CP v2

Category: Regionai

  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus ir žemės ūkio bendroves nedelsti. Ministerija pabrėžia, kad paskutinėmis dienomis išaugęs besijungiančiųjų skaičius gali sulėtinti sistemų darbą ir apsunkinti paraiškų pateikimą.

    Šių metų deklaravimą planuojama baigti birželio 12 dieną. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

    Skaičiai rodo didžiųjų ūkių pauzę

    Žemės ūkio duomenų centro skelbiamoje deklaravimo statistikoje matyti, kad pateiktų paraiškų skaičius auga sparčiau nei bendras deklaruotas plotas. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis didesnių ūkių ir žemės ūkio bendrovių paraiškas yra pradėję pildyti, tačiau vis dar neskuba jų patvirtinti.

    Naujausiais skelbiamais duomenimis, pateikta 70 930 paraiškų, tai sudaro beveik 63 proc. 2025 metais pateiktų paraiškų skaičiaus. Tuo metu deklaruotas plotas siekia 1 259 918,65 hektaro, tai yra apie 43 proc. 2025 metais deklaruoto ploto.

    Pasak ministerijos, toks skirtumas tarp paraiškų skaičiaus ir deklaruoto ploto dažniausiai reiškia, kad didesni ūkiai, valdantys didesnius plotus, paraiškų tvirtinimą atideda vėlesniam laikui. Kuo arčiau termino pabaigos, tuo didesnė rizika, kad dėl techninių trikdžių ar laiko stokos nepavyks laiku ištaisyti klaidų.

    Ką svarbu žinoti dėl vėlavimo?

    Ministerija primena, kad pavėluotas deklaravimas tiesiogiai mažina gaunamą paramą, nes kiekviena pavėluota darbo diena kainuoja 1 proc. tiesioginių išmokų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena skaičiuojami kaip viena darbo diena.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir kelių dienų delsimas gali apčiuopiamai sumažinti galutinę išmokų sumą, ypač didesniems ūkiams. Dėl to pareiškėjams rekomenduojama ne tik pateikti paraišką, bet ir įsitikinti, kad visi duomenys patvirtinti, o deklaravimo procesas užbaigtas iki nustatyto termino.

    Pagalba ūkininkams ir nuotolinės konsultacijos

    Siekdama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, Žemės ūkio ministerija ketvirtadieniais nuo 8 valandos rengia nuotolines konsultacijas. Jose aptariami praktiniai deklaravimo aspektai, dažniausios klaidos ir tai, kaip jų išvengti pildant bei tvirtinant paraiškas.

    Ministerija pabrėžia, kad laiku ir teisingai deklaruoti plotai yra būtina sąlyga sklandžiam tiesioginių išmokų administravimui. Kuo anksčiau pareiškėjai užbaigia deklaravimą, tuo mažesnė tikimybė susidurti su sistemos apkrova ir tuo daugiau laiko lieka patikslinimams.

  • Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Gegužės 30 dieną Jonavoje, Joninių slėnyje, surengtas keturioliktasis tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“. Nuo popietės čia skambėjo chorų kūriniai, keitėsi šokių programos, o renginys sutraukė tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš kitų miestų.

    Festivalio pradžią tradiciškai pažymėjo dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis jonvabalis Liucijonas, renginį vedė Liudas Mikalauskas, o šventišką toną eisenai ir atidarymui suteikė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, diriguojamas Martyno Bražo.

    Šių metų programoje ryškiai išsiskyrė užsienio kolektyvai, atnešę skirtingų tradicijų ir skambesio spalvų. Scenoje pasirodė Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ ir Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“, kurių pasirodymai pabrėžė festivalio tarptautiškumą ir kultūrinį dialogą.

    Renginio metu dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Festivalio žinutė rėmėsi bendrystės idėja, o pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šūkiu, bet ir aiškiai juntama renginio nuotaika viso vakaro metu.

    Be svečių iš užsienio, Joninių slėnyje pasirodė ir gausus būrys Lietuvos chorų bei liaudiškų šokių kolektyvų iš įvairių šalies miestų, tarp jų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių ir kitur. Programoje chorinės muzikos numerius nuolat keitė šokio pasirodymai, todėl žiūrovai galėjo matyti skirtingų regionų tradicijas ir sceninę interpretaciją.

