CP v2

Category: Regionai

  • Nostra.lt-RKL B diviziono finalas Pakruojyje: „Trakai-SC“ ir Vilniaus rajonas dėl titulo

    Nostra.lt-RKL B diviziono finalas Pakruojyje: „Trakai-SC“ ir Vilniaus rajonas dėl titulo

    Iki Nostra.lt-Regionų krepšinio lygos B diviziono sezono kulminacijos liko kelios dienos: didysis finalo renginys vyks Pakruojyje balandžio 26 dieną. Pakruojo Atžalyno gimnazijos sporto salėje (P. Mašioto g. 1) paaiškės šio sezono čempionai.

    Didžiajame finale nuo 17:30 valandos susitiks KK Trakų „Trakai-SC“ ir Vilniaus rajono krepšinio klubas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus ne tik sportinė dvikova dėl aukso, bet ir visos lygos sezono uždarymo šventė.

    Finalo dieną žiūrovams siūloma atvykti anksčiau: nuo 12:00 valandos startuos B diviziono snaiperio konkursas. Taikliausi lygos metikai varžysis dėl geriausio tritaškininko vardo ir specialaus prizo.

    Renginio programa apima ir mažąjį finalą, kuris prasidės 14:00 valandos, o vakaro kulminacija numatyta 17:30 valandos didžiajame finale. Toks formatas leidžia vienoje vietoje išvysti svarbiausias sezono kovas ir iškart pajusti finalų atmosferą.

    Pakruojyje žadama ir papildomų veiklų sirgaliams: pertraukų metu vyks rėmėjų konkursai, o žiūrovų lauks partnerių dovanos. Tarp rėmėjų ir partnerių minimi „Nostra“, „Food on Foot“, „Vilniaus alus“ (nealkoholinis), „Akvilė“, „Dobele“ ir kiti.

    Regionų krepšinio lyga pastaraisiais metais išlieka svarbi platforma miestų ir rajonų komandoms, o finalo renginiai dažnai tampa vietos bendruomenes sutelkiančiais įvykiais. Pakruojyje tikimasi pilnų tribūnų ir finalams būdingo tempo, kur vieną epizodą gali nulemti tiek gynyba, tiek vienas taiklus tritaškis.

    Renginys vyks Pakruojo Atžalyno gimnazijos sporto salėje, P. Mašioto g. 1, o finalų diena numatyta balandžio 26 dieną. Informacija apie programą pateikiama RKL pranešime ir Pakruojo rajono savivaldybės kanaluose.

    Šaltiniai:
    https://www.rkl.lt/5-priezastys-kodel-negalite-praleisti-nostra-lt-rkl-b-diviziono-finalo-pakruojyje/
    https://www.rkl.lt/

  • Gyventojų priėmimas Šventojoje balandžio 27–30 dienomis: kur ir kada konsultuos savivaldybė

    Šventojoje balandžio 27–30 dienomis gyventojai galės patogiau, arčiau namų, gauti Palangos miesto savivaldybės administracijos paslaugas ir specialistų konsultacijas. Priėmimai organizuojami savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Priėmimų metu bus teikiamos konsultacijos įvairiais klausimais: nuo pirminės teisinės pagalbos iki teritorijų planavimo, architektūros, socialinių paslaugų bei vietinės infrastruktūros priežiūros. Savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti galimybe spręsti aktualius reikalus vietoje, neatvykstant į Palangą.

    Kas ir kada priima gyventojus

    Pirmadienį, balandžio 27 dieną, gyventojus priims Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Konsultacijos apima pirminę teisinę pagalbą: teisinę informaciją, konsultacijas ir dokumentų, skirtų valstybės ar savivaldybių institucijoms, rengimą, išskyrus procesinius dokumentus.

    Taip pat bus teikiami patarimai dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka, veiksmų taikiam susitarimui pasiekti ir taikos sutarties parengimo. Šios konsultacijos aktualios gyventojams, kurie nori įvertinti situaciją ir suprasti galimus sprendimo kelius dar iki kreipimosi į teismą.

    Trečiadienį, balandžio 29 dieną, konsultuos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė ir vyriausioji specialistė Jolita Antanavičė. Gyventojai galės kreiptis teritorijų planavimo klausimais, įskaitant žemės paskirties ar naudojimo būdo keitimą ir detaliųjų planų rengimą.

