Category: Regionai

Šalia statomo Daugiafunkcio komplekso pradedami reikšmingi susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Per artimiausius pusantrų metų bus pertvarkytas Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių transporto mazgas, kad judėjimas taptų patogesnis visiems – vairuotojams, viešojo transporto keleiviams, pėstiesiems ir dviratininkams.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad kartu su sparčiai vykstančiomis statybomis būtina pasirūpinti ir aplinkinėmis gatvėmis.

„Sparčiai kylant Nacionalinio stadiono tribūnoms ir įsivažiuojant kitų Daugiafunkcio komplekso objektų statyboms, atėjo metas pasirūpinti ir aplink esančia susisiekimo infrastruktūra. Siekiame, kad ši teritorija taptų moderniu sporto, laisvalaikio ir pramogų centru, į kurį patogu atvykti, o judėjimas Šeškinėje būtų saugesnis ir sklandesnis kasdien. Atsiras šiuo metu trūkstamų dviračių takų, A juostų jungčių ir sankryžos nuvažiavimų bei užvažiavimų automobiliams, o paskutiniame etape planuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų viadukas, sujungsiantis Nacionalinį stadioną su Žvėrynu“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Rekonstrukcijos metu bus panaikinta transporto mazge esanti šviesoforinė sankryža šalia pastato Ukmergės g. 184. Šiaurinėje Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos pusėje, abipus Ukmergės gatvės, planuojama įrengti dvi žiedines sankryžas – jos turėtų padėti eismui tapti sklandesniam ir saugesniam.

Šalia žiedinių sankryžų po Ukmergės gatve bus įrengta požeminė pėsčiųjų perėja. Taip bus atsisakyta poreikio pėstiesiems ir viešojo transporto keleiviams daryti didelį lankstą viaduku, keliaujant į stoteles ar iš jų. Prie dabartinės mokamos privačios stovėjimo aikštelės numatyta įrengti naują viešojo transporto stotelę.

Pokyčių sulauks ir Ozo gatvės viadukas. Pietinėje jo pusėje planuojama įrengti dvi trūkstamas dobilo lapo tipo jungtis, kurios leis patogiau atlikti dešiniuosius posūkius: iš Ukmergės gatvės į Ozo gatvę Žirmūnų kryptimi ir iš Ozo gatvės į Ukmergės gatvę kelio A2 kryptimi.

Rekonstrukcijos metu taip pat numatytos papildomos dviračių takų jungtys Siesikų gatvėje ir link planuojamų žiedinių sankryžų abipus Ukmergės gatvės. Šiaurinėje viaduko pusėje, Buivydiškių gatvės kryptimi, bus įrengta A juosta, skirta užtikrinti sklandesnį viešojo transporto judėjimą.

Eismo ribojimai bus paskelbti vėliau

Nors pirmieji darbai jau prasidėjo, šiuo metu technika daugiausia dirba netrukdydama eismui. Artimiausią mėnesį galimi laikini važiuojamosios dalies susiaurinimai esamose Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos jungtyse, todėl piko metu gali susidaryti didesnės nei įprastai spūstys.

Gegužės pabaigoje darbai persikels į šiaurės vakarinę mazgo dalį prie pastato Ukmergės g. 184, o birželį rekonstrukcija turėtų apimti beveik visą transporto mazgą. Siekiant sumažinti nepatogumus, darbai bus skaidomi į du etapus: pirmojo etapo eismo ribojimai galios nuo gegužės iki gruodžio, antrojo – nuo kitų metų kovo iki lapkričio. Apie konkrečius ribojimus, jų terminus ir viešojo transporto pakeitimus Vilniaus miesto savivaldybė informuos atskirai.

Transporto mazgo rekonstrukcija – tik dalis didesnių pokyčių

Vienas svarbiausių pertvarkos akcentų – patogesnis judėjimas pėsčiomis. Šiuo metu Ukmergės ir Ozo gatvių sankirtoje trūksta pėsčiųjų jungčių, o gatves kirsti nesaugu ir nepatogu. Po rekonstrukcijos situacija turėtų keistis iš esmės: didžioji dalis pėsčiųjų takų nekirs važiuojamosios dalies, jie bus įrengti žemiau, atskiriant automobilių ir pėsčiųjų srautus bei didinant saugumą.

Atskiru projektu numatoma pastatyti pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką piečiau Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazgo. Jis sujungs Žvėryną su Nacionalinio stadiono sklypu, o tai, tikimasi, paskatins į renginius atvykti pėsčiomis, automobilį paliekant toliau. Projektas šiuo metu rengiamas, jį planuojama parengti iki metų pabaigos.

