CP v2

Category: Regionai

  • Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Ketvirtadienio rytą dalį šalies mokyklų ir kitų įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai, kuriuose teigiama, kad pastatuose esą padėti sprogmenys. Policija praneša gavusi apie 40 pranešimų, o gauta informacija šiuo metu tikrinama ir analizuojama.

    Teisėsauga nurodo, kad kol kas realios grėsmės požymių nematoma, tačiau situacija vertinama rimtai. Tokie pranešimai dažnai siejami su bandymais sukelti paniką ir sutrikdyti įprastą įstaigų darbą, todėl svarbiausia laikytis aiškios tvarkos ir nepulti į chaosą.

    Policijos rekomendacijos įstaigoms

    Policija siūlo ugdymo proceso nenutraukti, tačiau ragina administracijas ir už saugumą atsakingus darbuotojus išlikti budrius. Įstaigoms rekomenduojama apžiūrėti teritoriją ir patalpas, įvertinti įėjimus, bendrąsias erdves bei vietas, kur galėtų būti palikti neaiškios kilmės daiktai.

    Jeigu randamas įtartinas daiktas ar pastebimi neįprasti požymiai, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nevykdyti savarankiškų veiksmų, galinčių kelti pavojų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad informacija apie situaciją būtų perduodama darbuotojams ir bendruomenei ramiai, vengiant gandų.

    Ką daryti gavus grasinimą el. paštu?

    Gavus grasinantį laišką, policija ragina jo neištrinti ir, jei įmanoma, išsaugoti visą pranešimo turinį, nes tai gali būti reikšminga tyrimui. Įstaigoms patariama fiksuoti laiką, kada laiškas gautas, kam jis adresuotas, ar matomi priedai, siuntėjo duomenys ir kitos techninės detalės.

    Gyventojams ir įstaigų darbuotojams pabrėžiama, kad panika yra būtent tai, ko dažniausiai siekia tokių pranešimų siuntėjai. Aiškios procedūros, greita komunikacija su atsakingomis tarnybomis ir racionalus situacijos vertinimas padeda sumažinti rizikas ir užtikrinti žmonių saugumą.

    Policija primena, kad konsultacijoms taip pat veikia policijos informacijos telefono linija 370 700 60 000. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, o gauta informacija toliau vertinama.

  • Linkmenyse prie paminklo Atmintis – 9-asis susitikimas: prisiminta demarkacijos linija ir pasieniečiai

    Linkmenyse prie paminklo Atmintis – 9-asis susitikimas: prisiminta demarkacijos linija ir pasieniečiai

    Gegužės 30 dieną Linkmenyse, prie paminklo Atmintis, įvyko tradicinis Ignalinos rajono savivaldybės ir Pasieniečių klubo renginys, surengtas jau devintą kartą. Susitikimas skirtas Ignalinos krašto istorinei atminčiai ir tiems, kurie skirtingais laikotarpiais saugojo Lietuvos valstybės ribas.

    Paminklas įprasmina sudėtingą šio regiono patirtį, kai po Lietuvos valstybės atkūrimo beveik du dešimtmečius čia driekėsi demarkacinė linija. 1920–1939 metais ji skyrė Lietuvą ir Lenkiją, o Linkmenų bažnyčia tuomet buvo likusi kitoje pusėje, todėl vietos žmonėms tai tapo kasdienybės ir tapatybės išbandymu.

    Paminklas Atmintis prie bažnyčios pastatytas 2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Per kelerius metus jis tapo svarbia susitikimų vieta, kur susirenka tuometinių pasieniečių palikuonys, bendruomenė ir svečiai, norintys pagerbti laisvės gynėjus ir priminti, kad valstybės siena yra ne tik žemėlapyje, bet ir žmonių likimuose.

    Mišios ir pagarba žuvusiesiems

    Renginys pradėtas Šventosiomis Mišiomis Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas aukojo Visagino klebonas, pasieniečių kapelionas Raimundas Jurolaitis, maldose paminėti pasieniečiai, jų šeimos ir palikuonys.

    Taip pat prisimintas šviesios atminties Gediminas Grigaravičius, prisidėjęs prie paminklo atsiradimo ir pasieniečių atminties puoselėjimo. Renginio dalyviai tylos minute pagerbė visus, žuvusius už Lietuvos laisvę.

    Kalbos, dainos ir gyva tradicija

    Mišiose giedojo, o vėliau prie paminklo patriotines dainas atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Programą papildė ir Ignalinos rajono kultūros centro kapelos „Ringė“ atliekamos dainos.

