CP v2

Category: Regionai

  • Molėtų seniūnijų gyventojams anoniminė apklausa: kaip stiprinti emocinę gerovę ir prevenciją?

    Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų gyventojai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje, kuri skirta geriau suprasti socialinio palaikymo galimybes bendruomenėse. Apklausos rezultatai turėtų padėti įvertinti, kokios pagalbos ir ryšio formos žmonėms yra reikalingiausios kasdienėje aplinkoje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai bus naudojami emocinės gerovės stiprinimo ir savižudybių prevencijos priemonėms planuoti. Tokios apklausos leidžia savivaldybėms ir visuomenės sveikatos specialistams remtis ne spėjimais, o realia gyventojų patirtimi bei poreikiais.

    Apklausa anoniminė ir, kaip nurodoma, užtruks tik kelias minutes. Kuo daugiau skirtingų amžiaus grupių ir seniūnijų gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvardyti, kur trūksta informacijos, paslaugų ar bendruomeniškumo iniciatyvų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai prevencijai, kai pagalba stiprinama dar iki krizinės situacijos. Praktikoje tai dažnai reiškia lengviau pasiekiamas konsultacijas, aiškesnes nukreipimo grandis, artimesnį bendruomenės įsitraukimą ir mažesnę stigmą kalbant apie emocinius sunkumus.

    Apklausą inicijuoja URS Visuomenės sveikatos biuras. Gyventojai raginami skirti kelias minutes ir prisidėti prie sprendimų, kurie gali pagerinti emocinės pagalbos prieinamumą Molėtų rajone.

  • Molėtų savivaldybė nuomoja pripučiamą atrakcionų parką: startas nuo 200 eurų per mėnesį

    Molėtų rajono savivaldybės administracija viešo konkurso būdu išnuomos pripučiamą atrakcionų parką, skirtą pramogų veiklai vykdyti. Pradinė nuomos kaina nustatyta 200 eurų per mėnesį, o pradinio įnašo dydis lygus vieno mėnesio nuompinigiams.

    Savivaldybė nurodo, kad turtą bus galima apžiūrėti 2026 metų gegužės 11 dieną ir 2026 metų gegužės 12 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Už apžiūrą atsakinga Vanda Aleksiejūnienė, nurodyti ir kontaktiniai telefono numeriai pasiteiravimui.

    Dokumentai nuomos konkursui priimami Molėtuose, Vilniaus g. 44, IV aukšte, 424 kabinete. Dalyvių registravimas vyks 2026 metų gegužės 18 dieną ir 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos.

    Konkursui dokumentai turi būti pateikiami užklijuotame voke, ant kurio įrašomas konkurso dalyvio pavadinimas ir adresas, nuomojamo turto pavadinimas bei žyma Turto nuomos konkursui. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad voke privalo būti visi nuomos konkurso sąlygose numatyti dokumentai.

    Tarp reikalaujamų dokumentų numatoma siūloma konkreti vieno mėnesio nuomos kaina, dalyvio identifikaciniai ir kontaktiniai duomenys, planuojamos veiklos aprašymas bei sutikimas su konkurso sąlygomis. Juridiniai asmenys papildomai pateikia registravimo dokumentų ir įstatų kopijas, patvirtintas nustatyta tvarka.

    Konkurso dalyviai taip pat turi pristatyti banko kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas pradinis įnašas, atitinkantis paskelbtą pradinę vieno mėnesio nuomos kainą. Savivaldybė nurodo, kad pralaimėjusiems konkurso dalyviams pradinis įnašas yra grąžinamas.

    Nuomos konkurso posėdis numatytas 2026 metų gegužės 20 dieną 10.00 valandą, Molėtuose, Vilniaus g. 44, IV aukšte, 424 kabinete. Dalyviai, kurie nėra įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, konkurse turi dalyvauti su įgaliojimu atstovauti.

  • Prienų rajone atnaujinami želdynai: kur pasodinta 221 medis ir krūmas, o kur planuojamas parkas

    Prienų rajono savivaldybė praneša nuosekliai prižiūrinti ir atnaujinanti želdynus mieste bei seniūnijose. Anot savivaldybės, darbų tikslas – saugesnės viešosios erdvės ir kokybiškesnė gyvenamoji aplinka, kur medžiai teikia pavėsį, mažina oro taršą ir švelnina karščio bangas.

    Kaip teigiama, želdinių būklė periodiškai vertinama gatvėse, parkuose ir kitose viešose vietose. Medžiai genimi, kai reikia pašalinti pavojingas šakas ir padėti augalams išlaikyti sveiką lają, tačiau kai kuriais atvejais senus ar pažeistus medžius tenka šalinti dėl rizikos žmonėms ir turtui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl šalinimo priimami atsakingai, atsižvelgiant į būklę ir galimas pasekmes. Primenama, kad nuvirtę ar lūžę medžiai per audras gali sukelti realių nuostolių, todėl prevencinė priežiūra laikoma svarbiausia priemone mažinant incidentų tikimybę.

    Kur sodinta daugiausia?

    2026 metais Prienų rajone įgyvendinti želdinimo darbai keliose teritorijose. Prienuose pasodinta 85 medžiai ir krūmai, tarp jų liepos, pušys, lanksvos, skroblai, šermukšniai ir gudobelės.

    Jiezno seniūnijoje viešosios erdvės papildytos 67 naujais želdiniais: ąžuolais, liepomis, vinkšnomis, bukais ir vakarinėmis tujomis. Veiverių seniūnijoje pasodinta 49 augalai, daugiausia tujos ir skroblai.

    Išlaužo seniūnijoje atsirado 4 liepos, o Šilavoto seniūnijoje – 16 kalninių pušų. Savivaldybės duomenimis, sodinimai derinami su aplinkos poreikiais, siekiant, kad nauji želdiniai ilgainiui formuotų atsparias ir prižiūrimas žaliąsias zonas.

    Kodėl retinimas laikomas būtinu?

    Pranešime taip pat akcentuojamas medžių ir krūmų retinimas. Kai želdiniai auga per tankiai, jie ima konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų, todėl silpnesni augalai dažniau nukenčia nuo ligų, kenkėjų ar vėjo.

    Savivaldybės vertinimu, retinimas leidžia išlaikyti stipresnius, sveikesnius medžius ir pagerina viso želdyno būklę ilgesniam laikui. Tokia praktika ypač svarbi viešose erdvėse, kur būtina užtikrinti ne tik estetiką, bet ir saugumą.

    Kas vykdo darbus ir kas planuojama toliau?

    Želdinimo ir priežiūros darbus rajone vykdo UAB „Prienų butų ūkis“. Savivaldybė nurodo, kad želdinių priežiūra vertinama kaip ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, todėl šalinant pavojingus medžius lygiagrečiai siekiama atsodinti naujus.

    Taip pat skelbiama, kad 2027 metais planuojamas Beržyno parko atnaujinimas. Tikimasi, kad tęsiama programa leis ne tik kompensuoti neišvengiamus šalinimus, bet ir sistemingai stiprinti rajono žaliąjį karkasą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija

  • Prienų rajone baigėsi seniūnų ataskaitos: keliams šimtai tūkstančių eurų, laukia nauji projektai

    Prienų rajone užbaigtas kasmetinis seniūnų ataskaitų pristatymų ciklas. Paskutiniai susitikimai gegužės 5 ir 6 dienomis vyko Jiezno ir Prienų seniūnijose, kur gyventojams pristatyti praėjusių metų darbai, didžiausi iššūkiai ir šių metų planai.

    Tokie susirinkimai savivaldybėms tampa ne tik atskaitomybės forma, bet ir praktine diskusija apie kasdienius poreikius: kelių būklę, apšvietimą, vandentiekį, nuotekas, viešąsias erdves bei bendruomenių iniciatyvas. Prienų rajone akcentuota, kad daugiausia klausimų tradiciškai kelia infrastruktūra ir jos priežiūros finansavimas.

