CP v2

Category: Regionai

  • Orkestras „Aukštyn“ vyksta į Europos varinių pučiamųjų čempionatą Lince: ką gros scenoje

    Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centre-dailės galerijoje surengtas vario dūdų orkestro „Aukštyn“ koncertas-išlydėtuvės prieš vieną svarbiausių sezono startų Europoje. Kolektyvas ruošiasi 47-ajam Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatui, kuris vyks Austrijos mieste Lince.

    Koncerte klausytojams pristatyta nauja konkursinė programa, su kuria orkestras tarptautinėje scenoje pasirodys balandžio 24–26 dienomis. Tą pačią programą kolektyvas savaitgalį jau išbandė ir kitose erdvėse – Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje bei Pajiešmenių kultūros centre Pasvalio rajone.

    Europos čempionatas laikomas aukščiausio lygio varinių pučiamųjų orkestrų renginiu, sutraukiančiu stipriausius žemyno kolektyvus. Organizatorių programoje numatoma, kad į Lincą atvyks kelios dešimtys orkestrų, o renginį papildo ir 10-asis Europos solistų konkursas bei Europos jaunimo varinių pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

    Reikšmingas įvertinimas Lietuvai

    „Aukštyn“ dalyvavimas tokio lygio čempionate vertinamas kaip svarbus profesinis pripažinimas ir galimybė pristatyti Panevėžio rajoną bei Lietuvą tarptautinei auditorijai. Tokiuose renginiuose kolektyvai vertinami ne tik pagal meninę programą, bet ir pagal techninį meistriškumą bei sceninę kultūrą.

    Per beveik du dešimtmečius „Aukštyn“ tapo vienu ryškiausių vario dūdų žanro kolektyvų Lietuvoje. Orkestras nuolat koncertuoja šalyje ir užsienyje, dalyvauja festivaliuose, meistriškumo kursuose, o sukaupta patirtis leidžia siekti aukštų rezultatų ir konkurencingo pasirodymo Europos kontekste.

    Pasak organizatorių ir Lietuvos pučiamųjų muzikos bendruomenės, tokie tarptautiniai startai yra svarbūs ne vien dėl rezultatų. Jie suteikia papildomą impulsą muzikantams, augina regionų kultūros prestižą ir tampa įkvėpimu jaunajai kartai, kuri renkasi profesionalų muzikos kelią.

    Šaltiniai:

    https://www.ebbc.eu/linz2025

    Panevėžio rajono orkestras „Aukštyn“ išlydėtas į Europos pučiamųjų instrumentų čempionatą

  • Panevėžio rajonas projekte „Lengva energija“: kurie paprasti sprendimai realiai mažina sąnaudas

    Panevėžio rajonas projekte „Lengva energija“: kurie paprasti sprendimai realiai mažina sąnaudas

    Panevėžio rajono savivaldybė kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais įgyvendina 2021–2027 metais Interreg Baltijos jūros regiono programos projektą „Lengva energija“. Projekto tikslas – rasti ir pritaikyti energijos taupymo sprendimus, kuriems nereikia didelių investicijų, bet kurie duoda apčiuopiamą efektą kasdienėje veikloje.

    Panevėžyje surengtame baigiamajame renginyje Lengva energija. Sėkmės istorijos dalyvavo savivaldybių specialistai iš Panevėžio rajono, Biržų, Ignalinos ir Molėtų, taip pat Lietuvos energetikos agentūros ekspertai, švietimo įstaigų atstovai ir kiti praktikai. Dėmesys sutelktas į realius pavyzdžius ir tai, kas veikia viešuosiuose pastatuose, įstaigose ir organizacijose.

    „Dideli pokyčiai prasideda nuo paprastų sprendimų, kuriuos nuosekliai taikome kasdien. Svarbiausia – pradėti ir nebijoti mėginti“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Kas veikia be didelių investicijų

    Renginyje pristatytos priemonės akcentavo du lygiagrečius aspektus: techninius, nedaug kainuojančius patobulinimus ir energijos vartojimo įpročių keitimą. Praktika rodo, kad net ir moderniuose pastatuose dalis energijos prarandama dėl netikslaus šildymo reguliavimo, neoptimizuotų vėdinimo režimų ar įpročio palikti įrangą veikti tada, kai jos nereikia.

