CP v2

Category: Regionai

  • Mažeikių rajonas parodė filmuką apie žemaičius: atsakymai nustebins net pačius žemaičius

    Mažeikių rajono savivaldybė kviečia į pažintį su Žemaitijos dvasia – pristatomas naujai sukurtas vaizdo pasakojimas „Kas īr žemaitis?“. Jame ieškoma atsakymų, kas formuoja žemaičių būdą, kokią galią turi gyvoji kalba ir tarmė bei kas vienija skirtingų vietovių žmones.

    Iniciatyvos autoriai siekė ne tik užfiksuoti žemaitišką šnektą, bet ir parodyti šiuolaikinį žemaitį. Trumpo filmuko kūrybinė komanda leidosi į kelionę po keturias savivaldybes ir kalbino Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų bei Rietavo gyventojus – vaikus, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, įvairių profesijų atstovus ir kultūros puoselėtojus.

    Pasakojime pabrėžiama, kad Žemaitija – ne tik geografinis regionas. Tai ir charakteris, užsispyrimas, ir stiprus ryšys su šaknimis. Filmukas siekia parodyti žemaitį kaip modernų, kuriantį žmogų, kartu išliekantį ištikimą savo tradicijoms ir kalbai, kuri perduodama ateities kartoms.

    Vaizdo siužete herojai atvirai dalijasi mintimis, ką jiems reiškia būti žemaičiu ir kokios vertybės jiems svarbiausios. Skirtingų pašnekovų atsakymai susipina į vientisą, nuoširdų, humoro nestokojantį pasakojimą, leidžiantį pajusti regiono išskirtinumą tiek vietiniams, tiek svečiams.

    Filmukas „Kas īr žemaitis?“ skirtas ne tik vietos bendruomenėms, bet ir visai Lietuvai – siekiama skatinti regioninį pasididžiavimą ir puoselėti gimtąją tarmę kaip nematerialųjį kultūros paveldą.

    Kviečiame žiūrėti.

  • Tirkšlių duetas „Kasnakt“ sužibėjo „Sidabriniuose balsuose“: komisija įvertino II laipsniu

    Šiaulių rajono kultūros centre surengtas nacionalinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ Šiaulių regiono antrasis turas. Jame pasirodė ir Mažeikių rajono Tirkšlių kultūros centro moterų vokalinis duetas „Kasnakt“.

    Komisijai įvertinus dalyvių pasirodymus, paaiškėjo, kad Tirkšlių kultūros centro moterų vokalinis duetas „Kasnakt“, kurio vadovė – Modesta Šakienė, pelnė II laipsnio meninio lygio diplomą.

    Nacionalinis solistų ir vokalinių ansamblių konkursas „Sidabriniai balsai“ – nuo 1971 metų gyvuojanti tradicija, kas penkerius metus suburianti Lietuvos solistus ir vokalinius ansamblius. Konkursu siekiama puoselėti kamerinio muzikavimo tradicijas, aktyvinti vokalinio žanro veiklą, populiarinti lietuvių kompozitorių autorinę kūrybą, skatinti naujų kolektyvų kūrimąsi, įvertinti ansamblių meninį lygį bei išrinkti geriausius dalyvius.

    Taip pat konkurso dalyviai kviečiami aktyviai ruoštis 2028 metų Lietuvos dainų šventei.

    Šių metų atrankiniuose turuose dalyvauja 144 kolektyvai. Finalinis konkurso renginys vyks gegužės 17 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje – koncerte skambės geriausių Lietuvos solistų, moterų, vyrų ir mišrių vokalinių ansamblių atliekami kūriniai.

    Nuotraukos – Lietuvos nacionalinio kultūros centro.

  • Mažeikių rajono kaimo bendruomenėms – 360 eurų kompensacija: liko laiko iki balandžio 30-osios

    Mažeikių rajono kaimo bendruomenės iki balandžio 30 d. 17.00 val. gali teikti prašymus, kad būtų iš dalies kompensuotos bendruomenių veiklos organizacinės išlaidos.

