CP v2

Category: Regionai

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.

  • Nelegalūs vandens gręžiniai: į savivaldybę verta kreiptis iki liepos vidurio, kad suspėtumėte įteisinti

    Iki liepos 31 dienos gyventojai dar gali įteisinti anksčiau nelegaliai įrengtus vandens gręžinius be sankcijų, tačiau pirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje naudojamas gręžinys. Praktikoje svarbu nedelsti: savivaldybės perspėja, kad artėjant terminui daugėja besikreipiančiųjų, todėl dokumentų derinimas gali užtrukti.

    Naujoji tvarka numato, kad kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo turi viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybės pritarimas tampa būtina paraiškos dalimi. Tik gavus pritarimą, toliau galima tvarkyti registravimo procedūrą institucijoje, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

    Gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus iki liepos 31 dienos reikia pateikti Lietuvos geologijos tarnybai. Ji įvertina pateiktą informaciją ir atlieka registraciją, kad gręžinio naudojimas taptų teisėtas ir būtų aiškūs jo duomenys bei statusas registre.

    Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vadinamąsias vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 metais gegužės 1 dienos. Jei yra pagrįstų duomenų, kad įrenginys atsirado po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė gali paraiškai nepritarti.

    Neigiamas sprendimas galimas ir tais atvejais, kai tame pačiame sklype asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju neregistruotą įrenginį gali tekti likviduoti pagal nustatytą tvarką, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar atitinka kriterijus.

    Įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir sekliems įrenginiams, dažnai vadinamiems vandens adatomis ar adatiniu gręžiniu. Tuo metu šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia, tačiau svarbu nesupainioti šių vandens išgavimo būdų, nes pareigos ir terminai skiriasi.

  • Kretingos centre atidaryta dviračių remonto stotelė: ką ras dviratininkai ir kur ji įrengta

    Kretingos miesto centre, šalia Kretingos rajono turizmo informacijos centro, įrengta nauja dviračių remonto stotelė. Ji skirta tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams, keliaujantiems dviračiais po Kretingą ir jos apylinkes.

    Stotelėje dviratininkai gali pasinaudoti pagrindiniais įrankiais smulkiems gedimams pašalinti, taip pat rasti pompą padangoms pripūsti. Įrengti laikikliai leidžia dviratį patogiai pakelti ir remontą atlikti greičiau, ypač jei prireikia sureguliuoti ar pritvirtinti detales.

    Tokio tipo infrastruktūra vis dažniau diegiama miestuose, siekiant skatinti kasdienį judumą dviračiais ir sudaryti sąlygas kelionę tęsti net ir įvykus smulkiam gedimui. Dviračių remonto stotelės paprastai pasirenkamos centrinėse, gerai matomose vietose, kur yra didesni pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Ši stotelė įrengta asociacijai „Klaipėdos regionas“ įgyvendinant tarptautinį projektą „Baltic Biking UPGRADE“. Projektu siekiama gerinti dviračių turizmo ir kasdienio važiavimo sąlygas, stiprinant maršrutų ir paslaugų tinklą regione.

    Kretingoje įrengta stotelė gali būti naudinga planuojantiems trumpus pasivažinėjimus mieste, taip pat keliautojams, kurie dviračiu atvyksta į centrą ar tęsia maršrutus po rajoną. Smulkus remontas vietoje dažnai padeda išvengti papildomų išlaidų ir sutaupyti laiko, kai iki dviračių serviso yra toliau.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajone startavo kvietimas bendruomenėms: projektams iki 5 000 eurų, paraiškos iki birželio 24 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Finansavimas skirtas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iniciatyvoms, kurios kuria apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų birželio 24 dienos. Kvietimas aktualus organizacijoms, planuojančioms veiklas 2026–2028 metų laikotarpiu pagal savivaldybėje patvirtintą įgyvendinimo tvarką.

    Galimi pareiškėjai yra bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, kurios turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat paraiškas gali teikti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jei jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Finansuojamos veiklos turi atliepti viešuosius bendruomenės narių interesus ir poreikius. Priemonė orientuota ne į vienkartinius renginius, o į tvarų bendruomenės stiprinimą: nuo pilietiškumo ir lyderystės ugdymo iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo, savanorystės ir informacinio raštingumo stiprinimo.

    Didelė kvietimo dalis skirta bendruomenės sutelktumui: vaikų ir jaunimo užimtumui, edukacijoms, kultūrinei veiklai, bendruomenės komunikacijos priemonėms ir sveikatinimo iniciatyvoms. Taip pat remiamos akcijos, gerinančios viešąsias erdves, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių tvarkymas ir atnaujinimas.

    Numatytos ir socialinės veiklos: pagalba vienišiems senjorams, asmenims su negalia ar kitiems bendruomenės nariams, kuriems reikalingas palaikymas, taip pat emocinės sveikatos stiprinimo iniciatyvos. Kvietimas apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei jas vykdo bendruomeninė organizacija.

    Atskirai įvardyta galimybė finansuoti veiklas, susijusias su civilinės saugos ir gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir specialių priemonių įsigijimą. Tai atliepia pastarųjų metų tendencijas, kai savivaldybės vis dažniau skatina vietos iniciatyvas, didinančias gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Konkursui numatyta 29 408 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima skirti nuo 1 000 iki 5 000 eurų, todėl paraiškos ypač tinkamos aiškiai apibrėžtiems, bendruomenei matomą rezultatą sukuriantiems projektams.

    Teikiant paraišką viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo veikloms, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Toks ribojimas leidžia išlaikyti balansą tarp investicijų į priemones ir realių veiklų, kurios įtraukia gyventojus.

    Paraiškas savivaldybei galima pateikti keliais būdais: popierine forma atvykus į Livonijos g. 4-1 Joniškyje (101 kabinetas) arba elektroniniu paštu, kai dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu. Taip pat priimami nuskenuoti dokumentai, jei galima identifikuoti paraišką teikiantį asmenį.

    Kartu su paraiška reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius organizacijos teisę veikti: įstatus, jei jie neprieinami Juridinių asmenų registre, veiklos ataskaitą, jei juridinis asmuo veikia trumpiau nei metus, ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo. Savivaldybė nurodo, kad galima pridėti ir kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, sustiprina paraišką.

    Konsultacijas pareiškėjams su konkursu susijusiais klausimais teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus programų koordinatorė Rasa Birutytė.

  • Kruojos užtvankoje susirungė meškeriotojai: laimikiai pasverti, žuvys paleistos atgal

    Kruojos užtvankoje susirungė meškeriotojai: laimikiai pasverti, žuvys paleistos atgal

    Gegužės 30 dieną Kruojos užtvankos pakrantėje vyko Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos surengtos mėgėjų žūklės varžybos. Nuo ankstaus ryto susirinkę meškeriotojai varžėsi dėl taikliausios taktikos, tinkamiausio masalo ir didžiausio bendro laimikio.

    Organizatorių teigimu, varžybos kasmet suburia tiek patyrusius, tiek pradedančiuosius žvejus, o svarbiausias tikslas – sportinis azartas ir bendruomeniškumas. Žvejams buvo primintos pagrindinės saugaus elgesio prie vandens taisyklės ir atsakingos žūklės principai.

    Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Artūras Stankevičius pabrėžė dalyvių aktyvumą ir rezultatus, kuriuos lėmė ne vien sėkmė, bet ir pasiruošimas. „Smagu matyti, kad varžybos auga, o žvejai įrodė, jog stipriausią lemia ir kantrybė, ir žinios“, – sakė A. Stankevičius.

    Po varžybų laimikiai buvo pasverti, o visos sugautos žuvys paleistos atgal į vandens telkinį. Toks sprendimas atitinka vis dažniau Lietuvoje taikomą pagauk ir paleisk praktiką, kai sportinė žūklė derinama su žuvų išteklių tausojimu.

    Renginio metu prie Kruojos užtvankos apsilankė ir TV3 komanda, kalbinusi dalyvius bei organizatorius. Po apdovanojimų žvejai ir svečiai vaišinosi Žeimelio žvejų klubo „Beržtalis“ virta žuviene, o varžybos baigėsi bendromis diskusijomis apie sezono ypatumus ir dažniausiai pasiteisinančias žvejybos strategijas.

    Informaciją apie renginį pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • Pasėlių deklaravimas baigiasi birželio 12 dieną: pavėlavus iki birželio 22 dienos išmokos mažės

    Pasėlių deklaravimas baigiasi birželio 12 dieną: pavėlavus iki birželio 22 dienos išmokos mažės

    Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas šiemet baigiasi birželio 12 dieną. Iki šios datos ūkininkai ir kiti pareiškėjai turi pateikti paraiškas, kad būtų vertinami tiesioginių išmokų ir kitų su plotais susijusių paramos priemonių reikalavimai.

    Savivaldybė primena, kad pavėlavus paraiškos dar bus priimamos iki birželio 22 dienos, tačiau taikoma finansinė sankcija. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc., todėl delsti neapsimoka net ir turint nedaug deklaruotinų hektarų.

    Kur kreiptis dėl deklaravimo?

    Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus galima seniūnijose, kur dirbantys žemės ūkio specialistai padeda užpildyti paraiškas ir patikslinti duomenis. Darbo laikas skirtingose seniūnijose gali skirtis, todėl prieš vykstant verta suderinti vizitą.

    Jeigu nespėjote deklaruoti savo seniūnijoje arba kyla klausimų dėl atvykimo laiko, galite kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybės specialistę Eriką Vaičeliūnaitę. Savivaldybė ragina laiką derinti telefonu, kad būtų išvengta eilių ir užtrukusio aptarnavimo.

    Kodėl svarbu nepavėluoti?

    Pasėlių deklaravimas yra pagrindas apskaičiuoti tiesiogines išmokas, todėl klaidos ar vėlavimas gali turėti tiesioginę įtaką galutinei paramos sumai. Praktikoje rizika didėja sezono pabaigoje, kai išauga srautai, o pareiškėjams prireikia papildomų patikslinimų dėl laukų ribų ar dokumentų.

    Norint išvengti 1 proc. mažinimo už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, rekomenduojama paraišką pateikti kuo anksčiau ir pasitikrinti, ar visi duomenys suvesti teisingai. Savivaldybė taip pat primena, kad konsultacijos su specialistais padeda greičiau išspręsti neatitikimus ir sumažina riziką, jog vėliau teks teikti tikslinimus.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprastos iškylų taisyklės, kurios padeda išvengti šiukšlių

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, parkai, pažintiniai takai bei ežerų pakrantės sulaukia daugiau lankytojų. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą principą: ką atsinešėte į gamtą, tą ir išsineškite, nes net ir nedidelės šiukšlės ilgainiui virsta tarša.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai po poilsio gamtoje lieka gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, maisto likučiai ir servetėlės. Pasak jos, atliekų prevencija prasideda dar namuose, planuojant, ką iš tiesų būtina pasiimti.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė R. Gelžinytė.

    Net jei poilsiavietėse įrengtos šiukšliadėžės, jose dažnai nėra galimybės rūšiuoti, o sezono metu konteineriai greitai prisipildo. Todėl rekomenduojama į iškylą pasiimti kelis maišelius skirtingoms atliekoms, o grįžus namo jas išrūšiuoti pagal įprastas taisykles.

    Praktikoje ypač padeda keli sprendimai: daugkartinė gertuvė vietoj vienkartinių buteliukų, dėžutės maistui vietoj perteklinių pakuočių ir daugkartiniai indai vietoj vienkartinių. Taip pat verta įsivertinti, ar tikrai reikia naujų daiktų, kurie bus panaudoti vieną kartą per metus.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė Jurgita Udrienė ragina prieš perkant retai naudojamus daiktus pagalvoti apie skolinimąsi ar dalijimąsi. Jos teigimu, Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kur galima rasti iškyloms praverčiančių daiktų ir po naudojimo juos grąžinti.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Organizuojant šventes gamtoje specialistai pataria vengti balionų, dangaus žibintų ir dekoracijų, kurios išsisklaido aplinkoje ir dažnai nėra perdirbamos. Vietoj to siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus, gamtines medžiagas arba tai, ką jau turite namuose.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, tvarius pasirinkimus ir dalijimosi daiktais kultūrą gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kur bus pristatoma edukacinė ŠRATC erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakingas poilsis prasideda nuo mažų, bet nuoseklių sprendimų.

  • „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ Pakruojyje: 11 dalyvių su negalia išbandė profesijas 7 įstaigose per vieną dieną

    „DUOday“ – beveik du dešimtmečius Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, kviečianti žmones su negalia vienai dienai prisijungti prie įmonių ir organizacijų kasdienės veiklos. Lietuvoje ši iniciatyva rengiama septintus metus, o jos tikslas – mažinti stereotipus ir didinti realias įsidarbinimo galimybes.

    Per „DUOday“ dalyviai ne tik stebi darbo procesus, bet ir pagal galimybes įsitraukia į užduotis: bendrauja su komandomis, susipažįsta su darbo kultūra bei reikalavimais konkrečiai profesijai. Tokia patirtis naudinga abiem pusėms, nes darbdaviai gali praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia, o dalyviai – pasitikrinti savo lūkesčius ir gebėjimus.

    Pakruojyje – 7 įstaigos ir 11 dalyvių

    Pakruojyje oficialus iniciatyvos partneris Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ „DUOday“ organizavo ketvirtą kartą. Šiais metais į veiklas įsitraukė 7 įstaigos, o profesijas išbandė 11 negalią turinčių asmenų.

    Skirtingos organizacijos dalyviams pasiūlė įvairias sritis – nuo konsultavimo ir dokumentų tvarkymo iki kūrybinių bei praktinių užduočių. Diena buvo skirta ne formaliam apsilankymui, o realiam susipažinimui su atsakomybėmis, darbo tempu ir komandiniu bendradarbiavimu.

    Nuo konsultavimo iki praktinių užduočių

    Užimtumo tarnybos Pakruojo skyriuje Eglė ir Asta vienai dienai tapo konsultantėmis: susipažino su paslaugomis, darbo rinkos situacija ir mokymosi galimybėmis. Praktinėje dalyje jos registravosi eDBirža sistemoje, keisdamosi kliento ir specialisto vaidmenimis.

    Gėlių salone „Jūrūnė“ Monika ir Vilma iš arti pamatė floristo darbą, domėjosi verslo kasdienybe ir kūrybiniais sprendimais. Dalyvės rišo puokštes, derino spalvas ir medžiagas, o patirtį apibūdino kaip artimą jų pomėgiams ir malonią.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ Tomas ir Irma susipažino su atliekų tvarkymo bei kitomis įmonės veiklomis, aptarė kasdienius iššūkius ir darbo reikšmę bendruomenei. Dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai keičia požiūrį į atliekų rūšiavimą ir padeda geriau suprasti nematomą miesto ūkio dalį.

    Socialinės paslaugos, saugumas ir paslaugų sektorius

    VšĮ Pakruojo sveikatos centre Kristina ir Lina susipažino su socialinių darbuotojų veikla ir tuo, kaip padedama krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalyvės turėjo progą praktiškai prisiliesti prie dokumentų pildymo ir procedūrų organizavimo kasdienybės.

    Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Karolis, Jurgita ir Irma iš arti pamatė ugniagesių gelbėtojų profesiją, techniką ir pasirengimo rutiną. Jie susipažino su gelbėjimo priemonėmis, pabūvo gaisrinės automobilyje ir išgirdo, kiek nuoseklaus pasiruošimo reikalauja ši tarnyba.

    Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje Asta ir Jurgita susipažino su bibliotekininko darbu: nuo knygų paruošimo iki rūšiavimo ir žymėjimo. Kirpykloje Vaida ir Eglė domėjosi kirpėjo profesijos specifika, o dienos pabaigoje ne tik pasisėmė žinių, bet ir praktiškai prisilietė prie paslaugų sektoriaus kasdienybės.

    Organizatoriai padėkojo visoms įstaigoms, kurios skyrė laiko ir dėmesio „DUOday“ dalyviams. Tokios iniciatyvos padeda kurti atviresnę darbo rinką, o tiesioginis kontaktas su realiomis darbo užduotimis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgalaikes galimybes.

    „DUOday“ esmė – ne vien simbolinis palaikymas, o praktinis dialogas tarp darbdavio ir žmogaus su negalia. Kai darbo vieta pamato žmogų veikloje, o žmogus – aiškią, pritaikomą aplinką, atsiranda daugiau pagrindo kalbėti apie realų įdarbinimą, o ne vien geras intencijas.

  • Pakruojo rajone prasidėjo maudymosi sezonas: ką svarbu žinoti apie saugumą prie vandens

    Pakruojo rajone prasidėjo maudymosi sezonas: ką svarbu žinoti apie saugumą prie vandens

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad nuo birželio 1 dienos rajone oficialiai prasidėjo maudymosi sezonas. Gyventojai ir svečiai kviečiami naudotis vandens telkiniais poilsiui, tačiau pirmiausia pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.

    Specialistai kasmet primena, kad daugiausia nelaimių įvyksta ne dėl oro ar vandens sąlygų, o dėl neatsargaus elgesio. Dažniausios rizikos – maudymasis neprižiūrimose vietose, pervertintos jėgos, šokimas į vandenį nežinomose vietose ir vaikų palikimas be suaugusiųjų priežiūros.

    Savivaldybė ragina rinktis gerai žinomas, gyventojų pamėgtas maudymosi vietas ir į vandenį bristi atsargiai, ypač sezono pradžioje. Vanduo birželio pradžioje neretai būna vėsesnis, todėl staigus temperatūros pokytis gali sukelti sveikatos sutrikimų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems lėtinių ligų.

    Taip pat primenama, kad vaikų saugumui svarbiausia nuolatinė priežiūra: vien akių kontaktas ne visada pakankamas, o pavojingos situacijos susiklosto per kelias akimirkas. Jei nutinka nelaimė ar kyla grėsmė gyvybei, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

    Pakruojo rajono savivaldybė linki saugios ir smagios vasaros, primindama, kad atsakingas elgesys prie vandens yra paprasčiausias būdas išvengti tragedijų. Maudymosi sezonas – tai poilsis, tačiau budrumas prie vandens išlieka svarbiausia taisyklė visą vasarą.