CP v2

Category: Regionai

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Kaune pastatė netikėtą Kauno pilies maketą: pamatysite, ko istorija jau nebegrąžins

    Kauno viešosiose erdvėse atsirado naujas kūrinys, leidžiantis kitaip pažvelgti į vieną svarbiausių miesto simbolių. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurta skulptūrinė kompozicija sumažintu masteliu atkuria Kauno pilį, kaip ji galėjo atrodyti XV amžiuje.

    Pasak kūrėjų, maketas skirtas ne tik estetikai, bet ir istoriniam pasakojimui: šiandien prie pilies matomi fragmentai ne visada leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie visą tvirtovės apimtį. Todėl kompozicija parodo ir tai, kas per šimtmečius sunyko ar buvo prarasta, o lankytojui suteikia galimybę vienu žvilgsniu aprėpti visumą.

    Makete pabrėžiama Kauno pilies reikšmė Lietuvos gynybinių pilių sistemoje ir jos vaidmuo miesto raidoje. Į kompoziciją įtraukiami ir kiti istoriniai akcentai, susiejantys Kauną su Vytauto Didžiojo laikotarpio tvirtovių tradicija.

    „Istorinius objektus dažnai pažįstame tik iš atskirų išlikusių fragmentų, todėl ne visada lengva įsivaizduoti jų visumą. Šiuo darbu norėjosi parodyti, kaip Kauno pilis atrodė Vytauto Didžiojo laikais“, – sakė skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas.

    Kompozicija pritaikyta ir taktiliniam pažinimui: ją galima liesti, todėl daugiau galimybių atsiveria regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi Europos miestuose, siekiant, kad kultūros paveldas būtų suprantamas ne tik per tekstą ar vaizdą, bet ir per pojūčius.

    Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie objektai padeda istoriją perkelti iš archyvų į kasdienę miesto patirtį. Idėja paprasta: ne vien informacinė lentelė, o aiškus, lengvai „perskaitomas“ vaizdas, kuris tampa patogia priemone ir edukacijoms, ir ekskursijoms.

    „Kauno pilį žino kiekvienas, tačiau šiandien matome tik dalį to, kas čia stovėjo prieš šimtmečius. Šis maketas leidžia pamatyti pilį kaip visumą ir geriau suprasti jos mastą bei reikšmę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno pilies maketas tęsia autoriaus darbų seriją, skirtą neišlikusiems miesto objektams ir jų atminčiai. Anksčiau Kaune jau atsirado keli bronziniai istorinių pastatų ir vietų miniatiūriniai įamžinimai, įkurdinti skirtingose miesto erdvėse, kad istorija būtų pasiekiama ne vien muziejuose, bet ir kasdieniuose maršrutuose.

    Miesto programa, kurios rėmuose įgyvendinami tokie kūriniai, išlieka atvira naujoms idėjoms. Kūrėjai kviečiami siūlyti darbus, galinčius papildyti Kauno viešąsias erdves ir sustiprinti miesto, kaip atviros galerijos po atviru dangumi, tapatybę.

  • Grybų ekspertė Aurelija Plūkė atskleidė, ką miškas šiemet žada grybautojams

    Grybų ekspertė Aurelija Plūkė atskleidė, ką miškas šiemet žada grybautojams

    Miškas šiemet dosnus

    Grybų pasaulio ekspertė ir edukatorė Aurelija Plūkė sako, kad šių metų sezonas daugeliui grybautojų gali būti vienas įsimintiniausių. Pasak jos, šiltas laikotarpis ir pakankama drėgmė kai kuriose vietovėse sudarė palankias sąlygas grybams, todėl miškas šiemet dažnai atsilygina gausiau.

    Rugsėjo 12 dieną Varėnos rajone, etnografiniame Žiūrų kaime, vyks Lietuvos 24-asis grybavimo čempionatas, tradiciškai sutraukiantis ir sportinio azarto ieškančius, ir norinčius pasitikrinti žinias. A. Plūkė su komanda prisidės prie renginio ir miške lydės grybautojus, pasakodama ne tik apie valgomas rūšis.

    Nuo vaikystės iki mikologijos studijų

    A. Plūkė grybų pažinimą sieja su vaikyste, kai laikas gamtoje buvo kasdienybė, o pirmuosius saugaus grybavimo principus perdavė tėvai. Vėliau susidomėjimas išaugo į nuoseklų pažinimą, o pandemijos laikotarpiu miškas, fotografija ir tyrinėjimas tapo svarbia veiklos kryptimi.

    Ji atkreipia dėmesį, kad lietuviškai informacijos apie grybus ilgą laiką trūko: šalia populiarių leidinių daug šaltinių buvo arba per akademiški, arba prieinami tik kitomis kalbomis. Norėdama sustiprinti pagrindus, A. Plūkė baigė mikologijos pagrindų studijas Vilniaus universitete, kurios, pasak jos, padėjo ne tik suprasti terminus, bet ir atsirinkti patikimus šaltinius.

    Grybai – ne vien lėkštėje

    Pasak edukatorės, grybų reikšmė kasdienybėje dažnai nuvertinama, nes daug kam jie tėra skirstymas į valgomas ir nevalgomas rūšis. Tačiau grybai dalyvauja visos ekosistemos procesuose: jie skaido organines medžiagas, palaiko dirvožemio gyvybingumą, o jų ryšiai su medžiais per grybieną yra vienas svarbiausių miško stabilumo elementų.

    A. Plūkė pabrėžia, kad grybai padeda suprasti, kaip gamtoje viskas susiję: matome tik vaisiakūnius, o didžioji „organizmo“ dalis lieka po žeme. Ši mintis, pasak jos, veda ir į platesnius klausimus apie žmogų kaip ekosistemą, kurioje kartu egzistuoja daugybė mikroorganizmų.

    Patirtys JAV: nuo baimės iki festivalio kultūros

    A. Plūkė pasakoja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose grybavimo tradicija daug silpnesnė nei Lietuvoje, o dalis visuomenės grybus vertina atsargiai dėl apsinuodijimo rizikos. Vis dėlto situacija keičiasi: atsiranda entuziastų bendruomenės, daugėja edukacinių veiklų, o grybų tema vis dažniau iškyla ir kultūriniuose renginiuose.

    Rugpjūtį ji lankėsi Kolorado valstijoje vykstančiame Telluride grybų festivalyje, kuris per dešimtmečius išaugo į plačią programą turintį renginį. Pasak jos, šiandien festivalyje šalia pažintinių žygių ir pranešimų vyksta kulinarinės degustacijos, meninės veiklos ir susitikimai su įvairių sričių specialistais.

    „Grybai mums rodo, kaip viskas susiję ir kad niekas neegzistuoja vienas pats“, – sakė Aurelija Plūkė.

    Ką svarbu prisiminti grybaujant

    Ekspertė pabrėžia, kad svarbiausias principas išlieka paprastas: rinkti reikia tik tuos grybus, kuriuos žmogus atpažįsta be abejonių. Ji atkreipia dėmesį, kad rizikinga pasitikėti vien nuotraukomis ar socialinių tinklų patarimais, nes panašios rūšys gali skirtis esminiais požymiais.

    Pasak A. Plūkės, grybavimo kultūra Lietuvoje stipri, tačiau ją verta papildyti platesniu požiūriu į mišką. Miške svarbus ne tik laimikis, bet ir pagarba buveinėms: senesni miškai su pūvančia mediena yra gyvybiškai reikšmingi daugybei rūšių, o atsakingas elgesys padeda išlaikyti jų įvairovę.

  • Rekordinis Žalgirio mūšis Kaune: V. Baublio kopija pribloškia dydžiu ir turi slaptą detalę

    Rekordinis Žalgirio mūšis Kaune: V. Baublio kopija pribloškia dydžiu ir turi slaptą detalę

    Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune lankytojams pristatomas išskirtinis eksponatas – monumentalaus formato „Žalgirio mūšis“. Tai perlojiškio dailininko Vytauto Baublio nutapyta garsiojo lenkų tapytojo Jano Mateikos kūrinio kopija, įvardijama kaip didžiausia šio paveikslo kopija Lietuvoje ir įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.

    Paveikslo mastelis įspūdingas: 147 x 338 centimetrų drobė užpildo visą žiūrovo regos lauką, todėl mūšio scena atrodo kone gyva. Muziejus pabrėžia, kad tokio dydžio istorinės tapybos darbas reikalauja ne tik meninės, bet ir techninės meistrystės – nuo kompozicijos perkėlimo iki spalvinių sprendimų suderinimo dideliame plote.

    Ketveri metai prie vienos drobės

    V. Baublys šį darbą pradėjo 1988 metais, o baigė 1992 metais. Tai laikotarpis, kai Lietuvoje vyko esminiai politiniai lūžiai, todėl paveikslo istorija įgauna papildomą prasmės sluoksnį – kūrinys gimė permainų fone, kai visuomenė ieškojo stiprių tapatybės ženklų.

    Muziejuje eksponuojamoje drobėje vaizduojamas vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos epizodų, o Vytautas Didysis kompozicijoje atsiduria pačiame įvykių centre. Dėl gausybės figūrų ir detalių tai kūrinys, kurį žiūrint norisi sustoti ilgėliau ir sekti skirtingas scenos linijas.

    Detalė, kurią pamato ne visi

    Įdomi ir mažiau iš karto pastebima detalė – kitoje drobės pusėje autorius yra pažymėjęs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tokie ženklai meno kūriniuose dažnai tampa neatsiejama jų biografijos dalimi, ypač kai darbai persikelia iš dirbtuvių į viešąją atmintį saugančias institucijas.

    Vytautas Baublys gimė 1942 metais Perlojoje ir yra menininkas, kurio kūryba apima daugiau nei vien tapybą. Jo darbuose ir projektuose atsispindi medžio drožyba, metalo darbai, skulptūra, taip pat mozaikos iš kriauklelių – skirtingos technikos jam tampa būdu pasakoti Lietuvos istorijos ir kultūros temas.

    Parodose autorius dalyvauja nuo 1975 metų, o jo kūrinių yra muziejiniuose rinkiniuose, tarp jų – Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Muitinės muziejuje ir Perlojos muziejuje. Tokia kūrybinė geografija rodo, kad menininko darbai vertinami ne tik vietos bendruomenėse, bet ir nacionaliniu mastu.

    Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia rekordinį „Žalgirio mūšį“ apžiūrėti iš arti K. Donelaičio gatvėje 64, Kaune. Skelbiama, kad paveikslas bus eksponuojamas iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos.

  • Vilkaviškio mokyklų vadovai susėdo į rimtą pasitarimą: ką keis „Vedliai“ ir telefonų ribojimai

    Vilkaviškio mokyklų vadovai susėdo į rimtą pasitarimą: ką keis „Vedliai“ ir telefonų ribojimai

    Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovai rugsėjo 8 dieną susirinko į pasitarimą, kuriame aptarė naujų mokslo metų prioritetus, mokinių pasiekimų duomenis ir artėjančius teisės aktų pokyčius. Susitikime daug dėmesio skirta skaitmeninių įgūdžių stiprinimui ir mokyklų pasirengimui naujoms tvarkoms.

    Viena ryškiausių temų tapo mokymosi platforma „Vedliai“, skirta informatikos ir skaitmeninio raštingumo ugdymui. Platformos atstovai nurodė, kad ja naudojasi apie 60 proc. Lietuvos mokyklų, o Vilkaviškio rajone sutarta dėl nuoseklesnio diegimo pradinėse ir pagrindinėse klasėse.

    Planuojama, kad 2026–2027 mokslo metais „Vedliai“ bus taikoma 1–4 ir 5–8 klasėse, tam numatant savivaldybės finansavimą ir suderinus poreikius su mokyklų vadovais bei informatikos mokytojais. Savivaldybės tikslas – suvienodinti prieigą prie kokybiškų skaitmeninių mokymosi priemonių ir sumažinti skirtumus tarp mokyklų.

    Mokinių pasiekimai: kur stiprėjame, kur stringame

    Pasitarime pristatyti 4, 8 ir 10 klasių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai, lyginant juos su šalies ir kitų savivaldybių vidurkiais. Taip pat aptartos kelių metų tendencijos, siekiant aiškiau įvardyti, kokių sprendimų reikia mokykloms ir savivaldybei.

    Akcentuota, kad 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų patikrinime savivaldybės mokinių vidurkis šiemet buvo 0,9 proc. aukštesnis už šalies vidurkį. Tuo metu 8 klasės matematikos rezultatai išliko žemesni ir, palyginti su savivaldybių vidurkiu, prastėjo.

    Pažymėta, kad augo 8 klasės mokinių dalis, pasiekusi pagrindinį pasiekimų lygį: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) srityje, palyginti su 2024 metais, šis rodiklis padidėjo 31 proc., matematikos – 16 proc. Tai rodo pozityvų poslinkį, tačiau kartu išryškina poreikį toliau stiprinti matematikos mokymą ir mokymosi pagalbą.

    Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų duomenys taip pat atskleidė mišrų vaizdą. Lietuvių kalbos ir literatūros įvertinimų vidurkis buvo artimas šalies vidurkiui, o aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis padidėjo 1,2 proc.

    Matematikos pagrindinį pasiekimų lygį pasiekė 5,2 proc. daugiau mokinių nei pernai, tačiau slenkstinio lygio nepasiekusių dalis išlieka didelė ir siekia 29,9 proc. Nors tai yra 2 proc. mažiau nei 2025 metais, šis rodiklis įvardytas kaip vienas svarbiausių rizikos signalų, reikalaujantis kryptingo darbo.

    4 klasės pasiekimų patikrinimuose dalyvavo 304 mokiniai. Matematikos rezultatų vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6,4 proc., o lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) – 2,2 proc.

    Slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekė 6,9 proc. matematikos ir 3 proc. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimus laikiusių mokinių. Aptariant rezultatus pabrėžta, kad nors fiksuotas didžiausias atotrūkis nuo šalies vidurkio, lyginant su savivaldybių vidurkiu dalyje rodiklių matomas gerėjimas, o tai leidžia tiksliau planuoti pagalbos priemones.

    Pokyčiai mokyklose: telefonai, priėmimas, pagalba mokytojams

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovė Ž. Žilinskienė pabrėžė, kad sprendimų centre turi išlikti vaikas, o mokykla privalo užtikrinti saugią aplinką mokiniui ir aiškias darbo sąlygas mokytojui. Pasitarime sutarta, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami nuosekliai, remiantis duomenimis ir bendruomenės susitarimais.

    „Svarbiausia, kad mokykla būtų vieta, kurioje vaikas gali mokytis, augti ir jaustis saugus, o mokytojas turėtų pasitikėjimą, palaikymą ir tinkamas sąlygas darbui“, – sakė Ž. Žilinskienė.

    Tarp aptartų naujovių – ir griežtesnė mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų bei kitų galinių įrenginių naudojimo tvarka. Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos mokyklos, įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, galės direktoriaus įsakymu nustatyti aiškias naudojimo taisykles, kurias privalės viešai skelbti.

    Taip pat priminta, kad viduriniam išsilavinimui įgyti išlieka dviejų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas, o stojant į aukštąjį mokslą reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus. Ši nuostata akcentuota kaip svarbi planuojant ugdymo procesą vyresnėse klasėse ir konsultavimą dėl mokinių pasirinkimų.

    Dar viena praktinė tema – centralizuoto priėmimo į mokyklas plėtra. Numatoma, kad antrasis etapas nuo 2027 metų sausio 1 dienos startuos savivaldybėse, kuriose mokosi ne daugiau kaip 9 000 mokinių, į šį etapą patenka ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

    Primenama, kad prašymai į mokyklas bus teikiami nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos per centralizuotą informacinę sistemą. Savivaldybė akcentuoja, kad toks priėmimo modelis leidžia skaidriau planuoti klasių komplektavimą ir užtikrinti aiškesnę tvarką tėvams.

    Pasitarime aptartos ir papildomos paramos priemonės mokykloms. Tarp jų – Mokytojų linijos startas nuo 2026 metų spalio 9 dienos, kai mokytojams nuotoliniu būdu bus teikiamos psichologų ir teisininkų konsultacijos, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir profesinį atsparumą.

    Taip pat kalbėta apie nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms politikos įgyvendinimą bei pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Mokyklų vadovams priminta atsakomybė už planų parengimą ir praktinį pasirengimą, kad sprendimai krizės atveju būtų greiti ir aiškūs.

    Galiausiai aptarti ir aplinkos pritaikymo asmenims su negalia reikalavimai, įsigaliosiantys nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Mokykloms teks užtikrinti, kad aplinka atitiktų bent tris pritaikymo kriterijus, o tai reiškia papildomą planavimą ir investicijų poreikį.

  • Nauja tvarka Vilkaviškio rajone: kam priklauso nemokamas pavėžėjimas ir 0,32 euro už kilometrą

    Nauja tvarka Vilkaviškio rajone: kam priklauso nemokamas pavėžėjimas ir 0,32 euro už kilometrą

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 28 dieną patvirtino atnaujintą mokinių pavėžėjimo ir kelionės išlaidų kompensavimo tvarką. Joje aiškiau apibrėžta, kada mokinys gali būti vežamas nemokamai ir kokiais atvejais kelionės išlaidos kompensuojamos tėvams ar globėjams.

    Pagal naują aprašą, mokiniai į mokyklą ir atgal gali būti pavėžėjami savivaldybės organizuojamu transportu, kai atitinkamos sąlygos neleidžia patogiai ar saugiai pasiekti ugdymo įstaigos. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė pirmiausia siekia užtikrinti pavėžėjimą mokykliniais autobusais, specialiuoju transportu ar reguliaraus susisiekimo maršrutais.

    Nemokamai pavėžėjami kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ir gyvena toliau nei 3 kilometrai nuo artimiausios mokyklos. Taip pat numatyta, kad priešmokyklinio ugdymo vaikams ir vaikams, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, pavėžėjimas organizuojamas nepriklausomai nuo atstumo iki ugdymo įstaigos.

    Atskira tvarkos dalis skirta vyresniems mokiniams: 9–12 klasių, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai gali būti vežami į ugdymo įstaigą ir atgal, jei kelionės atstumas iki 40 kilometrų. Ši nuostata aktuali tais atvejais, kai mokiniai renkasi programas, kurių arčiau namų nėra, arba lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus nustatytomis įstaigų darbo dienomis.

    Jeigu mokykla ar savivaldybė negali užtikrinti pavėžėjimo mokykliniu, specialiuoju ar reguliaraus susisiekimo transportu, kelionės organizavimu gali pasirūpinti tėvai, globėjai ar rūpintojai. Kompensacija taip pat gali būti skiriama, kai mokinys dėl sveikatos būklės negali naudotis siūlomu transportu ir jį tenka vežti nuosavu automobiliu.

    Vilkaviškio rajone nustatytas kompensacijos dydis siekia 0,32 euro už vieną nuvažiuotą kilometrą. Norint gauti kompensaciją, tėvams ar globėjams reikia kreiptis į švietimo įstaigos vadovą ir pateikti nustatytos formos prašymą, kad būtų įvertintos aplinkybės ir patvirtintas kompensacijos taikymas.

    Savivaldybė primena, kad pavėžėjimo tikslas yra užtikrinti mokinių prieinamumą prie ugdymo, ypač kaimiškose vietovėse, kur maršrutai retesni, o atstumai didesni. Tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti mokykloje, kokia pavėžėjimo ar kompensavimo forma konkrečiu atveju gali būti taikoma ir kokių dokumentų reikės.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia atnaujinusi informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Pasak įmonės, šiuo metu daugiausia darbų likę Utenos regiono savivaldybėse, o dalis gedimų jau lokalizuoti ir tvarkomi.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje užfiksuoti 78 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 120 klientų. Gedimus rajone šiandien šalina 33 brigados, kurios dirba tiek pagrindinėse, tiek atokesnėse vietovėse.

    Didžiausias dėmesys skiriamas Dusetų, Salako, Imbrado ir Zarasų seniūnijoms. Pagal ESO pateiktą informaciją, brigados šiuo metu dirba Gaidelių ir Melnyčinės kaimuose Dusetų seniūnijoje, taip pat Vyželių ir Aželių kaimuose Salako seniūnijoje.

    Darbai vyksta ir Kuklių kaime Imbrado seniūnijoje, o Zarasų seniūnijoje brigados tvarko gedimus Mukulių, Sniegiškių, Nadūnų ir Romancų kaimuose. ESO pažymi, kad tvarkymo geografija gali kisti, nes brigados perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą ir tai, kaip greitai pavyksta atkurti tiekimą konkrečiose atkarpose.

    „Brigadų skaičius Zarasų rajone yra padidintas, todėl darbai vyks ir kitose gyvenvietėse, o komandos bus perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą“, – informavo ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu fiksuojami 142 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 244 klientai, o gedimus šalina 113 brigadų. ESO taip pat nurodo, kad regione buvo pastatyti arba klientams suteikti 228 generatoriai, tačiau dalis gyventojų jų atsisakė, nes turi nuosavus.

    Įmonės teigimu, dalis likusių pranešimų apie sutrikimus susiję su objektais, kuriuose realus elektros vartojimas nevyksta. ESO skaičiuoja, kad 92 objektai, kuriuose dar registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    ESO gyventojams primena, kad po stipraus vėjo ar audros būtina laikytis saugumo: nutrūkusio ar ant žemės gulėjusio laido liesti negalima, o pastebėjus pavojų reikėtų nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. Elektros tiekimo atnaujinimo tempas, pasak įmonės, labiausiai priklauso nuo pažeidimų masto, privažiavimo sąlygų ir to, ar reikia keisti tinklo elementus.

  • Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Savaitgalį Ignalinos aerodrome vykusiame Šaulių sąskrydyje ir aviacijos šventėje dalyvavo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė. Renginyje meras sveikino susirinkusius šaulius, jų šeimas, partnerius ir svečius.

    Šaulių sąskrydis tapo erdve bendruomenei susiburti, aptarti bendradarbiavimą ir pasidalyti patirtimi, o visuomenei iš arčiau pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos šaulių sąjunga. Tokie renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik tradicijas, bet ir praktinį pasirengimą bei visuotinės gynybos idėją.

    Ignalinos aerodrome savo veiklą, pajėgumus ir techniką pristatė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir partneriai, taip pat statutinės tarnybos, Lietuvos kariuomenės ir NATO padaliniai. Lankytojams buvo sudarytos galimybės susipažinti su skirtingų institucijų vaidmeniu krizių valdyme ir valstybės gynyboje.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ginkluotę ir ekipuotę, susipažinti su dronų panaudojimu, taip pat pamatyti ratinę, vikšrinę ir oro techniką. Praktinės demonstracijos bei edukacinės veiklos leido geriau suprasti, kaip veikia pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokios kompetencijos reikalingos tiek kariuomenei, tiek pilietinėms iniciatyvoms.

    Pastaraisiais metais visuotinės gynybos tema Lietuvoje įgauna vis didesnį svorį dėl pasikeitusios regiono saugumo situacijos, augančio dėmesio rezervo rengimui ir pilietiniam atsparumui. Šauliai šioje sistemoje matomi kaip svarbi grandis, jungianti savanorystę, pilietiškumo ugdymą ir praktinius įgūdžius.

    Šventinę programą papildė kultūriniai bei muzikiniai pasirodymai, o susitikimai su šeimomis ir bendruomenėmis kūrė neformalų ryšį tarp gynybos struktūrų ir visuomenės. Visagino savivaldybė pabrėžė bendrystės svarbą ir dėkojo šaulių bendruomenei bei partneriams, prisidedantiems prie saugesnės valstybės.

    Renginio akimirkas fiksavo fotografai Rimvydas Vaitkevičius ir Kęstutis Skrodenis.