CP v2

Category: Regionai

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Norint pradėti sportuoti ne visada reikia abonemento ar ilgo pasiruošimo: kartais pakanka nusileisti į kiemą. Vilniuje, Žirmūnuose, šalia vaikų žaidimų aikštelės atsiradusi lauko sporto erdvė tapo sprendimu gyventojams, ieškantiems paprastai pasiekiamos vietos judėti gryname ore.

    Idėjos autorius Tomas pasakoja, kad mintis kilo visai kasdieniškai, leidžiant laiką kieme su vaikais. Netoli žaidimų erdvės esantis parkelis, jo vertinimu, turėjo pakankamai vietos nedidelei zonai, kurioje tėvai ir paaugliai galėtų atlikti jėgos, tempimo ar gimnastikos pratimus.

    „Norėjosi labai paprasto dalyko – kad norint pasportuoti nereikėtų niekur važiuoti. Pagalvojau, kad šalia vaikų žaidimų aikštelės galėtų būti vieta ir tėvams pajudėti gryname ore“, – sakė Tomas.

    Gyventojas savo sumanymą pateikė dalyvaujamojo biudžeto programai „Dalyvauk! Vilnius“. Idėja sulaukė palaikymo, buvo atrinkta įgyvendinti ir taip vieno žmogaus pastebėjimas virto vieša erdve, kuria gali naudotis visi norintys, be registracijos ar mokamos narystės.

    Naujoji maždaug 84 kvadratinių metrų sporto zona įrengta Olimpiečių gatvėje. Čia pastatytas gimnastikos kompleksas, lygiagretės, paklota smūgius sugerianti guminė danga, kuri aktuali tiek dėl saugumo, tiek dėl patogumo sportuojant skirtingu intensyvumu.

    Sportas, telpantis į kasdienybę

    Erdvė šalia vaikų žaidimų aikštelės pasirinkta neatsitiktinai: kol vaikai žaidžia, suaugusieji gali skirti kelias minutes sau. Toks modelis ypač patrauklus šeimoms, kurioms sudėtinga rasti laiko kelionei į sporto klubą ar treniruotei nustatytu laiku.

    Pasak Tomo, svarbiausias tikslas buvo sumažinti barjerą pradžiai, kad judėjimas netaptų dar vienu sudėtingu punktu dienotvarkėje. Trumpa treniruotė kieme gali būti realistiškesnė nei planas sportuoti kelis kartus per savaitę, jei tam reikia logistikos ir papildomų išlaidų.

    „Kai sporto vieta yra tavo kieme, nereikia laukti tinkamos dienos. Gali nusileisti net ir trumpam: pradžioje atliksi tik kelis pratimus, bet svarbiausia, kad pradėti būtų paprasta“, – sakė vilnietis.

    Kas pasikeitė bendruomenei?

    Prieš įrengiant sporto zoną dalis gyventojų nerimavo, ar vieta netaps triukšmingu susibūrimų tašku ir ar inventorius nebus niokojamas. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai erdvė turi aiškią paskirtį ir ja aktyviai naudojasi skirtingos amžiaus grupės, ji dažniau tampa traukos centru, o ne problema.

    Šiandien parkelis ir aplinkinės erdvės, pasak vietos gyventojų, atrodo gyvesnės: vieni renkasi sporto įrenginius, kiti leidžia laiką vaikų aikštelėje ar šalia esančiose viešose zonose. Tokios vietos taip pat prisideda prie sveikesnių įpročių formavimo, nes fizinis aktyvumas tampa lengviau prieinamas ir matomas kasdienėje aplinkoje.

    Kvietimas teikti naujas idėjas

    Ši istorija – vienas pavyzdžių, kaip dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai prisidėti prie miesto pokyčių. Vilnius ir toliau kviečia siūlyti projektus, galinčius pagerinti viešąsias erdves, infrastruktūrą ar laisvalaikio galimybes, nuo mažesnių iniciatyvų konkrečiose seniūnijose iki didesnių miesto masto sprendimų.

    Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų. Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatyta 630 000 eurų, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba siekia iki 250 000 eurų. Tokia finansavimo struktūra leidžia konkuruoti ir mažesniems, greičiau įgyvendinamiems sumanymams, ir didesniems projektams, kurie keičia platesnę miesto erdvę.

  • Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje spalio pabaigoje į maršrutus planuojama išleisti pirmuosius naujus 18 metrų ilgio „Solaris Trollino 18“ troleibusus. Jie etapais keis seniausias „Vilniaus viešojo transporto“ eksploatuojamas Čekoslovakijoje pagamintas „Škoda 14Tr“, kurios, kaip numatyta, nuo 2027 metų keleivių nebeveš.

    Šiuo metu pirmasis troleibusas jau pristatytas į Antakalnio troleibusų parką, kur vyksta pasirengimas bandymams. Prieš pradedant vežti keleivius, kiekviena transporto priemonė turės pereiti gamyklinius patikrinimus, bandomuosius važiavimus mieste ir procedūras, būtinas kasdienei eksploatacijai.

    Testai prieš išleidžiant į gatves

    Bandomųjų važiavimų metu tikrinama, kaip troleibuso sistemos veikia realiomis eismo sąlygomis, įvertinamas energijos vartojimas, stabdymo, durų, informavimo ir kitos saugai svarbios funkcijos. Į maršrutus troleibusai bus išleidžiami tik užbaigus visą parengimo ciklą.

    Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad parko atnaujinimo tikslas yra apčiuopiamas kasdienėje keleivių patirtyje, o kartu tai ir baigiamasis senųjų „Škoda 14Tr“ atsisakymo etapas. Miesto vadovų teigimu, investicijos į transporto priemones turi eiti išvien su infrastruktūros atnaujinimu.

    Kas keisis keleiviams

    Nauji žemagrindžiai 18 metrų troleibusai pritaikyti vežti apie 110 keleivių. Transporto priemonėse numatytos USB-C jungtys, kondicionavimo sprendimai, vietos dviračiams, erdvės keleiviams su negalia ir informaciniai ekranai.

    Saugumui diegiama vaizdo stebėjimo sistema su 17 kamerų, apimančių saloną ir išorę. Taip pat numatyta galimybė be kontaktinio tinklo nuvažiuoti iki 20 kilometrų, kas praktikoje suteikia daugiau lankstumo valdant srautus, remonto darbus ar laikinus maršrutų pakeitimus.

    Kiek kainuoja ir kiek bus naujų

    Iš viso „Vilniaus viešasis transportas“ užsakymu gaminamas 81 naujas „Solaris Trollino 18“ troleibusas, kurie miestą pasieks etapais iki metų pabaigos. Sutarties dėl šio pirkimo vertė siekia 62,26 mln. eurų, o finansavimas užtikrinamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko lėšomis.

    Šis etapas papildo anksčiau įgyvendintą parko atnaujinimą, kai Vilniuje pradėjo važiuoti 91 naujas 12 metrų „Škoda 32Tr“ troleibusas. Įgyvendinus abu etapus, sostinės parką sudarys 172 nauji troleibusai, o dalis seniausių modelių bus nuosekliai išimama iš eksploatacijos.

    Miesto viešojo transporto atnaujinimas siejamas ir su platesniais Europos miestų tikslais mažinti taršą bei triukšmą, o elektrinis transportas laikomas viena pagrindinių krypčių. Vilniuje kartu numatomi ir elektrinių bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimai, tačiau troleibusai išlieka svarbia stuburo dalimi maršrutuose, kuriuose reikalingas didelis pralaidumas piko metu.

  • Svarbus balsavimas daugiabučiuose Vilniuje: paaiškėjo, kaip suskaičiuoti savininkų balsai

    Vilniuje paskelbti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Dokumentai susiję su adresais V. Sirokomlės g. 19 ir Kazliškių g. 19, taip pat nurodyti šių pastatų unikalūs numeriai.

    Balsavimo raštu protokolai fiksuoja, kiek savininkų dalyvavo sprendžiant bendrojo naudojimo klausimus ir kaip pasiskirstė balsai. Tokie protokolai paprastai rengiami, kai sprendimai priimami ne susirinkime, o renkant balsus nustatytą laikotarpį.

    Praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl to, ar visi savininkai buvo tinkamai informuoti, ar balsai suskaičiuoti pagal teisės aktų reikalavimus, ir ar teisingai nustatyta, kokia turto dalis suteikia balsavimo teisę. Dėl to protokoluose itin svarbu aiškiai nurodyti balsavimo organizatorių, laikotarpį, darbotvarkę ir balsų skaičiavimo metodiką.

