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 170-ąsias gimimo metines. Tokie paminėjimai, pasak renginio dalyvių, leidžia ne tik pagerbti praeitį, bet ir iš naujo įvertinti, kaip kalba veikia mūsų viešąją erdvę šiandien.

  • Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Kas vyksta gegužės 11–15 dienomis?

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje rengiama socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Gyventojai kviečiami užsukti į dirbtuves, susipažinti su jų veikla, produkcija ir paslaugomis, taip pat pabendrauti su specialistais bei dalyviais.

    Atvirų durų dienos vyksta socialinių dirbtuvių tinkle, kuris plėtojamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte Institucinės globos pertvarka. Skelbiama, kad iniciatyvoje dalyvauja 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose šalies regionuose.

    Ką daro socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės skirtos žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia, kurie lavina ir palaiko darbinius įgūdžius per praktines užimtumo veiklas. Dirbtuvėse atliekami darbai paprastai susiję su konkretaus produkto gamyba arba paslaugų teikimu, todėl ugdymas vyksta realioje, į darbo rinką orientuotoje aplinkoje.

    Praktika apima ir kasdienius įgūdžius, pavyzdžiui, laiko planavimą, užduočių nuoseklumą, bendravimą su komanda ir atsakomybę už rezultatą. Tokia struktūra padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir didina galimybes išlikti aktyviems, net jei atvira darbo rinka šiuo metu nėra pasiekiama.

    Paslauga teikiama nuo 18 metų žmonėms, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės dažnai tampa tarpine grandimi tarp socialinių paslaugų ir darbo rinkos, kai žmogui reikia daugiau laiko, palaikymo ir praktikos.

    Kodėl verta apsilankyti?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik šeimoms ir bendruomenėms, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei kitoms įstaigoms. Tai proga realiai pamatyti, kaip organizuojamas užimtumas, kokių partnerystės formų galima ieškoti ir kuo socialinės dirbtuvės gali būti naudingos vietos bendruomenei.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vizitas gali padėti geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą žmonėms su negalia ir įvertinti, kokios priemonės veikia praktikoje. Be to, tai galimybė atrasti konkrečias dirbtuves savo regione ir sužinoti, kokią produkciją ar paslaugas jos kuria.

    Socialinių dirbtuvių atvirų durų dienos numatytos įvairiuose miestuose ir rajonuose, įskaitant Alytų, Varėną, Kaišiadoris, Garliavą, Raseinius, Kauną, Jonavą, Palangą, Klaipėdą, Marijampolės regiono vietoves, Panevėžį, Šiaulius, Kuršėnus, Naująją Akmenę, Joniškį, Tauragę, Pagėgius, Jurbarką, Plungę, Mažeikius, Molėtus, Zarasus, Vilnių, Trakus ir Ukmergę.

    Tikslios kiekvienų dirbtuvių atvirų durų dienos skiriasi, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti laiką ir vietą konkrečioje dirbtuvėje. Dalis dirbtuvių lankytojus priims vieną pasirinktą dieną, kitos veiks visą savaitę.

  • Vilkaviškio savivaldybė paskirstė 2026 metų Šeimos stiprinimo programos lėšas: kas gavo paramą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskirstė finansavimą 2026 metų Šeimos stiprinimo programos priemonių projektams. Paraiškas galėjo teikti viešosios ir biudžetinės įstaigos, visuomeninės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys.

    Finansavimas skirtas vadovaujantis savivaldybėje patvirtinta projektų finansavimo tvarka, kuri numato paraiškų pateikimo, vertinimo ir lėšų skyrimo procedūras. Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įformintas savivaldybės mero potvarkiu.

    Kam skirta parama?

    2026 metais finansavimas paskirtas dviem projektams, kurių kiekvienas gavo po 2 500 eurų. Bendra paskirstyta suma siekia 5 000 eurų.

    Sūdavos kaimo bendruomenės projektui Nuotykių ir atradimų vasara skirta 2 500 eurų. VšĮ „Kur link“ projektui Pozityvaus bendravimo marškinėliai šeimai taip pat skirta 2 500 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenei?

    Savivaldybės finansuojami šeimos stiprinimo projektai paprastai orientuojami į bendruomeninių veiklų plėtrą, tarpusavio ryšių stiprinimą ir tėvystės kompetencijų ugdymą. Tokios iniciatyvos dažniausiai įgyvendinamos per užsiėmimus, edukacines veiklas ar bendrus renginius šeimoms.

    Potvarkyje įtvirtintas lėšų paskirstymas reiškia, kad atrinktų projektų vykdytojai gali pradėti planuoti veiklas ir atsiskaitymą pagal nustatytas taisykles. Konkretūs projektų įgyvendinimo terminai ir sąlygos paprastai apibrėžiami finansavimo dokumentuose.