    Prašymus gali teikti kaimo bendruomenės, turinčios ne mažiau kaip 30 narių, įregistruotos iki einamųjų metų sausio 1 d., pateikusios ataskaitas „Registrų centrui“ už 2024 m. ir ankstesnius metus, taip pat įregistravusios NVO žymą.

    Finansuojamos šios išlaidos: transporto, ryšių, kanceliarinės, elektros energijos, komunalinių paslaugų bei bendruomenės naudojamų patalpų draudimo. Per einamuosius metus kompensuojama suma siekia 360,00 eurų.

    Prašymai priimami raštu: atvykus į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimamąjį (Laižuvos g. 3, Mažeikiai, I aukštas), išsiuntus paštu arba per pasiuntinį (Laisvės g. 8, LT-89213 Mažeikiai). Prašymus galima pateikti ir elektroniniais ryšiais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos oficialiu elektroninio pašto adresu.

    Šio finansavimo tikslas – stiprinti Mažeikių rajono kaimo bendruomenes, skatinti jų bendradarbiavimą ir aktyvinti visuomenę sprendžiant ekonominius, socialinius, kultūrinius, sveikatingumo bei savitarpio pagalbos uždavinius.

  • Utenoje aukcione parduodamos „Sveikatą į namus“ dalininko teisės: startas nuo 868,86 Eur

    Utenoje aukcione parduodamos „Sveikatą į namus“ dalininko teisės: startas nuo 868,86 Eur

    Utenos rajono savivaldybės administracija skelbia viešą aukcioną, kuriame bus parduodamos Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos „Sveikatą į namus“ dalininko teisės.

    Aukcionas vyks 2026 m. balandžio 30 d. 14.00 val. Utenos rajono savivaldybės administracijoje (Utenio a. 4, Utena), 314 kabinete.

    Viešoji įstaiga „Sveikatą į namus“ (kodas 300067062) įsikūrusi Aukštakalnio g. 3, Utena 28151. Įstaiga Juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m. lapkričio 15 d. Ji yra ne pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, turintis paramos gavėjo statusą.

    Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – teikti Utenos rajono ir kitų rajonų gyventojams asmens sveikatos priežiūros, reabilitacijos bei socialines paslaugas jų namuose. Pažymima, kad įstaiga neturi viešojo administravimo įgaliojimų.

    Įstaigos steigėjai – Utenos rajono savivaldybė, Utenos kolegija ir 20 fizinių asmenų. Dalininkų kapitalas sudaro 1245,36 Eur. Šiuo metu „Sveikatą į namus“ turi 28 dalininkus, o Utenos rajono savivaldybė dalininkų susirinkime turi 1 balsą.

    Su įstaigos veiklos ataskaita, visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintu paskutiniu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu bei praėjusio ketvirčio finansinės atskaitomybės rinkiniu galima susipažinti Utenos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje (Utenio a. 4, Utena), 314 kabinete, iki 2026 m. balandžio 29 d. 15.00 val.

    Parduodamų Utenos rajono savivaldybės dalininko teisių pradinė pardavimo kaina – 868,86 Eur. Minimalus kainos didinimo intervalas – 10 Eur. Aukcioną vykdys Utenos rajono savivaldybės meras.

    Aukciono dalyviai registruojami Utenos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje (Utenio a. 4, Utena), 313 kabinete, nuo 2026 m. balandžio 20 d. iki 2026 m. balandžio 29 d. 15.00 val.

    Registruojantis fizinis asmuo turi nurodyti vardą, pavardę, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimą ir numerį. Juridiniai asmenys, organizacijos, jų filialai ar atstovybės pateikia pavadinimą, kodą ir buveinės adresą. Užregistruotam dalyviui išduodamas aukciono dalyvio bilietas su dalyvio numeriu. Atvykus į aukcioną, būtina pateikti dalyvio bilietą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (taip pat įgaliojimą, jei atstovaujamas kitas asmuo).

    Kontaktinis asmuo – Danutė Šimonėlienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja. Telefonai: (0 389) 48 697, (0 686) 10 057.

    Dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. TS-419, įgaliotas pasirašyti Utenos rajono savivaldybės meras.

    Pažymima, kad sąlygos žiūrovams stebėti aukcioną nesudaromos.

