CP v2

Category: Regionai

  • Kryžių per Mažeikius nešė merė, ugniagesiai ir šauliai: tradicija, subūrusi šimtus

    Balandžio 3 dieną, penktadienį, Mažeikiuose surengta tradicinė Kryžiaus kelio apmąstymo eisena, organizuojama nuo 2014 metų. Ji prasidėjo nuo Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ir nusidriekė miesto gatvėmis.

    Eisenos metu kryžius buvo nešamas pakaitomis: jį perimdavo Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios dvasininkai, vietos savivaldos, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai, keisdamiesi ties kiekviena nauja Kryžiaus kelio stotimi.

    Kryžių nešė ir eiseną lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, vicemerė Kristina Juškevičienė, savivaldybės administracijos darbuotojai. Taip pat dalyvavo Mažeikių rajono policijos komisariato, Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, „Mažeikių šilumos tinklų“, „Mažeikių vandenų“, Mažeikių kultūros centro, švietimo įstaigų, šaulių, skautų ir kitų organizacijų atstovai.

    Prie eisenos prisijungė ir besiruošiantieji Pirmajai Komunijai bei Sutvirtinimo sakramentui, taip pat tikintieji.

    Kryžiaus kelio apmąstymo eisena ėjo Naftininkų, Vilties, Sedos ir Žemaitijos gatvėmis.

    Po eisenos vyko Kristaus Kančios ir Šventojo Kryžiaus pagarbinimo pamaldos.

  • Panevėžyje startuoja vyskupijos šimtmečio maratonas: suplanuotas renginių ciklas visiems

    Panevėžyje startuoja vyskupijos šimtmečio maratonas: suplanuotas renginių ciklas visiems

    Panevėžyje pradedamas Panevėžio vyskupijos šimtmečio minėjimas – visus metus truksiantis renginių ciklas, sujungsiantis regiono bendruomenes tikėjimo, istorijos ir šiandienos patirčiai. Jubiliejinių metų pradžia bus pažymėta balandžio 11 dieną: nuo 15 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyks iškilminga šventė, atversianti šimtmečio renginių programą.

    Artėjant sukakčiai buvo sukurtas Panevėžio vyskupijos logotipas ir himnas. Logotipą sukūrė menininkas Jokūbas Zovė, o himno žodžių autorė – panevėžietė pedagogė Laimutė Beinarauskienė.

    „Per šimtą metų vyskupija augo kartu su žmonėmis – per džiaugsmus ir išbandymus, per tylų kasdienybės tikėjimą ir bendruomenės stiprybę. Šis kelias primena, kad Bažnyčia pirmiausia yra žmonės – jų tikėjimas, jų ryšys su Dievu ir vienų su kitais. Artėjant svarbiai sukakčiai, kviečiu kiekvieną iš naujo apmąstyti, ką reiškia priklausyti Bažnyčiai. Vyskupija gyva tiek, kiek gyvas tikėjimas šeimose, parapijose, bendruomenėse – kiek jis išgyvenamas paprastoje kasdienybėje, rūpestyje vienų kitais, gebėjime išklausyti ir būti šalia. Tikėjimas auga tada, kai juo dalijamės – kai jis tampa gyvas mūsų darbuose, žodžiuose ir pasirinkimuose“, – sako Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

    „Šimtmetis – tai gyva žmonių istorija, kuri tęsiasi šiandien. Panevėžyje bendrystė visada rėmėsi paprastais, bet svarbiais dalykais – gebėjimu išgirsti, būti šalia ir veikti drauge. Bažnyčia ir miesto bendruomenė šį kelią eina drauge – per rūpestį žmogumi, per pagalbą silpnesniam, per tikėjimą, kuris telkia. Tegul šie metai tampa laiku, kai dar aiškiau pajuntame, kiek daug galime padaryti vieni dėl kitų, kai atsakomybė ir rūpestis tampa kasdieniu pasirinkimu“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Jubiliejiniai Panevėžio vyskupijos šimtmečio renginiai vyks visus metus – nuo iškilmingų liturginių švenčių iki bendruomeninių susitikimų ir kultūrinių iniciatyvų. Minėjimas apims visus vyskupijos dekanatus: Anykščių, Biržų, Krekenavos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos ir Zarasų. Programoje numatytos šv. Mišios, bendruomenių susitikimai, kultūriniai renginiai ir tikėjimo šventės, kviesiančios žmones susitikti ir stiprinti tarpusavio ryšį.