    Renginį vedė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna ir savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, priminę istorinius faktus ir šios vietos reikšmę. Susitikime dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, kuris kartu su pasieniečiais padėjo gėlių prie paminklo ir akcentavo laisvės saugojimo svarbą.

    Savo mintimis dalijosi kraštietis, Pasieniečių klubo narys Antanas Žilėnas, taip pat Pasieniečių klubo pirmininkas Valentinas Novikovas, Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika. Kalbėta apie tautos vienybę, laisvės kovų atminimą ir tai, kaip istorija tampa ne muziejiniu eksponatu, o bendruomenę telkiančia patirtimi.

    Po oficialiosios dalies susirinkusieji pakviesti į klebonijos kiemelį pasivaišinti kareiviška koše ir arbata bei pabendrauti. Organizatoriai pabrėžė, kad šis susitikimas svarbus ne tik kaip tradicija, bet ir kaip būdas perduoti istorinę atmintį jaunajai kartai, į renginį įsitraukiant ir jaunimo savanoriškosios tarnybos nariams.

    Nuotraukos autorius Povilas Šimkavičius.

  • Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Šiltuoju metų laiku ežerai, upės ir jūra tampa vienomis populiariausių poilsio vietų, tačiau kartu didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai ir saugos specialistai primena, kad didžioji dalis nelaimių prie vandens įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl skubotų sprendimų ir pervertintų jėgų.

    Ypač pavojingos situacijos susidaro, kai maudomasi neprižiūrimose vietose, šokama į nepažįstamą vandens telkinį ar prarandamas budrumas. Kad poilsis netaptų tragedija, verta įsidėmėti penkias bazines taisykles, kurios realiai sumažina riziką.

    Nešokite į vandenį nepažįstamose vietose

    Net ir skaidrus vanduo gali slėpti akmenis, šakas, povandenines konstrukcijas, staigius gylio pokyčius ar stiprią srovę. Šuoliai „į galvą“ yra viena dažniausių sunkių traumų priežasčių, ypač kai nežinomas dugnas.

    Saugiausia maudytis oficialiose maudyklose ar gerai pažįstamose vietose, kur aiškus gylis ir įėjimas į vandenį. Jei vieta nauja, į vandenį geriau eiti pamažu, įvertinant dugną ir srovę.

    Vaikų nepalikite be priežiūros

    Vaikams pavojinga situacija gali kilti per kelias sekundes net ir sekliame vandenyje, todėl vien „būti netoliese“ dažnai nepakanka. Svarbiausia taisyklė – nuolatinė suaugusiojo priežiūra, kai dėmesys nėra nukreiptas į telefoną ar pašalinius darbus.

    Net ir mokantys plaukti vaikai gali išsigąsti, paslysti ant šlapio kranto ar netikėtai patekti į gilesnę vietą. Plūduriavimo priemonės gali padėti, bet jos niekada nepakeičia suaugusiųjų kontrolės.

    Alkoholis ir maudynės – nesuderinama

    Alkoholis mažina budrumą, lėtina reakciją ir trikdo koordinaciją, todėl žmogus prasčiau įvertina atstumus, srovę ir savo fizines galimybes. Be to, svaigūs gėrimai didina riziką peršalti ar patirti šilumos smūgį, nes keičia kūno reakciją į temperatūrą.

    Poilsiaujant prie vandens verta pasirūpinti skysčiais, daryti pertraukas pavėsyje ir neiti maudytis, jei jaučiamas nuovargis ar prastėja savijauta. Atsakingas sprendimas dažnai yra paprasčiausia prevencija.

    Neplaukite už plūdurų ir nepervertinkite jėgų

    Plūdurai žymi saugią maudymosi zoną, o už jos dažniau pasitaiko staigesnis gylis, stipresnės srovės ar vandens transporto judėjimas. Net gerai plaukiantis žmogus gali išsekti, ypač jei vanduo vėsesnis, o krantas toliau nei atrodo.

    Jei pajutote mėšlungį ar nuovargį, svarbu nepanikuoti, bandyti išlikti vandens paviršiuje ir plaukti link kranto taupant jėgas. Plaukti vienam atokiau nuo žmonių – papildoma rizika, nes pagalba gali vėluoti.

    Venkite maudynių naktį ir blogu oru

    Tamsiuoju paros metu smarkiai sumažėja matomumas, todėl sunkiau pastebėti kliūtis, įvertinti srovę ir laiku suteikti pagalbą. Sudėtingos oro sąlygos, stiprus vėjas ar bangavimas gali greitai pakeisti situaciją net ir įprastoje maudymosi vietoje.