  • Žodžiai, kuriuos tariate kasdien: paaiškino, ką sakote neteisingai ir kaip reikia

    Žodžiai, kuriuos tariate kasdien: paaiškino, ką sakote neteisingai ir kaip reikia

    Ar vartotinas žodis „kedai“?
    Taip, vartotinas. Kedai (angl. keds) – nebrangūs pusbačiai ar batai tekstiliniu viršumi ir guminiais padais. Šis pavadinimas pirmiausia paplito JAV XIX a. pabaigoje kaip vaikiškų batų pavadinimas (angl. kid – vaikas).

    Ar vartotinas žodis „rolė“?
    Rolė (pranc. rôle) laikoma nevartotina svetimybe. Vietoj jo rekomenduojama vartoti žodį vaidmuo.

    Koks angliško termino panel discussion lietuviškas atitikmuo?
    Žodžiai panelė ir panelis lietuvių kalboje nevartotini. Anglų kalbos žodis panel turi daug reikšmių; viena jų – „specialistų grupė, viešai aptarianti aktualų klausimą; viešos diskusijos ar viktorinos dalyviai“.

    Kaip lietuviškai galima įvardyti panel discussion? Rekomenduojami šie atitikmenys: pranešėjų diskusija arba vieša ekspertų (specialistų) diskusija.

    Ar vartotinas žodis „lokacija“ kalbant apie kieno nors buvimo vietą?
    Žodis lokacija reiškia ne vietą, o veiksmą: tai tolumoje esančio objekto suradimas, atpažinimas ir jo koordinačių ar kitų parametrų nustatymas radijo, šviesos ar garso bangomis. Todėl, kai turima omenyje buvimo ar renginio vieta, žodį lokacija vartoti netinka – reikėtų sakyti vieta.

    Kaip taisyklingai rašyti datą ir laiką?
    Trumpuoju būdu data rašoma skaitmenimis, o metų, mėnesio ir dienos skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pavyzdžiui: 2001-06-12 arba 2001 11 05.

    Data gali būti rašoma ir ilguoju būdu, pavyzdžiui: 2003 m. gegužės 7 d., 2004 m. gruodžio mėn.

    Pastabos:
    1) Rašant ilguoju būdu po mėnesio pavadinimo nerašoma „mėn.“, pavyzdžiui: 2003 m. gegužės 7 d. (ne 2003 m. gegužės mėn. 7 d.).
    2) Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpai, pavyzdžiui: 2003 m. gegužės 7 d. (ne 2003m. gegužės 7d.).
    3) Oficialiuosiuose stiliuose mėnuo dažniau nusakomas junginiu mėnesio pavadinimas + mėnesį, pavyzdžiui: Įstatymas priimtas 2001 m. liepos mėnesį.

    Laikas gali būti žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15).
    Pavyzdžiai: Pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00); 18.00 – Žinios.

    Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pavyzdžiui: 1996–2005 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

    Kaip rašyti skaičius?
    Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, paprastai rašomi arabiškais skaitmenimis, pavyzdžiui: 5 vaikai, 2 marškiniai, 21 puslapis, 12 mašinų.

    Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi romėniškais arba arabiškais skaitmenimis, pavyzdžiui: XXI amžius, IV mėn., II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, I dalis, V kategorija; taip pat 8 klasė, 5 pavyzdys, 6 lentelė, 2003 metai, 25 diena, 10 valanda, 25 puslapis, 34 tomas, Nr. 2.

    Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių ar konferencijų eilė dažniausiai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių ar numerių eilė – arabiškais. Be to, dideli skaičiai paprastai rašomi arabiškais skaitmenimis.

    Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje, pavyzdžiui: 12-as kvadratas, 1-a, 2-a kategorija; 9-oji vidurinė mokykla, 8-asis pulkas, 33-iaisiais amžiaus metais, 100-asis koncertas, kovo 8-oji, 60-osios metinės, 2-oji simfonija, 1-asis asmuo.

    Pastabos:
    1) Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pavyzdžiui: 3-iasis (ne 3-asis).
    2) Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

    Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti rašomi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pavyzdžiui: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln.

    Pastabos:
    1) Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliu, pavyzdžiui: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g).
    2) Didelius skaičius galima grupuoti: rišliame tekste tarp grupių dažniausiai daromas tarpas, pavyzdžiui: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000. Lietuvių kalboje tarp skaitmenų grupių kablelis nededamas.

  • Jonava imasi gyvybes gelbstinčio žingsnio: defibriliatoriai atsiras ir kaimiškose seniūnijose

    Jonava imasi gyvybes gelbstinčio žingsnio: defibriliatoriai atsiras ir kaimiškose seniūnijose

    Jonavos rajone pradedami montuoti išoriniai defibriliatoriai viešosiose erdvėse. Iki šiol tokie įrenginiai daugiausia buvo prieinami įstaigų viduje, o dabar jie keliami arčiau žmonių – kad kritiniu atveju pagalba būtų suteikta kuo greičiau.

    Pirmieji defibriliatoriai įrengiami ne tik Jonavoje, bet ir kaimiškose seniūnijose: Kulvoje, Bukonyse, Užusaliuose, Šveicarijoje ir Rukloje.

    Šis žingsnis – Kauno regiono savivaldybių susitarimo dalis, kurio tikslas yra plėsti išorinių defibriliatorių tinklą ir gerinti skubios pagalbos prieinamumą gyventojams.

    „Svarbiausia, kad kritinėje situacijoje pagalba būtų kuo arčiau. Tikimės, kad šie įrenginiai padės išsaugoti gyvybes ir suteiks gyventojams didesnį saugumo jausmą“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    Defibriliatoriai pritaikyti naudoti kiekvienam – net ir neturinčiam medicininio pasirengimo. Įrenginiai pateikia aiškias garsines instrukcijas lietuvių ir anglų kalbomis, o jų techninė būklė nuolat automatiškai tikrinama.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Jonavos rajone iš viso bus įrengta 16 išorinių defibriliatorių.

  • Dronų ataka, gaisras ir cheminė avarija: Jonavoje – didžiausios metų pratybos

    Dronų ataka, gaisras ir cheminė avarija: Jonavoje – didžiausios metų pratybos

    Balandžio 2 dieną Jonavoje surengtos didžiausios šiais metais valstybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos. Jų metu realiomis sąlygomis tikrintas institucijų pasirengimas reaguoti į hibridinį incidentą – dronų ataką, gaisrą ir didelio masto cheminę avariją.

    Pagal pratybų scenarijų imituota situacija, kai trąšų ir chemijos produktų gamyklos „Achema“ teritorijoje dronų atakos metu kyla gaisras, pažeidžiamas amoniako vamzdynas, o į aplinką patekusios pavojingos cheminės medžiagos ima kelti grėsmę aplinkinėms gyvenvietėms. Numatyta, kad pavojus gali apimti ne tik Jonavos, bet ir Kaišiadorių rajono teritorijas.

    Pratybų veiksmai vyko tiek bendrovės teritorijoje, tiek Jonavos ir Kaišiadorių savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centruose. Jose dalyvavo daugiau kaip 150 skirtingų tarnybų pareigūnų, o dar apie 100 specialistų dirbo operacijų centruose.

    Buvo vertinamas visas reagavimo procesas – nuo pirminių veiksmų įvykio vietoje ir operacijų centrų darbo iki sprendimų priėmimo, gyventojų perspėjimo, evakuacijos bei jų apsaugos organizavimo. Taip pat tikrintas institucijų bendradarbiavimas ir informacijos valdymas.

    Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centre pratybų metu lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, jo pavaduotojas Saulius Tamulevičius bei kiti svečiai. Jonavos operacijų centro veiklai vadovavo Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Povilas Beišys, o savivaldybės parengties pareigūno funkcijas vykdė patarėjas Vytautas Kaminskas.

    „Šių pratybų metu Jonavos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pagrindinis tikslas buvo užtikrinti savalaikį gyventojų informavimą ir organizuoti evakuaciją. Taip pat buvo vertinama, kaip efektyviai institucijos keičiasi informacija ir kaip greitai priimami sprendimai. Pratybos leido realiomis sąlygomis patikrinti mūsų pasirengimą ir reagavimo greitį“, – sakė P. Beišys.

    Pratybose dalyvavo pagrindinės civilinės saugos sistemos pajėgos: ugniagesiai gelbėtojai, policija, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenė, greitosios medicinos pagalbos ir visuomenės sveikatos institucijos, aplinkosaugos ir meteorologijos tarnybos, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, Bendrasis pagalbos centras bei „Achema“.

  • Panevėžyje atskleidė „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus: kas keičiasi klasėse?

    Panevėžyje atskleidė „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus: kas keičiasi klasėse?

    Panevėžyje, „Stasys Museum“ erdvėse, pristatyti švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) rezultatai ir aptarta tolesnė švietimo raida. Baigiamoji švietimo ir kultūros festivalio „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ konferencija subūrė švietimo, politikos ir kultūros lyderius, taip pat projekte dalyvavusius mokinius ir mokytojus.

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė, Europos socialinio fondo agentūros direktorė Laura Girlevičienė ir kiti svečiai.

    „Stipri mokykla prasideda nuo stiprios bendruomenės – žmonių, kurie kasdien renkasi veikti, kurti ir auginti jauną žmogų. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Panevėžiui atvėrė galimybes, kurios jau šiandien virsta konkrečiais pokyčiais klasėse, mokyklose ir visoje švietimo sistemoje. Investicijos į švietimą – tai investicijos į miesto ateitį. Kuo daugiau pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir atsakomybės šiame kelyje, tuo tvirtesnę kartą auginame“, – teigė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Konferencijos metu pristatyti pagrindiniai programos įgyvendinimo rezultatai, aptarti savivaldybių pasiekimai, pasidalyta TŪM mokyklų patirtimis ir sėkmės istorijomis, taip pat nagrinėtos programos tęstinumo galimybės.

    TŪM programoje dalyvauja 58 savivaldybės ir 270 mokyklų, iš kurių 12 veikia Panevėžyje. Vienas svarbiausių programos prioritetų – mokinių STEAM kompetencijų ugdymas. Mokyklose atnaujinami gamtos mokslų kabinetai, diegiamos šiuolaikinės mokymo priemonės, stiprinamos praktinio mokymosi galimybės.

    Didelis dėmesys skiriamas ir įtraukiajam ugdymui: mokymosi erdvės pritaikomos pagal universalaus dizaino principus, kad būtų patogios visiems mokiniams, taip pat ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

    Festivalis „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ atspindi programoje stiprinamą tinklaveikos principą – skirtingų miestų mokyklos, pedagogai, kultūros įstaigos ir programos komanda veikia kaip vienas tinklas, dalijasi patirtimi ir drauge kuria šiuolaikinę mokyklą. Tokia partnerystė stiprina ryšius tarp mokyklų ir padeda užtikrinti, kad kokybiškas ugdymas pasiektų kiekvieną mokinį, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Programa finansuojama Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis, ją įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

    Komunikacijos skyrius

  • Paskutinės dienos paraiškoms: Klaipėdos rajonas dalinai finansuos sporto renginius iki 5000 Eur

    Paskutinės dienos paraiškoms: Klaipėdos rajonas dalinai finansuos sporto renginius iki 5000 Eur

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kviečia teikti Klaipėdos rajone organizuojamo sporto renginio dalinio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų projektų paraiškas.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. 16 val. (imtinai). Dokumentai teikiami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai adresu Kvietinių g. 26, Gargždai (paraiškos paliekamos Švietimo ir sporto skyriuje, antrame aukšte).

    Pareiškėjas turi pateikti vieną užpildytą ir pasirašytą paraiškos formą su priedais. Paraišką privalo pateikti pats pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo asmeniškai. Dokumentai turi būti užpildyti aiškiai ir įskaitomai lietuvių kalba bei tvarkingai susegti.

    Paraiškos priimamos tik pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą formą. Tvarkos aprašą, komisijos veiklos nuostatus ir paraiškos formą galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje skiltyje „Sportas“ – „Sporto rėmimo konkursai“.