    Energetikos ekspertai pabrėžė, kad greičiausiai pasiekiami rezultatai dažnai siejami su tvarkingu energijos suvartojimo stebėjimu ir atsakomybių pasidalijimu organizacijoje. Kai aiškiai matoma, kada ir kur „šuoliuoja“ suvartojimas, lengviau priimti sprendimus: koreguoti temperatūrų nustatymus, peržiūrėti darbo laikus, suvienodinti patalpų naudojimo taisykles.

    „Energijos vartojimo efektyvumas šiandien yra ne tik ekonominis, bet ir strateginis klausimas. Šis projektas aiškiai parodo, kad net ir nedideliais, bet nuosekliais sprendimais galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – teigė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

    Švietimo įstaigų pavyzdžiai

    Renginio metu išskirtos ugdymo įstaigos, kurios projekto laikotarpiu įgyvendino daugiausia lengvosios energijos sprendinių ir kryptingai dirbo su kasdieniais įpročiais. Tarp jų paminėti Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“, Dembavos progimnazija ir Pažagienių darželis-mokykla.

    Tokios iniciatyvos švietimo įstaigose dažnai turi dvigubą naudą: mažėja išlaidos, o energijos taupymo principai tampa ugdymo dalimi. Kai į taupymo veiksmus įtraukiami darbuotojai, vaikai ir bendruomenė, sprendimai lengviau „prigyja“ ir išlieka po projekto pabaigos.

    Ko siekia projektas „Lengva energija“

    Projekto metu neapsiribota vien rekomendacijomis: sukurta mokymo programa, parengti ir apmokyti savivaldybės specialistai, kurie įgytas žinias perdavė Panevėžio rajono švietimo įstaigoms ir seniūnijoms. Tokia schema padeda užtikrinti, kad praktiniai metodai būtų pritaikomi vietoje, o sprendimai nebūtų vienkartiniai.

    „Lengva energija“ įgyvendinamas kartu su partneriais iš Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Danijos. Projektu siekiama prisidėti prie tvaresnio energijos vartojimo, mažesnių sąnaudų viešajame sektoriuje ir platesnių klimato kaitos švelninimo tikslų regione.

    Šaltiniai:

    Easy Energy

    https://interreg-baltic.eu/programme/

    https://www.ena.lt/

  • Panevėžio rajono bendruomenėms 2026 metais skirta 31 884 eurų: finansavimas didėja 22 proc.

    Panevėžio rajono savivaldybę pasiekė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinia: 2026 metais bendruomenių veikloms rajone numatytas 31 884 eurų finansavimas. Tai 22 proc. daugiau nei praėjusiais metais, todėl vietos organizacijoms atsiveria platesnės galimybės planuoti ir įgyvendinti projektus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augančios lėšos gali paskatinti daugiau gyventojų įsitraukti į vietos iniciatyvas, stiprinti tarpusavio pagalbos tinklus ir kurti paslaugas ar veiklas ten, kur jų labiausiai reikia. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik renginius, bet ir ilgiau trunkančius, socialinę atskirtį mažinančius sprendimus.

    „Panevėžio rajone bendruomenės buria žmones, stiprina pasitikėjimą ir skatina rūpintis vieni kitais. Didesnis finansavimas reiškia daugiau galimybių prasmingoms iniciatyvoms, kurios kuria gyvybingą ir aktyvų rajoną“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Kaip nurodo savivaldybė, parama gali būti skiriama įvairioms kryptims: pagalbai vienišiems senjorams ar žmonėms su negalia, vaikų ir jaunimo užimtumui, aplinkos tvarkymui, sporto renginiams bei vietos kultūros puoselėjimui. Finansavimo logika orientuojama į tai, kad iniciatyvos kiltų iš pačių gyventojų ir atlieptų konkretaus kaimo ar gyvenvietės kasdienius poreikius.

    Paraiškas finansavimui galės teikti bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendrijos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia pareiškėjų įvairovė leidžia pasiekti skirtingas auditorijas ir spręsti problemas, kurių ne visuomet imasi viešasis sektorius vien savo pajėgumais.

    Ministerijos skelbiamais duomenimis, bendruomenių veikloms visoje Lietuvoje šiemet numatyta 2 000 000 eurų. Taip pat pažymima, kad lėšos savivaldybėms skirstomos ne vien pagal gyventojų skaičių, bet ir vertinant realų poreikį bei siekį mažinti socialinę atskirtį, todėl finansavimas didėja 52 savivaldybėse.

