CP v2

Category: Regionai

  • Palangos delegacija Jūrmaloje: sutarta dėl gimnazijų partnerystės ir „Dzintars“ vizito Palangoje

    Gegužės 29–31 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija, Jūrmalos mero Janio Lediņš kvietimu, dalyvavo Jūrmaloje vykusioje vasaros pradžios šventėje. Vizito metu Palangos atstovai įsitraukė į oficialius susitikimus ir šventės programą, kurioje tradiciškai pristatomi miestų partnerių projektai bei turizmo kryptys.

    Palangai atstovavo Savivaldybės tarybos nariai Ilona Pociuvienė, Sondra Kulikauskienė ir Eimutis Židanavičius, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. Delegacija akcentavo, kad tokie vizitai svarbūs ne tik reprezentacijai, bet ir konkrečių bendrų iniciatyvų planavimui.

    Akcentas švietimui ir kultūrai

    Susitikimuose su Jūrmalos miesto meru ir tarybos nariais aptartos tolesnio bendradarbiavimo kryptys, daugiausia dėmesio skiriant švietimui ir kultūrai. Šios sritys dažniausiai tampa praktinių mainų pagrindu, nes leidžia įtraukti bendruomenes ir kurti ilgalaikę partnerystę tarp įstaigų.

    Vizito metu sutarta užmegzti tiesioginį bendradarbiavimą tarp Palangos senosios gimnazijos ir Jūrmalos gimnazijos. Tikimasi, kad tai atvers kelią mokinių ir mokytojų mainams, bendriems projektams bei iniciatyvoms, kurios stiprina ryšius tarp kurortų ir didina jaunimo tarptautinę patirtį.

    „Dzintars“ kvietimas ir bendri projektai

    Taip pat aptartos kultūros įstaigų partnerystės galimybės: Jūrmalos koncertų salės „Dzintars“ kolektyvas pakviestas atvykti į Palangą. Planuojama, kad vizito metu svečiai susipažins su Palangos koncertų salės veikla ir kartu su vietos atstovais vertins galimus bendrus renginius bei projektus.

    Palangos delegacija pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp koncertinių erdvių gali padėti pritraukti naujas auditorijas ir išplėsti renginių geografiją Baltijos regione. Be to, tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai paraiškų rengybai ir kultūros mainų programoms.

    Palangos pristatymas miestų partnerių erdvėje

    Jūrmalos miesto šventės metu veikusiame miestų partnerių miestelyje buvo pristatyta ir Palanga. Šventės svečiai galėjo susipažinti su kurorto turizmo galimybėmis, gintaro ir tautodailės dirbiniais bei Palangos kaip poilsio ir kultūros krypties išskirtinumu.

    Didelio dėmesio sulaukė gintaro edukacija, kurią vedė palangiškis tautodailininkas ir gintaro meistras Albertas Bukauskas. Dalyviai, padedami meistro, galėjo pasigaminti gintaro papuošalą, o ši praktinė veikla tapo aiškia žinute apie Palangos tapatybę ir jos kultūrinį paveldą.

  • Nuo birželio 1 dienos Palangiškio kortelė suteikia nemokamas keliones: kur rasti teisingą QR kodą

    Nuo birželio 1 dienos Palangos gyventojai, turintys Palangiškio kortelę, miesto viešuoju transportu gali važiuoti nemokamai. Lengvata taikoma tiek fizinės, tiek virtualios kortelės turėtojams.

    Kad kelionės vyktų sklandžiai, programėlėje „e.palanga.lt“ atsirado nauja skiltis Autobusų bilietai. Būtent joje sugeneruotą QR kodą reikia skenuoti autobuse, nes kiti programėlėje matomi QR kodai vairuotojo įrangoje neveiks.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dažniau nesklandumų kyla „Apple“ telefonų naudotojams. Tokiais atvejais rekomenduojama atnaujinti programėlę į naujausią versiją arba ją ištrinti ir įdiegti iš naujo.

    Taip pat svarbu žinoti, kad skiltyje Autobusų bilietai sugeneruoti QR kodai atnaujinami kartą per parą. Tai reiškia, kad kodas gali nesikeisti kiekvienos kelionės metu, todėl patartina pasirūpinti, kad jis būtų lengvai atidaromas dar prieš įlipant.

