CP v2

Category: Regionai

  • Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasų rajono savivaldybėje vykusi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos diskusija parodė, kad smurtas šeimoje dažnai nėra vienkartinis konfliktas. Specialistai akcentavo sisteminį smurtą, kai kontrolė ir bauginimas pamažu apima vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių.

    Posėdyje dalyvavo savivaldybės, policijos, vaiko teisių, probacijos, socialinių paslaugų, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat įžvalgomis dalijosi specializuotos kompleksinės pagalbos centro komanda, dirbanti Anykščių, Zarasų ir Visagino savivaldybėse.

    Pagalba regionuose turi būti pasiekiama

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Regina Jacikienė pabrėžė, kad regionuose itin svarbu išlaikyti pagalbą kuo arčiau žmogaus. Vyresniems ar atokiau gyvenantiems žmonėms kelionė į kitą miestą gali tapti realia kliūtimi ieškant teisinės, psichologinės ar socialinės pagalbos.

    Centro specialistai dažniausiai informaciją apie smurto atvejį gauna iš policijos, tačiau kreiptis galima ir savarankiškai. Nukentėjusiesiems suteikiamos konsultacijos, padedama susigaudyti, kokias paslaugas konkrečioje savivaldybėje galima gauti ir kokie sprendimai realiai įgyvendinami čia ir dabar.

    Smurtas prasideda ne nuo smūgio

    Psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas ilgai gali likti nepastebėtas. Jis neretai prasideda nuo pavydo, menkinimo, nuolatinės kritikos, reikalavimo atsiskaityti, kur ir su kuo žmogus buvo.

    Vėliau kontrolė gali virsti ryšių su artimaisiais ribojimu, spaudimu atsisakyti darbo, finansų ir sprendimų kontrolės perėmimu. Tokiose situacijose svarbu vertinti ne atskirą epizodą, o visą smurto istoriją ir tai, kaip ji eskaluojasi.

    Diskusijoje akcentuota, kad klausimas, kodėl žmogus neišeina, dažnai supaprastina problemą. Išėjimui reikalingos realios sąlygos, tokios kaip saugi vieta gyventi, pajamos, vaikų priežiūra, transportas, teisinė pagalba ir patikimas palaikymo tinklas.

    Femicidas dažniausiai turi įspėjimų

    Komisijos narė, teisininkė konsultantė Mėta Paulauskė pristatė femicido sąvoką ir pabrėžė, kad tokie nužudymai dažniausiai nėra netikėti. Iki tragedijos neretai eina kontrolė, izoliavimas, grasinimai, fizinio smurto sunkėjimas, sisteminis persekiojimas, o ypač pavojingas gali būti laikotarpis po santykių nutraukimo.

    „Užuot klausę, kodėl ji neišėjo, turėtume klausti, kaip užtikrinti, kad išėjusi ji liktų gyva ir saugi“, – sakė M. Paulauskė.

    Posėdyje aptarta, kad didelės rizikos signalai dažnai kartojasi ir stiprėja. Tarp jų minimi grasinimai nužudyti ar nusižudyti, smaugimas, įkyrus sekimas, laukimas prie namų ar darbovietės, ginklo turėjimas ar demonstravimas, taip pat pasikartojantys apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimai.

    Pasak dalyvių, institucijoms svarbu neapsiriboti vieno įvykio fiksavimu, o sutelkti dėmesį į visą situacijos dinamiką. Tarp priemonių, kurios gali sustiprinti prevenciją, įvardytas nuoseklesnis mirtino smurto rizikos vertinimas, aiškesni bendri saugumo planai ir griežtesnis reagavimas į persekiojimą.

    Posėdyje priminta, kad smurtas nėra susijęs tik su socialine atskirtimi ar priklausomybėmis. Smurtą patiria ir dirbantys, išsilavinę, visuomenėje gerai vertinami žmonės, tačiau jie dažniau vengia viešumo ir pagalbos ieško tyliai, todėl tikrasis mastas gali būti didesnis nei matomas iš policijos iškvietimų.

