CP v2

Category: Regionai

  • Lauko kavinė valstybinėje žemėje Biržų rajone: kada būtinas mero sutikimas ir kaip jį gauti

    Lauko kavinė valstybinėje žemėje Biržų rajone: kada būtinas mero sutikimas ir kaip jį gauti

    Biržų rajono miestuose ir miesteliuose lauko kavinės įrangą ar baldus valstybinėje žemėje, kur žemės sklypai nėra suformuoti, galima įrengti tik turint Biržų rajono savivaldybės mero sutikimą. Tai taikoma tiek prie stacionarių viešojo maitinimo įstaigų, tiek sezoninėms lauko kavinėms, kai naudojama Savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė.

    Reikalavimas aktualus, kai planuojama statyti ar įrengti laikinus nesudėtinguosius statinius ir įrenginius: staliukus, kėdes, skėčius, pakylas ir panašius sprendinius, skirtus viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Savivaldybė pabrėžia, kad sutikimas reikalingas tam, kad būtų suderinti viešųjų erdvių naudojimo, saugumo ir infrastruktūros apsaugos klausimai.

    Pagal kokias taisykles išduodamas sutikimas?

    Mero sutikimas išduodamas vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklėmis. Jos patvirtintos Biržų rajono savivaldybės tarybos 2026 metais vasario 6 dieną sprendimu Nr. T-8 „Dėl Biržų rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš pastatant lauko įrangą viešoje valstybinėje teritorijoje pirmiausia reikia įsitikinti, ar vieta patenka į nesuformuotų sklypų valstybinės žemės zoną. Jei taip, sutikimo procedūra yra privaloma, net jei įranga atrodo laikina ar nedidelės apimties.

    Kaip pateikti prašymą per Žemės informacinę sistemą?

    Prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą, pasirenkant paslaugą Sutikimų statyti išdavimas. Pildant prašymą reikia pažymėti žemėlapyje teritoriją, kurioje numatoma įrengti lauko įrangą ar baldus, kad Savivaldybė galėtų įvertinti vietą, jos paskirtį ir galimus apribojimus.

    Taip pat būtina pridėti planuojamos lauko įrangos ir baldų išdėstymo schemos, brėžinio ar plano kopiją, suderintą su Savivaldybės vyriausiuoju inžinieriumi. Derinimas reikalingas siekiant išsaugoti esamą inžinerinę infrastruktūrą ir užtikrinti, kad planuojami sprendiniai netrukdytų jos eksploatacijai bei plėtrai.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus sutikimą?

    Gavęs sutikimą pareiškėjas įsipareigoja už naudojimąsi valstybine žeme mokėti žemės nuomos mokestį. Taip pat numatyta pareiga Savivaldybės administracijai teikti informaciją apie naudojimąsi valstybine žeme.

    Tokie reikalavimai dažniausiai taikomi tam, kad viešos erdvės būtų naudojamos skaidriai, o jų užėmimas komercinei veiklai turėtų aiškias sąlygas ir kontrolės mechanizmus. Verslui tai padeda išvengti situacijų, kai lauko įranga įrengiama nesuderinus, o vėliau tenka ją skubiai demontuoti ar taisyti sprendinius.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško investicijų ir projektų valdymo specialisto: paraiškų laukia iki birželio 12 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė ieško investicijų ir projektų valdymo specialisto: paraiškų laukia iki birželio 12 dienos


    Darbo skelbimas

    Ieškomas Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistas!

    Skelbimas galioja iki 2026-06-12 (imtinai)

    Ieškomas Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistas!

    Skelbimas galioja iki 2026-06-12 (imtinai)

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Birželio 2 dienos rytą dalį šalies įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie esą pastatuose padėtus sprogmenis. Pranešimai nukreipti į mokyklas, medicinos įstaigas, transporto mazgus, įskaitant stotis ir oro uostą.

    Policijos duomenimis, iki vidurdienio buvo gauta apie 40 pranešimų, o visa informacija tikrinama ir analizuojama. Pareigūnai nurodo, kad šiuo metu realaus pavojaus požymių neįžvelgia, tačiau situacija vertinama atsargiai.

    Grasinimai siųsti rusų kalba, o laiškuose teigiama, kad pastatai užminuoti ir sprogimai esą įvyks po dviejų valandų. Tokie pranešimai dažnai naudojami siekiant sukelti paniką, sutrikdyti įstaigų darbą ir pareikalauti didelių resursų patikroms.

    Policija ragina įstaigų vadovus ir už saugumą atsakingus asmenis apžiūrėti teritoriją bei patalpas pagal vidines procedūras. Radus įtartinų daiktų ar pastebėjus neįprastą elgesį, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nesistengti įtartinų radinių liesti ar perkelti.

    Gyventojams primenama neplatinti nepatikrintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais pranešimais. Kilus klausimų ar prireikus patikslinimų, galima kreiptis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000.

    „Kol kas realios grėsmės nematome, tačiau gautą informaciją tikriname ir analizuojame, raginame išlikti budriems“, – sakė policijos atstovai.

  • Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajono savivaldybės administracija pranešė stabdanti asbesto šiferio atliekų surinkimo paraiškų priėmimą. Savivaldybės teigimu, pagal jau gautų prašymų apimtį pasiektas iš anksto numatytas 111 tonų kiekis, todėl nauji prašymai šiuo metu nebepriimami.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tuomet, kai suplanuotas atliekų surinkimo finansavimas ir logistika būna susieti su konkrečiu kiekiu. Pasiekus nustatytą tonų limitą, savivaldybė nebegali užtikrinti, kad papildomos paraiškos būtų aptarnautos tame pačiame etape.

    Asbesto turinčios statybinės atliekos laikomos pavojingomis, nes ardant ar netinkamai tvarkant medžiagas į aplinką gali patekti sveikatai kenksmingų plaušelių. Dėl šios priežasties gyventojams rekomenduojama tokias atliekas šalinti tik teisėtais būdais, laikantis nustatytų saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų.

    Gyventojams, kurie nespėjo pateikti prašymo, savivaldybės dažniausiai pataria sekti informaciją dėl galimo papildomo kvietimo ar kito surinkimo etapo. Taip pat verta pasitikslinti, kokios alternatyvos numatytos konkrečioje savivaldybėje: ar priėmimas bus atnaujintas, ar teks laukti naujo finansavimo laikotarpio.

    Detalesnę informaciją apie tolimesnius sprendimus, paraiškų priėmimo atnaujinimo galimybes ir praktinę atliekų perdavimo tvarką gyventojams teikia Anykščių rajono savivaldybės administracija.

  • Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Sutartis – nuo praktikos iki tyrimų

    Anykščių rajono savivaldybė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) birželio 3 dieną pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Dokumentą pasirašys Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

    Sutartimi siekiama įtvirtinti nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad universiteto kompetencijos būtų pritaikomos regione, o savivaldybės įstaigos taptų patrauklesne baze studijoms ir praktikai. Toks modelis Lietuvoje vis dažniau naudojamas sprendžiant specialistų trūkumo regionuose problemą.

    Dėmesys jaunimui ir specialistų pritraukimui

    Vienas pagrindinių numatytų tikslų – profesinis orientavimas, skirtas Anykščių krašto jaunimui, svarstančiam sveikatos mokslų studijas. Savivaldybės ir universiteto partnerystė leidžia moksleiviams ir studentams aiškiau pamatyti karjeros kelią, o regionui – anksčiau užmegzti ryšį su potencialiais būsimais darbuotojais.

    Praktikoje tai gali reikšti daugiau susitikimų su LSMU atstovais, informacinių renginių bei galimybių susipažinti su realiu darbu sveikatos priežiūros įstaigose. Ankstyvas kryptingas orientavimas dažnai laikomas viena efektyviausių priemonių, padedančių jaunus specialistus paskatinti grįžti dirbti į regionus.