    Finaliniu akcentu tapo visų festivalio dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Organizatoriai padėkojo kolektyvams, vadovams ir žiūrovams, o Jonavos publika palydėjo pasirodymus ilgais aplodismentais, palikdama aiškią žinutę, kad šis renginys mieste tapo laukiamu kultūriniu susitikimu.

    Festivalį organizavo Jonavos kultūros centras, pabrėždamas tęstinumą ir norą kasmet stiprinti chorinės muzikos bei liaudies šokių tradicijas. Joninių slėnis, jau seniai tapęs didžiųjų Jonavos renginių erdve, ir šįkart patvirtino savo vaidmenį kaip vieta, kur susitinka skirtingos kartos, miestai ir šalys.

  • Panevėžio tarybos sprendimai: kas keisis kasdienybėje ir kur keliaus parama Ukrainai

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimų paketas, apimantis švietimą, socialinę paramą, viešąjį transportą, energetiką, miesto infrastruktūrą ir turto valdymą. Dalis pokyčių susiję su gyventojų kasdienėmis paslaugomis ir jų kaina, kiti – su ilgalaikėmis miesto investicijomis bei tarptautiniu bendradarbiavimu.

    Miesto vadovė pabrėžia, kad taryba tikslino Savivaldybės biudžetą ir strateginį veiklos planą, kad finansavimas būtų perskirstytas pagal šių metų poreikius. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant greičiau reaguoti į išaugusias paslaugų sąnaudas, infrastruktūros darbų apimtis ir socialinės pagalbos poreikį.

    Parama Ukrainai ir praktinis tikslas

    Vienas labiausiai matomų sprendimų – humanitarinė pagalba Ukrainos Zdolbunivo miestui. Panevėžys perduos autobusą, kuris bus naudojamas civilių evakuacijai iš pavojingų teritorijų ir kasdieniams logistiniams poreikiams, kai transporto infrastruktūra patiria didelį spaudimą.

    Tokio pobūdžio pagalba savivaldybių lygmeniu dažniausiai vertinama dėl tiesioginės naudos gavėjams: transportas leidžia greičiau organizuoti žmonių perkėlimą, medicininę pagalbą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais. Tuo pačiu tai yra ir solidarumo signalas miestams partneriams, kurie karo sąlygomis susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais.

    Skaičiai iš mero veiklos ataskaitos

    Posėdyje patvirtinta mero veiklos ataskaita, apimanti Savivaldybės veiklą, finansus, biudžeto vykdymą ir pasiektus rezultatus. Dokumentas skirtas atskaitomybei ir leidžia palyginti planuotus tikslus su realiai atliktais darbais.

    Nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12 tarybos posėdžių, svarstyti 593 sprendimų projektai, priimti 488 sprendimai. Pagal strateginį veiklos planą vykdyta 15 socialinės ir ekonominės plėtros programų, joms skirta 266,4 mln. eurų, panaudota 248,3 mln. eurų, arba 93,2 proc. lėšų.

    Taip pat išskiriama, kad Panevėžiui pritraukta daugiau kaip 40 mln. eurų investicijų. Didžiausia jų dalis nukreipta į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą, viešųjų erdvių modernizavimą, kultūros, švietimo ir socialinės infrastruktūros stiprinimą.

    Ką gyventojai pajus greičiausiai?

    Tarybos sprendimai, kurie dažniausiai greičiausiai pasimato gyventojams, yra susiję su viešųjų paslaugų organizavimu ir jų įkainiais. Šį kartą minimi klausimai dėl viešojo transporto bilietų sistemos, daugiabučių techninės priežiūros tarifų, atliekų tvarkymo, energinio efektyvumo programos, socialinių paslaugų kainoraščio ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos.

    Numatyti ir konkretūs sprendimai, susiję su judumu mieste: Motinos ir Tėvo dienomis panevėžiečiai galės nemokamai vykti viešuoju transportu į Šilaičių ir Pašilių kapines. Taip pat suplanuota nauja gatvė miesto šiaurinėje dalyje, kuri aptarnaus 17 sklypų, o tai svarbu tiek gyventojams, tiek miesto plėtros logikai.

