Category: Regionai

  • Zarasų rajone prasidės „Plieninis Vytis 26“: ką privalo žinoti gyventojai ir vairuotojai?

    Zarasų rajone prasidės „Plieninis Vytis 26“: ką privalo žinoti gyventojai ir vairuotojai?

    Rugsėjo 10–13 dienomis Zarasų rajone vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos „Plieninis Vytis 26“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai suplanuoti mokymai, skirti karių pasirengimui ir veiksmų suderinamumui gerinti.

    Pratybų metu gyventojai gali pastebėti daugiau karių ir karinės technikos, taip pat girdėti padidinto triukšmo epizodus. Kai kur bus naudojamos šaudymo imitacijos ir kitos mokomosios priemonės, todėl aplinkoje gali pasigirsti netikėtų garsų.

    Taip pat gali būti naudojami bepiločiai orlaiviai, todėl danguje galimi intensyvesni skrydžiai virš tam tikrų teritorijų. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės pratybose naudojamos žvalgybos, situacijos stebėjimo ir koordinavimo užduotims.

    Dalies pratybų maršrutų metu galimi laikini eismo ribojimai ar trumpalaikiai sustabdymai, ypač judant technikai ar vykdant mokomąsias užduotis. Vairuotojai raginami atidžiau stebėti kelio ženklus, laikytis pareigūnų ir karių nurodymų, o kelionėms įsivertinti galimą papildomą laiką.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, nesiartinti prie pratybų vietų ir nefotografuoti bei nefilmuoti veiksmų, jei tai galėtų trukdyti pratybų eigai. Pastebėjus pavojingas situacijas ar radus įtartinų daiktų, rekomenduojama nedelsiant atsitraukti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Krašto apsaugos savanorių pajėgos primena, kad tokio pobūdžio mokymai yra reguliari kariuomenės rengimo dalis, padedanti užtikrinti parengtį ir greitą reagavimą. Daugiau detalių apie konkrečias vietas ir laikus paprastai skelbiama vietos bendruomenėms skirtuose pranešimuose.

  • Šaltasis sezonas jau čia: šios PAGD rekomendacijos gali apsaugoti nuo gaisro ir smalkių

    Šaltasis sezonas jau čia: šios PAGD rekomendacijos gali apsaugoti nuo gaisro ir smalkių

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena, kad prasidėjus šildymo sezonui namuose daugėja gaisrų ir apsinuodijimų smalkėmis rizika. Didžiausi pavojai kyla kūrenant krosnis ir židinius, naudojant elektrinius šildytuvus ar netinkamai eksploatuojant dujinius prietaisus.

    Specialistai pabrėžia, kad vien šilumos neužtenka, svarbu užtikrinti ir tvarkingą įrangą bei saugius įpročius. Dalis nelaimių įvyksta dėl smulkių klaidų, pavyzdžiui, paliktos be priežiūros ugnies, perkrautų ilgintuvų ar nevalyto dūmtraukio.

    Krosnys, židiniai, katilai

    Prieš pradedant intensyviau kūrenti rekomenduojama patikrinti šildymo įrenginį ir dūmtraukį, o susikaupusius suodžius pašalinti. Šildymo sezono metu suodžius patariama valyti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, nes suodžių sluoksnis didina dūmtraukio užsidegimo tikimybę.

    Pastebėjus įtrūkimus, nesandarumus ar kitus gedimus, įrenginio naudoti nereikėtų, kol gedimai nepašalinti. Taip pat svarbu nepalikti kūrenamos krosnies ar židinio be priežiūros ir neleisti jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.

    PAGD primena nenaudoti degių skysčių ugniai įkurti, o malkas, drabužius ir kitas degias medžiagas laikyti ne mažesniu kaip 0,5 metro atstumu nuo šildymo įrenginių. Karštus pelenus ir žarijas būtina pilti tik į nedegų indą ir jo nelaikyti prie degių daiktų ar pastatų.

    Elektriniai šildytuvai ir dujiniai prietaisai

    Naudojant elektrinius šildytuvus svarbiausia rinktis techniškai tvarkingus prietaisus ir naudoti juos pagal gamintojo paskirtį. Vienas dažniausių pavojų namuose yra perkrauti elektros lizdai ir ilgintuvai, kai į vieną vietą jungiami keli didelės galios įrenginiai.

    Elektrinius šildytuvus reikėtų laikyti atokiau nuo užuolaidų, baldų, patalynės ir kitų degių daiktų, o drabužių ant jų nedžiovinti. Išeinant iš namų patariama elektrinius šildymo prietaisus išjungti, o pastebėjus kaistančius ar kibirkščiuojančius laidus, kištukus ar lizdus nedelsiant nutraukti naudojimą.

    Dujinius prietaisus būtina eksploatuoti pagal instrukciją ir užtikrinti patalpų vėdinimą, neuždengiant ventiliacijos angų. Pajutus dujų kvapą negalima naudoti atviros ugnies ir negalima junginėti elektros prietaisų, jei saugu, reikia užsukti dujas, išvėdinti patalpas, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112.

    Taip pat pabrėžiama, kad dujinė viryklė nėra skirta patalpoms šildyti, toks įprotis didina smalkių susidarymo ir nelaimės riziką. Smalkės yra nematomos ir bekvapės, todėl pavojus gali būti pastebėtas per vėlai.

    Detektoriai ir veiksmai gaisro metu

    PAGD primena, kad kiekviename gyvenamajame būste privalo būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Svarbu reguliariai patikrinti jo veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką ir laiku pakeisti maitinimo elementus.

    Namuose, kuriuose naudojamos krosnys, židiniai ar kiti kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorių. Vien turėti detektorių nepakanka, jis turi būti tinkamai sumontuotas ir nuolat veikti.

    Kilus gaisrui pirmiausia būtina pasirūpinti žmonių saugumu, jei įmanoma, nedelsiant išeiti iš pavojingos patalpos, perspėti kitus ir skambinti telefonu 112. Specialistai ragina nerizikuoti gyvybe bandant gesinti išplitusį gaisrą savarankiškai.

  • Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Rugsėjo 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų susirinkimas, kuriame aptartos rugpjūčio pabaigoje rajoną užklupusios audros pasekmės ir pasirengimas rudenio darbų pikui. Diskusijose dalyvavo savivaldybės vadovai, įstaigų ir bendrovių atstovai, o vienu svarbiausių akcentų tapo ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų pamokos.

    Susitikime taip pat kalbėta apie artimiausius kultūros renginius, turizmo sezono rezultatus, socialinių paslaugų organizavimą ir infrastruktūros darbus. Oficialiai pasveikinta Asta Karosienė, pradėjusi eiti Zarasų rajono socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.

    Ryšys dingo greičiau nei elektra

    Ugniagesių teigimu, audros metu teko ne tik šalinti ant kelių užvirtusius medžius, bet ir spręsti kritinę komunikacijos problemą. Per kelias paras fiksuota apie 50 iškvietimų, o dalis darbų, atlaisvinant kelius ir užtikrinant privažiavimą, tęsėsi dar kelias dienas.

    Didžiausiu iššūkiu įvardytas mobiliojo ryšio sutrikimas, kai nutrūkus elektros tiekimui ryšio bokštų rezervas veikė per trumpai. Dėl to informacija kai kur buvo perduodama fiziškai vykstant į vietoves, o ryšio ieškota aukštesnėse vietose, naudojant radijo stoteles.

    Susirinkime pabrėžta, kad tokie atvejai rodo būtinybę iš anksto turėti aiškius ekstremaliųjų situacijų veikimo planus, alternatyvius ryšio kanalus ir atsarginius energijos šaltinius. Taip pat akcentuota, kad kritinių paslaugų tęstinumui svarbu, jog rezerviniai sprendimai būtų suderinti tarp seniūnijų, tarnybų ir savivaldybės įstaigų.

    Generatoriai tampa būtinybe

    Savivaldybės administracija ragino įstaigas tiksliai įsivertinti, kokios galios generatorių reikia, kad nutrūkus elektros tiekimui būtų užtikrintos esminės funkcijos. Diskutuota, jog didesnėms socialinių paslaugų įstaigoms gali prireikti 50–60 kW galios generatorių, galinčių automatiškai įsijungti.

    Kartu priminta, kad netinkamai naudojami ar neteisingai prijungti generatoriai kelia realią gaisro riziką ir gali sugadinti elektros prietaisus. Dėl to siūloma ne tik planuoti įsigijimus, bet ir pasirūpinti saugaus eksploatavimo taisyklėmis, atsakingais asmenimis bei periodine įrangos patikra.

    Susitikime aptarta ir praktinė audros patirtis socialinėse įstaigose, kai elektros ir vandens sutrikimai pareikalavo greitų sprendimų dėl maitinimo, apšvietimo ir kasdienės slaugos. Akcentuota, kad tokiose situacijose svarbiausia ne vien technika, bet ir aiškios procedūros bei tarpinstitucinis susitelkimas.

    Rudens renginiai ir turizmo sezono skaičiai

    Didelis dėmesys skirtas rugsėjo 26 dieną Zarasuose planuojamai rudens gėrybių mugei „Derliaus banga“. Įstaigos ir įmonės pakviestos kurti teminius kiemelius, siūlyti edukacijas ir veiklas šeimoms, nes ankstesniais metais tokios iniciatyvos didino renginių patrauklumą ir bendruomeniškumą.

    Turizmo ir verslo informacijos centras pranešė, kad rugpjūtį gyvai apsilankė 984 turistai ir miesto svečiai, o per miesto šventę vykusiame žygyje išdalinta apie 300 medalių. Pažymėta, kad į Zarasus atvykusių svečių srautai vasarą išlieka svarbūs vietos paslaugų sektoriui, todėl tęsiamos ekskursijos ir planuojami skaitmeninės rinkodaros mokymai.

    Kultūros lauke aptarti ir Dusetų bei Antazavės renginiai, įskaitant didesnio lankytojų dėmesio sulaukusias iniciatyvas. Taip pat atkreiptas dėmesys į viešųjų renginių saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nes po šventės kai kuriose erdvėse fiksuotas vandalizmas, o ateičiai siūloma iš anksto spręsti eismo, parkavimo ir apsaugos organizavimą.

    Infrastruktūros klausimuose aptarta daugiabučių renovacijos eiga, garantinių defektų šalinimas ir vandentvarkos darbai. Taip pat iškeltos audros padarytos žalos pastatams problemos, įskaitant stogų ir langų apgadinimus, kai dėl nuostolių dalis įstaigų kreipėsi į draudikus.

    Susirinkimo pabaigoje sutarta, kad artėjant rudeniui pagrindinis prioritetas bus paslaugų tęstinumas ir pasirengimas galimiems elektros bei ryšio sutrikimams. Vadovams padėkota už tarpusavio pagalbą ir gebėjimą susitelkti, kai sprendimų reikia čia ir dabar.

  • Visagino senjorams – 12 kelionių ir veiklų: projektas žada mažinti socialinę atskirtį

    Visagino senjorams – 12 kelionių ir veiklų: projektas žada mažinti socialinę atskirtį

    Visagino socialinių paslaugų centro Bendruomenės skyriuje veikia kelios senjorų organizacijos, tarp jų ir Visagino trečiojo amžiaus universitetas. Šios bendruomenės veikla orientuota į vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, bendravimą ir aktyvesnį dalyvavimą miesto gyvenime.

    Šiuo metu Visagino trečiojo amžiaus universitetas įgyvendina projektą „Visagino senyvo amžiaus gyventojų socialinės atskirties mažinimas įtraukiant juos į sociokultūrines veiklas“ (11-175-K-0002). Projektui lėšas skiria Europos Sąjunga, Visagino savivaldybė ir pats universitetas.

    Projekto veiklomis siekiama mažinti vienišumą ir socialinę izoliaciją, kurios dažniau paliečia vyresnio amžiaus žmones, ypač gyvenančius mažesnėse bendruomenėse. Praktikoje tai reiškia ne tik renginius ar užsiėmimus, bet ir nuoseklų socialinių ryšių stiprinimą per bendras patirtis.