    Jei artėja audra arba matote žaibus, iš vandens būtina nedelsiant išeiti ir pasitraukti nuo kranto. Rizikingiausia pasikliauti mintimi, kad „dar spėsiu“ – prie vandens saugiausia rinktis atsargą.

    Pastebėjus nelaimę ar žmogų, kuriam reikalinga pagalba, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kuo anksčiau iškviečiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti skaudžiausių pasekmių.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, blaiviai įvertinti jėgas ir prižiūrėti šalia esančius. Laikantis šių taisyklių, vasaros poilsis išlieka malonus ir saugus.

  • Istorinės atminties renginiai Linkmenyse: merui įteikta padėka ir dovanota Konstitucija

    Istorinės atminties renginiai Linkmenyse: merui įteikta padėka ir dovanota Konstitucija

    Birželio 2 dieną Ignalinos rajono savivaldybės merą Laimutį Ragaišį aplankė kraštietis Antanas Žilėnas – Pasieniečių klubo narys, Istorinės atminties įamžinimo labdaros ir paramos fondo vadovas. Susitikimo metu svečias merui padėkojo už palaikymą ir pagalbą organizuojant istorinės atminties iniciatyvas Linkmenyse.

    Pasak savivaldybės, padėka įteikta Lietuvos Pirmos Respublikos Pasienio policijos palikuonių vardu. Joje pabrėžta, kad kasmetiniais tapę susitikimai prie paminklo Atmintis padeda jaunimui geriau suprasti Lietuvai skaudžius istorijos tarpsnius ir skatina saugoti valstybės istorinę atmintį.

    „Tokie susitikimai yra reikšminga Lietuvos istorinės atminties žymė. Čia prie paminklo Atmintis kartu su jaunimu prisimenami ir įvertinami Lietuvai skausmingi istoriniai įvykiai“, – rašoma padėkoje.

    Vizito metu merui taip pat įteikta dovana – reprezentacinis Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidimas. Savivaldybės teigimu, tai simbolinis akcentas, siejantis istorinės atminties puoselėjimą su valstybingumo ir pilietiškumo principais.

    Ignalinos rajone istorinės atminties renginiai pastaraisiais metais vis dažniau jungiami su edukacinėmis veiklomis ir bendruomenės įsitraukimu. Tokios iniciatyvos, kaip minėjimai ir susitikimai prie atminties ženklų, savivaldybių praktikoje laikomos svarbiu būdu stiprinti vietos tapatybę ir perduoti istorines patirtis jaunajai kartai.

  • Ignalinos rajonas skyrė 20 000 eurų sakraliniam paveldui: penki projektai bažnyčioms ir cerkvei

    Ignalinos rajonas skyrė 20 000 eurų sakraliniam paveldui: penki projektai bažnyčioms ir cerkvei

    Ignalinos rajono savivaldybė 2026 metais finansuos penkis religinių bendruomenių projektus, skirtus sakralinio paveldo išsaugojimui ir bendruomenių infrastruktūros gerinimui. Savivaldybės duomenimis, parama nukreipiama į praktinius darbus, kurie mažina pastatų nusidėvėjimą ir padeda išlaikyti kultūros vertybes veikiančias bei prieinamas vietos žmonėms.

    Bendra patvirtinta suma siekia 20 000 eurų. Didžiausi asignavimai numatyti keliems projektams, susijusiems su pastatų išorės atnaujinimu ir objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, priežiūra, o mažiausia suma skiriama konkrečiam inžinerinės infrastruktūros sutvarkymui.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Mažiausia parama skirta Lukošiškės sentikių religinei bendruomenei: 1 850 eurų numatyta Lukošiškės Šv. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvės lietaus nutekėjimo sistemos atnaujinimui. Tokie darbai dažnai laikomi vienais svarbiausių prevencinių sprendimų, nes netvarkingi lietvamzdžiai ir latakai spartina drėgmės žalą fasadams ir konstrukcijoms.

    Gedžiūnėlių Šv. M. Marijos Sopulingosios bažnyčiai skirta 2 780 eurų atnaujinimui, pabrėžiant kultūrinės ir istorinės vertės išsaugojimą. Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Šv. Onos parapijai numatyta 5 000 eurų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išorės atnaujinimui.

    Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo parapija gaus 5 050 eurų parapijos namų konstrukcinio saugumo ir techninės būklės gerinimui. Tverečiaus Šv. Trejybės parapijai skirta 5 320 eurų projektui, orientuotam į kultūros vertybių registre esančių objektų išsaugojimą.

    Kodėl tokia parama svarbi regionams?