    Sprendimai paliestų ir sveikatos sektorių: pritarta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpų remonto darbams, priimti sprendimai dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės veiklai reikalingo turto. Tokie klausimai dažnai susiję su paslaugų kokybe, pacientų srautų valdymu ir įstaigų pasirengimu augantiems poreikiams.

    Ilgesnės trukmės kryptyse paminėtos investicijos į energetikos sritį, pritariant AB „Panevėžio energija“ planams, taip pat tarptautinis projektas, kuriame ikimokykliniame ugdyme numatoma taikyti DI ir skaitmeninius įrankius. Pastaroji kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai savivaldybės ieško būdų, kaip technologijomis paremti mokymosi pažangą, pedagogo darbą ir individualizuotą ugdymą, tačiau kartu kelia ir duomenų saugos bei atsakomybės klausimus.

    Miesto vadovės teigimu, priimti sprendimai vertintini kaip bendros krypties dalis: investicijos į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą ir socialinę paramą turi tiesiogiai gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas išlieka gyventojų kasdieniai poreikiai ir pasitikėjimas viešaisiais sprendimais.

    „Kiekvienas sprendimas, atliktas darbas ir iniciatyva yra dalis bendro miesto augimo – tokio Panevėžio, kuriame svarbus žmogus, jo aplinka ir pasitikėjimas tuo, ką kuriame drauge“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Panevėžys ieško vieno nemokamo renginio: skelbia „Kalnapilio“ arenos patalpų konkursą 2026 metams

    Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo 2026 metais planuoja atrinkti vieną nekomercinį renginį, „Kalnapilio“ arenoje galėsiantį vykti neatlygintinai. Numatyta, kad atrinktam renginiui bus suteiktos arenos patalpos ir reikalingos paslaugos, todėl organizatoriams tai gali tapti reikšminga finansine ir logistine paspirtimi.

    Paraiškos priimamos įvairių sričių iniciatyvoms: nuo sporto iki švietimo ar kultūros, taip pat kitoms visuomenės interesus atliepiančioms veikloms. Savivaldybė pabrėžia nekomercinį renginio pobūdį, todėl vertinant paraiškas bus svarbu, kad projektas būtų orientuotas į bendruomenės naudą, o ne pelną.

    Konkurse gali dalyvauti Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurioms atstovauja atitinkamos institucijos. Paraiškas taip pat kviečiamos teikti Lietuvos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, jeigu jų veikla atitinka visuomenės interesus.

    Norintieji organizuoti renginį „Kalnapilio“ arenoje turės atitikti nustatytus kriterijus, susijusius su dalyvių ir žiūrovų skaičiumi bei kitais reikalavimais, taikomais skirtingų sričių renginiams. Kartu su paraiška būtina pateikti renginio scenarijaus aprašymą ir preliminarų išdėstymo arenos aikštėje brėžinį, kuriame būtų aiškiai numatytos scenos, parterio ir tribūnų zonos.

    Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu ADOC formatu. Jei tokios galimybės nėra, leidžiama siųsti pasirašytą ir nuskenuotą dokumentą PDF formatu, o laiško temoje turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas ir konkurso pavadinimas.

    Kartu su paraiška privaloma pateikti pareiškėjo steigimo dokumentų kopijas, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu, jei paraišką teikia ne įstaigos vadovas. Organizatoriai gali pridėti ir papildomų dokumentų, kurie, jų vertinimu, gali būti svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 28 dienos iki 2026 metų birželio 11 dienos 17.00 valandos. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės nurodytus atsakingus savivaldybės specialistus.

  • Panevėžio rytinėje dalyje birželio 8–11 dienomis stabdomas karštas vanduo: paskelbtas gatvių sąrašas

    Panevėžyje artėjant 2026–2027 metų šildymo sezonui AB „Panevėžio energija“ pradeda šilumos tinklų hidraulinius bandymus ir planinius remonto darbus. Šie darbai atliekami siekiant patikrinti vamzdynų sandarumą ir laiku pastebėti silpnas vietas, kad šildymo sezono metu būtų išvengta avarijų.

    Dėl bandymų nuo 2026 metų birželio 8 dienos 00 valandos iki birželio 11 dienos 18 valandos daliai vartotojų laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo ir šiluma. Bendrovė nurodo, kad darbai apims Panevėžio miesto rytinėje dalyje esančius pastatus.

    Laikinas tiekimo sustabdymas palies namus ir įstaigas daugelyje gatvių, tarp jų A. Jakšto, A. Smetonos, Aukštaičių, Beržų, Gedimino, J. Basanavičiaus, J. Tilvyčio, K. Paltaroko, Klaipėdos, Laisvės aikštės dalyje, Nemuno, Smėlynės, Ukmergės, Vilniaus, taip pat kitose pranešime įvardytose miesto vietose. Į sąrašą įtrauktos ir Pažagienių gyvenvietės gatvės Šilagalio, Švyturio, Veterinarijos ir Žagienės.

    Gyventojai raginami pasirūpinti, kad sustabdymo laikotarpiu būtų patikimai užsukti karšto vandens čiaupai, taip sumažinant galimo vandens nutekėjimo riziką. Jei bute ar patalpose tuo metu planuojami šildymo ar karšto vandens sistemų remonto darbai, apie tai rekomenduojama iš anksto informuoti namo šilumos ūkį prižiūrintį atsakingą asmenį.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad darbai gali būti baigti ir anksčiau, jei techninės sąlygos leis, tačiau tikslus terminas priklausys nuo bandymų rezultatų. Šilumos ir karšto vandens tiekimą pastatuose po darbų atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Taip pat primenama, kad pastatuose, kuriuose šilumos punktai nėra modernizuoti ir karštas vanduo tiekiamas atvira sistema, atnaujinus tiekimą karštas vanduo trumpam gali būti drumstas. Tokiais atvejais rekomenduojama leisti vandeniui nubėgti, kol jis taps skaidrus.

  • Panevėžys atnaujina regbio stadioną: kada aikštė bus parengta varžyboms ir ką tai keis mieste

    Panevėžys atnaujina regbio stadioną: kada aikštė bus parengta varžyboms ir ką tai keis mieste

    Panevėžyje atnaujinamas regbio stadionas Venslaviškio gatvėje – savivaldybė šį projektą sieja su ilgalaike sporto infrastruktūros plėtra ir didesnėmis galimybėmis ugdyti jaunimą. Mieste pabrėžiama, kad sutvarkyta erdvė bus naudojama ne tik regbiui, bet ir platesnėms sporto bei aktyvaus laisvalaikio veikloms.

    Už objekto parengiamuosius darbus atsakingas Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras jau sutvarkė gruntą ir paruošė aikštės pagrindą tolimesniems etapams. Tokie darbai laikomi būtina sąlyga, kad vėliau įrengiama danga būtų ilgaamžė, atlaikytų intensyvesnį naudojimą ir atitiktų sporto šakoms keliamus reikalavimus.

    Gegužę buvo atlikta vejos sėja, taip pat įrengti drenažo sprendimai, elektros ir vandens įvadai. Regbio specialistai akcentuoja, kad natūraliai vejai reikia laiko įsitvirtinti, todėl stadionas intensyvesniam naudojimui planuojamas nuo 2027 metų sezono pradžios.

    Stadionas bus pritaikytas plačiau

    Atnaujintas stadionas numatomas kaip miesto sporto bazė, kurioje galėtų vykti treniruotės, varžybos ir sporto renginiai. Savivaldybė nurodo, kad infrastruktūra bus pritaikyta ir kitų sporto šakų poreikiams, kad objektas būtų naudojamas efektyviai ir nuosekliai.

    Teritorijoje jau įrengtas lengvosios atletikos metimų sektorius, skirtas specializuotoms treniruotėms. Tokie sprendimai leidžia vienoje vietoje sudaryti sąlygas skirtingų disciplinų sportininkams ir racionaliau panaudoti sporto infrastruktūros investicijas.

    Rezultatai ir planai regbiui

    Panevėžio sporto centro regbininkai pastaraisiais metais demonstruoja augančius rezultatus. 2025 metais Panevėžio jaunieji sportininkai tapo Lietuvos U14 regbio čempionais, o tai laikoma svarbiu signalu, kad sporto šaka mieste turi tvirtą jaunimo pagrindą.

    Pranešama, kad 2026 metų sezonas taip pat pradėtas sėkmingai: jaunių atvirajame paplūdimio regbio čempionate panevėžiečiai užėmė šeštą vietą, o Lietuvos jaunių regbio-7 (R7) čempionate iškovojo antrąją vietą. Šie pasiekimai dažnai siejami su treniruočių kokybe, tęstine sistema ir galimybe turėti tinkamas sąlygas visus metus.

