CP v2

Category: Regionai

  • Triukšmingi remonto darbai Joniškyje: kada būtinas pranešimas savivaldybei ir kokios baudos gresia

    Triukšmingi remonto darbai Joniškyje: kada būtinas pranešimas savivaldybei ir kokios baudos gresia

    Joniškio rajono savivaldybė primena, kad gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys triukšmą sukeliančius statybos, remonto ar montavimo darbus, privalo apie tai iš anksto informuoti savivaldybės administraciją. Pranešimą būtina pateikti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios.

    Pranešime turi būti aiškiai nurodyta darbų vieta, planuojamas triukšmo lygis ir trukmė per parą, taip pat triukšmo mažinimo priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus pranešimo darbai negali būti pradedami.

    Leistinas darbų laikas Joniškio rajone

    Vykdant triukšmingus darbus svarbu laikytis ne tik informavimo pareigos, bet ir nustatytų laiko ribų. Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje darbai darbo dienomis leidžiami nuo 8.00 iki 19.00 valandos.

    Poilsio ir švenčių dienomis triukšmingi statybos ir remonto darbai leidžiami nuo 10.00 iki 17.00 valandos. Savivaldybė ragina darbus planuoti taip, kad nebūtų trikdoma gyventojų ramybė, poilsis ar darbas.

    Baudos ir kur kreiptis dėl triukšmo

    Už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriamos baudos. Savivaldybė nurodo, kad tokiais atvejais bauda gali siekti nuo 100 iki 600 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 000 eurų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į viešosios rimties trikdymą vakaro ir nakties metu. Už triukšmą gyvenamosiose patalpose vakare nuo 19 iki 22 valandos ir naktį nuo 22 iki 7 valandos, kai trikdoma žmonių ramybė, poilsis ar darbas, gali būti skiriama bauda nuo 80 iki 200 eurų.

    Dėl remonto metu keliamo triukšmo savivaldybė siūlo kreiptis telefonu +370 426 51 197 arba elektroniniu paštu informuok@joniskis.lt. Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis dėl skubios pagalbos rekomenduojama skambinti telefonu 112.

    Atliekos po remonto: kur jas dėti

    Baigus remonto ar statybos darbus, savivaldybė primena pasirūpinti tinkamu statybinių atliekų sutvarkymu. Pabrėžiama, kad statybines atliekas draudžiama pilti į pusiau požeminių atliekų surinkimo aikštelių konteinerius arba palikti šalia jų.

    Joniškio rajone statybines ir didelių gabaritų atliekas gyventojai gali pristatyti į Bariūnų ir Žagarės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Prieš vykstant patariama pasitikslinti darbo laiką ir priėmimo sąlygas.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama apie planuojamus triukšmingus darbus iš anksto informuoti kaimynus, pavyzdžiui, paskelbiant pranešimą namo skelbimų lentoje. Tai padeda sumažinti konfliktų riziką ir leidžia aplinkiniams geriau suplanuoti savo laiką.

  • Joniškio miesto šventė Mes – miesto karaliai: kviečia prisidėti prie jubiliejaus ir renginių

    Joniškio miesto šventė Mes – miesto karaliai: kviečia prisidėti prie jubiliejaus ir renginių

    Liepos 3–5 dienomis Joniškyje vyks jubiliejinė miesto šventė Mes – miesto karaliai. Šiemet miestas mini dvi reikšmingas sukaktis: 490 metų nuo Joniškio vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose ir 410 metų nuo Magdeburgo teisės suteikimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šios datos miestui svarbios ne tik simboliškai. Tai proga prisiminti Joniškio augimo kelią, miesto savivaldos tradiciją ir bendruomenės vaidmenį kuriant šiandieninį Joniškį.

    Renginiai ir veiklos visai šeimai

    Šventės programoje numatomi koncertai, sporto varžybos bei užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad renginiai suburs tiek vietos gyventojus, tiek sugrįžtančius kraštiečius, o miesto erdvės kelioms dienoms taps pagrindine susitikimų vieta.

    Išsami renginių programa, organizatorių teigimu, bus paskelbta artimiausiu metu. Kol kas gyventojai kviečiami sekti naujienas ir planuoti dalyvavimą, nes dalis veiklų gali vykti skirtingose miesto vietose.

