CP v2

Category: Regionai

  • „Kaunas Pride“ prieš eitynes siunčia žinią: nelygybė įstatymuose ir paslaugose – kas keisis?

    Rugsėjo 11 dieną Kaune, BLC konferencijų centre, surengtoje „Kaunas Pride“ spaudos konferencijoje daugiausia dėmesio skirta LGBTQIA+ žmonių patiriamiems iššūkiams ir savivaldos vaidmeniui, užtikrinant lygias teises bei saugias viešąsias paslaugas. Joje dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius ir organizatorių komandos narys Ivan Trunov.

    Konferencijoje pabrėžta, kad LGBTQIA+ žmonių kasdienybę lemia ne vien nacionaliniai sprendimai, bet ir savivaldybių praktika, nes būtent per savivaldybes veikia didelė dalis švietimo, sveikatos bei socialinių paslaugų. Organizatoriai akcentavo, kad regionuose matomumas ir saugumas dažnai priklauso nuo vietos politikos, institucijų pasirengimo ir bendruomenės įtraukimo.

    Partnerystė: kelias atvertas, bet nelygus

    Kalbėdami apie šeimos santykių pripažinimą, pranešėjai rėmėsi 2025 metais priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, jog šeiminis gyvenimas negali būti siejamas vien su santuoka. Tai sustiprino teisinį pagrindą poroms siekti santykių pripažinimo, įskaitant galimybę kreiptis į teismą dėl civilinės partnerystės registravimo.

    Vis dėlto konferencijoje akcentuota, kad praktikoje toks kelias daugeliui lieka sudėtingas ir brangus: reikia teisinės pagalbos, laiko ir finansinių išteklių, o procesai nevienodai prieinami skirtingas pajamas turintiems žmonėms. Ši situacija, pasak dalyvių, kuria nelygybę pačioje teisės įgyvendinimo galimybėje.

    „Teises pasiekti galima, bet jų turinys ir apimtis priklauso nuo jūsų piniginio svorio“, – sakė Laurynas Šedvydis.

    Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisminiai ginčai kainuoja ir valstybei, nes pralaimėti procesai gali virsti papildoma našta biudžetui. Jo teigimu, ilgalaikį sprendimą galėtų užtikrinti aiškus, parlamentiniu keliu priimtas reguliavimas, kuris mažintų poreikį kiekvieną atvejį spręsti individualiai teismuose.

    Translyčių teisių klausimai tebėra įšaldyti

    Konferencijoje taip pat kalbėta apie lytinės tapatybės teisinio pripažinimo temą, kuri, pasak Lauryno Šedvydžio, nacionalinėje politikoje išlieka jautri ir dažnai atidedama. Jo vertinimu, teisinės apsaugos egzistavimas savaime neišsprendžia visuomenėje išliekančių neigiamų nuostatų, todėl būtinas nuoseklus politinis ir švietėjiškas darbas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad realią diskriminacijos riziką didina ne tik teisės aktų spragos, bet ir tai, kaip institucijos bei paslaugų teikėjai taiko esamas taisykles. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad translyčių žmonių orumas ir saugumas turi būti užtikrinamas tiek dokumentų, tiek sveikatos priežiūros, tiek švietimo sistemoje.

    Mokykla ir sveikatos sistema: spragos kainuoja saugumą

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius akcentavo, kad mokyklose trūksta aiškiai apibrėžto, nuoseklaus ugdymo apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, o mokytojams ne visada sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Dėl to, jo teigimu, praktika priklauso nuo konkrečios mokyklos ir mokytojų pasirengimo, o tai didina nelygybę tarp skirtingų vietovių.

    Kalbėdamas apie sveikatos apsaugą, jis pabrėžė, kad medicinos studijose ir specialistų rengime reikalingas didesnis dėmesys LGBTQIA+ žmonių patirtims, emocinei sveikatai ir nediskriminavimo principams. Anot jo, pagarbus aptarnavimas gydymo įstaigose nėra privilegija, o bazinis žmogaus orumo standartas.

    „Orus lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose, nepatiriant išankstinių nuostatų, nėra privilegija“, – sakė Mažvydas Karalius.

    Konferencijoje paliestas ir institucinės krypties klausimas: pranešėjai kritikavo situacijas, kai valstybės institucijos skirtingai interpretuoja Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmes ir taip siunčia visuomenei prieštaringus signalus. Pasak jų, tai mažina pasitikėjimą valstybės gebėjimu nuosekliai užtikrinti žmogaus teises.

    „Kaunas Pride“ organizatoriai priminė, kad eitynės rugsėjo 12 dieną vyks Kauno centre, o dalyviai rinksis Nepriklausomybės aikštėje ir žygiuos Laisvės alėja. Jų teigimu, renginio tikslas yra taikus matomumas, solidarumas ir priminimas, kad lygios teisės kasdienybėje prasideda nuo saugumo, pagarbos ir prieinamų viešųjų paslaugų.

  • Turi ginklą, bet ne kariuomenėje? Štai kur ginklo savininkams atsiveria kelias į gynybą

    Ginklo turėjimas savaime dar nereiškia realaus pasirengimo valstybės gynybai. Tačiau saugaus elgesio įgūdžiai, vietovės pažinimas ir praktinė patirtis gali tapti svarbūs, jei žmogus įsitraukia į organizuotą sistemą ir įgyja karinį rengimą.

    Prasidėjus krizei ar karui, visuomenėje greitai išryškėja pagrindinis klausimas: kur ir kaip kiekvienas gali būti naudingas. Vieni būtų pašaukti į ginkluotąsias pajėgas, kiti užtikrintų kritinių paslaugų tęstinumą, dar kiti rinktųsi savanoriškas struktūras.

    Ginklas nėra pasirengimo sinonimas

    Gynyba apima ne tik kovinius veiksmus, bet ir viešojo saugumo užtikrinimą, kritinių objektų apsaugą, mobilizacijos procesus, pagalbą kariuomenei užnugaryje. Tokiose srityse svarbūs ne vien šaudymo įgūdžiai, bet ir disciplina, ryšio procedūrų supratimas, atsakomybė.

    Praktika rodo, kad vien individualūs gebėjimai be aiškios struktūros gali tapti rizika, ypač kai reikia veikti pagal teisines taisykles, įsakymus ir bendrą planą. Todėl siekiant prasmingai prisidėti, rekomenduojama rinktis oficialias ir apmokymą užtikrinančias organizacijas.

    „Kiekvienas Lietuvos pilietis yra svarbus valstybės gynybai. Gynyba yra ne tik ginklai, bet ir užnugario aprūpinimas bei būtiniausių gyventojų poreikių užtikrinimas“, – sakė Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas.

    Karo komendantūros: ką jos daro?

    Karo komendantūros veikia visoje Lietuvoje ir yra orientuotos į kariuomenės ir civilinių institucijų sąveiką krizių metu. Jų veikla apima mobilizacijos uždavinius, viešosios tvarkos užtikrinimo priemones, kritinės infrastruktūros apsaugą, pagalbą priimančiosios šalies paramai.

    Žmonėms, kurie turi ginklą ir praktinių įgūdžių, komendantūros gali tapti aiškiu keliu į organizuotą veikimą. Tokiu atveju gebėjimai papildomi standartizuotu mokymu, procedūromis ir komandinio darbo praktika.

    Medžiotojų ir šaulių patirtis: kas svarbiausia?

    Diskusijose apie visuotinę gynybą dažnai minimi medžiotojai ir sportinio šaudymo bendruomenė, nes jie turi praktikos su ginklais ir orientavimusi vietovėje. Vis dėlto akcentuojama, kad karo metu svarbiausi tampa ne pavieniai veiksmai, o koordinuotas darbas su aiškia atsakomybių grandine.

    Komendantinėje tarnyboje galima rasti įvairių funkcijų, o ne tik tiesioginį dalyvavimą kovinėse užduotyse. Pabrėžiama ir teisinė pusė, nes krizių metu itin svarbu žinoti, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis galima veikti.

    „Jei žmogus turi ginklą ir orientuojasi vietovėje, bet nemoka veikti komandoje, dieną X jis gali tapti našta, o ne nauda“, – sakė medžiotoja ir šaulė Gerda Sadauskė.

    Diskusijų dalyviai sutaria dėl vieno: nereikėtų laukti, kol krizės metu kas nors paskirs vaidmenį. Prasmingiausia jau dabar įsivertinti savo įgūdžius, pasirinkti tinkamą struktūrą ir pereiti mokymus, kurie leidžia gebėjimus panaudoti saugiai, teisėtai ir efektyviai.

  • Dronų kompetencijų centras Druckūnuose: Vyriausybė perdavė Šauliams 51,9 ha valstybinės žemės

    Vyriausybė pritarė sprendimui Varėnos seniūnijoje, Druckūnų kaime, perduoti Lietuvos šaulių sąjungai 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise. Šiame sklype planuojama steigti Lietuvos šaulių sąjungos Dronų kompetencijų centrą, skirtą mokymams ir gebėjimų stiprinimui.

    Patikėjimo teisė reiškia, kad žemė ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tačiau Šaulių sąjunga įgyja teisę sklypą valdyti, naudoti ir vystyti jame numatytą infrastruktūrą pagal nustatytas sąlygas. Tokia schema dažnai taikoma, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti viešąjį interesą atitinkančius projektus.

    Numatoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti infrastruktūra, skirta Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, vystant dronų bei priešdroninių sistemų pajėgumus. Akcentuojama, jog dronai būtų naudojami tik mokymo tikslais, todėl triukšmo poveikis aplinkai, tikėtina, būtų ribotas.

    Dronų ir priešdroninių sprendimų plėtra pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos prioritetų Europoje, ypač įvertinus karo Ukrainoje patirtis. Praktinis operatorių rengimas, saugus treniruočių laukas ir gebėjimas testuoti taktikas realiomis sąlygomis laikomi esminiais elementais kuriant veiksmingą teritorinės gynybos sistemą.

    Tikėtina, kad toks centras gali prisidėti ir prie standartizuotų mokymų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei greitesnio naujų technologijų įsisavinimo. Kartu tai gali stiprinti visuomenės pasirengimą krizinėms situacijoms, kai bepiločių orlaivių panaudojimas aktualus ne tik gynyboje, bet ir žvalgyboje, paieškos bei gelbėjimo darbuose.

    Apie konkrečius centro įrengimo terminus, planuojamas investicijas ir infrastruktūros apimtį šiame etape detaliai neskelbiama. Sprendimo pagrindas siejamas su krašto apsaugos sistemos poreikiu nuosekliai auginti dronų operatorių rengimo ir priešdroninių priemonių taikymo kompetencijas.

  • Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Perspėjimo pranešimai į telefonus Lietuvoje siunčiami tada, kai gyventojams gali kilti reali grėsmė: nuo pavojingų meteorologinių reiškinių iki gaisrų, cheminių ar radiacinių avarijų, taip pat evakuacijos ar oro pavojaus atvejų. Gavus tokį pranešimą svarbiausia išlikti ramiems, perskaityti jį iki galo ir vykdyti konkrečius nurodymus.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pabrėžia, kad pranešimas nėra siunčiamas tam, kad išgąsdintų. Jo tikslas yra greitai pasiekti kuo daugiau žmonių ir aiškiai nurodyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, todėl skubotas reagavimas ar spėliojimas gali tik padidinti riziką.

    Dažniausia klaida – užverti pranešimą

    Viena dažniausių gyventojų klaidų yra automatiškai uždaryti perspėjimą vien tam, kad nustotų skambėti neįprastas signalas. Taip prarandama svarbiausia informacija: kam pranešimas skirtas, kokioje teritorijoje, kokia grėsmė fiksuota ir ką reikia daryti nedelsiant.

    „Žmonės kartais užveria perspėjimą net nespėję perskaityti iki galo, o vėliau bando prisiminti, kas jame buvo parašyta. Tačiau pranešime pateikiami ir konkretūs veiksmai, o ne vien grėsmės faktas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Antanaitis.

    Kita dažna klaida yra ignoruoti pranešimą, manant, kad tai tik patikrinimas arba kad situacija asmeniškai nepalies. Vis dėlto perspėjimai paprastai siunčiami pagal vietovę ir ryšio aprėptį, todėl pranešimo gavimas yra ženklas, kad esate galimos rizikos zonoje.

    Kodėl neverta ieškoti atsakymų komentaruose

    Gavę perspėjimą dalis gyventojų pirmiausia skuba į socialinius tinklus, kur informacija neretai būna fragmentiška, pasenusi arba net klaidinanti. Ekstremaliųjų situacijų metu tai ypač pavojinga, nes melagingos interpretacijos gali paskatinti netinkamus sprendimus.

    Saugiausia remtis oficialia informacija ir atnaujinimais, kuriuos teikia atsakingos institucijos bei nacionalinis transliuotojas, taip pat valstybės parengties informavimo kanalai. Jei pranešime nurodyta sekti papildomus pranešimus, tai reiškia, kad situacija gali keistis, o rekomendacijos būti tikslinamos.

    Dar viena klaida yra manyti, kad visais atvejais reikia elgtis vienodai, pavyzdžiui, visada bėgti į lauką arba, priešingai, visada likti namuose. Skirtingos grėsmės reikalauja skirtingų veiksmų, todėl esminė taisyklė yra vykdyti būtent to perspėjimo instrukcijas.

    Kada skambinti 112, o kada ne

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad 112 numeris skirtas pranešti apie realų įvykį ar iškviesti skubią pagalbą, o ne pasiteirauti bendro pobūdžio informacijos. Masinis skambinimas vien dėl smalsumo apkrauna linijas ir gali sutrukdyti prisiskambinti tiems, kuriems pagalbos reikia nedelsiant.

    „112 ryšio linijos turi likti laisvos skubiems atvejams. Informaciją apie situaciją gyventojai turėtų tikrinti oficialiais kanalais, o skambinti tik tada, kai išties būtina“, – sakė D. Antanaitis.

    Galiausiai svarbu pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis. Ne visi gali išgirsti signalą, perskaityti pranešimą ar tinkamai jį suprasti, todėl verta patikrinti, ar informaciją gavo vaikai, vyresnio amžiaus artimieji, kaimynai, taip pat žmonės su negalia.

    Jei pranešime nurodyta slėptis patalpose, uždaryti langus ar išjungti vėdinimą, tai dažniausiai susiję su dūmais ar pavojingomis medžiagomis ore. Jei prašoma evakuotis, būtina veikti nedelsiant ir vykti į nurodytą saugią vietą arba gyventojų surinkimo punktą.

  • Kybartų vanduo vėl patikrintas: tyrimai parodė, kas iš tiesų teka iš čiaupų gyventojams

    Kybartuose atliktas papildomas geriamojo vandens kokybės patikrinimas, kai Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje gyventojų atstovės iškėlė klausimą dėl vandens rodiklių. Reaguojant į situaciją nutarta paimti mėginius tiesiai iš miesto gyventojų čiaupų.

    Rugsėjo 7 dieną mėginiai buvo paimti penkiose skirtingose Kybartų vietose ir perduoti tirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijai. Tyrimai atlikti pagal geriamajam vandeniui taikomus higienos ir kokybės reikalavimus.

    Gauti rezultatai rodo, kad bendra vandens kokybė vertinama kaip gera: vanduo buvo skaidrus, drumstumo ir spalvos rodikliai nedideli. Taip pat fiksuotas labai mažas geležies kiekis, todėl ryškesnių nuosėdų ar rudų atspalvių susidarymo rizika vertinama kaip maža.

    Kai kuriuose vandentiekio tinklo taškuose nustatytas nežymus amonio rodiklio viršijimas. UAB „Vilkaviškio vandenys“ nurodo, kad amonis geriamajame vandenyje yra indikatorinis rodiklis ir paprastai labiau siejamas su vandens tiekimo sistemos būkle, o ne su tiesiogine ūmia rizika sveikatai.

    Bendrovės teigimu, nustatytas nukrypimas bus šalinamas atliekant konkrečios vandentiekio tinklo dalies praplovimo darbus. Tokios priemonės taikomos siekiant sumažinti galimus vandens kokybės svyravimus tinkluose, ypač kai vandens vartojimas skirtinguose rajonuose keičiasi netolygiai.

    UAB „Vilkaviškio vandenys“ pabrėžia, kad pagal atliktus tyrimus geriamasis vanduo Kybartuose yra kokybiškas ir saugus vartoti. Gyventojai raginami pranešti, jei pastebi nemalonų kvapą, pasikeitusią spalvą, drumstumą ar nuosėdas, nes tokie signalai padeda greičiau identifikuoti lokalų sutrikimą tinkle.

    Geriamojo vandens kokybės svyravimai dažniausiai siejami su vamzdynų būkle, laikinais hidrauliniais pokyčiais ar atliekamais tinklų darbais, todėl papildomi patikrinimai laikomi įprasta praktika sprendžiant gyventojų nusiskundimus. Savivaldybės ir vandens tiekėjo tikslas šiuo atveju yra užtikrinti, kad rodikliai atitiktų nustatytas normas visame tinkle, o ne tik vandenvietėje.

  • Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena kasmet primena, kad būtent šios srities darbuotojai formuoja miestų veidą, užtikrina būsto ir viešųjų pastatų kokybę bei prisideda prie infrastruktūros atnaujinimo. Šventės proga savivaldybės ir organizacijos dažnai dėkoja sektoriaus žmonėms už profesionalumą ir atsakomybę.

    Pastaraisiais metais statybų sektorius Lietuvoje keičiasi greičiau nei anksčiau: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, statinių ilgaamžiškumui ir saugai. Vis dažniau keliami reikalavimai ne tik galutiniam rezultatui, bet ir tam, kaip organizuojami darbai, kaip valdoma rizika ir užtikrinama darbuotojų sveikata.

    Kas keičiasi statybose

    Didelę įtaką darbų praktikai daro skaitmenizacija ir DI sprendimai, kurie naudojami planavimui, klaidų prevencijai ir projektų kontrolei. Statybų įmonės vis plačiau taiko skaitmeninius modelius, leidžiančius tiksliau numatyti medžiagų poreikį, terminus ir kaštus.

    Ne mažiau svarbi kryptis yra tvaresnės medžiagos ir mažesnė tarša. Rinkoje daugėja projektų, kuriuose vertinamas viso pastato gyvavimo ciklas, o užsakovai vis dažniau prašo sprendimų, kurie mažina energijos suvartojimą ir eksploatacijos išlaidas.

    Darbuotojų trūkumas ir kvalifikacija

    Vienu didžiausių iššūkių išlieka kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Sektoriui svarbu ne tik pritraukti naujų žmonių, bet ir nuolat kelti kompetencijas, nes darbų technologijos ir reglamentai keičiasi, o klaidos statybose brangiai kainuoja.

    Statybininkų diena tampa proga atkreipti dėmesį į profesijos prestižą ir realią jos reikšmę visuomenei. Kuo daugiau investuojama į kokybę, mokymus ir saugią darbo kultūrą, tuo patikimesni ir ilgaamžiškesni tampa rezultatai, kuriais naudojasi visi.

    Ko palinkėti šventės proga

    Šią dieną statybų sektoriaus žmonėms dažniausiai linkima saugių darbų, stabilių užsakymų ir pagarbos už atsakomybę. Tai profesija, kurioje kasdienis darbas tiesiogiai matomas aplinkoje, o jo kokybė išlieka dešimtmečiams.

    Statybininkų dienos proga sveikinimai skiriami visiems, kurie prisideda prie statybų grandinės: nuo projektavimo ir inžinerijos iki statybvietės komandų ir techninės priežiūros specialistų.

  • Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po rugpjūčio 22 dienos audros dalyje Utenos regiono gyventojų elektros tiekimas vis dar nėra atkurtas. ESO skelbia, kad daugiausia darbo šiuo metu tenka Zarasų rajonui, kur fiksuojami pavieniai, bet gausūs smulkesni tinklo gedimai.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 75 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra apie 200 klientų. Gedimus rajone šalina 16 brigadų, kurios dirba keliuose seniūnijų ir kaimų ruožuose.

    Didžioji dalis gedimų susiję su 0,4 kV žemos įtampos tinklu, todėl dažnai be elektros lieka po vieną–keturis klientus. ESO pažymi, kad tikrasis gedimo mastas neretai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą, o kai kur tenka įrengti naujas atramas ir atstatyti linijų atkarpas.

    Darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų vietų, todėl dalis remonto užtrunka ilgiau nei įprastai. Tokiose situacijose komandos pirmiausia siekia atkurti tiekimą didesnėms vartotojų grupėms, o vėliau pereina prie pavienių atšakų.

    Zarasų rajone ESO tinkle buvo pastatyti arba klientams suteikti 53 generatoriai, iš jų 10 perduota Savivaldybei. Atkūrus elektros tiekimą, generatorius planuojama surinkti per artimiausias dienas, dalis gyventojų taip pat naudojasi nuosavais generatoriais.

    ESO taip pat nurodo, kad dalis likusių sutrikimų registruojami objektuose, kuriuose elektros energija realiai nevartojama. Pasak bendrovės, 45 objektai, kuriuose dar fiksuojami sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 323 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 714 klientų, o gedimus šalina 91 brigada. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę audros sukeltų gedimų, registruojami 325 sutrikimai ir 718 klientų be elektros, darbus vykdo 105 brigados.

    ESO gyventojams primena, kad apie nutrūkusį elektros tiekimą ar pastebėtus pažeidimus svarbu pranešti oficialiais kanalais, o prie nutrauktų laidų artintis ar bandyti juos pašalinti savarankiškai yra pavojinga. Bendrovė pabrėžia, kad darbų eiga priklauso ir nuo situacijos vietoje bei galimybės saugiai pasiekti gedimo taškus.

  • Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Į Zarasus atvykstančius keliautojus nuo šiol pasitinka du skirtingi, bet tą pačią žinutę siunčiantys kelio ženklai. Vienas įrengtas prie miesto, kitas ties rajono riba, o abu tampa savotiškais vartais į ežerų kraštą ir jo tapatybę.

    Iš Rokiškio pusės, prieš įvažiuojant į Zarasų miestą, atnaujintas jau anksčiau matytas ženklas. Jis išlaikė atpažįstamą idėją, tačiau buvo pritaikytas geriau matytis tamsiuoju paros metu.

    Šio ženklo apšvietimui naudojama saulės ir vėjo energija, todėl akcentas prie miesto įvažiavimo tampa ne tik ryškesnis, bet ir mažiau priklausomas nuo elektros tinklų. Tokie sprendimai savivaldybėse dažnėja, nes leidžia sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir palengvina įrengimą atokesnėse vietose.

    Važiuojant iš Utenos pusės kelionė į Zarasų kraštą prasideda dar prieš pasiekiant miestą. Ties Zarasų rajono riba iškilęs naujas ženklas akcentuoja krašto simboliką ir kviečia ne tik įvažiuoti, bet ir stabtelėti.

    Miško fone išryškėja elniažuvės siluetas, laikomas vienu ryškiausių Zarasų simbolių. Kompozicijoje susiejami kraštui būdingi motyvai, vandens platybės, miškai ir legendų nuojauta, todėl ženklas veikia kaip vizualus pasakojimas apie vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje planuojama subtiliai apšviesti ir naująjį ženklą, kad jis būtų matomas sutemus. Šiuo metu vertinamos alternatyvos, ar naudoti saulės ir vėjo energiją, ar sprendimą jungti prie ESO elektros tinklų.

    Projektą įgyvendino skirtingi vykdytojai: naująjį ženklą ties Zarasų rajono riba įrengė UAB „MPJ“, o iš Rokiškio pusės pasitinkantį ženklą atnaujino Zarasų seniūnija. Pasak savivaldybės, abu ženklai turėtų tapti ne tik orientyru kelyje, bet ir nuoseklia krašto įvaizdžio dalimi.

    Tokie infrastruktūros akcentai vis dažniau kuriami kaip vietos identiteto elementai, ypač regionuose, konkuruojančiuose dėl vidaus turizmo srautų. Zarasų atveju pasirinkti motyvai aiškiai siejami su ežerais, gamta ir vietos simboliais, todėl pirmasis įspūdis apie kraštą pradedamas formuoti dar kelyje.

  • 10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, primenanti, kad emocinė sveikata ir savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Šia proga Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Zarasų profesine mokykla kviečia gyventojus rugsėjo 12 dieną jungtis į pėsčiųjų žygį „Mes už gyvenimą!“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žygio esmė nėra vien fizinis aktyvumas ar buvimas gamtoje. Tai ir kvietimas pastebėti šalia esantį žmogų, kalbėtis apie emocinę savijautą, mažinti stigmą bei priminti, kad pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis, o ne silpnumo ženklas.

    „Kartais paprastas pokalbis, parodytas dėmesys ar buvimas šalia gali būti labai reikšmingas“, – teigia organizatoriai.

    Žygio startas numatytas rugsėjo 12 dieną 10.00 valandą Zarasų profesinės mokyklos stadione. Planuojamas atstumas sieks apie 10 kilometrų, o bendra renginio trukmė gali užtrukti iki 15.00 valandos.

    Maršrutas drieksis skirtingomis dangomis, vietomis bekele ir per nevienodą reljefą, todėl dalyviams rekomenduojama rinktis patogią avalynę ir oro sąlygas atitinkančią aprangą. Taip pat patariama pasiimti geriamojo vandens ir lengvų užkandžių, ypač jei planuojama žygiuoti visą numatytą atstumą.

    Svarbi detalė dalyviams: dalis trasos drieksis Latvijos teritorijoje, todėl būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Organizatoriai ragina šiuo punktu pasirūpinti iš anksto, kad renginio dieną nekiltų nesklandumų.

    Į žygį kviečiami asmenys nuo 14 metų, o jaunesnius nei 18 metų dalyvius turi lydėti tėvai arba kitas suaugęs asmuo. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

    Psichikos sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad bendruomeniškumas, socialinis ryšys ir įsitraukimas į prasmingas veiklas yra vieni iš svarbių apsauginių veiksnių, padedančių mažinti vienišumą ir emocinę įtampą. Tokie renginiai kaip žygis tampa proga ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti tarpusavio palaikymą.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis telefonu +370 673 73009.

  • Audros padariniai traukiasi: ESO žada šiandien atkurti elektrą, bet Utenos regione dar yra gedimų

    Audros padariniai traukiasi: ESO žada šiandien atkurti elektrą, bet Utenos regione dar yra gedimų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) praneša, kad po rugpjūčio 22 dienos audros didžioji dalis elektros tiekimo sutrikimų jau pašalinta, o likę gedimai koncentruojasi Utenos regiono savivaldybėse. Pasak bendrovės, planas yra visus audros sukeltus sutrikimus sutvarkyti šiandien.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 23 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 42 klientai. Gedimus šiame rajone tvarko 16 brigadų, dirbančių skirtingose seniūnijose ir atokesnėse vietovėse.

    „Visus rugpjūčio 22 dienos audros sukeltus elektros tiekimo sutrikimus planuojame pašalinti šiandien“, – pranešė ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu likę 32 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 52 klientai. ESO nurodo, kad regione gedimus šalina 54 brigados, todėl darbų tempas išlieka intensyvus, ypač ten, kur audra pažeidė oro linijas.

    Elektros tinklų avarijas po audrų dažniausiai sukelia ant laidų užvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir pažeistos atramos, todėl dalyje vietovių remonto darbai užtrunka ilgiau. ESO primena gyventojams nutolti nuo nutrūkusių laidų ir apie pavojingus atvejus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.