Planuojamas viadukas taip pat turėtų padėti patogiau pasiekti naują viešąją erdvę. Šalia statomo Daugiafunkcio komplekso esanti apie 30 hektarų teritorija – Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis – neseniai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu pavadintas Mamutų Slėnio parku. Čia ketinama įrengti edukacinę erdvę, skirtą Lietuvos geologiniam išskirtinumui ir ledynmečių palikimui pristatyti. Šiuo metu ieškoma rangovo pirmiesiems teritorijos tvarkymo etapams, o parką planuojama įrengti iki 2028 metų vidurio.

Ruošiamasi išaugsiantiems srautams pastačius Daugiafunkcį kompleksą

Daugiafunkcį kompleksą, be Nacionalinio stadiono, sudarys tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su apšilimo zona, dvi futbolo treniruočių aikštės, sporto centras, kultūros centras ir vaikų darželis. Tai reiškia, kad žmonių srautai bus generuojami skirtingu paros metu ir įvairaus dydžio renginių metu, o kai kurie objektai, pavyzdžiui, darželis, kurs gana pastovų judėjimą.

Modeliuojama, kad bendras vidutinis paros aplinkinių gatvių užimtumas, įskaitant ir netoliese statomus administracinius bei gyvenamuosius pastatus, turėtų padidėti maždaug 6 proc.

Svarbiausias komplekso objektas – Nacionalinis stadionas, kuriame turėtų tilpti apie 18 tūkst. žiūrovų. Planuojama, kad dauguma lankytojų vyks ne asmeniniu automobiliu, o rinksis viešąjį transportą, ateis pėsčiomis, naudosis pavėžėjimo paslaugomis ar mikrojudumo priemonėmis, automobilius palikdami tolimesnėse miesto vietose.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad renginiai dažniausiai prasideda po vakarinio piko, o žmonės renkasi per 2–3 valandas, todėl didelių spūsčių neturėtų susidaryti. Didesnis iššūkis – srautai po renginių, kai žiūrovai pajuda vienu metu. Dėl to numatomi viešojo transporto maršrutų patobulinimai, o didžiųjų renginių metu – ir specialūs maršrutai.

Ruošiamasi sutvarkyti skverą ties Trimitų ir Rinktinės gatvių sankryža. 2026 m. balandžio 15 d. 18 val. gyventojai kviečiami į Vilniaus miesto savivaldybės 215 posėdžių salę, kur projektuotojai pristatys skvero ties Trimitų g. 11 sutvarkymo koncepciją. Susitikimo metu taip pat bus galima išsakyti poreikius, norus ir pastabas dėl šios teritorijos tvarkymo.

Šiuo metu skveras užima apie 10 arų. Jame auga veja ir klevai, tačiau nėra poilsio infrastruktūros ar traukos objektų: įrengtų aikštelių, suoliukų, kitų mažosios architektūros elementų. Dėl to teritorija daugiausia naudojama kaip praeinamas plotas, o jos potencialas nėra išnaudojamas. Siekiama sukurti atvirą, visuomenei patrauklų skverą, kuris taptų lokaliu traukos tašku ir papildytų gretimame sklype planuojamo daugiabučio pirmame aukšte numatomas komercines patalpas.

Skverą riboja Trimitų ir Rinktinės gatvės. Jame jau yra nutiesti takai, kertantys teritoriją įstrižai pagal susiformavusias pėsčiųjų judėjimo trajektorijas. Reljefas lygus, didžiąją skvero dalį užima veja, o užaugę klevai laikomi viena vertingiausių šios vietos savybių.

Įvertinus per pirmąjį viešą aptarimą su visuomene 2025 m. gruodžio 3 d. gautus pasiūlymus, išskiriami keli esminiai sutvarkymo principai:

• turi būti išlaikomi susiformavę pėsčiųjų srautų ryšiai;
• turi būti išsaugomi skvere augantys klevai;
• turi būti sukurta reikalinga infrastruktūra: suoliukai, šiukšliadėžės, apšvietimas, dekoratyvinis apželdinimas, taip pat numatyta vieta traukos ar meniniam objektui.