    Kaip galima prisidėti prie šventės?

    Joniškio rajono savivaldybės administracija kviečia pagal galimybes prisidėti finansine parama prie miesto šventės organizavimo. Parama gali būti skiriama tiek gyventojų, tiek organizacijų ar įmonių, taip prisidedant prie renginių kokybės ir platesnės programos.

    Norintieji paremti šventę gali tai padaryti per specialiai sukurtą paramos puslapį, pasiekiamą nuskenavus QR kodą, arba atlikdami bankinį pavedimą. Pavedime prašoma aiškiai nurodyti paskirtį: parama Joniškio miesto šventei.

    Taip pat nurodoma, kad asmenys, organizacijos ir įmonės, skyrę paramą, bus viešinami savivaldybės socialinio tinklo Facebook paskyroje. Jei rėmėjai pageidauja neviešinimo, jie kviečiami iš anksto informuoti savivaldybės administraciją.

    Jubiliejus, kuris kuria ryšį

    Miesto šventės organizatoriai akcentuoja, kad jubiliejiniai metai yra daugiau nei šventinis savaitgalis. Tai galimybė stiprinti vietos tapatybę, palaikyti bendruomeniškumą ir kartu kurti tradiciją, kuri kasmet sugrąžina žmones į Joniškį.

    Organizatoriai kviečia švęsti kartu ir tapti šventės dalimi ne tik dalyvaujant renginiuose, bet ir prisidedant prie jų įgyvendinimo. Joniškio gimtadienis, jų teigimu, yra viso miesto projektas.

  • Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo dalis, kurią mokiniai atlieka laisvu nuo pamokų metu. Ji pasirenkama atsižvelgiant į prasmingumą, asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Savivaldybės ir mokyklos vis dažniau skatina šias veiklas vykdyti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ar bendruomenių iniciatyvomis. Toks modelis leidžia mokiniams patirti realias situacijas ir aiškiau suprasti, kaip veikia pagalbos, savanorystės ir pilietinio įsitraukimo mechanizmai.

    Praktikoje socialinė-pilietinė veikla gali apimti pagalbą jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip senjorai, vaikai ar asmenys su negalia. Taip pat dažnos veiklos yra prisidėjimas prie renginių organizavimo, dalyvių registracijos, renginių viešinimo, socialinių akcijų ir projektų įgyvendinimo, aplinkos tvarkymo bei bendruomeninių iniciatyvų koordinavimo.

    Atnaujintas organizacijų sąrašas

    Kad mokiniams būtų paprasčiau rasti tinkamas ir patikimas vietas veiklai atlikti, patikslintas ir papildytas organizacijų sąrašas, dažnai vadinamas socialinių-pilietinių veiklų meniu. Šis sąrašas padeda greičiau pasirinkti veiklą pagal interesus, laiką, vietą ir norimus ugdyti gebėjimus.

    Toks informacijos suvienodinimas svarbus ir mokykloms, nes mažina riziką, kad mokiniai rinksis neaiškios veiklos ar nepakankamai apibrėžtas veiklas. Aiškūs kontaktai, veiklų aprašymai ir atsakomybės ribos palengvina tiek veiklos suderinimą, tiek pasiekimų fiksavimą.

    Ką ugdo socialinė-pilietinė veikla?

    Pagrindinis socialinės-pilietinės veiklos tikslas yra skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Kartu ugdomos pilietiškumo, socialinė ir emocinė kompetencijos, taip pat atsakomybės jausmas ir sveikos gyvensenos nuostatos.

    Ne mažiau svarbu, kad mokiniai mokytųsi reflektuoti patirtį: įsivertinti savo sprendimų pagrįstumą, pastebėti, kokią pridėtinę vertę jų veikla suteikė jiems patiems ir bendruomenei. Šis gebėjimas ypač praverčia planuojant tolesnį mokymosi kelią, renkantis savanorystės kryptį ar net būsimą profesiją.

    Kodėl verta išeiti už mokyklos ribų?