    Numatytos edukacijos ir ekskursijos į 12 savivaldybių: Zarasų (Dusetų), Kupiškio, Kėdainių, Druskininkų, Šakių, Molėtų, Trakų, Akmenės, Telšių, Anykščių, Ignalinos ir Pakruojo. Tokios išvykos dažnai tampa proga ne tik pažinti skirtingus Lietuvos regionus, bet ir susipažinti su kitų miestų senjorais bei jų iniciatyvomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad veiklos kuriamos taip, jog dalyviai turėtų daugiau progų bendrauti, bendradarbiauti ir jaustis įtraukti. Vienas iš tikslų yra skatinti lietuvišką bendravimą, stiprinti pasitikėjimą savimi viešose situacijose ir padėti lengviau įsitraukti į platesnį sociokultūrinį kontekstą.

    Projektui vadovauja Asta Sieliūnienė, o išvykų organizavimu rūpinasi Rimutė Černovienė. Pasak projekto rengėjų, tokios iniciatyvos yra svarbios ir dėl platesnių demografinių tendencijų: visuomenei senstant, auga poreikis sprendimams, kurie vyresnio amžiaus žmonėms padeda ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems ir socialiai matomiems.

  • Zarasų sporto klubams – 19 900 eurų: kam skirs paramą ir ką būtina pateikti, kad gautumėte

    Zarasų sporto klubams – 19 900 eurų: kam skirs paramą ir ką būtina pateikti, kad gautumėte

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais galimybę sporto srityje veikiantiems klubams gauti kompensaciją už tam tikrus privalomus mokesčius. Kvietimas skirtas juridiniams asmenims, kurie yra registruoti Zarasų rajone ir čia realiai vykdo sporto veiklą.

    Finansavimas bus skiriamas vadovaujantis Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2024 metais rugsėjo 23 dieną sprendimu Nr. T-183, kuriuo patvirtintas Zarasų rajone registruotų ir sporto srityje veikiančių juridinių asmenų finansavimo tvarkos aprašas. Parama bus skiriama tol, kol kalendoriniams metams numatytos lėšos bus išdalytos.

    2026 metais šiai priemonei numatyta 19 900 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšų skyrimo seka priklausys nuo prašymo pateikimo datos ir laiko, todėl dokumentų pateikimo neatidėliojimas gali būti svarbus, jei paraiškų bus daugiau nei finansavimo galimybių.

    Kas gali teikti prašymus?

    Pareiškėjais gali būti Zarasų rajone registruoti ir sporto srityje veikiantys juridiniai asmenys: asociacijos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos bei viešosios įstaigos. Vienas pareiškėjas per kalendorinius metus gali pateikti tik vieną prašymą.

    Šios priemonės tikslas – padėti sporto organizacijoms padengti dalį su dalyvavimu varžybose susijusių neišvengiamų mokesčių ir kartu skatinti bendruomenės įsitraukimą į sporto veiklas. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė siekia prisidėti prie klubų galimybių dalyvauti aukštesnio lygio varžybose ir lygose.

    Kokie mokesčiai kompensuojami?

    Numatytos dvi pagrindinės finansavimo kryptys: sporto klubų stojimo į Lietuvos lygą mokesčių finansavimas ir sporto klubų, dalyvaujančių aukšto meistriškumo sporto varžybose, Lietuvos sporto šakų federacijos mokesčių finansavimas. Savivaldybė akcentuoja, kad kompensuojami būtent mokesčiai, kurie yra susiję su dalyvavimu atitinkamose varžybų ar lygų sistemose.

    Toks modelis atitinka daugelyje savivaldybių taikomą praktiką, kai viešosios lėšos pirmiausia nukreipiamos į aiškiai apibrėžiamas ir patikrinamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia lengviau pagrįsti išlaidas dokumentais ir užtikrinti skaidresnį lėšų panaudojimą.

    Ką būtina pateikti?

