CP v2

Category: Regionai

  • Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Kas inicijuoja projektą Ignalinoje

    Ignalinoje pradedamas 24 mėnesius truksiantis projektas EIK, VEIK, SVEIK – kartų bendrystėje, kurį inicijuoja Ignalinos Kolpingo šeima. Iniciatyvos esmė – sutelkti skirtingo amžiaus žmones bendroms veikloms, kurios vienu metu stiprina ryšius ir skatina aktyvesnį, sveikesnį laisvalaikį.

    Projektas orientuotas į senjorus, šeimas ir paauglius, todėl veiklos suplanuotos taip, kad dalyviai galėtų įsitraukti pagal amžių, galimybes ir poreikius. Organizatoriai akcentuoja, kad bendras dalyvavimas padeda kurti tvaresnę bendruomenę ir mažinti vienišumo riziką.

    Tikslas ir kam tai aktualu

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti Ignalinos mieste gyvenančių senjorų, tėvų ir vaikų socialinę atskirtį, stiprinant emocinę ir fizinę sveikatą. Taip pat siekiama didinti žmonių įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą ir skatinti kartų dialogą per sveikatinimo bei sociokultūrines veiklas.

    Organizatorių teigimu, vietos bendruomenėje dalis senjorų gyvena vieni, o socialinę riziką patiriančioms šeimoms dažnai trūksta lengvai pasiekiamų, finansinės naštos nereikalaujančių užsiėmimų. Tokiose situacijose bendros veiklos ir savanorystė tampa praktiniu būdu stiprinti socialinius ryšius bei emocinį saugumą.

    Kokios veiklos planuojamos

    Per dvejus metus planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 dalyvių ir pasiūlyti įvairias, skirtingiems amžiaus tarpsniams pritaikytas veiklas. Numatyti savanorių mokymai, baseino užsiėmimai, važiavimai dviračiais, teminiai žygiai, vaikų stovykla ir suaugusiųjų sveikatinimo savaitgalis.

    Taip pat planuojami psichologo mokymai, skirti socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui, bei savęs pažinimo seminarų ciklas paaugliams ir senjorams. Į programą įtrauktos ir edukacinės pažintinės išvykos į Druskininkus bei Šiaulius, kurios turėtų stiprinti bendrystę ir praplėsti dalyvių patirtis.

    Veiklų organizavime ir informacijos sklaidoje dalyvaus 6 savanoriai, o užsiėmimai planuojami mažesnėse, mišriose grupėse. Organizatoriai pabrėžia, kad visos veiklos bus nemokamos, taip didinant prieinamumą ir mažinant socialinės atskirties barjerus.

    Kas įgyvendina ir kaip finansuojama

    Projektą įgyvendina trys organizacijos: Ignalinos Kolpingo šeima, Ignalinos neįgaliųjų draugija ir sporto klubas „Vikingas“. Teigiama, kad partneriai turi patirties dirbant su socialinę atskirtį patiriančiomis grupėmis ir organizuojant bendruomenines veiklas.

    Numatomi rezultatai apima dažnesnį skirtingų kartų bendravimą, didesnį bendruomenės įsitraukimą, geresnę fizinę ir emocinę savijautą bei aktyvesnį senjorų dalyvavimą viešajame gyvenime. Taip pat tikimasi, kad veiklos paskatins tęstines iniciatyvas ir sustiprins savanorystės įgūdžius.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 545 eurus.

    „Kviečiame įsitraukti ir veikti kartu, kad Ignalinoje atsirastų daugiau progų susitikti, judėti, mokytis ir palaikyti vieniems kitus“, – teigiama projekto pristatyme.

  • Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Balandžio 28 dieną Ignalinos savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai ir STEAM mokytojai dalyvavo edukacinėje išvykoje-seminare Kaune, Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre Mokslo sala. Tai pirmasis tokio profilio centras Lietuvoje, įsikūręs Nemuno saloje, kuri pastaraisiais metais tampa ryškiu miesto mokslo, kultūros ir laisvalaikio traukos tašku.