    Taip pat bus konsultuojama architektūros klausimais, susijusiais su pastatų statyba, užstatymo reglamentais ir kitais reikalavimais. Tokios konsultacijos ypač svarbios planuojant statybas ar rekonstrukcijas, kai reikia iš anksto įsivertinti taikomus apribojimus ir procedūras.

    Ketvirtadienį, balandžio 30 dieną, gyventojus priims Socialinės rūpybos skyriaus atvejo vadybininkė Laura Wolf. Bus konsultuojama globos nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo ir kitais socialiniais klausimais, kurie dažnai reikalauja aiškaus veiksmų plano ir dokumentų parengimo.

    Nuo antradienio iki ketvirtadienio gyventojus konsultuos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Konsultacijos apims vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros klausimus, aplinkos ir teritorijų priežiūrą, melioraciją bei kitus ūkio klausimus.

    Kur atvykti ir kaip registruotis

    Priėmimai vyksta Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14. Gyventojai priimami pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.30 iki 16.30 valandos, pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 valandos.

    Dėl išankstinės registracijos savivaldybė prašo skambinti telefonais 0 460 48705, 0 460 48716 arba 0 460 41406. Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Šaltiniai:

    https://www.palanga.lt/

  • Pakruojo rajono mokyklose – susitikimai su jaunimu: savanorystė, sveikata ir pasirengimas krizei

    Pakruojo rajono mokyklose – susitikimai su jaunimu: savanorystė, sveikata ir pasirengimas krizei

    Susitikimai šešiose ugdymo įstaigose

    2026 metų balandžio 15–17 dienomis Pakruojo rajone surengti informaciniai susitikimai ir diskusijos su 7–12 klasių mokiniais bei mokinių savivaldos atstovais. Susitikimai vyko šešiose ugdymo įstaigose, tarp jų Pakruojo „Atžalyno“ ir Linkuvos gimnazijose.

    Taip pat renginiai organizuoti Pakruojo „Žemynos“ progimnazijoje, Žeimelio, Balsių ir Lygumų pagrindinėse mokyklose. Pagrindinis dėmesys skirtas praktinėms galimybėms, kurias jaunuoliai gali pasiekti savo savivaldybėje ir už jos ribų.

    Akcentai: pilietiškumas, sveikata, saugumas

    Susitikimų tikslas buvo supažindinti jaunimą su jaunimo politikos kryptimis, veikiančiomis programomis ir įsitraukimo būdais. Kartu aptartos psichinės, emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimo temos bei streso valdymo priemonės.

    Atskira dalis skirta pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms: kalbėta apie asmeninį ir šeimos pasirengimą, veiksmus krizei ištikus bei informacijos šaltinius. Organizatoriai pabrėžė, kad kasdieniai įpročiai ir žinios gali sumažinti rizikas tiek mokykloje, tiek namuose.

    Kokias galimybes pristatė specialistai

    Renginiuose dalyvavo įvairių sričių specialistai: savivaldybės atstovai, policijos pareigūnė, psichologė, jaunimo darbuotojai ir savanorystės mentoriai. Jie pristatė jaunimo politikos įgyvendinimo sritis, mokinių įtraukimo iniciatyvas ir pagalbos formas.

    Jaunuoliams papasakota apie mokinių dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, savanoriškos tarnybos galimybes Pakruojo rajone. Aptartos ir socialinės bei pilietinės veiklos galimybės už mokyklos ribų, atviras ir mobilus darbas su jaunimu.

    Taip pat pristatytos Europos jaunimo informacijos tinklo Eurodesk galimybės, įskaitant finansuojamas jaunimo iniciatyvas ir mobilumą, pavyzdžiui, studijas, stažuotes, darbą ar savanorystę. Dėmesys skirtas ir mažiau galimybių turintiems jaunuoliams skirtam projektui „Jungtys“, programoms „Erasmus+“ bei Europos solidarumo korpusui.

