Category: Regionai

  • Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos fizikos mokytojas Stasys Kirdeikis nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai – 2025“ pelnė antrąją vietą. Apdovanojimus organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, siekianti išryškinti pedagogus, kurie stiprina mokinių domėjimąsi inžinerija, technologijomis ir gamtos mokslais.

    Kartu su įvertinimu laureatams skirtas specialus prizas – pažintinė kelionė į Berlyną, vykusi balandžio 22–23 dienomis. Vizito metu mokytojai susipažino su Vokietijos švietimo praktika, STEAM ugdymo metodais ir pramonės taikomomis technologijomis.

    Ko mokytojai ieško STEAM ugdyme?

    Berlyne Lietuvos pedagogai lankėsi Kosmos School Berlin mokykloje, kur stebėjo pamokas ir aptarė ugdymo organizavimą. Daug dėmesio skirta mokymuisi per praktinę veiklą ir projektus, kai teorija jungiama su realiomis užduotimis, o mokiniai skatinami argumentuoti sprendimus ir pristatyti rezultatus.

    Anot mokytojų, toks modelis leidžia natūraliau integruoti kelias disciplinas ir ugdyti savarankiškumą, atsakomybę bei kritinį mąstymą. STEAM krypties pamokose dažnai akcentuojamas ne tik teisingas atsakymas, bet ir pats kelias iki jo: hipotezių kėlimas, bandymai, duomenų analizė ir išvadų formulavimas.

    Bendri iššūkiai Lietuvai ir Vokietijai

    Susitikimuose su MINT Zukunft e.V. bendruomenės mokytojais aptarti klausimai, su kuriais susiduria abi šalys. Tarp dažniausiai minimų temų – mokinių motyvacijos palaikymas, ypač kai dalis turinio yra teoriškas ir reikalauja nuoseklaus darbo.

    Taip pat išryškėjo mokytojų trūkumo problema tiksliųjų mokslų srityse, laiko stoka praktinėms veikloms ir sudėtingesnis projektinių darbų vertinimas. Pedagogai pabrėžė, kad net ir turint įrangą, prasmingai integruoti technologijas į pamokas galima tik skiriant laiko pasirengimui ir metodinei pagalbai.

    Pramonės patirtis ir platesnis kontekstas

    Vizito programoje buvo numatytas apsilankymas Tesla Gigafactory Berlin-Brandenburg, kur pristatyti automatizuoti gamybos procesai, robotizuotos linijos ir kokybės kontrolės sprendimai. Tokios patirtys leidžia aiškiau parodyti, kokių kompetencijų šiandien reikia technologijų ir inžinerijos sektoriuje, ir kaip mokykloje ugdomos žinios susijusios su realiu darbu.

    Kelionės metu aplankytas Deutsches Technikmuseum ir Futurium, kur pateikiamos technologijų raidos kryptys, inovacijų pavyzdžiai ir ateities scenarijai. Šios erdvės, anot dalyvių, padeda mokiniams suprasti, kad mokslas ir technologijos susiję ne tik su formulėmis ar įrenginiais, bet ir su visuomenės raida, tvarumu bei ateities profesijomis.

    Įgytą patirtį planuojama pritaikyti ugdymo procese, stiprinant tiriamąsias ir praktines veiklas, skatinant skirtingų dalykų integraciją ir mokinių įtraukimą į realių problemų sprendimą. Tokie vizitai, pasak organizatorių, yra būdas mokytojams atsinaujinti, o mokykloms – perkelti veiksmingas praktikas į kasdienes pamokas.

  • Utenos taryba apsvarstė 73 projektus: patalpos skiriamos tremtinių sąjungai ir „Pelėda nemiega“

    Utenos taryba apsvarstė 73 projektus: patalpos skiriamos tremtinių sąjungai ir „Pelėda nemiega“

    Utenos rajono savivaldybės taryba balandžio 29 dieną surengė penktąjį šių metų posėdį, kuriame apsvarstyti 73 sprendimų projektai. Didelė jų dalis buvo susijusi su savivaldybės įstaigų ir savivaldybės dalininkės teise valdomų organizacijų veiklos bei finansiniais klausimais.