    Išvykos dalyviai pradėjo nuo ilgalaikės ekspozicijos Žmogus. Gamta. Mašina, kurioje lankytojams siūloma mokytis per bandymus, klaidas ir atradimus. Ekspozicijoje įrengta apie 140 interaktyvių eksponatų, leidžiančių praktiškai išmėginti reiškinius ir sprendimus, su kuriais susiduriama kasdienėje aplinkoje.

    Ekspozicijos turinys apima septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Toks suskirstymas atitinka STEAM krypties logiką, kai gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika jungiami sprendžiant realaus pasaulio uždavinius.

    Patyriminis mokymasis praktikoje

    Seminaro metu daug dėmesio skirta patyriminio mokymosi principams, kurie šiandien vis dažniau taikomi ir Lietuvos mokyklose. Praktinis tyrinėjimas padeda mokiniams ne tik įsiminti faktus, bet ir suprasti priežasties bei pasekmės ryšius, ugdyti kritinį mąstymą, mokytis kelti klausimus ir pagrįsti atsakymus.

    Mokytojai išvykoje akcentavo, kad interaktyvios veiklos suteikia progą natūraliai diferencijuoti užduotis pagal skirtingus mokinių gebėjimus. Vieni gali atlikti paprastesnius stebėjimus, kiti gilintis į duomenų rinkimą, hipotezių tikrinimą ar realių problemų sprendimą.

    Planetariumas ir pažintis su Saule

    Edukacinės dienos programoje buvo ir apsilankymas moderniame planetariume, kuris išsiskiria kaip vienintelis tokio tipo Lietuvoje. Čia išvykos dalyviai žiūrėjo filmą Saulė – mūsų gyvoji žvaigždė, kviečiantį pažvelgti į Saulę kaip į nuolat kintantį, aktyvų ir gyvybei Žemėje lemiamą objektą.

    Tokie seansai, pedagogų teigimu, ypač tinka integruotoms pamokoms, kai astronomija siejama su fizika, geografija ar net biologija. Vaizdinė medžiaga ir kupolo formato projekcija padeda lengviau suvokti mastelius, procesus ir reiškinius, kuriuos klasėje perteikti sudėtinga.

    Ką dar siūlo Mokslo sala

    Viešnagės metu taip pat pristatyta, kad lankytojų laukia keturios STEAM laboratorijos, kuriose planuojamos įvairios praktinės veiklos skirtingoms amžiaus grupėms. Tokios erdvės svarbios ne tik mokykloms, bet ir neformaliajam švietimui, kai mokymasis vyksta per kūrybą, eksperimentus ir komandines užduotis.

    Išvykos dalyviai pabrėžė, kad Mokslo sala leidžia į mokymąsi pažvelgti kaip į patirtį, kurioje mokslas gali būti ir rimtas, ir įtraukiantis. Tokios edukacijos stiprina mokytojų idėjų banką ir suteikia konkrečių pavyzdžių, kaip STEAM veiklas perkelti į pamokas bei projektus mokyklose.

    Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos informacija.

  • Matematikos konkursas „Kengūra 2026“: paaiškėjo Ignalinos rajono etapo lyderiai

    Matematikos konkursas „Kengūra 2026“: paaiškėjo Ignalinos rajono etapo lyderiai

    Lietuvoje surengtas tarptautinis matematikos konkursas „Kengūra 2026“, kasmet suburiantis tūkstančius mokinių pasitikrinti logikos ir skaičiavimo įgūdžius. Ignalinos rajone konkurse dalyvavo 62 mokiniai iš visų trijų rajono gimnazijų.

    Suskaičiavus rezultatus, paaiškėjo savivaldybės etapo geriausiai pasirodę jaunieji matematikai skirtingose amžiaus grupėse. Konkursas vertinamas kaip vienas plačiausių tokio pobūdžio renginių mokykloms, nes užduotys pritaikytos įvairaus amžiaus mokiniams ir skatina sprendimo strategijas, o ne vien formules.

    Mažiausiųjų grupių nugalėtojai

    „Nykštukų“ grupėje (1–2 klasės) geriausiai sekėsi Gaudrei Damošiūtei ir Kamilei Janutėnaitei iš Vidiškių gimnazijos. Tarp lyderių taip pat pateko Nikita Frolovas, Lukrecija Lichačiauskaitė, Giris Cicėnas, Eglė Navarskaitė, Lukas Dervinis, Herkus Valėnas ir Benjaminas Čiplys iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos.