    Susitikimuose kalbėta ir apie jaunųjų policijos rėmėjų veiklą bei narystės galimybes. Pasak organizatorių, skirtingų sričių pristatymai skirti ne tik informuoti, bet ir paskatinti jaunuolius išbandyti veiklas, ugdyti įgūdžius ir aiškiau pamatyti savo kelią.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, pristatant programas ir realius įsitraukimo būdus buvo skatinamas aktyvus jaunimo dalyvavimas, savęs pažinimas ir praktinių kompetencijų ugdymas. Tokie susitikimai vertinami kaip galimybė vienoje vietoje gauti atsakymus į klausimus apie savanorystę, sveikatą, saugumą ir ateities pasirinkimus.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.321410

    https://erasmus-plus.ec.europa.eu/programme-guide/part-a/erasmus-programme

    https://youth.europa.eu/solidarity_en

  • Palangos jaunimo ir savanorystės centras švenčia pirmąjį gimtadienį: kas laukia gegužės 2 dieną

    Palangos jaunimo ir savanorystės centras mini pirmąjį veiklos gimtadienį ir kviečia miestiečius bei svečius švęsti kartu. Renginys vyks gegužės 2 dieną 16 valandą centre, Vytauto gatvėje 110, Palangoje.

    Centro komanda teigia, kad metai prabėgo itin greitai, o per šį laiką netrūko nei naujų patirčių, nei iššūkių. Pasak organizatorių, gimtadienis skirtas jaunimui, savanoriams, partneriams ir visai Palangos miesto bendruomenei.

    „Atrodo tik vakar atidarėme naująjį pastatą jaunimui ir savanoriams, o jau apsisuko visi metai“, – teigia Palangos jaunimo ir savanorystės centro komanda.

    Šventės programoje numatyta paroda „Mūsų metai“, gimtadienio tortas, DJ pasirodymai, diskusija su atlikėju Pijumi Opera, jaunosios dizainerės kolekcijos pristatymas ir gyvi koncertai. Vakaro pabaigoje planuojama diskoteka jaunimui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas ir atviras visiems, todėl atvykti gali ne tik jaunimas, bet ir šeimos ar bendruomenės nariai, norintys susipažinti su centro veiklomis. Taip pat nurodoma, kad renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.

    Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 670 17 738.

    Šaltiniai:
    https://palanga.lt/kvietimas-i-palangos-jaunimo-ir-savanorystes-centro-1-ojo-gimtadienio-svente/

  • Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins GPIS: skambės sirenos ir telefonus pasieks įspėjimai

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins GPIS: skambės sirenos ir telefonus pasieks įspėjimai

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad balandžio 30 dieną nuo 11.52 valandos visoje Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas. Jo metu bus tikrinama, ar gyventojus pasiekia pagrindiniai perspėjimo kanalai.

    Patikrinimo metu skambės sirenos, o į mobiliuosius telefonus bus siunčiami įspėjamieji pranešimai. Nors pranešimai adresuojami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija.

    Kaip nurodo departamentas, patikrinimo metu bus transliuojamas balsinis signalas Perspėjimo sistemos patikrinimas. Išgirdus sirenas gyventojams rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją LRT ir išklausyti oficialią informaciją bei nurodymus.

    GPIS patikrinimai organizuojami siekiant įvertinti sistemos techninę būklę ir gyventojų pasiekiamumą skirtingais kanalais, taip pat priminti, kaip elgtis gavus įspėjimą realios ekstremaliosios situacijos metu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pranešimų gavimas telefone priklauso nuo įrenginio ir jo nustatymų, todėl verta iš anksto pasitikrinti, ar ši funkcija aktyvi.

    Papildoma informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir telefono nustatymus skelbiama LT72 interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje „LT72“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus šiuos šaltinius naudoti kaip pagrindinius praktinius gidus, ypač siekiant greitai rasti veiksmų planą skirtingų grėsmių atvejais.

    „Patikrinimo metu skambės balsinis signalas Perspėjimo sistemos patikrinimas“, – informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

    Šaltiniai:
    https://www.pagd.lrv.lt/lt/naujienos/
    https://lt72.lt/

  • Tauragės regiono vizitas Nyderlanduose: kokias pamokas merai parsivežė dėl ES investicijų

    Tauragės regiono vizitas Nyderlanduose: kokias pamokas merai parsivežė dėl ES investicijų

    2026 metais balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai, administracijų direktoriai ir Tauragės regiono plėtros tarybos administracija lankėsi Nyderlanduose. Vizitas įvardijamas kaip praktinis pasirengimas formuoti naujo Europos Sąjungos investicijų laikotarpio prioritetus ir projektus.