    Jiezno seniūnijos prioritetai

    Jiezno seniūnijoje savivaldybės vadovai kartu su seniūnu Algiu Bartusevičiumi aptarė vietinės reikšmės kelių priežiūrą ir susitiko su Dariaus ir Girėno gatvės gyventojais dėl vandentiekio plėtros. Taip pat lankytasi Kašonių kaime veikiančioje medienos gaminių įmonėje „Davi“ ir skardos lankstymo ceche, kur pristatyta moderni įranga.

    Seniūnas, pristatydamas ataskaitą, pabrėžė, kad didžiausias dėmesys skiriamas keliams, gatvėms ir viešosioms erdvėms, tačiau kasdienybę komplikuoja ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Į visuomenei naudingą veiklą buvo įtraukta daugiau kaip 120 asmenų, bet realiai dirbo 23, todėl planuojant darbus dažnai tenka ieškoti papildomų sprendimų.

    Jiezno seniūnija prižiūri daugiau kaip 155 kilometrus vietinės reikšmės kelių, o asfaltuota tik apie 16 kilometrų. Praėjusiais metais naujų asfaltavimo darbų nebuvo, todėl daugiausia dėmesio skirta einamajam remontui, žvyrkelių greideriavimui, valymui ir duobių taisymui.

    Gyventojams aktualūs ir aplinkos tvarkymo klausimai. Seniūnija tęsia želdinių sodinimą, o per pastaruosius trejus metus viešosiose erdvėse pasodinta daugiau kaip šimtas įvairių medžių ir krūmų, taip pat prižiūrimi gėlynai bei viešosios erdvės.

    Jiezno teritorijoje saugoma 19 kultūros paveldo objektų, tarp jų yra 8 piliakalniai, kurių priežiūra reikalauja nuoseklaus darbo ir lėšų. Seniūnijoje išlieka aktyvus ir bendruomeninis gyvenimas, pernai surengti 22 pėsčiųjų žygiai, o dalį iniciatyvų organizavo pačios bendruomenės.

    Šių metų planuose įvardyti Dukurnonių Liepų gatvės asfaltavimo ir apšvietimo darbai, Nibrių kapinių tvoros remontas ir plėtra bei žaliųjų atliekų surinkimo vietų įrengimas prie kai kurių kapinių. Taip pat žadama toliau spręsti apleistų sklypų ir statinių problemą, tęsiant patikrinimus ir siunčiant įspėjimus savininkams.

    Prienų seniūnija: investicijos ir kelių iššūkis

    Prienų seniūnijoje ataskaitinis susirinkimas užbaigė visų rajono seniūnijų pristatymus. Seniūnė Janina Armonienė pabrėžė, kad daugiau nei 9 600 gyventojų turinčioje seniūnijoje darbų spektras platus, o pagrindinis iššūkis ir čia išlieka kelių būklė.

    Skelbta, kad kelių priežiūrai ir remontui pernai Prienų seniūnijoje skirta apie 350 000 eurų. Savivaldybės vadovai akcentavo, jog infrastruktūros atnaujinimas paprastai vyksta etapais, todėl gyventojų lūkesčių ir realių galimybių suderinimas kasmet tampa viena sudėtingiausių užduočių.

    Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas susitikime pristatė didesnius vykdomus ir planuojamus projektus, susijusius su švietimo, sveikatos, kultūros ir sporto infrastruktūra bei viešosiomis erdvėmis. Taip pat aptarta pėsčiųjų takų ir automobilių stovėjimo aikštelių plėtra bei kiti miesto tvarkymo darbai.

    Daug diskusijų sukėlė planai Prienuose statyti naujus daugiabučius, o tai, pasak savivaldybės vadovų, signalizuoja augantį miesto patrauklumą ir būsto paklausą. Taip pat pažymėta, kad kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcijai planuojami paruošiamieji darbai, kurie, kaip tikimasi, turėtų prasidėti šiemet.

    Ką rodo ataskaitų ciklas?

    Susitikimuose dalyvavę gyventojai išsakė tiek pastabų, tiek ir teigiamų įvertinimų, kad pokyčiai rajone matomi. Savivaldybės atstovai savo ruožtu pabrėžė bendruomenių svarbą, nes dalis vietos iniciatyvų įgyvendinama tik glaudžiai bendradarbiaujant su gyventojais ir organizacijomis.

    Prienų rajono ataskaitų ciklas parodė, kad kasdieniai prioritetai nesikeičia: keliai, inžineriniai tinklai, apšvietimas ir viešosios erdvės išlieka svarbiausi, tačiau vis daugiau dėmesio tenka ir ilgalaikiams projektams, kurie turi įtakos miestų ir miestelių patrauklumui bei gyventojų skaičiaus stabilumui.

  • Prienuose tartasi dėl ES investicijų: kokių prioritetų Kauno regiono savivaldybėms reikia dabar

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengtas Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir projektų įgyvendinimo agentūrų susitikimas su Kauno regiono savivaldybių atstovais. Diskusijose dėmesys sutelktas į Europos Sąjungos investicijų planavimą, projektų įgyvendinimo eigą ir praktines kliūtis, su kuriomis savivaldybės susiduria kasdien.

    Susitikime dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, aptarę administravimo procesus bei reikalavimus projektų vykdytojams. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad regionams svarbiausia turėti aiškias taisykles ir greitą institucijų reakciją, kai kyla klausimų dėl procedūrų ar terminų.

    Kas šiame etape svarbiausia savivaldybėms

    Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir CPVA direktorė Indrė Šuolienė. Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybių projektams vis dažniau keliami reikalavimai dėl rezultatų pagrįstumo, pasirengimo lygio ir įgyvendinimo spartos.

    Taip pat aptartos priemonės, kurios turėtų padėti savivaldybėms greičiau pereiti nuo planavimo prie realių darbų, ypač ten, kur projektai stringa dėl pirkimų, dokumentacijos ar derinimų. Susitikimo dalyviai sutarė, kad nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir vienodas taisyklių aiškinimas yra būtini, kad ES investicijos regionuose virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje APVA atstovės Jūratė Lepardinienė ir Rūta Mikalauskienė pristatė Socialinio klimato fondo tikslus bei galimas priemones savivaldybėms. Dėmesys sutelktas į pagalbą gyventojams, kurie labiausiai jaučia energijos kainų ir transporto kaitos poveikį, taip pat į sprendimus, kurie gali mažinti išlaidas ir didinti komfortą.

    Kalbėta ir apie energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacijų centrų steigimo iniciatyvas. Tokie centrai savivaldybėms svarbūs tuo, kad gali padėti gyventojams ir organizacijoms pasirinkti tinkamas priemones, pasirengti paraiškoms ir sumažinti riziką, jog investicijos bus įgyvendintos fragmentiškai ar nepasieks tikslinės auditorijos.

    Regiono poreikiai ir kitas žingsnis

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai įvardijo aktualiausius poreikius ir lūkesčius artimiausiam laikotarpiui. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą, kada reikalingi operatyvūs sprendimai ir kokių aiškesnių metodinių gairių trūksta projektų vykdytojams.

    Sutarta, kad tokie susitikimai padeda ne tik išsigryninti prioritetus, bet ir anksti identifikuoti rizikas, kurios vėliau gali lemti terminų nukėlimą ar lėšų įsisavinimo sulėtėjimą. Savivaldybėms tai svarbu planuojant darbus ir užtikrinant, kad ES investicijos realiai gerintų paslaugų kokybę bei infrastruktūrą regione.

    Parengta pagal Prienų rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    Baigiamoji konferencija Tauragėje

    Gegužės 7 dieną Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje surengta baigiamoji projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ konferencija „Mokykla, kuri kuria: Tūkstantmečio mokyklų kelionė“. Joje aptarti rezultatai ir pokyčiai, kuriuos Tauragės rajono mokyklos įgyvendino per kelias esmines ugdymo kryptis.

    Renginyje akcentuotos keturios sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM. Organizatoriai pabrėžė, kad šios kryptys pasirinktos siekiant mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir gerinti ugdymo kokybę skirtingose mokyklose.

    Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Kairys, Tauragės rajono savivaldybės vicemerai Andžela Jakienė ir Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. Susitikime pristatytos įgyvendintos veiklos, pasidalyta praktika ir aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė švietimo bendruomenė.

    „Galime drąsiai teigti, kad švietimo sritis Tauragėje šiandien yra išties aukšto lygio: tai rodo ne tik pasiekti rezultatai, bet ir bendruomenės įsitraukimas bei gebėjimas priimti pokyčius“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kas pasikeitė mokyklose

    Projektas Tauragės rajone apėmė šešias ugdymo įstaigas: Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją, Tauragės Jovarų pagrindinę mokyklą, Tauragės „Aušros“ progimnaziją, Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją, Tauragės Žalgirių gimnaziją ir Tauragės r. Skaudvilės gimnaziją. Savivaldybei projektui skirta 2 897 361,35 euro.

    Didelė dalis investicijų nukreipta į ugdymo aplinkas ir infrastruktūrą, kad mokymasis būtų praktiškesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams. Tauragės Žalgirių gimnazijoje įrengta IT laboratorija ir personalizuoto mokymosi zonos, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bei Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado STEAM lauko klasės.

    Įtraukties sprendimai apėmė ne tik metodikas, bet ir fizines erdves. Tauragės „Aušros“ progimnazijoje įrengtas sensorinis kambarys, o Skaudvilės gimnazijoje sukurta multifunkcinė salė, pritaikyta pagal universalaus dizaino principus.

    Mokyklos taip pat atnaujino priemones, būtinas šiuolaikiniam ugdymui: įsigyti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, STEAM rinkiniai, robotikos priemonės. Savivaldybė TŪM mokykloms nupirko 5–12 klasių matematikos platformą „Elicėjus“.

    Kompetencijos ir ugdymo turinys

    Projekto dalis buvo skirta pedagogų ir vadovų kompetencijų stiprinimui, nes infrastruktūra be žmonių pasirengimo dažnai nekuria tvarių pokyčių. Vyko mokymai apie STEAM taikymą, emocinės sveikatos stiprinimą, gabių vaikų atpažinimą, taip pat organizuotos stažuotės Estijoje ir Suomijoje.

    Konferencijoje pranešimus skaitė TŪM koordinatorė Julija Paltanavičiūtė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė Elmyra Jurkšaitienė, Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė, Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė Janina Pukelienė. Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos įtraukties švietime centro projektų vadovė Aistė Kairienė.

    Renginį papildė koncertas „Vario audra stiprėja“, vykęs „Šaltinio“ progimnazijos lauko klasėje, įrengtoje projekto lėšomis. Konferencijos pabaigoje dalyviai dalyvavo refleksijoje ir peržiūrėjo filmą, apžvelgiantį projekto įgyvendinimo kelią Tauragės rajone.

    „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, o finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto. Projekto tikslas – užtikrinti kokybiškesnes ugdymo sąlygas ir nuosekliai mažinti pasiekimų skirtumus tarp mokinių.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena spaudos laisvės kainą, lietuviško žodžio išsaugojimo istoriją ir tai, kaip kalba bei knyga formuoja visuomenės atsparumą.

    Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu carinės Rusijos valdžios laikotarpiu. Draudimas ribojo leidybą lotyniškais rašmenimis, o lietuviškas žodis į viešumą grįžo per knygnešių pastangas ir visuomenės ryžtą.

