Category: Regionai

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimas, sukėlęs daugiausia klaidų

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, balandžio 30 dieną vykęs jau septintą kartą, šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o egzaminą realiai laikė per 17 tūkst. dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo žinias ir atkreipti dėmesį į kasdienius sprendimus, kurie daro įtaką atliekų kiekiui. Šių metų rezultatai parodė, kad didžiausią susidomėjimą išlaiko moksleiviai, tačiau aktyviau įsitraukia ir suaugusieji.

    Daugiausia dalyvių subūrė mokyklos

    Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. jaunų žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Aktyviausios šiemet buvo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas svarbus ne vien dėl žinių patikrinimo. Moksleiviams rūšiavimo įgūdžiai dažnai formuojasi per praktines situacijas, todėl net ir klaidos tampa naudinga mokymosi dalimi.

    Klausimai, kuriems prireikė konteksto

    Vienu kebliausių šių metų klausimų tapo situacija, kai reikia nuspręsti, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent čia dalyviams teko atskirti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis tampa kita atlieka, tvarkoma kitu principu.

    Rezultatai parodė, kad 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai signalas, kad daliai klausimų nepakanka vien atmintinai išmoktos taisyklės, reikia suprasti ir pačią rūšiavimo logiką.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kilo vartojimo ir jo įtakos atliekų kiekiui temose, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tokia tendencija atitinka ir bendrą atliekų prevencijos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir mažesniam atliekų susidarymui.

    Įsitraukė ir įmonės bei organizacijos

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įvairių organizacijų bei įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išskirta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad egzaminas nėra tik žinių testas, o veikiau praktinis priminimas, jog rūšiavimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Pakuočių sprendimai, medžiagos ir ženklinimas keičiasi, todėl gyventojams tenka vis dažniau vertinti konkrečią situaciją, o ne pasikliauti sena nuostata.

    Tiems, kurie šiemet nespėjo dalyvauti, siūloma pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus. Tikimasi, kad sukaupta patirtis daliai dalyvių kitąmet padės išvengti klaidų, o klausimai, kurie šiemet pasirodė sudėtingiausi, taps aiškesni kasdienėje praktikoje.

  • Jaunimo savanoriška tarnyba Švenčionių rajone: registracija 14–29 m. jaunuoliams iki birželio 4 dienos

    Jaunimo reikalų agentūra paskelbė nacionalinę registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą 2026 metų antrajai pusei. Registracija vyksta visose Lietuvos savivaldybėse ir tęsis iki 2026 metų birželio 4 dienos 23.59 valandos, o vietų skaičius savivaldybėse yra ribotas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties ir sustiprinti bendrąsias kompetencijas. Programa trunka 6 mėnesius, per kuriuos dalyviai savanoriauja ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį akredituotoje priimančioje organizacijoje.

    Kaip vyksta tarnyba ir atranka?

    Užsiregistravusių jaunuolių kontaktai perduodami savanorystę organizuojančių organizacijų mentoriams, kurie susisiekia su kandidatais ir kviečia į programą pagal registracijos datą ir laiką. Jei visos vietos užpildomos, užsiregistravę, bet nepatekę jaunuoliai gali būti pakviesti vėliau, atsiradus laisvų vietų.

    Programos metu jaunuoliai reguliariai susitinka su mentoriumi, aptaria patirtis, mokosi reflektuoti, įvardyti išmokimus ir nusistatyti tobulėjimo kryptis. Tokia struktūra padeda savanorystę paversti ne vien pagalba organizacijai, bet ir kryptingu asmeninių įgūdžių ugdymu.

    Kokios naudos jaunuoliams?

    Dalyviams, kurie tarnybą vykdo ilgiau nei 3 mėnesius, išduodamas Jaunimo savanoriškos tarnybos pažymėjimas, patvirtinantis programos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius. Tuo metu 6 mėnesių nenutrūkstama tarnyba, išlaikant ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį, suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas.

    Šis pripažinimas dažniausiai aktualus planuojantiems studijas ir norintiems sustiprinti savo stojimo rezultatą, tačiau ne mažiau svarbi ir praktinė nauda: darbo įpročių ugdymas, komandinio darbo patirtis, atsakomybės stiprinimas bei geresnis profesinių interesų supratimas.

    Kur galima savanoriauti Švenčionių rajone?