    Posėdyje tarybos nariai pritarė metinėms finansinėms ataskaitoms. Savivaldybė pabrėžia, kad šie sprendimai svarbūs užtikrinant įstaigų veiklos tęstinumą, skaidrumą ir aiškesnį lėšų planavimą ateinantiems metams.

    Patalpos tremtinių sąjungai

    Taryba pritarė sprendimo projektui, kuriuo pagal panaudos sutartį Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga Utenos filialui suteikiamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos. Jos yra Lauko g. 19A, Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centre.

    Savivaldybės teigimu, filialas vienija 76 narius, o patalpose planuojama rengti susirinkimus ir valdybos posėdžius. Taip pat numatytos konsultacijos politiniams kaliniams ir tremtiniams, dokumentų tvarkymas ir saugojimas bei veiklos, susijusios su istorinės atminties puoselėjimu.

    Erdvė asociacijai „Pelėda nemiega“

    Dar vienu tarybos sprendimu pritarta patalpų suteikimui asociacijos „Pelėda nemiega“ veiklai. Organizacija įsikurs Šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvėje „Rapolas“ ir čia planuoja vykdyti edukacines, kultūrines bei aplinkosaugines iniciatyvas.

    Numatoma, kad suteiktose patalpose bus rengiamos gamtos pažinimo edukacijos, veiklos, susijusios su paukščių stebėjimu, miesto biologinės įvairovės tematika, taip pat paskaitos, dirbtuvės ir atviri bendruomenės renginiai. Savivaldybė akcentuoja, jog planuojamas formatas orientuotas į skirtingas amžiaus grupes ir bendruomenės įtraukimą.

    Posėdyje pritarta ir kitiems sprendimų projektams, kurie, savivaldybės vertinimu, aktualūs rajono gyventojams. Kitas Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas 2026 metais gegužės 28 dieną.

    Posėdžio vaizdo įrašas viešai paskelbtas „Youtube“ platformoje.

  • Atliekų kultūra egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir ką verta prisiminti prieš testą

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius kviečia gyventojus, mokinius ir pedagogus dalyvauti Atliekų kultūra egzamine, kuris vyks 2026 metų balandžio 30 dieną. Tai internetinis žinių patikrinimas apie atliekų rūšiavimą, prevenciją ir atsakingą vartojimą.

    Organizatorius – UAB „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir praktiškai įsivertinti kasdienius įpročius: kur turi keliauti pakuotės, ką daryti su baterijomis ir elektronikos atliekomis, kodėl svarbus maisto švaistymo mažinimas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir atliekų prevencijai, nes didžiausią poveikį aplinkai daro būtent nesukurtos atliekos.

    Registracija į egzaminą vykdoma internetu per organizatorių platformą, o dalyvauti gali tiek pavieniai asmenys, tiek mokyklų bendruomenės. Savivaldybė taip pat informuoja, kad geriausių rezultatų pasiekę Utenos rajono dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais atskirose amžiaus grupėse.

    Ruošiantis egzaminui verta prisiminti kelias dažniausias klaidas: į pakuočių konteinerius nemetami riebalais ar maisto likučiais stipriai sutepti gaminiai, o pavojingos atliekos, pavyzdžiui, lempos, dažai ar cheminės priemonės, turi būti priduodamos tam skirtose surinkimo vietose. Taip pat svarbu atskirti pakuotes nuo ne pakuočių plastiko ir vadovautis savivaldybės nustatyta konteinerių sistema.

  • Utenoje vaikai varžėsi sveikatos viktorinoje: ką iš žaidimo išsinešė darželių komandos

    Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ surengta Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklaveikos viktorina „Sveikata – tai dovana“, į kurią susirinko penkių darželių komandos. Renginys sujungė vaikus, pedagogus ir visuomenės sveikatos specialistus, o pagrindinis tikslas buvo paprastai ir įtraukiai priminti, kad sveiki įpročiai formuojasi nuo mažens.

    Viktorinoje dalyvavo Utenos vaikų lopšeliai-darželiai „Gandrelis“, „Saulutė“, „Želmenėlis“, „Šaltinėlis“ ir renginio šeimininkai „Pasaka“. Komandos varžėsi atlikdamos užduotis apie kasdienę higieną, fizinį aktyvumą, emocinę savijautą ir sveikatai palankius pasirinkimus.

    Prie veiklų prisidėjusios Visuomenės sveikatos biuro specialistės vaikams vedė bendrą mankštą ir priminė, kodėl judėjimas svarbus ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje rutinoje. Tokie užsiėmimai padeda vaikams lengviau susieti žinias su praktika ir skatina aktyvumą grupėje bei namuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvajame amžiuje ypač svarbu ugdyti nuoseklius įpročius, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir kartodami kasdienius veiksmus. Dėl to švietimas darželyje veikia stipriausiai tada, kai į jį įsitraukia ir bendruomenė, o žinios pateikiamos per žaidimą, patirtį ir komandinį darbą.

    Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, tačiau svarbiausia, kad vaikai išsinešė aiškias žinutes, kurias gali pritaikyti iš karto. Organizatoriai tikisi, kad tokia tinklaveika taps tęstine tradicija ir paskatins dar daugiau bendrų veiklų, stiprinančių vaikų sveikatą ir gerą savijautą.

  • Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Kauno regiono savivaldybių pasitarimas, skirtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Susitikime dalyvavo savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, kaip Kauno regionas juda nuo institucinės globos link bendruomenėje teikiamų paslaugų ir ar savivaldybės pasirengusios numatytiems pokyčiams iki 2030 metų. Aptarta, kokių paslaugų trūksta labiausiai ir kuriose vietovėse prieinamumas išlieka ribotas.

    Diskusijose akcentuota, kad alternatyvos institucinei globai turi apimti ne tik apgyvendinimą, bet ir kasdienę pagalbą, socialinių įgūdžių ugdymą bei šeimų konsultavimą. Taip pat kalbėta apie augantį paslaugų poreikį ir praktinius iššūkius, kai savivaldybėms tenka vienu metu plėsti infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamus specialistų išteklius.

    Jonavos rajono savivaldybės ir negalios srityje veikiančių organizacijų atstovai pristatė vietoje plėtojamas bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia. Jie taip pat aptarė suplanuotas investicijas į grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto infrastruktūrą bei tolesnes paslaugų plėtros kryptis.

    Pasitarimas ministerijoje savivaldybių atstovams tapo proga palyginti skirtingus sprendimus ir aptarti bendrus klausimus, susijusius su paslaugų kokybe bei tęstinumu. Sutarta, kad gerosios praktikos dalijimasis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant, kad bendruomeninės paslaugos taptų realia ir prieinama alternatyva institucinei globai.

  • Džinsų diena primena: kodėl apranga niekada nepateisina seksualinio smurto ir aukų kaltinimo

    Džinsų diena primena: kodėl apranga niekada nepateisina seksualinio smurto ir aukų kaltinimo

    Džinsų diena kasmet primena apie seksualinio smurto problemą ir kviečia palaikyti nukentėjusiuosius. Šią dieną džinsai tapo simboliu, griaunančiu vis dar gajų mitą, kad žmogaus apranga gali būti priežastis ar pasiteisinimas smurtui.

    Prie solidarumo žinutės prisijungė ir Jonavos rajono savivaldybė bei dalis miesto įstaigų. Darbuotojai šią dieną renkasi džinsus kaip aiškų ženklą, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiajam.