Kadangi skveras yra prekybos ir komercinių objektų aplinkoje, jam numatoma „laukiamosios zonos“ funkcija. Siūloma skvero centre įrengti keturis suoliukus palei pėsčiųjų srauto ašį nuo Trimitų ir Rinktinės sankryžos link Kalvarijų turgaus. Suoliukai planuojami netoli klevų, kurių lajos saulėtomis dienomis suteikia ažūrišką pavėsį. Taip pat numatoma sodinti krūmus ir žolinius augalus bei įrengti apšvietimą, kad erdvė būtų jaukesnė ir patogesnė.

Planuojamas esamų medžių sanitarinis genėjimas: bus šalinamos sausos, pažeistos ir besikryžiuojančios šakos, taip pat atnaujinama veja po medžiais. Medžių lajų projekcijoje ir šaknų apsaugos zonose naujų augalų sodinti neplanuojama.

Naujas apželdinimas numatomas atvirose vejos vietose. Siūloma įrengti dekoratyvinių vaismedžių želdinius: vienapiestes gudobeles ir dekoratyvines obelis, kurios išsiskiria nedideliu aukščiu, pavasariniu žydėjimu ir dekoratyviniais vaisiais.

Taip pat planuojama formuoti vienarūšius želdynus iš japoninių lanksvų ir didžiosios hakonės žolės. Šie augalai išlaiko žemą struktūrą, neužstoja matomumo ir suteikia erdvei dinamikos. Papildomai numatoma sodinti pavasarines svogūnines gėles bei įrengti nedidelius rudenį žydinčio šiloko plotus.

Siekdami didesnio patrauklumo ir saugumo tamsiuoju paros metu, projektuotojai siūlo įrengti šviestuvus ant atramų (apie 3–5 m aukščio), parko šviestuvus (apie 1 m aukščio), taip pat dekoratyvinius prožektorius medžių lajoms apšviesti iš apačios.

Pasiūlymus dėl skvero sutvarkymo iki 2026 m. balandžio 14 d. galima pateikti raštu el. paštu dominas@dnastudio.lt.

Teritorija bus tvarkoma verslo lėšomis pagal bendradarbiavimo susitarimą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilmstata“. Bendrovė gretimame sklype, Trimitų g. 11, planuoja statyti daugiabutį su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte, skvero lygyje.

Pranešama, kad 2026 m. balandžio 9 d. planuoti Avižienių seniūnijos Bendorėlių seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai neįvyks, nes nebuvo pateiktas nė vienas kandidatas.

Bendorėlių seniūnaitijos gyventojai bei seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos iki 2026 m. kovo 30 d. kviečiami siūlyti kandidatus į seniūnaičius. Pasiūlymus galima pateikti atvykus į seniūniją arba išsiunčiant juos seniūnijos el. paštu: avizieniuseniunija@vrsa.lt.

Kadangi nebuvo pasiūlytas nė vienas kandidatas, rinkimai atšaukiami.

Laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, vėliau bus skelbiami pakartotiniai rinkimai.

Patvirtintos 2026 metų Vilniaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonės. Jos skirtos žaliojo kurso stiprinimui, tvarios aplinkos apsaugos užtikrinimui, visuomenės sveikatos priemonių įgyvendinimui bei kompensacijoms už medžiojamų gyvūnų daromą žalą.

Programai numatyta beveik 1 mln. eurų – 902,4 tūkst. eurų. Iš jų aplinkosaugos priemonėms planuojama skirti beveik 600 tūkst. eurų.

Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad programos veiklos apima aplinkos kokybės gerinimą ir stebėseną, taršos mažinimą, invazinių rūšių kontrolę bei visuomenės švietimą aplinkosaugos klausimais.

„Aplinkos apsauga šiandien reikalauja ne pavienių sprendimų, o nuoseklios, ilgalaikės strategijos. Todėl stipriname visas svarbiausias sritis – nuo aplinkos stebėsenos ir gyventojų švietimo iki atsakingo atliekų tvarkymo ir taršos mažinimo. Ypatingą dėmesį skiriame duomenimis grįstiems sprendimams, todėl planuojame įrengti oro kokybės matavimo stoteles. Jos leis tiksliai stebėti oro taršą skirtingose rajono vietose, įvertinti tiek gyventojų, tiek verslo daromą poveikį aplinkai ir operatyviai reaguoti į pokyčius. Tik taip galime užtikrinti tvarią ir sveiką aplinką tiek dabartinei bendruomenei, tiek ateities kartoms“, – sako meras R. Duchnevič.

Toliau bus stiprinamas oro kokybės monitoringas

Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius teigia, kad 2026 metais rajone bus toliau stiprinamas oro kokybės stebėjimas. Šiam tikslui numatyta beveik 97 tūkst. eurų investicija, iš kurių daugiau kaip 82 tūkst. eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos.

