CP v2

Category: Regionai

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplečia paramos gavėjų ratą ir patikslina kai kurių išmokų skyrimo tvarką. Pokyčiai aktualūs šeimoms, auginančioms mažus vaikus, taip pat įtėviams ir globėjams.

    Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su išmoka vaiko priežiūrai tiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 dienos ši išmoka numatoma visiems iki dvejų metų vaiką auginantiems asmenims, jei jie neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Taip pat atnaujinamas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis. Nuo birželio 1 dienos ji sieks 1 036 eurus, o išmoka bus skiriama ne tik gimus vaikui, bet ir įvaikinus vaiką arba tapus jo globėju.

    Keičiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas, kai šeima samdo auklę. Nuo šiol kompensacija gali būti mokama ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Ši kompensacinė išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį. Svarbu, kad auklė vaikų dienos priežiūrą vykdytų teisėtai, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą arba dirbtų pagal darbo sutartį.

    Prašymus dėl išmokų galima teikti savivaldybėje, dažnai iš anksto registruojantis, o kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai paprastai gali kreiptis į savo seniūniją. Patogiausias būdas daugeliui gyventojų yra elektroninis prašymų teikimas per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Kur buvo paimti mėginiai?

    Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius pranešė, kad prieš maudymosi sezono pradžią buvo paimti vandens mėginiai iš pagrindinių rajono maudyklų. Tyrimai atlikti 2026 metų gegužės 26 dieną.

    Vanduo tikrintas Alaušo ežere Sudeikiuose ir Tauragno ežere Tauragnuose. Mėginiai taip pat paimti Dauniškio ežere iš Aušros gatvės ir Sudeikių gatvės pusių.

    Į sąrašą pateko ir Vyžuonaičio ežeras, kur mėginiai imti iš Ežero gatvės ir Molėtų gatvės pusių. Taip pat ištirtas Utenos tvenkinys ties Vestuvių gatve.

    Ką parodė tyrimai?

    Atlikus laboratorinius maudyklų vandens tyrimus nustatyta, kad vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal taikomus rodiklius šiose vietose maudytis yra saugu.

    Prieš sezono pradžią atliekami patikrinimai svarbūs tam, kad būtų įvertinta galimų teršalų ir mikrobiologinės taršos rizika, kuri dažniausiai siejama su intensyvesniu žmonių srautu, lietaus nuotėkiu ar pakitusiu vandens lygiu.

    Ką verta prisiminti po liūčių?

    Net ir gerus rezultatus gavus sezono pradžioje, vandens kokybė per vasarą gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų. Tokiais laikotarpiais didesnę įtaką gali turėti paviršinės nuotekos ir sujudintos nuosėdos.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės atnaujinimus apie pakartotinius tyrimus ir laikytis įspėjamųjų ženklų maudyklose, jei jie būtų pastatyti. Pastebėjus neįprastą vandens spalvą, kvapą ar gausias dumblių sankaupas, vertėtų rinktis kitą maudymosi vietą.

  • Dauniškio ežero fontanas Utenoje startuoja vasarai: kada veiks dienos ir vakaro šviesų programa

    Dauniškio ežero šviečiantis ir grojantis fontanas Utenoje skelbia vasaros sezono pradžią ir kviečia užsukti tiek dieną, tiek vakarais. Miesto gyventojams ir svečiams pateikiami aiškūs programų laikai, kad pasivaikščiojimus ar susitikimus prie ežero būtų paprasčiau suplanuoti.

    Dieninė fontano programa vyksta kiekvieną savaitės dieną nuo 12.00 iki 12.40 valandos. Šiuo metu fontaną galima pamatyti dienos šviesoje, todėl tai patogu šeimoms, miesto svečiams ir tiems, kurie prie ežero užsuka pietų metu.

    Vakaro programos grafikas

    Šviečiančio-grojančio fontano vakarinė programa numatyta penktadieniais ir šeštadieniais, taip pat šventinėmis dienomis ir miesto gimtadienio renginių metu. Vakariniai pasirodymai paprastai sulaukia didesnio susidomėjimo dėl šviesų efektų, todėl verta atvykti kiek anksčiau.

    Birželio ir liepos mėnesiais vakarinė programa vyksta nuo 22.20 iki 23.00 valandos. Rugpjūtį laikas keičiasi ir fontano pasirodymą galima stebėti nuo 22.00 iki 22.40 valandos.

    Rugsėjo mėnesį vakarinė programa pradedama anksčiau, nuo 21.00 iki 21.40 valandos. Toks grafikas derinamas prie trumpėjančių vakarų, kad šviesų efektai būtų geriausiai matomi.

    Planuojantiems apsilankymą rekomenduojama įsivertinti, kad šventinėmis ar miesto renginių dienomis susitikimų prie ežero gali būti daugiau, o patogiausios vietos stebėti fontaną užsipildo greičiau. Dienos programa išlieka stabiliausia, o vakaro laikai kinta pagal mėnesį.

  • Paskutinis skambutis Jeronimo Ralio gimnazijoje: 79-oji laida atsisveikino su mokykla

    Paskutinis skambutis Jeronimo Ralio gimnazijoje: 79-oji laida atsisveikino su mokykla

    Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje praėjusią savaitę įvyko Paskutinio skambučio šventė, subūrusi 79-osios laidos abiturientus, jų artimuosius ir visą gimnazijos bendruomenę. Dvylika mokyklinių metų simboliškai susitelkė į vieną dieną, kurioje netrūko jaudulio, padėkų, prisiminimų ir žvilgsnio į artėjančius brandos egzaminus.

    Šventė prasidėjo mišiomis gimnazijos aktų salėje, o vėliau, laikantis tradicijos, gėlės buvo padėtos prie Jeronimo Ralio kapo. Ši akimirka tapo tylia pagarba gimnazijos istorijai ir vertybėms, kurios lydėjo abiturientus per visus mokymosi metus.

    Nuskambėjęs paskutinis skambutis šiemet skambėjo ne kaip pabaiga, o kaip slenkstis į naują etapą. Šventėje buvo prisiminti pirmieji žingsniai mokyklos koridoriuose, sukurti ryšiai ir patirtys, kurios dažnai tampa ne mažiau svarbios už pažymius ar pasiekimų sąrašus.

    Abiturientus sveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė, taip pat gimnazijos alumnai Renata Mikalauskienė ir Naglis Petkevičius. Sveikinimų programoje dalyvavo Panerio pradinės mokyklos pirmokai, III klasių mokiniai, parengę šokių pasirodymą, o Ic klasės mokinė Vanesa Sipavičiūtė abiturientams skyrė muzikinį kūrinį.

    Gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė padėkojo geriausiai besimokantiems ir aktyviausiai bendruomenės gyvenime dalyvavusiems gimnazistams. IV klasių auklėtojai Jolanta Matonienė, Virginija Pažėraitė, Neringa Kukarinienė ir Eugenijus Leonavičius šventėje priminė, kad šis atsisveikinimas yra ir bendras mokytojų bei mokinių darbo rezultatas.

    Renginyje netrūko simbolinių akcentų, grąžinusių į vaikystės nuotaiką, ir bendrystės jausmo, kai vienoje erdvėje susitinka skirtingos kartos. Paskutinio skambučio šventė Jeronimo Ralio gimnazijoje dar kartą priminė, kad mokykla daugeliui lieka ne tik pastatas ar pamokų tvarkaraštis, bet ir bendruomenė, kuri palydi į naujas pradžias.

    Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos informacija

  • Jonavoje trečiąkart surengta „Jonavos mero taurė“: vėjas nesutrukdė sezono rekordams

    Jonavoje trečiąkart surengta „Jonavos mero taurė“: vėjas nesutrukdė sezono rekordams

    Jonavoje, miesto centriniame stadione, trečius metus iš eilės įvyko lengvosios atletikos varžybos „Jonavos mero taurė“. Į startus stojo pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai, o renginys pritraukė ir gausų žiūrovų dėmesį.

    Nors varžybų dieną sąlygos buvo sudėtingos, sportininkams teko prisitaikyti prie visų rungčių metu pūtusio stipraus vėjo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios oro aplinkybės ypač keičia sprinto ir šuolių rungčių taktiką bei rezultatų stabilumą.

    „Džiugu, kad geriausi Lietuvos sezono rezultatai šįkart buvo pasiekti būtent Jonavoje. Tokie pasiekimai ir gausus sporto bendruomenės įsitraukimas rodo, kad mūsų miestas yra puiki vieta aukšto lygio sporto renginiams. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios gražios sporto šventės“, – sakė meras Mindaugas Sinkevičius.

    Didžiausio dėmesio sulaukė olimpietis, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas Andrius Gudžius, laimėjęs vyrų disko metimo rungtį. Geriausiu bandymu jis diską nusviedė 65,01 metro ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

    Vyrų disko metime antrąją vietą iškovojo Mažvydas Paurys, jo geriausias bandymas siekė 56,57 metro. Trečias liko Armandas Miliauskas, numetęs 55,91 metro.

    Moterų disko metimo varžybas laimėjo Eglė Baranauskienė su 47,92 metro rezultatu. Antrąją vietą užėmė Sonata Rudytė, numetusi 46,30 metro, o trečiąją pelnė paralimpietė Oksana Dobrovolskaja, kurios rezultatas buvo 35,12 metro.

    Greitumo rungtyse taip pat fiksuoti solidūs laikai, nepaisant vėjo. Moterų 100 metrų bėgimą laimėjo Ema Rupšytė, finišavusi per 11,57 sekundės ir pasiekusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą, o vyrų 100 metrų sprinto rungtyje greičiausias buvo Adas Dambrauskas.

    Varžybų organizatoriai pažymi, kad „Jonavos mero taurė“ tampa svarbiu sezono tašku, leidžiančiu sportininkams pasitikrinti formą ir užfiksuoti rezultatus prieš artėjančius čempionatus. Prizininkai buvo apdovanoti specialiai įsteigtais apdovanojimais ir piniginiais prizais.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Panevėžys jungiasi į Šiaurės ir Baltijos projektą: DI įrankiai ikimokykliniame ugdyme

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė tarptautinio projekto, skirto dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių taikymui ikimokykliniame ugdyme, įgyvendinimui. Iniciatyvos tikslas – stiprinti pedagogų praktines kompetencijas ir padėti technologijas taikyti taip, kad jos kurtų realią ugdymo vertę.

    Projekte daug dėmesio numatoma skirti vaikų komunikavimo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimams, taip pat kritinio mąstymo ugdymui pagal amžių ir ugdymo aplinką. Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeniniai sprendimai bus vertinami kaip priemonė, o ne tikslas, todėl akcentuojamas prasmingas ir saugus jų naudojimas.

    Partneriai ir planuojamos veiklos

    Projektas bus įgyvendinamas su Šiaurės ir Baltijos šalių partneriais. Pagrindinis partneris – Geteborgo miesto ikimokyklinio ugdymo administracija, o tarp kitų dalyvių įvardijamos Panevėžio ir Rygos miestų savivaldybės bei Talino vaikų darželis „Vesiroos“.

    Numatoma, kad pedagogams ir švietimo specialistams bus sudarytos sąlygos praktiškai susipažinti su inovatyviais ankstyvojo ugdymo metodais, išbandyti skaitmeninius sprendimus ir pasisemti patirties iš partnerių taikomų modelių. Taip pat planuojama kurti ir testuoti praktinius ugdymo metodus, kuriuos būtų galima pritaikyti skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

    Trukmė, finansavimas ir nauda miestui

    Projektas numatytas 24 mėnesiams, o veiklas planuojama pradėti rugsėjį. Finansavimas siekia 100 proc., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai skirta 12 340 eurų dotacija.

    Savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas projekte prisidės prie ikimokyklinio ugdymo kokybės stiprinimo mieste ir paskatins tvaresnį tarptautinį bendradarbiavimą. Toks formatas taip pat leidžia greičiau perimti gerąsias praktikas, o sprendimus vertinti ne tik teoriškai, bet ir realiose ugdymo situacijose.

  • Panevėžyje startuoja „River Cleanup Lietuva“: gyventojai kviečiami švarinti Nevėžį ir pakrantes

    Panevėžio miesto gyventojai, bendruomenės, įmonių ir įstaigų kolektyvai kviečiami prisijungti prie tarptautinės iniciatyvos „River Cleanup Lietuva“. Akcija Panevėžyje vyks birželio 5 dieną ir birželio 6 dieną, o savanoriai tvarkys Nevėžio, Šermuto ir Žagienio upių ruožus bei pakrantes.

    Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad prie švarinimo iniciatyvos miestas jungiasi ne pirmus metus. Organizatoriai pabrėžia, kad net ir nedidelė savanorių pagalba turi apčiuopiamą poveikį, ypač ten, kur atliekos į vandenį ar pakrantes patenka nuolat.

    Kaip prisijungti prie akcijos

    Norintieji dalyvauti raginami iš anksto pasirinkti pageidaujamą tvarkymo vietą ir užsiregistruoti organizatorių anketoje. Registracija padeda suderinti žmonių srautus, paskirstyti ruožus ir užtikrinti, kad nė viena vieta neliktų be savanorių.

    Užsiregistravę dalyviai bus aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, reikalingomis švarinimui: šiukšlių maišais ir pirštinėmis. Priemonėmis rūpinasi iniciatyvos organizatoriai, o surinktų atliekų išvežimą Panevėžyje koordinuos miesto savivaldybė.