    Iš kur kilo Džinsų diena?

    Tarptautinės iniciatyvos ištakos siejamos su Italijos teismų praktika: 1992 metais rezonansinėje byloje išžaginimu kaltintas asmuo buvo išteisintas, argumentuojant, kad auka vilkėjo aptemptus džinsus, todėl esą be jos pagalbos jų nebūtų buvę galima numauti. Toks aiškinimas sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip veikia aukų kaltinimo mechanizmai.

    Reaguodamos į sprendimą, kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus, taip išreikšdamos protestą. Nuo tada džinsai daugelyje šalių įsitvirtino kaip simbolis, primenantis, kad smurtas negali būti teisintinas nei apranga, nei elgesiu, nei aplinkybėmis.

    Mokymai ir prevencija darbo aplinkoje

    Jonavos rajono savivaldybėje praėjusią savaitę taip pat vyko mokymai apie seksualinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą. Jų metu aptarta, kaip atpažinti smurto apraiškas, tinkamai reaguoti, padėti nukentėjusiesiems ir kur kreiptis pagalbos.

    Dalis dėmesio skirta darbo aplinkai: kaip atpažinti nepageidaujamą elgesį, kaip aiškiai jį įvardyti, ką daryti pastebėjus priekabiavimą kolegų atžvilgiu ir kokios darbdavio pareigos užtikrinant prevenciją. Pabrėžta, kad prevencija prasideda nuo žinojimo ir aiškių organizacijos taisyklių.

    „Seksualinio priekabiavimo prevencija prasideda nuo gebėjimo atpažinti netinkamą elgesį. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi saugus ir žinotų, kaip reaguoti. Kalbėdami ir šviesdami kuriame pagarbią darbo aplinką“, – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    Ką rodo duomenys Lietuvoje?

    Valstybės duomenų agentūros duomenimis, seksualinį priekabiavimą bent kartą gyvenime yra patyrusios 19,1 proc. moterų ir 6,6 proc. vyrų. Tačiau vien statistika neatskleidžia viso vaizdo, nes dalis žmonių nepraneša dėl baimės, gėdos, nepasitikėjimo institucijomis ar galimų pasekmių darbe.

    Ta pati statistika rodo, kad su priekabiavimu darbe susidūrę asmenys apie tai pranešti ryžtųsi tik 6 iš 10. Tai reiškia, kad organizacijoms svarbu ne tik turėti formalias tvarkas, bet ir kurti pasitikėjimu grįstą kultūrą, kurioje žmogus žino, jog bus išgirstas ir apsaugotas.

    Džinsų dienos žinutė paprasta, bet svarbi: jokie drabužiai nėra sutikimas, o atsakomybė už smurtą visada tenka jį padariusiam asmeniui. Solidarumo ženklai padeda mažinti stigmatizaciją ir skatina kalbėti apie pagalbą bei prevenciją.

  • Panevėžyje įrengiamas Dainavos skveras: žaidimų ir sporto erdvė Pilėnuose atsidarys iki vasaros

    Panevėžyje, Pilėnų mikrorajone, tęsiami Dainavos skvero įrengimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad nauja viešoji erdvė gyventojams turėtų atsiverti iki vasaros pradžios.

    Skveras kuriamas teritorijoje prie daugiabučių namų Nendrės gatvėje 1 ir Dainavos gatvėje 5. Čia atnaujinama anksčiau buvusi žaidimų aikštelė, kuri per laiką nusidėvėjo ir nebeatitiko bendruomenės poreikių.

    Šiuo metu jau pastatytas didysis žaidimų kompleksas: sumontuotos pagrindinės konstrukcijos ir įrengti du jo aukštai. Taip pat ruošiama pusinės krepšinio aikštelės vieta, formuojamas pagrindas krepšinio stovui.