    Minėjimas šiandien apima ne tik istorijos atmintį, bet ir šiuolaikines diskusijas apie žiniasklaidos patikimumą. Skaitmeniniame amžiuje, kai informacija plinta akimirksniu, vis svarbesni tampa šaltinių tikrinimas, redakciniai standartai ir atsakomybė už viešą žodį.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena taip pat išryškina lietuvių kalbos vaidmenį viešajame gyvenime, švietime ir kultūroje. Globalių platformų bei dirbtinis intelektas įrankių epochoje kalbos kokybę vis dažniau lemia ne vien mokykla ar redakcijos, bet ir tai, kokį turinį renkamės kurti bei vartoti kasdien.

    Šią dieną įvairiose vietose rengiami renginiai, skaitiniai ir diskusijos, skatinančios grįžti prie knygos bei kritinio mąstymo. Tai proga prisiminti, kad laisvas žodis nėra savaime duotas, o kalba išlieka gyva tiek, kiek ją atsakingai vartojame.

  • Ukmergės savivaldybės 2025 metų ataskaita: ką nuveikė meras ir kokius darbus žada miestui

    Gegužės 6 dieną Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė pakvietė gyventojus į atvirą susitikimą. Jo metu bendruomenei pristatytos 2025 metų veiklos ataskaitos ir pagrindinės kryptys, kurios, Savivaldybės teigimu, lems artimiausius miesto sprendimus.

    Susitikimas vyko Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir sutraukė gausų dalyvių būrį. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai Indrė Kižienė ir Linas Kukuraitis, Savivaldybės vadovybė, Tarybos nariai, Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai, seniūnai ir kiti bendruomenės atstovai.

    Svarbiausi gyventojų klausimai

    Po pristatymų vyko diskusija, kurioje gyventojai kėlė tiek kasdienius, tiek ilgalaikius miesto raidos klausimus. Daug dėmesio sulaukė želdynų ir miesto miškų išsaugojimas, viešųjų erdvių priežiūra bei planuojami infrastruktūros pokyčiai.

    Renginio dalyviai taip pat domėjosi karinės infrastruktūros plėtros planais ir tuo, kaip tokie sprendimai gali paveikti gyvenimo kokybę. Kitas dažnai minėtas klausimas buvo naujų gyventojų pritraukimas ir priemonės, kurios galėtų sustiprinti Ukmergės patrauklumą šeimoms bei jaunimui.

    Infrastruktūra ir miesto projektai

    Diskusijoje aptarti ir konkretūs projektai, apie kuriuos gyventojai nori aiškumo dėl terminų bei sprendinių. Tarp jų minėti pietinio aplinkkelio klausimai, naujo tilto statybos planai ir bendras viešojo transporto pokyčių poveikis miesto judumui.

    Nemažai dėmesio skirta ir kultūriniam gyvenimui: kalbėta apie renginių pasiūlą, Joninių šventės stiprinimą ir tai, kaip miestas galėtų dar nuosekliau išnaudoti kultūrą kaip bendruomenės telkimo priemonę. Susitikime netrūko ir padėkų Savivaldybės administracijos bei miesto seniūnijos darbuotojams už kasdienius darbus.

    Kas pateikta 2025 metų ataskaitoje

    Susitikimo metu gyventojams pristatyta ir dalinta Ukmergės rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita. Joje apžvelgiami per metus įgyvendinti darbai ir iniciatyvos infrastruktūros, verslo skatinimo, kultūros, turizmo, sporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

    Savivaldybės teigimu, tokie vieši atsiskaitymai skirti ne tik pristatyti rezultatus, bet ir surinkti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda tikslinti planus. Gyventojų įvardyti klausimai ir pasiūlymai, kaip pažymėta susitikime, bus vertinami planuojant tolesnius sprendimus.

  • Elektrėnų policijos pareigūnų vizitas Ukmergėje: aptarti projektai, saugumo iššūkiai ir patirtys

    2026 metais gegužės 6 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje apsilankė Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai ir policijos veteranai. Delegacijai vadovavo Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Saulius Kazlauskas.

    Svečius priėmė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikime daug dėmesio skirta savivaldos ir policijos bendradarbiavimo praktikai, kai sprendžiami vietos bendruomenėms aktualūs klausimai.

    Akcentas – bendruomenių saugumas

    Vizito metu Elektrėnų atstovams pristatyti pagrindiniai Ukmergės savivaldybės veiklos prioritetai, šiuo metu vykdomi projektai ir artimiausi planai. Aptarta, kaip savivaldybės sprendimai gali prisidėti prie saugesnės viešosios erdvės ir efektyvesnio reagavimo į gyventojų problemas.

    Susitikime taip pat kalbėta apie bendruomenių saugumo iššūkius ir tai, kokių priemonių dažniausiai prireikia savivaldybės bei policijos partnerystėje. Dėmesys skirtas informacijos apsikeitimui, prevencinėms iniciatyvoms ir praktiniams veiksmams, padedantiems stiprinti gyventojų pasitikėjimą institucijomis.

    Diskusija apie policijos darbo pokyčius

    Šilto ir dalykiško pokalbio metu diskutuota apie policijos darbo pokyčius, šiandienos iššūkius ir tarnybos kasdienybės transformaciją. Pažymėta, kad bendruomeniškumas ir vietos partnerių įsitraukimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, siekiant ilgalaikių rezultatų.

    Tokie vizitai, pasak susitikimo dalyvių, leidžia pasidalyti gerąja patirtimi ir geriau suprasti skirtingų savivaldybių situaciją. Tai ypač aktualu planuojant prevencines priemones ir ieškant sprendimų, kurie veiktų ne tik trumpuoju laikotarpiu.

  • Ukmergėje vyks Konteinerio krata: gyvai patikrins, ką iš tiesų metame į plastiko konteinerį

    VšĮ „Žaliasis taškas“ kartu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus į edukacinį renginį Konteinerio krata. Jo metu bus praktiškai tikrinama, ar pakuočių atliekos kasdienėje rutinoje iš tiesų rūšiuojamos teisingai.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 21 dieną 12 valandą prie atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės Maironio g. 2, Ukmergėje. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas ir atviras visiems.

    Kaip vyks Konteinerio krata?

    Pagrindinė renginio dalis bus praktinis rūšiavimo patikrinimas: organizatoriai išpils plastiko konteinerio turinį ir kartu su dalyviais perrūšiuos tai, kas jame atsidūrė. Taip bus aiškiai parodyta, kokios atliekos dažniausiai atsiduria ne savo vietoje.

    Pasak organizatorių, ši iniciatyva Lietuvoje vykdoma jau trečius metus ir veikia kaip socialinis eksperimentas, atskleidžiantis realius gyventojų įpročius. Gyvas pavyzdys leidžia lengviau suprasti taisykles nei vien informaciniai plakatai ar priminimai.

    Dažniausios klaidos ir kodėl jos svarbios

    Renginio metu bus pristatytos dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos ir paaiškinta, kokios jų pasekmės atliekų tvarkymo grandinėje. Net ir nedidelė netinkamų atliekų dalis gali užteršti perdirbimui tinkamas žaliavas ir apsunkinti jų paruošimą.

    Tinkamai išrūšiuotos pakuočių atliekos turi didesnę tikimybę tapti antrinėmis žaliavomis ir virsti naujais gaminiais. Todėl kiekvieno namų ūkio sprendimai prie konteinerio daro tiesioginę įtaką tam, kiek realiai atliekų bus perdirbta.

    Ką gaus renginio dalyviai?

    Organizatoriai žada atsakyti į gyventojų klausimus ir padėti aiškiau susigaudyti, kaip elgtis su dažniausiai abejonių keliančiomis atliekomis. Tai ypač aktualu, kai pakuotės būna sudėtinės, nešvarios ar su maisto likučiais.

    Taip pat skelbiama, kad aktyviausi dalyviai bus skatinami edukacinėmis veiklomis ir apdovanoti prizais. Organizatoriai kviečia susitikti, diskutuoti ir stiprinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įpročius bendruomenėje.