    Sakraliniai pastatai Lietuvos regionuose dažnai atlieka ne vien religinę, bet ir kultūrinę funkciją: juose vyksta bendruomenės renginiai, minėjimai, koncertai, o dalis objektų yra reikšmingi vietos istorijai ir architektūriniam identitetui. Dėl senstančios infrastruktūros ir ribotų pajamų mažesnėse parapijose net nedideli, tiksliniai finansavimai gali tapti lemiami pradedant būtinus remonto darbus.

    Praktika skirti lėšas konkretiems, aiškiai apibrėžtiems tvarkybos ar remonto etapams ypač aktuali pastaraisiais metais, kai pabrangus statybos darbams ir medžiagoms mažos apimties projektai padeda suvaldyti rizikas ir planuoti tęstinį atnaujinimą. Savivaldybės atstovai tikisi, kad įgyvendinti darbai prisidės prie saugesnės aplinkos ir ilgesnės istorinių pastatų tarnavimo trukmės.

    Ko tikėtis toliau?

    Įgyvendinant projektus paprastai svarbiausia užtikrinti, kad darbai būtų atlikti pagal techninius reikalavimus, o objektuose, turinčiuose saugomos vertybės statusą, būtų laikomasi paveldosaugos sąlygų. Tokiais atvejais prioritetas teikiamas ne kosmetiniams pakeitimams, o sprendimams, kurie stabdo konstrukcijų irimą ir padeda išvengti brangesnių avarinių remontų ateityje.

    Savivaldybė nurodo, kad šios investicijos prisidės prie Ignalinos krašto sakralinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo ateities kartoms. Projektų vykdymo eiga ir faktiniai darbų rezultatai turėtų paaiškėti darbams įsibėgėjus 2026 metais.

  • Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Juo siekiama atrinkti ryškiausius projektus, įgyvendintus naudojant Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšas.

    Konkursas skirtas organizacijoms ir institucijoms, kurios gali parodyti apčiuopiamą investicijų poveikį žmonėms, bendruomenėms ir valstybei. Vertinant paprastai, ieškoma ne tik gerų idėjų, bet ir rezultatų, kuriuos galima pagrįsti pasiektais pokyčiais.

    Paraiškas kviečiama teikti savivaldybes, savivaldybių įmones, taip pat savivaldybėse veikiančius komercinius partnerius, prisidėjusius prie projektų įgyvendinimo. Konkurse laukiami jau įgyvendinti ar aiškiai pažengę projektai, kurių nauda matoma praktikoje.

    Paraiškų priėmimo terminas nustatytas iki liepos 20 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dažniausiai daugiau laiko pareikalauja rezultatų suvedimas, poveikio aprašymas ir projekto duomenų sutvarkymas vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais ES investicijos Lietuvoje vis dažniau vertinamos per konkrečius rodiklius: paslaugų prieinamumą, infrastruktūros kokybę, energinį efektyvumą, skaitmenizavimą ar socialinę naudą. Tokie konkursai tampa būdu viešai palyginti, kur finansavimas davė didžiausią grąžą ir kokias praktikas verta kartoti kitur.

    „Konkursas kviečia pasidalyti sėkmės istorijomis ir parodyti, kokį poveikį iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei“, – sakė konkurso organizatoriai.

    Dalyviams rekomenduojama aiškiai aprašyti projekto tikslą, pasiektus rezultatus, naudą gyventojams ir ilgalaikį tvarumą. Praktikoje tai reiškia, kad stipriausiai atrodo paraiškos, kurios remiasi skaičiais, objektyviais įrodymais ir lengvai patikrinama informacija.

  • Elektrėnų savivaldybė startuoja su Sosnovskio barščio naikinimu: projektas vyks iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl invazinių rūšių valdymo priemonių įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai mažinti Sosnovskio barščio paplitimą savivaldybės teritorijoje.

    Numatyta, kad darbai vyks 2026–2030 metais, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo planu. Savivaldybė skelbia, kad bus tvarkomos patvirtintos augavietės, o kartu suplanuota ir stebėsena, skirta įvertinti priemonių efektyvumą.

    Kas numatyta projekto metu

    Projekto metu planuojama naikinti Sosnovskio barščio židinius nustatytose teritorijose, taip pat periodiškai tikrinti, ar augalas neatsinaujina. Praktikoje tai reiškia ilgalaikį procesą, nes šios invazinės rūšies sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus, todėl vienkartinių darbų paprastai nepakanka.

    Elektrėnų savivaldybė pabrėžia, kad siekiama ne tik sumažinti augalo gausą, bet ir užtikrinti, kad plitimas būtų stabdomas ilgesnėje perspektyvoje. Toks požiūris aktualus savivaldybėms, kuriose invazinės rūšys įsitvirtina pakelėse, apleistuose sklypuose, upių pakrantėse ar šalia gyvenviečių.

    Kodėl Sosnovskio barštis laikomas problema

    Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis, galinti greitai užgožti vietinę augaliją ir pakeisti buveines, todėl nukenčia biologinė įvairovė. Be to, jis kelia riziką žmonių saugumui, nes augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus.

    Dėl šios priežasties savivaldybių programos dažniausiai orientuotos į ankstyvą židinių aptikimą, sistemingą naikinimą ir pakartotinę kontrolę. Kuo mažesnis židinys ir kuo anksčiau pradedami darbai, tuo didesnė tikimybė sumažinti plitimą su mažesnėmis sąnaudomis.

    Ko tikimasi pasiekti iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad planuojamas rezultatas – sumažintas Sosnovskio barščio paplitimas ir atkurtos invazinės rūšies pažeistos teritorijos. Taip pat akcentuojama, kad projektas prisidės prie vietinių ekosistemų apsaugos ir gyventojų saugumo.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Savivaldybė taip pat informuoja, kad invazinių rūšių paplitimo teritorijos yra viešinamos specializuotose informacinėse sistemose, o parengtas naikinimo planas apibrėžia prioritetines vietas ir veiksmų seką.

  • Avirio ežeras Druskininkuose: savivaldybė perka sklypą viešam paplūdimiui ir poilsio erdvei

    Avirio ežeras Druskininkuose: savivaldybė perka sklypą viešam paplūdimiui ir poilsio erdvei

    Druskininkų savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsigyti žemės sklypą prie Avirio ežero Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybė teigia siekianti užtikrinti nuolatinę, aiškiai apibrėžtą ir visiems prieinamą poilsio vietą prie vandens.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu seniūnijoje nėra įrengto viešo paplūdimio, o poilsiautojų pamėgta pakrantės vieta yra privačiame sklype. Tai reiškia, kad prieiga gali kisti priklausomai nuo savininko sprendimų, todėl savivaldybė nori turėti teritoriją, kurioje viešoji infrastruktūra būtų ilgalaikė.

    Kas planuojama prie ežero?

    Jei sklypo įsigijimo procedūros bus užbaigtos, prie Avirio ežero ketinama įrengti viešą paplūdimį ir rekreacinę erdvę. Savivaldybė akcentuoja, kad galutiniai sprendiniai paaiškės rengiant projektą, kuriame bus nustatyta darbų apimtis ir infrastruktūros sprendimai.

    Tokio tipo projektai paprastai apima patogius priėjimus prie vandens, maudynių zonų su aiškia tvarka, suolus, persirengimo vietas, šiukšliadėžes, dviračių stovus ir saugaus poilsio elementus. Savivaldybė kol kas nedetalizuoja, kokia konkrečiai infrastruktūra atsiras Avirio ežero pakrantėje.

    Kaina dar neaiški

    Sklypo kaina paaiškės atlikus nepriklausomą turto vertinimą ir įvykdžius derybas su savininku. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu vyksta pasirengimo procesai, todėl apie galutinę sumą ir terminus bus galima kalbėti vėliau.

    „Jeigu prieš 30 metų valstybė žemės grąžinimo klausimus būtų patikėjusi savivaldybėms, tokią infrastruktūrą mes jau turėtume ir pirkti sklypo nebereikėtų. Norime, kad žmonės turėtų galimybę laisvai ir patogiai pasiekti vandens telkinius, ilsėtis gamtoje ir naudotis kokybiškai sutvarkyta viešąja infrastruktūra. Todėl siekiame prie Avirio ežero sukurti vietą, kuri būtų atvira visiems“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokius pirkimus?

    Savivaldybės vis dažniau ieško būdų, kaip įtvirtinti viešą interesą prie vandens telkinių, ypač ten, kur istoriškai susiformavo poilsio vietos privačiose valdose. Praktikoje tai leidžia planuoti investicijas, užtikrinti priežiūrą, aplinkosauginius reikalavimus bei aiškią naudojimosi tvarką, o gyventojams suteikia daugiau stabilumo.

    Druskininkų savivaldybė teigia, kad siekis turėti viešą paplūdimį Leipalingio seniūnijoje susijęs ir su didesniais lankytojų srautais šiltuoju sezonu. Tikimasi, kad sutvarkyta erdvė bus patraukli tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams.

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.