    Artimiausiu metu planuojama įrengti treniruoklius, sūpynes ir kitus vaikų žaidimų įrenginius. Vėlesniame etape numatyta pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir pakloti saugią dangą, kad erdvė būtų patogi tiek sportui, tiek šeimų laisvalaikiui.

    Senieji įrenginiai buvo išmontuoti dar pernai, sutvarkyta teritorija, pašalinti krūmynai. Dėl nepalankių oro sąlygų darbai buvo laikinai sustabdyti, tačiau šį pavasarį jie atnaujinti, o pabaiga planuojama iki gegužės pabaigos.

    Dalyvaujamasis biudžetas keičia kiemus

    Dainavos skveras įrengiamas pagal bendruomenių iniciatyvų konkursą laimėjusį projektą. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi per dalyvaujamąjį biudžetą, kai gyventojai siūlo idėjas, balsuoja už jas, o savivaldybė finansuoja laimėjusius projektus.

    Panevėžyje dalyvaujamasis biudžetas vykdomas nuo 2020 metų, per šį laiką mieste įgyvendinta ne viena gyventojų pasiūlyta iniciatyva. Tarp jų – vaikų žaidimų ir sporto aikštelės skirtinguose mikrorajonuose, šokių terasa Kultūros ir poilsio parke, įvairių viešųjų erdvių atnaujinimai ir mažosios infrastruktūros įrengimas.

    Kiek kainuos Dainavos skveras?

    Panevėžio miesto savivaldybė Dainavos skverui įrengti skyrė 100 000 eurų. Pasak savivaldybės, projektas turėtų papildyti miesto viešųjų erdvių tinklą ir tapti patrauklia vieta susitikti, judėti bei leisti laiką drauge.

    Tokio tipo projektai dažniausiai turi kelis tikslus vienu metu: saugesnę vaikų žaidimų aplinką, daugiau galimybių aktyviam laisvalaikiui ir aiškiau sutvarkytą kiemų infrastruktūrą. Kadangi Dainavos skveras gimė iš gyventojų idėjos, tikimasi, kad sprendiniai geriau atlieps kasdienius Pilėnų bendruomenės įpročius.

  • Panevėžyje startuoja nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: ką galima gauti vienoje vietoje

    Panevėžio miesto gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai, skirtomis emocinei gerovei stiprinti, santykiams gerinti ir kasdieniams iššūkiams spręsti. Pagalba teikiama tiek šeimoms, tiek pavieniams gyventojams, kai prireikia konsultacijos ar ilgiau trunkančio palydėjimo.

    Paslaugas organizuoja Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai, dirbantys vieno langelio principu. Tai reiškia, kad informavimas, konsultavimas ir pagalbos koordinavimas vyksta vienoje vietoje, o gyventojams nereikia patiems ieškoti, kur kreiptis dėl skirtingų poreikių.

    Gyventojams siūlomos individualios ir grupinės konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Prireikus teikiamos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, padedančios įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Kompleksinių paslaugų tikslas yra stiprinti šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti sunkumus, gerinti tarpusavio ryšius ir mažinti riziką, kad laikini sunkumai peraugs į ilgalaikes socialines problemas. Praktikoje tai dažnai apima emocinių įgūdžių stiprinimą, konfliktų valdymą, aiškesnį susitarimų šeimoje kūrimą ir pagalbą krizėse.

    Paslaugos Panevėžio miesto gyventojams teikiamos nemokamai, jos finansuojamos Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Gyventojai kviečiami registruotis ir pasitarti dėl tinkamiausios paslaugos pagal individualią situaciją.

    Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Marijonų g. 24, Panevėžyje. Dėl registracijos ir informacijos galima kreiptis telefonu +370 674 24210 arba el. paštu panevezysseimai@gmail.com, darbo laikas I–V 9.00–18.00.

  • Balandžio 30 dieną 11.52 val. kauks perspėjimo sirenos: ką reiškia signalas ir ką daryti?

    Balandžio 30 dieną 11.52 val. visoje šalyje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad bus įjungtos elektros perspėjimo sirenos, kurios kauks 3 minutes, iki 11.55 val.

    Tuo pačiu metu gyventojai turėtų gauti perspėjimo pranešimus į mobiliojo ryšio telefonus ir pranešimus mobiliojoje programėlėje LT72. Gelbėtojai pabrėžia, kad tai yra planinis patikrinimas, todėl sirenų signalas nereiškia realios grėsmės.

    Kaip elgtis išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, rekomenduojama įsijungti Lietuvos radiją arba televiziją ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją. Tokia pati veiksmų seka taikoma ir realios ekstremaliosios situacijos atveju, nes pradinė žinutė dažnai yra tik įspėjimas atkreipti dėmesį.

    Specialistai primena, kad sirenų garsas ne visada aiškiai girdimas patalpose, ypač sandariuose moderniuose pastatuose ar esant stipriam aplinkos triukšmui. Dėl to svarbu nepasikliauti vien sirenomis ir užtikrinti, kad veiktų ir kiti informavimo kanalai.

    Kodėl ne visi gauna pranešimą telefone?

    Perspėjimo pranešimai siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų gavimo funkcija. Jei nustatymai išjungti, telefonas pranešimo gali nerodyti net ir tuo atveju, kai esate perspėjimo zonoje.

    Gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti perspėjimo pranešimų priėmimą, taip pat atnaujinti operacinę sistemą, jei senesnės versijos riboja pranešimų gavimą. Programėlėje LT72 skelbiama aktuali informacija, o patikrinimai padeda įvertinti, kaip sistema veikia realiomis sąlygomis.

    Po patikrinimo prašoma grįžtamojo ryšio

    Po sistemos patikrinimo gyventojai kviečiami pasidalyti patirtimi, ar girdėjo sirenas ir ar gavo pranešimą telefone. Toks grįžtamasis ryšys padeda institucijoms tikslinti perspėjimo sistemos veikimą, įvertinti ryšio operatorių tinklų aprėptį ir spręsti techninius trūkumus.

    Jeigu pranešimo negavote, verta papildomai patikrinti nustatymus ir įsitikinti, ar telefone leidžiami valstybiniai perspėjimai. Specialistai pabrėžia, kad pranešimų sistema yra vienas greičiausių būdų pasiekti žmones ekstremaliosios situacijos metu, todėl jos veikimas priklauso ir nuo vartotojų pasirengimo.

  • Panevėžyje nuo balandžio 30 dienos baigiamas šildymo sezonas: ką gali nuspręsti gyventojai

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metais balandžio 30 dienos mieste oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus šiltesnių orų prognozes ir kylančią vidutinę lauko oro temperatūrą.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse nustatoma remiantis Šilumos ūkio įstatymu ir galiojančiais patalpų mikroklimato reikalavimais. Praktikoje tai reiškia, kad nutraukiant šildymą turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos gyventojams, ypač permainingų pavasario orų laikotarpiu.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat gali patys apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos anksčiau arba dėl jo pratęsimo, jei atvėstų. Tam reikalingas daugumos gyventojų pritarimas, o apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją informuoja namą administruojanti įmonė, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai gali spręsti dėl šildymo pabaigos ar pratęsimo atskirai. Tokie sprendimai priimami pagal realią situaciją pastate, kad būtų laikomasi nustatytų patalpų temperatūros ir mikroklimato normų.

    Gyventojams rekomenduojama, pasibaigus šildymo sezonui, stebėti patalpų temperatūrą ir įsivertinti, ar namo šildymo reguliavimas bei sistema veikia tinkamai. Jei name šiluma reguliuojama automatizuotai ar per šilumos punktą, sprendimai dėl šildymo pratęsimo dažnai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau vis tiek reikalingas aiškus bendruomenės susitarimas.