    Šiuo metu Panevėžio sporto centre treniruojasi daugiau kaip dešimt aukšto meistriškumo regbininkų, o ateityje planuojama ieškoti papildomo trenerio. Miestas tikisi, kad atnaujintas stadionas prisidės prie didesnio vaikų ir jaunuolių įsitraukimo, aiškesnės sportininkų ugdymo grandinės ir didesnio varžybų skaičiaus Panevėžyje.

  • Panevėžys ruošiasi 2027 metų „Ugnies linijos“ finalui: kiek mokyklų jau įsitraukė į projektą

    2027 metais Panevėžyje planuojamas projekto „Ugnies linija“ nacionalinis finalas, į kurį susirinks stipriausios šalies mokyklų komandos. Pasirengimo darbai, 2025–2026 mokslo metų rezultatai ir projekto plėtros kryptys aptartos Panevėžio miesto merės Loretos Masiliūnienės susitikime su Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos atstovais ir projekto koordinatoriais.

    Projektas „Ugnies linija“ per fizinio ugdymo pamokas supažindina mokinius su šiuolaikinės penkiakovės rungties formatu, kuriame derinami bėgimas ir lazerinis šaudymas. Organizatorių teigimu, ši veikla skatina fizinį aktyvumą, lavina koncentraciją bei savikontrolę, taip pat ugdo komandinio darbo įgūdžius.

    Šiais mokslo metais projekte dalyvavo 23 mokyklos iš keturių Lietuvos miestų, o Panevėžys išsiskyrė aktyviu įsitraukimu. Mieste prie iniciatyvos prisijungė šešios ugdymo įstaigos: Panevėžio 5-oji gimnazija, Raimundo Sargūno sporto gimnazija, „Minties“ inžinerinė gimnazija, Juozo Balčikonio gimnazija, „Saulėtekio“ ir „Vilties“ progimnazijos.

    Plėtra mieste, tikėtina, nesustos ir artimiausiais metais. Nuo kitų mokslo metų dalyvauti projekte ketina ir „Šaltinio“ bei „Vyturio“ progimnazijos, todėl organizatoriai prognozuoja didesnį mokinių skaičių treniruotėse bei atrankinėse varžybose.

    Panevėžio komandos jau spėjo užfiksuoti ryškių rezultatų nacionaliniame finale Kaune. „Vilties“ progimnazijos pradinukų komanda iškovojo antrąją vietą, o „Saulėtekio“ progimnazijos 5–6 klasių mokiniai pelnė trečiąją vietą, 7–8 klasių grupėje tapo vicečempionais.

    Sėkmingai pasirodė ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijos komandos: tiek 9–10, tiek 11–12 klasių grupėse jos užėmė antrąsias vietas. Tokie rezultatai, anot rengėjų, rodo, kad mokyklos geba sistemingai ruoštis ir įtraukti mokinius į reguliarias veiklas, o ne vien į pavienes varžybas.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad lazerinio šaudymo rungtis mokyklose vykdoma laikantis saugaus naudojimo principų, o įgūdžiai formuojami per užduotis, estafetes ir komandines rungtis. Tai leidžia vienu metu išlaikyti sportinį azartą ir ugdyti atsakomybę, kuri ypač svarbi dirbant su technine įranga.

    Panevėžiui patikėtas 2027 metų nacionalinis finalas vertinamas kaip reikšmingas įvertinimas miesto švietimo ir sporto bendruomenėms. Tikimasi, kad finalo organizavimas namų mieste dar labiau sustiprins mokinių motyvaciją, paskatins daugiau mokyklų jungtis prie projekto ir leis Panevėžiui tapti vienu ryškiausių iniciatyvos centrų Lietuvoje.

  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavusios Trakų mamos: kuo jų istorijos įkvepia?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavusios Trakų mamos: kuo jų istorijos įkvepia?

    Trakų rajone gyvenančias mamas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais, birželio 1 dieną pasveikino savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė ir administracijos direktorė Dovilė Daudaitė. Apdovanojimus joms įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

    Šiemet ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais pagerbtos Senųjų Trakų seniūnijos gyventoja Ramutė Karpovičienė ir Aukštadvario seniūnijos gyventoja Marijona Ramaneckienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šie įvertinimai skirti už ilgalaikį atsidavimą žmonėms, šeimai ir bendruomenei.

    45 metai pedagogikos ir tarnystės

    Ramutės Karpovičienės kelias, anot sveikintojų, prasidėjo nelengvomis aplinkybėmis, tačiau ją lydėjo atkaklumas ir pašaukimas ugdyti jaunąją kartą. Ji net 45 metus dirbo pedagoginį darbą ir ilgam laikui tapo viena ryškiausių švietimo bendruomenės figūrų Senųjų Trakų krašte.

    Vadovaudama Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinei mokyklai, vėliau tapusiai progimnazija, ji prisidėjo prie mokyklos stiprinimo ir bendruomenės telkimo. Šiandien ji džiaugiasi trimis vaikais ir, kaip teigiama, aktyviai dalyvauja auginant šešis vaikaičius, perduodama jiems pilietiškumo ir bendruomeniškumo vertybes.

    Didelė šeima ir vertybių pamoka

    Marijona Ramaneckienė, gyvenanti Aukštadvario seniūnijoje, užaugino keturis vaikus, kurie sukūrė savo šeimas. Ji džiaugiasi 10 vaikaičių ir 2 provaikaičiais, o jos gyvenimo pavyzdžiu įvardijamos stiprybė, kantrybė ir kasdienis rūpestis artimaisiais.

    Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad tokie apdovanojimai visuomenei primena ne tik apie asmeninius nuopelnus, bet ir apie tylų, ilgus metus trunkantį darbą šeimoje bei bendruomenėje. Pasveikintos mamos sulaukė padėkos ir palinkėjimų stiprios sveikatos bei artimųjų palaikymo.

    „Tokie įvertinimai liudija, kad nuoseklus darbas dėl kitų ir bendruomenės yra matomas bei vertinamas valstybės mastu“, – sakė savivaldybės atstovės.

  • Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie plečia galimybes gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Pagrindinis tikslas – kad paramos gavėjai neprarastų teisės į pagalbą vien dėl sukauptų santaupų ar pasikeitusios situacijos darbo rinkoje.

    Pokyčiai aktualūs ir dirbantiesiems, ypač tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, taip pat vieniems vaikus auginantiems tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau aiškumo, kaip skatinti žmones grįžti į užimtumą per užimtumo didinimo programas.

    Keičiasi turto vertinimas

    Vienas reikšmingiausių pakeitimų – palankesni piniginių lėšų normatyvai, taikomi vertinant, ar žmogus (ar šeima) dėl turto nepraranda teisės į paramą. Piniginių lėšų normatyvas padidintas dvigubai, todėl didesnės santaupos nebebus taip greitai laikomos kliūtimi gauti socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms leidžiama turėti didesnę „finansinę pagalvę“ ir vis tiek išlikti paramos sistemoje, jei pajamos atitinka nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų.

    Taip pat didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis auga nuo 60 iki 90 kv. m. Šis kriterijus gali būti svarbus vertinant teisę į kompensacijas, kai gyvenamas plotas anksčiau viršydavo leidžiamą ribą.

    Didesnės paskatos įsidarbinti

    Siekiant, kad perėjimas nuo pašalpos prie darbo būtų sklandesnis, koreguojama papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tvarka. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau šis laikotarpis siekė 3 mėnesius.

    Trumpinamas ir registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, plečiamas asmenų ratas, galintis gauti šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje anksčiau nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažamečius vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas – dirbantiesiems nebereikės atitikti ankstesnio reikalavimo dirbti nustatytą minimalų darbo laiko mastą, kad galėtų pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Taip siekiama sumažinti biurokratiją ir neužkirsti kelio paramai tais atvejais, kai žmogus dirba trumpiau dėl objektyvių priežasčių.