Projekto metu Pagirių miestelyje, Durpių ir Pagirių gatvių sankryžoje, planuojama įrengti aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelę, skirtą kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracijai matuoti. Surinkti duomenys leis vertinti tiek individualių namų ūkių, tiek pramonės įmonių daromą poveikį aplinkos orui, taip pat bus naudojami valstybinio monitoringo tikslams.

Be to, kiekvienoje seniūnijoje ketinama įrengti indikatorinius matuoklius, kurie padės vertinti bendrą oro taršos lygį visame rajone.

„Džiaugiuosi, kad šis labai svarbus projektas netrukus bus įgyvendintas. Tai reikšmingas žingsnis, leidžiantis dar efektyviau rūpintis aplinka, gerinti oro kokybę ir priimti duomenimis grįstus sprendimus, naudingus tiek dabartinei, tiek ateities bendruomenei. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė tampa pirmąja Vilniaus regiono savivaldybe, inicijavusia projektą dėl regioninės oro taršos matavimo – monitoringo“, – sako vicemeras A. Vaitkevičius.

Patogesnės atliekų tvarkymo paslaugos gyventojams

Savivaldybė ir toliau užtikrins patogias galimybes gyventojams atsikratyti asbesto turinčių atliekų. 2026 metais planuojama tęsti vieną svarbiausių iniciatyvų – nemokamą asbesto atliekų surinkimą. Ši programa Vilniaus rajone vykdoma jau šešerius metus ir suteikia galimybę pavojingas atliekas perduoti saugiai, nepatiriant papildomų išlaidų.

Taip pat jau daugiau kaip dešimtmetį vykdoma ir kita priemonė – iš anksto užsiregistravus, atliekos nemokamai surenkamos tiesiai iš gyventojų namų.

Paslauga kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. 2025 metais pasiektas rekordas – surinkta beveik 640 tonų stambiųjų atliekų: tai 45 proc. daugiau nei 2024 metais ir 70 proc. daugiau nei 2023 metais. Taip pat surinkta 12,57 tonų pavojingųjų atliekų, o tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą.

Per visą laikotarpį gyventojai jau pridavė daugiau nei 3 tūkst. tonų asbesto atliekų, o vien 2025 metais sulaukta 601 prašymo. 2026 metais planuojama surinkti apie 1 200 tonų šių atliekų.

„Didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu yra svarbus, nes turime gyventojų, kuriems sunku patiems organizuoti išvežimą. Tai padeda saugoti aplinką, užkirsti kelią nelegaliam atliekų išmetimui ir leidžia jas perdirbti, o ne tiesiog išmesti. Toliau sieksime, jog atliekų surinkimo paslaugos būtų kuo prieinamesnės, aiškesnės ir patogesnės gyventojams, o rezultatai – dar labiau prisidėtų prie švaresnės ir tvaresnės aplinkos kūrimo Vilniaus rajone“, – sako vicemerė dr. Danuta Narbut.

Nuosekli kova su invazinėmis rūšimis

Savivaldybė tęs invazinių rūšių kontrolės priemones. Siekiant stabdyti invazinių šliužų plitimą Bukiškio kaimo apylinkėse, įgyvendinamas 2025–2026 metų šliužų gausos reguliavimo planas, kurio vertė siekia 53 tūkst. eurų.

Numatoma ir toliau identifikuoti invazinių rūšių židinius, koordinuoti veiksmus su gyventojais bei taikyti kompleksines prevencijos priemones. Vilniaus rajonas šioje srityje jau laikomas nacionaliniu pavyzdžiu: savivaldybė konsultuoja kitas savivaldybes, o Aplinkos ministerija ją įvardija kaip ekspertę invazinių rūšių naikinimo klausimais.

Taip pat bus tęsiami Sosnovskio barščio naikinimo darbai. 2026 metais šiai veiklai skirta 21 tūkst. eurų, darbai vyks Paberžės seniūnijos Visalaukės I kaime.

Be to, Dūkštų ir Rukainių seniūnijos dalyvaus 2025–2029 metų Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jo metu bus tvarkomi valstybiniai ir privatūs sklypai, o bendras planuojamas tvarkyti plotas sieks apie 200 hektarų.