    Balsavimo raštu mechanizmas dažniausiai taikomas sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, namo administravimu, kaupiamosiomis lėšomis, remonto ar atnaujinimo darbais. Tokiais atvejais sprendimų teisėtumas priklauso nuo to, ar laikytasi kvorumo ir balsų daugumos reikalavimų, kurie skiriasi pagal sprendimo pobūdį.

    Savininkams, norintiems įsitikinti sprendimų skaidrumu, rekomenduojama susipažinti su pilna protokolo versija ir priedais, jei jie pateikiami, įvertinti, ar jų balsas įtrauktas teisingai, ir ar nėra akivaizdžių neatitikimų. Kilus abejonių, paprastai kreipiamasi į namo administratorių, bendrijos valdymo organus arba, jei ginčas neišsprendžiamas, į institucijas ar teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Vilniuje ketinama keisti sklypo paskirtį: žemės ūkį siūlo paversti rekreacine teritorija

    Viešinamas prašymas dėl paskirties

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0161:1485, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, nurodant naudojimo būdą kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme siūloma keisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą kaip rekreacines teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai siejami su galimybe teritoriją pritaikyti poilsiui ar laisvalaikio infrastruktūrai, jei tai leidžia planavimo dokumentai.

    Terminai ir gyventojų pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su informacija ir teikti pastabas.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu savivaldybės nurodytu adresu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos per teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kodėl tai svarbu?

    Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, darančių įtaką tam, kokia veikla sklype gali būti vykdoma ateityje. Nuo paskirties priklauso ir galimi teritorijos vystymo scenarijai, derinimo apimtis bei taikomi aplinkosauginiai ir infrastruktūros reikalavimai.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 5 211 2868 ir elektroninio pašto adresą valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Sekmadienį Vilniuje – „Swedbank Vilniaus maratonas“: kur ir kada bus didžiausi ribojimai

    Sekmadienį Vilniuje – „Swedbank Vilniaus maratonas“: kur ir kada bus didžiausi ribojimai

    Šį sekmadienį Vilniuje vyks didžiausias šalies bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Organizatoriai skelbia, kad šiemet trasos suplanuotos kompaktiškiau, todėl dalis ribojimų turėtų būti trumpesni, o judėti mieste – paprasčiau.

    Pagrindiniai eismo ribojimai numatyti nuo ankstaus ryto iki vakaro, daugiausia miesto centre ir atkarpose prie Neries. Nuo sekmadienio 0 iki 20 valandos eismas bus draudžiamas Šventaragio gatvės dalyje nuo Universiteto gatvės iki Tilto gatvės, taip pat laikinai uždaromos ar ribojamos ir kitos trasų gatvės.

    Maratono ir pusmaratonio dalyviai bėgs maršrutu, kuris apima Katedros aikštės prieigas, Neries krantines, Žvėryno ir Vingio parko teritorijas bei grįžimą į centrinę miesto dalį. Trumpesnės 10 ir 5 kilometrų trasos taip pat drieksis per centrinę Vilniaus dalį, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis apylankas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ribojimai bus taikomi lokaliai ir pagal situaciją atlaisvinami anksčiau. Skelbiama, jog Vingio parko prieigos ir didelė Žvėryno dalis, išskyrus Upės, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatves, transportui turėtų būti atvertos nuo 15 valandos.

    Tuo metu Vilniaus centre, Senamiestyje, išskyrus Šventaragio gatvę, ir Šnipiškėse eismo ribojimai planuojami iki 19 valandos. Miesto svečiams patariama iš anksto susiplanuoti keliones, o vykstantiems į oro uostą ar stotį pasilikti daugiau laiko.

    Kaip keisis viešasis transportas

    Renginio dieną laikinai keisis dalies autobusų ir troleibusų maršrutai bei jų kursavimo laikas. Skelbiama, kad nuo 4.30 iki 20.00 valandos dalis maršrutų bus nukreipiami apylankomis, kai kurie maršrutai trumpinami, o kai kurie reisai gali prasidėti vėliau arba laikinai nevykti.