    Pirmasis renginys vyks gegužės 23 dieną Panevėžio dekanate, o šventinis ciklas tęsis iki lapkričio 21 dienos, kai katedroje bus minėjimo uždarymo iškilmės.

    Panevėžio vyskupija įkurta 1926 metais, popiežiui Pijui XI paskelbus Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą. Tuo pačiu metu buvo įsteigtos ir kitos Lietuvos vyskupijos bei Kauno arkivyskupija. Pirmuoju Panevėžio vyskupu tuomet buvo išrinktas Kauno metropolinės bažnyčios kanauninkas prof. Kazimieras Paltarokas.

    Šiandien Panevėžio vyskupija apima šiaurės rytinę Lietuvos dalį, vienija 111 parapijų ir 9 dekanatus. Joje tarnauja dvasininkai, veikia religinės bendruomenės, švietimo ir socialinės įstaigos, o šis tinklas kuria gyvą ryšį tarp žmonių, institucijų ir bendruomenių.

    Komunikacijos skyrius

  • Pasėlių deklaravimas jau ant nosies: šios datos ir klaidos, dėl kurių netenkama išmokų

    Pasėlių deklaravimas jau ant nosies: šios datos ir klaidos, dėl kurių netenkama išmokų

    Jau netrukus prasidės kasmetinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Paraiškas bus galima teikti nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Savivaldybė ragina ūkininkus nelaukti paskutinių dienų ir deklaravimu pasirūpinti iš anksto – taip bus išvengta eilių, skubos ir galimų klaidų.

    Pavėluotai paraiškas dar bus galima pateikti iki birželio 22 d. Tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena.

    Siekiant išvengti žmonių susibūrimų ir taupant pareiškėjų bei specialistų laiką, deklaravimo laikotarpiu pareiškėjai bus priimami pagal iš anksto suderintą grafiką. Dėl to kviečiama registruotis iš anksto ir suderinti vizito laiką.

    Kaip pateikti paraišką ir kur kreiptis pagalbos?

    Prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos pareiškėjai gali prisijungti ir paraišką pateikti:

    • savarankiškai per Elektroninių valdžios vartų portalą;
    • su savivaldybės darbuotojo pagalba – atvykus į savivaldybę, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, seniūniją arba struktūrinį padalinį.

    Taip pat prašoma pareiškėjų, deklaruojančių nedidelius žemės ūkio naudmenų plotus (arba turinčių tik pievų plotus), nedelsti ir paraiškas pateikti kuo anksčiau, nelaukiant paskutinių deklaravimo dienų.

    Kur registruotis?

    Registraciją dėl žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo paraiškų priėmimo vykdo seniūnijų žemės ūkio specialistai ir Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Dėl tikslaus priėmimo laiko rekomenduojama kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybės Žemės ūkio skyrių.

    Ką galima padaryti dar prieš deklaravimo pradžią?

    Nors iki termino pradžios dar yra šiek tiek laiko, ūkininkai ir savivaldybių specialistai jau gali pradėti darbą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS): kurti naujas paraiškas, pildyti duomenis bei tikslinti laukų informaciją pagal planuojamus šių metų pasėlius. Vis dėlto pradėtas pildyti paraiškas patvirtinti bus galima tik oficialiai prasidėjus deklaravimui, t. y. nuo balandžio 13 d.

    Svarbūs dokumentai ir registrai

    Ruošiantis paraiškos teikimui svarbu įregistruoti ir (arba) atnaujinti žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪIKVRIS). Taip pat būtina turėti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais), pagrindžiančius planuojamų deklaruoti plotų valdymo teisę, ir juos įregistruoti ŽŪIKVRIS iki gruodžio 1 d.

    Su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių pakeitimais galima susipažinti teisės aktų registre.

  • Dreverna ruošiasi pokyčiams: apleistas mokyklos pastatas taps jaunimo centru – skelbia konkursą

    Dreverna ruošiasi pokyčiams: apleistas mokyklos pastatas taps jaunimo centru – skelbia konkursą

    Žengtas dar vienas žingsnis įgyvendinant Drevernos–Svencelės teritorijos tvarios plėtros projektą – paskelbtas rangos konkursas Drevernos mokyklos pastato atnaujinimo darbams.