    Susitikimuose daug dėmesio skirta Nyderlandų valdymo modeliui, kuriame savivalda yra stipri ir veikia itin decentralizuotai, tačiau sprendimai koordinuojami per aiškius susitarimus ir duomenimis grįstą planavimą. Regiono delegacijai pristatyta ir savivaldybių optimizavimo patirtis: per maždaug šimtmetį jų skaičius sumažintas nuo maždaug 1 100 iki 342, taip kuriant didesnius, finansiškai tvaresnius administracinius vienetus.

    Funkcinės partnerystės ir duomenys

    Balandžio 14 dieną Hagoje, susitikimuose su Hagos savivaldybe ir Nyderlandų savivaldybių asociacija VNG, aptarta regioninio bendradarbiavimo logika, paremta funkcinėmis partnerystėmis. Esmė ta, kad savivaldybės jungiasi ne pagal formalią hierarchiją, o pagal konkrečias paslaugas ir uždavinius: užimtumą, saugumą, sveikatą, infrastruktūrą.

    VNG atstovai pristatė, kaip savivaldybės, būdamos palyginti nedidelės, bendradarbiaudamos siekia masto ekonomijos ir aukštesnės paslaugų kokybės. Pabrėžta skaitmeninių įrankių reikšmė, kai savivaldos sprendimai remiami nuolat atnaujinamais rodikliais ir savivaldybių palyginimais, padedančiais planuoti biudžetus ir darbo rinkos poreikius.

    Žalioji transformacija Hagoje

    Tą pačią dieną aptarti ir žaliosios transformacijos sprendimai, kai klimato tikslai integruojami į savivaldybės kasdienę ekonominę ir infrastruktūros darbotvarkę. Hagos pavyzdžiu akcentuota emisijų apskaitos ir viešinimo svarba, siekiant, kad klimato politika būtų pamatuojama ir atskaitinga.

    Taip pat išskirta vietinių susitarimų su verslu reikšmė pereinant prie atsinaujinančios energetikos, o gyventojų įtraukimas į miesto žalinimą pristatytas kaip praktinė priemonė, leidžianti pasiekti rezultatų greičiau. Delegacijai akcentuota, kad tvari aplinka prasideda nuo mikrosprendimų kvartaluose ir namų ūkiuose, kai savivaldybė sukuria aiškias paskatas ir patogias dalyvavimo formas.

    Utrechto mobilumas ir dviračių sistema

    Balandžio 15 dieną delegacija Utrechte gilinosi į darnaus judumo modelį, paremtą vadinamuoju saugios sistemos principu. Pristatyta, kad sėkmę lemia ne viena priemonė, o nuosekli trijų dalių visuma: infrastruktūra, švietimas ir elgsenos formavimas bei politinis valdymas su nuolatine stebėsena.

    Utrechto praktika išskirta kaip multimodalaus judumo pavyzdys, kur dviratis integruojamas su viešuoju transportu ir kelionių planavimu. Aptartas ir e. dviračių augimas, leidžiantis patogiai įveikti vidutinius atstumus ir mažinantis priklausomybę nuo asmeninio automobilio, ypač regionuose, kur kelionės dažnai nėra ilgos.

    „Nuoseklus planavimas veikia tada, kai infrastruktūra, švietimas ir valdymas juda ta pačia kryptimi“, – sakė „Dutch Cycling Embassy“ strateginė patarėja mobilumo klausimais Christien Rodenburg.

    Delegacijai akcentuota, kad dviračių sistemos rezultatai pasiekiami per dešimtmečius, tačiau kryptingai investuojant ir stebint rodiklius galima užtikrinti stabilų progresą. Pasak pristatymų, svarbu, kad projektai būtų jungiami į vieną logišką tinklą, o ne į pavienius infrastruktūros fragmentus.

    Vizito pabaigoje Tauragės regiono atstovai lankėsi Lietuvos ambasadoje Nyderlanduose, kur aptarti dvišaliai ryšiai ir praktiniai bendradarbiavimo pavyzdžiai. Susitikime akcentuota ambasados rolė padedant megzti partnerystes, pritraukti investicijas ir stiprinti savivaldybių kontaktus su inovacijų centrais.

    Vizito išvada regiono atstovams buvo aiški: naujame ES investicijų etape didžiausią vertę kurs gebėjimas bendradarbiauti, aiškiai pasirinkti prioritetus ir sprendimus grįsti duomenimis. Nyderlandų patirtis įvardyta kaip atspirties taškas rengiant Tauragės regiono plėtros planą ir derinant jį su ilgalaikiais žaliaisiais bei mobilumo tikslais.

    Šaltiniai: https://www.government.nl/topics/municipalities/municipalities-tasks-and-powers https://www.cbs.nl/en-gb/news/2023/01/342-municipalities-on-1-january-2023 https://www.vng.nl/onderwerpenindex/digitalisering/waarstaatjegemeente

  • Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kodėl solidarumo ženklu tapo būtent džinsai

    Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kodėl solidarumo ženklu tapo būtent džinsai

    Balandžio 29 dieną minima Tarptautinė džinsų diena, dar vadinama Džinsų diena. Tai tarptautinė solidarumo iniciatyva, skirta palaikyti seksualinį smurtą patyrusius žmones ir priminti, kad kaltė visada tenka smurtautojui.

    Šią dieną žmonės kviečiami vilkėti džinsus darbe, mokykloje ar kasdienėje aplinkoje. Džinsai čia tampa ne mados pasirinkimu, o aiškia žinute, kad aukų kaltinimas dėl išvaizdos ar drabužių yra nepagrįstas ir žalingas.

    Kaip gimė Džinsų diena

    Iniciatyvos ištakos siejamos su 1998 metais Italijoje priimtu teismo sprendimu, kuris sukėlė plačias diskusijas. Sprendime buvo pavartotas argumentas, kad dėl aptemptų džinsų auka esą negalėjo būti užpulta be sutikimo, nes drabužius neva būtų buvę sunku nusivilkti.

    Toks aiškinimas visuomenėje buvo suprastas kaip aukos kaltinimas ir greitai sulaukė pasipiktinimo. Reaguodamos į tai, Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus, taip parodydamos protestą ir solidarumą su nukentėjusiaisiais.

    Vėliau ši protesto forma virto tarptautine iniciatyva, kuri kasmet primena apie sutikimo sampratą ir būtinybę keisti požiūrį į seksualinį smurtą. Džinsų diena plačiai siejama su švietimu, prevencija ir parama nukentėjusiesiems.

    Kokią žinutę siunčia ši diena

    Džinsų dienos esmė yra paprasta ir aiški: drabužiai nėra sutikimas. Žinutė taip pat primena, kad atsakomybė už smurtą visada tenka smurtą padariusiam asmeniui, o ne nukentėjusiajam.

    Ši iniciatyva taip pat skatina mažinti stigmą, kuri dažnai trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ar kalbėti apie patirtą smurtą. Kuo daugiau visuomenėje aiškių palaikymo signalų, tuo lengviau nukentėjusiesiems ieškoti pagalbos ir teisingumo.

    Kaip galima prisidėti balandžio 29 dieną

    Prisidėti galima paprastai: balandžio 29 dieną vilkėti džinsus ir pasikalbėti apie tai, kodėl ši diena minima. Taip pat verta dalintis informacija apie pagalbos galimybes ir palaikymo resursus, ypač jei tai aktualu jūsų bendruomenei ar darbovietei.

    Dalis iniciatyvų ragina socialiniuose tinkluose dalintis nuotrauka su džinsais ir palaikymo žinute, naudojant grotažymę #dzinsudiena. Svarbiausia, kad vieša žinutė išliktų pagarbi, informatyvi ir orientuota į paramą nukentėjusiesiems.

    Tarptautinė džinsų diena primena ne tik istoriją, bet ir šiandienos atsakomybę kurti saugesnę aplinką. Tai proga garsiai pasakyti, kad nukentėjusieji turi būti išgirsti, o visuomenė turi atsisakyti aukų kaltinimo.

    „Neklauskime, kodėl tyli – padėkime prabilti“, – pabrėžia iniciatyvos žinutė.

    Šaltiniai:
    https://www.denimdayinfo.org/about
    https://www.rainn.org/articles/sexual-assault-and-consent
    https://www.unwomen.org/en/what-we-do/ending-violence-against-women

  • Pagėgiuose nuskambėjo 22-asis literatūrinis pavasaris: kanklių metai ir nauja laureatė

    Pagėgiuose nuskambėjo 22-asis literatūrinis pavasaris: kanklių metai ir nauja laureatė

    2026 metų balandžio 17 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko 22-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris Atidengsiu Tau žodį it širdį. Tradicinė šventė šiemet buvo dedikuota Kanklių metams, todėl poezijos, muzikos ir dailės programa natūraliai sukosi apie etninės kultūros temą.

    Vakarą kanklių melodijomis pradėjo kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, atlikusi kūrinį Lakštingala. Renginio nuotaiką papildė literatės Bernardos Ežerskienės pristatyti eilėraščiai apie pavasarį, pabrėžę šventės kamerinį, bendruomenišką toną.

    Pagrindinis vakaro apdovanojimas

    Iškilmingiausia programos dalis tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigtos piniginės premijos įteikimas ir Pagėgių krašto garsintojo vardo suteikimas. Pasak renginyje kalbėjusios mecenatės, apdovanojimo tikslas yra skatinti kraštiečių kultūrinę iniciatyvą ir kūrybinį indėlį, garsinant Pagėgių vardą Lietuvoje ir už jos ribų.

    Šių metų laureate paskelbta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Įvertinimas skirtas už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, jo įamžinimą ir sklaidą, taip pat už veiklas, kurios stiprina etninės kultūros, lietuvybės ir lietuviškos raštijos tradicijų tęstinumą.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius laureatei įteikė diplomą ir gėlių, o padėkos žodžiais bei dėmesiu buvo pagerbta ir pati premijos mecenatė. Laureatė, lydima publikos ovacijų, dėkojo savivaldybės vadovams, kolegoms ir bičiuliams už pasitikėjimą bei įvertinimą.

    Poezija, tapyba ir gyva bendrystė

    Renginyje savo kūrybą skaitė Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ nariai, Tauragės rajono literatų klubo „Žingsniai“ atstovai ir Pagėgių krašto literatai. Šventės programoje susitiko skirtingų kartų autoriai, o tekstų įvairovė leido išlaikyti tiek tradicinės, tiek šiuolaikiškesnės raiškos balansą.

    Kol salėje skambėjo eilės, šalia vyko ir vizualiojo meno improvizacija. Literatų skaitomas mintis drobėse tapė Nijolė Čepienė, Indrė Chaidarova ir jaunųjų kūrėjų karta, atstovaujama Jogailės bei Kornelijos, taip sustiprindama šventės idėją, kad žodis gali būti ne tik skaitomas, bet ir matomas.

    Intriga ir konkursas incognito

    Vienu įsimintiniausių akcentų tapo anoniminis eilėraščio konkursas incognito, kuriame kūriniai buvo vertinami nežinant autorių pavardžių. Komisijai vadovavo Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, o sprendimą priėmė komisijos nariai, ilgametę pedagoginę patirtį turinčios Kristina Dargužienė, Zofija Sokolova ir Irena Šapalienė.

    Komisijos sprendimu originaliausiai temą atitiko ir nugalėtoju pripažintas eilėraštis Odė kanklėms, kurio autorė yra pagėgiškė kūrėja Vida Šveikauskienė. Vakaro metu taip pat paskelbtas konkursinis dvieilis, kurį sukūrė Veronika Mockienė.

    „Mūs protėvių dvasia gyvuos, kol aidi / Šviesus ir tyras kanklių skambesys“, – skambėjo konkurso incognito eiliuotas dvieilis.

    Šventės metu pasveikinta ir jubiliejų minėjusi Bernarda Ežerskienė, kurios kūryba ne kartą skambėjo Pagėgių literatūriniuose renginiuose. Tokie momentai, anot renginio organizatorių, tampa svarbūs ne tik kaip pagarba autoriui, bet ir kaip bendruomenės kultūrinės atminties ženklai.

    Kulminacija tapo per vakarą nutapytų paveikslų pristatymas. Pagėgių savivaldybės tarybos narys ir literatas Remigijus Kelneris išreiškė norą kūrinius įsigyti ir juos paversti simbolinėmis dovanomis konkurso nugalėtojai Vidai Šveikauskienei, kanklininkei Ingridai Spalinskaitei-Kurienei bei Tauragės krašto literatui Remigijui Žukauskui.

    Vakaro pabaigoje dalyviai dar kurį laiką bendravo neformalioje aplinkoje, o kanklių skambesys liko kaip šventės leitmotyvas. Organizatoriai pabrėžė, kad literatūrinis pavasaris Pagėgiuose išlaiko nuoseklią tradiciją jungti kūrybines bendruomenes ir kartu atverti regiono kultūrinį gyvenimą platesnei auditorijai.

    Šaltiniai:

    https://pangea.lt/kankles-lietuvos-etnines-kulturos-simbolis-ir-istorija

    https://www.lituanistika.lt/content/28463

  • Pagėgių literatūrinis pavasaris: Kanklių metai ir „Pagėgių krašto garsintojo“ apdovanojimas

    Pagėgių literatūrinis pavasaris: Kanklių metai ir „Pagėgių krašto garsintojo“ apdovanojimas

    2026 metų balandžio 17 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje surengtas 22-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Tradicinis renginys šiemet sąmoningai sutelktas į Kanklių metus, sujungiant poeziją, muziką ir dailę į vieną vakaro pasakojimą.

    Šventę pradėjo kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, atlikusi kūrinį „Lakštingala“, o pavasarišką literatūrinę nuotaiką stiprino literatės Bernardos Ežerskienės skaitomos eilės. Bibliotekoje skambėjusios kanklės tapo ne tik muzikinėmis įžangomis, bet ir viso vakaro simboliu, priminusiu apie lietuviškos tapatybės ir etninės kultūros tęstinumą.

    Kam atiteko metų įvertinimas

    Viena svarbiausių vakaro dalių buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigtos piniginės premijos įteikimas ir „Pagėgių krašto garsintojo“ vardo suteikimas. Pasak organizatorių, šio apdovanojimo tikslas – pastebėti ir skatinti darbus, kuriais Pagėgių krašto vardas garsinamas kultūroje, švietime ir paveldo puoselėjime.

    Šių metų laureate paskelbta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Ji įvertinta už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, etninės kultūros ir lietuviškos raštijos tradicijų tęstinumui skirtų iniciatyvų įgyvendinimą bei Pagėgių krašto reprezentavimą regione, Lietuvoje ir už jos ribų.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius laureatei įteikė diplomą ir gėlių, o padėkos žodžiai skambėjo ir premijos mecenatei J. Caspersen. Laureatė dėkojo savivaldybės vadovams, kolegoms ir bendraminčiams, pabrėždama, kad tokie įvertinimai stiprina motyvaciją tęsti pradėtus kultūros darbus.

    Poezija, kurią lydėjo teptukas

    Renginio programą kūryba papildė Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ nariai, Tauragės rajono literatų klubo „Žingsniai“ atstovai ir Pagėgių krašto literatai. Susitikimas priminė regioninių literatų bendruomenių svarbą: tai erdvės, kuriose auginamas jaunųjų kūrėjų ryžtas, palaikomas vietos kultūrinis gyvenimas ir įtvirtinama krašto atmintis.

    Kol salėje skambėjo eilės, greta gimė ir vizualusis menas. Literatų skaitomas mintis tapyboje fiksavo kūrėjos Nijolė Čepienė, Indrė Chaidarova, taip pat jaunųjų dailės mylėtojų karta – Jogailė ir Kornelija, taip pabrėžiant skirtingų amžių dialogą kultūroje.

    Intriga INCOGNITO konkurse

    Vakaro emocinį pakilimą sustiprino anoniminis eilėraščio konkursas INCOGNITO, kuriame dalyviai kūrinius pateikė neatskleisdami autorystės. Komisijai, vadovaujamai Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingridos Jokšienės, teko vertinti kūrybą remiantis turiniu, originalumu ir temos pajauta.

