Category: Regionai

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.

  • Alytuje atveria 5 mln. eurų centrą: žada moderniausią Lietuvoje žaliųjų inovacijų erdvę

    Spalio 8 dieną Alytuje atidaromas Kauno kolegijos Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras. Projektas pristatomas kaip daugiau nei 5 000 000 eurų vertės investicija, skirta sustiprinti taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros galimybes Pietų Lietuvoje.

    Pagrindinis centro akcentas – 800 kvadratinių metrų žaliųjų inovacijų erdvė ir specializuotų laboratorijų kompleksas. Tikslas – vienoje vietoje sujungti tyrimus, produktų kūrimą ir bendradarbiavimą su verslu, kad sprendimai kuo greičiau pasiektų rinką.

    Visa maisto inovacijų grandinė

    Centre planuojama vykdyti visą maisto inovacijų ciklą: nuo augalų auginimo kontroliuojamoje, sensoriais aprūpintoje aplinkoje iki žaliavos ir galutinių produktų tyrimų. Numatyti mikrobiologiniai, genetiniai, molekuliniai, chromatografiniai ir cheminiai tyrimai, taip pat bioaktyviųjų savybių vertinimas.

    Tokios infrastruktūros logika atitinka pastarųjų metų Europos Sąjungos kryptį stiprinti maisto sistemų atsparumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę vietoje. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio tvarioms žaliavoms, tiksliam auginimo valdymui ir moksliškai pagrįstų funkcinių produktų kūrimui.

    Duomenys, skaitmenizacija ir DI

    Centro šiltnamio zonos ir laboratorijos sudarys sąlygas ne tik tirti žaliavą, bet ir valdyti auginimo parametrus, stebėti pokyčius bei vertinti poveikį. Tokiu būdu sprendimai gali būti kuriami duomenų pagrindu, o tai ypač svarbu siekiant pakartojamumo ir patikimų rezultatų.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus naudojama tarpdisciplininiams darbams, apimantiems augalininkystę, maisto technologijas, biomedicininius tyrimus ir skaitmenizaciją. Tekste akcentuojamas ir DI taikymas, kuris šiandien vis dažniau pasitelkiamas duomenų analizei, procesų optimizavimui ir kokybės kontrolei.

    Atidarymo renginys ir dalyviai

    Atidarymo renginys vyks spalio 8 dieną 10 valandą Alytuje, Studentų g. 17. Numatyta preliminari renginio trukmė – apie 2 valandos, o suderinus laiką bus galima apžiūrėti centro erdves.

    Organizatoriai nurodo, kad renginyje dalyvaus Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas, projekto vadovė dr. Inga Stravinskienė, Prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

  • Varėnoje pagerbti policijos pareigūnai: įteikti mero padėkos raštai ir nuskambėjo sveikinimai

    Varėnoje pagerbti policijos pareigūnai: įteikti mero padėkos raštai ir nuskambėjo sveikinimai

    Spalio 2 dieną, minint Lietuvos policijos – Angelų sargų – dieną, Varėnoje pasveikinti rajono policijos pareigūnai. Profesinė šventė tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, užtikrinant gyventojų saugumą ir viešąją tvarką.

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas pareigūnams dėkojo už atsakingą tarnybą, pareigingumą ir nuoseklų darbą bendruomenei. Jis pabrėžė, kad policijos vaidmuo kasdienėje žmonių gerovėje dažnai matomas tik tuomet, kai prireikia skubios pagalbos.

    Šventės metu pareigūnams įteikti Varėnos rajono savivaldybės mero padėkos raštai. Jie skirti Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Vytautui Gliebui, tyrėjui Kęstučiui Gauriui ir specialistei Rimai Butkevičienei.

    Padėkos taip pat įteiktos Reagavimo skyriaus tyrėjui Egidijui Lesvinčiūnui, jaunesniajam tyrėjui Vaidui Vaiciulioniui ir jaunesniajai tyrėjai Ramintai Kučinskei. Savivaldybė akcentavo, kad būtent operatyvus reagavimas ir nuoseklus tyrėjų darbas dažniausiai lemia, kaip greitai gyventojai sulaukia pagalbos ir sprendimų.

    Vicemeras taip pat pasidžiaugė Varėnos rajono policijos komisariato vadovo Raimundo Jaciunsko iniciatyvomis ir bendradarbiavimu su savivaldybe. Anot jo, pastarųjų metų patirtys dar kartą parodė, kad institucijų veikimas išvien ir greita tarpusavio komunikacija tampa esminiu saugumo veiksniu.

    Renginio metu pareigūnams muzikinius sveikinimus skyrė Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai. Juos parengė mokytoja Aušra Liutkutė-Povilaitienė ir koncertmeisterė Elina Maslakova.

    Angelų sargų diena Lietuvoje kasmet primena apie policijos misiją saugoti žmogų, jo turtą ir viešąją tvarką. Šventės proga pareigūnams tradiciškai linkima saugios tarnybos, stiprybės ir ryžto, o bendruomenė kviečiama prisidėti prie saugesnės aplinkos atsakingu elgesiu ir bendradarbiavimu.

  • Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Tarptautinės mokytojų dienos proga kreipėsi į rajono pedagogus, dėkodamas už jų kasdienį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą. Sveikinime pabrėžta, kad mokytojo vaidmuo dažnai lydi žmogų visą gyvenimą ir daro įtaką sprendimams bei vertybių formavimuisi.

    Pasak mero, mokytojai ne tik perduoda žinias, bet ir padeda vaikams susikurti tvirtą pagrindą ateičiai. Jis akcentavo, kad būtent per nuoseklų pedagogų darbą ugdomi atsakingi, smalsūs ir bendruomeniški žmonės, o tai ilgainiui stiprina ir visą regioną.

    „Mokytojas yra žmogus, kuris visą gyvenimą išlieka šalia, veikia mūsų sprendimus, poelgius, kloja vertybių pamatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Sveikinime pedagogams palinkėta smalsių mokinių, atradimo džiaugsmo ir laiko sau. Meras taip pat paragino nepamiršti emocinės gerovės, nes intensyvus ugdymo procesas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir vidinių resursų.

    Tarptautinė mokytojų diena minima spalio 5 dieną, ją mini daugelis šalių, atkreipdamos dėmesį į mokytojų svarbą ir švietimo kokybę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ir tai, kad mokyklose auga poreikis stiprinti psichologinę pagalbą, mažinti mokytojų perdegimą bei užtikrinti aiškesnes darbo sąlygas.

    Mero sveikinimas užbaigtas linkėjimu, kad kasdienį pedagogų darbą lydėtų prasmės jausmas ir realus bendruomenės įvertinimas. Varėnos rajono savivaldybė primena, kad Mokytojų diena yra proga ne tik pasveikinti, bet ir viešai padėkoti už kasdienes pastangas, kurios dažnai lieka nematomos.

  • Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Spalio 6 dieną Ežeraičių miške, Valkininkų miestelio apylinkėse, vyks karių orientacinis žygis. Pratybas nuo 15.00 iki 24.00 valandos vykdys Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulko kariai.

    Skelbiama, kad žygyje dalyvaus apie 30 karių, o užduotys bus atliekamos orientuojantis vietovėje ir judant nustatytais maršrutais. Tokie mokymai kariuomenei reikalingi tam, kad būtų palaikomi praktiniai įgūdžiai veikti skirtingomis sąlygomis, įskaitant tamsų paros metą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad transporto priemonės judės tik keliais, o pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad miško paklotė ir jautresnės teritorijos neturėtų būti niokojamos, o judėjimas bus planuojamas taip, kad kuo mažiau trikdytų aplinką.

    Taip pat nurodoma, kad imitacinės ir pirotechnikos priemonės nebus naudojamos. Gyventojams ir miško lankytojams tai reiškia, kad neturėtų būti girdimų šūvių imitacijų, sprogimų ar kitos triukšmingos pirotechnikos, o veikla bus labiau panaši į sportinio orientavimosi pobūdžio pratybas.

    Kariuomenė primena, kad pastebėjus miške vykstančius mokymus svarbu išlikti ramiems, netrukdyti vykdomoms užduotims ir laikytis įprastų saugaus elgesio gamtoje taisyklių. Planuojantiems vakare ar naktį lankytis apylinkėse verta įvertinti, kad kai kuriose vietose gali būti sutinkami pratybose dalyvaujantys kariai.

  • Varėnos kovotojo triumfas Budapešte: Taraškevičius tapo para karate pasaulio čempionu

    Varėnos kovotojo triumfas Budapešte: Taraškevičius tapo para karate pasaulio čempionu

    2026 metais spalio 3 dieną Budapešte surengtame „I-Karate Global“ įtraukiojo para karate pasaulio čempionate ryškiai sužibėjo Varėnos sportininkas Gabrielius Matas Taraškevičius. Kyokushin karate klubo „Kamuido“ auklėtinis klausos negalios kategorijoje iškovojo aukščiausius įvertinimus keliose rungtyse.

    Integruoto kumite rungtyje varėniškis pelnė 1 vietą, o individualioje kata rungtyje iškovojo 2 vietą. Dar vieną aukso medalį jis pridėjo komandinėje kata rungtyje, kur startavo kartu su regos negalią turinčiomis Ieva Vaškevičiūte ir Mažena Novickaja.

    Įtraukusis para karate pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, o tarptautiniuose čempionatuose daugėja skirtingų negalių kategorijų bei integruotų rungčių. Tokia varžybų struktūra sudaro sąlygas sportininkams varžytis pagal aiškius kriterijus, o komandinės rungtys stiprina bendradarbiavimą ir matomumą.

    Sportininko pasiekimais džiaugėsi treneriai Gintaras Kazilionis ir Laura Kazilionė.

    „Didžiuojamės Gabrieliaus atkaklumu, drąsa ir puikiu pasirodymu pasaulio čempionate“, – sakė Gintaras Kazilionis ir Laura Kazilionė.

    Pasak sporto bendruomenės, tokie rezultatai svarbūs ne tik asmeninei karjerai, bet ir visam regionui: tarptautiniai medaliai kelia vietos klubų prestižą, skatina jaunimą rinktis sportą ir prisideda prie įtraukiojo sporto idėjos sklaidos Lietuvoje.

  • Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „UrbUmbrella“ atliktas Zaraso ežero Didžiosios salos šlapynės ekologinės būklės, buveinių ir biologinės įvairovės vertinimas. Ekspertai konstatavo, kad vienkartinių gamtotvarkos darbų nepakanka, jei siekiama išlaikyti stabilų rezultatą ir užkirsti kelią teritorijos degradacijai.

    Vertinimo išvados rodo, kad šlapynėms ir pakrančių buveinėms didžiausią riziką kelia užžėlimas nendrėmis, perteklinė vandens augalija ir palaipsnis atvirų vandens plotų nykimas. Tokie pokyčiai ilgainiui mažina buveinių įvairovę, blogina sąlygas vandens paukščiams ir keičia visos ekosistemos balansą.

    Keičiamos priemonės pagal realią būklę

    Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, patikslintos projekto veiklos ir dalis priemonių pakeista taip, kad jos geriau atitiktų faktinę teritorijos situaciją ir ilgalaikius priežiūros poreikius. Savivaldybė pabrėžia, kad tik nuosekli priežiūra leidžia išsaugoti biologiškai vertingas teritorijas ir išvengti greito jų sugrįžimo į prastesnę būklę po atliktų darbų.

    Vienu svarbiausių pakeitimų įvardijamas sprendimas įsigyti daugiafunkcę amfibinę šlapynių priežiūros mašiną su priedais. Tokia technika skirta darbams ten, kur įprasti traktoriai ar ekskavatoriai negali saugiai judėti dėl įmirkusio grunto ir sudėtingo priėjimo.

    Ką leis daryti amfibinė technika?

    Planuojama, kad specializuota mašina bus naudojama šlapynių, vandens telkinių ir pakrančių juostų priežiūrai: nendrių pjovimui, perteklinės vandens augalijos šalinimui, atvirų vandens zonų palaikymui ir kitiems gamtotvarkos darbams. Tokios priemonės laikomos svarbiomis siekiant išlaikyti mozaikišką buveinių struktūrą, kai greta atvirų vandens plotų išlieka ir natūralūs augalijos masyvai.

    Pagrindine projekto teritorija išlieka Zaraso ežero Didžioji sala, kur numatoma įgyvendinti buveinių atkūrimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones 9,82 hektaro plote. Tuo pačiu technika būtų pasitelkiama ir kitose savivaldybės administruojamose šlapynėse, vandens telkiniuose bei pakrantėse, kad priežiūra vyktų pagal realų poreikį.

    Ilgalaikis efektas po projekto pabaigos

    Svarbus akcentas – amfibinė technika būtų naudojama ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus. Tai reiškia, kad savivaldybė galėtų tęsti pradėtus darbus, operatyviai reaguoti į užžėlimą ir palaikyti pasiektą ekologinę būklę, užuot po kelių metų vėl grįžusi prie brangesnių atkūrimo sprendimų.

    Projekto korekcijos, kaip nurodoma, nekeičia pagrindinio tikslo – gerinti šlapynių ekologinę būklę ir saugoti biologinę įvairovę. Priešingai, priemonių pritaikymas pagal ekspertinį vertinimą turėtų padėti efektyviau valdyti teritoriją ir užtikrinti, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ilgesnėje perspektyvoje.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Vilniaus rajone – demografinis šuolis: per vasarą gimė 322 kūdikiai, susituokė 210 porų

    Vilniaus rajone – demografinis šuolis: per vasarą gimė 322 kūdikiai, susituokė 210 porų

    Vilniaus rajone šių metų vasara ir ankstyvas ruduo išsiskyrė ryškiu gyvybinių įvykių augimu. Liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais civilinės metrikacijos įrašuose fiksuoti 322 gimimai ir 210 santuokų – tai didžiausi ketvirčio skaičiai 2026 metais.

    Vilniaus rajono savivaldybės teigimu, tokie rodikliai atspindi ne tik statistiką, bet ir šimtus šeimų sprendimų, kurie keičia kasdienį bendruomenės gyvenimą. Didžiausias aktyvumas sutapo su tradiciškai intensyviausiu vestuvių sezonu ir vasaros pabaigos gimdymų piku.

    Naujagimių skaičiai augo

    Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus rajone iš viso užregistruoti 823 gimimai. Iš jų gimė 434 berniukai ir 389 mergaitės, o trečiasis ketvirtis sudarė reikšmingą visų metų dalį.

    Trečiąjį ketvirtį gimimų skaičius pastebimai pranoko ankstesnius laikotarpius: pirmąjį ketvirtį registruoti 248 gimimai, antrąjį ketvirtį – 253. Tai reiškia, kad liepos–rugsėjo mėnesiais gimimų buvo 69 daugiau nei balandžio–birželio laikotarpiu.

    Į apskaitą taip pat įtraukiami užsienyje gimę vaikai, kurių duomenys vėliau registruojami Lietuvoje. Trečiąjį ketvirtį tokių gimimų buvo 43, kai antrąjį ketvirtį – 38, o pirmąjį ketvirtį – 20.

    Vestuvių sezonas atnešė rekordą

    Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus rajone įregistruota 391 santuoka. Vien trečiąjį ketvirtį jų buvo 210, tad būtent vasaros pabaiga tapo aktyviausiu laikotarpiu poroms, nusprendusioms oficialiai įteisinti santykius.

    Gyventojai rinkosi skirtingas santuokos sudarymo formas: trečiąjį ketvirtį 42 santuokos įregistruotos bažnyčioje ar kitos konfesijos nustatyta tvarka, 37 – jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Dar 39 santuokos buvo sudarytos užsienyje ir vėliau įtrauktos į apskaitą Lietuvoje.

    Šie skaičiai atitinka ir bendras tendencijas, kai šiltuoju metų laiku dažnėja ceremonijos ne tik civilinės metrikacijos patalpose, bet ir pasirinktose erdvėse. Toks pasirinkimas dažnai siejamas su patogesne švente, planavimu iš anksto ir didesniu paslaugų prieinamumu sezono metu.

    Mažėjo mirčių ir skyrybų

    Civilinės metrikacijos duomenys rodo ir kitus pokyčius: netekčių skaičius 2026 metais mažėjo kiekvieną ketvirtį. Pirmąjį ketvirtį registruotos 358 mirtys, antrąjį ketvirtį – 298, o trečiąjį ketvirtį – 286.

    Trečiąjį ketvirtį taip pat sumažėjo santuokos nutraukimų: jų fiksuota 34, kai antrąjį ketvirtį – 41. Per pirmuosius devynis mėnesius iš viso užregistruoti 942 mirties ir 97 santuokos nutraukimo įrašai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad civilinės metrikacijos skyrius vykdo ne tik gimimų, santuokų ar mirčių registravimą, bet ir konsultuoja dėl vardo bei pavardės keitimo, tėvystės pripažinimo, užsienyje įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą. Dalis paslaugų teikiama nuotoliniu būdu, o kai kurie duomenys į apskaitą įtraukiami automatiškai, gavus informaciją iš atsakingų institucijų.

  • Lankeliškiuose – Šv. Pranciškaus atlaidai ir svarbi akimirka: pašventino kaimo kryžių

    Lankeliškiuose – Šv. Pranciškaus atlaidai ir svarbi akimirka: pašventino kaimo kryžių

    Lankeliškiuose į Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidus susirinko parapijiečiai, kraštiečiai ir svečiai. Tokios šventės paprastai tampa ne tik religiniu įvykiu, bet ir bendruomenės susitikimu, sutelkiančiu kelias kartas.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurių metu melstasi už parapijos žmones ir jų šeimas, taip pat už krašto ūkininkus bei rudens darbų sėkmę. Atlaidai katalikiškoje tradicijoje siejami su ypatinga malda, atgaila ir bendruomenės vienybe.

    Po Mišių pašventintas Lankeliškių kaimo kryžius, tapęs tikėjimo, atminimo ir pagarbos vietos istorijai ženklu. Tokie simboliai kaimuose dažnai žymi ne tik religinę tapatybę, bet ir kolektyvinę atmintį, svarbią bendruomenės tęstinumui.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, kuris su susirinkusiais pasidžiaugė puoselėjamomis tradicijomis. Jo teigimu, gyvas bendruomenės gyvenimas ir susitelkimas išlieka viena svarbiausių regionų stiprybių.

    Vėliau šventė persikėlė į bendruomenės namus, kur žmonių laukė vaišės ir muzika. Susirinkusiuosius linksmino Girėnų kaimo kapela „Versmė“, kvietusi jaukiai pabūti drauge ir simboliškai užbaigti rudens darbų laikotarpį.

    Tradicijos, kurios sutelkia bendruomenę

    Regionuose religinės šventės neretai atlieka ir socialinę funkciją, nes suteikia progą susitikti išvykusiems kraštiečiams, aptarti bendruomenės rūpesčius ir planus. Tokie susibūrimai stiprina tarpusavio ryšius, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Bendruomenės renginiai po pamaldų, tokie kaip bendra vakarienė ar koncertas, prisideda prie vietos kultūrinio gyvenimo ir tradicijų perdavimo. Ši praktika Lietuvoje išlieka aktuali ir šiandien, kai daugelyje kaimų ieškoma būdų išlaikyti aktyvų bendruomeniškumą.