    Švenčionių rajone veikia devynios akredituotos organizacijos, priimančios jaunimo savanorius. Tarp jų yra Pabradės miesto kultūros centras, Strūnos socialinės globos namai, Švenčionėlių miesto kultūros centras, Švenčionių miesto kultūros centras ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Taip pat savanoriai priimami Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose, įskaitant Vaikų literatūros skyrių bei Pabradės miesto filialą. Galimybę atlikti tarnybą suteikia ir Užimtumo tarnybos Vilniaus regiono karjeros centras Pabradėje.

    Dėl registracijos ir programos eigos jaunuoliai gali kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorių. Papildoma informacija apie programos principus, reikalavimus ir dalyvių kelią skelbiama Jaunimo reikalų agentūros oficialiuose informaciniuose kanaluose.

  • Pilietiškumo egzaminas sugrįžta: registracija jau vyksta, pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši diena akcentuoja visuomenės pasirengimą veikti krizių metu, suprasti valstybės veikimo principus ir stiprinti atsparumą.

    Minint šią datą, Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus Lietuvos Respublikos piliečius, norinčius įsivertinti žinias ir praktinį supratimą apie pilietinį pasirengimą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, pasirenkant patogiausią laiką nurodytame intervale.

    Numatoma trukmė – 40 minučių. Egzamino formatas pritaikytas savarankiškam dalyvavimui, todėl dalyviai galės spręsti užduotis nuotoliu ir iš anksto suplanuoti laiką pagal asmeninę darbotvarkę.

    Prizai geriausiai pasirodžiusiems

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia apdovanojimai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų dalyviams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias egzamino tikslas – ne varžybos, o visuomenės žinių stiprinimas. Kviečiama registruotis iš anksto, kad egzaminą būtų galima atlikti be skubos, pasirinkus patogiausią dienos laiką.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

    Registruotis dalyvauti galima jau dabar svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva prisidės prie platesnio visuomenės įsitraukimo ir praktinio pasirengimo situacijoms, kai svarbus kiekvieno piliečio vaidmuo.

  • Švenčionių rajono darbdaviams – kvietimas į jaunimo vasaros užimtumo programą: ką kompensuos savivaldybė

    Švenčionių rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančius darbdavius prisidėti prie jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Programa įgyvendinama jau septintus metus ir skirta tam, kad moksleiviai vasaros metu įgytų pirmos darbo patirties bei lengviau pasirengtų tolimesnėms studijoms ar darbui.

    Dalyvauti programoje gali 14–21 metų jaunuoliai, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat numatyta sąlyga, kad jaunuolio gyvenamoji vieta būtų deklaruota Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, turi užsiregistruoti internetu nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 15 dienos. Savivaldybė įvertina registracijas, sudaro programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašą ir jį viešina, kad jaunuoliai galėtų rinktis siūlomas vietas.

    Kas gali dalyvauti ir kada vyksta įdarbinimas

    Programoje gali dalyvauti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai, jeigu veiklą vykdo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Prisijungti gali ir asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą, jei jų veikla taip pat vykdoma savivaldybės teritorijoje.

    Jaunuoliai, suderinę galimybę dirbti su pasirinktu darbdaviu, pateikia reikalingus duomenis ir registruojasi internetu. Vėliau darbdavys savivaldybės administracijai pateikia dokumentus elektroniniu paštu nuo birželio 1 dienos iki birželio 15 dienos, kartu pridedant reikiamus sutikimus ir pranešimą dėl asmens duomenų tvarkymo.

    Kokia kompensacija numatyta darbdaviams

    Darbdaviui už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, dirbantį visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 50 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtas dienas arba valandas.

    Didžiausia kompensavimo trukmė vienam jaunuoliui – 2 mėnesiai, kai dirbama pilnu krūviu. Kompensuojamas laikotarpis numatytas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas, o vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 5 įdarbintus jaunuolius.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Darbdaviams ir kitiems programos dalyviams konsultacijas darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos teikia Švenčionių rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė. Savivaldybė primena, kad įdarbinant jaunesnius nei 16 metų jaunuolius, būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Programa išlieka viena iš praktinių priemonių, padedančių regionuose spręsti jaunimo užimtumo vasarą klausimą ir skatinti ankstyvą pažintį su darbo rinka. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo, o dalį darbo vietos kaštų susigrąžinti per savivaldybės numatytą kompensavimo tvarką.

