CP v2

Category: Regionai

  • Pakruojo krašto savaitės renginiai balandžio 27–gegužės 3 dienomis: nuo koncertų iki edukacijų

    Pakruojo krašto savaitės renginiai balandžio 27–gegužės 3 dienomis: nuo koncertų iki edukacijų

    Pakruojo rajone balandžio 27–gegužės 3 dienomis suplanuota gausybė kultūrinių veiklų: vyks susitikimai bibliotekose, edukacijos, koncertai, spektaklis ir kūrybinės popietės. Dalis renginių skiriami Nacionalinei bibliotekų savaitei, taip pat Motinos dienos laukimui.

    Savaitės pradžioje, balandžio 27 dieną, įvairiuose bibliotekų padaliniuose numatyti rytmečiai, ekskursijos vaikams ir susitikimai su kūrėjais. Tą pačią dieną Plaučiškiuose kviečiama į popietę, kurioje žadamas gyvas žodis ir menas, o veiklos vyks ir Bardiškiuose, Gačioniuose bei Rozalime.

    Balandžio 28 dieną renginių geografija dar labiau prasiplečia: Šukionyse numatyta popietė Motinos dienai, Lygumuose vyks stalo žaidimų popietė vaikams, o Mikoliškyje žadama jauki popietė, siejanti pasakojimus ir bendrystę. Vakare Klovainiuose planuojama tautodailininkės edukacija, o Pakruojo kultūros centre rengiamas koncertas Juliaus Juzeliūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti.

    Balandžio 29 dieną bibliotekose numatytos edukacijos ir kūrybinės popietės: Žvirbloniuose vyks renginys apie knygų pasakojimus, Stačiūnuose planuojama dovanėlių gamyba, o Šukionyse kviečiama į kūrybinių darbų popietę įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai pabrėžia, kad didžioji dalis veiklų orientuotos į šeimas ir vietos bendruomenes.

    Balandžio 30 dieną Guostagalyje vyks kūrybinės dirbtuvės, skirtos tradicinei pavasario šventei Raganų dienai, o Medikoniuose planuojamas mėgėjų teatro spektaklis Motinos dienai paminėti. Gegužės 1–2 dienomis koncertai numatyti Bardiškiuose, Plaučiškiuose, Pašvitinyje, Linkuvoje ir Ūdekuose, o Mikoliškyje vyks muzikinė-literatūrinė kompozicija Tau, mama.

    Parodos visame rajone

    Greta renginių visą laikotarpį lankytojų laukia ir parodos įvairiose vietovėse. Gačioniuose gegužės mėnesį bus eksponuojama vaikų piešinių paroda Žiedai mamai, o Guostagalyje ir Linkuvoje tęsis tapybos darbų parodos.

    Pakruojyje taip pat numatytos kelios ekspozicijos: tapybos darbų paroda bibliotekos salėje, darbelių paroda vaikų ir jaunimo erdvėje, o ugniagesių draugijos stoginėje pristatoma Lino Ūdro personalinė paroda Iliuzijų menas. Parodų ciklas papildo savaitės programą ir suteikia progą apsilankyti ne tik renginiuose, bet ir ekspozicijose.

    Organizatoriai primena, kad renginių laikai ir vietos nurodomi pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją, todėl prieš vykstant verta pasitikslinti, ar programoje neatsirado pasikeitimų. Dalis veiklų vyksta bibliotekų ir kultūros centrų padaliniuose, todėl patogu pasirinkti artimiausią vietą pagal gyvenamąją vietovę.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas: kokios partnerystės veikia, o kurios liko tik popieriuje?

    Jurbarko rajono savivaldybė tarptautinį bendradarbiavimą daugiausia grindžia partnerystės ir draugystės sutartimis su Europos miestais bei savivaldybėmis. Šie susitarimai dažniausiai apima kultūrą, sportą, švietimą ir socialines iniciatyvas, o dalyje atvejų pereina ir į ekonominių ryšių paieškas.

    Pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, vienas seniausių ryšių užmegztas su Laakdalu Flandrijoje Belgijoje, kur draugystės ir bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas 1996 metais. Akcentuojami jaunimo mainai, nevyriausybinių organizacijų kontaktai ir kasmet rengiamos tarptautinės stovyklos.

    Kas veikia iki šiol?

    Tarp aktyvesnių krypčių išskiriami ryšiai su Crailsheimu Vokietijoje, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2000 metais. Praktinė partnerystė siejama su kultūra, švietimu ir sportu, taip pat minimos tradicinės Jurbarko kolektyvų viešnagės ir oficialių delegacijų susitikimai.

    Su Rynu Lenkijoje taip pat pasirašyta sutartis 2000 metais, o bendradarbiavimas apibūdinamas kaip platus: nuo kultūros ir sporto iki turizmo bei ekonomikos. Pažymima ir itin sėkminga ugniagesių bendradarbiavimo kryptis, kuri dažnai tampa viena stabiliausių savivaldybių partnerystėse.

    Pastarąjį dešimtmetį aktyviau išskiriama Hainuvkos Lenkijoje kryptis, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2019 metais, tačiau realūs bendri veiksmai pradėti dar 2013 metais. Minimi delegacijų mainai, bendri susitikimai su partneriais Berlyne ir planai plėsti projektus kultūros, sporto, turizmo, švietimo ir aplinkosaugos srityse.

    Kodėl kai kurios partnerystės pristigo tęstinumo?

    Ne visos sutartys ilgainiui išlaiko tą patį intensyvumą, nes savivaldybių bendradarbiavimą veikia administracinės reformos, finansavimo galimybės ir institucijų prioritetai. Pavyzdžiui, su Bogense Danijoje bendradarbiavimas 1999–2006 metais buvo aktyvus, tačiau po Danijos savivaldybių pertvarkos miestas tapo Nordfyn savivaldybės dalimi ir oficialus tęstinumas sumenko.

    Panašiai apibūdinama situacija su The Vale of Glamorgan Velse, kur susitarimas pasirašytas 1998 metais, o aktyvesnis etapas siejamas su 1998–2012 metais. Vėliau bendravimas tapo labiau nuotolinis, išliekant pavieniams ryšiams tarp institucijų ir žmonių.

    Su Lichtenberg Berlyne bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2003 metais, o pagrindinės sritys siejamos su kultūriniu vystymusi, švietimo inovacijomis, jaunimo užimtumu ir socialiniais klausimais. Tokiose partnerystėse tęstinumas dažnai priklauso nuo reguliariai atnaujinamų veiklos planų ir konkrečių projektų, kurie padeda sutartį paversti apčiuopiamais rezultatais.

    Ką duoda tokie susitarimai?

    Savivaldybių partnerystės paprastai vertingiausios tada, kai jos turi aiškų praktinį turinį: mokyklų ir jaunimo mainus, kolektyvų gastroles, bendras stovyklas, sporto renginius ar profesinių tarnybų bendradarbiavimą. Europoje tokios veiklos dažnai remiasi ir projektiniu finansavimu, todėl didžiausią naudą sukuria partneriai, kurie geba kartu parengti paraiškas ir įgyvendinti ilgalaikes iniciatyvas.

    Jurbarko atvejis rodo, kad dalis ryšių išlieka gyvi dešimtmečiais, kai bendradarbiavimas įsitvirtina bendruomenių lygmenyje ir remiasi organizacijų, mokyklų ar klubų ryšiais. Tuo pat metu administraciniai pokyčiai ar pasikeitę prioritetai gali susitarimus paversti labiau formaliais, jei nelieka reguliarių bendrų veiklų.

  • Palangoje vyks praktinis seminaras maitinimo ir apgyvendinimo verslams: pakuočių apskaita ir nauji ES reikalavimai

    Palangos miesto savivaldybė kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ balandžio 28 dieną rengia praktinį seminarą viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovams. Renginys vyks Palangos kurorto muziejuje, pradžia 10:00 valandą, registracija numatyta nuo 9:30 valandos.