    Šaltiniai:

    Panevėžio rajone auga finansavimas bendruomenėms – daugiau galimybių ir erdvės idėjoms

    https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/

  • Panevėžio rajone visos dienos mokykla įgauna pagreitį: 1 500 000 eurų pagalbai vaikams

    Panevėžio rajone visos dienos mokykla įgauna pagreitį: 1 500 000 eurų pagalbai vaikams

    Panevėžio rajono savivaldybė plečia visos dienos mokyklos modelį ir stiprina švietimo pagalbą, kad paslaugos pasiektų kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Savivaldybė akcentuoja ankstyvąją intervenciją, trumpesnį laukimą pas specialistus ir pagalbą arčiau namų.

    Rajone įgyvendinamos priemonės apima tiek emocinės ir psichologinės gerovės stiprinimą, tiek mokymosi pagalbą po pamokų. Tam skiriamos investicijos viršija 1 500 000 eurų, o tikslas – apčiuopiamas pokytis kasdienėje mokinių rutinoje ir didesnis tėvų užtikrintumas dėl ugdymo kokybės.

    Pagalba atvyksta į mokyklą

    Augant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičiui ir išliekant specialistų trūkumui, Panevėžio rajono švietimo centras suformavo mobilią specialistų komandą. Psichologai, įtraukiojo ugdymo konsultantas, krizių valdymo specialistas ir emocinės gerovės patarėjas vyksta į ugdymo įstaigas, konsultuoja mokytojus ir tėvus bei padeda spręsti sudėtingas situacijas vietoje.

    Tokio modelio esmė – kuo anksčiau pastebėti sunkumus ir suteikti pagalbą dar jiems neįsisenėjus. Savivaldybė pabrėžia, kad mobilumas tampa ypač svarbus kaimiškose vietovėse, todėl projekto lėšomis įsigyta transporto priemonė ir įranga, leidžianti specialistams dirbti operatyviai visame rajone.

    Nuo kaniterapijos iki kognityvinių metodų

    Praktiniai pokyčiai matomi ir mokyklose: Ramygalos gimnazijoje daliai mokinių diena prasideda ne tik pamokomis, bet ir kaniterapijos užsiėmimais. Vaikai, bendraudami su specialiai parengtu šunimi, mokosi susikaupti, laikytis susitarimų, valdyti emocijas, stiprina savikontrolę ir socialinius įgūdžius.

    Šalia kaniterapijos taikomos ir kitos metodikos: kineziterapija, dailės ir molio terapija, miško terapija, kognityvinės elgesio terapijos principai. Tokios veiklos padeda vaikams saugiai atpažinti ir išreikšti emocijas, gerina dėmesio koncentraciją, stiprina fizinę savijautą ir prisideda prie įtraukesnės ugdymo aplinkos.

    Ką reiškia visos dienos mokykla?

    Antrasis kryptingas žingsnis – visos dienos mokyklos paslaugų plėtra, kai ugdymas nesibaigia paskutine pamoka. Po pamokų mokiniai gali ruošti namų darbus su pagalba, dalyvauti būreliuose ir kūrybinėse veiklose, taip pat turėti gydomosios mankštos užsiėmimų.

    Mokyklose dirbantys grupių vadovai padeda vaikams planuoti laiką, palaikyti mokymosi motyvaciją ir kurti struktūruotą, saugią dienos aplinką. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, tačiau nauda skirta visiems mokiniams – tiek patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų, tiek siekiantiems aukštesnių rezultatų.

    Kartu atnaujinama infrastruktūra: mokyklos aprūpinamos sensorine įranga, šiuolaikine technika ir baldais. Tikimasi, kad toks kompleksinis požiūris leis mažinti atskirtį tarp skirtingose rajono vietose gyvenančių vaikų ir sustiprins įtraukųjį ugdymą.

    Panevėžio rajone šios veiklos įgyvendinamos per projektus, orientuotus į koordinuotą pagalbą ir visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimą. Savivaldybės teigimu, svarbiausias rodiklis – ne tik investuota suma, bet ir tai, ar pagalba laiku pasiekia vaiką, kai jos labiausiai reikia.

    „Kuo anksčiau pastebime sunkumus, tuo daugiau galimybių padėti vaikui sėkmingai mokytis ir jaustis gerai mokykloje“, – teigia savivaldybės atstovai.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj
    https://www.who.int/publications/i/item/9789240031832
    https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000373718

  • Palangos taryba renkasi balandžio 30 dieną: biudžeto pataisos, rinkliavos ir „Palangos šilumos tinklai“

    Palangos miesto savivaldybėje šaukiamas 10-ojo šaukimo tarybos 35-asis posėdis, kuris vyks 2026 metų balandžio 30 dieną 9 valandą Savivaldybės administracijos salėje Gintaro g. 33A, Palangoje. Darbotvarkė parengta remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir tarybos veiklos reglamentu.

    Posėdyje numatyta tvirtinti kelių savivaldybės valdomų bendrovių ir įstaigų 2025 metų finansines ataskaitas bei veiklos rezultatus. Tarp jų – „Palangos Klevas“, „Palangos šilumos tinklai“, „Palangos komunalinis ūkis“, „Palangos vandenys“ ir SĮ Šventosios jūrų uosto direkcija.

    Biudžeto pakeitimai ir įsipareigojimai

    Vienas svarbiausių klausimų – Palangos miesto savivaldybės 2026–2028 metų biudžeto pakeitimas, kuris paprastai susijęs su pajamų ir išlaidų perskirstymu, investicinių projektų finansavimu ar tikslinimu pagal pasikeitusias aplinkybes. Kartu bus svarstomas garantijos suteikimas už „Palangos šilumos tinklų“ prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

    Tokio pobūdžio sprendimai savivaldybėse dažniausiai vertinami per finansinės drausmės prizmę: ar numatomi įsipareigojimai neprieštarauja skolos limitams ir ar jie prisideda prie ilgalaikių infrastruktūros tikslų. Tarybos posėdyje šie aspektai paprastai aptariami tiek politiškai, tiek administraciniu lygmeniu, remiantis pateiktais aiškinamaisiais raštais.

    Rinkliavos, triukšmas ir eismo ribojimai

    Darbotvarkėje numatyti sprendimai, tiesiogiai susiję su vietinėmis rinkliavomis: už leidimus organizuoti komercinius renginius viešojo naudojimo teritorijose, taip pat dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės nustatytomis automobilių stovėjimo vietomis. Tokie klausimai pajūrio kurorte paprastai tampa aktualūs artėjant vasaros sezonui, kai išauga renginių ir transporto srautai.

    Taip pat planuojama tvirtinti triukšmo prevencijos zonas ir triukšmo rodiklius savivaldybės teritorijoje. Šie sprendimai svarbūs planuojant viešąją tvarką ir suderinant gyventojų poilsio interesus su kurortui būdinga intensyvia ekonomine veikla sezono metu.

    Projektai, parama ir turto klausimai

    Taryba svarstys sprendimus dėl vienkartinės paramos skyrimo, taip pat dėl dalyvavimo projekte, skirtame vaikų iš trečiųjų šalių įtraukties į švietimo sistemą stiprinimui. Darbotvarkėje numatytas ir klausimas dėl vaikų ir jaunuolių iš Bučos stovyklos organizavimo.

    Reikšmingą darbotvarkės dalį sudaro nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės klausimai: nuomos sutarčių keitimas, atskirų sutarčių nutraukimai, sutikimai perleisti patalpas ar statinius, taip pat sklypų dalių nustatymas ir sklypų padalinimo sutartys. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai lemia tiek teritorijų planavimo, tiek investicinės plėtros kryptis.

    Posėdžio darbotvarkę teikia meras Šarūnas Vaitkus, o pranešimus numatyta pristatyti atsakingiems savivaldybės administracijos specialistams ir įstaigų atstovams. Tarybos sprendimai įsigalioja po jų priėmimo ir paskelbimo savivaldybės nustatyta tvarka.

    Šaltiniai:
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.470999

  • Palanga skelbia 2026 metų socialinių projektų konkursą: paraiškos iki gegužės 8 dienos

    Palangos miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metų socialinių projektų atrankos konkursą. Kvietimas skirtas iniciatyvoms, kurios teikia socialinę pagalbą ir stiprina šeimų bei pažeidžiamų grupių gerovę Palangos savivaldybės teritorijoje.

    Konkursui numatyta 5 000 eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų, todėl finansavimas orientuotas į mažesnės apimties, aiškiai pamatuojamas veiklas.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 8 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad pavėluotai pateiktos ar nurodytais kanalais nepateiktos paraiškos neregistruojamos ir nevertinamos.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Projektų paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacijos Juridinių asmenų registre turi turėti nevyriausybinės organizacijos žymą ir vykdyti veiklą Palangos miesto savivaldybėje.

    Paraiška su priedais turi būti parengta lietuvių kalba, užpildyta kompiuteriu ir pateikta A4 formatu, išskyrus atvejus, kai pridėtų dokumentų formatas skiriasi. Dokumentus turi pasirašyti organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, paprastu ar elektroniniu parašu.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Vienas prioritetų yra socialinė pagalba socialiai pažeidžiamoms grupėms. Tarp akcentuojamų veiklų numatyta būtinoji parama maistu senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia ir kitiems socialinę riziką patiriantiems asmenims.

    Kita kryptis orientuota į šeimų stiprinimą: tėvystės įgūdžių ugdymą, socialinių ir savarankiškumo gebėjimų stiprinimą bei praktinę pagalbą šeimoms. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyva prevencija, kai siekiama sumažinti vėlesnių socialinių problemų riziką.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraišką galima pateikti dviem būdais: pristatyti tiesiogiai arba per pašto pasiuntinių paslaugas į Savivaldybės administracijos priimamąjį adresu Vytauto g. 112, Palanga, arba siųsti elektroniniu paštu savivaldybės nurodytu adresu, laiško temoje įrašant konkurso pavadinimą.

    Jeigu paraiška teikiama paštu ar kurjeriu, svarbi išsiuntimo data, o dokumentai turi būti pasirašyti ranka. Teikiant elektroniniu paštu, siuntimas taip pat turi įvykti ne vėliau kaip iki galutinio termino.

    Konkurso sąlygos, projektų vertinimo ir atskaitomybės reikalavimai nustatyti Palangos miesto savivaldybėje galiojančiame nevyriausybinių organizacijų ir neformalių jaunimo grupių projektų atrankos konkursų organizavimo tvarkos apraše. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto įsivertinti, ar planuojamos veiklos atitinka nurodytas kryptis, ir kruopščiai parengti priedus, kad paraiška atitiktų formalius reikalavimus.

    Šaltiniai:

    https://teisesaktai.palanga.lt/document/52715?version=2

  • Pakruojo vėjo malūnų gelbėtojas: amatininkas Eugenijus Rimdžius prikelia šimtmečių medį

    Pakruojo vėjo malūnų gelbėtojas: amatininkas Eugenijus Rimdžius prikelia šimtmečių medį

    Pakruojo rajone vis dažniau skamba Eugenijaus Rimdžiaus vardas: amatininkas ir menininkas iš medžio kuria skulptūras, lauko baldus bei dekoracijas, tačiau pastaraisiais metais labiausiai išsiskiria vėjo malūnų restauravimo darbais. Jo veikla susieja dvi sritis, kurios regionams tampa vis svarbesnės: paveldo išsaugojimą ir vietos tapatybės stiprinimą per gyvą amatą.

    E. Rimdžiaus rankomis Pakruojo rajone jau restauruotas Stačiūnų vėjo malūnas, o Janelioniuose esantis malūnas buvo konservuotas, kad sustabdytų nykimą ir būtų apsaugotos svarbiausios konstrukcijos. Šiuo metu aktyviai vyksta darbai Sigutėnuose, kur malūnas renovuojamas iš pagrindų, siekiant atkurti jo istorinį vaizdą ir pritaikyti saugiam naudojimui.

    Vėjo malūnų tvarkyba reikalauja ne tik dailidės patirties, bet ir supratimo apie tradicines medines konstrukcijas, drėgmės poveikį, medienos senėjimą bei autentikos išsaugojimą. Praktikoje tai reiškia, kad kiekvienas sprendimas turi derinti du tikslus: konstrukcijų tvirtumą ir istorinio objekto vientisumą, kad atnaujintas malūnas netaptų nauju statiniu, o liktų paveldo liudijimu.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie objektai kaip vėjo malūnai Lietuvos kaimiškose vietovėse yra reti ir pažeidžiami, todėl konservavimas ar restauravimas dažnai tampa lenktynėmis su laiku. Kai pastatas ilgai stovi be priežiūros, didžiausios rizikos kyla dėl supuvusių mazgų, deformacijų ir stogo pratekėjimų, o tai gali lemti ir viso statinio stabilumo praradimą.

    Pakruojo rajono savivaldybė informuodama apie amatininko darbus akcentuoja ir platesnį efektą: atnaujinti, tvarkomi ar bent jau apsaugoti malūnai tampa traukos taškais, didina vietos žinomumą ir kuria prielaidas kultūrinio turizmo maršrutams. Tokie projektai paprastai įgauna didžiausią vertę tada, kai objektas ne tik sutvarkomas, bet ir įtraukiamas į bendruomenės gyvenimą, edukacijas ar lankytojų srautus.

    Kaip rašoma 2026-04-22 paskelbtoje Pakruojo rajono savivaldybės informacijoje, E. Rimdžius yra aktyvus parodų dalyvis, o jo kūryba iš medžio papildo rajono viešąsias erdves. Ši veikla išryškina paprastą, bet svarbią tiesą: medžio amatas gali būti ne tik tradicija, bet ir realus būdas išsaugoti istoriją, kai amatininko kompetencija pritaikoma paveldo gelbėjimui.

    Platesnis kontekstas rodo, kad paveldo objektų priežiūra Lietuvoje vis dažniau siejama su vietos iniciatyvomis ir meistrų kompetencijomis, nes vien institucinių sprendimų nepakanka, jei trūksta žmonių, galinčių praktiškai atkurti sudėtingas konstrukcijas. Todėl tokie amatininkai kaip E. Rimdžius tampa svarbiais grandies dalyviais, kai kalbama apie regionų išskirtinumą ir materialaus paveldo tęstinumą.

    Pakruojo rajone vykstantys darbai taip pat primena, kad restauravimas nėra vien estetika. Tai ilgalaikė investicija į saugumą, ilgaamžiškumą ir istorijos perdavimą, kad vėjo malūnai liktų ne tik nuotraukose, bet ir gyvoje aplinkoje, kurioje galima pamatyti, kaip medinė konstrukcija vėl atgauna savo funkciją ir prasmę.

    „Eugenijus Rimdžius – amatininkas, kurio rankų pagalba prabyla medis, įgyvendinami didžiuliai projektai, puošiamas Pakruojo rajonas ir garsinamas jo vardas visoje šalyje“, – teigiama Pakruojo rajono savivaldybės informacijoje.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad išsamiau apie amatininko kelią, vaikystę, meilę medžiui ir atliktus darbus pasakojama naujienų portale „15min.lt“. Savivaldybės teigimu, būtent malūnų restauravimo kryptis šiandien labiausiai išryškina E. Rimdžiaus vaidmenį išsaugant Pakruojo krašto technikos ir architektūros paveldą.

    Šaltiniai:

    https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/eugenijus-vejo-malunu-gelbetojas-sio-pakruojiecio-rankos-atkuria-simtmeciu-istorija-1630-2666088

  • Rūšiavimo lyga startuoja: Lietuvos penktokai kviečiami varžytis dėl čempionų titulo

    Rūšiavimo lyga startuoja: Lietuvos penktokai kviečiami varžytis dėl čempionų titulo

    Visos Lietuvos penktokai kviečiami jungtis prie respublikinio konkurso Rūšiavimo lyga, kuris skirtas atliekų rūšiavimo žinioms ir praktikai. Iniciatyvos veidu tapo komikas ir laidos Lietuvos tūkstantmečio vaikai vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris žada finaluose palaikyti dalyvių azartą.

    Konkurso organizatorė asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia klasių auklėtojus ir mokytojus suburti septynių mokinių komandas. Dalyvių laukia trijų etapų iššūkis, kuriame svarbūs ne tik teisingi atsakymai, bet ir kūrybiškas požiūris bei komandinė dvasia.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sako Paulius Ambrazevičius.

    Trys etapai ir finalas Vilniuje

    Pirmajame etape komandos turės kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo išsiskiria bendruomenė. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinama bus ne vien forma, bet ir realūs pavyzdžiai, rodantys mokinių įsitraukimą.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje. Joje tikrinamos žinios apie rūšiavimo principus ir kasdienes situacijas, kai tenka greitai nuspręsti, į kurį konteinerį keliauja pakuotė ar kita atlieka.