    Kvalifikacija, konsultacijos ir mokslas

    Kita sutarties kryptis – kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų stiprinimas. Tai apima galimybes Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams dalyvauti mokymuose, atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias klinikines bei vadybines praktikas.

    Taip pat numatyta plėtoti mokslinę veiklą, bendrus projektus ir tyrimus, kurie leistų spręsti regionui aktualias sveikatos problemas, gerinti paslaugų kokybę ir procesus. Sutartyje akcentuojamos ir konsultacijos įstaigoms, kai LSMU ekspertai gali padėti tobulinti veiklos organizavimą bei valdymą.

    Svarbi partnerystės dalis – LSMU studentų praktika Anykščių rajono įstaigose. Tikimasi, kad aiškesnės praktikos galimybės ir glaudesnis ryšys su universitetu ilgainiui padės didinti jaunų specialistų srautą regione ir stiprinti vietos sveikatos paslaugų prieinamumą.

  • Raguvos „Spindulėlis“ sugrįžo su rekordu: nuo keturmečių iki jaunimo, paaiškėjo laureatai

    Paskutinį pavasario šeštadienį Raguvos miestelyje nuaidėjo XXIV šalies vaikų ir jaunimo ansamblių bei solistų festivalis-konkursas „Spindulėlis“. Renginys, jau tapęs vasaros pradžios tradicija, šiemet sutraukė dalyvius iš kelių Aukštaitijos miestų ir rajonų, o saulėtas oras tik sustiprino šventės nuotaiką.

    Organizatoriai skelbia, kad į Raguvoje vykusį konkursą atvyko atlikėjai iš Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio bei Panevėžio miesto ir rajono. Scenoje pasirodė įvairaus amžiaus dainininkai – nuo ketverių metų vaikų iki vyresnio jaunimo, o gausiausia, kaip įprasta, buvo solistų grupė.

    Festivalio-koordinatorė Kotryna Juškaitė subūrė komisiją, kuri vertino pasirodymus nuo pirmųjų iki paskutiniųjų numerių. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad konkurso formatas dalyviams kelia papildomo jaudulio, tačiau kartu suteikia aiškų tikslą ir motyvaciją tobulėti, o vadovams leidžia palyginti ugdymo rezultatus skirtingose mokyklose ir studijose.

    Vertinimo komisijai susumavus balus, laureatai paskelbti atskirose vaikų ir jaunimo kategorijose, išskiriant solistus ir ansamblius. Prizinės vietos atiteko Panevėžio rajono kultūros centro padaliniams, Kupiškio kultūros centrui, Anykščių kultūros centro kolektyvui, Rokiškio rajono Obelių gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus ansambliui bei kitiems dalyviams.

    Vaikų kategorijos solistų grupėje pirmą vietą iškovojo Liepa Erlikaitė iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio, antra vieta skirta Radvilei Timofejevai, trečia – Elijai Račinskaitei iš Panevėžio rajono kultūros centro Ramygalos padalinio. Vaikų ansamblių grupėje nugalėjo Pažagienių mokyklos-darželio būrelis „Do Re Mi šalyje“, antroji vieta atiteko Paįstrio padalinio ansambliui „Muzikos ABC“, trečioji – Obelių gimnazijos ansambliui „Obuoliukais lyja“.

    Jaunimo kategorijos solistų grupėje pirmą vietą pelnė Vakarė Jokimaitė iš Kupiškio kultūros centro, antrą – Nora Nuobaraitė iš Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos, trečią – Domas Kuizinas iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio. Jaunimo ansamblių grupėje nugalėjo Anykščių kultūros centro merginų kvartetas, antrą vietą užėmė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio merginų populiariosios muzikos grupė „Spindulėlis“, trečią – Kupiškio kultūros centro vaikų dainavimo studijos dainininkės.

    Pagrindinis apdovanojimas, „Grand Prix“, atiteko Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos solistei Dovilei Ledzinskaitei. Organizatoriai pažymi, kad „Spindulėlis“ kasmet išlieka svarbia scena jauniesiems atlikėjams: čia jie ne tik varžosi, bet ir įgyja patirties dirbti su scena, garsu, komisijos pastabomis bei viešu pasirodymu.

    Renginio kūrybinė grupė dėkoja rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo, tarp jų – Panevėžio rajono savivaldybei, Panevėžio rajono kultūros centrui, Raguvos bendruomenei ir Panevėžio rajono Raguvos bendruomenei „Raguva kartu“. Taip pat padėkota vietos verslams ir ūkininkų šeimoms, prisidėjusioms prie dalyvių priėmimo bei prizų.

    Festivalio akimirkas įamžino fotografas Gintaras Lukoševičius, o renginį apžvelgė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio meno vadovė Ina Kuodienė. Organizatoriai linki bendruomenei saugios ir šiltos vasaros bei patvirtina, kad „Spindulėlis“ planuojamas ir kitais metais.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Alytaus rajone startuoja jaunimo mobilūs mokymai: istorija Kurnėnuose ir verslo pamokos „Tarzanijoje“

    Alytaus rajone startuoja jaunimo mobilūs mokymai: istorija Kurnėnuose ir verslo pamokos „Tarzanijoje“

    Birželio 10 dieną Alytaus rajone prasidės projektas Jaunimo mobilūs mokymai Inovacijų žingsniai: nuo atradimo iki sėkmės, skirtas kaimiškųjų vietovių jaunimui. Pirmasis renginys – įvadinis jaunimo sambūris – kvies susipažinti, užmegzti ryšius ir išgirsti patirtis, kurios gali padėti apsispręsti dėl ateities kelių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymai orientuoti į praktinį pažinimą: dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patirti. Tokia forma ypač aktuali regionuose, kur jaunimui dažnai pritrūksta gyvų susitikimų su skirtingų sričių profesionalais ir pavyzdžių, kaip idėjos virsta realiais projektais.

    Kurnėnai: tarpukario pamoka šiandienai

    Pirmoji dienos dalis vyks Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje-muziejuje, kur jaunimas susipažins su vietos istorija. Edukacijos metu bus pasakojama apie tarpukario laikotarpį ir išskirtinę istoriją, kaip prieš daugiau nei šimtmetį į kaimo vietovę buvo atgabentos statybinės medžiagos iš už Atlanto, leidusios pastatyti moderniausią to meto mokyklą.

    Numatyta ir praktinė patirtis – dalyviai galės išbandyti istorines rašymo priemones, rašydami žąsies plunksna. Organizatorių teigimu, tokie užsiėmimai padeda suprasti, kad inovacijos nebūtinai reiškia tik skaitmeną: jos dažnai prasideda nuo kūrybiško sprendimo ir bendruomenės ryžto.

    „Tarzanija“ ir „Dzūkijos dvaras“: kaip gimsta idėjos

    Antroje renginio dalyje jaunimas vyks į nuotykių parką „Tarzanija“ ir „Dzūkijos dvarą“. Čia dalyvių laukia pokalbiai apie šiuolaikinio verslo kūrimą, augimą ir kasdienius sprendimus, kurie lemia, ar idėja tampa tvaria veikla.

    Jaunuoliai gyvai išgirs sėkmės istorijas ir susipažins su pramogų bei svetingumo verslo užkulisiais: nuo paslaugų kūrimo iki klientų patirties, komandos formavimo ir sezoniškumo valdymo. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, padeda realistiškai įvertinti, ko reikia norint kurti darbo vietas regione ir išlaikyti veiklą konkurencingoje rinkoje.

    Įvadinio sambūrio organizatorius – bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“. Renginys planuojamas Kurnėnų L. Radziukyno mokykloje-muziejuje ir vėliau „Tarzanijoje“ bei „Dzūkijos dvare“, o dalyvių skaičius numatytas iki 30.

    Pradžia numatyta 9.00 valandą, pabaiga – 17.00 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir primena, kad tokie mobilūs mokymai – proga ne tik įgyti žinių, bet ir užmegzti kontaktus bei rasti bendraminčių ateities iniciatyvoms.