    Kas gali teikti paraiškas

    Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre įregistruotos sporto organizacijos, kurios sportinę veiklą Klaipėdos rajone vykdo ne trumpiau kaip vienus metus, reguliariai organizuoja sporto veiklas, vienija vienos ar kelių sporto šakų sportininkus ir rengia varžybas.

    Taip pat būtina, kad pareiškėjas būtų pateikęs metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, būtų įvykdęs mokesčių mokėjimo įsipareigojimus ir nebūtų likviduojamas, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos.

    Savivaldybės finansuojama dalis negali viršyti 70 proc. sporto renginio poreikio (veiklų išlaidų). Likusią dalį (ne mažiau kaip 30 proc.) renginio vykdytojas turi padengti savo arba rėmėjų lėšomis (finansiniu ar nepiniginiu įnašu). Prisidėjimą patvirtinantys dokumentai gali būti sutartis, preliminari sutartis, ketinimų protokolas, raštas ar laiškas. Nepiniginiam įnašui turi būti priskirta piniginė vertė, o dokumentuose nurodomas renginio pavadinimas, paramos rūšis ir vertė eurais.

    Kokios išlaidos gali būti finansuojamos

    Savivaldybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos:

    1) sporto aikščių, patalpų ir inventoriaus nuomai;

    2) sporto renginio techniniam aptarnavimui (scenos ir kitos įrangos nuomai, garso, apšvietimo, transliacijų paslaugoms, greitosios medicininės pagalbos paslaugoms);

    3) transporto paslaugoms;

    4) dalyvių apdovanojimams, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms;

    5) renginio viešinimui.

    Kokios išlaidos nefinansuojamos

    Savivaldybės biudžeto lėšos negali būti skiriamos patalpų ar pastatų remontui, ilgalaikio turto įsigijimui, draudimui, baudoms, delspinigiams, finansinėms nuobaudoms ir skolų padengimui.

    Kada paraiškos nevertinamos

    Paraiškos nevertinamos, jeigu jos:

    1) pateiktos Klaipėdos rajone veikiančių nevyriausybinių ar bendruomeninių organizacijų, kurios nevykdo reguliarių sporto veiklų ir sporto renginiui finansavimą gali gauti per kitus Savivaldybės administracijos skelbiamus konkursus, skirtus bendruomeninei veiklai stiprinti arba visuomenės sveikatingumui skatinti;

    2) teikiamos varžyboms, kurių Lietuvos sporto šakų federacijų pirmenybių ar čempionato nuostatuose numatyta aiški sistema, kai dalis varžybų vyksta namuose, dalis – išvykoje (priklausomai nuo sporto šakos).

    Kita svarbi informacija

    Didžiausia vienam sporto renginiui galima skirti Savivaldybės biudžeto lėšų suma – 5 000 Eur.

    Sporto renginys tais pačiais metais gali būti finansuojamas tik vieną kartą. Nustačius, kad tai pačiai paraiškai finansavimas jau buvo skirtas kituose Savivaldybės administracijos skelbtuose konkursuose, pakartotinai gautas finansavimas turi būti grąžinamas Savivaldybės administracijai.

    Sporto renginio įgyvendinimo pradžia gali būti ankstesnė nei sutarties sudarymo data, tačiau tokiu atveju Savivaldybės biudžeto lėšomis kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios patirtos ir (ar) apmokėtos ne anksčiau nei sutarties sudarymo metais.

    Prioritetai

    Prioritetas teikiamas renginiams, kurie:

    1) skatina gyventojų fizinį aktyvumą ir sporto plėtrą;

    2) įtraukia neįgaliuosius, senjorus, vaikus ir jaunimą iki 29 m. į fizinio aktyvumo ir sporto veiklas;

    3) skirti Lietuvos Respublikos ar Klaipėdos rajono atmintinoms datoms paminėti ir (ar) yra jubiliejiniai, skirti žymiems Klaipėdos rajono gyventojams atminti;

    4) suburia daugiau nei dviejų sporto šakų atstovus;

    5) yra tarptautiniai, kai dalyvauja ar varžosi ne mažiau kaip trijų užsienio valstybių sporto atstovai;

    6) organizuojami sporto organizacijų, turinčių patirties įgyvendinant panašius projektus, programas ar renginius (įgyvendinti ne mažiau kaip trys);

    7) pasižymi didesniu finansiniu prisidėjimu iš kitų finansavimo šaltinių.