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į didįjį finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalo metu dalyvių lauks užduotys, kuriose reikės derinti žinias, greitą orientaciją ir komandinį darbą.

    Kodėl tokie konkursai svarbūs

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama pakuočių ir kitų atliekų rūšiavimui, tačiau gyventojų įpročiai vis dar nevienodi, o klaidos rūšiavimo grandinėje mažina perdirbimo efektyvumą. Švietimas mokyklose laikomas vienu tiesiausių būdų formuoti ilgalaikius įpročius, kurie vėliau persikelia ir į šeimų kasdienybę.

    Europos Sąjungoje atliekų politika remiasi atliekų hierarchija, kur prioritetas teikiamas prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Todėl iniciatyvos, kurios skatina ne tik rūšiuoti, bet ir suprasti, kodėl tai daroma, atitinka bendrą kryptį ir padeda praktikoje mažinti mišrių atliekų srautus.

    Prizai ir registracija

    Finalininkų laukia prizai: bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“, taip pat apdovanojimai mokytojams ir papildomos nominacijos. Organizatoriai ragina nedelsti ir registruotis kuo anksčiau, kad komandos spėtų pasiruošti pirmajam etapui.

    Registracijai ir užduočių pateikimui organizatoriai naudoja internetines formas, kurias mokytojams pateikia oficialiuose kvietimuose. Taip pat skelbiama, kad daugiau informacijos apie konkurso eigą ir reikalavimus teikiama organizatorių komunikacijos kanaluose.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32008L0098
    https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/waste
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Waste_statistics

  • Šįvakar Palangoje – nemokamas koncertas: daugiau nei 200 atlikėjų sujungs kartas ir Baltiją

    Šįvakar Palangoje – nemokamas koncertas: daugiau nei 200 atlikėjų sujungs kartas ir Baltiją

    Balandžio 24 dieną 18 valandą Palangos koncertų salėje vyks nemokamas koncertas Iš kartos į kartą – Baltijos kultūros galia. Organizatoriai žada programą, kurioje vienoje scenoje susitiks skirtingos kartos ir skirtingi Lietuvos regionai.

    Renginį rengia Lietuvos kultūros centrų asociacija kartu su Palangos kultūros centru. Koncertas pristatomas kaip tarptautinio projekto Baltijos šalių kultūros centrų tinklas (BNCCA) Kultūros galia baigiamasis akcentas, suburiantis ir svečius iš Latvijos bei Estijos.

    „Tai yra priminimas, kad mūsų stiprybė slypi vienybėje ir kad kultūra yra galingiausias įrankis, jungiantis ne tik skirtingas kartas, bet ir kaimynines valstybes, siekiant bendrų vertybių“, – sakė Palangos kultūros centro direktorė Vita Petrauskienė.

    Koncerte dalyvaus daugiau nei 200 įvairaus amžiaus atlikėjų: nuo darželinukų iki senjorų. Programoje numatyti šokio, folkloro ir tradicinių instrumentų pasirodymai, o didžiausią dalį atlikėjų sudarys Palangos kolektyvai.

    Scenoje pasirodys Palangos lopšelių-darželių „Žilvinas“, „Sigutė“, „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, „Nykštukas“, „Gintarėlis“ šokėjai, Palangos kultūros centro kolektyvai „Bočiai“ ir „Banguolis“, folkloro ansamblio „Mėguva“ instrumentinė grupė bei Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos kanklių ansamblis „Ruzgelė“. Prie jų prisijungs kolektyvai iš Klaipėdos, Kretingos, Tauragės, Šilalės, Kvėdarnos, Laukuvos, Vėžaičių ir Vilniaus, tarp jų ir Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis, choras bei orkestras.

    Organizatorių teigimu, kolektyvai parinkti taip, kad aiškiai atsispindėtų tradicijų perdavimas ir bendruomeniškumas. Baigiamasis projekto etapas sąmoningai rengiamas tuo metu, kai Palangoje vyksta Jurginių festivalis Jurgi, paimk raktus, siekiant svečiams parodyti vieną ryškiausių šalies folkloro renginių.

