CP v2

Category: Regionai

  • Ukmergės darželiuose įrengtos DĖK’ui kabyklos: kviečia dalintis tvarkingais vaikų drabužiais

    Ukmergėje šešiuose vaikų lopšeliuose-darželiuose įrengtos DĖK’ui kabyklos, skirtos dalintis nebereikalingais, bet dar kokybiškais ir dėvėti tinkamais vaikų drabužiais. Iniciatyva siekia, kad daiktai būtų panaudojami ilgiau, o šeimos galėtų paprasčiau perduoti išaugtus drabužius tiems, kam jų tuo metu reikia.

    DĖK’ui kabyklos atsirado darželiuose Vaikystė, Saulutė, Žiogelis, Nykštukas, Eglutė ir Buratinas. Bendruomenės raginamos atnešti švarius, tvarkingus, sezonui tinkamus drabužius, o prireikus pasiimti tai, kas gali būti naudinga kasdienybėje.

    Kaip veikia dalijimosi kabykla?

    Tokio tipo dalijimosi sprendimai paprastai remiasi paprasta taisykle: palik tai, ko nebereikia, ir pasiimk tai, kas praverstų. Praktikoje tai padeda mažinti drabužių švaistymą, o tėvams suteikia papildomą būdą taupyti, ypač kai vaikų drabužiai greitai tampa per maži.

    Iniciatyvos sėkmė priklauso nuo pačių bendruomenių įsitraukimo ir aiškių susitarimų: kad drabužiai būtų paliekami tik tinkamos būklės, o kabykla nevirstų nereikalingų daiktų sandėliu. Dažniausiai tokiose erdvėse geriausiai pasiteisina nuolatinė priežiūra ir periodiškas atrinkimas.

    Tvarumo žingsnis darželių bendruomenėms

    Projekto iniciatoriai – džinsų atnaujinimo studija „Denim Diaries“ ir Vilniaus atliekų tvarkymo centras. Pati idėja atliepia platesnę tendenciją: vis daugiau bendruomenių ieško sprendimų, kaip mažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą, ypač ten, kur daiktų apyvarta natūraliai didelė.

    Ukmergės savivaldybė informavo, kad kabyklos kvies darželių bendruomenes dalintis drabužiais, kurie nebereikalingi vienai šeimai, tačiau gali būti vertingi kitai. Tokie projektai dažnai tampa ir praktine edukacija vaikams, kai tvarumas pristatomas per kasdienius, lengvai suprantamus įpročius.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Visagine tęsiamas projektas moterims: kas pasikeis „Naujas gyvenimo žingsnis“ stiprinimo etape 2026 metais

    Visagine tęsiamas projektas moterims: kas pasikeis „Naujas gyvenimo žingsnis“ stiprinimo etape 2026 metais

    Visagino savivaldybėje 2026 metais tęsiamas fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės projektas vyresnio amžiaus moterims „Naujas gyvenimo žingsnis – stiprinimo etapas“. Tai ankstesnio projekto tęsinys, parengtas remiantis pasiektais rezultatais ir pačių dalyvių įvardytais poreikiais.

    Projekto iniciatorė ir vykdytoja Elena Malyavko, o veiklos finansuojamos Visagino savivaldybės biudžeto lėšomis ir vykdytojos nuosavu indėliu. Savivaldybė šiam etapui skiria 1 350 eurų.

    Kuo išsiskiria naujas etapas?

    Šįkart didžiausias dėmesys skiriamas ne dalyvių skaičiui, o kokybei: individualiam pritaikymui, saugiam fiziniam krūviui ir tvarių įpročių formavimui. Tikslas yra ne trumpalaikis aktyvumo „šuolis“, o ilgiau išliekantys pokyčiai kasdienybėje ir geresnė savijauta.

    Numatoma, kad veiklos padės palaikyti fizinę būklę, mažinti judėjimo baimę ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Emocinė gerovė čia vertinama kaip neatskiriama sveikatingumo dalis, todėl greta treniruočių planuojami bendravimo ir patirties dalijimosi susitikimai.

    Dalyvės ir planuojamos veiklos

    2026 metais projekte dalyvaus 30 Visagino savivaldybės moterų, kurios jau buvo įsitraukusios į ankstesnį etapą. Tęstinumas pasirinktas siekiant išlaikyti pasiektą progresą ir mažinti riziką, kad įpročiai nutrūks pasibaigus vienam projekto ciklui.

    Planuojamos reguliarios grupinės treniruotės, individualios fizinio aktyvumo konsultacijos, bendruomeniniai susitikimai ir baigiamoji sveikatingumo veikla. Tokia struktūra leidžia derinti bendrą motyvaciją grupėje su asmeninių poreikių įvertinimu.

    Kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Užsiėmimai vyks Visagino socialinių paslaugų centro patalpose Vilties gatvėje 1 ir kitose projekto veikloms pritaikytose erdvėse. Projektas bus įgyvendinamas nuo 2026 metų balandžio iki gruodžio mėnesio.

    Organizatorių teigimu, ankstesnis etapas parodė, kad nuoseklus darbas su ta pačia grupe duoda apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikę bendruomenę. Visagine susiformavusi aktyvi moterų bendruomenė ne tik tęsia fizinį aktyvumą, bet ir pati inicijuoja prasmingas veiklas bei palaiko viena kitą.

    „Tęstinumas leidžia ne tik pagerinti savijautą, bet ir išlaikyti pokyčius, kurie dažniausiai dingsta, kai veiklos baigiasi“, – sakė projekto vykdytoja Elena Malyavko.

  • Visagino plaukimo centro direktoriaus konkursas: 20 valandų krūvis ir papildomos savivaldybės skatinimo priemonės

    Visagino plaukimo centro direktoriaus konkursas: 20 valandų krūvis ir papildomos savivaldybės skatinimo priemonės

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą Viešosios įstaigos Visagino plaukimo centro direktoriaus pareigoms. Pareigybė įtraukta į 2026 metais patvirtintą trūkstamų specialistų sąrašą, todėl kandidatui gali būti taikomos papildomos pritraukimo priemonės.

    Skelbime nurodoma, kad darbo krūvis siekia 20 valandų per savaitę, o pareiginės algos koeficientų intervalas yra nuo 1,1 iki 3,4. Įstaigos buveinės adresas: Vilties g. 5A, LT-31118 Visaginas.

    Pareigos ir atsakomybės

    Direktorius bus atsakingas už centro strategijos parengimą, veiklos planų įgyvendinimą ir ataskaitų rengimą, taip pat už administracinę, finansinę ir ūkinę veiklą. Tarp užduočių numatytas paslaugų apimčių planavimas, finansinių rezultatų kontrolė, vidaus kontrolės organizavimas ir teisės aktų laikymosi užtikrinimas.

    Skelbime pabrėžiama, kad vadovas priims su personalu susijusius sprendimus: priims ir atleis darbuotojus, nustatys darbo užmokestį, tvirtins pareiginius nuostatus ir sudarys sąlygas kvalifikacijos kėlimui. Taip pat numatyta atsakomybė už viešųjų pirkimų procedūrų organizavimą ir dokumentų teikimą Juridinių asmenų registrui.

    Centro vadovui keliami ir platesni, bendruomeniški tikslai: plaukimo, sporto ir sveikos gyvensenos populiarinimas, vietos bendruomenės stiprinimas bei suplanuotų renginių įgyvendinimas. Atskirai įvardyta atsakomybė už neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą ir lėšų tikslingą panaudojimą.

    Kokie reikalavimai taikomi kandidatams?

    Pretendentas turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą, studijų kryptis turi būti sportas. Reikalaujama bent 1 metų vadovaujamo darbo patirtis, o plaukimo sporto vadybos patirtis įvardijama kaip privalumas.

    Taip pat būtina nepriekaištinga reputacija, gebėjimas dirbti su „Microsoft“ biuro programomis ir teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų įstaigų veiklą, sporto sritį, darbo santykius bei turto valdymą, išmanymas. Kandidatui keliami ir bendrieji vadovo kompetencijų lūkesčiai: derybiniai įgūdžiai, gebėjimas dirbti komandoje, analitinis mąstymas ir sprendimų priėmimas.

    Kas numatyta pritraukimui?

    Kadangi pareigybė įtraukta į trūkstamų specialistų sąrašą, savivaldybė nurodo galimybę taikyti papildomas paskatas. Tarp jų įvardijama metinė piniginė išmoka, būsto nuomos arba kelionės į darbą ir iš darbo kompensavimas, taip pat dalinis studijų ar persikvalifikavimo finansavimas.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai taikomos siekiant padidinti kandidatų ratą ir užtikrinti įstaigų vadovų kaitos stabilumą, ypač kai ieškoma specifinės srities vadovo su viešojo sektoriaus valdymo kompetencijomis. Vadovui tenkanti atsakomybė apima ir paslaugų kokybę, ir finansinę drausmę, todėl konkursuose dažnai vertinamas gebėjimas suderinti sporto srities tikslus su viešosios įstaigos valdymo reikalavimais.

    „Darbuotojui gali būti skiriama metinė piniginė išmoka, kompensuojamos būsto nuomos ar kelionės į (iš) darbo vietą išlaidos, taip pat sudaromos galimybės daliniam studijų ar persikvalifikavimo finansavimui“, – nurodoma konkurso skelbime.

    Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybės ir išsilavinimo dokumentus, gyvenimo aprašymą, užpildytą pretendento anketą ir savo veiklos programą. Dokumentai priimami iki 2026 metais gegužės 15 dienos, o atranka numatyta žodžiu testo forma, tai yra pokalbis.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad esant poreikiui pateikti papildomus dokumentus terminas jau dokumentus pateikusiems pretendentams gali būti pratęstas 5 darbo dienoms. Jei kandidatų neatsiranda arba nė vienas neatitinka reikalavimų, dokumentų priėmimas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų.

  • Visagine šildymo sezonas baigiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Visagine šildymo sezonas baigiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Visagino savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezonas mieste bus nutrauktas 2026 metų balandžio 30 dieną. Toks sprendimas reiškia, kad nuo šios datos centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiams ir daliai įstaigų nebus tiekiama.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai siejama su faktinėmis oro sąlygomis ir vidutine lauko temperatūra, taip pat vertinamas gyventojų ir įstaigų poreikis. Praktiškai tai yra momentas, kai šilumos tiekimas nutraukiamas šilumos punktuose, o pastatų vidaus sistemos pereina į nešildymo režimą.

    Gyventojams tai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas už šilumą už balandį ir nebegaunamą šildymo paslaugą nuo nurodytos datos. Jeigu pavasaris pasitaiko vėsesnis, komforto pojūtis butuose labiausiai priklauso nuo pastato energinio efektyvumo, vėdinimo įpročių ir to, ar laiptinėse bei bendrose erdvėse išlieka pakankama temperatūra.

    Švietimo, sveikatos ir socialinės globos įstaigoms šildymo sezono pabaiga taip pat svarbi dėl vidaus temperatūros režimo užtikrinimo. Jei orai staiga atvėstų, savivaldybės paprastai vertina galimybę koreguoti sprendimus, tačiau konkrečios tvarkos ir terminai priklauso nuo vietinių administracinių sprendimų.

    Visagino savivaldybė gyventojams primena, kad pasibaigus šildymo sezonui verta atkreipti dėmesį į namų ūkio įpročius: mažiau vėdinti patalpas ilgai laikant pravirus langus, o rinktis trumpą intensyvų vėdinimą, taip pat stebėti, ar bute nėra perteklinės drėgmės. Tai aktualu pereinamuoju laikotarpiu, kai šiluma jau nebetiekiama, bet orai dar gali būti permainingi.