    Dėl uždaromų gatvių dalis populiarių maršrutų laikinai nevažiuos pro centrines stoteles, o transportas bus nukreipiamas per Geležinio Vilko, Olandų ar kitas didesnio pralaidumo gatves. Keleiviams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir realaus laiko judėjimą.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Vairuotojams didžiausi nepatogumai prognozuojami miesto centre, prie tiltų per Nerį ir trasų atkarpose, kertančiose pagrindines judėjimo ašis. Jei įmanoma, keliones per centrą rekomenduojama perkelti į laiką po ribojimų, o iš anksto planuojant maršrutą numatyti alternatyvius įvažiavimus į Senamiestį ir Žvėryną.

    Taip pat pranešama, kad dėl bėgimo trasos Upės gatvėje bus apribotas patekimas į prie CUP esančią automobilių stovėjimo aikštelę iš Upės gatvės pusės. Į aikštelę bus galima įvažiuoti iš Konstitucijos prospekto pusės.

    Maratonai didžiuosiuose Europos miestuose pastaraisiais metais vis dažniau planuojami taip, kad eismo ribojimai būtų trumpesni ir aiškiau segmentuojami, o dalyvių srautai nesikirstų su pagrindinėmis transporto arterijomis. Vilniuje taikomas kompaktiškesnių trasų sprendimas atitinka šią tendenciją, tačiau gyventojams vis tiek svarbiausia iš anksto įvertinti, kaip renginys paveiks kasdienius maršrutus.

  • Šiauliuose įteiks „Auksinio šaulio“ ženklą: kodėl kalbininko Župerkos vardas skamba dabar?

    Per Šiaulių miesto gimtadienio renginius tradiciškai pagerbiami žmonės, kurių darbai svarbūs miestui ir visai Lietuvai. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.

    Šis padėkos ženklas skiriamas įvairių sričių atstovams už ilgalaikį atsidavimą profesijai, iniciatyvas ir bendruomenės pasitikėjimą. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į darbus, kurie stiprina miesto tapatybę ir garsina jį už regiono ribų.

    Iškilmingas vakaras, per kurį bus teikiamos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ ženklas, numatytas rugsėjo 10 dieną. Apdovanojimą profesoriui įteiks Šiaulių meras Artūras Visockas, akcentuodamas Župerkos nuopelnus lietuvių kalbos kultūrai ir akademinei bendruomenei.

    Vienu reikšmingiausių K. R. Župerkos darbų įvardijamas jo indėlis Atgimimo metais, kai viešai ir instituciniu lygmeniu buvo siekta sustiprinti lietuvių kalbos statusą. Savivaldybė primena, kad 1988 metais Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi dėl lietuvių kalbos įteisinimo tekstą parengė būtent Župerka.

    Kreipimasis buvo pateiktas tuometinei Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, o 1988 metų lapkričio 18 dieną, svarstant valstybinės kalbos statuso klausimą, posėdyje nuskambėjo ir šio dokumento ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, todėl Župerkos vaidmuo laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie istorinio sprendimo.

    „Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau pastaraisiais metais matome naujų iššūkių, kurie kelia diskusijų dėl kalbos vietos viešajame gyvenime“, – sakė Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, profesoriaus darbai svarbūs ne tik istorinės atminties prasme. Župerka laikomas vienu lietuvių kalbos stilistikos tyrimų ir dėstymo krypčių kūrėjų, vadovėlių autoriumi, ilgamečiu akademinės bendruomenės lyderiu Šiauliuose, prisidėjusiu prie jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymo.

    Už nuopelnus miestui 2003 metais Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

    K. R. Župerka gimė 1937 metų kovo 4 dieną Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 metais baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jis liko dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau ėjo docento, prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2000 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

    Savivaldybė primena, kad lietuvių kalbos puoselėjimas buvo ir šeimos kelias: pedagoginį darbą dirbo ir profesoriaus sutuoktinė Joana Župerkienė. Šią vasarą pora paminėjo 65 metų santuokos sukaktį.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.

  • „Žalgiris“ prieš sezoną kreipėsi į Kauną: 3 mln. eurų parama ir nauji miesto projektai

    Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Jonas Valančiūnas, komandai rengiantis naujajam sezonui, susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Vizito metu žaidėjai padėkojo miestui už kasmet skiriamą finansinę paramą, kuri šiemet, įvertinus rezultatus, padidinta iki 3 mln. eurų.

    E. Ulanovas teigė, kad Kaunas pamažu vėl įgauna krepšinio sezono ritmą, o komanda intensyviai dirba, kad būtų pasirengusi ne tik sezono startui, bet ir ilgesnei distancijai. Pasak kapitono, vasaros pasiruošime svarbu ne vien geras įspūdis, bet ir stabilumas, kurį komanda privalės išlaikyti įsibėgėjus varžyboms.

