CP v2

Category: Regionai

  • Nuo gegužės 1 dienos nauja tvarka: valstybė kompensuos šuns pagalbininko parengimo išlaidas

    Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo Seimo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais įtvirtinama žmonių su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. Pokyčiai numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

    Naujoji tvarka skirta didinti šunų pagalbininkų prieinamumą, nes jų parengimas iki šiol daugeliui buvo finansiškai sunkiai įkandamas. Praktikoje parengimo kaina neretai siekdavo 25 000–30 000 eurų, todėl šeimos ir patys žmonės su negalia dažnai būdavo priversti pasikliauti aukomis ar paramos organizacijų pagalba.

    Kiek kompensuos valstybė

    Nuo šiol žmogus su negalia galės gauti kompensaciją, kuri sudarys 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Maksimali kompensacijos riba nustatyta iki 300 bazinių socialinių išmokų dydžio, o tai šiuo metu sudaro 21 000 eurų.

    Tokia riba reiškia, kad valstybė padengs didžiąją dalį išlaidų, tačiau dalį sumos kai kuriais atvejais vis tiek gali tekti prisidėti pačiam gavėjui ar rėmėjams. Vis dėlto, palyginti su ankstesne situacija, kai aiškaus kompensavimo mechanizmo nebuvo, tai laikoma reikšmingu pokyčiu.

    Teisė patekti į viešąsias erdves

    Įstatymų pakeitimais taip pat aiškiau įtvirtinta teisė su šunimi pagalbininku patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima ir paslaugų teikimo vietas, kuriose anksčiau žmonės kartais susidurdavo su atsisakymu įleisti.

    Be to, numatyta teisė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, įskaitant taksi. Tokia nuostata aktuali kasdieniam mobilumui, kai žmogui reikalinga ne tik pagalba namuose, bet ir keliaujant į darbą, gydymo įstaigas ar viešąsias paslaugas.

    Kas galės rengti šunis pagalbininkus

    Kartu keičiamas ir šunų pagalbininkų rengėjų pripažinimo modelis. Atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik tarptautinių organizacijų akreditaciją turintis rengėjas, taip plečiant galimų rengėjų ratą.

    Nuo šiol šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai arba juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau bus taikomi nacionaliniai kokybės reikalavimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siekiant užtikrinti parengimo standartus bus patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui ir naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmui.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajono savivaldybė skelbia pakartotinį kvietimą jaunimo, su jaunimu dirbančioms organizacijoms ir neformalioms jaunimo grupėms teikti paraiškas veiklų finansavimui. Parama skiriama pagal Savivaldybės jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veiklos rėmimo programą.

    2026 metais programai numatyta 10 000 eurų, tačiau dalis lėšų dar nepaskirstyta: likutis siekia 6 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad, priklausomai nuo poreikio, finansavimas gali būti papildytas.

    Paraiškas galima teikti iki 2026 metų birželio 4 dienos 16.00 valandos. Dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, užpildyti kompiuteriu ir pateikti PDF formatu.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Šiuo kvietimu siekiama stiprinti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą, didinti jaunų žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir skatinti jų užimtumą. Savivaldybės programose tokie kvietimai dažniausiai orientuoti į konkrečius, aiškiai pamatuojamus rezultatus vietos bendruomenėje.

    Numatoma remti iniciatyvas, kurios padeda jaunimui įgyti daugiau kompetencijų, skatina savanorystę ir pilietinį aktyvumą. Taip pat akcentuojamas inovatyvių idėjų bei lyderystės ugdymas, kas pastaraisiais metais savivaldybių jaunimo politikoje tampa vis dažnesniu prioritetu.

    Kokios sritys laikomos prioritetinėmis?

    Paraiškose išskiriamos kelios prioritetinės kryptys: tvarumo skatinimas, verslumo ir finansinio raštingumo didinimas, pilietiškumo stiprinimas. Taip pat dėmesys skiriamas emocinei ir psichinei sveikatai bei mažiau galimybių turinčių jaunuolių įtraukimui.

    Be to, numatyta jaunimo lyderystės ugdymo kryptis ir jaunuolių švietimas lyčių lygybės bei lygių galimybių temomis. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas projektas gali apimti kelis prioritetus, todėl pareiškėjai gali planuoti veiklas kompleksiškai.

    Kiek galima gauti ir kaip teikti?