    Atnaujinus pačiame Drevernos centre esantį pastatą, jame įsikurs Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. Čia planuojama sudaryti tinkamas sąlygas apgyvendinimui, ištisus metus organizuoti neformaliojo ugdymo veiklas ir edukacijas, rengti vasaros stovyklas, įkurti atvirą erdvę jaunimui.

    Numatoma plėsti ir tarptautines iniciatyvas: vyks jaunimo mainai pagal „Erasmus+“ programą, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, tarptautinės stovyklos bei festivaliai.

    Esant poreikiui, sutvarkytomis patalpomis galės naudotis ir vietos bendruomenė – čia bus galima organizuoti susitikimus, renginius, vykdyti edukacines veiklas. Įrengus miegamąsias vietas, atsiras galimybė apgyvendinti ir meno kolektyvus, atvykstančius į priešais mokyklą esančius Drevernos kultūros namus ar į Priekulės meno ir kultūros centrą. Taip pat tai galėtų tapti patogia vieta skautams, šauliams ar piligrimams, keliaujantiems Šv. Jokūbo keliu.

    „Ne paslaptis, kad Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras Drevernos mokyklos pastate veiklas vykdė ir iki šiol – nors sąlygos čia tikrai ribotos, jie jau daug metų organizuoja savaitines stovyklas vaikų mokslo metų atostogų metu. Į jas vaikai atvyksta ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir iš visos Lietuvos, todėl mums labai svarbu gerinti sąlygas jaunimui burtis ir veikti mūsų unikaliame pamario krašte. Planuojame, kad kai pasirašysime sutartį su rangovu, pastatą jis sutvarkys per maždaug pusę metų, todėl jau labai greitai Drevernos centras taps dar gyvesnis“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Remonto metu numatyta iš esmės atnaujinti viso pastato infrastruktūrą: sutvarkyti inžinerinius tinklus, stogo konstrukcijas ir dangą, atlikti šiltinimo darbus, įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat bus atnaujinama vidaus apdaila – sienos ir grindys, keičiamos lauko bei vidaus durys.

    Planuojama įrengti ir liftą, kad patekimą į pastatą būtų galima užtikrinti ir asmenims su negalia.

    „Drevernos mokyklos sutvarkymas yra tik viena iš Drevernos–Svencelės teritorijos tvarios plėtros projekto dalių. Jau sutvarkėme istorinį Jokšų tiltą, kurį oficialiai atversime dar šį pavasarį, ėmėmės naujo šliuzo statybos Drevernos upės senvagėje, netrukus prasidės ir slipo įrengimo darbai Karaliaus Vilhelmo kanale. Beje, šiuo metu architektai rengia Drevernos–Svencelės teritorijos bendrąjį planą, o viena iš potencialių identiteto krypčių – kurortinė vietovė, todėl ateityje šios teritorijos laukia tikrai dideli pokyčiai“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

    Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant tarptautinį projektą „MariEX“.

  • Vilniečiai dar gali susigrąžinti šildymo kompensaciją: svarbi riba – balandžio 30-oji

    Vilniečiai dar gali susigrąžinti šildymo kompensaciją: svarbi riba – balandžio 30-oji

    Artėjant 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigai, Vilniaus gyventojai vis dar gali pateikti prašymus būsto šildymo išlaidų kompensacijai gauti.

    Jei prašymas pateikiamas iki balandžio 30 dienos, kompensacija gali būti priskaičiuota nuo šildymo sezono pradžios. Kreipiantis nuo gegužės 1 dienos, kompensacija gali būti skiriama tik už du praėjusius mėnesius, t. y. nuo kovo arba balandžio.

    Prašymą kompensacijai gauti galima pateikti keliais būdais:

    • užpildant prašymą sistemoje SPIS;
    • atsiunčiant užpildytą ir saugiu elektroniniu parašu pasirašytą prašymo formą el. paštu;
    • pateikiant prašymą per E. pristatymo sistemą;
    • telefonu +370 700 35545 (garsinio vedlio pagalba, jei kreipiamasi ne pirmą kartą);
    • atsiunčiant prašymą paštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09308 Vilnius;
    • atvykus į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.), iš anksto užsiregistravus vizitui.

    Dėl išsamesnės informacijos gyventojai gali kreiptis į Socialinių išmokų skyriaus specialistus konsultacijai: el. paštu sis@vilnius.lt arba telefonu +370 700 35545.