Aplinkosauginis švietimas

2026 metais savivaldybė aplinkosauginio švietimo iniciatyvoms skirs 12 tūkst. eurų. Lėšos bus naudojamos visuomenės informavimui apie tvarų vartojimą, atliekų tvarkymą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą. Tokios priemonės prisideda prie gyventojų sąmoningumo, skatina bendruomenės aktyvumą ir padeda įgyvendinti ilgalaikius ekologinius tikslus.

Medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijai – daugiau nei 159 tūkst. eurų

Vilniaus rajono savivaldybė ir toliau įgyvendins finansines priemones, skirtas mažinti medžiojamų gyvūnų daromą žalą ir skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą. 2026 metais tam numatyta 159 tūkst. eurų – daugiau nei 2025 metais, kai buvo skirta 123,9 tūkst. eurų.

Lėšos bus naudojamos žemės sklypų, kuriuose neuždrausta medžioklė, savininkams, valdytojams ir naudotojams kompensuoti medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones.

Valstybinių miškų valdytojams numatyta 47,7 tūkst. eurų. Finansavimas bus skirtas repelentams įsigyti ir miške esančius želdinius bei žėlinius apdoroti, miškams aptverti apsauginėmis juostomis ir įsigyti tam reikalingas medžiagas, medelių individualioms apsaugos priemonėms įsigyti ir įrengti, laukinių gyvūnų natūralios mitybos sąlygas gerinantiems želdiniams (pavyzdžiui, kriaušėms, obelims, ąžuolams) įveisti, daugiamečiams aukštaūgiams augalams įveisti, specialiesiems miško kirtimams papildomam elninių žvėrių maitinimui žiemą, miško aikščių šienavimui, kad jos išliktų patrauklios elninių žvėrių mitybos vietos, taip pat laižomajai druskai įsigyti ir laižykloms įrengti.

Fiziniams asmenims planuojama skirti 79,5 tūkst. eurų. Gyventojai galės gauti paramą bebraviečių ardymo darbams, medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms (tvoroms, elektriniams piemenims) įsigyti ir įrengti bei kitoms priemonėms, kurios atitinka teisės aktus ir savivaldybių funkcijas aplinkosaugos srityje.

Kitos savivaldybės išlaidos sieks 31,8 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirtos kartografinei ir kitai medžiagai įsigyti, reikalingai medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų keitimo projektams.

2026 m. balandžio 1 d. 14 val. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė naujus kvietimus teikti paraiškas gyventojams, norintiems pasinaudoti parama senų ir neefektyvių šildymo įrenginių keitimui.

Šį kartą iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo kvietimas yra vienas ir apima visus Lietuvos regionus. Tuo metu biomasę naudojančių katilų keitimo kvietimai išlieka du:

• gyventojams iš Vilniaus regiono;
• gyventojams iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono.

Kitos sąlygos nesikeitė – jos tokios pačios kaip ir anksčiau, 2026 m. sausio 2 d. paskelbtuose kvietimuose.

Agentūra atkreipia dėmesį, kad paraišką galima teikti tik tuomet, kai naujas šilumos gamybos įrenginys jau yra įrengtas. Kartu su paraiška būtina pateikti mokėjimo prašymą ir visus reikiamus dokumentus.

Gyventojų patogumui Lietuvos energetikos agentūra parengė trumpą atmintinę, kurioje pateikiami pagrindiniai finansavimo reikalavimai ir aktuali informacija kreipiantis dėl paramos.

Inf. Lietuvos energetikos agentūra

Kovo 31 d. Vilniaus r. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla subūrė rajono mokyklų mokytojus į konferenciją „Šiuolaikinės pamokos vedimo patirtys“.

Renginio dalyvius pasveikino mokyklos direktorius Algimantas Baranauskas. Konferencijoje pranešimus skaitė „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei logopedė Vilma Petrokienė, pradinio ugdymo mokytojos Gintarė Masalskienė, Inga Vilienė ir Inesa Hulbinavičienė, dailės mokytoja Ilona Rainytė-Stankevičienė, muzikos mokytoja Rasita Paplauskienė, fizinio ugdymo mokytojas Justyn Alicki.

Patirtimis taip pat dalijosi Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Inga Kondratovič, Kyviškių pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja Irina Didbalienė bei „Mykolo Romerio universiteto“ dėstytoja Gražina Čiuladienė. Renginį moderavo ir refleksiją organizavo „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos mokytoja Gintarė Masalskienė.

Konferencija tapo proga mokytojams mokytis vieniems iš kitų, pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigų, siekiant geresnių mokinių ugdymosi rezultatų.

Informacija ir nuotraukos – Vilniaus r. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla.