Informuojama, kad balandžio 13–14 dienomis Kalno ir Kęstučio gatvėse bus vykdomi asfaltavimo darbai.
Darbų metu šiose gatvėse bus visiškai ribojamas transporto priemonių eismas.
Eismo dalyvių prašoma būti atidiems, vadovautis laikinaisiais kelio ženklais ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
Atsiprašoma gyventojų ir miesto svečių už laikinus nepatogumus bei dėkojama už supratingumą.
Anykščių r. savivaldybės informacija ir nuotrauka.
Nacionalinis diktantas sugrįžta ir vėl kviečia visus lietuvių kalbos entuziastus sėsti prie balto popieriaus lapo. Šiemet, jau šešioliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas vyks balandžio 16 dieną, ketvirtadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir portale LRT.lt. Jo trukmė – 50 min.
Tekstus Nacionaliniam diktantui kuria lietuvių rašytojai. Pagrindinis konkurso tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, ja taisyklingai kalbėti ir rašyti.
Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose: raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Kaip ir anksčiau, diktantą gali rašyti visi norintys, tačiau konkurse negali dalyvauti lituanistai.
Prie iniciatyvos jungiasi ir Alytaus rajono savivaldybė, kviesdama gyventojus dalyvauti, prisidėti prie gimtosios kalbos puoselėjimo ir pasitikrinti savo žinias.
Diktantą galite rašyti:
Gimnazijų bendruomenės diktantą rašys:
Dalyviams tereikia popieriaus lapo, rašiklio ir radijo imtuvo arba išmanaus įrenginio, per kurį būtų galima klausytis diktanto per LRT radiją ar portale LRT.lt.
Ant lapo, kuriame rašomas diktantas, būtina nurodyti vardą, pavardę, mokyklą (jei esate moksleivis ar moksleivė) arba įmonę (jei dalyvaujate kaip įmonės atstovas ar atstovė), adresą, telefono numerį ir el. pašto adresą.
Mokinių darbai nustatyta tvarka bus vertinami mokyklose, o geriausiai parašyti (su ne daugiau kaip 6 klaidomis) siunčiami į Vilnių. Visų rašiusiųjų darbai mokyklose ir bibliotekose bus surinkti ir perduoti organizatoriams.
Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai – jie gali tai daryti savo patalpose. Tie, kurie diktantą rašys darbo vietoje ar namuose, savo darbus viename voke turės išsiųsti tiesiai konkurso organizatoriams.
Diktantus organizatoriams siųskite adresu:
Nacionalinio diktanto konkursui
„Lietuvos paštas“
J. Balčikonio g. 3
03500 Vilnius
Taip pat diktantą galima atnešti į artimiausią „ARTEA banko“ skyrių – iš ten jis tikrinimui bus išsiųstas nemokamai.
Svarbu – diktantą būtina išsiųsti iki balandžio 20 d. imtinai.
Apie rezultatus 100 geriausiai parašiusiųjų bus informuoti asmeniškai ir pakviesti į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks gegužės mėnesį Vilniuje.
Patarimas: parašę diktantą jį nusifotografuokite, kad vėliau galėtumėte pasitikrinti klaidas.
Nacionalinis diktantas – bendras VšĮ „Pilietinės minties institutas“ ir LRT renginys. Diktantą remia „ARTEA bankas“, bendradarbiaujama su Valstybine lietuvių kalbos komisija, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR užsienio reikalų ministerija, „Lietuvos paštas“, LR kultūros ministerija ir Valstybine kalbos inspekcija.
Kontaktinis asmuo, koordinuojantis diktantą Alytaus rajone – Gitana Račkauskaitė, Alytaus rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė, kalbos tvarkytoja. Tel. (0 315) 55 546.
Alytaus rajono savivaldybė imasi priemonių mažinti administracinę naštą gyventojams. Nuo šiol užpildytą prašymą–sąžiningumo deklaraciją bei kompostavimo faktą patvirtinančias nuotraukas rajono gyventojai turės pateikti ne kasmet, o kas trejus metus.
Anksčiau galiojo tvarka, pagal kurią iki gruodžio 31 d. reikėdavo pateikti duomenis, įrodančius, kad namuose kompostuojamos biologinės atliekos, taip pat prašymą–sąžiningumo deklaraciją. Tokiu atveju, apskaičiuojant kitų metų rinkliavą, būdavo pritaikoma savivaldybės numatyta lengvata.
Savivaldybės tarybai pritarus pokyčiams, nustatyta, kad norint gauti mokestinę lengvatą, kompostavimo namuose įrodymą pakaks pateikti kas trejus metus, o ne kasmet, kaip buvo iki šiol. Tikimasi, kad tai leis gyventojams rečiau teikti dokumentus ir sumažins administracinę naštą.
Pažymima, kad rinkliavos už atliekas dydžiai nesikeičia – jie išlieka tokie patys.
Šis sprendimas pristatomas kaip dar vienas žingsnis siekiant efektyvesnio ir patogesnio paslaugų teikimo gyventojams.
Komunikacijos skyriaus informacija
Alytaus rajone atnaujinamas gatvių apšvietimas – diegiamos išmanios sistemos ir plečiamas apšviestų gatvių tinklas. Įgyvendinami projektai ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir didina eismo bei gyventojų saugumą.
Išmanus apšvietimas
Pupasodžio kaimo Parko gatvėje įrengtas pirmasis išmanus apšvietimas Alytaus rajone. Ši gatvė svarbi tiek vietos gyventojams, tiek parko „Dainavos legenda“ lankytojams.
Šviestuvai patys reaguoja į judėjimą – aptikę automobilius ar kitus judančius objektus automatiškai sustiprina šviesą. Apšvietimas prisitaiko prie transporto priemonių greičio ir judėjimo krypties, todėl kelias išlieka apšviestas. Kai judėjimo nėra, šviesa pritemdoma.
Tokie sprendimai leidžia taupyti energiją, supaprastina įrangos priežiūrą ir padeda greičiau pastebėti gedimus. Skelbiama, kad modernus apšvietimas elektros suvartojimą sumažino iki 76 proc., priežiūros kaštus – iki 20 proc., o į gedimus galima reaguoti iki 60 proc. greičiau.
Po ilgo laukimo – šviesa
Apšvietimo sulaukė ir Simno seniūnijos Ponkiškių kaimo gyventojai. Arimų ir Černiukiškės gatvėse jau įrengtas apšvietimas – nutiesta beveik 2 kilometrų ilgio elektros tinklų trasa ir pastatyti 34 modernūs, energiją taupantys LED šviestuvai.
Darbai baigti ir Krokialaukio seniūnijos Krokininkų kaime, Krokininkų gatvėje. Čia įrengta 2520 metrų ilgio elektros tinklų linija bei sumontuoti 47 LED šviestuvai.
Gatvių apšvietimas tamsiuoju paros metu užtikrina didesnį saugumą ir patogumą, mažina eismo įvykių riziką, padeda vairuotojams laiku pastebėti pėsčiuosius ir kliūtis. Pėstiesiems tai suteikia daugiau saugumo, o taip pat prisideda prie nusikalstamumo prevencijos.
Komunikacijos skyriaus informacija
Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė kartu su kitų Alytaus regiono savivaldybių atstovais, Centrinės projektų valdymo agentūros, Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovais susitiko aptarti svarbiausių regiono plėtros klausimų. Dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijų planavimui, projektų įgyvendinimo eigai ir ateities finansavimo galimybėms.
Susitikime apžvelgta regionų plėtros programos įgyvendinimo pažanga, būsimo finansavimo laikotarpio kryptys bei pokyčiai, kurie turės tiesioginės įtakos projektų planavimui ir įgyvendinimui savivaldybėse.
Pasak merės, aiškesni procesai ir glaudesnis institucijų bendradarbiavimas yra būtini, kad svarbūs darbai būtų atlikti laiku, o regionai galėtų maksimaliai išnaudoti investicijų teikiamas galimybes.
„Tokie susitikimai yra itin svarbūs, nes leidžia ne tik išgirsti naujausią informaciją apie finansavimo galimybes, bet ir tiesiogiai įvardyti problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės. Tik bendradarbiaudami galime rasti sprendimus, kurie užtikrins spartesnę regiono plėtrą ir geresnę gyvenimo kokybę mūsų gyventojams“, – pabrėžė Alytaus rajono vadovė Rasa Vitkauskienė.
Dėmesio centre atsidūrė regioninių projektų įgyvendinimo iššūkiai. Savivaldybių atstovai išskyrė pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama vykdant projektus: projektų įgyvendinimo planų vertinimą, veiklos ataskaitų vertinimą ir lėšų išmokėjimą, viešųjų pirkimų dokumentų vertinimą bei derinimą su „Centrine projektų valdymo agentūra“ ir kitus procesus.
Taip pat akcentuota, kad investicijos į socialiai jautrias ir strategiškai svarbias sritis neretai atidedamos arba neįgyvendinamos, nes savivaldybėms trūksta finansinių pajėgumų tokiems projektams savarankiškai vykdyti.
Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pristatė dabartinės regionų plėtros programos įgyvendinimą ir pasirengimą naujam finansavimo etapui. Pasak jo, planuojant būsimą laikotarpį ypatingas dėmesys bus skiriamas regionų įtraukimui į planavimo procesus.
Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė–Laurinaitienė pristatė aktualias ES finansavimo tendencijas, 2028–2034 m. laikotarpio perspektyvą ir svarbiausius pokyčius, kurie darys įtaką projektų planavimui bei įgyvendinimui.
Susitikime pažymėta, kad Alytaus regionas ES finansuojamų regioninių projektų įgyvendinime išlieka stiprus. Pagal projektų planavimo ir įgyvendinimo pažangą regionas yra tarp lyderių Lietuvoje – įgyvendinamų ir vertinimui pateiktų projektų apimtis viršija šalies regionų vidurkį. Iki 2029 m. Alytaus regione planuojama investuoti 137 mln. eurų ES lėšų.
Komunikacijos skyriaus informacija
Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė susitiko su Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijų vyskupais bei rajono parapijų klebonais. Dvasininkai dėkojo už puoselėjamą bendrystės tradiciją, pagalbą parapijoms, rūpestį žmonėmis ir nuveiktus darbus.
Susitikime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Andrė Zenevičienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė bei patarėja verslo klausimais Ieva Stalevičiūtė.
Tikslas yra bendras – kad žmonėms būtų gerai
Merė R. Vitkauskienė padėkojo dvasininkams už skirtą laiką ir pabrėžė jų svarbų vaidmenį bendruomenėje.
„Esate arčiausiai žmonių dvasine prasme. Mes rūpinamės ūkiniais reikalais, o jūs esate tie, kurie išklausote, patariate ir įkvepiate vilties. Jūsų žodis pasiekia žmonių širdis. Linkiu jums išlikti tvirtiems, kad įkvėptumėte kiekvieną geriems darbams“, – kalbėjo merė.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pasveikino susirinkusiuosius su šv. Velykomis, pasidžiaugė tradiciniu susitikimu ir pažymėjo, kad tokia praktika paplitusi tik keliose savivaldybėse. Dvasininkai taip pat dėkojo savivaldybės merei ir komandai už bendrystę, paramą parapijoms, rajone vykdomus darbus ir tvarkomą aplinką.
„Šie laikai pasaulyje nėra patys ramiausi, tačiau Velykų laikotarpis suteikia stabilumo ir primena, kad yra amžini dalykai, į kuriuos galime atsiremti. Tai labai svarbu žmonėms. Linkiu dėl smulkmenų per daug nesijaudinti, o daugiau planuoti, dirbti kartu ir stiprinti bendrystę. Ačiū už mūsų bendrą darbą – kai sujungiame pastangas, rezultatai būna geresni“, – sakė vyskupas R. Norvila.
„Mūsų tikslas yra bendras – kad žmonėms būtų gerai“, – pabrėžė merė.
Susitikimo metu aptarti socialinės pagalbos gyventojams, saugumo ir viešosios tvarkos klausimai. Pažymėta, kad savivaldybei šiuos tikslus pasiekti padeda glaudus bendradarbiavimas su policija. Taip pat pasidžiaugta, jog savivaldybės biudžete religinėms bendruomenėms šiemet skirta daugiau lėšų.
Vyskupijų 100-mečio renginiai
Šiais metais Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijos mini įkūrimo 100-mečio jubiliejų. Vyskupai į šiai progai skirtus renginius pakvietė ir savivaldybės vadovus.
Jubiliejinės iškilmės vyks gegužės 30 dieną Kaišiadorių katedroje, o rugpjūčio 15 dieną – per Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę Pivašiūnų šventovėje.
Vyskupai taip pat pasidžiaugė, kad Alytaus rajone vyks šiai sukakčiai skirti renginiai. Juos pristatė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė L. Zavistauskienė.
Alytaus rajone veikia 13 parapijų, priklausančių Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijų Alytaus dekanatui.
Komunikacijos skyriaus informacija
2026 m. balandžio 11–12 d. Zarasų rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos pratybos.
Pratybų metu rajono teritorijoje judės karinė technika, taip pat bus naudojami ginklai.
Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir supratingiems, o pastebėjus vykstančias karines veiklas – netrukdyti pratybų eigai.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės informacija.
2026 m. balandžio 1 d. duomenimis, Zarasų rajone iš viso buvo registruota 1458 darbo ieškančių asmenų. Iš jų bedarbio statusu registruoti 984 gyventojai, o registruoto nedarbo lygis siekė 11,3 proc.
Vyrų nedarbo lygis sudarė 12,9 proc. (586 asmenys), moterų – 9,6 proc. (398 asmenys). Jaunuolių iki 29 metų registruota 144, jų nedarbo lygis siekė 7,6 proc. Tuo metu vyresnių nei 50 metų bedarbių buvo 502, o jų nedarbas – 14,0 proc.
Ilgalaikių bedarbių, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 12 mėn., registruota 305. Tai sudaro 31 proc. visų registruotų bedarbių.
Taip pat fiksuota 76 darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Darbo rinkai besirengiančių asmenų buvo 406.
Įdarbinimas
Per 2026 m. sausio–kovo mėn. įsidarbino 168 Užimtumo tarnyboje registruoti rajono gyventojai: neterminuotai – 153, terminuotai – 15.
Laisvos darbo vietos
Per 2026 m. sausio–kovo mėn. darbdaviai užregistravo 42 laisvas darbo vietas, iš jų neterminuotam darbui – 36 (86 proc.).
Daugiausia pasiūlymų skelbta pardavėjams, konsultantams, kasininkams bei prekybos salės ir sveriamo skyriaus darbuotojams (4), virėjams (4), kulinarijos cecho darbuotojams (5), kelio darbininkams (3). Taip pat ieškota pagalbinių virtuvės darbuotojų (2), valytojų (2), pakuotojų (2), kepyklos darbuotojų (2), siuvėjų (2), paukštininkų (2), mechanizatorių (2), buhalterių (2).
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
Per 2026 m. sausio–kovo mėn. aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 12 Zarasų skyriuje registruotų asmenų. Iš jų 11 rinkosi profesinį mokymą, o 1 pasinaudojo parama darbo vietai steigti.
Užimtumo didinimo programa
Zarasų rajono savivaldybės 2026 metų užimtumo didinimo programos paslaugas 2026 m. balandžio 1 d. gavo 38 darbo rinkai besirengiantys asmenys.
„Užimtumo tarnybos“ Panevėžio klientų aptarnavimo departamento informacija.
Demokratijos sargyba prasideda nuo žinių.
Balandžio 15–16 dienomis kviečiama pasitikrinti pilietinio raštingumo žinias Demokratijos žinių konkurse. Registruotis ir dalyvauti galima interneto svetainėje https://dzk.lrt.lt/.
Testą sudaro 15 klausimų, o jo sprendimas užtruks iki 10 min.
Geriausiai pasirodęs suaugusiųjų dešimtukas bus apdovanotas Seimo suvenyrais.
Konkurso organizatorė – „Seimo kanceliarija“, informacinis partneris – „LRT“, globėjas – Seimo Pirmininkas.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos inf.
Prasideda vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji skirta kritinėms kelio dangos pažaidoms šalinti intensyviausio eismo ruožuose, kur fiksuojami didžiausi krovininio transporto srautai.
Šiemet darbai numatyti 90-yje krašto kelių visoje Lietuvoje – bus tvarkomos visos atkarpos savivaldybėse, kuriose nustatytos tokio tipo pažaidos.
„Ne visi vairuotojai yra girdėję apie „dešiniojo rato“ programą, bet tikrai visi yra patyrę, ką reiškia važiuoti keliu, kurio kraštas ištrupėjęs ir duobėtas. Šį sezoną imamės dar nematyto masto darbų – sutvarkysime per 2 000 km krašto kelių. Darbams bus naudojama nauja technologija, kuri leis keliams tarnauti trigubai ilgiau, o vairuotojams važiuoti saugiau ir patogiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Nurodoma, kad šį sezoną planuojama sutvarkyti daugiau nei 1 746 km krašto kelių tinklo, o darbams skiriama 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Įgyvendinant „dešiniojo rato“ programą ketinama sutvarkyti apie 408 tūkst. kv. metrų dangos pažaidų. Darbai bus koncentruojami į labiausiai deformuotas vietas, kur pažaidos daro didžiausią įtaką eismo saugumui.
Pasak „Kelių priežiūros“, šiemet darbai planuojami tiksliau pasitelkiant skaitmeninius sprendimus, kurie leidžia greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti pajėgumus ten, kur jų labiausiai reikia. Tikslas – ne tik pašalinti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad sutvarkyti ruožai realiai pagerintų eismo sąlygas ir prisidėtų prie ilgesnio kelių tarnavimo laiko.
„„Kelių priežiūroje“ šiemet dirbama dar tiksliau ir kryptingiau – pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai leidžia greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti darbus ten, kur jų reikia labiausiai. Siekiama ne tik pašalinti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad kiekvienas sutvarkytas ruožas realiai pagerintų eismo sąlygas ir prisidėtų prie ilgesnio kelių tarnavimo laiko. Šalies mastu darbai vykdomi didesniu tempu, platesnėmis apimtimis ir taikant tvaresnius sprendimus, kurie užtikrina saugesnį judėjimą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.
Didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai ties kelkraščiu. Būtent čia dėl nuolatinės sunkiasvorio transporto apkrovos dažniausiai susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos. Tokiose vietose didėja vibracija, kyla akvaplanavimo rizika, ilgėja stabdymo kelias, o dangos būklė sparčiau prastėja.
Darbai atliekami pagal AB „Via Lietuva“ sudarytą krašto kelių būklės prioritetinį sąrašą, įvertinus suminį dangos būklės indeksą ir papildomus struktūrinių deformacijų kriterijus. Programai įgyvendinti taikomos pažangios technologijos: skaitmenizuotas defektų nustatymas, technologų ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės, leidžiančios tiksliai ir efektyviai tvarkyti kritines dangos vietas.
Ekspertai pabrėžia, kad kryptingi ir periodiniai tokio pobūdžio darbai yra vienas efektyviausių būdų sustabdyti dangos degradaciją dar ankstyvoje stadijoje. Laiku pašalinus struktūrines pažaidas, mažėja duobių formavimasis, išvengiama spartaus dangos irimo, todėl ilgainiui gali sumažėti kelių atnaujinimo kaštai.
„Dešiniojo rato“ programa pristatoma kaip nuosekli kelių priežiūros dalis, orientuota į saugesnį eismą ir patikimesnį susisiekimą visoje Lietuvoje. Pernai pagal šią programą sutvarkyta daugiau kaip 400 km kelių dangos. Tokia remonto praktika taikoma ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Danijoje ir Švedijoje.
AB „Kelių priežiūra“ inf.