  • Naktimis uždarys pravažiavimą po Gariūnų viaduku: keisis eismas ir dalies autobusų maršrutai

    Naktimis uždarys pravažiavimą po Gariūnų viaduku: keisis eismas ir dalies autobusų maršrutai

    Prasidėjus Gariūnų viaduko rekonstrukcijai automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (12,3 km), šį savaitgalį AB „Via Lietuva“ vykdys esamo viaduko griovimo darbus. Dėl to balandžio 3–5 d. naktimis, nuo 22:00 iki 6:00 val., laikinai bus perorganizuotas eismas.

    Nurodytu laiku transporto srautai bus nukreipiami apylankomis A1 keliu (Vilnius–Kaunas), o pravažiavimas po viaduku A19 keliu (Kirtimų–Gariūnų g.) bus uždarytas. Eismui viaduku bus palikta po vieną juostą abiem kryptimis.

    Griovimo darbų metu 20, 28, 29, 59, 62, 68 ir N9 maršrutų autobusai važiuos apylankomis ir laikinai nestos Kauno plento, Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse. Grįžę į įprastas trasas, autobusai vėl stos visose numatytose stotelėse.

    Kitu metu viešasis transportas kursuos įprastais maršrutais pagal galiojančius tvarkaraščius. Dienos metu pėsčiųjų eismas ribojamas nebus – specialiomis priemonėmis bus užtikrintas priėjimas prie visų viešojo transporto stotelių.

    Apie tolimesnius maršrutų pakeitimus keleiviai bus informuojami papildomai. Tvarkaraščiai skelbiami „JUDU“ ir „STOPS“ interneto svetainėse, o viešojo transporto judėjimą realiu laiku galima stebėti „JUDU“ švieslentėje. Aktualiausia informacija apie eismo ir viešojo transporto pokyčius taip pat bus nuolat atnaujinama „Via Lietuva“ svetainėje.

  • Vilniaus rajono bibliotekose vykę mokymai atvėrė akis: štai ko dauguma vis dar nemoka

    Vilniaus rajono bibliotekose vykę mokymai atvėrė akis: štai ko dauguma vis dar nemoka

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos struktūriniuose padaliniuose Rukainiuose, Juodšiliuose ir Grigaičiuose surengti skaitmeninio raštingumo pradmenų mokymai subūrė bendruomenės narius, norinčius drąsiau ir saugiau jaustis skaitmeninėje erdvėje. Tris dienas trukę mokymai (12 akademinių valandų) tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir erdve gyvam bendravimui, patirties dalijimuisi bei praktiniam mokymuisi.

    Užsiėmimų metu dalyviai gilinosi į kasdienėje veikloje ypač aktualias temas. Aptarta, kaip naudotis elektroninėmis valdžios paslaugomis, pildyti internetines formas, teikti dokumentus ir tvarkyti įvairius reikalus neišeinant iš namų. Taip pat daug dėmesio skirta asmens duomenų apsaugai, saugiam elektroninio parašo naudojimui ir atsakingam elgesiui internete.

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir temos, susijusios su sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje. Dalyviai aktyviai įsitraukė į diskusijas, dalijosi asmenine patirtimi ir aptarė realias situacijas, su kuriomis buvo susidūrę. Tokie pokalbiai ne tik praplėtė akiratį, bet ir sustiprino bendruomeniškumo jausmą – žmonės suprato, kad panašūs iššūkiai paliečia daugelį, o įgytos žinios gali padėti jų išvengti ateityje.

    Mokymai buvo orientuoti į praktiką: dalyviai dirbo su savo nešiojamaisiais kompiuteriais arba telefonais, o neturintiems įrangos biblioteka suteikė planšetes. Teorinė dalis derinta su praktinėmis užduotimis – nuo informacijos paieškos įvairiose svetainėse iki elektroninių viešųjų paslaugų portalų naudojimo.

    Sėkmingai mokymus baigusiems dalyviams įteikti pažymėjimai, patvirtinantys įgytas žinias ir naujus skaitmeninius įgūdžius. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildoma motyvacija toliau tobulėti bei užtikrinčiau naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.

    Organizatoriai dėkoja „Rudaminos kultūros centro“ Rukainių ir Grigaičių skyriams už suteiktas patalpas mokymams.

