CP v2

Category: Regionai

  • Mažeikių „Bočiai“ Motinos dienai skyrė šventinę popietę: dainos, šokiai ir svečių kolektyvai

    Mažeikiuose Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrija sukvietė narius ir svečius į Motinos dienai skirtą šventinę popietę Tau, mamyte, gražiausios dainos. Renginys vyko Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje, kur netrūko sveikinimų, dainų ir šokių.

    Renginio dalyves Motinos dienos proga pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė. Šventinės popietės dalyviams gražios šventės linkėjo ir „Bočių“ Mažeikių bendrijos pirmininkė Marta Jašmontienė.

    Koncertinę programą klausytojams dovanojo Mažeikių „Bočių“ mišrus vokalinis ansamblis ir armonikierių ansamblis Grok, armonika. Į renginį atvyko ir svečių kolektyvai, kurie papildė programą savo repertuaru.

    Scenoje pasirodė Kelmės „Bočių“ kapela „Naktigonė“, Viekšnių kultūros centro mišrus ansamblis „Vinkšna“, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos ansamblis „Albatrosas“ ir Akmenės „Bočių“ ansamblis. Šventinę nuotaiką sustiprino ir Mažeikių moksleivių namų šokėjos.

    Motinos diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl tokie bendruomeniniai susibūrimai tampa proga ne tik pasveikinti mamas, bet ir sutelkti skirtingų kartų žmones. Kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų renginiai regionuose vis dažniau orientuojami į jaukų bendrystės formatą, kuriame svarbūs ir svečių pasirodymai, ir gyvas bendravimas.

  • Reivyčių seniūnijos Leckavos seniūnaitis Rimas Šetkus sulaukė Vidaus reikalų ministerijos padėkos

    Kaune surengta Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų ir seniūnaičių išplėstinė sueiga, skirta pilietinio įsitraukimo stiprinimui. Mokymų ir diskusijų tema buvo demokratinio dalyvavimo stiprinimas vietos bendruomenėse, aptariant iššūkius, sprendimus ir gerąją praktiką.

    Renginyje dalyvavo ir Mažeikių rajono atstovas – Reivyčių seniūnijos Leckavos seniūnaitis Rimas Šetkus. Jam įteikta Vidaus reikalų ministerijos padėka už ilgametę ir aktyvią bendruomeninę veiklą.

    Bendruomenių vaidmuo savivaldoje

    Sueigoje akcentuota, kad seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos yra arčiausiai gyventojų esanti savivaldos grandis, todėl jų įžvalgos dažnai padeda tiksliau identifikuoti realius vietos poreikius. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip bendruomenės gali turėti apčiuopiamesnę įtaką sprendimų priėmimui ir kaip užtikrinti nuolatinį dialogą su savivaldybėmis.

    Taip pat aptarta, jog pasitikėjimą ir įsitraukimą stiprina aiškios taisyklės, atviras informavimas bei grįžtamasis ryšys, kai bendruomenėms paaiškinama, kodėl vieni ar kiti sprendimai priimami. Praktiniai pavyzdžiai renginyje padėjo įvardyti, kas veikia skirtingose savivaldybėse ir kokias priemones galima pritaikyti plačiau.

    Jaunimo įtraukimas ir bendradarbiavimas

    Renginio metu pabrėžta jaunimo įtraukimo svarba, nes nuo to priklauso bendruomenių tęstinumas ir vietos iniciatyvų gyvybingumas. Kalbėta apie būdus, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų svarstymą ir praktinius darbus, kad dalyvavimas nebūtų tik formalus.

    Lietuvoje veikia 3 202 seniūnaitijos ir 2 072 bendruomeninės organizacijos, todėl bendradarbiavimo modelių stiprinimas išlieka aktualus visoje šalyje. Sueigoje dalytasi patirtimis, kaip derinti bendruomenių idėjas su savivaldos planavimu ir kaip sutelkti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Informacija parengta pagal Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pateiktus duomenis.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.

  • Europos egzaminas 2026: per 10 minučių pasitikrinkite ES žinias ir dalyvaukite prizų loterijoje

    Gegužės 8 dieną prasideda Europos egzaminas 2026 – jau 17-ąjį kartą organizuojamas žinių testas, kviečiantis prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Organizatoriai ragina išbandyti jėgas internetu ir pasitikrinti, kiek išmanote apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą bus galima spręsti nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos specialioje interneto platformoje. Dalyviams pateikiama 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, todėl visas testas trunka apie 10 minučių.