    „Mažylių“ grupėje (3–4 klasės) aukščiausius rezultatus surinko Laurynas Vielys, Morta Gasparavičiūtė, Sara Davalgaitė ir Barbora Baltuškaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos. Prie stipriausiųjų šioje grupėje prisijungė ir Joris Urbonas iš Vidiškių gimnazijos.

    Vyresniųjų mokinių rezultatai

    „Bičiulių“ grupėje (5–6 klasės) rajone geriausi buvo Aistis Raketis ir Andrius Bartaška iš Vidiškių gimnazijos. Tarp stipriausiųjų taip pat įvardyti Konstantin Matoško, Artūras Šunevičius ir Deimantas Ramelis iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos.

    „Kadetų“ grupėje (7–8 klasės) išsiskyrė Zignas Navarskas ir Jonas Polita iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, taip pat Nikas Ulkinas iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos. Šių klasių užduotys paprastai reikalauja daugiau nuoseklaus mąstymo ir gebėjimo pritaikyti kelis sprendimo žingsnius.

    Juniorai ir senjorai

    „Juniorų“ (9–10 klasės) ir „Senjorų“ (11–12 klasės) grupėse geriausiai pasirodė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai Nojus Cicėnas, Enrikas Butavičius, Nojus Šimkus, Milda Vaitkevičiūtė ir Enrikas Baranauskas. Šiose grupėse užduotys paprastai artėja prie olimpiadinio tipo mąstymo ir tikrina gebėjimą greitai pastebėti dėsningumus.

    Organizatoriai ir pedagogai sveikino visus dalyvius, o ypač savivaldybės etapo lyderius, akcentuodami, kad tokie konkursai ugdo atkaklumą ir pasitikėjimą sprendžiant nestandartines užduotis. Informaciją pateikė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė.

  • Elektrėnų tautodailininkai grįžo iš jubiliejinės parodos Trakų Vokės dvare: kas sulaukė padėkų

    Balandžio pabaigoje uždaryta jubiliejinė tautodailės paroda „Metai įamžinti raštuose“, visą balandžio mėnesį veikusi Trakų Vokės dvaro sodybos erdvėse. Paroda subūrė daugiau kaip 220 kūrėjų iš įvairių savivaldybių ir regionų, tarp jų ir Elektrėnų krašto atstovus.

    Lankytojams pristatyta plati tradicinių amatų ir dailės darbų panorama: tapyba, grafika, medžio skulptūra, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai, tradicinė keramika, kalviškos saulutės, muzikos instrumentai, juostos ir tautiniai kostiumai. Organizatorių teigimu, ekspozicija siekė parodyti, kaip tautodailė šiandien jungia skirtingas kartas ir išlaiko regionų savitumą.

    Lietuvos tautodailininkų sąjungos jubiliejus

    Balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvaro sodyboje vyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas, į kurį pakviesti ir Elektrėnų krašto tautodailininkai. Renginyje dalyvavo mezgimo, skiautinių, tapybos, audimo, siuvinėjimo, veltos vilnos ir medžio drožybos kūrėjai, pristatę savo darbus ir bendravę su kolegomis iš kitų regionų.

    Elektrėnų kraštui atstovavo Regina Žvirblienė, Onutė Bagdonavičienė, Vida Vičkačkienė, Regina Norušienė, Orinta Diatlovienė, Angelė Gliaudelienė, Romaldas Skorupskas, Vida Juknelienė ir Zigmas Mažeika. Kūrybinių sričių įvairovė atspindėjo ne tik tradicinius amatus, bet ir šiuolaikiškesnes interpretacijas, kai tradicinės technikos pritaikomos šiandienos poreikiams.

    Padėkos ilgamečiams dalyviams

    Šventėje dalyvius pasveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys ir savivaldybių bei bendrijų atstovai. Renginio metu pabrėžta, kad tautodailė išlieka svarbi kultūrinės tapatybės dalis, o parodos ir bendruomenių veikla padeda palaikyti meistrystės perdavimą.

    Daugiau nei 30 metų parodose dalyvaujantys tautodailininkai buvo apdovanoti Kultūros ministerijos padėkomis. Dėmesio sulaukė ir pagrindinė parodos organizatorė Ramutė Kraujalienė, kuriai padėkota už nuoseklų darbą telkiant kūrėjus ir stiprinant tautodailės matomumą.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ programa, pristačiusi skirtingų Lietuvos regionų dainas ir šokius. Elektrėnų krašto tautodailininkai pabrėžė, kad dalyvavimas tokiame minėjime yra ne tik įvertinimas, bet ir paskata toliau puoselėti tradicijas bei dalintis jomis su jaunąja karta.

  • Parama būstui įsigyti: kvietimas teikti prašymus 2026 metais vyks tik vieną dieną

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Prašymus bus galima pateikti nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien tinkamai pateiktas prašymas dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes pažymos formuojamos pagal turimas valstybės biudžeto lėšas. Jei prašymų bus daugiau nei numatyta finansavimo, kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau laiko, apie tai paskelbiant ministerijos interneto svetainėje ir informuojant savivaldybes.

    Kaip pateikti prašymą?

    Elektrėnų savivaldybės gyventojai prašymus galės pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat atvykę į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį, per atstovą arba elektroniniu paštu. Teikiant ne per SPIS, prašymas turi būti pasirašytas.

    Jeigu prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymai laikomi negaliojančiais ir neregistruojami.

    Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymas gali būti pasirašytas iš anksto, tačiau pateiktas turi būti tik kvietimo metu, tai yra ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandos ir ne vėliau kaip 16.00 valandos, arba iki kvietimo sustabdymo.

    Kas turi teisę į paramą?

    Parama teikiama vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašu. Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir, kai taikoma, subsidiją turi asmenys ir šeimos, atitinkantys pajamų ir turto reikalavimus bei kitas įstatyme nustatytas sąlygas.

    Parama paprastai skirta tiems, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje, pastaruosius 5 metus iki kreipimosi neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama, taip pat tais atvejais, kai turimo būsto plotas vienam asmeniui yra per mažas arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Atskirai numatytos sąlygos asmenims su negalia ar šeimoms, kuriose yra neįgalusis, kai būstą reikia pritaikyti specialiesiems poreikiams.

    Kredito sumos ir subsidijų dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų maksimalios sumos gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti numatyta iki 35 000 eurų kredito suma.

    Subsidijos būsto kredito daliai apmokėti dydžiai diferencijuojami pagal šeimos situaciją. Numatytos 15 proc., 20 proc. ir 25 proc. subsidijos jaunoms šeimoms, priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus, o 30 proc. subsidija gali būti taikoma gausioms šeimoms, asmenims su negalia, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų bei vienam iš tėvų vieniems auginant vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos, išskyrus atskiras įstatyme numatytas grupes, gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos. Pasikeitus situacijai ir įgijus teisę į subsidiją, dėl jos galima kreiptis naujo kvietimo metu, o subsidija skaičiuojama nuo kredito likučio kredito sutarties keitimo dieną.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir ją aktyvuoti. Kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos suteikimo priima per 4 mėnesius, o suteikus paskolą pasirašoma kreditavimo sutartis.

    Ministerija nurodo, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Taip pat pabrėžiama, kad laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, o pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai taikoma papildoma subsidija ir numatoma pirmumo tvarka.

  • Knygos pristatymas gegužės 5 dieną: kur ir kada vyks renginys, kam jis skirtas

    Gegužės 5 dieną organizatoriai kviečia į knygos pristatymą. Tai viešas renginys, skirtas supažindinti skaitytojus su nauju leidiniu ir jo atsiradimo istorija.

    Tokio formato vakaruose dažniausiai pristatoma knygos tema, aptariamas kūrybinis procesas, o dalyviai turi progą užduoti klausimų. Neretu atveju po pristatymo vyksta neformalus bendravimas ir knygos pasirašymas.

    Šiuo metu viešai pateikiama tik bendra informacija apie renginio datą ir kvietimą dalyvauti. Tiksli vieta, pradžios laikas ir programa paprastai skelbiami papildomai organizatorių kanaluose arba renginio informaciniame puslapyje.

    Planuojantiems apsilankyti verta iš anksto pasitikrinti, ar reikalinga registracija, ar renginys nemokamas, taip pat ar numatytos papildomos veiklos. Jei tai bibliotekos, kultūros centro ar leidyklos renginys, dažnai nurodomos ir galimybės įsigyti knygą vietoje.

  • Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose šį pavasarį įsibėgėjo pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros siekiama pilnai sutvarkyti visą kurorto takų tinklą, kurio bendras ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausi pokyčiai numatyti dviračių infrastruktūroje: iš viso planuojama atnaujinti apie 23 kilometrus takų. Bendra projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis darbų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal „NextGenerationEU“ priemonę.

    „Žvaigždžių orbitos“ rekonstrukcija

    Vienas populiariausių maršrutų, vingiuojantis per Druskininkų pušynus ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybė nurodo, kad 2024 metais jau buvo užbaigti pirmieji šio tako rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau nei 12 kilometrų atkarpa.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad trasa būtų vientisa ir patogi tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tokie tęstiniai darbai kurortuose dažniausiai planuojami etapais tam, kad būtų galima užtikrinti judėjimą ir sezono metu.

    Žilvino takas iki Grūto

    Kitas svarbus objektas yra Žilvino takas, jungiantis miestą su „Eglės sanatorija“ ir Grūto kryptimi. Čia atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat numatyta papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Šis sprendimas aktualus ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judėjimui, nes takai kurorte dažnai atlieka ir susisiekimo funkciją. Vientisos jungtys miesto centre leidžia patogiau planuoti maršrutus ir sumažina konfliktų su automobilių srautais riziką.

    Ką konkrečiai atnaujina?

    Remonto metu takai ne tik perasfaltuojami, bet ir konstrukciškai stiprinami: susidėvėjusi asfaltbetonio danga keičiama nauja, įrengiami papildomi sluoksniai, stiprinamas pagrindas. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vandens nuvedimui, nes prastas drenažas yra viena dažniausių dangos irimo priežasčių.

    Lygi danga ir tvirtesnė konstrukcija svarbi tiek dviratininkų komfortui, tiek saugumui, ypač intensyvaus sezono metu. Atnaujinimo darbai dažniausiai padeda sumažinti dangos nelygumus, kurie kelia riziką važiuojant didesniu greičiu ar prasilenkiant su pėsčiaisiais.

    Kasdien dviračiu važinėjantis druskininkietis Tomas teigė, kad pokyčiai jau juntami.

    „Žilvino taku važiuoti dabar visai kitas jausmas – danga lygi, patogi, dviratis tiesiog rieda, laukiu, kol darbai bus baigti ir galėsiu kasdien važiuoti iki Grūto išsimaudyti ežere“, – sakė Tomas.

    Pasak savivaldybės, papildomai stiprinamas takų prieinamumas: formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, gerinantys orientaciją ir judėjimo saugumą. Aplink takus taip pat atkuriamos žaliosios zonos, naudojami natūralūs gruntai ir augalija.

    Įgyvendinus visus darbus, Druskininkai tikisi dar patogesnio judėjimo kurorte tiek trumpiems pasivaikščiojimams, tiek ilgesniems maršrutams gamtos apsuptyje. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinti takai turi tarnauti ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams, kurie takus naudoja kasdienėms kelionėms.

  • Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų miesto vietos plėtros 2024–2029 metų strategiją siūloma papildyti naujomis veiklomis, skirtomis gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Apie planuojamus pakeitimus kviečiama diskutuoti bendruomenę, o pastabas teikti iki nustatyto termino.

    Strategiją nuo 2024 metų įgyvendina miesto vietos veiklos grupė „Druskininkų harmonija“. Dokumento tikslas – skatinti Druskininkų miesto gyventojų integraciją į darbo rinką ir didinti jų įtrauktį į bendruomenės gyvenimą.

    Bendra strategijos vertė siekia 1 191 877,02 eurų, o Druskininkų savivaldybės prisidėjimas sudaro 20,1 proc. Numatyta finansuoti 18 projektų, orientuotų į užimtumą, socialinę įtrauktį, verslumą bei socialinių verslų atsiradimą.

    Skelbiama, kad iki šiol finansavimas jau skirtas 14 projektų ir tai sudaro 75 proc. visų strategijos lėšų. Iš jų ES lėšos sudaro 716 967 eurus, savivaldybės lėšos – 180 363 eurus.

    Civilinės saugos poreikis auga

    Galimybė strategiją papildyti civilinės saugos veiklomis siejama su išryškėjusiu poreikiu sistemingiau skleisti praktines žinias gyventojams. Pastaraisiais metais civilinė sauga Lietuvoje vis dažniau aptariama ne tik institucijų, bet ir bendruomenių lygmeniu, nes didėja dėmesys pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Siūloma, kad strategijoje atsirastų veiklos, apimančios gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais bei parengties įgūdžių ugdymą. Tai galėtų būti teoriniai, simuliaciniai ir praktiniai užsiėmimai, skirti saugumui, krizių valdymo efektyvumui, bendruomenių atsparumui ir atsparumui dezinformacijai didinti.

    Kiek lėšų numatoma ir kokie rodikliai?

    Švietimo civilinės saugos klausimais veikloms numatomas papildomas finansavimas iki 100 000 eurų. Paramos intensyvumas siektų 95 proc., o 5 proc. turėtų sudaryti prisidėjimas nuosavomis lėšomis.

    Taip pat nurodoma, kad strategijos administravimui papildomai būtų skiriama iki 17 000 eurų. Po pakeitimų bendra strategijos vertė didėtų iki 1 297 140,18 eurų.

    Į dokumentą planuojama įtraukti naują uždavinį ir veiksmą, susijusį su civilinės saugos veiklomis, taip pat naujus rodiklius. Tarp jų – tikslas, kad 95 proc. dalyvių, dalyvavusių civilinės saugos švietimo veiklose, įgytų atitinkamų įgūdžių, o dalyvių skaičius pasiektų ne mažiau kaip 100.

    Kada pristatymas ir kaip teikti pastabas?

    Norintys gyvai susipažinti su planuojamais strategijos keitimais kviečiami į informacinį renginį gegužės 11 dieną 13 valandą. Jis vyks miesto vietos veiklos grupės „Druskininkų harmonija“ patalpose Gardino gatvėje 45-1, trečiame aukšte, Druskininkuose.

    Pasiūlymai dėl planuojamų strategijos pakeitimų laukiami iki 2026 metų gegužės 12 dienos. Savivaldybė ir strategijos įgyvendintojai pabrėžia, kad bendruomenės įsitraukimas svarbus tam, kad papildomos veiklos atlieptų realius gyventojų poreikius.

  • Druskininkai atnaujino studentų rėmimo programą: kas gali gauti iki 3 000 eurų per metus?

    Kas pasikeitė programoje

    Druskininkų savivaldybėje atnaujinta Studentų rėmimo programa, skirta pritraukti ir išlaikyti miestui reikalingus specialistus. Patikslintas savivaldybei reikalingų profesijų sąrašas ir paramos skyrimo sąlygos, kad parama būtų aiškesnė ir labiau orientuota į realius poreikius.

    Sąrašas papildytas ispanų kalbos mokytojo profesija, o dalies siauresnių sričių atsisakyta. Savivaldybė taip pat numatė galimybę remti jau dirbančių pedagogų reikalingos specializacijos įgijimą, taip sprendžiant trūkstamų kompetencijų klausimą greičiau nei laukiant naujų absolventų.

    Kokioms profesijoms prioritetas

    Programoje ir toliau daugiausia dėmesio skiriama švietimui ir sveikatos priežiūrai, kur darbuotojų trūkumas Lietuvoje išlieka viena opiausių viešųjų paslaugų problemų. Druskininkams aktualios kryptys apima specialiuosius pedagogus, logopedus, psichologus, įvairių dalykų mokytojus, taip pat gydytojus specialistus.

    Tarp medicinos krypčių minimi psichiatrai, neurologai, šeimos gydytojai ir kiti specialistai, kurių poreikis juntamas ne tik didmiesčiuose, bet ir kurortiniuose regionuose. Savivaldybės tikslas – užtikrinti, kad paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos vietoje, o ne vien per siuntimus į didesnius centrus.

    „Studentų rėmimo programą vykdome nuo 2020 metų ir per tą laiką ji tapo svarbia pagalba jauniems žmonėms, ieškantiems savo kelio, bei druskininkiečiams, kurie nori persikvalifikuoti“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Kokia parama numatyta studentams

    Studentams gali būti apmokamas studijų mokestis iki 3 000 eurų per metus arba mokama kasmėnesinė stipendija, siekianti 1 valstybės remiamų pajamų dydį. Parama skiriama kasmet ir gali būti mokama visą studijų laikotarpį, jei atitinkamos programos sąlygos.

    Kartu taikomas įsipareigojimas po studijų dirbti Druskininkų savivaldybėje, o jo trukmė siejama su gautos paramos laikotarpiu. Toks modelis dažnas savivaldybių skatinimo programose, nes leidžia pagrįsti biudžeto lėšų investiciją konkrečiu rezultatu darbo rinkoje.

    Per programos įgyvendinimo laikotarpį 25 druskininkiečiai jau baigė studijas ir dirba Druskininkų savivaldybės įstaigose, dar 35 asmenys studijuoja. Dalis studijuojančiųjų renkasi ikimokyklinio ugdymo mokytojo kelią, taip pat psichologiją, specialiąją pedagogiką, pradinį ugdymą, anglų kalbą, matematiką ir kitas specialybes.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programa aktuali ne tik abiturientams, bet ir žmonėms, kurie nori persikvalifikuoti ir sugrįžti į darbo rinką srityse, kuriose trūksta darbuotojų. Tai ypač svarbu regionams, kuriuose specialistų pritraukimas konkurencinėmis rinkos sąlygomis dažnai būna sudėtingesnis.

  • Biržų savivaldybė pratęsė paraiškų terminą teisininkui: akcentas viešiesiems pirkimams ir teismams

    Biržų savivaldybė pratęsė paraiškų terminą teisininkui: akcentas viešiesiems pirkimams ir teismams

    Biržų rajono savivaldybės administracija pratęsė dokumentų pateikimo terminą konkurse į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininko pareigas. Ieškoma darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, kuriam numatytas pareiginės algos koeficientas 1,18 baziniais dydžiais.

    Pagrindinis šios pareigybės akcentas susijęs su viešaisiais pirkimais ir atstovavimu ginčuose. Darbo pobūdis apima procesinių dokumentų teismams rengimą viešųjų pirkimų bylose, dalyvavimą viešųjų pirkimų komisijų veikloje bei sutarčių ir susitarimų rengimą ir derinimą.

    Taip pat numatyta nagrinėti tiekėjų pretenzijas ir paklausimus, rengti išvadas bei užtikrinti, kad sprendimai atitiktų galiojančius teisės aktus. Savivaldybė pabrėžia, kad ši pozicija reikalauja ir praktinių įgūdžių greitai įvertinti rizikas bei parengti argumentuotus atsakymus ginčų atvejais.

    Reikalavimai kandidatams

    Kandidatai turi būti įgiję ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu. Taip pat būtina išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, viešuosius pirkimus, atstovavimą teismuose ir dokumentų rengimą.

    Darbdavys tikisi gebėjimo praktiškai taikyti teisės normas, sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, sisteminti informaciją ir rengti išvadas. Privalumas bus kandidatui, kuris yra įpratęs dirbti su didesnės apimties dokumentais ir terminų spaudimu.

    Taip pat keliami reikalavimai darbui kompiuteriu: reikia mokėti naudotis „Microsoft Office“ programomis, interneto naršyklėmis ir kitomis informacinėmis technologijomis. Kandidatai turi išmanyti Dokumentų rengimo bei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles ir jas taikyti kasdienėje veikloje.

    Iki kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai dalyvauti konkurse priimami iki 2026 metais gegužės 19 dieną elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą dirbuvalstybei.vva.lt. Savivaldybė nurodo, kad į laisvas darbo vietas gali pretenduoti ir asmenys su negalia.

    Priimamam darbuotojui bus nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Dėl papildomos informacijos apie konkursą galima kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administracijos atsakingus darbuotojus, nurodytus konkurso skelbime.