CP v2

Category: Regionai

  • Palangos savivaldybė skelbia specialistų priėmimus Šventojoje gegužės 11–15 dienomis: ką konsultuos?

    Palangos savivaldybė praneša, kad gegužės 11–15 dienomis Šventojoje gyventojus priims savivaldybės administracijos specialistai. Konsultacijos vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Gegužės 11 dieną gyventojus konsultuos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Bus teikiama pirminė teisinė pagalba: teisinė informacija ir konsultacijos, pagalba rengiant institucijoms skirtus dokumentus, taip pat patarimai dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka.

    Gegužės 13 dieną priėmimą vykdys Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė ir patarėja Dovilė Endriukaitienė. Gyventojai galės kreiptis teritorijų planavimo klausimais, įskaitant žemės paskirties ar būdo keitimą ir detaliųjų planų rengimą, taip pat dėl statybos ir užstatymo reglamentų.

    Gegužės 14 dieną konsultuos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Tiškienė. Bus aptariami išmokų vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų ir kiti socialiniai klausimai.

    Gegužės 15 dieną gyventojus priims Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Algimantas Gedvilas. Konsultacijos apims valstybinės žemės prisijungimo, nuomos, užėmimo, teisės statyti ir mokesčių klausimus, taip pat želdinių ir atliekų tvarkymą.

    Taip pat nurodoma, kad nuo antradienio iki ketvirtadienio gyventojus konsultuos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Jis teiks informaciją vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, teritorijų priežiūros, melioracijos bei kitais ūkio klausimais.

    Priėmimų laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 valandos, penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 valandos. Pietų pertrauka numatyta nuo 12 iki 12.45 valandos.

    Atvykstant prašoma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dėl išankstinės registracijos savivaldybė nurodo telefonus 0 460 48705, 0 460 48716 ir 0 460 41406.

  • Kaišiadorių rajone rengiamas Parko gatvės teritorijos detalusis planas: kada ir kur teikti pasiūlymus

    Kaišiadorių rajone rengiamas Parko gatvės teritorijos detalusis planas: kada ir kur teikti pasiūlymus

    Kaišiadorių rajono savivaldybė informuoja apie parengtą urbanizuojamos teritorijos Parko gatvėje, Stasiūnų kaime, Žiežmarių apylinkės seniūnijoje detalųjį planą. Planas apima žemės sklypą kadastro Nr. 4955/0006:264 ir gretimas su juo besiribojančias teritorijas.

    Teritorijų planavimo procesas vykdomas TPDRIS sistemoje, proceso Nr. K-VT-49-25-483. Planavimo pagrindą sudaro Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 metų balandžio 1 dieną įsakymas Nr. V1E-249 ir savivaldybės mero 2025 metų balandžio 29 dieną potvarkis Nr. V16E-449.

    Ko siekiama detaliuoju planu?

    Detaliuoju planu numatoma suformuoti arba patikslinti žemės sklypų ribas ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Taip pat planuojama suplanuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorius, įvertinti reikalingus servitutus bei numatyti aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir jų įgyvendinimo priemones.

    Dokumente numatomos teritorijos želdynų įrengimui ir nustatomos zonos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tokie sprendiniai paprastai lemia, kaip ateityje teritorijoje galės vystytis statyba, inžinerinė infrastruktūra ir viešosios erdvės.

    Kur susipažinti su sprendiniais?

    Su parengtais detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2026 metų gegužės 25 dienos iki 2026 metų birželio 8 dienos TPDRIS sistemoje. Taip pat sprendiniai skelbiami Kaišiadorių rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Susipažinti su sprendiniais galima ir projekto rengėjo patalpose Kaune, A. Mapu gatvėje 20, tačiau tik darbo metu ir iš anksto suderinus priėmimo laiką telefonu. Vieša sprendinių ekspozicija numatyta nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 8 dienos Žiežmarių apylinkės seniūnijoje ir kitose nurodytose vietose.

    Kada vyks viešas svarstymas?

    Numatomas viešo svarstymo susirinkimas vyks 2026 metų birželio 8 dieną 15.00 valandą Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Žaslių gatvėje 62, Žiežmariuose. Susirinkime gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali išgirsti planavimo sprendinių pristatymą ir pateikti pastabas.

    Pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių visuomenė gali teikti raštu planavimo organizatoriui ir plano rengėjui, taip pat per TPDRIS sistemą iki viešo susirinkimo pabaigos. Gavus atsakymą, kad į pasiūlymą neatsižvelgta, jį per 10 darbo dienų galima skųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai.

    Planavimo organizatorius yra Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius. Planavimo iniciatoriai nurodomi fiziniai asmenys ir UAB „Alivdara“, o detaliojo plano rengėjas yra architektas Jonas Šarakauskas.

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Liūtys perkrovė Žiežmarių nuotekų valyklą: į Strėvos upę pateko aktyviojo dumblo dalis

    Liūtys perkrovė Žiežmarių nuotekų valyklą: į Strėvos upę pateko aktyviojo dumblo dalis

    Gegužės 7 dieną po intensyvių liūčių Žiežmarių miesto nuotekų tinklai sulaukė neįprastai didelio paviršinių nuotekų kiekio. Dėl to staigiai išaugo Žiežmarių nuotekų valyklos apkrova, o į Strėvos upę kartu su išvalytomis nuotekomis pateko dalis aktyviojo dumblo.

    Įprastai valyklą pasiekia apie 40–60 kubinių metrų per valandą srautas, tačiau šįkart debitas šoktelėjo iki maždaug 135 kubinių metrų per valandą. Toks staigus šuolis reiškia, kad valymo procesai nespėja stabiliai „susidoroti“ su hidrauline apkrova, ypač kai į tinklus patenka dideli lietaus vandens kiekiai.

    Kas nutiko ir kaip sureaguota

    Aktyvusis dumblas yra esminė biologinio valymo dalis, todėl jo patekimas į gamtinį vandens telkinį vertinamas kaip incidentas. Pranešama, kad priemonių situacijai suvaldyti imtasi nedelsiant, o visas suvaldymo procesas truko iki 2 valandų.

    Į įvykio vietą atvyko aplinkos apsaugos specialistai, o laboratorijos atstovai paėmė mėginius. Mėginių rezultatai paprastai leidžia įvertinti, ar trumpalaikis išleidimas galėjo paveikti vandens kokybę, pavyzdžiui, pagal skendinčių dalelių, biocheminio deguonies suvartojimo ar maistinių medžiagų rodiklius.

    Kodėl liūtys taip veikia nuotekų sistemas

    Įmonė pažymi, kad į Žiežmarių miesto nuotekų sistemą nuolat patenka dideli paviršinių nuotekų kiekiai iš daugiabučių, privačių sklypų, viešųjų įstaigų teritorijų ir gatvių. Kai krituliai iškrenta palaipsniui, valykla su apkrova paprastai susitvarko, tačiau trumpalaikės liūtys sukelia momentinį perkrovimą.

    Toks reiškinys dažniausiai susijęs su neteisėtais ar techniškai netinkamais lietaus nuotekų prijungimais prie buitinių nuotekų tinklų. Klimato kaitos kontekste intensyvių kritulių epizodai tampa dažnesni, todėl savivaldybėms ir vandentvarkos įmonėms vis dažniau tenka spręsti tinklų pralaidumo ir perteklinių srautų valdymo klausimus.

    Kokie veiksmai planuojami

    UAB „Kaišiadorių vandenys“ artimiausiu metu planuoja pradėti patikrinimus, siekdama nustatyti nelegalius prisijungimus ir paviršinių nuotekų patekimą į nuotekų tinklus. Tam numatoma naudoti dūmų mašinas, kurios padeda aptikti vietas, kur lietaus vanduo ar netinkamos jungtys patenka į buitinių nuotekų infrastruktūrą.

    Taip pat planuojama Žiežmarių nuotekų valykloje įrengti talpas, kurios ateityje leistų amortizuoti staigius srautų šuolius. Tokios talpos veikia kaip laikinas rezervuaras, padedantis išlyginti debitą ir sumažinti riziką, kad dėl perkrovos sutriks biologinio valymo procesas.

  • Rumšiškių Šv. Onos koplyčia: registre patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos

    Rumšiškių Šv. Onos koplyčia: registre patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos

    2026 metais balandžio 20 dieną Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą patikslinti Rumšiškių Šv. Onos koplyčios duomenis Kultūros vertybių registre. Koplyčia yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių miestelyje, Marių gatvėje.

    Sprendimu nustatytos koplyčios vertingosios savybės ir patvirtintas vietinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos objekto teritorijos ribos, kurios yra svarbios tiek paveldosaugai, tiek planuojant bet kokius darbus aplinkinėje teritorijoje.

    Ką reiškia duomenų patikslinimas?

    Kultūros vertybių registre duomenų patikslinimas paprastai reiškia aiškesnį ir detalesnį objekto aprašą, kuriuo remiantis vėliau vertinami tvarkybos, restauravimo ar kiti projektai. Nustačius vertingąsias savybes, apibrėžiama, kas konkrečiai turi būti saugoma ir išlaikoma, kad nebūtų prarasta kultūrinė vertė.

    Teritorijos ribų nustatymas aktualus ir praktiniu požiūriu, nes jis padeda išvengti neaiškumų dėl statybos, žemės naudojimo ar infrastruktūros sprendinių derinimo. Tokie patikslinimai dažnai tampa svarbia atspirtimi savivaldybėms, gyventojams ir projektuotojams, kai planuojami darbai paveldo aplinkoje.

    Kur skelbiami dokumentai?

    Koplyčios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Jame pateikiami patvirtinti duomenys, įskaitant vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį ir teritorijos ribas.

    Informacija apie registruotą objektą ir jo teritoriją taip pat skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuriame galima peržiūrėti su paveldo objektu susijusius erdvinius duomenis ir ribas žemėlapyje. Tokie įrankiai padeda greičiau suprasti, kokie apribojimai ar reikalavimai taikomi konkrečioje vietoje.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.

  • „Meteo LT“ kviečia pranešti apie pavojingus orus: startavo platforma stebiu.meteo.lt

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „Meteo LT“ pristatė naują platformą stebiu.meteo.lt, skirtą gyventojams ir institucijoms pranešti apie stichinius bei pavojingus orų reiškinius visoje Lietuvoje. Sistema sukurta taip, kad informacija būtų surenkama kuo greičiau ir padėtų operatyviau vertinti situaciją realiu laiku.

    „Meteo LT“ akcentuoja, kad tokie pranešimai ypač aktualūs permainingu laikotarpiu, kai staigiai kinta sąlygos, pavyzdžiui, atlydžio metu intensyviai tirpstant sniegui arba pasitaikant smarkioms liūtims. Papildomi duomenys iš skirtingų vietovių leidžia tikslinti stebėseną ir greičiau identifikuoti vietas, kuriose situacija gali tapti pavojinga.

    Kaip veikia stebiu.meteo.lt?

    Platformoje galima pateikti pranešimą apie pastebėtą reiškinį, pridėti trumpą aprašymą, nurodyti laiką ir vietovę, taip pat įkelti nuotrauką arba vaizdo įrašą. „Meteo LT“ pabrėžia, kad pateikiant informaciją svarbiausia tikslumas, o vizualinė medžiaga padeda patikimiau įvertinti reiškinio mastą.

    Pranešimus galima teikti ir pavėluotai, jeigu reiškinys buvo užfiksuotas anksčiau, pavyzdžiui, savaitgalį. Tai reiškia, kad vertingi gali būti ir tie duomenys, kurie pateikiami ne tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas, jei tik aiškiai nurodomas laikas ir vieta.

    Kodėl prašoma pranešti telefonu?

    „Meteo LT“ rekomenduoja pranešimus teikti mobiliaisiais telefonais, nes taip patogiausia greitai nurodyti vietą ir įkelti nuotraukas ar vaizdo įrašus tiesiai iš įvykio vietos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai reiškiniai vystosi sparčiai, o situacija skirtingose savivaldybėse gali labai skirtis.

    Tokios gyventojų įsitraukimu paremtos sistemos vis plačiau taikomos meteorologijoje, nes leidžia papildyti automatinių stočių, radarų ar palydovų duomenis tuo, ko techninės priemonės ne visada „pamato“ konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, vietinės liūtys, kruša ar staigus plikledis gali būti labai lokalūs, todėl patikimi pranešimai iš gyventojų tampa svarbia papildoma informacija.

    Kas toliau?

    „Meteo LT“ nurodo, kad artimiausiu metu platforma bus plačiau pristatoma visuomenei, o dabar ypač svarbu ją išbandyti ir užtikrinti sklandų veikimą. Jei naudotojai pastebi techninių nesklandumų ar turi pasiūlymų, tarnyba kviečia teikti grįžtamąjį ryšį, kad sistema būtų patogesnė ir patikimesnė.

    Institucija primena, kad laiku gauti pranešimai gali padėti tiksliau vertinti besikeičiančias sąlygas ir geriau pasirengti galimiems padariniams. Kuo daugiau kokybiškų pranešimų iš skirtingų Lietuvos vietų, tuo tvirtesnis pagrindas greitam situacijos vertinimui.

    „Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų savivaldybėse pastebėtus reiškinius“, – teigia „Meteo LT“.

  • Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Šalyje tęsiantis atšilimui, Lietuvoje didėja pavasarinio potvynio tikimybė, ypač Vakarų Lietuvoje ir Nemuno deltoje. Šilutės rajono savivaldybėje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame aptartos prevencinės priemonės ir pasirengimas galimiems scenarijams.

    Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lumpėnų seniūnijos seniūnė, pavaduojanti administracijos direktorių, Danguolė Mikelienė bei savivaldybės patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Taip pat prisijungė kitų savivaldybių vadovai ir atsakingų institucijų atstovai.

    Pasitarime dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pristatė Vyriausybės patvirtintą valstybinį potvynio rizikos valdymo ir reagavimo priemonių planą. Dokumentu siekiama suvienodinti institucijų ir savivaldybių veiksmus, kad sprendimai dėl gyventojų saugumo ir infrastruktūros apsaugos būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad potvynio metu kritiškai svarbu iš anksto susitarti dėl pajėgų telkimo, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos logistikos. Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad savivaldybių pasirengimas turi apimti ir ryšio su bendruomenėmis užtikrinimą, ir aiškius sprendimų priėmimo kanalus.

    Savivaldybių atstovai pristatė savo pasirengimo būklę ir įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama potvynio grėsmės metu. Tarp jų minėti kelių pralaidų ir pylimų būklės klausimai, technikos ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas, taip pat pagalbos planavimas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Institucijos primena gyventojams sekti oficialius pranešimus, o pasirengimo informaciją ir dažniausiai užduodamus klausimus rasti programėlėje LT72 ir jos interneto svetainėje. Potvynio rizikos laikotarpiu rekomenduojama iš anksto įsivertinti galimus užliejimo taškus, pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei situacija sparčiai keistųsi.

  • Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Gegužės 6 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko civilinės saugos mokymai „Asmenų, organizuojančių ir vykdančių gyventojų apsaugą, civilinės saugos mokymo programa“, kuriuos vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai.

     

    Mokymų metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parengimo, evakuacijos centrų veiklos, būtiniausių paslaugų užtikrinimo, viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos saugos klausimai. Dalyviai gilino teorines ir praktines žinias apie gyventojų evakavimą, veiksmų koordinavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.