    Prašymas turi būti užpildytas kompiuteriu lietuvių kalba ir patvirtintas pareiškėjo atstovo parašu arba elektroniniu parašu. Jame reikia nurodyti tikslų juridinio asmens pavadinimą, kodą, registracijos adresą, kontaktus, banko duomenis, sąskaitos numerį ir tikslią prašomą finansuoti sumą.

    Taip pat privaloma pridėti veiklų ir išlaidų, susijusių su dalyvavimu aukšto meistriškumo sporto varžybose, aprašymą, preliminarų varžybų grafiką bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pavyzdžiui, sutartis ar išankstines sąskaitas. Būtent šie priedai dažniausiai tampa pagrindiniu kriterijumi vertinant, ar prašomos lėšos yra pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su finansuojama sritimi.

    Prašymai teikiami Zarasų rajono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu info@zarasai.lt. Priemonę koordinuoja Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Blekienė, su kuria dėl klausimų galima susisiekti telefonu +370 385 37 179.

  • Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša pradedanti priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus per 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusią audrą. Prašymai aktualūs tiems klientams, kurių objekte elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad daliai privačių klientų taikoma supaprastinta tvarka, kai už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama iki 220 eurų. Kompensacija skiriama pateikus prašymą ir nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Pagal ESO pateikiamą informaciją, kompensuojamos kelios dažniausios išlaidos: sugedęs maistas iki 60 eurų, laikinas apgyvendinimas iki 60 eurų, generatoriaus nuoma iki 40 eurų. Taip pat gali būti atlyginamos generatoriaus įsigijimo išlaidos iki 220 eurų ir kuras generatoriui iki 90 eurų, tačiau bendra suma vienam klientui negali viršyti 220 eurų.

    Prašymą turi pateikti objekto savininkas. ESO pažymi, kad paraiškas galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos per ESO savitarną, taip pat elektroniniu paštu, paštu arba telefonu.

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir atskira kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. ESO aiškina, kad ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos, o jos dydis priklausys nuo suvartojimo bei atjungimo trukmės.

    Gyventojai gali kreiptis ir dėl individualaus žalos atlyginimo, jei patirta žala nepatenka į supaprastintą mechanizmą. Tokiais atvejais gali būti vertinami sugadinti elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas turtas, sugedę vaistai ar kiti nuostoliai, o 72 valandų kriterijus netaikomas.

  • Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus rajono poliklinikoje pradėtos teikti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos. Nemenčinėje šeimos gali kreiptis dėl kompleksinio vaiko raidos ir funkcinių gebėjimų įvertinimo bei gauti kelių sričių specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Įstaiga skelbia, kad šiuo metu naujoms paslaugoms nėra susidariusių eilių, o tai reikšminga tėvams, kuriems anksčiau tekdavo laukti kelis mėnesius. Praktikoje ankstyvas įvertinimas ir greitesnis terapijų pradėjimas dažnai lemia geresnius vaiko kalbos, judėjimo, socialinių įgūdžių ir savarankiškumo rezultatus.

    „Vaikų sveikata ir galimybė gauti reikalingą pagalbą laiku yra vienas iš pagrindinių lūkesčių, keliamų mūsų rajono gydymo įstaigoms. Norime, kad Vilniaus rajono šeimoms kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo lengviau pasiekiamos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Ankstyvoji reabilitacija skirta vaikams iki 7 metų, kai nustatomi arba įtariami raidos, kalbos, judėjimo, elgesio, emocijų ar neurologiniai sutrikimai. Įvertinus vaiko poreikius sudaromas individualus planas, kuris gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, psichologo konsultacijas, elgesio ar žaidimų terapiją.

    Dienos stacionaro modelio esmė – komandinis darbas, kai vaiko situacija vertinama ne vieno specialisto, o kelių sričių komandos. Vaiko raidą gali vertinti gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas.

    Komanda ne tik dirba su vaiko sunkumais, bet ir konsultuoja tėvus, kaip stiprinti vaiko gebėjimus namuose, darželyje ir kasdienėse situacijose. Tokia praktika atitinka šiuolaikines ankstyvosios intervencijos kryptis, kai svarbu ne vien pavienės procedūros, bet ir nuoseklus šeimos įtraukimas, aplinkos pritaikymas bei reguliarus pažangos vertinimas.

    Dienos stacionare teikiamos dvi pagrindinės paslaugos – „Vaiko raida A“ ir „Vaiko raida B“, jos parenkamos pagal sutrikimo pobūdį ir sudėtingumą. „Vaiko raida A“ dažniau taikoma esant fiziologinės raidos, kalbos, judesių, regos ar klausos sunkumams, o „Vaiko raida B“ skirta sudėtingesniems atvejams, kai sutrikimai mišrūs ar įvairiapusiai.

    Esant poreikiui teikiama ir psichosocialinė pagalba šeimai, stiprinami tėvų ir vaiko santykiai, mokoma alternatyvios komunikacijos, lavinami kasdieniai įgūdžiai. Taip pat gali būti koordinuojamas bendradarbiavimas su švietimo ir socialinių paslaugų specialistais, kad pagalba vaikui būtų tęstinė ir nuosekli.

    Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos teikiamos Nemenčinėje, Švenčionių g. 80, Vilniaus rajono poliklinikos patalpose. Dėl registracijos ir išsamesnės informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į Vilniaus rajono poliklinikos skambučių centrą.

  • Skandalas dėl balsų daugiabučiuose: Vilniaus namams skaičiuoja protokolus – ką privalo žinoti savininkai

    Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu yra viena dažniausių formų priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų, administratoriaus, kaupiamųjų lėšų ar remonto darbų. Vis dėlto praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl to, kaip tiksliai suskaičiuojami balsai ir kaip surašomi balsų skaičiavimo protokolai.

    Viešai skelbiami balsų skaičiavimo protokolai paprastai susiję su konkrečiais daugiabučiais, kuriuose savininkai sprendžia dėl namo valdymo ir priežiūros klausimų. Tokiais atvejais dokumentuose turi aiškiai matytis, kada vyko balsavimas, kokie klausimai buvo pateikti, kiek savininkų balsavo ir ar sprendimui užteko nustatytos daugumos.

    Pagal įprastą praktiką, balsavimo raštu procedūra reikalauja, kad būtų užtikrintas skaidrumas: savininkai turi gauti balsavimo biuletenius, informaciją apie siūlomus sprendimus ir terminus. Vėliau balsai suskaičiuojami, o rezultatai fiksuojami protokole, kuris tampa pagrindiniu įrodymu, ar sprendimas priimtas teisėtai.

    Dažniausios problemos, dėl kurių gyventojai kelia klausimus, yra neaiškiai įvardyti balsavimo klausimai, trūkstami duomenys apie balsavusius asmenis, nesutampantys skaičiai ir nepakankamai aiški sprendimo priėmimo dauguma. Praktikoje tai ypač aktualu, kai sprendžiama dėl brangesnių darbų, pavyzdžiui, stogo, šildymo sistemos ar fasado atnaujinimo, nes įsipareigojimai dažnai tęsiasi kelerius metus.

    Savininkams svarbu žinoti, kad protokolas nėra vien formalumas: jis turi būti parengtas taip, kad prireikus būtų galima patikrinti balsų pagrįstumą ir sprendimo teisėtumą. Jei kyla abejonių, gyventojai paprastai prašo pateikti susijusius dokumentus, paaiškinti skaičiavimo metodiką ir nurodyti, kaip buvo nustatyta sprendimui reikalinga balsų dauguma.

    Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama ir apie skaitmenizavimą, kai dalis namų pereina prie elektroninių apklausų ar sprendimų priėmimo platformų. Nors tai gali mažinti klaidų tikimybę ir pagreitinti procesus, gyventojams vis tiek išlieka esminis klausimas: ar procedūra užtikrina tapatybės patikrą, balsų slaptumą, duomenų apsaugą ir aiškų rezultatų audito kelią.

    Jei savininkams kyla ginčas dėl balsavimo rezultatų, pirmas žingsnis dažniausiai yra rašytinis kreipimasis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus, prašant pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Sudėtingesniais atvejais gyventojai kreipiasi į savivaldybę dėl administratoriaus veiklos priežiūros arba ginčą sprendžia teisme, ypač jei sprendimas lemia reikšmingas finansines prievoles.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia prevencija yra aiškios taisyklės ir iš anksto gyventojams pateikta informacija: ką tiksliai siūloma patvirtinti, kiek tai kainuos, kaip bus finansuojama ir kokios alternatyvos svarstytos. Tai mažina riziką, kad protokolai taps konflikto židiniu, o namo sprendimai bus ginčijami dėl procedūrinių klaidų.

  • Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vilniuje plečiamas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumas: Antakalnio poliklinikoje jos perkeltos į naujai įrengtas, vaikams ir šeimoms pritaikytas patalpas. Tikimasi, kad tai leis paslaugas teikti sklandžiau ir patogiau, mažinant laukimo bei srautų problemas.

    Poliklinika per metus suteikia apie 10 000 vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugų, tai sudaro reikšmingą dalį viso Vilniaus regiono apimčių. Pagerėjus sąlygoms, planuojama pajėgumą didinti iki 12 000 paslaugų per metus.

    Augantis poreikis matomas ir pacientų skaičiais: 2025 metais ankstyvosios reabilitacijos paslaugas čia gavo 572 vaikai, o per 2026 metų pirmąjį pusmetį paslaugos jau suteiktos daugiau nei 400 vaikų. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas raidos sunkumų atpažinimas ir nuoseklus darbas su šeima dažnai lemia geresnius vaiko ilgalaikius rezultatus.

    „Investicijos į vaikų sveikatą ir gerovę yra viena svarbiausių investicijų į Vilniaus ateitį. Matome, kad ankstyvosios reabilitacijos paslaugų poreikis auga, todėl turime didinti jų prieinamumą ir užtikrinti šiuolaikiškas sąlygas“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Naujos patalpos įrengtos šalia Antakalnio poliklinikos, Žolyno gatvėje, jų plotas siekia daugiau nei 770 kv. m. Jose numatytos erdvės specialistų darbui, terapiniams užsiėmimams ir šeimų priėmimui, o sprendimai orientuoti į ramią, vaikų neblaškančią aplinką.

    „Ankstyvoji reabilitacija vaikams yra darbas drauge su šeima. Todėl svarbu ne tik metodai, bet ir aplinka, kurioje vaikas ir jo artimieji jaustųsi saugiai ir patogiai“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Poliklinikoje dirba daugiadalykė komanda: socialiniai pediatrai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, klinikiniai logopedai, medicinos psichologai, taip pat meno terapeutas ir kiti specialistai. Toks modelis taikomas todėl, kad raidos sutrikimai dažnai apima kelias sritis ir reikalauja suderinto įvairių specialistų darbo.

    Į naujų patalpų įrengimą investuota daugiau nei 300 000 eurų įstaigos lėšų. Atskiras įėjimas ir funkcionaliai suplanuotos erdvės turėtų palengvinti šeimų kasdienę logistiką, nes reabilitacijos programos neretai trunka ilgai ir reikalauja daug apsilankymų.

    Mieste numatomi ir kiti pokyčiai: Šeškinėje ambulatorinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugos perkeltos į naujas patalpas, kur taip pat veikia vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaras. Pilaitės rajone planuojama plėtra rekonstruojant Karoliniškių poliklinikos Pilaitės padalinio pastatą, šiuo metu vyksta rangos darbų viešasis pirkimas.

    Antakalnio poliklinika yra didžiausia poliklinika Vilniuje pagal registruotų pacientų skaičių: ji aptarnauja beveik 123 000 pacientų, iš kurių daugiau nei 9 600 yra vaikai iki 7 metų. Įstaigoje dirba apie 1 000 darbuotojų, o teikiamų paslaugų spektras apima pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, diagnostiką, dienos chirurgiją, reabilitaciją ir psichikos sveikatos paslaugas.

  • Vilnius nuomoja patalpas ir statinius: startuoja e. konkursas, kainos nuo 27 eurų per mėnesį

    Skelbiamas nuomos e. konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia elektroninį viešą nuomos konkursą, kuriuo siūloma išnuomoti negyvenamąsias patalpas ir inžinerinius statinius įvairiose miesto vietose. Konkursas vyks 2026 metų spalio 5 dieną nuo 9.00 valandos iki 2026 metų spalio 6 dienos 13.59 valandos.

    Dalyvių registracija numatyta 2026 metų rugsėjo 28 dieną nuo 0.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos 23.59 valandos. Registravimo mokestis yra 20 eurų ir jis negrąžinamas, o pradinis įnašas lygus trijų mėnesių pradiniams nuompinigiams ir nelaimėjusiems grąžinamas.

    Kokie objektai siūlomi ir kokios pradinės kainos

    Tarp nuomai siūlomų objektų yra mažos erdvės paslaugoms ir prekybai, administracinės patalpos, sandėliavimo paskirties pastatas, paviljonai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Pradinės nuomos kainos skiriasi priklausomai nuo vietos, paskirties ir ploto.

    Pavyzdžiui, Žirmūnų g. 6 siūloma 2 kv. m ploto vieta kavos aparatui, kurios pradinė nuomos kaina siekia 27 eurus per mėnesį be PVM. Tuo metu Vilniaus g. 22-3 nuomojamos 96,55 kv. m pagalbinės patalpos, o pradinė kaina siekia 1 932 eurus per mėnesį be PVM.

    Grigiškėse Pašto g. 19 nuomojamas dujų reguliavimo punktas su lauko prekybos stalais, pradinė kaina yra 90 eurų per mėnesį be PVM, o nuomos terminas numatytas 10 metų. Taip pat siūlomos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, tarp jų Stepono Batoro gatvėje 1 425 kv. m ploto teritorija, kurios pradinė kaina yra 383 eurai per mėnesį be PVM.

    Svarbiausios sąlygos ir ką turi žinoti dalyviai

    Objektų apžiūra galima nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 28 dienos darbo dienomis 9–15 valandomis, tačiau būtina iš anksto registruotis nurodytais kontaktais. Savivaldybė nurodo, kad kai kuriems objektams taikomos papildomos sąlygos, susijusios su veiklos pobūdžiu, tvarkos ir švaros reikalavimais ar sutarties nutraukimo galimybėmis.

    Nuomininkams, laimėjusiems konkursą, pradinio įnašo suma tampa sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimu ir grąžinama pasibaigus nuomos terminui arba nutraukus sutartį, jei įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Jei konkurso metu nuomos kaina padidinama, laimėtojas privalo papildyti pradinį įnašą taip, kad jis atitiktų trijų mėnesių laimėtus nuompinigius.

    Ilgesnėms nei 5 metų sutartims numatyta periodinė nuompinigių peržiūra: nuomos kaina perskaičiuojama kas 5 metus, taikant suderinto vartotojų kainų indekso pokyčių principą, tačiau metinis didinimas ribojamas iki 3 procentų. Jei indekso pokytis nulinis arba neigiamas, nuompinigiai nemažinami.

    Dalies objektų veikla aiškiai apibrėžta, pavyzdžiui, Žemynos g. 1-66 patalpos numatytos socialinių paslaugų veiklai, o A. Juozapavičiaus g. 11A patalpos siejamos su religinių paslaugų veikla, kuri turi būti numatyta dalyvio steigimo dokumentuose. Kai kuriuose paviljonuose ir viešose erdvėse numatoma pareiga užtikrinti švarą, estetiką, šiukšliadėžių įrengimą ir grafičių valymą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į Vilniaus g. 22-3 objektą: nurodoma, kad pastatas yra kultūros paveldo registre ir gali būti vykdomi fasado remonto darbai, o patalpos nuomojamos pagal neatnaujintus kadastro duomenis. Tai reiškia, kad nuomininkui gali tekti prisitaikyti patalpas savo veiklai ir įvertinti galimus suvaržymus.