    Jaunimo ar su jaunimu dirbančios organizacijos vienam projektui gali prašyti iki 2 000 eurų. Neformali jaunimo grupė gali pretenduoti į iki 400 eurų finansavimą.

    Kiekvienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Ji turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens, o jei pareiškėjas naudoja antspaudą ar elektroninį parašą, dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamai.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu, o registravimas patvirtinamas pareiškėjo nurodytu el. paštu. Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo konsultuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Vesta Strelcova.

  • Biržų piliavietės fose plūduriuojantys nameliai prigijo: laukių pora jau įsirengė lizdą

    Biržų piliavietės fose plūduriuojantys nameliai prigijo: laukių pora jau įsirengė lizdą

    Biržų piliavietės fosoje įrengti penki plūduriuojantys nameliai-platformos jau sulaukė pirmųjų nuolatinių gyventojų. Konstrukcijos skirtos vandens paukščiams kaip saugi poilsio ir perėjimo vieta, o jų efektyvumas paaiškėjo greičiau, nei tikėtasi.

    Nameliai pastatyti įgyvendinant 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos projektą, kuriuo siekiama stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir žaliąją infrastruktūrą rekreacinėse teritorijose Biržuose ir Aizkrauklėje. Praktikoje tai reiškia paprastą, bet gamtai naudingą sprendimą: suteikti paukščiams ramesnę vietą ilsėtis ir perėti arčiau miesto.

    Vos įrengus platformas, fosos paukščiai jas pradėjo naudoti kaip atokvėpio saleles. Stebėta, kad ant jų mielai šildosi ir snūduriuoja vandens paukščiai, o toks elgesys paprastai rodo, kad vieta jiems atrodo pakankamai saugi.

    Balandžio pabaigoje užfiksuotas dar reikšmingesnis ženklas: viename iš namelių lizdavietę įsirengė laukių pora. Kol patelė laikosi lizde, patinėlis budriai stebi aplinką ir saugo teritoriją nuo galimų trikdžių.

    Laukys yra įprastas Lietuvos vandens telkinių gyventojas, dažnai apsigyvenantis ir nedideliuose vandens plotuose. Nors iš toliau kartais palaikomas antimi, laukys nėra antis: jis priklauso vandens vištelių šeimai ir lengvai atpažįstamas pagal tamsų apdarą bei baltą plokštelę ant kaktos.

    Ornitologų praktikoje tokios plūduriuojančios platformos vertinamos kaip viena iš priemonių, galinčių sumažinti trikdymą perėjimo metu ir padėti paukščiams sėkmingiau užauginti jauniklius. Laukių vados neretai būna gausios, todėl artimiausiu metu tikimasi sulaukti ir šeimynos pagausėjimo.

    Miesto vandens telkiniuose tokie sprendimai svarbūs ne vien dėl paukščių gausos, bet ir dėl bendros ekosistemos pusiausvyros. Kai paukščiai randa tinkamas vietas perėti, didėja tikimybė, kad rekreacinės erdvės bus puoselėjamos taip, jog būtų naudingos ir žmonėms, ir gamtai.

  • Paroda „ACCESSUS“ Vilniuje: kokias pagalbines technologijas išbandysite Litexpo gegužės 15–16 dienomis

    2026 metų gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose, vyks nacionalinė prieinamumo ir pagalbinių technologijų paroda „ACCESSUS“. Renginys skirtas žmonėms su negalia, jų artimiesiems, specialistams, savivaldybių atstovams ir visiems, kurie ieško praktiškų sprendimų kasdieniam savarankiškumui didinti.

    Organizatorių teigimu, „ACCESSUS“ erdvėje bus pristatomos įvairios techninės priemonės ir paslaugos, padedančios įveikti aplinkos barjerus: nuo mobilumo, komunikacijos ir regos sprendimų iki kasdienio gyvenimo pagalbos priemonių. Parodos formatas orientuotas ne tik į demonstracijas, bet ir į galimybę pasitarti, palyginti skirtingus sprendimus bei geriau suprasti jų pritaikymo galimybes.

    Konferencija ir praktinės diskusijos

    Renginio metu planuojama konferencija ir diskusijos, kuriose bus aptariami aktualūs klausimai, susiję su negalios nustatymu, teisiniu reguliavimu ir paslaugų prieinamumu. Taip pat numatoma skirti dėmesio aplinkos ir būsto pritaikymo temoms, kai sprendimai reikalingi čia ir dabar, o ne tik ateities projektuose.

    Pranešimus ir įžvalgas žada pateikti asmenų su negalia teisių ir paslaugų srityje dirbančių organizacijų bei valstybinių institucijų atstovai, tarp jų ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros specialistai. Tokios diskusijos dažnai padeda lankytojams aiškiau suprasti, kokie žingsniai būtini norint gauti kompensuojamas priemones ar paslaugas, ir kur kreiptis konkrečiais atvejais.

    Ką lankytojai paprastai ieško tokio tipo parodose

    Pagalbinių technologijų renginiuose daugiausia dėmesio sulaukia sprendimai, kurie sumažina kasdienį fizinį krūvį ir didina savarankiškumą: mobilumo priemonės, komunikacijos ir klausos pagalbos įrenginiai, regos sprendimai, taip pat namų aplinkos pritaikymo elementai. Ne mažiau svarbi ir konsultacinė dalis, kai galima įvertinti, ar priemonė tinka konkrečiam poreikiui, gyvenimo būdui ir aplinkai.

    Paroda „ACCESSUS“ gali tapti vieta, kur vienoje erdvėje susitinka keli svarbūs dalykai: realiai išbandomi produktai, specialistų paaiškinimai ir aiškesnis kelias nuo poreikio įvardijimo iki pritaikymo namuose ar darbo vietoje. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinamą renginio programą, kurioje bus skelbiami pranešėjai, diskusijų temos ir dalyviai.

  • Panevėžio rajonas renka Metų gydytoją ir slaugytoją: kandidatūras kviečia teikti iki gegužės 18 dienos

    Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti kandidatūras Metų gydytojo, Metų slaugytojo ir Metų sveikatos specialisto nominacijoms. Taip siekiama viešai įvertinti rajone dirbančių medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumą, atsakomybę bei kasdienį darbą su pacientais.

    Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 12 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik formali padėka, bet ir būdas atkreipti dėmesį į žmones, kurie prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo, pacientų saugos ir sveikatos sistemos stiprinimo vietos lygmeniu.

    Kas gali siūlyti kandidatus?

    Kandidatūras gali teikti Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, Visuomenės sveikatos biuras, rajone dirbantys medicinos darbuotojai, taip pat bendruomenės bei socialiniai partneriai. Kiekvienam siūlomam asmeniui turi būti pildoma atskira paraiška.

    „Šie apdovanojimai – tai padėka žmonėms, kurie kasdien rūpinasi mūsų sveikata. Kviečiame bendruomenę nelikti abejingą ir pasiūlyti tuos specialistus, kurių darbas, profesionalumas ir žmogiškumas nusipelno būti pastebėti ir įvertinti“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos gydytoja Renata Valantinienė.

    Kaip bus vertinamos kandidatūros?

    Vertinant kandidatus numatyta atsižvelgti į profesinę kompetenciją, pasiektus rezultatus, pacientų atsiliepimus, indėlį gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei aktyvumą bendruomenėje. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbus ne vien formaliai atliekamų pareigų aprašas, bet ir realus poveikis pacientams bei komandiniam darbui.

    Numatyta, kad trims geriausiems kandidatams bus skirtos vienkartinės 1 500 eurų premijos. Tokios iniciatyvos savivaldybėse dažnai tampa papildomu motyvaciniu signalu specialistams, ypač regionuose, kur sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu ir didesniais darbo krūviais.

    Iki kada ir ką būtina pateikti?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 18 dienos imtinai. Kartu su paraiška būtina pateikti kandidato sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, o pateiktos kandidatūros bus vertinamos tik tada, kai bus pridėti visi reikalingi duomenys.

    Paraiškų formos ir detalesnė informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Jei kyla klausimų dėl kandidatūrų teikimo ar dokumentų, savivaldybė ragina kreiptis į atsakingą specialistą administracijoje.

  • Alytaus rajono jaunučių choras „Spindulėlis“ per sezoną iškovojo kelialapį į Dainų šventę

    Alytaus rajono jaunučių choras „Spindulėlis“ per sezoną iškovojo kelialapį į Dainų šventę

    Nuo pirmųjų natų iki atrankos

    2025 metais rugsėjį Alytaus rajono meno ir sporto mokykloje susibūrė jaunučių choras „Spindulėlis“. Kolektyvas startavo kaip nedidelė iniciatyva, tačiau per mokslo metus kryptingai augo ir stiprino skambesį.

    Chorui vadovauja mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė. Jos teigimu, pradžioje svarbiausia buvo sukurti rutiną ir susitarimą, ką reiškia dainuoti kaip komandai: klausytis, derėti ir kartoti tiek, kiek reikia rezultatui.

    „Augti lėtai – mes neturėjome laiko, mes turėjome tikslą“, – sakė choro vadovė Laima Zalanskienė.

    Kasdienės repeticijos, įsidainavimo pratimai ir solfedžio užsiėmimai tapo pagrindiniais įrankiais formuojant balsų darną. Mokykloje pabrėžiama, kad jaunučių amžiaus grupėje ypač svarbu saugiai lavinti balso aparatą ir nuosekliai ugdyti muzikinę klausą.

    Kelialapis į 2026 metų Dainų šventę

    Nuoseklus darbas davė apčiuopiamą rezultatą: chorų perklausoje „Spindulėlis“ iškovojo teisę dalyvauti 2026 metais Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Laiku. Ratu. Kartu“. Šventė vyks liepos 3–6 dienomis Vilniuje.

    Tokios perklausos paprastai vertina intonacijos tikslumą, ansambliškumą, dikciją, dinamiką ir gebėjimą išlaikyti muzikinę formą. Mokyklos bendruomenei tai reikšmingas įvertinimas, rodantis, kad kolektyvas per trumpą laiką pasiekė reikiamą meninį lygį.

    Renginių sezonas ir bendruomenės scena

    Per mokslo metus choras dalyvavo mokyklos ir rajono renginiuose, kur svarbus buvo ne tik pasirodymas, bet ir patirtis scenoje. „Spindulėlis“ dainavo Tolerancijos dienos popietėje, pusmečio atsiskaitymo koncerte, mokinių ir mokytojų apdovanojimo ceremonijoje.

    Kolektyvas taip pat pasirodė kūrybiniame renginyje „Chorinės ir kamerinės muzikos kūrybinis dialogas“ bei Mamyčių dienos koncerte Daugų kultūros centre. Šie pasirodymai tapo praktine pasirengimo dalimi prieš svarbiausią vasaros tikslą – Dainų šventę.

  • Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Alytaus miesto „Volungės“ progimnazijos septintokai per karjeros dienas apsilankė Alytaus rajono savivaldybėje, kur iš arti susipažino su vietos valdžios darbu. Mokiniai aiškinosi, kaip priimami sprendimai, kokių klausimų dažniausiai sulaukia savivaldybė ir kaip jie sprendžiami praktiškai.

    Vizito pradžioje mokiniai užsuko į priimamąjį ir sužinojo, kaip organizuojamas gyventojų aptarnavimas bei kodėl dalis problemų sprendžiamos iškart, o kitos reikalauja ilgesnių procedūrų. Taip pat aplankyta santuokų salė, kurioje vyksta civilinės metrikacijos ceremonijos ir fiksuojami svarbūs šeimų gyvenimo įvykiai.

    Trumpam tapo tarybos nariais

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė tarybos posėdžių salė, kur mokiniai turėjo galimybę „pasimatuoti“ tarybos nario vaidmenį. Septintokai diskutavo, svarstė pateiktas situacijas ir praktiškai išbandė balsavimo procesą, kad geriau suprastų, kaip formuojami sprendimai.

    Toks formatas padeda pamatyti, kad savivaldos darbas nėra vien formalūs posėdžiai: sprendimai dažnai remiasi derinimais, skirtingų interesų suderinimu ir atsakomybe prieš bendruomenę. Moksleiviams tai tapo proga įvertinti, kiek daug pasirengimo ir argumentų reikia, kad idėja virstų realiu sprendimu.

    Pokalbis su mere Rasa Vitkauskiene

    Vizito pabaigoje mokiniai susitiko su Alytaus rajono mere Rasa Vitkauskiene ir uždavė jiems rūpimus klausimus. Jaunuoliai domėjosi, kaip tampama meru, kokie yra didžiausi iššūkiai kasdieniame darbe ir kas teikia daugiausia motyvacijos dirbant savivaldai.

    „Svarbiausia – smalsumas, atkaklumas ir noras prisidėti prie savo krašto gerovės, o didžiausi tikslai kartais gimsta visai netikėtai“, – sakė Rasa Vitkauskienė.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai padeda mokiniams geriau suprasti pilietiškumo reikšmę ir tai, kaip vietos sprendimai daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Moksleiviai išvyko ne tik su įspūdžiais, bet ir su aiškesniu vaizdu, ką reiškia dirbti viešajame sektoriuje.

  • Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje šią vasarą planuojama atverti naują viešą erdvę poilsiui ir bendruomenės renginiams – „Laisvalaikio salą“. Alytaus rajono savivaldybė skelbia, kad teritorijoje šiuo metu vyksta intensyvūs įrengimo darbai, o tikslas – sukurti patogią vietą kasdieniam laisvalaikiui ir šventėms.

    Pasak savivaldybės, beveik 30 arų plote numatyta sutvarkyti takus ir aikšteles, pastatyti lauko pavėsinę, įrengti suoliukus bei atliekų dėžes. Erdvėje suplanuotos atskiros zonos skirtingam amžiui: vaikams – žaidimų aikštelė su čiuožykla ir sūpynėmis, vyresniems – lauko treniruokliai.

    „Kiekviena naujai kuriama erdvė Alytaus rajone pirmiausia yra skirta žmonėms – poilsiui, bendrystei ir buvimui kartu. Tikiu, kad ši vieta Alovėje taps ne tik traukos tašku, bet ir gyvu bendruomenės centru, kuriame susitiks skirtingos kartos, gims šventės ir stiprės tarpusavio ryšys“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vienas svarbiausių akcentų – infrastruktūra patogiam ir saugiam naudojimui vakare: projektuojamas apšvietimas, numatytos tvarkingos prieigos. Taip pat pabrėžiama, kad erdvė bus pritaikyta žmonėms su negalia, kad ja galėtų naudotis kuo platesnė bendruomenės dalis.

    „Laisvalaikio sala“ projektuojama ne tik kaip parkas pasivaikščiojimams, bet ir kaip vieta vietos renginiams. Savivaldybė nurodo, kad ateityje čia planuojama įrengti sceną, kuri leistų organizuoti kultūrinius pasirodymus, bendruomenės šventes ir kitus susibūrimus.

    Projektas siejamas ir su vietos tapatybe: erdvėje integruojami simboliniai motyvai, susiję su krašto istorija ir ženklais. Nurodoma, kad Saulės ratas simbolizuoja šeimą ir gyvybę, spiralė – laiką ir judėjimą, o trys auksiniai Alovės ženklai primena bendrystę; šie elementai įkomponuojami į takus, aikšteles ir mažąją architektūrą.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymai, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Pareiškėjai prašymus galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos. Ministerija šiam kvietimui numato apie 5,6 mln. eurų.

    Kaip ir kur teikti prašymą

    Prašymai priimami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat juos galima pateikti atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą. Prašymas gali būti teikiamas ir elektroniniu paštu, tačiau taikomi papildomi reikalavimai.

    Ministerija rekomenduoja rinktis SPIS, nes prašymų, pateiktų ne per SPIS, data ir laikas bus fiksuojami pagal jų registraciją sistemoje. Tai reiškia, kad praktiškai svarbiausias tampa ne perdavimo savivaldybei momentas, o registravimo SPIS laikas.

    Ką svarbu žinoti teikiant el. paštu

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jei prašymas nepasygintas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jis laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Ministerija nurodo, kad prašymą galima pasirašyti iš anksto, tačiau pateikti jį galima tik kvietimo laikotarpiu. Prašymas turi būti pateiktas ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą, jei kvietimas nebus sustabdytas anksčiau.

    Kas bus po kvietimo pabaigos

    Jeigu prašymų teikimo metu paaiškės, kad pažymoms formuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą. Prašymai, pateikti ne nurodytu laikotarpiu, SPIS nebus registruojami ir nebus nagrinėjami.

    Pasibaigus kvietimui, ministerija, įvertinusi lėšų poreikį pagal pateiktus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas apie prašymų nagrinėjimą ir pažymų išdavimą. Ministerija pabrėžia, kad be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, išskyrus papildomos subsidijos atvejus, kai taikoma pirmumo tvarka. Savivaldybės galės priimti sprendimus dėl prašymų, tačiau pažymų formavimo SPIS galimybės nebus numatyta.