    Veiklos už mokyklos ribų dažnai padeda mokiniams išeiti iš įprastos aplinkos ir praplėsti akiratį. Įsitraukimas į realius bendruomenės procesus suteikia progą užmegzti naujų pažinčių, geriau pažinti vietos organizacijas ir pamatyti, kaip sprendžiamos kasdienės socialinės problemos.

    Kad socialinė-pilietinė veikla būtų sklandi, svarbu ją iš anksto suderinti su mokyklos kuruojančiu asmeniu. Taip aiškiai susitariama dėl veiklos turinio, trukmės, atsakomybių ir to, kaip bus fiksuojami rezultatai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje mažėja sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento duomenimis, rodikliai krito visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Joniškio rajoną.

    Naujausios ataskaitos duomenys apima 2026 metais 18 savaitę, tai yra balandžio 27 dieną–gegužės 3 dieną. Per šį laikotarpį Šiaulių apskrityje registruoti 5 gripo atvejai, 1 325 ŪVKTI atvejai ir 4 COVID-19 ligos atvejai.

    Bendras sergamumo rodiklis apskrityje siekė 500,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Palyginimui, 17 savaitę jis buvo 608,84, tad bendra kryptis išlieka mažėjanti.

    Kur sergamumas mažėjo labiausiai?

    Didžiausias atvejų skaičius tradiciškai fiksuotas Šiaulių mieste, kur per 18 savaitę registruoti 2 gripo atvejai, 672 ŪVKTI atvejai ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Miesto suminis rodiklis siekė 604,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau buvo 763,27.

    Šiaulių rajone per 18 savaitę nustatytas 1 gripo atvejis, užregistruoti 223 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 atvejų nefiksuota. Suminis rodiklis sumažėjo nuo 668,00 iki 558,33 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Mažėjimas matomas ir Kelmės rajone, kur ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę krito nuo 108 iki 76, o gripas nefiksuotas abiem savaitėmis. Rodiklis sumažėjo nuo 452,88 iki 315,77 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Kodėl išsiskyrė Joniškio rajonas?

    Joniškio rajonas tapo vienintele savivaldybe apskrityje, kur suminis sergamumo rodiklis per savaitę paaugo. 17 savaitę jis siekė 349,76, o 18 savaitę padidėjo iki 354,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Nors pokytis nėra didelis, jis išsiskiria bendrame mažėjimo kontekste. 18 savaitę Joniškio rajone gripo atvejų nefiksuota, registruotas 71 ŪVKTI atvejis ir COVID-19 atvejų neužfiksuota.

    Tokie svyravimai savivaldybėse dažnai priklauso nuo sezoniškumo, aktyvesnio virusų plitimo uždarose kolektyvų aplinkose, taip pat nuo to, kiek gyventojų kreipiasi į gydymo įstaigas ir kiek atvejų patenka į statistiką. NVSC nuolat primena, kad sergamumo rodikliai geriausiai vertinami stebint kelių savaičių tendencijas.

    Hospitalizacijos ir rizikos grupės

    NVSC Šiaulių departamento duomenimis, per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuotų asmenų nebuvo. Dėl COVID-19 ligos hospitalizuotas 1 vyresnis nei 65 metų asmuo.

    Medikai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti rimtesnes komplikacijas. Dėl to šiai grupei ypač svarbu stebėti sveikatą, laiku kreiptis į gydytoją, o susirgus likti namuose ir riboti kontaktus.

    Viešosios sveikatos specialistai taip pat primena bazines infekcijų kontrolės priemones, kurios aktualios ir sergamumui mažėjant: dažną rankų higieną, patalpų vėdinimą ir atsakingą elgesį pajutus simptomus. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti virusų plitimą šeimose, mokyklose ir darbovietėse.

  • Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija skelbiamų derybų būdu perka būstus socialinio būsto fondo plėtrai. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą 26-401-P-0002 Socialinio būsto prieinamumo didinimas Pakruojo rajono savivaldybėje.

    Iš viso planuojama įsigyti 16 būstų: 7 vieno kambario, 7 trijų kambarių ir 2 keturių kambarių butus. Pirkimas skaidomas į atskiras dalis, todėl kandidatai gali teikti pasiūlymą dėl vieno konkretaus būsto.