    Savivaldybė tikisi, kad nemokamas viešasis transportas palengvins susisiekimą ne tik miesto centre, bet ir atokesnėse vietovėse, tokiose kaip Nemirseta, Kunigiškės, Monciškės, Šventoji ir Būtingė. Kartu ši tvarka leidžia tiksliau stebėti keleivių srautus ir pagal realų poreikį planuoti maršrutus bei parinkti tinkamo dydžio autobusus.

    Jei naudojantis Palangiškio kortele kyla nesklandumų ir jų nepavyksta išspręsti savarankiškai, gyventojai raginami kreiptis el. paštu ingrida.borisenko@palanga.lt.

  • Palangos kurorto muziejus rengia prisiminimų popietę: bus pagerbtas jūros tyrinėtojas Jūračius Liachovičius

    Palangos kurorto muziejus birželio 13 dieną 14 valandą kviečia į prisiminimų popietę „Jūros paviliotas“, skirtą palangiškio istoriko ir jūrinių ekspedicijų organizatoriaus Jūračio Liachovičiaus (1946–2017) atminimui. Muziejus tikisi suburti žmones, kurie jį pažinojo, su juo dirbo ar tiesiog nori prisiminti jo nuveiktus darbus Palangai ir Lietuvos jūriniam paveldui.

    Renginio sumanymas – ne oficialus minėjimas, o gyvas pasakojimų vakaras, kuriame skambės asmeniniai prisiminimai, istorijos ir detalės iš kasdienio bendravimo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios popietės padeda miesto istoriją išlaikyti ne tik dokumentuose, bet ir žmonių atmintyje.

    Gyvenimas, susietas su jūra

    J. Liachovičiaus veikla buvo glaudžiai susijusi su Palanga, švietimu ir turizmu – jis dirbo istorijos mokytoju, vėliau ėjo pareigas kelionių ir ekskursijų biure, taip pat vadovavo turizmo centrui. Šios patirtys formavo jo gebėjimą sudėtingą istorijos medžiagą pateikti suprantamai ir įtraukiai, o tai vėliau tapo svarbu ir muziejinei veiklai.

    Nuo 2003 metais jis savo profesinį kelią siejo su Klaipėdos universitetu, kuriame dirbo iki 2014 metų. Čia jis prisidėjo prie jūrinės krypties projektų ir, pasak muziejaus, kasmet koordinuodavo 10–15 didelės apimties archeologinių ekspedicijų.

    Povandeninė archeologija ir nuskendusių laivų istorijos

    Reikšminga J. Liachovičiaus biografijos dalis – povandeninio kultūros paveldo tyrimai, kur jis minimas kaip vienas šios srities pradininkų Lietuvoje. Muziejus primena, kad jis vadovavo 40 povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų ir nuosekliai rinko informaciją apie laivų sudužimo vietas bei istorinius objektus Lietuvos vandenyse.

    Jo sukaupta ir apdorota medžiaga papildė Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registrą, kuris svarbus tiek mokslininkams, tiek paveldo apsaugos institucijoms. Tokie registrai leidžia geriau planuoti tyrimus, vertinti povandeninių radinių reikšmę ir apsaugoti jautrias vietas nuo niokojimo.

    Palangos kurorto muziejaus kryptis

    Nuo 2014 metų vasario 2 dienos iki pat mirties 2017 metų spalio 15 dieną J. Liachovičius vadovavo Palangos kurorto muziejui. Muziejus pažymi, kad jis siekė, jog miesto istorija būtų prieinama ne tik svečiams, bet ir patiems palangiškiams – per renginius, pasakojimus ir bendruomenę įtraukiantį darbą.

    Prisimenant jo indėlį, į popietę kviečiami visi, norintys pasidalyti asmeninėmis istorijomis, nuotraukomis ar prisiminimais. Renginio organizatoriai tikisi, kad šis susitikimas taps proga dar kartą įvertinti, kiek daug miesto atminčiai reiškia žmonės, kurie ją rinko, sistemino ir pasakojo kitiems.

    Prisiminimų popietė „Jūros paviliotas“ vyks Palangos kurorto muziejuje birželio 13 dieną 14 valandą. Dalyvavimas – atviras visiems, kurie nori pagerbti J. Liachovičiaus atminimą ir išgirsti jo gyvenimo kelią lydėjusias istorijas.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: nemokami koncertai, šou virš tilto ir veiklos šeimoms

    Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyks festivalis „Myliu Palangą“, per tris dienas sukviesiantis į nemokamus koncertus, meninius pasirodymus, edukacijas ir sporto veiklas. Renginiai išsiskleis per skirtingas kurorto erdves, o pagrindiniai vakaro koncertai tradiciškai vyks Jūratės ir Kastyčio skvere.

    Šių metų festivalio tema – Tavo vasaros spalvų jūra. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudėliota taip, jog įdomių veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai: nuo gyvos muzikos ir gatvės teatro iki užsiėmimų šeimoms bei aktyvių treniruočių po atviru dangumi.

    Pagrindiniai vakaro koncertai

    Festivalio atidarymo vakarą, birželio 5 dieną, Jūratės ir Kastyčio skvere pasirodys grupė „Superkoloritas“, atlikėja Angelou ir grupė „Katarsis“. Vakaro programą papildys Nyderlandų gatvės teatro trupės „Teatro Pavana“ pasirodymas, o norintiems judesio numatytas naktinis Zumba užsiėmimas.

    Antrąją festivalio dieną, birželio 6 dieną, pagrindinėje scenoje koncertuos Monika Liu, „Free Finga“ bei „Beissoul & Einius“. Šeštadienį taip pat planuojami „Teatro Pavana“ teatralizuoti pasirodymai J. Basanavičiaus gatvėje, kurie įprastai pritraukia daug smalsuolių ir kuria festivalinę nuotaiką visame kurorte.

    Reaktyvinių lėktuvų šou virš tilto

    Vienu ryškiausių šių metų akcentų įvardijamas „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų šou, vyksiantis birželio 6 dieną virš Palangos jūros tilto. Tokie pasirodymai paprastai sutelkia minias, todėl organizatoriai rekomenduoja atvykti anksčiau ir pasirinkti patogią vietą stebėjimui.

    Šis oro šou išskiria festivalį iš daugelio įprastų miesto švenčių, nes papildo muzikinę programą vizualiu reginiu virš jūros. Dėl saugumo ir eismo reguliavimo sprendimų lankytojams verta sekti organizatorių informaciją renginių dienomis.

    Veiklos šeimoms, edukacijos ir sportas

    Festivalio programa neapsiribos vakariniais koncertais: įvairiose miesto vietose vyks dieninės veiklos, edukacijos ir kūrybinės iniciatyvos. Birutės parke numatyti pasirodymai su orkestru, Kurhauzo erdvėse planuojami chorinės muzikos renginiai, o mieste vyks šokio ir gatvės meno programos.

    Daug dėmesio skiriama šeimoms ir vaikams: Šeimų slėnyje lauks spektakliai, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, robotikos veiklos ir interaktyvios pramogos. Taip pat numatyti animatoriai, žaidimai ir putų šou, kad programa būtų patraukli tiek mažiesiems, tiek tėvams.

    Sporto mėgėjams numatyti turnyrai ir atviros treniruotės, o programoje atsiranda ir šiuolaikinės aktyvaus laisvalaikio formos, tokios kaip padelis. Organizatoriai primena, kad Palanga 2026 metais yra Europos sporto miestas, todėl judėjimo ir sporto renginių šiame savaitgalyje bus daugiau nei įprastai.

    Visą savaitgalį mieste vyks ir tradicinis kermošius Palangos Juzė, o kultūros erdvėse lankytojai galės rinktis parodas, ekskursijas, kino vakarus bei kitas partnerių iniciatyvas. Festivalio uždarymui numatytos veiklos visai šeimai, įtraukiant vaikų pasirodymus ir specialiųjų tarnybų demonstracijas.

    Organizatoriai skelbia, kad renginiai yra nemokami, o išsami programa pateikiama festivalio informaciniuose kanaluose. Planuojantiems atvykti ilgesniam laikui verta iš anksto įsivertinti parkavimo ir judėjimo mieste ypatumus, nes didesni srautai Palangoje tokiomis dienomis yra įprasti.

  • Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose aptarti jaunimo politikos klausimai, susiję su paslaugų prieinamumu, jaunų žmonių įsitraukimu ir savivaldos planuojamais sprendimais artimiausiu laikotarpiu. Diskusijoje akcentuota, kad mažesnėse savivaldybėse jaunimo poreikiai dažnai keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti infrastruktūra ir finansavimo modeliai.

    Jaunimo politikos darbotvarkėje dažniausiai išryškėja keli prioritetai: neformalusis ugdymas, užimtumo galimybės po pamokų, psichikos sveikatos prevencija ir pagalba pereinant iš mokyklos į darbo rinką. Lietuvoje savivaldybės šias kryptis įgyvendina per jaunimo centrus, atvirus jaunimo centrus, mobilų darbą su jaunimu ir jaunimo darbuotojų tinklą.

    Susitikimuose tokiose savivaldybėse kaip Pagėgiai paprastai daug dėmesio skiriama ir jaunimo migracijos temai. Jauni žmonės dažnai renkasi studijas ar darbą didmiesčiuose, todėl vietos bendruomenei svarbu kurti patrauklias alternatyvas: praktikas, mentorystę, vietos verslų įsitraukimą ir aiškias grįžimo galimybes po studijų.

    Taip pat aptariama, kaip efektyviau įtraukti pačius jaunuolius į sprendimų priėmimą. Viena iš praktinių krypčių yra nuoseklus darbas su jaunimo atstovais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad idėjos virstų konkrečiais projektais, o ne vienkartiniais renginiais.

    Pažymėta ir tai, kad jaunimo politikos kokybę lemia ne tik renginių skaičius, bet ir paslaugų tęstinumas bei pasiekiamumas skirtingoms jaunimo grupėms. Savivaldybėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų, kaip pasiekti kaimiškų vietovių jaunimą, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija apie galimybes pasiektų laiku.

  • Grasinantys laiškai dėl egzaminų pasiekė 7 Kaišiadorių rajono mokyklas: ką sako policija ir savivaldybė

    Grasinantys laiškai dėl egzaminų pasiekė 7 Kaišiadorių rajono mokyklas: ką sako policija ir savivaldybė

    Kas nutiko Kaišiadorių rajone?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė pranešė, kad ryte dalį šalies mokyklų, kuriose vyko valstybiniai brandos egzaminai, pasiekė grasinančio pobūdžio elektroniniai laiškai. Tokią žinutę gavo ir 7 Kaišiadorių rajono mokyklos.

    Pasak savivaldybės, gavusios informaciją mokyklų administracijos ėmėsi veiksmų pagal Lietuvos policijos pateiktas rekomendacijas. Situacija buvo nuolat stebima ir kontroliuojama, o mokyklos palaikė ryšį su atsakingomis tarnybomis.

    Policija realios grėsmės neįžvelgia

    Lietuvos policija tikrina ir analizuoja gautą informaciją, tačiau šiuo metu realios grėsmės neįžvelgia. Dėl to ugdymo procesas ir egzaminų vykdymas Kaišiadorių rajono mokyklose vyko įprastai.

    Tarnybos pabrėžia, kad tokio pobūdžio žinutės dažnai siekia sukelti paniką, sutrikdyti darbą ar išprovokuoti skubotus sprendimus. Praktikoje daugeliu atvejų jos vertinamos kaip melagingi pranešimai, tačiau kiekvienas atvejis tikrinamas atskirai.

    Ką svarbu žinoti mokiniams ir tėvams?

    Savivaldybė dėkojo mokyklų bendruomenėms ir tarnyboms už operatyvų darbą bei bendradarbiavimą. Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir vadovautis oficialiai skelbiama informacija.

    Jei mokyklos bendruomenė gauna įtartiną laišką ar žinutę, svarbiausia nedaryti skubotų išvadų ir nedalintis nepatikrinta informacija. Tokiais atvejais mokyklos paprastai veikia pagal iš anksto suderintas procedūras ir apie tolesnius veiksmus informuoja mokinius bei tėvus per oficialius kanalus.

  • Pastovio ežero pakrantėje Molėtuose planuojama nauja poilsio erdvė: ką ir už 43 504 eurus įrengs

    Pastovio ežero pakrantėje Molėtuose planuojama nauja poilsio erdvė: ką ir už 43 504 eurus įrengs

    Molėtų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu – viešąja įstaiga „Molėtų krašto muziejus“ – pradeda projektą, kuriuo siekiama įrengti naują poilsio ir užimtumo erdvę prie Pastovio ežero Molėtuose. Skelbiama, kad darbų pradžia numatyta 2026 metų gegužę, o pabaiga – 2027 metų gruodį.

    Bendra projekto vertė siekia 43 504 eurus. Projekto tikslas – sustiprinti vietos žuvininkystės bendruomenių gyvybingumą ir socialinę įtrauktį, sukuriant modernią, tvarią ir visiems prieinamą pakrantės poilsiavietę.

    Kas atsiras prie Pastovio ežero

    Pagal pateiktą informaciją, pakrantėje planuojama sutvarkyti poilsiavietės teritoriją ir atnaujinti esamą infrastruktūrą. Numatyta atnaujinti esamą taką ir įrengti naują takelį, o poilsiavietės aikštelę iškloti trinkelėmis.

    Taip pat planuojama įrengti suoliukus, pikniko stalą, lauko grilius ir šiukšliadėžę, kad erdvė būtų patogi kasdieniam gyventojų poilsiui bei žvejybai. Savivaldybė pabrėžia, kad visa poilsiavietės infrastruktūra bus pritaikyta žmonėms su negalia.

    Dėmesys bendruomenei ir kultūrai

    Projekte numatytas ir kultūrinis akcentas – skulptūrų simpoziumas vandens tema. Jo metu planuojama sukurti tris meno kūrinius, kurie papildytų viešąsias erdves prie Pastovio ežero ir sustiprintų vietos identitetą, susijusį su vandens telkiniais bei žuvininkystės tradicijomis.

    Simpoziumo laikotarpiu ketinama organizuoti edukacines veiklas, susitikimus su menininkais ir kūrybinio proceso pristatymus. Pasak projekto rengėjų, tai turėtų paskatinti gyventojus ir miesto svečius labiau įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą bei pažinti Molėtų krašto gamtos ir kultūros vertes.

    Kodėl tokios erdvės tampa prioritetu

    Lietuvos savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau investuojama į atviras, universaliai prieinamas rekreacines erdves prie vandens. Toks viešųjų erdvių atnaujinimas paprastai siejamas su keliais tikslais vienu metu: saugesne aplinka, geresne paslaugų kokybe gyventojams, pritaikymu skirtingoms amžiaus ir poreikių grupėms, taip pat vietos patrauklumo didinimu.

    Molėtuose planuojama Pastovio ežero poilsiavietė turėtų tapti vieta, kurioje derėtų kasdienė rekreacija, bendruomenės susibūrimai ir kultūrinės veiklos. Projekto vykdytojai nurodo, kad taip tikimasi prisidėti prie viešųjų erdvių kokybės gerinimo ir socialinės įtraukties didinimo mieste.

  • Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Gegužės 30 dieną – birželio 1 dieną Molėtų rajono savivaldybės delegacija lankėsi Makovo savivaldybėje Lenkijoje, tęsdama daugiau nei du dešimtmečius trunkančią partnerystę. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo tęstinumui, bendruomenių ryšių stiprinimui ir naujoms bendroms iniciatyvoms.

    Molėtų rajonui atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Tarybos sekretorė Asta Kanapienienė, Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis bei Viešųjų ryšių ir informatikos skyriaus specialistė Daiva Gylienė. Delegacijos sudėtis rodo, kad greta protokolinės darbotvarkės buvo aptariami ir praktiniai klausimai, susiję su projektų įgyvendinimu bei komunikacija.

    Vizitas sutapo su tradicine Makovo miesto gegužės švente, kurioje dalyvavo ir Molėtų atstovai. Tokie renginiai savivaldybių partnerystėse dažnai tampa ne tik simboliniu gestu, bet ir proga neformaliai aptarti bendrus planus, užmegzti naujus kontaktus su vietos organizacijomis ir bendruomenėmis.

    Susitikimuose su Makovo savivaldybės atstovais aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai ir tolesnės kryptys, kurios aktualios daugeliui Europos savivaldybių. Vis dažniau partnerystės siejamos ne vien su kultūriniais mainais, bet ir su konkrečiais projektais, paremtais bendrais interesais, viešųjų paslaugų gerinimu bei vietos bendruomenių įtrauktimi.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius abi savivaldybes suartino ne tik oficialūs ryšiai, bet ir bendri projektai, kultūriniai mainai bei nuoširdus bendruomenių bendravimas“, – sakė vicemerė Vaida Saugūnienė.

    Pasak savivaldybės, tolesnė darbotvarkė siejama su partnerystės stiprinimu ir galimomis bendromis iniciatyvomis kultūros ir kitose srityse. Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ir dėl praktinės naudos: ilgalaikiai ryšiai palengvina projektų parengimą, patirties perėmimą ir institucijų bendradarbiavimą, kai tenka spręsti panašius vietos plėtros iššūkius.

  • Prienų krašto šventė Kurti. Švęsti. Būti: 10 dienų koncertų, sporto ir bendrystės

    Prienų krašto šventė Kurti. Švęsti. Būti: 10 dienų koncertų, sporto ir bendrystės

    Gegužės 22–31 dienomis Prienų rajone vyko Prienų krašto šventė Kurti. Švęsti. Būti, dešimt dienų sujungusi kultūrą, sportą ir bendruomenines iniciatyvas. Programa buvo išskleista per skirtingas erdves ir bendruomenes, todėl renginiai pasiekė ne tik Prienus, bet ir aplinkines seniūnijas.

    Šventės pradžią pažymėjo tradicija tapusi Baltai mėlyna vakarienė Nemuno pakrantės apžvalgos aikštelėje. Vakaro atmosferą kūrė muzika, dainos ir akrobatinio skraidymo grupės ANBO pasirodymas, o prie bendrystės prisijungė ir savivaldybės partneriai iš Lenkijos bei Estijos.

    Sportas ir aktyvus laisvalaikis

    Sporto renginiai persikėlė į Prienų sporto centrą ir jo prieigas, kur vyko sporto šventė, o publiką papildomai traukė Enduro Rally Fest motociklininkų šou. Aktyvių pramogų kryptį sustiprino naujos velotrasos atidarymas, kur pasirodė ekstremalaus sporto komanda Boardsports.

    Šventės metu gyventojai ir svečiai galėjo dalyvauti nemokamose riedlenčių pamokose, o krepšinio bendruomenę subūrė dvi dienas vykęs vaikų turnyras dėl krepšininko Mato Buzelio taurės. Tokios iniciatyvos atliepia pastarųjų metų savivaldybių siekį didinti fizinio aktyvumo pasiūlą ir plėsti viešą sporto infrastruktūrą.

    Kultūra, parodos ir poezija

    Kultūrinė programa aprėpė ir parodas, ir literatūrą: Laisvės aikštėje atidaryta fotoparoda Prienų krašto veidai. Tarpukario kartos žvilgsnis, o Prienų kultūros ir laisvalaikio centre pristatyta Prienų ir Birštono krašto menininkų darbų paroda Susitikimai 2.

    Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris renginiai vyko Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje ir Šilavoto Davatkyne. Tokie susitikimai išlieka svarbūs regionams, nes sukuria progą literatūrai išeiti už didmiesčių ribų ir pasiekti skirtingas auditorijas.

    Nuo jubiliejų iki kulminacinio koncerto

    Vienu ryškiausių akcentų tapo Išlaužo parapijos 100-mečio minėjimas, kur Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje aukotos iškilmingos šv. Mišios. Vėliau šventė tęsėsi Išlaužo Dievo Dvaro parke koncerte Džiaugsmo aidas, kuriame pasirodė operos solistai Kristian Benedikt, Liudas Mikalauskas ir kiti atlikėjai.

    Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė ir Prienų vasaros estradoje parodytas istorinis miuziklas Sulaužyti sparnai, įkvėptas partizanų poetės Dianos Glemžaitės-Bulovienės gyvenimo ir kūrybos. Organizatorių teigimu, scenoje pasirodė daugiau nei 100 atlikėjų, o reginį stebėjo gausi vietos gyventojų ir svečių auditorija.

    Kulminacinę dieną miestą nuo ryto žadino Prienų baikerių klubo „Raptorial“ akcija Baikeriai sveikina miestą, o vakare šventinės eitynės iš Laisvės aikštės pajudėjo į Vasaros estradą prie Nemuno. Čia vyko pagrindinis renginys Prienų kraštas jungia, subūręs bendruomenę, svečius ir partnerius.

    Susirinkusiuosius sveikino Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir Seimo narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Jie dėkojo organizatoriams, partneriams, rėmėjams ir savanoriams bei akcentavo vienybės svarbą toliau kuriant rajono ateitį.

    Šventinėje scenoje pasirodė Šampaninis Kauno choras, grupė „G&G Sindikatas“ ir Natalija Bunkė, o koncertai sulaukė gausių žiūrovų. Šventė baigėsi sekmadienį šv. Mišiomis už Prienų krašto bendruomenę Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje ir sporto bei pramogų popiete Paprienės laisvalaikio erdvėje.

    Tą pačią dieną paminėtas ir Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčios 250 metų jubiliejus, kur koncertavo Šakių kultūros centro mišrus choras Lituanica, o po koncerto vyko bendruomenės agapė. Savivaldybė pabrėžė, kad dešimt dienų trukusi šventė dar kartą išryškino Prienų krašto gebėjimą derinti tradicijas ir šiuolaikiškumą.

  • Pirmieji 2026 metų maudyklų tyrimai: Prienų krašto tvenkinių ir Nemuno vanduo atitinka normas

    Paskelbti pirmieji 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų rezultatai Prienų rajone. Visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija įvertino kelių gyventojų pamėgtų maudyklų vandenį ir nurodė, kad jis atitinka higienos normos reikalavimus.

    Mėginiai buvo paimti 2026 metais gegužės 27 dieną Beržyno parko tvenkinyje, Jiezno ežere, Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto Prienuose, taip pat Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose. Tyrimai apėmė mikrobiologinius rodiklius, kurie svarbiausi vertinant maudyklų saugą.

    Kas tiksliai buvo tiriama?

    Laboratorija vertino žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) kiekį. Šie rodikliai naudojami visoje Europos Sąjungoje kaip pagrindinis signalas, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų riziką.

    Gauti rezultatai rodo, kad nė viename tirtame telkinyje minėtų bakterijų kiekiai neviršijo leistinų ribų. Tai reiškia, kad pagal šiuos parametrus vanduo laikomas tinkamu maudytis ir nekeliančiu papildomos rizikos žmonių sveikatai.

    Rodikliai: nuo Beržyno iki Veiverių

    Beržyno parko tvenkinyje fiksuota 79 KSV 100 ml žarninių enterokokų (kai norma yra 100 KSV 100 ml) ir 260 KSV 100 ml Escherichia coli (kai norma yra 1 000 KSV 100 ml). Jiezno ežere enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 1 KSV 100 ml, o Escherichia coli nustatyta 2 KSV 100 ml.

    Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto užfiksuota 39 KSV 100 ml žarninių enterokokų ir 3,1 KSV 100 ml Escherichia coli. Daukšiagirės tvenkinyje nustatyta 3 KSV 100 ml enterokokų ir 2 KSV 100 ml Escherichia coli, o Veiverių tvenkinyje enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 9 KSV 100 ml, Escherichia coli siekė 380 KSV 100 ml.

    Kada bus kiti patikrinimai?

    Tyrimų periodiškumas skirsis pagal konkrečią maudyklą: dalyje telkinių vanduo bus tikrinamas kas dvi savaites, dalyje – kas keturias. Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose kiti mėginiai numatyti 2026 metais birželio 25 dieną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė gali greitai kisti, ypač po smarkių liūčių ar užsitęsus karščiams. Tokiu metu į telkinius dažniau nuplaunama tarša nuo paviršių, o šiluma spartina bakterijų dauginimąsi.

    Be vandens, buvo tirti ir smėlio mėginiai. Nė vienoje vietoje nerasta helmintų kiaušinėlių, taip pat nefiksuota plūduriuojančių šiukšlių ar kitų matomų teršalų, tokių kaip stiklas, plastikas ar gumos likučiai.

    Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad net ir esant geriems tyrimų rezultatams maudantis vertėtų vengti nuryti vandens, o pajutus akių, ausų ar virškinimo sutrikimų simptomus stebėti savijautą. Tvarkos laikymasis pakrantėse ir atsakingas elgesys išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti telkinius švarius viso sezono metu.