    „Rugsėjį komanda visada atrodo gera, bet reikia, kad gera būtų ir gruodį. Dėl to visi stengsimės“, – sakė Edgaras Ulanovas.

    J. Valančiūnas, po ilgo laikotarpio NBA vėl žaisdamas Lietuvoje, patvirtino jau įsikūręs Kaune. Krepšininkas akcentavo, kad sprendimą lėmė ne vienas veiksnys, o svarbiausia jam yra aplinka ir palaikymas, kurį jaučia tiek iš organizacijos, tiek iš miesto ir sirgalių.

    „Kol kas viskas gerai. Palaikymas čia puikus – ir organizacija, ir miestas, ir fanai“, – sakė Jonas Valančiūnas.

    Susitikime kalbėta ir apie pastaraisiais metais besikeičiantį Kauną, ypač sporto infrastruktūros plėtrą. E. Ulanovas išskyrė miesto planus Aleksote, o meras priminė, kad rudenį Europos prospekte pilnu pajėgumu turėtų prasidėti futbolo ir regbio arenos statybos.

    Taip pat pristatyti ir kiti planuojami projektai: nuo atviro lauko aikštyno iki sporto komplekso su dirbtine banga. Skelbiama, kad per artimiausius kelerius metus naujos erdvės būtų pritaikytos daugiau nei dešimčiai sporto šakų, o tai, pasak miesto vadovų, turėtų sustiprinti Kauno, kaip sporto centro, vaidmenį.

    Susitikimo pabaigoje Kauno merui įteikti simboliniai naujojo sezono komandos marškinėliai. Miesto vadovas komandos atstovams palinkėjo sveikatos ir sėkmės siekiant tikslų, pabrėždamas, kad „Žalgirio“ pasiekimai svarbūs ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

  • Spauda traukiasi, o kompensacijos auga: „Lietuvos paštui“ už pristatymą jau 10,6 mln. eurų

    Lietuvoje mažėjant popierinių laikraščių ir žurnalų prenumeratai, valstybės išlaidos jų pristatymui toliau auga. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, už nuostolingą periodinių leidinių pristatymą „Lietuvos paštui“ už 2025 metus prašoma kompensuoti 10,61 mln. eurų.

    RRT pabrėžia, kad problema tampa sisteminė: leidinių apimtys traukiasi, tačiau mokesčių mokėtojų dengiami nuostoliai didėja. „Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Per dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys sumažėjo beveik perpus: nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025 metais. Tuo pat metu kompensuojami pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.

    RRT aiškina, kad augimą lemia masto ekonomijos efektas: logistikos tinklo išlaikymas, ypač retai apgyvendintose teritorijose, kainuoja panašiai, tačiau išlaidos pasiskirsto vis mažesniam leidinių kiekiui. Dėl to vieno leidinio pristatymo savikaina pakilo nuo 0,61 euro 2015 metais iki 1,55 euro pernai.

    Nustatyti pristatymo tarifai generuoja apie 0,20 euro pajamų už vieną leidinį, todėl likusi dalis tenka biudžetui. RRT skaičiuoja, kad valstybė iš esmės padengia apie 1,35 euro už kiekvieną pristatytą laikraštį ar žurnalą.

    Pasak RRT, prenumerata vis labiau koncentruojasi kaimiškose vietovėse: kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais „Lietuvos pašto“ periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos siekė 1,55 mln. eurų, tad pajamos padengė tik kiek daugiau nei 12 proc. išlaidų.

    Daugiausia biudžetui kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas kainavo 430 300 eurų, „Draugo“ – 377 800 eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 000 eurų.

    Tarp dešimties daugiausia kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda, taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų ir sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.

    RRT siūlo svarstyti, ar dabartinis finansavimo modelis yra tvarus, ir atkreipia dėmesį į kitų Europos šalių praktiką. „Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams“, – sakė J. Šovienė.

    Vienas galimų kelių – remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią paslaugą: aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose pristatymas komercinėmis sąlygomis neįmanomas, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai paslaugą galinčius teikti operatorius. RRT vertinimu, tai galėtų didinti konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatinti ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų.