Category: Regionai

  • Molėtų meras sveikina su Medicinos darbuotojų diena: padėka už misiją ir kasdienį žmogiškumą

    Molėtų meras sveikina su Medicinos darbuotojų diena: padėka už misiją ir kasdienį žmogiškumą

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika kreipėsi į medicinos darbuotojus profesinės šventės proga, pabrėždamas jų darbo svarbą bendruomenei. Sveikinime akcentuota, kad sveikatos priežiūros specialistų pastangos kasdien kuria didesnį saugumo jausmą pacientams ir jų artimiesiems.

    Meras pažymėjo, jog medikų darbas reikalauja ne tik profesinių žinių ir tikslumo, bet ir kantrybės, empatijos bei vidinės stiprybės. Pasak jo, rūpestis pacientu dažnai apima daugiau nei gydymą, nes žmonėms svarbūs ir palaikymo, vilties bei pasitikėjimo signalai.

    Sveikinime dėkota už pasiaukojimą ir atsakomybę, kuri ypač atsiskleidžia kasdienėse situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai, o žmogiškas dėmesys tampa ne mažiau reikšmingas nei procedūros. Mero teigimu, būtent tokia laikysena stiprina visą rajono bendruomenę.

    Taip pat palinkėta tvirtos sveikatos, ištvermės ir profesinės sėkmės, kad pastangos sulauktų pelnyto įvertinimo. Sveikinimas užbaigtas raginimu nepritrūkti pagarbos, supratimo ir kasdienio žmonių dėkingumo.

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika.

  • Medicinos darbuotojų diena: ką šiemet primena padėkos žinutės ir kaip keičiasi sveikatos sistema

    Medicinos darbuotojų diena kasmet tampa proga viešai padėkoti gydytojams, slaugytojams, paramedikams, laboratorijų specialistams ir visiems, kurie užtikrina kasdienę pacientų priežiūrą. Šią dieną savivaldybės, gydymo įstaigos ir bendruomenės dažnai primena, kad sveikatos sistema laikosi ant žmonių, o ne vien ant pastatų ar technologijų.

    Pastaraisiais metais sveikatos sektoriuje ryškėja kelios kryptys, kurios tiesiogiai veikia ir pacientus, ir medikus. Didėja paslaugų poreikis dėl senėjančios visuomenės, o kartu auga spaudimas eilėms, priėmimo skyriams ir šeimos medicinai.

    Ko šiandien reikia pacientams?

    Pacientams svarbiausia tampa prieinamumas ir aiški navigacija sistemoje: kur kreiptis pirmiausia, kiek laukti ir kokias alternatyvas rinktis. Vis dažniau akcentuojama, kad sklandi pirminė grandis ir prevencija sumažina ligoninių apkrovą ir leidžia greičiau padėti tiems, kuriems pagalbos reikia skubiai.

    Kartu plečiasi nuotolinių konsultacijų ir skaitmeninių paslaugų naudojimas, tačiau tai kelia ir naujų iššūkių. Ne visi gyventojai vienodai patogiai naudojasi e. sveikatos sprendimais, todėl svarbi lieka ir gyva konsultacija, ir aiški komunikacija.

    Kas keičiasi medikų kasdienybėje?

    Medikų darbe daugėja administracinių užduočių, duomenų pildymo ir derinimo, todėl darbo laikas ne visada sutampa su tiesioginiu darbu su pacientu. Dėl to vis daugiau diskutuojama apie procesų supaprastinimą, geresnį komandų darbą ir pagalbinių specialistų vaidmenį.

    Prie kasdienybės prisideda ir emocinė įtampa, kurią didina pacientų srautai, sudėtingi atvejai bei nuolatinis atsakomybės jausmas. Dėl to vis dažniau kalbama apie perdegimo prevenciją, psichologinę pagalbą darbuotojams ir organizacinę kultūrą gydymo įstaigose.

    Padėka, kuri turi prasmę

    Medicinos darbuotojų dieną padėkos žinutės skamba gražiai, tačiau ilgalaikę prasmę įgyja tada, kai jas lydi realūs sprendimai. Tai apima darbo sąlygų gerinimą, aiškesnį krūvių planavimą, komandinio darbo stiprinimą ir investicijas į pacientų kelią nuo registracijos iki gydymo.

    Ši diena taip pat primena ir paprastus dalykus, kurie palengvina medikų darbą: pagarbi komunikacija, kantrybė, atvykimas laiku, pasiruošimas konsultacijai ir atsakingas vaistų vartojimas. Nuo kasdienės abipusės kultūros priklauso ne mažiau nei nuo didžiųjų reformų.

  • Veiverių ir Stakliškių seniūnijų ataskaitiniai susitikimai: ką gyventojai iškėlė ir kas planuojama iki 2026 metų

    Gyventojų klausimai ir kasdieniai rūpesčiai

    Prienų rajone vyko ataskaitiniai susitikimai Veiverių ir Stakliškių seniūnijose, kuriuose seniūnai pristatė metų darbus, o savivaldybės vadovai su gyventojais aptarė aktualiausias problemas. Tokie susitikimai paprastai tampa vieta, kur greta rezultatų išryškėja ir kasdieniai klausimai, kuriems reikia greitų sprendimų.

    Veiverių seniūnijoje didžiausias dėmesys teko sodų bendrijoms, kurių teritorijose gyventojai dažniausiai kelia kelių būklės, dulkių dėl didelio automobilių greičio ir kelkraščių sutvirtinimo klausimus. Aptartos ir eismo saugumo priemonės, apšvietimo poreikis prie autobusų stotelių, atliekų konteinerių aikštelių įrengimas bei dažnesnis jų aptarnavimas.

    Seniūnijoje įvardytos ir ilgiau besitęsiančios problemos, su kuriomis susiduria dalis sodų teritorijų: sklypų numeracijos stoka, apleistos teritorijos, netinkamas atliekų tvarkymas. Taip pat paminėti tekstilės konteinerių trūkumo ir žaliųjų atliekų sutvarkymo klausimai, kurie šiltuoju metų laiku tampa ypač aktualūs.

    Investicijos, verslo projektai ir planai keliams

    Veiverių seniūnijoje savivaldybės atstovai lankėsi ir vietos objektuose, tarp jų Skriaudžių buities muziejuje, kur aptartos įvažiavimo įrengimo bei teritorijos aptvėrimo galimybės. Tokie infrastruktūros sprendimai dažnai siejami su lankytojų srautais ir regiono patrauklumu, todėl savivaldybės įsitraukimas laikomas svarbiu.

    Vizitų metu pristatyti ir vietos verslo pavyzdžiai, kuriuose pasinaudota vietos projektų finansavimu infrastruktūrai gerinti ir paslaugoms plėsti. Juodbūdžio kaime aplankyta UAB „Zigelita“, o Byliškių kaimo pašonėje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Grand Vila“ pristatyta plėtra, įskaitant laisvalaikio infrastruktūros sprendimus.

    Kalbant apie artimiausius darbus, Veiverių seniūnijoje įvardyti planuojami kapitalinio remonto projektai 2026 metais. Tarp minimų krypčių buvo Vilties ir Sodų gatvės Skriaudžiuose, Kaštonų gatvė Veiveriuose ir Jūrės kelias Papilvio kaime, taip pat privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymas atskirose vietovėse.

    Stakliškėse akcentas ir paveldui, ir paslaugoms

    Stakliškių seniūnijoje savivaldybės vadovų vizitas tradiciškai apėmė tvarkomų objektų apžiūrą ir pokalbius su gyventojais apie jų lūkesčius. Tarp aptartų klausimų minėta Užuguosčio bibliotekos situacija ir galimybės seniūnijos reikmėms pritaikyti nenaudojamus pastatus, kad būtų kur laikyti darbo techniką bei priemones.

    Susitikimuose išskirtas bendruomenių aktyvumas, ypač Želkūnų kaimo bendruomenės įgyvendinti socialiniai projektai, prisidėję prie paslaugų ir veiklų plėtros. Tokios iniciatyvos dažnai padeda mažesnėms gyvenvietėms išlaikyti gyvybingumą, kai svarbios tampa ne tik investicijos į asfaltą, bet ir į vietos paslaugas.

    Ataskaitiniame susirinkime pristatyti seniūnijos darbai, bendruomeninė veikla, renginių tradicijos, paveldo objektų priežiūra ir istorinės atminties puoselėjimas. Taip pat aptartas bendradarbiavimas su seniūnijoje veikiančiomis įstaigomis, bendruomenėmis ir ūkininkais, kurių pagalba, pavyzdžiui, žiemos metu prižiūrint kelius, išlieka reikšminga.

    Stakliškėse aptarti ir savivaldybės investiciniai planai, tarp jų sveikatos paslaugų infrastruktūra bei kelių tvarkymas. Buvo pabrėžta, kad keliams kasmet papildomai skiriama daugiau nei 2 milijonai eurų iš savivaldybės biudžeto, tačiau poreikių visame rajone išlieka daug, todėl sprendimai dažnai planuojami etapais.

    Kalbėta ir apie paramą religinėms bendruomenėms bei paveldo objektams, kai prieš remonto darbus būtini tyrinėjimai. Taip pat aptartos daugiabučių renovacijos galimybės, būsto pritaikymo asmenims su negalia programa ir bešeimininkio ar apleisto turto įteisinimas, kuris leidžia tokius objektus sutvarkyti arba nugriauti.

    Susitikimuose paliesti atliekų tvarkymo klausimai ir planai Stakliškėse įrengti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Taip pat priminta, kad rajone skaitmenizuotos kapinės, o tai gyventojams palengvina artimųjų kapaviečių paiešką ir administravimą.

  • 34-asis Kapelmaušis Aukštaitijoje: giminės suėjimo nuotaika ir Didysis prizas „Ratasams“

    Aukštaitijoje nuaidėjo 34-oji kapelų šventė-varžytuvės Kapelmaušis, subūrusi liaudiškos muzikos kolektyvus ir gausią publiką. Renginyje netrūko nei tradicinių melodijų, nei bendrystės jausmo, kurį dalyviai prilygino giminės suėjimui.

    Šių metų programa buvo skirta vaišių dainoms, primenant rudens pasibuvimų ir suėjimų tradiciją Aukštaitijoje. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas susieja gyvą scenos praktiką su Liaudies dainų metų idėja ir skatina tradiciją perduoti jaunesnėms kartoms.

    Didįjį prizą šiemet pelnė Miežiškių kultūros centro kapela „Ratasai“, kuriai vadovauja Raimondas Grikšelis. Žiūrovų simpatijų prizas atiteko Smilgių kultūros centro vaikų ir jaunimo kapelei „Smilgenė“, vadovaujamai Audriaus Dervinio.

    Pirmąją vietą laimėjo Paįstrio kultūros centro kapela „Gegužinė“ ir vadovė Jolita Rutkauskienė, antrąją – Miežiškių kultūros centro kapela „Rudenėlis“, vadovaujama Gražinos Krikščiūnienės. Trečioji vieta skirta dviem kolektyvams: Pakruojo kultūros centro kapelei „Čvieks“ (vadovas Egidijus Šlapikas) ir Krekenavos kultūros centro kapelei „Be cvieka“ (vadovas Rimas Medišauskas).

    Specialūs apdovanojimai taip pat iškeliavo į skirtingus Aukštaitijos kampelius: Juodupės kapela „Vyžuonta“, vadovaujama Elingos Astrauskienės, įvertinta už geriausiai atliktą Aukštaitijos kompozitoriaus instrumentinį kūrinį. Šilagalio kultūros centro kapela „Šmaikšts“, vadovaujama Virginijaus Kazlausko, apdovanota už geriausiai atliktą lietuvių liaudies vaišių dainą.

    Varžytuvių pasirodymus vertino tarptautinė ir Lietuvos profesionalų komisija, kurioje dirbo choreografijos, režisūros ir dirigavimo specialistai. Organizatoriai pažymėjo, kad tokia komisijos sudėtis padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijos autentiškumo, sceninės kultūros ir muzikinio meistriškumo.

    Šventėje žiūrovus linksmino ir svečiai: Tiltagalių kultūros centro kapela „Lėvena“ bei pernykščiai nugalėtojai „Susiedai“ iš Vadoklių kultūros centro, šįkart pasirodę svečių teisėmis. Renginio atmosferą sustiprino ir pasitikimo bei šokio tradicijos, kurias kūrė kiti regiono kolektyvai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė viešnių iš Ukrainos pasirodymai: skambėjo Radechivo savivaldybės Rozžalivo liaudies namų vokalinio ansamblio „Liubystok“ dainos, pristatyta tradicinių lėlių motankų įkvėpta drabužių kolekcija. Kol komisija skaičiavo balsus, scenoje pasirodė ansamblis „Jonis“.

    Renginio organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams ir žiūrovams, o taip pat partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Kapelmaušis ir toliau išlieka vienu ryškiausių Aukštaitijos kapelų susitikimų, kuriame varžymasis natūraliai dera su bendruomeniškumu.

  • Raguvos aikštėje vėl stovi Šv. Florijonas: po žiemos gedimo skulptūra pakeista nauja kopija

    Raguvos miestelio aikštėje vėl iškilo Šv. Florijono skulptūra, nuo seno laikoma simboliniu Raguvos sergėtoju nuo gaisrų. Po to, kai žiemos pabaigoje pastebėta, jog paminklas dėl prastos būklės ėmė krypti ir tapo nesaugus, skulptūra buvo nukelta, o jos vietoje netrukus atsirado nauja kopija.

    Raguvos seniūnija skelbė, kad 2025 metų sausio pabaigoje skulptūra pradėjo judėti, todėl sprendimas ją laikinai nuimti buvo priimtas pirmiausia dėl saugumo. Pasak vietos atstovų, taip siekta išvengti rizikos, kad paminklas galėtų nuvirsti ir sužaloti žmones arba apgadinti aplinką.

    Istorija siekia XIX amžių

    Šv. Florijono skulptūra Raguvos centre stovi nuo XIX amžiaus, o pirmasis šios skulptūros autorius minimas Žigas. Bėgant laikui medinė skulptūra neišvengiamai dėvėjosi, o restauravimai ne visuomet galėjo sustabdyti atmosferos poveikio sukeltus pažeidimus.

    1970 metais, kai ankstesnė skulptūra jau buvo itin prastos būklės, ji buvo pakeista kopija. Tuometinę senosios skulptūros versiją sukūrė skulptorius Giedrius Plechavičius, tačiau ir ši kopija per dešimtmečius patyrė gamtos bei laiko poveikį.

    Naują kopiją kūrė Kęstutis Krasauskas

    Naująją Šv. Florijono skulptūrą šįkart sukūrė buvęs panevėžietis skulptorius Kęstutis Krasauskas. Darbai, kaip nurodoma Raguvos bendruomenės pateikiamoje informacijoje, buvo planuojami taip, kad skulptūra sugrįžtų iki Šv. Florijono dienos, minimos gegužės 4 dieną.

    Kūrėjams teko dirbti sparčiau, kad drožybos ir polichromavimo darbai būtų užbaigti laiku. Balandžio pabaigoje, padedant statybos specialistams, naujai parengta skulptūra buvo užkelta ir tvirtai pritvirtinta įprastoje vietoje miestelio aikštėje.

    Senasis Florijonas keliaus į muziejų

    Atnaujinta, naujai polichromuota skulptūra dabar vėl matoma pagrindinėje Raguvos erdvėje ir, kaip tikimasi, tarnaus ilgus metus. Tuo metu anksčiau stovėjęs paminklas neliks pamirštas: jis bus perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui.

    Toks sprendimas leidžia išsaugoti ir parodyti ankstesnį Raguvos simbolį kaip kultūros ir vietos istorijos liudijimą. Vietos bendruomenei tai taip pat svarbus ženklas, kad miestelio aikštės akcentas ne tik atnaujintas, bet ir įprasmintas platesniame krašto paveldo kontekste.

  • Kultūros paveldo departamentas patvirtino 2026 metų planą: kokiems objektams rengs apskaitos dokumentus

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2026 metais sausio 21 dieną įsakymu patvirtintas 2026 metų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas. Jį parengė Kultūros paveldo tyrimų valdyba, o dokumente numatyta, kokie darbai bus atliekami registruojant ir tikslinant duomenis apie kultūros paveldo objektus.

    Plane apibrėžta, kuriems statiniams ir vietovėms 2026 metais bus rengiami apskaitos dokumentų projektai. Taip pat išskirtos vietos, kurioms bus rengiama apskaitos dokumentacija, bei numatyti darbai, susiję su konkrečių objektų vertingųjų savybių aprašymu ir patikslinimu.

    Kartu patvirtintas ir atskiras planas, kuriuo nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas, kurį 2026 metais rengs Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai. Šie darbai paprastai apima objekto identifikavimą, būklės ir vertingųjų savybių fiksavimą, istorinių duomenų suvedimą bei dokumentų parengimą sprendimams dėl apsaugos priemonių.

    Kultūros paveldo apskaitos dokumentai yra viena svarbiausių prielaidų priimti pagrįstus sprendimus dėl kultūros vertybių apsaugos ir tvarkybos. Patikslinti duomenys leidžia aiškiau įvertinti, ką konkrečiai reikia saugoti, kokios objekto dalys yra vertingos, ir kaip planuoti darbus, kad būtų išsaugotas autentiškumas.

    Patvirtinti planai taip pat svarbūs savivaldybėms, projektuotojams ir nekilnojamojo turto savininkams, nes padeda iš anksto suprasti, kokiose teritorijose ir kuriems objektams gali būti taikomi papildomi apsaugos reikalavimai. Praktikoje tai mažina neapibrėžtumą planuojant tvarkybos, remonto ar pritaikymo darbus ir leidžia lengviau derinti sprendinius su paveldosaugos institucijomis.

  • Panevėžio rajone skambėjo Gudavičiaus muzika: konkursas suvienijo 300 choristų ir orkestrantų

    Panevėžio rajone surengta muzikos šventė subūrė chorinės ir pučiamųjų orkestrų muzikos gerbėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Čia įvyko aštuntasis Juozapo Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, kuriame pasirodė 8 chorai ir 6 pučiamųjų orkestrai.

    Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo daugiau nei 300 choristų ir orkestrantų iš Birštono, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir kitų vietovių. Tokios apimties kolektyvų susitikimai paprastai pasitaiko retai, dažniau jie sutelkiami per Dainų šventės renginius.

    Konkurso esmė ir privalomas kūrinys

    Konkursas skirtas kompozitoriaus, vargonininko, dirigento ir pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus atminimui. Gyvenimo pabaigoje Panevėžio rajone gyvenęs kūrėjas šiam kraštui paliko svarbų muzikinį pėdsaką, o jo kūryba ir šiandien aktuali chorams bei orkestrams.

    Vienas ryškiausių renginio akcentų yra privalomas Gudavičiaus kūrinys, kurį parengia ir atlieka visi konkurso dalyviai. Toks principas skatina kolektyvus atsigręžti į lietuvišką repertuarą, ieškoti autentiškų aranžuočių ir atnaujinti programas ne vien populiaria užsienio muzika.

    „Gudavičius svarbus ne tik choristams, bet ir pūtikams. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris kūrė karinius orkestrus, kai instrumentų beveik nebuvo, o repertuaro – taip pat. Visada pirmiesiems yra sunkiausia“, – sakė dirigentas ir kompozitorius prof. Kazys Daugėla.

    Ne tik viena daina

    Nors plačioji auditorija Gudavičių dažniausiai sieja su daina „Kur giria žaliuoja“, jo palikimas gerokai platesnis. Pasak muzikantų, dalis kūrinių tebėra rečiau atliekami, o kai kurie kūriniai ir harmonizacijos vis dar laukia platesnio atradimo koncertų salėse.

    Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė pasakoja, kad konkurso idėja stiprėjo giliau pažinus kompozitoriaus biografiją ir jo artimųjų saugotus istorinius liudijimus. Anot jos, renginio tikslas yra ne tik pagerbti kūrėją, bet ir sudaryti sąlygas jo muzikai skambėti gyvai, o ne likti archyvuose.

    Nugalėtojai ir renginio partneriai

    Šių metų konkurse chorų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Miežiškių kultūros centro mišrus choras „Alkupis“, kuriam vadovauja Lina Kairytė. Pučiamųjų orkestrų kategorijoje nugalėtoju tapo Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestras „Sklepučini“, vadovaujamas Vilmanto Vapsvos.

    Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir Panevėžio muzikiniu teatru. Konkursą finansavo Panevėžio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

  • Raguvos folkloro kolektyvai sugrįžo iš Plungės su laimėjimais: „Trys kartos“ – tarp laureatų

    Panevėžio rajono Raguvos kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis GERVELA, dainininkių grupė TRYS KARTOS ir pasakotoja, meno vadovė Ina Kuodienė lapkričio 8 dieną dalyvavo Plungėje surengtame IV Lietuvos folkloro atlikėjų festivalyje-konkurse SOSĖTĖKEM PLUNGIE.

    Plungės kultūros centro organizuotame renginyje pasirodė daugiau kaip 200 dalyvių, scenoje pasikeitė 14 kolektyvų iš skirtingų Lietuvos regionų. Festivalis tapo proga ne tik pristatyti savo programą, bet ir pasilyginti su kitais atlikėjais, puoselėjančiais gyvąją tradiciją.

    Komisijos įvertinimai Raguvai

    Raguvių pasirodymus vertino komisija, kuriai vadovavo etnomuzikologė ir atlikėja Loreta Sungailienė. Komisijos sprendimu, pasakotoja Ina Kuodienė pelnė diplomanto diplomą.

    Diplomanto diplomas taip pat skirtas Raguvos kultūros centro jaunimo folkloro ansambliui GERVELA. Tuo metu folkloro dainininkių grupė TRYS KARTOS įvertinta vienu iš trijų laureatų diplomų.

    Ką reiškia toks laimėjimas?

    Laureatų diplomas tokio formato festivalyje paprastai signalizuoja aukštą meninį lygį, tvirtą tradicijos pajautą ir įtaigų atlikimą. Tai ir svarbus postūmis kolektyvams, kurių veikla remiasi ne vien koncertais, bet ir nuosekliu repertuaro rinkimu, mokymusi bei bendruomenės telkimu.

    Raguvos kolektyvams šis įvertinimas svarbus ir platesniame kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama regionų kultūrinei tapatybei bei tradicijų perdavimui jaunajai kartai. Organizatoriams ir komisijai raguvių atstovai dėkojo už svetingumą, bendrystę ir suteiktą galimybę pasirodyti nacionalinio masto renginyje.

    Informaciją apie dalyvavimą ir pasiektus rezultatus parengė Raguvos kultūros centro meno vadovė Kotryna Juškaitė. Nuotraukos – organizatorių.

  • Panevėžio tarybos posėdis balandžio 30 dieną: 54 klausimai nuo biudžeto iki švietimo pertvarkų

    Balandžio 30 dieną 9 valandą Panevėžio miesto savivaldybės III aukšto salėje šaukiamas miesto tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta 54 klausimai, apimantys finansus, savivaldybės įstaigų veiklos ataskaitas, turto valdymą, švietimo tinklo pokyčius ir susisiekimo taisykles.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės blokų – strateginis planavimas ir miesto finansai. Taryba svarstys 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus bei 2026–2028 metų biudžeto patikslinimą, nuo kurių paprastai priklauso tiek investicijų prioritetai, tiek kasdienių paslaugų finansavimas.

    Posėdyje numatyta tvirtinti 2025 metų ataskaitų rinkinius: savivaldybės administracijos, gydymo įstaigų ir kitų viešųjų paslaugų teikėjų. Tarp jų – Panevėžio miesto poliklinikos, odontologijos poliklinikos, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, fizinės medicinos ir reabilitacijos centro dokumentai, taip pat visuomenės sveikatos biuro ataskaitos ir visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatai.

    Socialinės politikos dalyje numatyta tvirtinti Panevėžio socialinių paslaugų centro ir socialinių pokyčių centro 2025 metų ataskaitas. Taip pat taryba spręs dėl Panevėžio miesto savižudybių prevencijos 2026–2030 metų programos, kuri savivaldybėms paprastai reiškia aiškesnį priemonių planą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą su sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų įstaigomis.

    Reikšmingas darbotvarkės segmentas – savivaldybės valdomų įmonių finansinė atskaitomybė. Taryba svarstys 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinių ir vadovybės ataskaitų tvirtinimą tokioms bendrovėms kaip UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Panevėžio būstas“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Panevėžio gatvės“ bei kitoms su miesto paslaugomis susijusioms įmonėms.

    Švietimo srityje numatyta tvirtinti švietimo įstaigų 2025 metų metines ataskaitas ir spręsti dėl 2026–2027 mokslo metų klasių komplektavimo parametrų, įskaitant didžiausią mokinių skaičių klasėse ir grupėse. Darbotvarkėje taip pat yra keli reorganizavimo klausimai, tarp jų – Panevėžio lopšelio-darželio „Varpelis“ ir Panevėžio lopšelio-darželio „Vaikystė“, taip pat Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro ir Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazijos pokyčiai.

    Turto ir infrastruktūros klausimuose numatyti sprendimai dėl savivaldybės būsto išnuomojimo, turto perdavimo savivaldybės įstaigoms, nekilnojamojo turto apskaitos tikslinimo bei įvairių valstybinės žemės sutarčių ir sklypų dalių nustatymo. Taip pat į darbotvarkę įtrauktas sprendimo projektas dėl keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Panevėžio mieste taisyklių pakeitimo.

    Tarybos posėdis bus transliuojamas tiesiogiai savivaldybės interneto svetainėje panevezys.lt.

    Šaltiniai:

    https://www.panevezys.lt/

  • Medicinos darbuotojų profesinė šventė: kodėl gydytojų ir slaugytojų darbas šiandien ypač svarbus

    Medicinos darbuotojų profesinė šventė: kodėl gydytojų ir slaugytojų darbas šiandien ypač svarbus

    Sveikatos priežiūros bendruomenė šią dieną mini profesinę šventę, skirtą gydytojams, slaugytojams ir visiems medicinos darbuotojams. Tokios progos primena ne tik apie dėkingumą, bet ir apie realius iššūkius, su kuriais kasdien susiduria sveikatos sistema.

    Pastaraisiais metais medicinos darbuotojų darbo krūvis augo dėl visuomenės senėjimo, lėtinių ligų paplitimo ir didėjančių pacientų lūkesčių. Kartu didėja ir komandos vaidmuo, nes šiuolaikinė medicina vis dažniau remiasi kelių sričių specialistų bendradarbiavimu.

    Kas šiandien keičiasi sveikatos sistemoje?

    Lietuvoje toliau siekiama stiprinti šeimos mediciną, gerinti paslaugų prieinamumą regionuose ir trumpinti laukimo eiles. Šiame kontekste svarbiausiu veiksniu išlieka žmonės, nes net moderniausia įranga ar skaitmeninės sistemos nekompensuoja specialistų trūkumo.

    Skaitmeninės paslaugos, tokios kaip e. sveikatos sprendimai, nuotolinės konsultacijos ir elektroniniai siuntimai, tampa kasdienybe. Tačiau kartu kyla ir naujų užduočių, susijusių su duomenų sauga, darbo procesų pokyčiais ir pacientų konsultavimu, kaip naudotis paslaugomis.

    Slauga ir gydytojų komandos vaidmuo

    Slaugytojų darbas vis labiau siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su pacientų mokymu, prevencija bei lėtinių ligų valdymu. Daugelyje šalių tai laikoma viena efektyviausių krypčių mažinant hospitalizacijų skaičių ir gerinant gydymo tęstinumą.

    Gydytojų darbas taip pat kinta: didėja dėmesys ankstyvajai diagnostikai, prevencijai ir individualizuotam gydymui. Vis dažniau kalbama ir apie dirbtinis intelektas taikymus radiologijoje, laboratorinėje diagnostikoje bei administracinių procesų optimizavime, nors galutiniai sprendimai lieka medikų atsakomybė.

    Kodėl profesinė šventė svarbi ne tik simboliškai?

    Profesinės šventės yra proga įvardyti sistemines problemas ir telkti bendruomenę pokyčiams. Viešas dėmesys padeda kalbėti apie perdegimo riziką, darbo sąlygas, specialistų pritraukimą ir pacientų saugą.

    Ši diena taip pat skatina visuomenę prisiminti, kad sveikatos priežiūra prasideda nuo pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir pagarbos. Dėkingumas medikams svarbus, tačiau ne mažiau svarbūs ilgalaikiai sprendimai, leidžiantys jiems dirbti saugiai, oriai ir efektyviai.

    Šventės proga sveikinami visi sveikatos priežiūros specialistai, kurių kasdienis darbas dažnai vyksta tyliai, bet lemia esminius dalykus: laiku suteiktą pagalbą, išsaugotas gyvybes ir geresnę žmonių gyvenimo kokybę.

    Šaltiniai:
    https://www.who.int/europe/publications/i/item/9789289065933
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ageing-and-health
    https://www.oecd.org/health/health-at-a-glance/