    Koncertinės programos meninę dalį kūrė Palangos kultūros centro ansamblio „Bočiai“ vadovai: choreografė Eglė Baltriukienė ir instrumentinės grupės vadovas Vytautas Babaliauskas. Renginio idėja akcentuoja ne tik meninę programą, bet ir praktinį tikslą – telkti skirtingas bendruomenes bei skatinti kultūros dalyvavimą.

    Pasak organizatorių, Palanga pasirinkta dėl ilgamečio Palangos kultūros centro aktyvumo Lietuvos kultūros centrų asociacijoje ir infrastruktūros: koncertų salės, kurhauzo ir kurortui būdingos aplinkos. Tokie renginiai, anot projekto rengėjų, prisideda prie Palangos, kaip kultūrinio kurorto, įvaizdžio ir didina miesto tarptautinį matomumą.

    Projektas Kultūros galia siejamas su Baltijos šalių kultūros centrų tinklo plėtra ir institucijų bendradarbiavimu regione. Skelbiama, kad tinklas vienija daugiau nei 1 000 kultūros institucijų, o jo tikslai apima profesinių kompetencijų mainus, bendrą kultūros politikos dialogą ir Baltijos šalių atstovavimą tarptautiniuose kultūros tinkluose.

    Renginį iš dalies finansuoja Palangos miesto savivaldybė. Organizatoriai pabrėžia, kad nemokamas įėjimas yra sąmoningas sprendimas, siekiant sudaryti galimybes koncertą pamatyti kuo platesnei auditorijai.

    Šaltiniai:
    https://lkca.lt/lt/apie-asociacija/
    https://www.palangoskultura.lt/

  • Nemokama RRT paskaita balandžio 23 dieną: kaip naudotis „Eurovaistinės“ paslaugomis internete

    Nemokama RRT paskaita balandžio 23 dieną: kaip naudotis „Eurovaistinės“ paslaugomis internete

    Ryšių reguliavimo tarnybos projektas Nė vienas nėra pamirštas kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie skaitmeninius įgūdžius, kurie kasdienybėje padeda paprasčiau gauti sveikatos ir vaistinės paslaugas. Paskaita vyks 2026 metais balandžio 23 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, trukmė – 1,5 valandos.

    Organizatoriai prašo užsiregistruoti iš anksto ir atidžiai nurodyti el. pašto adresą, kad dalyviai gautų priminimą paskaitos dieną. Paskaita nemokama, taip pat numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Apie ką bus paskaita?

    Paskaitos tema – Skaitmeniniai įgūdžiai patogesniam gyvenimui: „Eurovaistinės“ internete paslaugos nuo konsultacijos iki pristatymo į namus. Pranešimą skaitys „Eurovaistinės“ internete vaistininkė Miglė Kazlauskaitė.

    Lektorė aptars visą naudojimosi paslaugomis kelią – nuo pirmo žingsnio, kai reikalinga profesionali farmacijos specialisto konsultacija, iki prekių užsakymo ir pristatymo į namus. Dėmesys bus skiriamas tam, kaip praktiškai ir saugiai atlikti veiksmus internete, kad procesas būtų aiškus ir patikimas.

    Kokie patogumai aptariami?

    Paskaitoje žadama pristatyti, kaip veikia konsultacijos internetu, išmani paieška ir prekių atranka, kokios yra greito pristatymo galimybės. Taip pat bus aptarti patogumai, skirti sklandžiai apsipirkimo patirčiai, įskaitant saugumo ir aiškios informacijos svarbą.

    Be to, planuojama apžvelgti skiepų ir tyrimų galimybes bei vaistų rezervavimo telefonu paslaugą. Tai aktualu tiems, kurie nori sumažinti laiką eilėse ir paslaugas gauti patogiau, ypač gyvenant toliau nuo didžiųjų miestų ar ribojant keliones.

    Pažymėjimai ir praktinė informacija

    Norintys gauti dalyvavimo pažymėjimą turėtų tai pažymėti registracijos anketoje. Organizatoriai nurodo, kad pažymėjimas bus atsiųstas per dvi savaites.

    Paskaitos metu dalyviai galės prisijungti nuotoliniu būdu, o svarbiausia rekomendacija – pasirūpinti, kad registracijos metu pateiktas el. pašto adresas būtų įrašytas be klaidų. Tai užtikrins, kad priminimas ir kita reikalinga informacija pasieks laiku.

    Šaltiniai:
    https://www.rrt.lt/projektas-ne-vienas-nera-pamirstas/