    Taip pat pažymėta, kad pagalbos gali prireikti ir vyrams, tačiau stereotipai apie pažeidžiamumo slėpimą neretai trukdo kreiptis. Mažose bendruomenėse ypač svarbus konfidencialumas, nes baimė būti atpažintam ar apkalbėtam gali sulaikyti nuo sprendimo ieškoti pagalbos.

    Komisija aptarė ir darbą su smurtaujantys asmenimis, nes be elgesio keitimo vien draudimais problemos neišspręsi. Praktika rodo, kad į smurtinio elgesio keitimo programas savanoriškai kreipiamasi retai, o didesnis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai tai tampa teisinio proceso ar probacijos dalimi.

    Diskusijoje pabrėžta, kad pokyčiai įmanomi tik prisiėmus atsakomybę už smurtą ir dirbant ilgą laiką, mokantis atpažinti emocijas bei valdyti elgesį. Nukentėjusiojo kaltinimas ar atsakomybės perkėlimas aukai buvo įvardyti kaip vieni pavojingiausių mitų, stabdančių pagalbą.

    Kalbėta ir apie prevencijos priemones jaunimui, nes kontrolės požymiai santykiuose vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Specialistai akcentavo, kad telefono tikrinimas, draudimas bendrauti su draugais, pavydas ir nuolatinė partnerio kontrolė nėra meilės įrodymas, o galimas smurto pradžios signalas.

    Posėdžio dalyviai sutarė, kad veiksminga prevencija neįmanoma be tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Savivaldybės, policijos, vaiko teisių, socialinių paslaugų, švietimo, probacijos ir pagalbą teikiančių organizacijų susikalbėjimas tiesiogiai lemia, ar žmogus laiku gaus realią apsaugą.

    Esant tiesioginiam pavojui sveikatai ar gyvybei būtina skambinti numeriu 112.

  • Statybininkų diena Visagine: mero Erlandą Galaguž žinutė priminė, ką miestui pastatėte

    Statybininkų diena Visagine: mero Erlandą Galaguž žinutė priminė, ką miestui pastatėte

    Rugsėjo antrąjį šeštadienį Lietuvoje minima Statybininkų diena, o Visagine ši proga tapo padėka žmonėms, kurie kūrė ir tebekuria miesto infrastruktūrą. Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz viešai pasveikino statybų sektoriaus darbuotojus ir pabrėžė jų indėlį į miesto raidą.

    Mero teigimu, statybininkų darbu Visagine iškilo mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos ir daugiabučiai namai. Tai erdvės, kurios kasdien formuoja miesto gyvenimą, nuo šeimų kasdienybės iki viešųjų paslaugų kokybės.

    „Jūsų žinios, rankos ir darbai kūrė ir tebekuria mūsų Visaginą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Sveikinime akcentuota, kad miestas toliau keičiasi, o šiuolaikiškesnė aplinka kuriama tiek atnaujinant esamus objektus, tiek įgyvendinant naujus projektus. Savivaldybės vadovas dėkojo visiems, prisidedantiems prie darbų, kurie didina Visagino patrauklumą gyventi ir dirbti.

    Statybų sektoriui šiandien tenka spręsti ir platesnius iššūkius: brangstančių žaliavų svyravimus, energinio efektyvumo reikalavimus, darbo jėgos trūkumą ir didėjančius saugos standartus. Todėl Statybininkų diena vis dažniau tampa proga kalbėti ne tik apie tradicinę pagarbą profesijai, bet ir apie atsakingą, kokybišką bei tvarią statybą.

    Baigdamas sveikinimą meras statybininkams linkėjo stiprybės, sveikatos, prasmingų darbų ir pasididžiavimo tuo, kas sukurta. Taip pat priminta, kad vizualinė medžiaga parengta Visagino savivaldybės, o nuotraukoje užfiksuotas Visagino garbės pilietis Vasilijus Čiupačenko iš Ignalinos atominės elektrinės statybų laikotarpio.

  • Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė, kad baigėsi projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranka socialinės integracijos paslaugoms teikti. Paraiškas įvertinusi komisija atrinko dvi organizacijas, su kuriomis planuojama įgyvendinti numatytas projekto veiklas.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, partnerių atranka buvo paskelbta liepos 15 dieną, o sprendimai priimti įvertinus pateiktas paraiškas. Galutinis pasirinkimas įformintas Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu.

    Kas tapo AID2 partneriais

    Projekto partnerėmis paskirtos Viešoji įstaiga „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Šios organizacijos prisidės prie socialinės integracijos paslaugų teikimo ir plėtros Vilniaus rajone.

    Partnerių atranka savivaldybėms paprastai yra vienas svarbiausių etapų, nes nuo vykdytojų patirties, turimų kompetencijų ir infrastruktūros priklauso paslaugų prieinamumas, kokybė ir tęstinumas. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai siekiama pasiekti jautriausias gyventojų grupes.

    Kodėl tokios paslaugos svarbios

    Socialinės integracijos paslaugos apima pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi, skurdu, negalia ar kitais iššūkiais, kurie riboja galimybes savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Praktikoje tai gali būti konsultavimas, tarpininkavimas, motyvavimas, pagalba grįžtant į darbo rinką ar sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai pagalbai ir bendruomeninių paslaugų stiprinimui, kad žmonės paramą gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su atrinktais partneriais padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir geresnį paslaugų pasiekiamumą Vilniaus rajono gyventojams.

  • Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Per pastaruosius trejus metus Vilniaus rajone įvyko apčiuopiami pokyčiai, palietę kasdienes sritis nuo švietimo ir susisiekimo iki sveikatos, socialinių paslaugų bei viešųjų erdvių. Savivaldybė svarbiausius 2023–2026 metais vykdomus ir planuojamus darbus sudėjo į naują leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ ir interaktyvų žemėlapį.

    Tokie formatai vis dažniau pasirenkami ir kitose savivaldybėse, nes gyventojams leidžia vienoje vietoje matyti, kur investicijos jau įgyvendintos, o kur darbai dar tik įsibėgėja. Interaktyvūs žemėlapiai tampa patogiu būdu sekti projektų eigą, ypač kai pokyčiai išskaidyti po skirtingas gyvenvietes.

    Kas realiai pasikeitė?

    Leidinyje akcentuojama kelių infrastruktūra: per trejus metus išasfaltuoti žvyrkeliai ir atnaujinta asfalto danga, iš viso apie 100 kilometrų kelių. Taip pat įvardijama inžinerinių tinklų plėtra, nutiesus apie 150 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

    Šalia susisiekimo ir komunalinės infrastruktūros minimi sveikatos ir socialinių paslaugų projektai. Nemenčinėje duris atvėrė medicininės reabilitacijos centras, o Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse įkurti grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms, kuriems reikalinga kasdienė pagalba bendruomenėje.

    Viešųjų erdvių ir kultūros infrastruktūros dalyje pristatomas Pagirių kultūros centras ir parkas, taip pat atnaujintos ar įrengtos erdvės Didžiosiose Kabiškėse, Kalveliuose, Rudausiuose ir kitose vietovėse. Tokie projektai dažniausiai turi tiesioginį poveikį bendruomenių gyvenimui, nes skatina vietos renginius ir aktyvų laisvalaikį arčiau namų.

    Projektai, kurie dar tik įsibėgėja

    Savivaldybė nurodo, kad dalis darbų yra tęstiniai ir reikalauja ne vienerių metų, ypač kai kalbama apie švietimo įstaigų plėtrą. Tarp pradėtų ar planuojamų projektų minimi nauji priestatai ugdymo įstaigose Nemėžyje, Pagiriuose, Maišiagaloje, Skaidiškėse ir Avižieniuose.

    Sporto infrastruktūros kryptimi įvardijamas Nemenčinės sporto kompleksas su 50 metrų ilgio baseinu ir planuojamas Rudaminos baseinas. Taip pat nurodoma, kad Senasalyje planuojami globos namai senjorams, kas atliepia visoje Lietuvoje ryškėjančią tendenciją didinti ilgalaikės priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai viename žemėlapyje

    Interaktyviame žemėlapyje gyventojai gali matyti skirtingose gyvenvietėse įgyvendintus projektus, vykdomus darbus ir planus, o informacija, kaip skelbiama, yra nuolat pildoma. Toks sprendimas svarbus ir skaidrumui, nes leidžia paprasčiau suprasti, kur investuojama ir kokie projektai priklauso nuo ilgesnių procedūrų ar etapų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad investicijų vertė geriausiai matoma per jų naudą gyventojams, o ne vien per sutvarkytų objektų skaičių.

    „Siekiame, kad investicijos būtų jaučiamos ne tik kaip pastatyti ar sutvarkyti objektai, bet kaip patogesnė kasdienybė žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Nemokamą leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ gyventojai gali atsiimti ir gyvai, o dalis informacijos pateikiama skaitmeniniu būdu. Savivaldybė pažymi, kad tiek leidinys, tiek žemėlapis skirti ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir aiškiau parodyti artimiausių metų prioritetus.

  • Gyventojams svarbus sprendimas: kaip bus pasirinktas Treniotos g. 36 ir Krokuvos g. 65 administratorius

      

  • Vilniuje ruošiamas pokytis Piliakalnio g. sklype: siūloma atverti kelią komercijai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Piliakalnio g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0167:0450.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardijama kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatyto būdo. Prašyme siūloma palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą, susietą su komercine veikla.

    Pagal pateiktą informaciją pageidaujamas naudojimo būdas būtų komercinės paskirties objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai reiškia, kad sklype atsiranda daugiau teisinio aiškumo planuojant komercinės paskirties statinius ar veiklas, tačiau konkretūs sprendiniai priklauso nuo vėlesnių projektavimo ir derinimo etapų.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų, nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui nustatyta tvarka.

    Pasiūlymai gali būti teikiami raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kas slypi už kadastro Nr. 0101/0167:0101 prašymo

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0167:0101, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su planuojamais pokyčiais ir pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypui nurodoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – nenustatyto būdo. Pateiktu prašymu siekiama išlaikyti paskirtį kaip kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Viešinimo laikotarpis numatytas 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Per šį laiką gyventojai gali įvertinti, ar planuojamas naudojimo būdo pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, susisiekimui, triukšmui ar kaimynystės užstatymo pobūdžiui.

    Praktikoje komercinės paskirties objektų teritorijų nustatymas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti prekybos, paslaugų, biurų ar kitus komercinius pastatus, jei tai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto pats naudojimo būdo nustatymas dar nereiškia automatinio statybų starto, nes vėlesniems etapams paprastai prireikia papildomų procedūrų, įskaitant projektavimą ir leidimų gavimą.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti telefonu ir el. paštu.

  • Vilniuje keičia sklypo paskirtį: ką reiškia komercinė zona ir kaip gyventojai dar gali sureaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0167:99, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas registruotas kaip kitos paskirties, nenustatyto būdo, o prašoma nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia, kad sklype atsirastų teisinės prielaidos planuoti ir vystyti komercinės paskirties objektus, tačiau pats paskirties pakeitimas dar nėra statybos leidimas. Kad realūs projektai galėtų startuoti, paprastai vėliau reikalingi teritorijų planavimo sprendiniai, projektavimo procesai ir statybą leidžiantys dokumentai, atsižvelgiant į galiojančius miesto planavimo reglamentus.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo metu gyventojai ir suinteresuotos organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir teikti pasiūlymus savivaldybei, kaip numato teritorijų planavimo ir viešinimo tvarka.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra procedūrinė stadija, kurios metu surinkti argumentai gali turėti įtakos tolesniems sprendimams.

    Ekspertai pažymi, kad komercinės paskirties teritorijų plėtra didmiesčiuose dažniausiai siejama su paslaugų koncentracija ir naujų darbo vietų kūrimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir poveikio aplinkiniams gyvenamiesiems rajonams. Todėl gyventojams, norintiems įsitraukti, svarbu vertinti ne tik patį paskirties pakeitimą, bet ir galimus ateities scenarijus, kurie gali atsirasti vėlesniuose planavimo etapuose.

    Daugiau informacijos dėl prašymo ir jo nagrinėjimo teikia Vilniaus miesto savivaldybė telefonu +370 5211 2137 ir elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.

  • Vilniuje startuoja „Mamutų slėnis“: paaiškėjo rangovas ir suma, bet teks šalinti 313 medžių

    Vilniaus Šeškinės šlaituose, greta būsimo Nacionalinio stadiono, pradedamas įgyvendinti „Mamutų slėnio“ projektas. Pirmuosius tris teritorijos sutvarkymo etapus įgyvendins viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Infes“.

    Maždaug 30–32 hektarų teritorijoje planuojama sukurti edukacinę ir poilsio erdvę, skirtą pažinti ledynmečių suformuotą sostinės kraštovaizdį. Savivaldybė pabrėžia, kad ši vieta yra tarsi gamtos oazė tarp intensyvaus eismo gatvių ir tankiai urbanizuotų teritorijų.

    Kas bus įrengta pirmiausia

    Per I–III etapus numatyta įrengti pėsčiųjų takus, laiptus, regyklas, pėsčiųjų tiltą, poilsio ir edukacines aikšteles. Taip pat planuojamos susisiekimo jungtys ir pagrindinis įėjimas nuo Geležinio Vilko gatvės.

    Ketvirtuoju etapu suplanuoti pėsčiųjų ir dviračių takai ties Ukmergės gatve su reikalinga infrastruktūra. Šie sprendiniai dar projektuojami, todėl konkretesni darbų terminai ir apimtys bus tikslinami vėliau.

    „Įgyvendinus projektą, teritorija bus lengviau prieinama, pasipildys edukaciniais elementais ir padės pažinti, kaip formavosi Vilniaus gamtinė aplinka“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Edukacija apie ledynmečius mieste

    „Mamutų slėnio“ idėja siejama su Vilniaus geologiniu išskirtinumu: miesto reljefą formavo paskutiniojo apledėjimo procesai ir tirpsmo vandenys. Projektu siekiama šiuos reiškinius parodyti ne vien informaciniais stendais, bet ir patyriminėmis priemonėmis.

    Numatoma įrengti teminius takus ir objektus, kurie padėtų suvokti geologinio laiko mastą, pristatytų ledynmečio pėdsakus, riedulių ekspozicijas. Taip pat planuojami augalų sodai pagal Žemės raidos laikotarpius bei žaidimų ir poilsio erdvės.

    „Ledynmečio istorija čia bus pasakojama ne tik stendais: lankytojai galės ją pažinti per specialiai sukurtas edukacines patirtis“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Želdynai: atsodins daugiau, bet dalį pašalins

    Tvarkomoje teritorijoje planuojama pasodinti daugiau nei 700 naujų medžių, taip pat įrengti krūmų grupes ir papildomus žolinius želdinius, atkuriant miško paklotę. Nurodoma, kad sodinimui parinkti vietiniai augalai, gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato.

    Kartu numatyta, kad įgyvendinant I–III etapus bus pašalinti 313 medžių, kad būtų galima įrengti takus ir užtikrinti saugų judėjimą. Dalis šalinamų medžių įvardijami kaip invazinių rūšių, dalis pažeisti ar nesaugotini, o 15 medžių planuojama persodinti į kitas teritorijos vietas.

    Pažymima, kad invazinių uosialapių klevų šalinimas siejamas su savivaldybės ir saugomų teritorijų institucijų vykdomomis jų plitimo reguliavimo priemonėmis. Dalį takų planuojama pakelti, kad būtų sumažintas poveikis medžių šaknynams.

    Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais, siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų suklotų nuosėdų fragmentą. Dėl to projektuotojams ir rangovui keliami papildomi reikalavimai, kad infrastruktūra derėtų su jautria gamtine aplinka.

    Numatoma, kad pirmieji rangos darbai turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos, o I–III etapų įgyvendinimas planuojamas iki 2028 metų II ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinį konkursą laimėjusios bendrovės „Bauland“ sprendinius.

    UAB „Infes“ I–III etapų darbus įsipareigojo atlikti už 10,98 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurios turėtų padengti 5,4 mln. eurų tinkamų išlaidų.