    Originaliausiai konkurso temą atitikusiu kūriniu išrinktas eilėraštis „Odė kanklėms“, kurio autorė – Pagėgių krašto literatų sambūrio narė Vida Šveikauskienė. Tą patį vakarą nuskambėjo ir konkurso dvieilis, kurį sukūrė Veronika Mockienė.

    „Mūs protėvių dvasia gyvuos, kol aidi / Šviesus ir tyras kanklių skambesys“, – sakė V. Mockienė.

    Renginio metu pasveikinta ir jubiliejinę sukaktį minėjusi kūrėja Bernarda Ežerskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie vakarai yra ne tik scena kūrybai, bet ir bendruomenės atminties tvirtinimas, kai pagerbiami ilgamečiai krašto kultūros žmonės.

    Šventės kulminacija tapo vakaro metu nutapytų paveikslų pristatymas. Kūriniais susidomėjo Pagėgių savivaldybės tarybos narys, literatas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris, panoręs drobes įsigyti ir paversti jas prasmingomis dovanomis renginio dalyviams.

    Literatūrinis pavasaris baigtas bendravimu ir dar ilgai salėje aidėjusiu kanklių skambesiu. Biblioteka, kaip vietos kultūros židinys, dar kartą tapo erdve, kurioje regiono kūryba susitinka su gyva tradicija ir šiandienos bendruomenės poreikiu būti išgirstai.

    Šaltiniai:
    https://www.pagaegiai.lt
    https://www.plb.lt/struktura/kulturos-komisija

  • Neringos dalyvaujamasis biudžetas: idėjoms dar liko laiko, o įgyvendinimui skirta 40 000 eurų

    Neringos dalyvaujamasis biudžetas: idėjoms dar liko laiko, o įgyvendinimui skirta 40 000 eurų

    Neringos savivaldybė primena, kad gyventojai dar gali teikti pasiūlymus Dalyvaujamajam biudžetui. Paraiškos priimamos iki balandžio 28 dienos imtinai, todėl norintys prisidėti prie pokyčių savo aplinkoje turėtų suskubti.

    Šiemet dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms numatyta 40 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tai praktinis būdas bendruomenės idėjas paversti realiais darbais viešosiose erdvėse.

    Projektų idėjas gali teikti Neringoje gyvenamąją vietą deklaravę, ne jaunesni nei 18 metų asmenys. Kartu būtina surinkti bent 10 idėją palaikančių gyventojų parašų, kad pasiūlymas būtų priimtas svarstymui.

    Idėjos turėtų būti susijusios su viešosiomis erdvėmis ar infrastruktūra ir tarnauti platesnei bendruomenei. Dažniausiai tai būna poilsio, sporto ar kultūros sprendimai, tačiau laukiami ir paprasti, kasdienę aplinką gerinantys pasiūlymai, pavyzdžiui, suoliukai, dviračių stovai ar jaukesnės poilsio vietos.

    Teikiant paraišką svarbu aiškiai nurodyti planuojamą įgyvendinimo vietą, aprašyti sprendimą ir pateikti preliminarią sąmatą. Taip pat reikia įvertinti, ar idėja neprieštarauja teritorijų planavimo ir kitiems taikomiems reikalavimams, o projektą numatyti taip, kad jis būtų įgyvendinamas per vienerius metus ir neviršytų skirto finansavimo.

    Savivaldybė informuoja, kad pateiktos idėjos pirmiausia bus patikrintos administraciniu požiūriu. Vėliau atrinkti projektai bus teikiami galutiniam gyventojų sprendimui viešo balsavimo metu, kuriame ir paaiškės, kuri iniciatyva(-os) bus įgyvendintos.

    Pastaraisiais metais dalyvaujamojo biudžeto modelis Lietuvoje tampa vis labiau įprastas savivaldybėse: jis padeda į sprendimų priėmimą įtraukti gyventojus, o savivaldybėms leidžia tiksliau atliepti vietos poreikius. Neringoje šis kvietimas yra proga gyventojams tiesiogiai pasiūlyti konkrečius, apčiuopiamus pokyčius savo kasdienėje aplinkoje.

    Šaltiniai:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Participatory_budgeting
    https://www.participatorybudgeting.org/what-is-pb/