    Ką rodo ankstesnių metų rezultatai

    Tokios akcijos Panevėžyje jau davė konkrečių rezultatų: pernai iš Nevėžio vagos buvo ištraukta apie 300 kilogramų įvairių atliekų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis šiukšlių būna ne tik smulkios pakuotės, bet ir dideli gabaritai, kurių sutvarkymui reikia daugiau žmonių ir organizavimo.

    Dar ryškesnį mastą iliustruoja 2023 metais fiksuoti duomenys: tvarkant apie 750 metrų upės ruožą surinkta 160 naudotų padangų ir daug kitų atliekų. Tarp radinių minėti buities daiktai ir elektronikos liekanos, kurios gamtoje suyra lėtai ir gali kelti papildomų rizikų vandens ekosistemoms.

    Kodėl upių švarinimas svarbus

    „River Cleanup“ judėjimas visame pasaulyje telkia savanorius mažinti vandens telkinių taršą, o ypatingas dėmesys skiriamas plastiko atliekoms. Jos skyla į smulkias daleles, ilgainiui patenka į vandens organizmus, blogina buveinių būklę ir didina valymo kaštus savivaldybėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyvos tikslas nėra vien surinkti šiukšles per kelias dienas. Tokios akcijos skatina atsakingą vartojimą, primena apie rūšiavimą ir parodo, kiek atliekų vis dar atsiduria ten, kur jų neturi būti.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia prisijungti šeimas, draugų grupes, bendruomenes ir kolektyvus, kad miesto upės ir jų pakrantės būtų švaresnės bei patrauklesnės visiems. Dėl praktinių klausimų, susijusių su surinktų atliekų išvežimu ar organizavimu, gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės administraciją.

  • Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą rajono gyventojams. Iniciatyva orientuota į kelias tikslines grupes ir apima tiek prevenciją, tiek praktinius sveikos gyvensenos įgūdžius.

    Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, mažinant dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių įtaką: rūkymo, žalingo alkoholio vartojimo, nesubalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo stokos ir ilgalaikio streso. Tokie veiksniai yra siejami su didesne lėtinių ligų, įskaitant onkologines, rizika.

    Prevencija ir pagalba onkologijos srityje

    Projekte numatytos veiklos, skirtos onkologinių ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos skatinimui tarp suaugusiųjų, kurie susiduria su padidinta rizika. Į užsiėmimus kviečiami ir asmenys, kuriems onkologinė liga jau diagnozuota, taip pat jų artimieji.

    Dėmesys bus skiriamas kasdieniams įpročiams, kurie realiai lemia savijautą: mitybos korekcijoms, judėjimo didinimui, psichinės sveikatos stiprinimui ir rizikingų įpročių mažinimui. Tokios priemonės paprastai yra veiksmingiausios tada, kai jos pritaikomos žmogaus situacijai ir nuosekliai palaikomos.

    „Tėvystės gidas“ besilaukiančioms ir auginančioms mažylius

    Atskira projekto dalis skirta nėščiosioms, besilaukiančioms šeimoms bei tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Numatyta tėvystės įgūdžių ugdymo programa „Tėvystės gidas“, orientuota į mokslu pagrįstą informaciją apie ankstyvąją vaiko priežiūrą ir tėvų emocinę gerovę.

    Akcentuojama, kad nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu ypač svarbu laiku gauti patikimą informaciją ir praktinę paramą, nes tai tiesiogiai veikia tiek tėvų fizinę ir psichinę sveikatą, tiek vaiko raidos aplinką. Programos tikslas – padėti šeimoms jaustis tvirčiau ir sumažinti kasdienį nerimą.

    Veiklos 65 metų ir vyresniems

    Trečioji kryptis orientuota į 65 metų ir vyresnius gyventojus, taip pat jų artimuosius ar globėjus. Planuojama skatinti sveikesnį gyvenimo būdą, didinti saugumą kasdienėje aplinkoje ir mažinti traumų bei sužalojimų riziką.

    Vyresniame amžiuje ypač svarbūs tampa judėjimo įpročiai, pusiausvyros ir raumenų stiprinimas, taip pat socialinis aktyvumas, nes tai siejama su geresne savijauta ir didesniu savarankiškumu. Projektu siekiama prisidėti prie senjorų gyvenimo kokybės gerinimo per praktines ir lengvai pritaikomas veiklas.

    Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus sekti informaciją apie numatomas veiklas ir registraciją biuro oficialiuose kanaluose.