    Kaip vyksta Europos egzaminas?

    Europos egzaminas sudarytas taip, kad būtų aiškus ir patogus įvairaus amžiaus dalyviams: klausimai sprendžiami internetu, o rezultatas paaiškėja iškart po užduoties. Tokia forma leidžia lengvai įsitraukti net ir tiems, kurie nori tik greitai pasitikrinti žinias be ilgo pasiruošimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas yra ne tik varžybos, bet ir mokymosi priemonė: klausimai dažnai apima temas nuo ES institucijų veikimo iki piliečių teisių, bendrosios rinkos ar euro zonos pagrindų. Tai aktualu ir moksleiviams, kuriems svarbi pilietinio ugdymo dalis, ir dirbantiems žmonėms, kasdien susiduriantiems su ES sprendimų pasekmėmis.

    Mokytojams ir organizacijoms – atskiri iššūkiai

    Šiais metais mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir suburti savo bendruomenes dalyvauti kartu. Tai suteikia galimybę egzaminą integruoti į pamokas ar mokyklos iniciatyvas, o dalyviams – spręsti testą koordinuotai, vienu metu ar per sutartą veiklą.

    Taip pat parengtas specialus iššūkis organizacijoms, kurios nori įtraukti darbuotojus ar narius į trumpą žinių patikrinimą. Tokios iniciatyvos dažnai pasiteisina kaip vidinės komunikacijos ir bendruomeniškumo stiprinimo priemonė, ypač kai kalbama apie pilietiškumą ir informuotumą.

    Prizai ir pasiruošimas testui

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių, taip pat 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla. Tokia sistema skatina dalyvauti ne tik siekiant aukšto rezultato, bet ir dėl galimybės laimėti vien už įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti egzaminui kviečiami išspręsti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su egzamino šaltiniais, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje, kelyje Imbradas–Kamšos kaimas, atnaujintas svarbus sakralinis kelio ženklas – vietoje sunykusio koplytstulpio pastatytas naujas. Jis žymi kryptį į Švč. Mergelės Marijos koplyčią ir vietos gyventojų Šventa vieta vadinamą vietovę, o kartu tęsia mažosios sakralinės architektūros tradiciją.

    Senasis koplytstulpis šioje vietoje stovėjo nuo 2000 metų. Jį buvo sukūręs meistras Jonas Tvardauskas, o pastatymu rūpinosi kunigas Remigijus Kavaliauskas, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius medieną smarkiai paveikė aplinkos sąlygos.

    Apžiūrėjus statinį paaiškėjo, kad puvinys pažeidė ne tik apatinę dalį, bet ir visą konstrukciją, todėl koplytstulpis tapo pavojingai pasviręs. Dėl šios priežasties nuspręsta nebetaisyti atskirų fragmentų, o ruoštis naujo kūrinio atsiradimui.

    Naujas koplytstulpis su pagarba senajam

    Naujojo koplytstulpio kūrimui pakviestas meistras Saulius Savickas, parinkta ir įsigyta tinkama mediena. Zarasų rajono savivaldybės vadovų sprendimu lėšos darbams buvo numatytos Imbrado seniūnijos 2026 metų veiklos plane.

    Meistrui iškeltas aiškus tikslas – pagaminti pakankamai tikslią senojo koplytstulpio kopiją, išlaikant svarbiausius elementus, tačiau paliekant vietos ir autoriaus kūrybiniam matymui. Darbai pradėti prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, o ąžuolinis rąstas netrukus įgavo būsimo koplytstulpio formas.

    Naujajame kūrinyje beveik nepakitusi atkurta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Nukryžiuotojo, dar vadinamo Kančios, skulptūroje atlikti koregavimai: kryžiaus skersinis tapo ilgesnis ir proporcingesnis, o pati figūra – didesnė, kad darniau įsilietų į bendrą kompoziciją.

    Pasitelkiant buvusio ąžuolo šaką suformuotas naujas simbolis – balandis, siejamas su Šventąja Dvasia. Šis akcentas taip pat suvokiamas kaip krypties nuoroda keliaujantiesiems į Šventą vietą.

    Dedikacija ir baigiamieji darbai

    Koplytstulpio apačioje iškaltas senasis užrašas Mergelių Mergele, melski už mus ir nurodyti pastatymo metai. Kunigo Vytauto Dagelio siūlymu koplytstulpis dedikuotas Panevėžio vyskupijos 100 metų jubiliejui, todėl atsirado papildomas dedikacinis įrašas.

    Meistras naujajam darbui turėjo storesnį ąžuolo rąstą nei ankstesnio koplytstulpio atveju, todėl galėjo įkomponuoti daugiau detalių. Kartu pasikeitė ir bendras vaizdas: vietoje anksčiau dominavusios raudonai rudos spalvos pasirinkta natūrali šviesaus ąžuolo spalva, išryškinanti medžio faktūrą.

    Pagrindiniai montavimo ir betonavimo darbai atlikti 2026 metų balandžio 25 dieną. Kurį laiką statinys dar bus sutvirtintas laikinomis atramomis, kol galutinai sukietės betonas ir sumažės pavasario vėjų poveikio rizika.

    Artimiausiu metu planuojama sutvarkyti aplinką ir įrengti nedidelius gėlynus. Taip pat koplytstulpiui dar neuždėta metalinė saulutė, tačiau ji jau restauruota ir netrukus turėtų papuošti naująjį statinį.

    Numatoma, kad tinkamu metu Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapija ir jos administratorius kunigas Vytautas Dagelis organizuos koplytstulpio pašventinimo apeigas. Seniūnija pabrėžia, kad šis objektas yra ne tik religinis simbolis, bet ir bendruomenės atminties, rūpesčio bei vietos meistrystės ženklas.

  • Zarasų rajono taryba renkasi į posėdį: kokie sprendimai bus priimti 39-ajame posėdyje balandžio 30 dieną

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu

    Zarasų rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną rengia 39-ąjį posėdį, kurį gyventojai gali stebėti tiesiogiai internetu. Tokia transliacijų praktika pastaraisiais metais tapo įprasta daugelyje savivaldybių, siekiant didesnio atvirumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Nuotolinė transliacija leidžia patogiau sekti sprendimus ir tiems, kurie negali atvykti į posėdžių salę. Kartu tai suteikia daugiau galimybių žurnalistams ir bendruomenėms operatyviai įvertinti darbotvarkės klausimus.

    Ką paprastai sprendžia taryba?

    Savivaldybės tarybos posėdžiuose dažniausiai svarstomi biudžeto pakeitimai, vietinių rinkliavų ir mokesčių klausimai, investicinių projektų tvirtinimas, turto valdymas bei viešųjų paslaugų organizavimas. Taip pat sprendžiami socialinės paramos, švietimo tinklo, kelių ir infrastruktūros, aplinkos tvarkymo, kultūros ir sporto finansavimo klausimai.

    Tokie sprendimai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui rajone, nes nuo jų priklauso, kaip planuojamos lėšos, kokie projektai prioritetizuojami ir kaip greitai įgyvendinami vietos bendruomenei svarbūs darbai.

    Kaip gyventojai gali sekti ir įsitraukti?

    Posėdžio transliacija internetu leidžia gyventojams realiu laiku matyti diskusijas ir balsavimus. Praktikoje tai padeda geriau suprasti, kaip formuojami sprendimai, ir kelia didesnius lūkesčius dėl argumentuotos politikos vietos lygiu.

    Norintiems aktyviau įsitraukti svarbu sekti darbotvarkę ir sprendimų projektus, kurie paprastai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Taip pat aktualu stebėti, kaip po posėdžio įgyvendinami priimti sprendimai ir kokie terminai numatomi administracijai.

    Didėjant viešumui, savivaldybėms tenka daugiau dėmesio skirti ir informacijos pateikimo kokybei, aiškiai paaiškinti sprendimų motyvus bei numatomą poveikį gyventojams. Tai ypač svarbu klausimais, susijusiais su biudžetu ir viešaisiais pirkimais.

  • Pratybos „Geležinis Vilkas 2026“: kur ir kada vyks, ką gyventojams svarbu žinoti iš anksto

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, taip pat pratybų veiksmai vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybės vietose.

    Pratybų metu bus matomas intensyvesnis karių ir karinės technikos judėjimas, keliuose gali pasitaikyti karinio transporto kolonų. Taip pat planuojami karių ir technikos susitelkimo rajonai, o pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

    Numatoma, kad pratybų laikotarpiu skraidys karinių oro pajėgų sraigtasparniai, todėl kai kuriose teritorijose gali būti girdimas didesnis triukšmas. Tokie skrydžiai yra įprasta pratybų dalis, skirta treniruoti žvalgybos, perdislokavimo ir paramos užduotis.

    Organizatorių teigimu, civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma, tačiau gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus laikinuosius nepatogumus. Pastebėjus karinės technikos judėjimą, patariama laikytis kelių eismo taisyklių, nebandyti įsiterpti į kolonas ir laikytis saugaus atstumo.

    „Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma“, – nurodo pratybų organizatoriai.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.

  • Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija ketvirtus metus iš eilės įgyvendins „Biržų rajono savivaldybės Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą“. Šiemet į programą kviečiami registruotis tiek jauni žmonės, tiek darbdaviai, norintys vasarai pasiūlyti pirmąsias darbo patirtis.

    Registracija į programą vyksta iki birželio 5 dienos. Savivaldybė akcentuoja, kad vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti raginami neatidėlioti sprendimo.

    Kam skirta programa?

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Biržų rajono savivaldybėje ir mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Taip pat gali dalyvauti jaunuoliai, besimokantys pagal socialinių įgūdžių programas.

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis yra nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas ir padėti sklandžiau integruotis į darbo rinką.

    Kokia parama numatyta darbdaviams?

    Darbdaviams, registruotiems ir veiklą vykdantiems Biržų rajone, už vieną mėnesį išdirbtą pilną etatą bus kompensuojama 400 eurų, jei įdarbinamas programos reikalavimus atitinkantis jaunuolis. Jeigu jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Pažymima, kad nebus kompensuojamos išlaidos, susijusios su viršvalandžiais, atostoginiais, nedarbingumo išmokomis, kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, taip pat darbu savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Tai reiškia, kad darbdaviams svarbu iš anksto įsivertinti darbo grafiką ir planuojamas sąnaudas.

    Dalyvauti programoje gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Biržų rajono savivaldybėje, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai bei individualios veiklos vykdytojai. Savivaldybė tikisi, kad įsitraukimas padės jaunuoliams įgyti darbinių įgūdžių ir susipažinti su realiais darbdavių lūkesčiais.

    Su programos įgyvendinimu susijusiais klausimais gyventojai gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę V. Strelcovą. Registracijos dokumentai ir programos finansavimo tvarkos aprašas skelbiami oficialiuose savivaldybės ir teisės aktų informacijos kanaluose.

  • Birštono merės sveikinimas Motinos dienai: padėka mamoms, močiutėms ir globėjoms visoje savivaldybėje

    Artėjant Motinos dienai Birštono savivaldybės merė kreipėsi į mamas, močiutes ir globėjas, pabrėždama jų kasdienio rūpesčio, kantrybės ir meilės svarbą šeimoms bei bendruomenei. Tokie sveikinimai savivaldybėse tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kokią didelę emocinę ir socialinę atramą kuria artimiausi žmonės.

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl šiuo laikotarpiu daugėja bendruomeninių iniciatyvų, koncertų ir renginių, skirtų šeimoms. Savivaldybių vadovų žinutės dažnai akcentuoja ne vien biologines mamas, bet ir močiutes bei globėjas, kurios neretai prisideda prie vaikų auginimo ir kasdienės gerovės.

    Pastaraisiais metais viešosios įstaigos ir savivaldybės vis daugiau dėmesio skiria globos temai, kviesdamos bendruomenes pastebėti globėjų vaidmenį. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikų emocinį saugumą, stabilumą ir ryšį su suaugusiaisiais, kurie prisiima atsakomybę auginti ir lydėti vaiką.

    Birštono savivaldybės sveikinimas Motinos dienos proga yra simbolinis priminimas apie bendruomenės dėkingumą ir pagarbą tiems, kurie kasdien rūpinasi vaikais ir šeima. Tokios progos taip pat skatina prisiminti artimuosius, skirti laiko padėkai ir stiprinti tarpusavio ryšius.