    Perkamų būstų paskirtis turi būti gyvenamoji, o siūlomi butai gali būti Pakruojo mieste ir Pakruojo, Sigutėnų, Jovarų bei Petrašiūnų kaimuose. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlomas būstas turi atitikti nustatytus reikalavimus, kurie detalizuoti pirkimo sąlygose.

    Finansavimas numatytas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų ir savivaldybės biudžeto. Tokiu modeliu savivaldybės siekia didinti socialinio būsto prieinamumą ir trumpinti laukiančiųjų eilę, ypač ten, kur rinkoje trūksta mažesnių ir vidutinio dydžio butų.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036, kuris nustato nekilnojamojo turto įsigijimo ar nuomos tvarką. Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė vertina pateiktus pasiūlymus ir, esant poreikiui, derasi dėl sąlygų pagal pirkimo dokumentus.

    Vienas esminių reikalavimų siūlomiems būstams yra energinio naudingumo klasė, kuri negali būti žemesnė nei C. Taip pat nurodoma, kad būstas negali turėti įsipareigojimų kredito įstaigoms, susijusių su kredito lėšomis ir valstybės parama dėl namo atnaujinimo investicijų.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 21 dieną 17.00 valandos Savivaldybės administracijoje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 101 kabinete. Pasiūlymą galima pateikti asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti per kurjerį, o po termino gauti dokumentai nebus nagrinėjami ir bus grąžinami pateikėjui.

    Pirkimo dokumentus ir aktualius patikslinimus kandidatai gali gauti Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 120 kabinete. Dėl papildomos informacijos nurodomi kontaktai: tel. +370 421 69 070, el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt.

  • UAB „Detonas“ sprogiųjų medžiagų gamykla Pakruojo rajone: ką parodė poveikio vertinimas

    UAB „Detonas“ sprogiųjų medžiagų gamykla Pakruojo rajone: ką parodė poveikio vertinimas

    2026 metais gegužės 5 dieną įvyko UAB „Detonas“ planuojamos ūkinės veiklos pristatymas visuomenei. Buvo aptarta sprogiųjų medžiagų gamyba Meliūnų kaime, Klovainių seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, ir jos galimas poveikis aplinkai bei visuomenės sveikatai.

    Pagrindinis pristatytas dokumentas buvo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Joje vertinama, kaip planuojama veikla gali paveikti artimiausią gyvenamąją aplinką, triukšmo ir oro taršos rodiklius, taip pat rizikas, susijusias su pramonine veikla.

    Ataskaitą parengė VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. Viešo aptarimo metu buvo pristatyta, kad atlikus vertinimą nenustatyta poveikio, kuris viršytų higienos normas ir keltų reikšmingą riziką aplinkai ar visuomenės sveikatai.

    Remiantis vertinimo metu prognozuotos taršos sklaidos skaičiavimais, veiklai pasiūlyta nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Nurodytas siūlomas plotas siekia 7,2724 hektaro, o tokia zona paprastai taikoma siekiant atskirti pramoninę veiklą nuo jautresnių teritorijų ir užtikrinti prevencinius atstumus.

    Viešas supažindinimas yra procedūros dalis, kuri leidžia gyventojams ir suinteresuotoms institucijoms susipažinti su išvadomis ir teikti pastabas. Tolimesni sprendimai dėl veiklos ir sąlygų paprastai priimami įvertinus vertinimo dokumentus, derinimus ir galiojančius aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Informaciją apie susirinkimą paskelbė Pakruojo rajono savivaldybė. Gyventojams aktualiausia praktinė dalis paprastai susijusi su sanitarinės apsaugos zonos ribomis, planuojamomis taršos mažinimo priemonėmis ir kontrolės mechanizmais, kurie taikomi pradėjus veiklą.

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Tarpukario Kauno namų paslaptys: dr. Ingridos Jakubavičienės knygos pristatymas Palangoje

    Gegužės 15 dieną 16.30 valandą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos Namai. Miestas, žmonės ir kasdienybė tarpukario Lietuvoje sutiktuvės. Renginys nemokamas, o dalyviai kviečiami susitikti su autore ir iš arčiau pažinti jos tyrimą apie tarpukario miesto kasdienybę.

    Knygoje dėmesys sutelkiamas į laikinąją sostinę Kauną ir į tai, kas dažnai lieka už oficialių istorijos pasakojimų ribų: butus, jų planus ir vidaus gyvenimą. Autorė kviečia pažvelgti į namus nuo reprezentacinių salonų iki mažų tarnaičių kambarėlių, atskleisdama, kaip erdvės formavo žmonių santykius ir kasdienius įpročius.

    Kaip atrodė gyvenimas tarpukario butuose?

    Pasakojimas remiasi pačių kauniečių liudijimais, prisiminimais ir to meto spauda, kuri leidžia atkurti gyvą socialinį kontekstą. Juos papildo architektūros istorikų tyrimai, padedantys paaiškinti, kodėl vieni sprendimai namuose tapo prestižo ženklu, o kiti buvo paprastos būtinybės diktuojama kasdienybė.

    Autorė parodo, kad namai buvo daugiau nei adresas ar sienos: tai emocijų, daiktų ir patirčių sankaupa, atspindinti šeimos modelį, pajamų lygį ir net vertybines nuostatas. Iš pirmo žvilgsnio buitiški objektai, tokie kaip sietynai, baldai ar vaikų daiktai, knygoje tampa raktais į platesnį laikmečio paveikslą.

    Nuo miesto krizės iki modernios sostinės

    Renginyje dr. Ingrida Jakubavičienė žada aptarti ir platesnes temas, kurios formavo tarpukario Kauno veidą: butų krizę, naujas statybas ir sparčią urbanistinę kaitą. Kaunas per trumpą laiką keitėsi iš apleistos infrastruktūros ir medinių šaligatvių miesto į modernėjančią europietišką sostinę, o tai atsispindėjo ir būsto kultūroje.

    Bus kalbama ir apie pasirinkimus tarp modernistinio bei tautiškojo interjero, kurie neretai signalizavo socialinę padėtį ar siekį pritapti prie naujų miesto normų. Knyga taip pat paliečia namų šeimininkų ir tarnautojų santykius, atskleidžiant, kaip hierarchija veikė ne tik darbo rutiną, bet ir kasdienį gyvenimą bendrose erdvėse.

    Kur ir kada vyks pristatymas?

    Knygos sutiktuvės vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto gatvė 23A, Palanga. Pradžia gegužės 15 dieną 16.30 valandą, dalyvavimas nemokamas.

    Renginio metu bus galima įsigyti knygą. Norintieji kviečiami registruotis iš anksto el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

  • Mobilizacija Lietuvoje: kas ją skelbia, ką privalo daryti karo prievolininkai ir kaip informuojami gyventojai

    Mobilizacija Lietuvoje reiškia valstybės institucijų, savivaldybių ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymą, kai ruošiamasi šalies gynybai ar sąjungininkų pajėgų priėmimui. Kartu tai apima ir pasirengimą užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms.

    Mobilizacijos metu gali būti kviečiami karo prievolininkai, priklausomai nuo to, koks mobilizacijos mastas ir kokie uždaviniai nustatomi. Praktikoje tai reiškia, kad dalis visuomenės gauna aiškias pareigas, o kiti gyventojai dažniausiai tęsia įprastą darbą ir kasdienę veiklą.

    Kada ir kas skelbia mobilizaciją?

    Mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, o ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas gali mobilizaciją paskelbti vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė, o nuo šio sprendimo priklauso, kam ir kokios prievolės taikomos.

    Apie paskelbtą mobilizaciją informacija nedelsiant skelbiama per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkai papildomai informuojami individualiai per už karo prievolę atsakingus kariuomenės padalinius.

    Dalinės mobilizacijos atveju paprastai nurodoma, kurioje teritorijoje ji taikoma ir kokios institucijos bei organizacijos įtraukiamos į veiksmus. Visuotinės mobilizacijos atveju aiškiai įvardijama, kad pradedama visuotinė mobilizacija ir koks jos paskelbimo pagrindas.

    Ką reiškia tai karo prievolininkams?

    Visuotinės mobilizacijos atveju į tarnybą šaukiami parengtojo rezervo karo prievolininkai, turintys pradinį karinį parengtumą. Tokiu atveju paprastai reikalaujama per nustatytą laiką atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuriame pateikiama tolimesnė informacija.

    Dalinės mobilizacijos metu karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai numatyta mobilizacijos paskelbimo sprendime. Tinkamumas tarnybai įprastai tikrinamas, o tinkami asmenys paskiriami į konkrečius karinius vienetus atnaujinti įgūdžių ir vykdyti užduočių.

    Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, taip pat gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tokį šaukimą įprastai pranešama asmeniškai arba per oficialius informavimo kanalus.

    Kaip veikia mobilizacijos sistema ir informavimas?

    Mobilizacijos sistemoje dalyvauja Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kiti atsakingi subjektai, taip pat savivaldybės, valstybės įstaigos ir ūkio subjektai. Paskelbus mobilizaciją, šie dalyviai vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus pagal savo kompetenciją.

    Savivaldybės pagal nustatytą tvarką taip pat turi pasirengimo planus ir atsakingus pareigūnus, kurie grėsmės atveju gyventojams paaiškina jų teises ir pareigas. Gyventojų perspėjimui gali būti naudojami ir mobiliojo ryšio pranešimai, kai informacija perduodama per korinio transliavimo technologijas.

    Ūkio subjektams mobilizacijos laikotarpiu gali būti pavesta vykdyti mobilizacinius užsakymus arba teikti priimančiosios šalies paramą. Tuo metu įmonės ir įstaigos, kurios neturi nustatytų užduočių, paprastai tęsia veiklą įprastai, tačiau privalo bendradarbiauti, jei to prireiktų.

    Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams mobilizacijos atveju taikoma ta pati bendra tvarka, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems, o informacija teikiama ir per Lietuvos diplomatines atstovybes. Esminis praktinis akcentas yra tai, kad karo prievolininkai turi laiku atnaujinti savo ryšio duomenis, kad pranešimai pasiektų be delsimo.

    Priimančiosios šalies parama apima civilinę ir karinę pagalbą sąjungininkų pajėgoms, įskaitant infrastruktūros, ryšių, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslaugas. NATO planavimo logika remiasi tuo, kad tokia parama yra visos valstybės, o ne vien kariuomenės užduotis, todėl svarbus institucijų, savivaldybių ir verslo suderinamumas.

  • Palanga patikrino vaikų aikštelių smėlį: parazitų nerasta, savivaldybė žada tęsti tyrimus

    Palangos miesto savivaldybė pranešė atlikusi vaikų žaidimų aikštelių smėlio parazitologinius tyrimus, kuriais siekta įvertinti, ar aplinka atitinka higienos reikalavimus. Mėginiai imti tam, kad būtų nustatyta, ar smėlyje nėra žmonių sveikatai pavojingų kirminų kiaušinėlių ar lervų.

    Tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius. Mėginiai buvo paimti gegužės 5 dieną, o rezultatai pateikti gegužės 7 dieną.

    Iš viso ištirti 9 smėlio mėginiai iš skirtingų miesto vietų. Savivaldybės teigimu, mėginiai paimti Druskininkų gatvėje ties 9 ir 14 numeriais, Sodų gatvėje ties 6 ir 32 numeriais, Saulėtekio gatvėje ties 14 numeriu.

    Taip pat tikrintos aikštelės Medvalakio gatvėje ties 9 numeriu, Klaipėdos plente ties 50A, Ganyklų gatvėje ties 19 numeriu ir aikštelė priekopėje Šermukšnių gatvėje ties 1 numeriu. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami vertinant galimą taršą, kuri į smėlį gali patekti per gyvūnų išmatas ar užterštą aplinką.

    Gauti rezultatai parodė, kad visuose tirtuose mėginiuose parazitologinės taršos nenustatyta. Tai reiškia, kad tirtų aikštelių smėlis, pagal atliktus rodiklius, atitinka higienos reikalavimus ir laikomas saugiu vaikams.

    Savivaldybė nurodė, kad aplinkos stebėsena bus tęsiama ir ateityje. Periodiniai tyrimai, ypač šiltuoju sezonu, yra viena iš priemonių, padedančių laiku pastebėti galimus rizikos veiksnius ir užtikrinti sveikatai palankias sąlygas tiek miesto gyventojams, tiek kurorto svečiams.