    Mokymai tęsis ir kituose Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos struktūriniuose padaliniuose:

    • Balandžio 1–3 d. – Kalvelių struktūriniame padalinyje
    • Balandžio 8–10 d. – Kabiškių struktūriniame padalinyje
    • Balandžio 14–16 d. – Valčiūnų struktūriniame padalinyje

    Norintieji prisijungti kviečiami registruotis telefonu 067 580 613.

    Inf. ir nuotr. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka

  • Kas iš tiesų nuspręsta Rudaminoje: Vilniaus rajono kultūros įstaigoms brėžiamos naujos kryptys

    Kas iš tiesų nuspręsta Rudaminoje: Vilniaus rajono kultūros įstaigoms brėžiamos naujos kryptys

    Balandžio 1 d. Rudaminos kultūros centre įvyko Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus ataskaitinis susitikimas. Jo metu pristatytos Vilniaus rajono kultūros įstaigų 2023–2025 metų veiklos ataskaitos ir aptartos tolesnės plėtros kryptys.

    Susitikimo tikslas – išsamiai apžvelgti rajone veikiančių kultūros įstaigų veiklą, įvertinti pasiektus rezultatus, įvardyti aktualiausius iššūkius ir susitarti dėl artimiausių metų prioritetų. Renginys tapo erdve dalytis patirtimi ir derinti bendrus planus.

    Savo ataskaitas pristatė pagrindinių kultūros įstaigų atstovai: Rudaminos kultūros centro direktorė Violeta Cereška, Nemenčinės kultūros centro direktorius German Komarovski, Vilniaus rajono centrinės bibliotekos vadovas Miroslav Voitiulevič, Vilniaus krašto etnografinio muziejaus atstovai bei Vladislovo Sirokomlės muziejaus direktorė Helena Bakulo.

    Pristatymuose daug dėmesio skirta kultūrinės veiklos plėtrai, renginių įvairovei, bendruomenių įsitraukimui ir kultūrinio ugdymo svarbai. Taip pat pabrėžta kultūros reikšmė puoselėjant tautinį paveldą, stiprinant skirtingų kartų ryšius ir skatinant įstaigų bendradarbiavimą tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu.

    Susitikime dalyvavo ir savivaldybės bei bendradarbiaujančių institucijų atstovai: Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, laikinai Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos pareigas einanti Gražina Sluško, skyriaus vyresnioji patarėja Lilija Andruškevič, naujai įkurto Vilniaus rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Natalija Davainienė bei skyriaus vyriausioji specialistė Irma Rabcevičienė. Jų dalyvavimas pabrėžė kultūros sektoriaus svarbą rajono plėtros strategijoje ir poreikį stiprinti įstaigų potencialą, užtikrinant tinkamą organizacinę bei finansinę paramą.

    Renginys buvo ne tik proga apibendrinti nuveiktus darbus, bet ir paskata planuoti naujas iniciatyvas bei stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą Vilniaus rajono gyventojų labui. Priešvelykinis susitikimas taip pat sudarė prielaidas racionaliai planuoti 2026 metų biudžetą ir veiklas.

    Susitikimas vyko konstruktyvaus dialogo atmosferoje, patvirtindamas, kad glaudus kultūros įstaigų, savivaldos ir turizmo sektoriaus bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys tolesnei kultūrinei, socialinei ir ekonominei regiono plėtrai.

    Informacija ir nuotraukos – „Rudaminos kultūros centras“.

  • Saulė kepina, sąskaitos krinta: kodėl šilumos punktas daugiabutyje gali viską pakeisti

    Saulė kepina, sąskaitos krinta: kodėl šilumos punktas daugiabutyje gali viską pakeisti

    Atšilus orams, senesnių daugiabučių gyventojai dažnai susiduria su nepatogumais: vienoje namo pusėje butai įkaista nuo saulės, kitoje – išlieka vėsūs. Specialistai pastebi, kad gyventojai vis dažniau prašo sumažinti šildymą butuose, esančiuose saulėtoje pastato pusėje. Vis dėlto sumažinti šilumos tiekimą tik vienai pastato daliai dažniausiai neįmanoma, o sumažinus bendrą šildymą, šiaurinėje pusėje esančiuose butuose gali būti per vėsu.

    Šią problemą iš esmės padeda spręsti šilumos punktų įrengimas arba modernizavimas – tuomet šilumos tiekimas tiksliau reguliuojamas pagal lauko oro temperatūrą, o gyventojų komfortas pastebimai pagerėja.

    Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai skatina daugiabučių gyventojus pasinaudoti finansinėmis paskatomis, leidžiančiomis ne tik pagerinti būsto būklę ir vertę, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas.

    „Siekiame, kad kelias į kokybiškesnį gyvenimą mūsų žmonėms būtų kuo lengvesnis, todėl savivaldybė siūlo papildomas finansines paskatas, kurios gyventojams renovaciją padaro prieinamesnę. Džiaugiuosi, kad mūsų gyventojai vis drąsiau renkasi atnaujinti savo būstą. Šiemet 63 Vilniaus rajono daugiabučiuose, pasinaudojus APVA ir savivaldybės parama, bus visiškai nemokamai atnaujinti šilumos punktai“, – sako Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Šilumos punkto įrengimui ar atnaujinimui galima pasinaudoti valstybės parama, teikiama per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimus gyventojams teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo sistemų modernizavimui. Vilniaus rajono savivaldybė papildomai kompensuoja tas išlaidas, kurių nepadengia APVA, todėl šilumos punkto modernizavimas butų savininkams gali nieko nekainuoti. Šiemet paraiškų teikimo kvietimas planuojamas liepos mėnesį.

    Kodėl verta įrengti arba modernizuoti šilumos punktą daugiabutyje?

    Ekspertai išskiria pagrindinius vadinamosios mažosios renovacijos privalumus, kuriuos pajunta daugiabučių gyventojai.

    Efektyvesnis šilumos naudojimas. Šilumos punktas leidžia tiksliai reguliuoti šilumos kiekį, patenkantį į pastato šildymo sistemą. Automatiniai reguliavimo įrenginiai prisitaiko prie lauko temperatūros, todėl šiluma naudojama efektyviau ir mažinami energijos nuostoliai.

    Mažesnės šildymo išlaidos. Įrengus ar modernizavus šilumos punktą, šilumos tiekimas reguliuojamas automatiškai – energijos sunaudojama tik tiek, kiek realiai reikia pastatui šildyti.

    Tolygus šilumos paskirstymas. Šildymo sistemoje naudojami balansiniai ventiliai reguliuoja vandens srautą skirtingose sistemos dalyse. Tai padeda šilumą paskirstyti tolygiau, kad visi butai gautų panašų šilumos kiekį.

    Didesnis komfortas ir patikimumas. Šilumos punktas kartu su reguliavimo įranga ir balansiniais ventiliais padeda palaikyti pastovesnę temperatūrą butuose, didina gyvenimo komfortą ir užtikrina patikimesnį šildymo sistemos darbą.

    Nauja gyvenimo kokybė pilnai atnaujintuose daugiabučiuose

    „Nemenčinės komunalininkas“ direktorius Leonard Pavliun atkreipia dėmesį, kad šilumos punkto įrengimas yra svarbus žingsnis, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai atliekamas visapusiškas pastato atnaujinimas: modernizuojama šildymo sistema, apšiltinamos sienos ir stogas, keičiami seni langai bei įgyvendinami kiti reikšmingi darbai.

    „Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama paskatinti daugiabučių namų butų savininkus dalyvauti kompleksinėje modernizacijoje, finansuoja daugiabučio namo atnaujinimo investicinių planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą. Tai svari pagalba gyventojams, kurie nori pokyčių“, – teigia L. Pavliun.

    Pasak „Nemenčinės komunalininkas“ direktoriaus, pagal iki šių metų balandžio 1 d. galiojusį APVA kvietimą savivaldybė finansavo investicinių planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą 40 daugiabučių. Iš jų maždaug 20 daugiabučių butų savininkai pritarė parengtiems investicijų planams.

    Gyventojai taip pat skatinami jungtis į kvartalinę renovaciją. Kai atnaujinamas ne vienas namas, bet ir kaimynystėje esantys daugiabučiai, Vilniaus rajono savivaldybė finansuoja iki 100 proc. aplinkos tvarkymo darbų.

    Kvartalinės renovacijos metu tvarkoma aplinka aplink namą: atnaujinami šaligatviai, keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiami pėsčiųjų takai, apšvietimas, vaikų žaidimų ir poilsio zonos. Taip pat prižiūrimi želdiniai – atsodinami medžiai, atnaujinama veja, tvarkomi krūmai. Pagal poreikį gali būti įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės ir atliekų rūšiavimo aikštelės.

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia daugiabučių gyventojus domėtis modernizavimo galimybėmis ir pasinaudoti teikiama parama. Tai ilgalaikė investicija į geresnę gyvenimo kokybę, mažesnes išlaidas ir tvaresnę aplinką. Be to, renovuotas daugiabutis dažnai įgauna didesnę rinkos vertę – energinis efektyvumas ir patrauklesnis pastato vaizdas teigiamai veikia būsto kainą.

    Prireikus daugiau informacijos, galima kreiptis nurodytais kontaktais:

    „Nemenčinės komunalininkas“
    Direktoriaus pavaduotojas daugiabučiams namams modernizuoti Gžeslav Stasevič
    Tel. 0 5 238 1156

    „Nemėžio komunalininkas“
    Pastatų priežiūros skyriaus vadovas Andžej Mariuš Sedlicki
    Tel. +370 644 25 219

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija
    Energetikos ir inžinerinių tinklų skyriaus vyr. specialistė Genrika Rynkun
    Tel. 0 5 240 9406

  • Kauno ALEX parke įsikuria Lietuvos inžinerijos kolegija: 3,1 mln. eurų ir 27 naujos vietos

    Kauno ALEX parke įsikuria Lietuvos inžinerijos kolegija: 3,1 mln. eurų ir 27 naujos vietos

    ALEX Kauno inovacijų angare įsikurs Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) – ji taps pirmąja mokslo ir studijų institucija šiame parke. Čia planuojama vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą aukštųjų technologijų srityse. Numatomos investicijos sieks apie 3,1 mln. eurų.

    Šios įkurtuvės taip pat siejasi su valstybės strateginiu tikslu – iki 2031 metų ALEX teritorijoje įkurti bent vieną mokslo ir studijų institucijos filialą.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, kad miestui svarbu stiprinti mokslo ir verslo partnerystę.

    „Daugiau kaip šimtmetį specialistus rengianti Lietuvos inžinerijos kolegija į inovacijų parką atsineša milžinišką akademinę patirtį, stiprų bendradarbiavimo su verslu modelį ir tarptautines partnerystes su Europos aukštosiomis mokyklomis. Tai itin didelės ir patrauklios pridėtinės vertės.

    Kaunui svarbu, kad mieste verslas ir stiprios mokslo institucijos dirbtų kartu. Kuriant ir vystant aukštąsias technologijas būtina augintis kvalifikuotus specialistus, galinčius darbdaviams siūlyti netradicinius ir drąsius sprendimus. Lietuvos inžinerijos kolegijos sprendimas įsikurti ALEX parke rodo pasitikėjimą Kaunu ir jo potencialu“, – sakė Kauno meras.

    Miesto vadovo teigimu, ALEX Kauno inovacijų parkas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Kauno ir visos Lietuvos aukštosiomis mokyklomis – rengti metines konferencijas, dalytis informacija apie rinkos poreikius ir tai, kokių sričių specialistų reikės ateityje.

    „Išties smagu, kad šalia Kauno oro uosto kyla orlaivių priežiūros angarai, istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome taip pat netrukus bus statomi nauji angarai, o ALEX parkas įsikūręs buvusioje sraigtasparnių remonto gamyklos teritorijoje, kur kadaise gimė aukščiausios klasės inžineriniai sprendimai“, – pažymėjo V. Matijošaitis.

    LIK į ALEX teritorijoje esantį Inovacijų angarą investuos 3,1 mln. eurų ir pirmajame aukšte nuomosis daugiau kaip 1 tūkst. kv. metrų patalpų. Šiose erdvėse bus įrengtos laboratorijos, vykdomi tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Kolegija nurodo, kad planuojama sukurti 27 naujas darbo vietas, iš jų 9 – tyrėjams.

    Numatoma, kad veiklos tiesiogiai atlieps pramonės poreikius: nuo pažangios elektronikos ir autonominio transporto iki energijos kaupimo, bepiločių sistemų bei naujų konstrukcinių ar kompozicinių medžiagų sprendinių. Taip pat planuojama integruoti įvairias inžinerijos disciplinas – elektroniką, mechaniką, energetiką, automobilių ir aviacijos inžineriją.

    LIK vadovė dr. Lina Girdauskienė akcentavo praktinį tyrimų pobūdį ir bendrus projektus su verslu.

    „LIK tyrimai jau dabar orientuojami į praktinį pritaikomumą bei bendrus projektus su verslu. Užtikriname įmonėms prieigą prie tyrėjų, modernios infrastruktūros ir būsimų specialistų Kauno regione veikiantiems verslams, nacionalinėms ir tarptautinėms įstaigoms.

    ALEX inovacijų parką plėtrai pasirinkome, nes tai vieta, kur natūraliai susitinka mokslas, verslas ir pažangiausios technologijos. Ši aplinka leidžia greičiau perkelti mūsų tyrimų rezultatus į realius sprendimus ir stiprinti bendrus projektus su aukštųjų technologijų įmonėmis. Matome didelį potencialą kurti inovacijas kartu su jau čia besikuriančiais investuotojais bei partneriais. Kartu tai strateginis žingsnis stiprinant kolegijos vaidmenį Kauno ir visos Lietuvos inovacijų ekosistemoje“, – kalbėjo ji.

    Lietuvos inžinerijos kolegija – viena stipriausių specializuotų inžinerijos kolegijų Lietuvoje. Institucija turi daugiau kaip 100 metų inžinierių rengimo patirtį, siūlo apie 15 profesinio bakalauro studijų programų, o studijose pabrėžiamas glaudus teorijos ir praktikos ryšys.

    Istoriškai kolegijoje buvo plėtojamos transporto, elektronikos, kelių, statybos, medžiagų apdirbimo, orlaivių mechanizmų ir kitos technologijų studijų kryptys. Per šį laiką ją baigė apie 40 tūkst. absolventų, šiandien dirbančių Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse. Pastaraisiais metais LIK patenka į Lietuvos kolegijų lyderių trejetuką pagal studijų kokybės rodiklius ir aktyviai dirba tvarios inžinerijos, žaliosios energetikos bei klimato technologijų temose.

    Vienas svarbiausių kolegijos išskirtinumų – glaudus bendradarbiavimas su verslu. Didelė dalis tyrimų ir projektų vykdoma kartu su partneriais, o per pastaruosius trejus metus pasirašyta beveik 40 sutarčių inovacinių veiklų vykdymui. Tikimasi, kad įsikūrimas ALEX inovacijų parke, kuris jau pritraukia aukštųjų technologijų investuotojus, dar labiau sustiprins šią sinergiją.

    Taip pat tikimasi, kad mokslo institucijos įsikūrimas parke taps katalizatoriumi tiek vietos, tiek viso miesto inovacijų ekosistemai: nuolatinis inžinerinių talentų srautas, bendros laboratorijos, praktikos vietos ir bendri tyrimų projektai turėtų sudaryti palankią aplinką technologijų kūrimui ir investicijoms.

    „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius sako, kad toks modelis kuria išskirtinai vertingą bendradarbiavimo aplinką.

    „Pasaulinė konkurencija kaip niekada stipri, laimės inovatyviausi ir kuriantys didžiausią vertę. Kaunas jau šiandien turi stiprią akademinę bendruomenę ir technologijų sektorių. ALEX Kauno inovacijų parkas leidžia šiuos pasaulius sujungti dar glaudžiau. Lietuvos inžinerijos kolegijos prisijungimas prie ALEX – ne tik to įrodymas, bet ir pamatas praktiniam inovacijų kūrimui ir taikymui versle. Studentams atsiveria galimybės gauti realią praktiką, tyrėjams – atrasti partnerius, o įmonėms – prieigą prie talentų ir idėjų“, – teigė jis.

    ALEX Kauno inovacijų parkas užima daugiau kaip 30 hektarų teritoriją Aleksote ir orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės veiklas. Parko vizija – sukurti stiprią technologijų bendruomenę, kurioje kartu veiktų verslas, mokslas ir talentai, o Kaunas taptų vienu svarbiausių inovacijų centrų regione.

    2025 metų gruodį apie plėtros planus ALEX teritorijoje paskelbė Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“. Lietuviško kapitalo bendrovė, veikianti industrinės tinklo įrangos, telematikos, elektromobilių įkrovimo stotelių ir telemedicinos įrangos srityse, 4 hektarų teritorijoje planuoja kurti Kauno technologijų centrą.

    Ryšių su visuomene, „Kaunas IN“ ir LIK informacija