  • Interaktyvi žaidimų laida Anykščiuose: Kupiškis prieš Anykščius ir įėjimas nemokamas

    Interaktyvi žaidimų laida Anykščiuose: Kupiškis prieš Anykščius ir įėjimas nemokamas

    Gegužės 28 dieną 19.00 valandą Anykščių kultūros centre vyks interaktyvi žaidimų laida Keliam nykščius. Renginys žada gyvą atmosferą, humorą ir netikėtus klausimus, į kuriuos atsakinės dvi komandos.

    Šį kartą scenoje susitiks Kupiškio ir Anykščių komandos, kurios varžysis tarpusavyje bandydamos kuo tiksliau atpažinti viena kitos kraštą. Žaidimo metu bus paliečiami vietos istorijos, kultūros ir įdomybių akcentai, todėl tai bus ir pramoga, ir pažintis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo interaktyvios laidos pastaraisiais metais tampa viena patraukliausių bendruomeninių renginių formų. Žiūrovams svarbu ne vien stebėti, bet ir jaustis įtrauktiems, o gyvas formatas leidžia greitai reaguoti, palaikyti komandą ir kartu kurti vakaro nuotaiką.

    Įėjimas į renginį yra laisvas, tad organizatoriai kviečia atvykti tiek Anykščių, tiek aplinkinių miestų gyventojus. Renginį organizuoja Anykščių kultūros centras, o prie iniciatyvos prisideda partneriai ir rėmėjai iš Anykščių ir Kupiškio krašto.

    Planuojantiems apsilankyti rekomenduojama atvykti šiek tiek anksčiau, nes nemokami renginiai dažnai sutraukia didesnį žiūrovų skaičių. Tokie susitikimai ne tik linksmina, bet ir stiprina ryšį tarp regionų, skatindami iš naujo atrasti, kuo skiriasi ir kuo panašios skirtingos Lietuvos bendruomenės.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip registruotis ir per 40 minučių pasitikrinti žinias

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip registruotis ir per 40 minučių pasitikrinti žinias

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad visuomenės atsparumas yra svarbi valstybės gynybos dalis. Akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo informuotų piliečių, kurie supranta, kaip veikia valstybė, žino savo šalies istoriją ir yra pasirengę veikti krizių metu.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Jame kviečiami dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys pasitikrinti žinias ir geriau suprasti pilietinio pasirengimo principus.

    Kaip vyks egzaminas?

    Egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o dalyviai galės patys pasirinkti jiems patogiausią laiką prisijungti. Numatoma trukmė siekia 40 minučių, todėl testą galima atlikti vienu prisėdimu, be papildomų pasirengimo procedūrų.

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai pabrėžia, kad toks formatas leidžia prisijungti tiek iš namų, tiek iš darbo ar mokymosi vietos, o dalyvavimas tampa paprastas ir prieinamas plačiai auditorijai.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie visuotinę gynybą ir kiekvieno žmogaus vaidmenį užtikrinant šalies saugumą. Pilietiškumo egzaminas laikomas viena iš priemonių, padedančių įsivertinti žinias apie valstybės veikimą, piliečių teises ir pareigas, taip pat elgesį kritinėse situacijose.

    Organizatoriai primena, kad pilietinis pasirengimas apima ne tik teorines žinias, bet ir atsakingą kasdienį dalyvavimą valstybės gyvenime. Tokios iniciatyvos, kaip šis egzaminas, padeda stiprinti informacinį atsparumą ir bendruomeniškumą, kurie krizėse tampa ypač reikšmingi.

    Partneriai ir apdovanojimai

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai pažymi, kad apdovanojimai skirti paskatinti aktyvų įsitraukimą ir domėjimąsi pilietinio pasirengimo tema.

    Pilietiškumo egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė: dėmesys žmonių su negalia savarankiškumui ir darbui

    Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė: dėmesys žmonių su negalia savarankiškumui ir darbui

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Lietuvos Respublikos Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė. Į renginį Panevėžio regiono socialinių dirbtuvių lankytojus ir jų vadovus pakvietė Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

    Renginio metu akcentuota, kad dienos paminėjimas neturėtų apsiriboti simbolinėmis iniciatyvomis. Pasak organizatorių, svarbiausia kryptis yra nuosekliai plėsti socialinių dirbtuvių tinklą, stiprinti individualias paslaugas ir kurti realias galimybes pereiti iš dirbtuvių į atvirą darbo rinką.

    „Norisi, kad žmogus su negalia būtų sprendimų centre, o ne sistemos paraštėse“, – sakė Modesta Petrauskaitė.

    Mugėje dalyvavo ir Kupiškio rajono atstovai: Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos bei Kupiškio rajono asmenų su negalia draugijos nariai. Jie pristatė savo sukurtus kūrybinius darbus, meninius darbelius ir rankų darbo gaminius.

    Renginyje taip pat dalyvavo Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai bei Kupiškio rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda geriau matyti, kokių praktinių sprendimų reikia, kad savarankiškas gyvenimas taptų pasiekiamas ne išimtims, o kuo platesniam žmonių ratui.

    Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena siejama su bendru požiūriu, kad įtrauktis prasideda nuo kasdienių galimybių: mokytis, dirbti, gauti paslaugas bendruomenėje ir pačiam priimti sprendimus. Tokios iniciatyvos kaip socialinių dirbtuvių mugė Seime leidžia plačiau pristatyti dirbtuvių veiklą ir kartu kelia klausimą, kaip stiprinti darbdavių įsitraukimą bei tvaresnį žmonių su negalia įdarbinimą.

  • Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais įgyvendinamos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų konkursą. Paraiškas kviečiamos teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, o planuojamos veiklos turi būti skirtos Kupiškio rajono savivaldybės gyventojams.

    Ši programa paprastai finansuoja prevencines ir sveikatą stiprinančias iniciatyvas, kurios prisideda prie mažesnio sergamumo, geresnės gyvenimo kokybės ir ankstyvesnio rizikų atpažinimo bendruomenėje. Savivaldybės tokiomis priemonėmis dažniausiai siekia stiprinti sveikatos raštingumą ir užtikrinti, kad prevencija pasiektų įvairias amžiaus grupes.

    Prioritetinės kryptys 2026 metams

    Skelbiama, kad 2026 metais prioritetas teikiamas užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei, burnos higienos ir sveikatos stiprinimui, taip pat sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai. Tarp krypčių įtrauktas ir fizinio aktyvumo skatinimas bei lytinės sveikatos stiprinimas.

    Programoje numatytos ir nelaimingų atsitikimų bei traumų prevencijos veiklos, įskaitant pirmosios pagalbos teikimo gebėjimų stiprinimą. Taip pat prioritetu įvardijamas psichikos sveikatos stiprinimas, apimantis smurto, savižudybių prevenciją, streso kontrolę ir kitas susijusias priemones.

    Kryptys apima ir sveikatai žalingos elgsenos prevenciją, kai dėmesys skiriamas rūkymo, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. Greta to numatyta visuomenės sveikatos stebėsena, gydytojų transporto išlaidų apmokėjimas bei sveikatos priežiūros įstaigų kibernetinės higienos stiprinimas.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 1 dienos 12.00 valandos. Dokumentai priimami Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje adresu Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Paraišką galima pateikti atvykus ir perduodant už dokumentų registravimą atsakingam skyriui (101 kabinetas), taip pat siunčiant registruotu laišku adresu Vytauto g. 2, Kupiškis. Siunčiant paštu ant voko turi būti pažymėta Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa.

    Dokumentus leidžiama pateikti ir elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt, tačiau nurodoma, kad pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į kontaktinį asmenį Armandą Dujevičių telefonu 0 619 69 514.

    Kas svarbu planuojant projektą?

    Rengiant paraišką vertėtų aiškiai apibrėžti tikslinę grupę, numatomas veiklas ir jų matuojamus rezultatus, taip pat pagrįsti, kaip pasirinktos priemonės prisidės prie gyventojų sveikatos stiprinimo. Praktikoje dažniausiai geriausiai vertinami projektai, kurie remiasi prevencijos logika, turi realistišką įgyvendinimo planą ir apgalvotą partnerystę su bendruomene ar įstaigomis.

    Taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas ir sklaida, kad nauda būtų ilgalaikė. Savivaldybės programų kontekste vis dažniau akcentuojama ir saugi skaitmeninė aplinka, todėl įstaigoms, planuojančioms veiklas sveikatos sektoriuje, aktualu įvertinti ir kibernetinės higienos klausimus.

  • Šepetos durpyno gaisras suvaldytas: padėka ugniagesiams, šauliams ir savanoriams už darbą paromis

    Šepetos durpyno gaisras suvaldytas: padėka ugniagesiams, šauliams ir savanoriams už darbą paromis

    Po įtemptų ir pavojingų dienų Šepetos durpyno gaisro gesinimo darbai pasiekė lūžio tašką, o operacija, pareikalavusi nuolatinio budėjimo ir didelių pajėgų, buvo suvaldyta. Kupiškio rajono bendruomenė ir atsakingos tarnybos viešai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie gaisro stabdymo, žmonių saugumo ir gamtos apsaugos.

    Padėka skiriama Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, Panevėžio, Utenos, Rokiškio, Visagino, Šiaulių ir Vilniaus priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms bei jų pareigūnams, taip pat Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Prie gesinimo prisidėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Kupiškio Stasio Lozoraičio 505-osios kuopos šauliai, savanoriai, vietos verslo atstovai.

    „Šiomis itin sudėtingomis ir pavojingomis dienomis parodėte, kas yra tikroji atsakomybė, vienybė ir meilė savo kraštui“, – sakoma padėkoje gaisrą gesinusiems žmonėms.

    Durpynų gaisrai laikomi vienais sudėtingiausių: ugnis gali skverbtis į gilesnius sluoksnius, o iš pažiūros prislopintas židinys vėl atsinaujinti pasikeitus vėjui ar išaugus temperatūrai. Dėl to gesinimo operacijos dažnai trunka ilgai, reikalauja nuolatinės stebėsenos, vandens tiekimo ir pakartotinio perliejimo.

    Akcentuojama, kad šiuo atveju teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis, kai sprendimus reikėjo priimti greitai, o darbas vyko ištisomis paromis. Dėkojama ir „KN Energies“ padaliniui Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalui, taip pat UAB „Durpeta“ vadovams ir darbuotojams už įsitraukimą, koordinavimą ir pagalbą gesinimo metu.

    „Kovoti su tokiu gaisru, esant stipriam vėjui, sausrai ir itin sudėtingoms aplinkybėms, buvo nepaprastai sunku“, – pabrėžiama padėkoje, pažymint komandinio darbo ir susitelkimo reikšmę.

    Ugniagesių ir talkininkų darbas tokiuose gaisruose paprastai nesibaigia vien užgesinus matomą liepsną: dar kurį laiką vykdomas židinių perkasimas, kaitros stebėjimas ir teritorijos patikra, siekiant išvengti atsinaujinimo. Gyventojams primenama, kad pastebėjus dūmus, degėsių kvapą ar naujus įsidegimo požymius būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Padėkos tekste atskirai išskiriamas žmoniškumas ir pasiaukojimas tų, kurie „neskaičiavo darbo valandų, budėjo ištisas paras, dirbo dūmuose, karštyje ir nuovargyje“. Bendruomenei tai tapo ne tik ekstremalios situacijos suvaldymu, bet ir ryškiu solidarumo pavyzdžiu, kai dėl bendro tikslo susivienijo tarnybos, organizacijos ir savanoriai.

  • Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajono savivaldybė šiemet planuoja imtis melioracijos infrastruktūros atnaujinimo, kad būtų sumažinta laukų užmirkimo rizika ir stabilizuotos sąlygos ūkininkauti. Numatyta rekonstruoti 5 siurblines ir sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių.

    Pasak savivaldybės, darbai turėtų pagerinti apie 3 400 hektarų teritorijos būklę. Toks mastas svarbus ne tik derliaus apsaugai, bet ir vietos gyventojų turto saugumui, kai gausesni krituliai ar staigūs atlydžiai apkrauna esamas vandens nuvedimo sistemas.

    „Mūsų krašto žmonės įdeda labai daug meilės ir jėgų dirbdami žemę, todėl privalome padaryti viską, kad jų darbas nenueitų perniek“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Rekonstrukcija numatyta Akmenių, Ilgio, Metelių, Rimiečio ir Žaltyčio siurblinėse. Jose planuojama keisti nusidėvėjusią įrangą, diegti automatinio valdymo sprendimus, o dalyje objektų įrengti saulės elektrines, kurios galėtų sumažinti eksploatavimo sąnaudas.

    Be siurblinių, numatyta sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių ir atnaujinti 20 pralaidų. Darbai vyks Kučiūnų, Varnėnų, Metelių, Šeštokų, Krosnos ir Avižienių vietovėse, kur melioracijos statinių būklė įvardijama kaip prasta.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą „Valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimas Lazdijų rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų.

    Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jurgitos Gudeliauskaitės teigimu, jei darbai vyks pagal planą, siurblinės ir melioracijos sistemos turėtų būti sutvarkytos dar šiais metais. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į vandens nuvedimą tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių sezoninių vandens lygio svyravimų.