    Prie paraiškos pridedami dokumentai

    Prie paraiškos būtina pridėti:

    1) laisvos formos deklaraciją, kad organizacija neturi mokestinių įsipareigojimų ir nėra likviduojama ar reorganizuojama;

    2) įstatų (nuostatų, statuto ar kito steigimo dokumento) kopiją;

    3) įgaliojimą pasirašyti paraišką, jei ją pasirašo ne organizacijos vadovas;

    4) dokumentus, patvirtinančius, kad organizacija Klaipėdos rajone reguliariai vykdo sportinę veiklą ne mažiau kaip vienus metus, vienija sportininkus ir rengia varžybas;

    5) dokumentų, įrodančių finansinį prisidėjimą iš kitų šaltinių, kopijas;

    6) dokumentus, patvirtinančius sporto renginio vykdytojų kompetenciją, kvalifikaciją, patirtį, išsilavinimą ar pan.

    Išsamesnę informaciją teikia Švietimo ir sporto skyriaus patarėja (fizinio aktyvumo ir sporto koordinatorė) Ugnė Tamošauskienė, tel. 0 694 53 126, el. paštu [email protected].

  • 300 eurų už mėnesį darbo: savivaldybė darbdaviams siūlo kompensacijas už jaunimo įdarbinimą

    300 eurų už mėnesį darbo: savivaldybė darbdaviams siūlo kompensacijas už jaunimo įdarbinimą

    Jau septintus metus darbdaviai gali prisidėti prie prasmingo jaunuolių vasaros užimtumo – įdarbinti jaunimą ir gauti savivaldybės kompensaciją. Darbdaviai kviečiami registruotis ir dalyvauti Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje, kuriai savivaldybė skyrė 22,5 tūkst. eurų.

    Šiemet jaunuolius galinčios ir norinčios įdarbinti Klaipėdos rajone veikiančios įmonės nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. turi užpildyti elektroninę registracijos anketą.

    Jei jaunuolis dirbs visu etatu vieną mėnesį, savivaldybė darbdaviui kompensuos 300 eurų. Jei jaunuolis visu etatu dirbs du mėnesius – 600 eurų.

    Nepilnamečiams nuo 14 iki 18 metų ši programa suteikia galimybę ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save įvairiose srityse. Įgyta patirtis gali praversti ateityje renkantis profesiją.

    Pirmumo teisė dalyvauti programoje teikiama darbdaviams, kurie jaunimui siūlo susipažinti su aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis kvalifikacijomis ir kompetencijomis, taip pat su profesijomis, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta.

    Jeigu norinčių dalyvauti jaunuolių bus daugiau nei programai skirtų lėšų, pirmenybė bus teikiama tiems, kurie atitinka šiuos prioritetus:

    • taikoma šeimai atvejo vadyba arba jaunuoliui taikomos minimalios priežiūros priemonės;
    • gyvena šeimoje, kuri augina ir (ar) globoja 3 ar daugiau vaikų (pagal pateiktą šeimos sudėties pažymą);
    • gyvena tik su vienu iš tėvų (pagal pateiktą šeimos sudėties pažymą);
    • darbo pobūdis skatina ugdyti įvairias kompetencijas ir įgūdžius (ne tik fizinis ir nekvalifikuotas darbas);
    • dalyvavo pasirengimo darbui programose.

    Vėliau jaunuoliai bus atrenkami pagal registracijos į programą eiliškumą. Įdarbinimo procesas vyks nuo gegužės 10 d. iki birželio 20 d. Jaunuoliai darbdaviams turės siųsti gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir dalyvauti darbo pokalbiuose. Šiame procese juos konsultuos Gargždų atviro jaunimo centro darbuotoja.

    Daugiau informacijos suteiks Gargždų atviro jaunimo centro praktinių įgūdžių ir verslumo specialistė Neringa Lankutytė, tel. +370 634 76146.