CP v2

Category: Regionai

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Senvagėje šį vakarą debiutuoja „Atspindžiai“: 12 minučių reginys Panevėžio gimtadieniui

    Premjera prie Senvagės fontano

    Panevėžyje šį vakarą Senvagėje pirmą kartą bus parodytas naujas audiovizualinis spektaklis „Atspindžiai“. Renginys prasidės 21 valandą ir yra skirtas Senvagės fontanui bei Panevėžio 523-iojo gimtadienio progai.

    Maždaug 12 minučių trunkančiame pasirodyme ant vandens ekrano susijungs vaizdas, muzika, šviesos ir fontano srovių judesys. Spektaklį planuojama pakartoti rugsėjo 13 dieną 21 valandą.

    Kas laukia žiūrovų

    „Atspindžiai“ kviečia pažvelgti į realybės ir jos atspindžio santykį, žaidžiant dviejų vaizdo sluoksnių kaita. Dailininko Virginijaus Kašinsko kūriniai animuojami ir jungiami su juodai baltu kontūriniu vaizdu, o scenose šie sluoksniai tai sutampa, tai išsiskiria.

    Vaizdinį pasakojimą papildo baltų mitologijos ir lietuvių tautosakos motyvai, muzikos ir šviesos sprendimai. Pagal projekciją sinchronizuojamos fontano srovės sustiprina įspūdį, nes pasirodymas kuriamas kaip vientisa garso, vaizdo ir vandens choreografija.

    Skirtingų vaizdo sluoksnių kaita skatina stebėti, kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į tą patį vaizdą ir kur prasideda interpretacija. Tokie vietai pritaikyti audiovizualiniai pasirodymai Lietuvoje tampa vis populiaresni, nes leidžia miesto erdves paversti trumpalaikėmis scenomis ir pritraukti įvairaus amžiaus žiūrovus.

    Kas sukūrė ir kaip veiks fontanai

    Spektaklį Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu sukūrė mažoji bendrija „Pozityvūs sprendimai“. Po šios dienos premjeros Senvagės fontano srovių ir šviesų programa be garso veiks iki 23.50 valandos.

    Miesto gimtadienio proga Senvagės fontano repertuarą papildys ir du nauji maždaug 5 minučių trukmės pasirodymai, kuriuose muzikos ritmą lydės fontano srovių judesys ir šviesos. Juos parengė fontaną administruojanti įmonė „Šokantys fontanai“.

    Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Senvagėje vaizdo projekcijų nebus, tačiau dieninė ir vakarinė fontano programa veiks iki 23.50 valandos. Rugsėjo 11–13 dienomis iki 23.50 valandos veiks ir Laisvės aikštės bei Nepriklausomybės aikštės fontanai.

    Visą rugsėjo mėnesį trumpi Senvagės fontano audiovizualiniai pasirodymai numatyti 21 valandą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadieniais ir šeštadieniais 21 valandą planuojamos vaizdo projekcijos. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad šventinio savaitgalio programa gali numatyti pakeitimų.

  • Vienas klausimas versle gali kainuoti tūkstančius: panevėžietis Justinas Dalinda atskleidžia

    Kelias į verslą prasidėjo nuo rizikos

    Panevėžietis Justinas Dalinda pirmąjį savo verslą pradėjo 2012 metais, kai kartu su draugais atidarė nedidelę kavinę. Patirties ir resursų buvo nedaug, todėl daug sprendimų teko priimti bandymų ir klaidų keliu.

    Pasak verslininko, akademinės žinios padeda susidėlioti bazinius principus, tačiau realiame versle viską lemia kasdieniai sprendimai, disciplina ir gebėjimas greitai prisitaikyti. Būtent dėl to, jo teigimu, praktinė patirtis tampa vienu vertingiausių išteklių.

    „Teorija svarbi, bet verslo realybė gerokai skiriasi nuo vadovėlinių modelių: tikroji patirtis ateina sprendžiant problemas čia ir dabar“, – sakė Justinas Dalinda.

    „Kavalierius“ augimas ir rinkos pokyčiai

    Pirmąją kavinę partneriai netrukus pardavė, tačiau noras kurti savo verslą nedingo. Vėliau Justinas Dalinda su žmona Vaiva įkūrė kavinę „Kavalierius“, kuri per dešimtmetį tapo viena ryškiausių susitikimų vietų Panevėžyje.

    Augant srautams ir stiprėjant prekės ženklui, 2021 metais „Kavalierius“ plėtra pasiekė Kauną. Verslininko teigimu, šis žingsnis pareikalavo ne tik investicijų, bet ir aiškių atsakymų į klausimus apie vietą, komandą, procesus ir klientų lūkesčius.

    Per tą laiką, anot jo, pasikeitė ir Panevėžio verslo aplinka: daugiau drąsos, idėjų ir naujų paslaugų. Tačiau kartu išaugo konkurencija, todėl išsiskirti vien produktu darosi vis sunkiau.

    Mentorystė: patirtis, kuri grįžta atgal

    Šiandien Justinas Dalinda dalyvauja Inovacijų agentūros mentorystės programoje ir padeda augti kitiems verslams. Jis konsultuoja paslaugų sektoriaus įmones, kurioms svarbiausias yra tiesioginis kontaktas su klientu fizinėje vietoje.

    Verslininko teigimu, paslaugų versluose konkurencinis pranašumas vis dažniau kuriamas per kliento patirtį: aptarnavimo kultūrą, aiškius procesus, aplinką ir komandos nuoseklumą. Net smulkios detalės, jo teigimu, gali lemti, ar klientas sugrįš.

    „Mes kavinėje neparduodame tik kavos, mes parduodame patirtį: nuo švaros iki bendravimo tono ir to, kaip žmogus jaučiasi išėjęs“, – sakė Justinas Dalinda.

    Mentorystę jis vadina abipusiu procesu, nes sprendžiant kitų verslų problemas tenka iš naujo peržiūrėti ir savo sprendimų logiką. Anot jo, dažnai lemiamas tampa ne patarimas, o tikslus klausimas, padedantis verslo savininkui pačiam aiškiai įvardyti, kas iš tiesų stabdo augimą.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • Nematomas rūpestis Lietuvoje: ukrainietės, slaugančios artimuosius su negalia, stringa sistemoje

    Nuo plataus masto karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į Europos šalis, o daliai jų kasdienybę apibrėžia ne tik integracija, bet ir nuolatinė artimojo su negalia priežiūra. Tyrimai rodo, kad reikšmingoje dalyje nuo karo pasitraukusių šeimų yra bent vienas žmogus su negalia, o priežiūros našta dažniausiai gula ant šeimos narių pečių.

    Tokiose šeimose priežiūra neretai užima didžiąją dienos dalį, riboja galimybes dirbti, mokytis ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Pasekmės juntamos greitai: socialinė izoliacija, finansinis nestabilumas, išaugęs nerimas ir perdegimas, o pagalbos paieškos tampa papildomu darbu.

    Didžiausia kliūtis – statusas ir kelias

    Lietuvoje ukrainiečių šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, dažnai susiduria su tuo, kad jų vaidmuo sistemoje lieka neapibrėžtas. Kai neįtvirtinamas neformalaus globėjo statusas, prarandama dalis socialinių garantijų, o pagalbos priemonės tampa sunkiau pasiekiamos arba nepritaikytos realiam šeimos poreikiui.

    Praktikoje tai reiškia ilgus derinimus, skirtingas institucijų taisykles ir situacijas, kai žmogus nežino, kur kreiptis pirmiausia. Kalbos barjeras ir ribotas laikas, kai namuose nuolat reikia priežiūros, dar labiau susiaurina galimybes susigaudyti sistemoje.

    „Atvykę į Lietuvą žmonės vienu metu turi spręsti saugumo, integracijos ir kasdienės priežiūros klausimus, todėl pagalbos kelias privalo būti aiškus ir pasiekiamas“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė.

    Kodėl vieno langelio principas tampa būtinybe

    Diskusijose su socialinių paslaugų ir integracijos srityje dirbančiais specialistais akcentuojama, kad savivaldybės yra pagrindinė vieta, kur žmogus turėtų gauti realią pagalbą. Tačiau skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas, informacijos sklaida ir koordinavimas gali skirtis, todėl šeimos patiria nelygybę pagal gyvenamąją vietą.

    Sprendimu įvardijamas vieno langelio principas, kai šeima vienoje vietoje gautų ir informaciją, ir nukreipimą, ir realų paslaugų planą. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių kelis kartus aiškintis skirtingose įstaigose ir kartoti savo situaciją iš naujo.

    „Siekiame, kad ne žmogus ieškotų paslaugos, o paslauga pasiektų žmogų, mažinant informacinį triukšmą ir atskiras sistemas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

    Paslaugos yra, bet jos ne visada pasiekia

    Socialinės paslaugos žmonėms su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje apima konsultacijas, psichosocialinę pagalbą, savitarpio pagalbos grupes ir laikino atokvėpio paslaugas. Vis dėlto problema dažnai būna ne vien paslaugų trūkumas, o tai, kad apie jas nesužinoma laiku arba kelias iki jų tampa per sudėtingas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis integracijos ir socialinių paslaugų sričių bendradarbiavimas ministerijų bei savivaldybių lygiu. Taip pat siūloma, kad savivaldybėse atsirastų aiškiai priskirtas asmuo, galintis sudaryti pagalbos planą ir lydėti šeimą per procedūras, nuo statuso iki realių paslaugų gavimo.

    Vertinant bendrą Europos kontekstą, dauguma ilgalaikės priežiūros vis dar tenka neformaliems globėjams, o tai reiškia, kad be aiškaus pripažinimo ir paramos jų padėtis išlieka trapi. Lietuvoje sprendimų kryptis vis dažniau siejama su neformalaus globėjo vaidmens įtvirtinimu, stipresniu koordinavimu ir pagalbos pritaikymu pagal individualią šeimos situaciją.

  • Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Nuo rugsėjo 12 dieną laikinai keičiamas tolimojo susisiekimo maršruto Druskininkai–Varėna–Vilnius važiavimo laikas. Kaip praneša UAB „Druskininkų autobusų parkas“, pakeitimai galios du mėnesius.

    Pagal atnaujintą grafiką autobusas iš Druskininkų autobusų stoties išvyks 5.50 valandos. Iš Vilniaus tuo pačiu maršrutu autobusas išvažiuos 13.05 valandos.

    Maršrutas ir toliau drieksis per Varėnos rajono gyvenvietes Marcinkonis, Matuizą ir Valkininkus. Vežėjas ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti galiojančius išvykimo laikus, nes laikini pokyčiai gali paveikti įprastus persėdimus.

    Darbo dienomis numatyta patogi jungtis keleiviams, atvykstantiems traukiniu į Marcinkonių geležinkelio stotį. Traukinys į Marcinkonis atvyksta 16.36 valandos, o UAB „Varėnos autobusų parkas“ autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 valandos.

    Skelbiama, kad autobusas palauks traukiniu atvykstančių keleivių, todėl kelionė į Kabelius ir kitas pakeliui esančias gyvenvietes turėtų būti sklandesnė. Tokios suderintos jungtys yra svarbios regionams, kur alternatyvų ne visada daug, ypač darbo dienomis.

  • Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė svečiai iš Ukmergės rajono – Nevyriausybinių organizacijų ir Bendruomeninių organizacijų tarybų nariai. Juos priėmė Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovai, susitikime aptarta, kaip stiprinti partnerystę su savivalda.

    Pagrindinis vizito akcentas buvo NVO veiklos sąlygos savivaldybėje, finansavimo modeliai ir praktinis bendradarbiavimas su administracija. Toks keitimasis patirtimi savivaldybėms tampa svarbus ieškant sprendimų, kaip užtikrinti tvarią iniciatyvų plėtrą ir aiškias paramos taisykles.

    NVO finansavimas ir reali praktika

    Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pristatė kultūros sritį ir joje veikiančių nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Taip pat aptarti savivaldybės taikomi finansavimo mechanizmai ir tai, kaip organizacijos gali teikti paraiškas bei planuoti veiklas.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Renata Nausėdienė supažindino su sporto srityje veikiančių NVO veikla ir savivaldybės skiriama parama. Susitikime akcentuota, kad aiškūs kriterijai ir stabilus finansavimas organizacijoms leidžia veikti nuosekliai, o ne tik trumpalaikių projektų režimu.

    Klausimai, kurie rūpi abiem savivaldybėms

    Diskusijoje Ukmergės atstovai domėjosi, kiek NVO ir bendruomeninių organizacijų veikia Vilkaviškio rajone, kaip jos įtraukiamos į savivaldybės sprendimus ir kokios yra pagrindinės finansavimo galimybės. Taip pat aptarta, kaip praktiškai organizuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir kokie kanalai veikia efektyviausiai.

    Svečiai pasidalijo ir Ukmergės patirtimi, pristatė savo rajone veikiančių organizacijų bendradarbiavimo su savivalda pavyzdžius. Susitikimo pabaigoje ukmergiškiai dėkojo už atvirą pokalbį, išsamius pristatymus ir galimybę palyginti skirtingus darbo modelius.

    Vizito tęsinys – susitikimai su organizacijomis

    Vizitą koordinavo ir svečius lydėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė. Po susitikimo savivaldybėje delegacija tęsė pažintį su vietos iniciatyvomis ir jų kasdieniu darbu.

    Svečiai aplankė Vilkaviškio jaunimo centre veikiantį Keturvalakių smiginio klubą, taip pat susipažino su dviračių sporto klubo „Aira“ veikla. Tokie susitikimai leidžia įvertinti, kaip savivaldos sprendimai atsispindi realioje NVO kasdienybėje ir kokios paramos organizacijoms reikia labiausiai.

  • Po pamokų Vilkaviškio rajone – 59 NVŠ programos ir iki 40 eurų per mėnesį: ką rinktis?

    Po pamokų Vilkaviškio rajone – 59 NVŠ programos ir iki 40 eurų per mėnesį: ką rinktis?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė skelbia, kad 2026–2027 mokslo metais mokiniams siūlomos 59 neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programos, kurias planuoja vykdyti 30 NVŠ teikėjų. Veiklas gali rinktis 1–12 klasių bei I–IV gimnazinių klasių mokiniai, ieškantys prasmingo užimtumo po pamokų.

    NVŠ Lietuvoje vadinamas būrelių finansavimo modelis, kai dalį veiklos kainos kompensuoja valstybė tikslinėmis dotacijomis. Tokia sistema skirta didinti vaikų užimtumą ir sudaryti sąlygas išbandyti įvairias kryptis, nuo sporto ar meno iki technologinių ir gamtamokslinių veiklų.

    Skelbiama, kad vienam mokiniui Vilkaviškio rajone numatytas 20 eurų per mėnesį NVŠ krepšelis. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali gauti 40 eurų per mėnesį, jei poreikiai yra įregistruoti Mokinių registre.

    Dar viena galimybė – 25 eurai per mėnesį mokiniui, kuris lanko bent vieną nacionalinius NVŠ prioritetus atitinkančią programą. Tarp tokių krypčių minimos STEAM veiklos bei 9–12 klasių ir I–IV gimnazinių klasių mokiniams skirtos programos, orientuotos į pažangesnius gebėjimus ir pasirengimą ateities studijoms ar profesijoms.

    Svarbi sąlyga – vienas mokinys NVŠ krepšelį gali gauti tik vienai pasirinktai programai. Tačiau savivaldybė pabrėžia, kad būrelį galima keisti, jei vaikas nusprendžia išbandyti kitą veiklą ir tam yra vietų.

    Prašymai priimami centralizuotai per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS). Savivaldybė nurodo, kad jei pasirinktoje programoje yra laisvų vietų, prašymus galima teikti visus mokslo metus, o tėvams, neturintiems galimybės visko sutvarkyti elektroniniu būdu, siūloma kreiptis į pasirinktos programos organizatorių.

    NVŠ krepšelis nėra vienintelė galimybė: dalis nemokamų neformaliojo ugdymo būrelių vyksta ir pačiose bendrojo ugdymo mokyklose, finansuojant juos iš mokykloms skiriamų valstybės lėšų. Tokios veiklos dažnai yra patogiausias pasirinkimas, nes vyksta po pamokų toje pačioje ugdymo įstaigoje.

    Vilkaviškio rajone taip pat veikia specializuotos įstaigos, siūlančios kryptingą ugdymą. Pavyzdžiui, Vilkaviškio menų mokykla kviečia į muzikos, šokio ir dailės programas bei ankstyvąjį meninį ugdymą, o Vilkaviškio sporto centre vykdomos sportinio ugdymo programos įvairiose rungtyse.

    Užimtumo pasirinkimų spektrą papildo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, kuriame siūlomos įvairios veiklos pagal pomėgius ir gebėjimus. Tuo metu šokio mokykla „Šokantys bateliai“ kviečia mokytis šokio meno skirtingo amžiaus vaikus, įskaitant ankstyvojo amžiaus grupes.

    Švietimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad nuoseklus dalyvavimas neformaliojo ugdymo veiklose stiprina vaikų socialinius įgūdžius, padeda atrasti talentus ir mažina laiką, praleidžiamą pasyviai prie ekranų. Pastaraisiais metais vis didesnio susidomėjimo sulaukia STEAM kryptys ir projektinės veiklos, o papildomos ugdymo galimybės tampa svarbios ir renkantis tolimesnį mokymosi kelią.

    Renkantis būrelį tėvams rekomenduojama įvertinti ne tik kainą ar tvarkaraštį, bet ir vaiko motyvaciją, krūvį bei ilgalaikį interesą. Jei vaikas išbando kelias veiklas ir atranda labiausiai tinkamą kryptį, tikimybė, kad būrelį lankys reguliariai, paprastai gerokai išauga.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija

  • Šildymo sezonas jau čia: viena dažniausių klaidų namuose gali baigtis gaisru – ką būtina patikrinti

    Šildymo sezonas jau čia: viena dažniausių klaidų namuose gali baigtis gaisru – ką būtina patikrinti

    Rudeniui įsibėgėjus ir prasidėjus šildymo sezonui, namuose padaugėja rizikų, kurios vasarą dažnai pamirštamos. Daugiau kūrename krosnis ir židinius, jungiame elektrinius šildytuvus, o uždarose patalpose praleidžiame daugiau laiko, todėl menka klaida gali turėti rimtų pasekmių.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys rodo, kad šaltuoju metų laiku gaisrų priežastys dažnai kartojasi: netvarkingi šildymo įrenginiai, neprižiūrėti dūmtraukiai, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus elgesys su ugnimi. Dėl to specialistai ragina nelaukti pirmųjų didesnių šalčių ir profilaktiškai patikrinti svarbiausias namų vietas.

    Kamino ir krosnies patikra

    Jeigu šildotės krosnimi, židiniu ar kieto kuro katilu, vienas svarbiausių darbų prieš intensyvų kūrenimą yra dūmtraukio priežiūra. Suodžių sankaupos didina užsidegimo tikimybę, o net ir nedideli dūmtraukio pažeidimai gali lemti šilumos patekimą į degias konstrukcijas.

    Patikrinkite, ar krosnyje, židinyje, kamine nėra įtrūkimų, plyšių, ištrupėjusio mūro ar nesandarumų. Palėpėje verta apžiūrėti dūmtraukį ypač atidžiai, nes ten pažeidimai kartais pastebimi iš juodų dėmių ar pasikeitusios spalvos.

    Taip pat svarbu, kad prieš pakurą būtų nedegus pagrindas, o degios medžiagos nebūtų laikomos šalia šildymo įrenginių. Kūrenamos krosnies ar židinio nepatartina palikti be priežiūros, o įkūrimui negalima naudoti greitai užsiliepsnojančių skysčių.

    Elektriniai šildytuvai ir instaliacija

    Atvėsus orams neretai pirmiausia įjungiami elektriniai šildytuvai, tačiau tuomet greitai išauga tinklo apkrova. Dažna problema yra kelių galingų prietaisų jungimas į vieną lizdą ar ilgintuvą, ypač senuose būstuose, kur instaliacijos būklė ne visada atitinka šiandienos apkrovas.

    Saugiau nenaudoti pažeistų laidų, rozetių ar kištukų ir vengti savadarbių ar techniškai netvarkingų prietaisų. Elektrinių šildytuvų negalima uždengti drabužiais ar ant jų džiovinti skalbinių, o išeinant iš namų tokie prietaisai turi būti išjungiami.

    Detektoriai, gesintuvas ir planas

    Dūmų detektorius yra vienas paprasčiausių įrenginių, kuris gali laiku įspėti apie gaisrą, ypač naktį, kai žmogus liepsnos ar dūmų dar nepastebi. Prieš sezoną verta patikrinti, ar detektorius veikia, ar tinkama baterija ir ar įrenginys nėra uždulkėjęs.

    Naudojant krosnis, židinius ar kitus degimo įrenginius, svarbu nepamiršti ir smalkių pavojaus. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl jų žmogus gali nejausti, o tokiose patalpose rekomenduojama įsirengti smalkių detektorių.

    Namuose pravartu turėti techniškai tvarkingą gesintuvą ir žinoti, kaip juo naudotis. Jei gaisro nepavyksta užgesinti iš karto, būtina nedelsiant išeiti, perspėti kitus, uždaryti duris ir skambinti numeriu 112.

    Zarasų rajono savivaldybė ragina gyventojus nelaukti pirmųjų šalčių ir skirti kelias minutes namų patikrai. Prevencija dažniausiai prasideda nuo paprastų veiksmų: prižiūrėto dūmtraukio, tvarkingos įrangos, atsakingo elektros naudojimo ir veikiančių detektorių.

  • Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną opiausių visuomenės sveikatos problemų. Zarasų rajono savivaldybė kviečia įstaigas, organizacijas ir gyventojus prisidėti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“.

    Iniciatyva ragina kalbėti apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus atvirai, be gėdos ir kaltės, kartu mažinant su tema vis dar siejamą stigmą. Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėta krizė ir greitai suteikta pagalba gali tapti lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybę.

    Kaip galima prisidėti?

    Rugsėjo 10 dieną gyventojai ir organizacijos raginami vakare pastatus apšviesti geltona šviesa, o prie drabužio prisisegti geltoną kaspinėlį. Geltona spalva tarptautiniu mastu naudojama kaip savižudybių prevencijos simbolis, primenantis apie viltį ir palaikymą.

    Taip pat kviečiama organizuoti pokalbius, diskusijas ar bendruomenių susibūrimus, kuriuose būtų kalbama apie emocinę sveikatą, galimus savižudybės rizikos ženklus ir pagalbos būdus. Įstaigos skatinamos viešai pasidalyti dalyvavimu iniciatyvoje ir priminti, kur kreiptis paramos.

    Kodėl svarbu pastebėti ir išgirsti?

    Savižudybių prevencija prasideda kasdienėse situacijose, kai pastebime žmogaus elgesio ar nuotaikos pokyčius, nepraeina miego sutrikimai, ryški beviltiškumo nuotaika ar užsisklendimas. Svarbu nepalikti žmogaus vieno su sunkiais išgyvenimais, išklausyti be vertinimo ir paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savimi: pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o atsakingas žingsnis. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad emocinės krizės gali ištikti bet ką, o ankstyvas kreipimasis dažnai padeda greičiau stabilizuoti būklę ir išvengti sunkesnių pasekmių.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jeigu kyla tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jei reikia emocinės paramos ar konsultacijos, pagalbą Lietuvoje teikia kelios visą parą ar nustatytomis valandomis veikiančios linijos.

    Psichologinių krizių pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą telefonu 1815. Suaugusiesiems visą parą pasiekiama Vilties linija telefonu 116 123, o Jaunimo linija teikia paramą visą parą telefonu 0 800 28 888.

    Vaikų linija veikia telefonu 116 111 kasdien 11.00–23.00 val., Pagalbos moterims linija pasiekiama visą parą telefonu 0 800 66 366. Tėvų linija konsultuoja telefonu 0 800 90012 darbo dienomis 9.00–13.00 ir 17.00–21.00 val., o Sidabrinė linija senjorams teikia emocinę paramą telefonu 0 800 80020.

    Pagalba vyrams teikiama ir telefonu 0 604 11 119, linija „Nelik vienas“ veikia kasdien 18.00–21.00 val., o Vyrų linija konsultuoja telefonu 0 670 00 027 darbo dienomis 10.00–14.00 val. Jaunimui rusų kalba veikia linija „Doverija“ telefonu 0 800 77 277 antradieniais–šeštadieniais 16.00–20.00 val.