    Seminare bus aptariami pakuočių apskaitos, atliekų rūšiavimo ir tvarkymo reikalavimai, kurie jau galioja, taip pat artėjantys pokyčiai, galintys paveikti kasdienę įmonių veiklą. Organizatoriai akcentuoja praktinį formatą ir galimybę išsinešti aiškius veiksmų žingsnius, kaip laikytis prievolių be perteklinės administracinės naštos.

    Pakuočių apskaita ir EPR prievolės

    Viena pagrindinių renginio temų bus gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, dažnai trumpinamas kaip EPR. Jo esmė ta, kad tam tikrais atvejais verslas turi pareigų dėl į rinką išleidžiamų pakuočių apskaitos, sutvarkymo organizavimo ir ataskaitų teikimo.

    Planuojama aptarti registracijos reikalavimus, pakuočių apskaitos tvarkymo praktinius niuansus ir dažniausias klaidas, kurios vėliau sukelia rizikas per patikrinimus. Dalyviams tai aktualu tiek dirbant su išsinešimo pakuotėmis, tiek teikiant paslaugas vietoje ir naudojant įvairių tipų vienkartinius sprendimus.

    Vienkartiniai gaminiai ir ES pokyčiai

    Renginyje taip pat numatyta tema apie vienkartinių gaminių ženklinimą, apskaitą ir rūšiavimo reikalavimus, siejamus su ES vienkartinių plastikinių gaminių reguliavimu. Ši sritis ypač aktuali maitinimo įstaigoms, kurios naudoja puodelius, dangtelius, maisto dėžutes, stalo įrankius ar kitas trumpalaikio naudojimo priemones.

    Kita svarbi kryptis bus artėjantys reikalavimai pagal ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, kuriuo siekiama mažinti pakuočių kiekį, skatinti pakartotinį naudojimą ir gerinti perdirbamumą. Verslams tai reiškia, kad pakuotės pasirinkimas, tiekėjų sprendimai ir klientams siūlomos alternatyvos gali tapti ne tik aplinkosauginiu, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Maisto atliekų rūšiavimas kasdienėje veikloje

    Seminare bus kalbama ir apie maisto atliekų rūšiavimą, kuris daugeliui įstaigų kelia praktinių klausimų dėl infrastruktūros, darbuotojų įpročių ir srautų kontrolės. Organizatoriai žada aptarti, kokią naudą gali duoti aiškios vidaus taisyklės, tinkamai parinktos talpos ir nuosekli komunikacija komandai.

    Pranešimą skaitys Tomas Danisevičius, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius. Po pranešimų planuojama atvira diskusija, kurioje dalyviai galės užduoti klausimus ir aptarti realias situacijas iš savo įstaigų darbo.

    Renginys truks apie 2 valandas ir bus filmuojamas. Vietų skaičius ribotas, todėl organizatoriai ragina registruotis iš anksto.

  • Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    2026 metų balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai dalyvauja darbinėje strateginėje sesijoje Nyderlandų Karalystėje. Vizitą organizuoja Tauragės regiono plėtros taryba, o jo tikslas – sutelkti regiono savivaldybes bendram planavimui prieš naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį.

    Tokio pobūdžio išvykos paprastai orientuotos ne į reprezentaciją, o į praktinių modelių perėmimą: kaip kelios savivaldybės gali koordinuoti investicijas, suderinti prioritetus ir greičiau parengti brandžius projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria poveikiui, rodikliams ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, todėl ankstyvas pasirengimas tampa lemiamas.

    Ko ieškoma Nyderlandų patirtyje?

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas Nyderlandų savivaldybių asociacijoje, kur aptariami teisiniai ir organizaciniai instrumentai, leidžiantys savivaldybėms veikti kaip funkciniam regionui. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles, atsakomybių pasidalijimą ir mechanizmus, kurie padeda išvengti situacijų, kai projektai stringa dėl skirtingų interesų.

    Vizito metu planuojama nagrinėti ir žaliosios transformacijos kryptį, įskaitant miestų klimato neutralumo tikslus. Ši tema aktuali dėl griežtėjančių ES reikalavimų tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui, o savivaldybėms tai virsta konkrečiais sprendimais transporto, šildymo, viešųjų pastatų modernizavimo ir infrastruktūros planavime.

    Darnus judumas ir kasdieniai sprendimai

    Utrechte numatytos sesijos apie darnaus judumo planavimą, akcentuojant dviračių infrastruktūrą ir miesto erdvių projektavimą. Nyderlandų pavyzdys dažnai siejamas su nuosekliomis investicijomis ir ilgalaikiu planavimu, kai mobilumo sprendimai derinami su saugumu, viešuoju transportu ir patogiu pasiekiamumu kasdienėms paslaugoms.

    Tauragės regionui tai gali būti svarbu planuojant ne tik miestų, bet ir priemiesčių bei tarpmiestinius srautus, ypač ten, kur gyventojų mobilumas priklauso nuo kelių alternatyvų. Praktiniai modeliai gali padėti tiksliau pasirinkti, kur dviračių takai, viešojo transporto jungtys ar saugaus eismo sprendimai duoda didžiausią grąžą.

    Ryšys su diaspora ir grįžimo klausimai

    Vizito Hagoje ir Utrechte dalis skirta susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Tokie pokalbiai leidžia savivaldybėms geriau suprasti, kas realiai stabdo šeimų grįžimą, kokių paslaugų trūksta ir kokios priemonės padeda sklandžiai integruotis grįžus.

    Savivaldybėms tai gali virsti konkrečiomis iniciatyvomis: nuo informavimo ir konsultavimo „vieno langelio“ principu iki švietimo, būsto ar įsidarbinimo pagalbos. Diasporos įžvalgos dažnai padeda formuoti tikslines priemones, kurios yra veiksmingesnės nei bendro pobūdžio skatinimo kampanijos.

    Kiekvieną vizito dieną numatyti vidiniai strateginiai pasitarimai, skirti regiono situacijos analizei ir prioritetų susitarimui prieš rengiant investicijų planus. Organizatoriai nurodo, kad transporto ir apgyvendinimo išlaidas dengia Tauragės regiono plėtros taryba.

    Regionui tai yra proga susiderinti bendrą kryptį, kad naujo finansavimo etapo pradžioje būtų galima pateikti labiau pasirengusius projektus ir greičiau pereiti prie įgyvendinimo. Praktinis Nyderlandų pavyzdžių pritaikymas gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar investicijos virs pavienėmis iniciatyvomis, ar nuoseklia regiono transformacija.

  • Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Balandžio 9 dieną Pagėgių savivaldybėje įvyko susitikimas su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Umberto Masi ir organizacijos politinių procesų koordinatoriumi Emiliu Mikulskiu. Kartu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir vicemerė Greta Bušniauskaitė.

    Pokalbio centre atsidūrė Europos jaunimo dialogas ir vietos jaunimo politikos aktualijos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau siejamos su jaunų žmonių įtrauktimi į sprendimų priėmimą. Susitikime akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik formaliai, bet ir praktiškai, sprendžiant kasdienius klausimus.

    Diskusijos mokyklose: kas aktualu jaunimui?

    Prieš susitikimą savivaldybėje LiJOT atstovai aplankė Vilkyškių Johaneso Bobrovskio ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijas. Ten vykusiose diskusijose aptartos jaunimui svarbios temos, susijusios su kasdienybe, saugumu skaitmeninėje erdvėje ir pilietiniu dalyvavimu.

    Vienas dažniausiai keliamų klausimų buvo socialinių tinklų naudojimas ir galimi ribojimai asmenims iki 16 metų. Diskusijoje ieškota pusiausvyros tarp nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio, patyčių ar priklausomybę skatinančių algoritmų ir teisės į informaciją bei bendravimą.

    Balsavimas nuo 16 metų: idėja su argumentais ir rizikomis

    Kitas aptartas klausimas buvo galimybė jaunimui balsuoti nuo 16 metų. Mokiniai svarstė, ar ankstesnė balsavimo teisė paskatintų didesnį įsitraukimą į politiką, o kartu ir stipresnį pilietinį ugdymą mokyklose.

    Kartu iškelti ir galimi iššūkiai, susiję su politinio raštingumo skirtumais, informacinio atsparumo stoka bei tuo, kaip jauni rinkėjai formuotų nuomonę intensyvioje socialinių tinklų aplinkoje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad vien balsavimo amžiaus pakeitimas neatsiejamas nuo nuoseklaus pilietiškumo ugdymo.

    Europos jaunimo dialogas ir švietimo lūkesčiai

    Susitikimuose pristatytas Europos jaunimo dialogas, kaip Europos Sąjungos inicijuotas procesas, skirtas sistemingai išgirsti jaunų žmonių nuomonę jiems aktualiais klausimais. Aptarta, kad toks formatas leidžia jaunimo išsakytas įžvalgas paversti rekomendacijomis, kurios gali pasiekti sprendimų priėmėjus skirtingais lygmenimis.

    Nemažai dėmesio skirta švietimui ir mokyklos aplinkai: ko, jaunimo vertinimu, šiandien trūksta ugdymo procese, kaip mokiniai jaučiasi mokyklose ir kokių pokyčių tikisi. Aptarta ir tai, kad geresnė emocinė aplinka, aiškesnės pagalbos priemonės bei prasmingesnis mokinių įtraukimas gali turėti tiesioginę įtaką motyvacijai.

    Pasak susitikimo dalyvių, toks dialogas savivaldybėje buvo naudingas ir įkvepiantis, nes padėjo aiškiau įvardyti problemas ir galimus sprendimus. Sutarta, kad reguliarios diskusijos tarp jaunimo ir vietos valdžios stiprina bendradarbiavimą ir skatina aktyvesnį pilietiškumą.

  • Forumas Kaune apie mokyklų darbą karo sąlygomis: ką išsivežė Pagėgių savivaldybės atstovai

    Forumas Kaune apie mokyklų darbą karo sąlygomis: ką išsivežė Pagėgių savivaldybės atstovai

    Balandžio 10 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos patarėja Jūratė Mažutienė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos atstovė Danguolė Viršilienė dalyvavo tarptautiniame forume Kaune. Renginys vyko KTU Santakos slėnyje ir buvo skirtas mokyklų pasirengimui krizių bei karinių grėsmių akivaizdoje.

    Forumą Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis organizavo Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Diskusijose dalyvavo švietimo įstaigų vadovai, ministerijų ir savivaldybių atstovai, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai bei partneriai iš Ukrainos, Japonijos ir Izraelio.

    Ką reiškia pasirengimas mokykloje?

    Forume daug dėmesio skirta civilinės saugos stiprinimui, aiškiems veiksmų algoritmams ir praktiniams scenarijams, kai įprasta ugdymo eiga sutrinka. Aptarta, kaip planuoti evakuaciją, kokių sprendimų reikia dėl patalpų pritaikymo ir kaip užtikrinti greitą komunikaciją su tėvais bei atsakingomis institucijomis.

    Taip pat nagrinėta, kaip organizuoti ugdymą, kai dalis infrastruktūros tampa neprieinama arba kai kyla ryšio ir logistikos trikdžių. Akcentuota, kad sprendimai turi būti iš anksto suderinti su bendruomene, o darbuotojų vaidmenys ir atsakomybės apibrėžti taip, kad krizės metu nekiltų dviprasmybių.

    Psichologinė parama ir bendruomenės atsparumas

    Praktinėse įžvalgose išskirta psichologinės pagalbos svarba mokiniams, pedagogams ir visai mokyklos bendruomenei. Kalbėta apie tai, kad ilgalaikė įtampa ir nerimas gali turėti tiesioginės įtakos mokymosi rezultatams, todėl reikalingi aiškūs pagalbos keliai ir specialistų įtraukimas.

    Tarptautiniai pranešėjai akcentavo, jog pasirengimas neturėtų apsiriboti dokumentais, o turi virsti reguliariais mokymais, pratybomis ir nuoseklia rizikų peržiūra. Pabrėžta, kad mokykla krizės metu dažnai tampa bendruomenės traukos tašku, todėl svarbu iš anksto sutarti dėl bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis ir savivaldybės struktūromis.

    Kokie kiti žingsniai po forumo?

    Pagėgių savivaldybės atstovai teigia, kad įgytos žinios bus panaudotos stiprinant ugdymo įstaigų pasirengimą įvairioms ekstremaliosioms situacijoms. Dėmesys numatomas tiek praktiniams veiksmų planams, tiek darbuotojų parengimui ir komunikacijos grandinei, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje tampa vis aktualesni, augant poreikiui sistemingai didinti civilinį atsparumą ir gerinti institucijų sąveiką. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tie sprendimai, kurie yra išbandyti realistiškuose scenarijuose ir nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes.

  • Pagėgių savivaldybės meras pasveikino medicinos darbuotojus: kokias žinutes siunčia bendruomenei?

    Pagėgių savivaldybės meras pasveikino medicinos darbuotojus: kokias žinutes siunčia bendruomenei?

    Pagėgių savivaldybė paskelbė mero sveikinimą, skirtą medicinos darbuotojams. Tokie vieši kreipimaisi dažniausiai siekia ne tik padėkoti už kasdienį darbą, bet ir priminti, kokią svarbią vietą sveikatos apsauga užima savivaldybės gyvenime.

    Nors sveikinimai dažnai sutampa su profesinėmis progomis, jų reikšmė išlieka praktinė: tai signalas bendruomenei apie prioritetus, o sveikatos įstaigų kolektyvams, kad jų pastangos yra matomos. Regionuose, kur trūksta specialistų, dėmesys medikams tampa ir netiesiogine paskata rinktis darbą vietoje.

    Sveikinimai kaip viešas prioritetų ženklas

    Viešojo sektoriaus vadovų kreipimaisi yra vienas paprasčiausių būdų formuoti pagarbos kultūrą profesijoms, kurios tiesiogiai susijusios su gyvybe ir saugumu. Medicinos darbuotojų darbas apima ne tik gydymą, bet ir prevenciją, lėtinių ligų priežiūrą, emocinį palaikymą pacientams bei jų artimiesiems.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje nuolat aptariami sveikatos sistemos iššūkiai, todėl tokie tekstai visuomenei primena, kad kasdienė paslaugų kokybė priklauso nuo konkrečių žmonių. Dėmesys medikams svarbus ir dėl to, kad visuomenės pasitikėjimas gydymo įstaigomis dažnai kuriamas per darbuotojų patirtį ir jų darbo sąlygas.

    Ką tai reiškia Pagėgiams?

    Mažesnėse savivaldybėse sveikatos paslaugų prieinamumas ir specialistų pritraukimas yra vienos jautriausių temų. Kiekvienas signalas apie paramą medikams gali būti vertinamas kaip pastanga stiprinti vietos sveikatos paslaugų grandį ir išlaikyti komandas, kurios užtikrina būtinas paslaugas gyventojams.

    Savivaldybės komunikacijoje tokie sveikinimai taip pat atlieka bendruomenės telkimo funkciją, ypač kai akcentuojamas pasiaukojimas, atsakomybė ir profesinė etika. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali prisidėti prie didesnio dėmesio sveikatos prevencijai, gyventojų sąmoningumui ir pagarbesnio dialogo tarp pacientų bei gydytojų.

  • Medicinos darbuotojų dieną Pagėgiuose: meras aplankė įstaigas ir padėkojo medikams už darbą

    Medicinos darbuotojų dieną Pagėgiuose: meras aplankė įstaigas ir padėkojo medikams už darbą

    Balandžio 27 dieną Lietuvoje minima Medicinos darbuotojų diena, skirta padėkoti gydytojams, slaugytojams ir visai sveikatos priežiūros komandai. Šia proga Pagėgių savivaldybėje buvo aplankytos vietos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius kartu su patarėja, sveikatos reikalų koordinatore Kristina Tutliene, vizitų metu pasveikino darbuotojus profesinės šventės proga. Susitikimuose akcentuota medikų kasdienio darbo reikšmė bendruomenės saugumui ir gerovei.

    Savivaldybė pabrėžė, kad medicinos darbuotojų darbas dažnai reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir emocinės ištvermės, gebėjimo greitai priimti sprendimus bei atlaikyti didelius krūvius. Tai ypač aktualu regionuose, kur gydymo įstaigoms tenka spręsti specialistų trūkumo ir paslaugų prieinamumo klausimus.

    „Jūsų darbas reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir didžiulės kantrybės bei žmogiškumo. Kiekvieną dieną rūpinatės mūsų žmonių sveikata, todėl esame jums nuoširdžiai dėkingi“, – sakė meras Vaidas Bendaravičius.

    Vizitų pabaigoje medicinos darbuotojams įteiktos simbolinės dovanėlės ir palinkėta stiprybės, profesinės sėkmės bei energijos kasdienėje veikloje. Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad dėmesys sveikatos priežiūros sektoriui turi būti nuoseklus ne tik per profesines šventes, bet ir planuojant paslaugų plėtrą bei darbo sąlygų gerinimą.

  • Molėtų rajone startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 11 dienos

    Molėtų rajone startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 11 dienos

    Molėtų rajono savivaldybės administracija kviečia jaunuolius ir darbdavius registruotis į jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyksta nuo balandžio 27 dienos iki gegužės 11 dienos imtinai.

    Programa skirta didinti jaunimo užimtumą vasarą, kai nevyksta ugdymo procesas, ir stiprinti bendradarbiavimą su Molėtų rajone veikiančiu verslo sektoriumi. Praktikoje tai reiškia daugiau realių darbo vietų moksleiviams ir aiškesnes sąlygas darbdaviams, norintiems įdarbinti jaunimą.

    Kas gali dalyvauti?

    Dalyvauti gali Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 14–19 metų jaunuoliai, kurie mokosi savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose. Taip pat kviečiami darbdaviai, registruoti ir veiklą Molėtų rajone vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, organizacijos bei įstaigos, ūkininkai ir individualios veiklos vykdytojai.

    Tokio tipo savivaldybių programos paprastai padeda jaunimui anksčiau įgyti darbo patirties ir susipažinti su darbo rinka, o darbdaviams suteikia galimybę vasaros laikotarpiu greičiau prisitraukti sezoninių darbuotojų. Jauniems žmonėms tai dažnai tampa pirmuoju legaliu darbu, kuris sustiprina finansinį raštingumą ir padeda aiškiau apsibrėžti karjeros kryptį.

    Įdarbinimo laikotarpis ir kompensavimas

    Pagal programą jaunuolių įdarbinimo laikotarpis numatytas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Darbdaviui, įdarbinus 14–19 metų jaunuolį visu etatu, per mėnesį kompensuojama 40 proc. minimalios mėnesinės algos, galiojančios programos vykdymo laikotarpiu.

    Jeigu jaunuolis įdarbinamas ne visu darbo krūviu arba trumpesniam laikotarpiui, kompensacija apskaičiuojama proporcingai. Taip pat nurodoma, kad vienas darbdavys gali įdarbinti ne daugiau kaip 3 į programą užsiregistravusius jaunuolius.

    Kur kreiptis ir iki kada pateikti dokumentus?

    Jaunuoliai, norintys dalyvauti programoje, turi pateikti registracijos formą, sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, o nepilnamečių atveju ir tėvų arba globėjų sutikimą. Darbdaviams taikoma atskira registracijos forma.

    Užpildytus ir pasirašytus dokumentus reikia pateikti iki gegužės 11 dienos imtinai. Kilus klausimams, galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Vaidą Ščerbakovę telefonu +370 666 18807.

    Savivaldybė primena, kad vasaros užimtumo programose svarbu ne tik rasti darbo vietą, bet ir laikytis darbo teisės reikalavimų, ypač kai dirba nepilnamečiai. Darbdaviai turėtų iš anksto įsivertinti darbo pobūdį, darbo laiką ir saugos reikalavimus, kad darbas būtų teisėtas ir saugus.

  • Molėtai ieško parduodamų socialinių būstų: kokių butų savivaldybė nupirks ir iki kada teikti paraiškas

    Molėtų rajono savivaldybės administracija skelbiamų derybų būdu perka du socialinius būstus Molėtų mieste. Pirkimas suskaidytas į dvi dalis, todėl paraiškas gali teikti tiek gyventojai, tiek įmonės, turintys parduodamą reikalavimus atitinkantį būstą.

    Pirmoje pirkimo dalyje ieškomas dviejų kambarių butas, kurio naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 45 kv. m ir ne didesnis kaip 55 kv. m. Šis būstas privalo būti pritaikytas arba tinkamas pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia.

    Antroje pirkimo dalyje savivaldybė numato įsigyti ne mažiau kaip dviejų kambarių būstą, kurio naudingasis plotas turi būti nuo 51 kv. m iki 70 kv. m. Abu ieškomi būstai turi būti Molėtų mieste.

    Savivaldybė pabrėžia, kad naudingasis plotas apima gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, tokių kaip virtuvė, sanitarinis mazgas, koridorius ar šildomos lodžijos, plotą. Balkonų, terasų, rūsių ir nešildomų lodžijų plotas į naudingąjį plotą nėra įskaičiuojamas.

    Keliamas ir aiškus techninis bei teisinis reikalavimų paketas: energinio naudingumo klasė negali būti žemesnė nei C, būstas turi būti su komunaliniais patogumais ir pilnai įrengtais sanitarinių mazgų prietaisais. Taip pat turi būti įrengti apskaitos prietaisai, o pastato ir būsto statyba turi būti užbaigta, baigtumas privalo siekti 100 proc.

    Reikalaujama, kad būsto fizinis nusidėvėjimas neviršytų 60 procentų, o būstas nebūtų areštuotas, įkeistas ar tapęs teisminio ginčo objektu. Jei būstas yra modernizuotame name, iki notarinio sandorio savininkas turi pateikti pažymą, patvirtinančią, kad visi įsipareigojimai dėl modernizavimo yra įvykdyti.

    Kandidatai turi atkreipti dėmesį ir į praktines sąlygas: pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo išlaidas apmoka būsto pardavėjas. Sutarties sudarymo dieną taip pat turi būti sumokėti visi mokesčiai už komunalines paslaugas ir kitos su būstu susijusios įmokos, o po procedūrų būstas turi būti perduodamas atlaisvintas.

    Paraiškos priimamos lietuvių kalba užklijuotame voke, ant kurio turi būti nurodyta, kuriai socialinio būsto pirkimo daliai teikiamas pasiūlymas, bei kandidato rekvizitai. Paraišką galima pristatyti registruotu paštu, per kurjerį arba pateikti tiesiogiai Molėtų rajono savivaldybės administracijos Turto skyriui.

    Paraiškų pateikimo terminas yra 2026 metais gegužės 13 dieną 10 valandą, adresu Vilniaus g. 44, Molėtai. Vokai su paraiškomis bus atplėšiami tą pačią dieną 11 valandą savivaldybėje.

    Kartu su paraiška būtina pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylos kopiją, energinio naudingumo sertifikato kopiją ir kitus pirkimo sąlygose numatytus dokumentus. Jei būstą parduoda ne pats savininkas, reikalingi įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, o esant bendraturčiams, jų sutikimas.

    Molėtų rajono savivaldybė nurodo, kad socialinių būstų įsigijimas siejamas su viešuoju interesu didinti savivaldybės būstų fondą ir gerinti jo pritaikomumą, ypač žmonėms su judėjimo negalia. Tokie pirkimai savivaldybėse paprastai padeda greičiau reaguoti į laukiančiųjų socialinio būsto poreikius ir atnaujinti turimą būstų portfelį energinio efektyvumo bei prieinamumo požiūriu.

    Daugiau informacijos dėl pirkimo sąlygų, dokumentų ir paraiškų pateikimo tvarkos teikiama Molėtų rajono savivaldybės administracijoje nurodytais kontaktais. Pirkimo dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

    Bendrai finansuoja Europos Sąjunga.