  • Visagino ralis oficialiai atidarytas: startas gegužės 2 dieną, organizatoriai primena dėl saugumo

    Visagino ralis oficialiai atidarytas: startas gegužės 2 dieną, organizatoriai primena dėl saugumo

    Visagine ketvirtadienį oficialiai atidarytas „Rally Visaginas 2026“ – vienas ryškesnių šiltojo sezono automobilių sporto renginių regione. Miestas renginį pasitiko vasarišku oru, gausiu dalyvių ir žiūrovų srautu bei Draugystės stadione tvyrojusiu šurmuliu.

    Atidarymo metu Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas pabrėžė, kad svarbiausias renginio prioritetas yra visų saugumas. Jis taip pat pasveikino pagrindinį ralio organizatorių, Visagino automobilių klubo prezidentą Tadą Balaišį šeimoje susilaukus dukros.

    Kur ir kada vyks startas?

    Organizatoriai primena, kad pagrindiniai ralio veiksmai tęsis gegužės 2 dieną Draugystės stadione. Skelbiama, jog 18 valandą startuos pirmasis automobilis tramplyno ruože, o 20.30 valandą planuojama apdovanojimų ceremonija.

    Renginio programa sudėliota taip, kad žiūrovai galėtų patogiai stebėti startus ir finišus, tačiau raginama atvykti anksčiau ir įvertinti galimus eismo ribojimus. Dėl didesnio žmonių srauto gali formuotis spūstys, todėl keliones patariama susiplanuoti iš anksto.

    Eismo ribojimai ir žiūrovų saugumas

    Ralio metu Visagine galioja laikini eismo ribojimai, todėl vairuotojai ir gyventojai kviečiami sekti savivaldybės bei organizatorių pranešimus. Taip pat primenama, kad varžybas būtina stebėti tik tam skirtose vietose, laikantis aptvėrimų ir apsaugos darbuotojų nurodymų.

    Automobilių sporto renginiuose saugumas tampa esmine sąlyga, nes dideli greičiai ir ribotas matomumas kai kuriuose ruožuose reikalauja disciplinos iš visų – tiek dalyvių, tiek žiūrovų. Organizatoriai ragina neiti į trasą, nestovėti posūkių išorinėse zonose ir nebandyti priartėti prie automobilio judėjimo trajektorijos.

    Kas prisideda prie ralio Visagine?

    „Rally Visaginas 2026“ įgyvendinamas kartu su partneriais ir rėmėjais, tarp kurių – Visagino savivaldybė bei automobilių sporto bendruomenėje žinomi vardai. Tarp jų minimi „Samsonas Motorsport“, UAB „Visweld“, CRAMO, UAB „Enforus“, Lietuvos automobilių sporto federacija, „Ravenol“ ir „Dacia“.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokio masto varžyboms būtinas platus bendradarbiavimas, apimantis infrastruktūrą, saugumo sprendimus, techninį aptarnavimą ir informavimą. Tikimasi, kad ralis į Visaginą pritrauks ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų miestų.

  • Vilnius pradeda jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams: kviečia ekspertus ir organizacijas prisidėti

    Vilniaus jaunimo politikos centras pradeda rengti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams ir kviečia prisidėti akademinę bendruomenę, tyrėjus, ekspertus bei su jaunimu dirbančias organizacijas. Strategija bus rengiama remiantis duomenimis ir praktinėmis įžvalgomis, kad numatomos priemonės atlieptų realius jaunų žmonių poreikius.

    Kaip atspirties taškas bus naudojama šiuo metu galiojanti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategija, patvirtinta 2023 metais. Naujojo dokumento rengėjai pabrėžia, kad etapų planas gali būti tikslinamas pagal įsitraukusių partnerių pasiūlymus ir paties proceso eigą.

    Ko sieks nauja strategija?

    Numatoma, kad strategijoje dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių užimtumui, savanorystei, savarankiškumo ugdymui ir įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Taip pat akcentuojamos sritys, kurios pastaraisiais metais savivaldybėms tapo ypač aktualios: psichikos sveikata, kūrybiškumo skatinimas, verslumo gebėjimai ir patrauklios sąlygos jaunimui gyventi mieste.

    Strategija bus kuriama pasitelkiant fokus grupių diskusijas ir remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais. Vilniaus jaunimo politikos centras nurodo, kad bus naudojamos jaunimo politikos kokybės vertinimo ir jaunimo situacijos identifikavimo įžvalgos, jų išvados ir rekomendacijos.

    Kaip bus įtraukti partneriai?

    Rengimo procese ketinama telkti nevyriausybines organizacijas, su jaunimu dirbančius specialistus, universitetų atstovus ir kitus suinteresuotus partnerius. Iš potencialių bendradarbių laukiama informacijos, ar jie matytų galimybę įsitraukti į strategijos rengimą ir kokia forma tai galėtų vykti.

    Taip pat prašoma įvardyti, kokios bendradarbiavimo formos būtų aktualiausios, kokios galimos įgyvendinimo sąlygos ir preliminarūs kaštai. Atskirai keliama galimybė prisidėti ir prie tolesnio strategijos įgyvendinimo 2027 metais, kad dokumentas neliktų vien planavimo priemone.

    Kur kreiptis norint prisidėti?

    Dėl bendradarbiavimo kviečiama kreiptis į Rusnę Satkauskaitę. Nurodomi kontaktai: el. paštas mokymai@vjpc.lt, telefonas +370 640 23510, adresas Vilniaus g. 22-3, LT-01402, Vilnius.

    Vilniaus jaunimo politikos centras pabrėžia, kad platesnis įsitraukimas gali padėti parengti kokybišką, duomenimis grįstą ir jaunų žmonių kasdienybę realiai atliepiančią strategiją. Tikimasi, kad partnerystės leis tiksliau identifikuoti prioritetus ir pasirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą mieste.

  • „Vilniaus dienos 2026“ startuoja: atverta dalyvių registracija, aiškėja pagrindinės festivalio erdvės

    Prasidėjo paraiškų teikimas

    Festivalio „Vilniaus dienos 2026“ organizatoriai paskelbė dalyvių registracijos pradžią ir kviečia prisijungti prie kitų metų miesto šventės programos. Paraiškas kviečiami teikti kūrėjai, atlikėjai, verslai, amatininkai, ūkininkai bei įvairios organizacijos.

    Organizatorių teigimu, registracija vyksta iki gegužės 31 dienos, o paraiškos teikiamos oficialioje festivalio interneto svetainėje. Atrankos ir programos sudarymo eiga turėtų paaiškėti artėjant renginio datai, kai bus dėliojamas galutinis veiklų ir pasirodymų žemėlapis.

    Rugsėjį – trys dienos renginių

    „Vilniaus dienos“ numatytos rugsėjo 4–6 dienomis, o renginiai bus nemokami ir atviri visiems. Šventė kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių vilniečių ir miesto svečių, todėl dalyvių įvairovė tampa vienu svarbiausių programos kokybės kriterijų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalio idėja apima plačią kūrybinių veiklų amplitudę: nuo muzikos ir scenos menų iki literatūros, dizaino, gastronomijos bei sporto iniciatyvų. Dėl tokio formato programa paprastai išsiplečia į daugybę skirtingų patirčių, orientuotų į įvairias auditorijas.

    Kur vyks šventė?

    Šventės renginiai tradiciškai planuojami pagrindinėse Vilniaus miesto erdvėse: Katedros aikštėje, Gedimino prospekte, Vinco Kudirkos aikštėje, Lukiškių aikštėje, Baltojo tilto prieigose ir Neries krantinėje. Kelias dienas šios vietos tampa atvira susitikimų, kultūros ir bendruomeninių iniciatyvų platforma.

    Organizatoriai akcentuoja, kad centrinės miesto erdvės leidžia sukurti lengvai pasiekiamą programą ir natūraliai paskirstyti srautus, kai vienu metu vyksta keli renginiai. Toks išdėstymas taip pat sudaro sąlygas įtraukti skirtingas veiklas, derinant sceninius pasirodymus, muges ir bendruomeninius projektus.

    „Kviečiame ne tik dalyvauti, bet ir aktyviai kurti festivalio turinį, formuojantį Vilniaus kultūrinį pulsą. Dabar yra geriausias metas tapti šio pokyčio dalimi ir kartu sukurti įsimintiną miesto šventę“, – sako festivalio organizatoriai.

    Taip pat pranešama, kad registracija į Vilniaus sporto festivalį ir į Knygų aikštę bus skelbiama atskirai nuo birželio 1 dienos. Festivalį organizuoja Vilniaus kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė, o papildoma informacija teikiama elektroniniu paštu.

  • Vilniaus rajone aptarta Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva: kada startuos mobilios klinikos

    Vilniaus rajone aptarta Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva: kada startuos mobilios klinikos

    Vilniaus rajono savivaldybėje balandžio 30 dieną lankėsi projekto Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva partneriai iš Olštyno. Susitikime aptartas projekto įgyvendinimo progresas, artimiausi darbai ir planuojamas mobilių sveikatos priežiūros paslaugų startas.

    Į Vilniaus rajoną atvyko Varmijos ir Mozūrų plaučių ligų centro Olštyne atstovai, dalyvaujant savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono poliklinikos komandai. Savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė rajono situaciją, vykdomus sveikatos ir sporto projektus bei išryškino pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės.

    „Matome aiškią šios partnerystės naudą – ji prisideda prie geresnių sprendimų sveikatos srityje ir kuria apčiuopiamą naudą tiek Vilniaus rajono, tiek Olštyno gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Pasak savivaldybės, projektas laikomas vienu iš praktinių žingsnių, skirtų gerinti paslaugų prieinamumą, kai pacientams sudėtinga nuvykti į gydymo įstaigas dėl atstumo, amžiaus, judėjimo ar viešojo transporto trūkumo. Mobilios klinikos leidžia dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų perkelti arčiau gyvenamosios vietos, o tai ypač aktualu priemiestinėms ir kaimiškoms teritorijoms.

    Vizito metu taip pat aptarta, kaip bus organizuojamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir keitimasis praktika. Tokie Interreg projektai paprastai orientuoti į pasienio regionų paslaugų kokybės suvienodinimą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir praktinių sprendimų diegimą, kurie būtų pritaikomi abiejose šalyse.

    Kas numatyta projekte?

    Projektas Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą. Skelbiama, kad jo tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, stiprinant Lietuvos ir Lenkijos institucijų partnerystę.

    Numatoma, kad Lietuvoje bus įsigytos dvi mobilios klinikos, skirtos šeimos gydytojų ir odontologijos paslaugoms teikti Vilniaus rajone. Lenkijoje planuojama įsigyti mobilią kliniką plaučių ligų patikroms, o sukaupta patirtis ir veiklos modeliai bus derinami tarp abiejų partnerių.

    Kam labiausiai pravers mobilios paslaugos?

    Mobilių klinikų modelis dažniausiai orientuotas į žmones, kurie dėl objektyvių priežasčių rečiau pasiekia įprastas gydymo įstaigas: vyresnio amžiaus gyventojus, žmones su negalia, taip pat šeimas, gyvenančias teritorijose, kur sveikatos paslaugų tinklas retesnis. Tokiose vietovėse ypač svarbios profilaktinės apžiūros, ankstyvas rizikų įvertinimas ir reguliarus kontaktas su pirminės grandies specialistais.

    Projekto dalyviai pabrėžia, kad mobilios paslaugos nėra pilnas poliklinikos pakaitalas, tačiau jos gali sumažinti eiles, sutrumpinti kelią iki gydytojo ir paskatinti žmones kreiptis anksčiau. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių laiku atlikti pirminius patikrinimus, konsultacijas ar būtiniausias odontologines procedūras.

    Kokie artimiausi žingsniai?

    Skelbiama, kad balandžio 29 dieną vyko mokymai, skirti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijoms stiprinti ir projekto veikloms koordinuoti. Tokie mokymai paprastai apima pacientų srautų planavimą, paslaugų teikimo mobilioje aplinkoje organizavimą, duomenų apsaugos ir kokybės standartų laikymąsi.

    Toliau bus derinami praktiniai sprendimai, susiję su maršrutais, paslaugų apimtimi ir suderinamumu su esama Vilniaus rajono poliklinikos infrastruktūra. Savivaldybė akcentuoja, kad dėmesys bus skiriamas būtent atokesnių vietovių gyventojų poreikiams.

    Nuotr. Vilniaus rajono poliklinika

  • Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną svarstė kelių infrastruktūros klausimus: Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymą, tvarkos aprašo pakeitimus ir 2026–2028 metų darbų prioritetus. Tarybos sprendimai apima tiek lėšų dalybų principus, tiek aiškesnį strateginių objektų eiliškumą.

    KPPP lėšos savivaldybėms yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių planuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontą, rekonstrukciją, naują tiesimą ir eismo saugos sprendimus. Praktikoje tokios programos ypač reikšmingos rajonams, kuriuose kelių tinklas platus, o gyvenviečių išsidėstymas netolygus.

    KPPP lėšų dalybos: kas keičiasi

    Taryba pritarė KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklo plėtrai bei priežiūrai, tvarkos aprašo pakeitimams. Savivaldybė nurodo, kad aprašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2025 metais sausio 17 dieną.

    Esminė naujovė yra papildytas paskirstymo kriterijus: 20 proc. programos lėšų numatyta paskirstyti visoms seniūnijoms po lygiai. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip bandymas sumažinti atotrūkį tarp didesnių ir mažesnių seniūnijų, kai vien gyventojų skaičius ar kelių ilgis ne visuomet atspindi minimalų būtinybės lygį.

    Kita 20 proc. dalis, kaip ir anksčiau, skiriama strategiškai svarbiems savivaldybės objektams ir jau pradėtiems projektams užbaigti. Likę 60 proc. tenka seniūnijoms pagal nustatytą formulę, kuri apjungia gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių ilgį.

    Kiek lėšų numatyta 2026 metams

    Pagal patvirtintą paskirstymą 2026 metais vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrai, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms numatyta 7 485 eurai. Šios lėšos paskirstytos 23 Vilniaus rajono seniūnijoms.

    Sprendimuose taip pat įtvirtinta, kad dalis lėšų apskaičiuojama atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, o kita dalis siejama su seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgiu. Savivaldybės praktikoje toks modelis leidžia subalansuoti poreikius tarp tankiau apgyvendintų teritorijų ir tų vietovių, kur didžiausias iššūkis yra ilgas kelių tinklas.

    2026–2028 metų prioritetai keliams ir gatvėms

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų vietinės reikšmės kelių ir gatvių strateginių objektų prioritetinės eilės sąrašą, kuriame numatytas darbų eiliškumas 2026 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad šis sąrašas kasmet peržiūrimas, tikslinamas ir iš naujo tvirtinamas taryboje.

    Taip pat patvirtinta 2026–2028 metų remontuotinų, rekonstruojamų ir naujai tiesiamų objektų prioritetinė eilė visose 23 seniūnijose. Savivaldybės teigimu, sąrašas sudarytas pagal seniūnaičių išplėstinių sueigų protokolus, tarybos narių pasiūlymus, galiojantį tvarkos aprašą ir ankstesnį 2025–2027 metų kelių darbų planą.

    Tokiu planavimo principu siekiama sudaryti aiškų darbų eiliškumą, lengviau prognozuoti lėšų poreikį ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo, kokie infrastruktūros projektai planuojami konkrečiose teritorijose. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelių darbų sezonas trumpas, o projektų apimtys konkuruoja dėl to paties finansavimo lango.

    Gyventojams, norintiems sekti sprendimų priėmimą, savivaldybė primena, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai ir peržiūrėti įrašus. Skelbiama, kad transliacijos verčiamos į gestų kalbą, o taip pat viešinami komitetų posėdžių įrašai.