    Palankiau vieniems tėvams ir šeimoms su negalia

    Vieniems vaikus auginantiems tėvams numatytas svarbus pokytis: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos jie galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol praktikoje socialinė pašalpa dažnai būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Vis dėlto per šį laikotarpį išlieka pareiga imtis teisinių veiksmų dėl vaiko išlaikymo: kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Taip siekiama, kad socialinė parama būtų derinama su vaiko teise gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas pajamų vertinimo palengvinimas: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia. Taip pat į pajamas neįtraukiama ir tam tikrais atvejais mokama šalpos negalios pensija asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki 24 metų ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Kas keičiasi dėl užimtumo

    Koreguojama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kuriuos vykdo savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingo amžiaus asmenys, kurie atsisako dalyvauti siūlomose programose, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nedirba ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės. Toks modelis orientuotas į didesnį įgalinimą, o ne vien formalią prievolę.

    Pokyčiai įgyvendinami siekiant, kad piniginė socialinė parama geriau atlieptų realias žmonių situacijas: leistų turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms, skatintų legalų įsidarbinimą ir suteiktų daugiau stabilumo šeimoms, kurioms paramos reikia labiausiai.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Trakų biblioteka pristato edukacines kuprinėles vaikams: knygos, žaidimai ir užduotys viename

    Trakų biblioteka pristato edukacines kuprinėles vaikams: knygos, žaidimai ir užduotys viename

    Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka pradėjo siūlyti temines edukacines kuprinėles vaikams ir šeimoms, ieškančioms turiningų veiklų namuose ar gamtoje. Biblioteka tikisi, kad ši iniciatyva paskatins vaikus dažniau rinktis knygas ir kūrybines užduotis, o tėvams palengvins laisvalaikio planavimą.

    Edukacinės kuprinėles sudarytos pagal skirtingas temas, todėl šeimos gali pasirinkti pagal vaiko amžių ir interesus. Idėja paprasta: vienoje kuprinėje pateikiamas paruoštas rinkinys, kuris padeda pradėti veiklą iš karto, be ilgo pasiruošimo ar papildomų pirkinių.

    Kas yra edukacinė kuprinė?

    Kiekvienoje kuprinėlėje paprastai derinamos knygos, žaidybinės ir kūrybinės užduotys bei papildomos priemonės, skirtos lavinti skaitymo įgūdžius, smulkiąją motoriką ir vaiko smalsumą. Tokie rinkiniai dažnai veikia kaip edukacijos tęsinys namuose, kai vaikas ne tik skaito, bet ir praktiškai išbando temą per žaidimą ar kūrybą.

    Biblioteka pabrėžia, kad kuprinėlių tikslas nėra vien užimti vaiką, bet pasiūlyti kokybišką laiką kartu. Tokie sprendimai ypač aktualūs šeimoms, kurios nori mažinti pasyvaus ekranų naudojimo laiką ir ieško veiklų, įtraukiančių tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

    Kur galima pasiimti kuprinėles?

    Teminės edukacinės kuprinėles prieinamos Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje Trakuose, taip pat bibliotekos padaliniuose rajone. Tarp jų nurodomi Lentvaris, Rūdiškės, Aukštadvaris, Paluknys, Rykantai ir Senieji Trakai.

    Biblioteka kviečia šeimas užsukti į artimiausią padalinį, pasidomėti kuprinėlių temomis ir išsirinkti tinkamiausią. Paslaugos sąlygos, kuprinėlių kiekis ir skolinimo trukmė gali skirtis pagal padalinį, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikslinti vietoje.

    Kodėl tokios iniciatyvos populiarėja?

    Pastaraisiais metais bibliotekos vis dažniau plečia paslaugas už tradicinio knygų skolinimo ribų ir siūlo edukacinius rinkinius, stalo žaidimus, kūrybines priemones ar teminius „lagaminus“ mokykloms bei šeimoms. Tai siejama su kintančiais skaitytojų įpročiais ir poreikiu sudominti vaikus per patirtį bei žaidybinį mokymąsi.

    Trakų bibliotekos edukacinės kuprinėles į šią kryptį įsilieja kaip praktiškas ir aiškiai pritaikomas sprendimas: viena kuprinė gali tapti savaitgalio planu, kelionės palydovu ar ramios popietės namuose scenarijumi. Biblioteka tikisi, kad iniciatyva sustiprins ryšį su šeimomis ir padės auginti nuolatinį skaitymo įprotį.

    „Norime, kad vaikai knygas atrastų per smalsumą ir žaidimą, o tėvams būtų paprasčiau sukurti turiningą bendrą laiką“, – teigė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovai.