CP v2

Category: Regionai

  • Klaipėdiečiai pirmagimę „Jonavos ligoninėje“ pasitiko su DJ setu: taip sureagavo medikai

    Klaipėdiečiai pirmagimę „Jonavos ligoninėje“ pasitiko su DJ setu: taip sureagavo medikai

    „Jonavos ligoninėje“ užfiksuota neeilinė istorija – šeima iš Klaipėdos savo pirmagimę pasitiko skambant gyvai leidžiamai muzikai.

    Mažylės tėtis Mindaugas – ilgametis DJ, muzikai skiriantis daugiau nei 25 metus. Todėl, pasak jo, vieną svarbiausių gyvenimo akimirkų pora nusprendė pažymėti tuo, kas juos lydi kasdien.

    „Esu DJ, groju įvairiuose renginiuose – nuo vestuvių ir gimtadienių iki naktinių klubų. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos.

    Kai savaitgaliai būna laisvi nuo renginių, spontaniškai pasidedu ant valgomojo stalo DJ pultą, įsijungiu tiesioginę transliaciją per „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ ir gamindamas maistą miksuoju muziką kartu su savo brangiąja. Mums patinka gera nuotaika dalintis ir su kitais.

    Kadangi muzika mus lydi gyvenime, mintis sutikti vaikelį su leidžiamais kūriniais gimė savaime. Ją palaikė ir mano mylimoji“, – pasakoja Mindaugas.

    Šeima džiaugiasi, kad jų sumanymo nesustabdė ligoninės personalas. Sulaukus dukros Arielės, medikų kolektyvui tėvai padovanojo kelis muzikinius kūrinius.

    „Buvau paruošęs specialų muzikos setą dukrytei, bet pagalvojau ir apie medikus. Jiems parinkau kelias linksmas dainas, kurias paleidau po gimdymo. Džiaugiuosi, kad kolektyvas tai priėmė draugiškai ir net įsitraukė į šokius“, – įspūdžiais dalijosi vyras.

    Rinkosi iš kelių gydymo įstaigų

    Pasak Mindaugo, sprendimą gimdyti Jonavoje lėmė keli veiksniai, tarp jų – geri atsiliepimai apie medikų komandą.

    „Lankydamiesi pas medikus Klaipėdoje išgirdome, kad vaisius šiek tiek per mažas. Dėl to itin atsakingai rinkomės įstaigą, kurioje norėtume susilaukti mažylės. Aplankėme kelias įstaigas Kaune, tačiau susidūrėme su problemomis: vienoje mūsų nepriėmė dėl mažesnio vaiko svorio, kitoje reikėjo laukti iki priėmimo kelias valandas, be to, nebuvo laisvų parkavimo vietų. Kai galiausiai buvome priimti, mano mylimoji pasakė, kad nenori toje įstaigoje gimdyti.

    Dar iki tol ji buvo girdėjusi gerų atsiliepimų apie „Jonavos ligoninę“, tad nusprendėme paskambinti. Gavome šiltą konsultaciją ir atvykome apsižiūrėti“, – prisimena jis.

    Įžvelgė ne vieną privalumą

    Po konsultacijos Jonavoje pora, pasak Mindaugo, tvirtai apsisprendė kitų variantų nebeieškoti.

    „Mus pasitiko profesionalus personalas. Džinetai labai patiko, kad čia yra burbulinė vonia, spalvų terapija. Ji paėmė mane už rankos ir pasakė, kad gimdys čia“, – pasakoja vyras.

    Renkantis gydymo įstaigą šeima atsižvelgė ir į pacientų srautus.

    „Norėjosi, kad nebūtų žmonių konvejerio, o Jonavoje jo tikrai nesijautė. Tai užtikrina, kad gydytojai gimdymo metu ir po jo gali skirti daugiau dėmesio.

    Labai nustebino ir tai, kad prie pat gimdymo skyriaus yra patogi automobilių aikštelė gimdyvėms. Gali atrodyti, kad tai smulkmena, bet besilaukiančioms moterims tai – didelis privalumas“, – teigė Mindaugas.

    Pirmas vaikas

    Vos prieš kelias valandas pirmą kartą ant rankų dukrą paėmęs vyras neslėpė emocijų:

    „Mūsų Arielė – labai laukta. Kūdikis yra didelė dovana, o jausmą susilaukus jo sunku apsakyti. Tiek laimės, kad net trūksta žodžių.

    Esame labai dėkingi „Jonavos ligoninei“, jos direktoriui Gediminui Ramanauskui, skyriaus vedėjai Indrei Grušaitei-Vanagienei, akušerėms Jurgitai Prekevičienei ir Dovilei Čerkesienei bei visam personalui, kuris mums padėjo.

    O aš esu dėkingas ir savo mylimajai – už nuostabią dukrytę ir už tai, kad palaiko mane visur ir visada. Man pasisekė, kad gyvenime sutikau tokį nuostabų žmogų“, – sakė Mindaugas.

    Iš visos Lietuvos

    „Jonavos ligoninę“ jau ne vienerius metus renkasi ne tik vietos gyventojos. Praėjusiais metais čia kūdikių susilaukė moterys iš įvairių Lietuvos miestų, tarp jų – Jurbarko, Ukmergės, Kėdainių, Trakų, Anykščių, Širvintų, Kaišiadorių, Kupiškio, Druskininkų, Panevėžio, Birštono, Kauno, Elektrėnų, Palangos ir kitų.

    Gimdyves į Jonavą traukia patyrusi medikų komanda bei moderni, jauki aplinka. Šeimyninėse palatose įrengti nauji baldai, veikia kondicionieriai, belaidis internetas, televizija, yra kavos aparatai.

    Taip pat dėmesio sulaukia gimdymas spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje – gimdyvėms suteikiama galimybė kūdikį pasitikti jaukioje, įvairiomis spalvomis apšviestoje erdvėje, kuri padeda atsipalaiduoti.

    Be to, Jonavos rajono savivaldybė, skatindama gimdymus Jonavoje, skiria vienkartinę piniginę išmoką visiems „Jonavos ligoninėje“ gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

  • Lietuvos jaunimo politikai – 30 metų: kaip 1996 m. sprendimas pakeitė visą sistemą

    Lietuvos jaunimo politikai – 30 metų: kaip 1996 m. sprendimas pakeitė visą sistemą

    Prieš 30 metų, 1996 m. birželio 27 d., Seimas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Valstybinę jaunimo politikos koncepciją – pirmąjį jaunimo politiką reglamentavusį dokumentą Lietuvoje.

    Ši koncepcija galiojo iki 2003 m., kai buvo priimtas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Per šį laikotarpį Lietuvoje buvo suformuota teisinė bazė ir sukurta institucinė sistema, skirta jaunimo politikai formuoti bei įgyvendinti.

    Įtvirtinti jaunimo politikos principai, nustatytos pagrindinės sritys, apibrėžtas organizavimo ir valdymo modelis. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kurios skatina jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir pačių jaunų žmonių iniciatyvas.

    Taip pat stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, o veikloms sudaromos geresnės finansavimo galimybės – teikiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir programų parama.

  • Panevėžys perka 7 vieno kambario butus: štai kokių objektų savivaldybė neims

    Panevėžys perka 7 vieno kambario butus: štai kokių objektų savivaldybė neims

    Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija), kodas 288724610, adresas Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys, tel. +370 45 555 001. El. pašto adresas nenurodomas.

    Savivaldybės administracija skelbia pirkimą, kurio objektas – 7 vieno kambario butai Panevėžio mieste. Kiekvieno buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis kaip 40 kv. m. Butai turi būti daugiabučiuose namuose su įrengtomis inžinerinėmis sistemomis: šalto ir karšto vandens, nuotekų, šildymo, dujų ir elektros.

    Pažymima, kad tam tikri butai nebus perkami. Į pirkimą nepatenka butai mediniuose ar karkasiniuose namuose, taip pat butai su bendrojo naudojimo patalpomis (virtuve, tualetu, dušo patalpa) ar esantys bendrabučio tipo pastatuose. Neperkama ir tuose pastatuose, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip bendrabučiai arba bendrabučiai su prekybos, maitinimo ir paslaugų patalpomis, ir (ar) kurių pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta kaip gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms).

    Taip pat nurodoma, kad nebus perkami butai buvusiuose bendrabučiuose ar bendrabučio tipo namuose, įskaitant pastatus šiais adresais: Aukštaičių g. 66 ir 68, Marijonų g. 29, Ramygalos g. 57 ir 67, Smėlynės g. 73, Vilties g. 47.

    Neperkama ir tuose namuose, kurie Panevėžio miesto bendrajame plane patenka į pramoninės ir sandėliavimo zonas. Be to, atmetami pasiūlymai dėl butų, kurių kadastro duomenų byloje nurodyti duomenys neatitinka faktinės situacijos, pavyzdžiui, jei bute ar rūsyje (jeigu jis priklauso) atlikti pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

    Pirkimo būdas – skelbiamos derybos. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtintu Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu.

    Pasiūlymai ir pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Savivaldybės administracijos priimamajame (Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g.), 5-ojoje darbo vietoje, darbo dienomis darbo valandomis, arba siunčiami paštu. Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 m. balandžio 22 d. 12 val.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2026 m. balandžio 22 d. 13 val. Savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete (Laisvės a. 20, Panevėžys).

    Dėl papildomos informacijos nurodomas tel. (0 45) 501 332. El. pašto adresas nenurodomas.

  • Viekšniuose lemiama „Savivaldybės taurė 2026“ drama: kas iškels futsal trofėjų?

    Balandžio 3 d., penktadienį, Viekšnių gimnazijos sporto salėje vyks Mažeikių rajono atvirųjų salės futbolo (futsal) pirmenybių „Savivaldybės taurė 2026“ finalinės rungtynės.

    18.00 val. kovoje dėl trečiosios vietos susitiks „Damada“ ir „Venta“.

    19.00 val. didžiajame finale dėl nugalėtojų titulo varžysis MŽK ir „Bajorai“.

    Futbolo mėgėjai kviečiami atvykti ir palaikyti komandas.

  • Svarbu vairuotojams: „Kelių priežiūra“ pakeitė numerius pranešimams apie duobes ir kliūtis

    Svarbu vairuotojams: „Kelių priežiūra“ pakeitė numerius pranešimams apie duobes ir kliūtis

    Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdanti AB „Kelių priežiūra“ praneša, kad pasikeitė kontaktiniai telefonų numeriai, skirti informuoti apie pavojingas pažaidas ar kliūtis keliuose.

    Nuo šiol apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, dangos deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui grėsmę keliančias kliūtis galima pranešti trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Skambinant trumpuoju numeriu 1801, taikomas 0,12 Eur/min. mokestis „Telia“ ir „Tele2“ tinkluose bei 0,15 Eur/min. „Bitė“ tinkle.

    Kreipiantis numeriu +370 3 778 8001, skambučių kaina priklauso nuo pasirinkto ryšio operatoriaus plano. Nurodoma, kad skambučio mokestis skirtas telefono linijos palaikymui, operatorių teikiamoms paslaugoms ir skambučių apdorojimui, kad į gyventojų pranešimus būtų galima reaguoti sklandžiai ir operatyviai.

    Gyventojams taip pat sudaryta galimybė nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje keliuprieziura.lt. Šis būdas patogus tiems, kurie nori išsamiai perduoti informaciją apie kelio dangos pažeidimus ar kitas kliūtis.

    Be to, bendrovė yra įgyvendinusi integraciją su navigacine programėle „Waze“. Vairuotojų programėlėje pažymėtos kliūtys perduodamos į kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur jos peržiūrimos, įvertinamos ir, esant poreikiui, šalinamos nedelsiant.

    Pabrėžiama, kad kiekvienos pažaidos ar kliūties pavojingumas vertinamas pagal nustatytus kelių priežiūros normatyvus. Nepriklausomai nuo pranešimo pateikimo laiko, AB „Kelių priežiūra“ specialistai įvertina ribines reikšmes ir kitus kriterijus. Nustačius, kad kliūtis kelia didelį pavojų ar trukdo saugiam eismui, arba pažaida yra pasiekusi ar viršija ribines reikšmes, darbai organizuojami nedelsiant.

    AB „Kelių priežiūra“ atsakinga už daugiau kaip 21 500 km valstybinės reikšmės kelių visoje Lietuvoje. Kelių priežiūros darbai organizuojami vadovaujantis patvirtintais kelių priežiūros normatyvais.

  • Įspėja vairuotojus: pasikeitė „Kelių priežiūros“ numeriai pranešti apie duobes ir kliūtis

    Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdanti AB „Kelių priežiūra“ praneša, kad pasikeitė kontaktiniai telefonų numeriai, skirti informuoti apie pavojingas pažaidų vietas ar kliūtis keliuose.

    Nuo šiol apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, dangos deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui pavojų keliančias situacijas galima pranešti trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Skambinant trumpuoju numeriu 1801 taikomas 0,12 Eur/min. mokestis „Telia“ ir „Tele2“ tinkluose bei 0,15 Eur/min. „Bitė“ tinkle.

    Pasirinkus numerį +370 3 778 8001, skambučių kaina priklauso nuo konkretaus ryšio operatoriaus plano. AB „Kelių priežiūra“ pažymi, kad skambučio mokestis skirtas telefono linijos palaikymui, operatorių paslaugoms ir skambučių apdorojimui, kad gauti pranešimai būtų administruojami sklandžiai ir į juos būtų reaguojama operatyviai.

    Gyventojų patogumui AB „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje keliuprieziura.lt. Šis būdas ypač patogus tiems, kurie nori išsamiai pateikti informaciją apie kelio dangos pažeidimus ar kitas kliūtis.

    Be to, bendrovė jau kurį laiką yra įgyvendinusi integraciją su navigacine programėle „Waze“. Vairuotojų programėlėje pažymėtos kliūtys perduodamos į kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur jos peržiūrimos, įvertinamos ir, esant poreikiui, šalinamos nedelsiant.

    AB „Kelių priežiūra“ primena, kad kiekvienos pažaidos ar kliūties pavojingumas vertinamas pagal nustatytus kelių priežiūros normatyvus. Nepriklausomai nuo to, kada gautas pranešimas, specialistai įvertina ribines reikšmes ir kitas aplinkybes. Nustačius, kad kliūtis kelia didelį pavojų ar trukdo saugiam eismui, arba pažaida pasiekė ar viršija ribines reikšmes, priežiūros darbai organizuojami nedelsiant.

  • Socialinė pagalba Jonavoje – vienu mygtuku: naujas sprendimas palengvins gyvenimą tūkstančiams

    Socialinė pagalba Jonavoje – vienu mygtuku: naujas sprendimas palengvins gyvenimą tūkstančiams

    Jonavos rajono gyventojams nuo šiol bus lengviau rasti reikalingą socialinę pagalbą – pristatytas projekto „Informacija – pirmas žingsnis į pagalbą“ interaktyvusis stendas.

    Projektą įgyvendina „Jonavos rajono socialinių paslaugų centras“ kartu su „Jonavos rajono savivaldybės administracija“. Iniciatyvos tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenės įtrauktį, užtikrinant, kad informacija apie pagalbą būtų pasiekiama paprastai ir aiškiai.

    Interaktyviajame stende vienoje vietoje pateikiama informacija apie Jonavoje veikiančias įstaigas, nevyriausybines ir privačias organizacijas, teikiančias socialines paslaugas. Stendas pritaikytas žmonėms su negalia, o informacija jame pateikiama lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

    „Mes esame sukūrę labai daug socialinių paslaugų rajone, tačiau vien jų turėti neužtenka. Labai svarbu, kad žmonės apie jas žinotų. Būtent šis įrankis yra tiesioginė pagalba rasti reikiamą paslaugą ir dėl jos kreiptis“, – sako „Jonavos rajono savivaldybės“ vicemerė Birutė Gailienė.

    Interaktyvūs stendai įrengti „Jonavos rajono savivaldybės administracijos“ pastate ir „Jonavos rajono socialinių paslaugų centre“.

    „Šio stendo paskirtis – padėti visiems Jonavos rajono gyventojams, susiduriantiems su įvairiais sunkumais, lengviau susiorientuoti socialinių paslaugų infrastruktūroje rajone“, – teigia „Jonavos rajono socialinių paslaugų centro“ direktorė Valentina Bereznaja-Demidenko.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

  • Panevėžyje pasikeitė žaliųjų atliekų tvarka: štai kur dabar jas priima ir nemokamai

    Prasidėjus pavasariniams aplinkos tvarkymo darbams, Panevėžio miesto savivaldybė primena gyventojams žaliųjų atliekų surinkimo tvarką ir vietas, kur jas galima pristatyti. Šiuo metu mieste veikia trys didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, kurias prižiūri „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (PRATC).

    „Panevėžio miesto gyventojams primename, kad žaliųjų atliekų surinkimas mieste organizuojamas trimis būdais: individualių namų gyventojams – naudojant maisto ir virtuvės atliekų konteinerius, žaliąsias atliekas pristatant į PRATC valdomas didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, o didesnius žaliųjų atliekų kiekius – tiesiogiai PRATC nepavojingų atliekų sąvartyną Dvarininkų kaime, Panevėžio rajone. Tokia tvarka nustatyta teisės aktais ir, tikimės, kad yra patogi visiems miesto gyventojams“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad anksčiau gyventojams gerai žinomi žaliųjų atliekų konteineriai, buvę „Panevėžio specialaus autotransporto“ aikštelėje Pilėnų g. 43, nebeveikia. Pokytis susijęs su teisės aktų pakeitimais: pagal galiojančią tvarką didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles gali eksploatuoti tik regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

    Atliekų priėmimas Panevėžyje organizuojamas per PRATC prižiūrimas aikšteles.

    Kur galima pristatyti žaliąsias atliekas?

    Panevėžyje veikia trys didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės:

    • Savitiškio g. 8;
    • Senamiesčio g. 114B;
    • Kėdainių g. 13 ir 15.

    Į šias aikšteles gyventojai gali nemokamai pristatyti kompostuojamas žaliąsias atliekas: žolę, lapus, medžių ir krūmų šakas, augalų šaknis. Iš vieno gyventojo per kalendorinius metus nemokamai priimama iki 500 kg atliekų.

    Jei susidaro didesnis kiekis, žaliąsias atliekas galima vežti tiesiogiai į nepavojingų atliekų sąvartyną Dvarininkų kaime (Panevėžio r.), kur jos priimamos neribojant kiekio.

    Išimtis individualių namų gyventojams

    Individualių namų gyventojai, siekiant sudaryti patogesnes sąlygas atsakingai tvarkyti atliekas visus metus, žaliąsias atliekas gali mesti į individualius maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius. Pabrėžiama, kad šiais konteineriais žaliųjų atliekų tvarkymui gali naudotis tik individualių namų gyventojai.

    Daugiabučių namų teritorijose susidarančios žaliosios atliekos laikomos teritorijų priežiūros atliekomis, todėl jų negalima mesti į kolektyvinio naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius.

    Daugiabučių namų bendrijos, prižiūrinčios joms priklausančias teritorijas, privalo užtikrinti tinkamą žaliųjų atliekų sutvarkymą. Tai galima daryti savarankiškai arba sudarius sutartis su paslaugų teikėjais. Atliekos turi būti pristatomos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba į nurodytose vietose pastatytus žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius ar kitas šių atliekų surinkimo vietas, laikantis Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių.

    Kaip planuoti apsilankymą aikštelėse?

    Sušilus orams ir išaugus gyventojų srautams, aikštelėse gali formuotis transporto priemonių eilės. Siekiant padėti gyventojams planuoti laiką, prie aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių vaizdą galima stebėti realiuoju laiku „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ interneto svetainėje (skiltyje „Pasitikrink automobilių eiles aikštelėje tiesiogiai“).

    Atliekų paruošimas

    Prieš pristatant žaliąsias atliekas, jos turi būti tinkamai paruoštos, kad konteineriuose tilptų daugiau: šakos ir krūmai turi būti susmulkinti.

    Priimamos šios biologiškai skaidžios atliekos: nukritę lapai, nupjauta žolė, želdynų priežiūros atliekos, gėlės, piktžolės, vaisių ir daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios genėjimo šakos.

    PRATC aikštelių darbo laikas

    I–VI – 9–19 val.
    Pietų pertrauka – 13–14 val.
    VII – poilsio diena.

  • Uteniškiai sužibėjo „Tegyvuoja teatras“: „Tamsos švyturys“ nuskynė svarbiausius prizus

    Uteniškiai sužibėjo „Tegyvuoja teatras“: „Tamsos švyturys“ nuskynė svarbiausius prizus

    Kovo 28 d. įvyko vienas svarbiausių metų įvykių šalies kultūros bendruomenei – XXI Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“, skirta Tarptautinei teatro dienai paminėti. Šią kasmetinę šventę, kasmet rengiamą vis kitoje savivaldybėje, organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga. Šiemet teatro gerbėjai iš visos Lietuvos rinkosi į Vilkaviškio kultūros centrą, kur iškilmingos ceremonijos metu geriausiems aktoriams, režisieriams, dramaturgams ir scenografams įteikti „Tegyvuoja teatras“ apdovanojimai.

    Džiugu, kad tarp ryškiausių šalies mėgėjų teatro kūrėjų šiemet paskelbti ir uteniškiai – „Utenos kamerinis teatras“, pernai sukūręs spektaklį „Tamsos švyturys“ pagal Almos Eigerdienės pjesę „Aukštaitijos savanoris“.

    Sėkmę pelniusiame pastatyme kūrėjai jautriai ir įtaigiai pasakoja dramatišką Prano Daunio – rašytojo, pianisto, Lietuvos kariuomenės savanorio, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininko, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojo – gyvenimo istoriją. P. Daunys gimė 1900 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiuje, Paneveržio kaime, o jo gyvenimo vingiai ir patirtys, pasak kūrėjų, ypač prasmingai skamba ir šiandien.

    „Utenos kamerinio teatro“ kūrybinė komanda jubiliejinėms kraštiečio gimimo metinėms skirtame spektaklyje nominuota net keturiose kategorijose: „Ryškiausias režisieriaus darbas“, „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“, „Ryškiausia spektaklio scenografija / kostiumai“ ir „Ryškiausias vyro vaidmuo“.

    Laureatų apdovanojimus pelnė spektaklio režisierius Šarūnas Kunickas, įvertintas nominacijoje „Ryškiausias režisieriaus darbas“ už „Utenos kamerinio teatro“ spektaklį „Tamsos švyturys“, taip pat aktorius Algirdas Barčys, pripažintas nominacijoje „Ryškiausias vyro vaidmuo“ už Prano Daunio vaidmenį šiame spektaklyje (režisierius Šarūnas Kunickas).

    Be pagrindinių nominacijų, šventės metu įteiktas ir Kazimieros Kymantaitės vardo prizas. Jį pelnė „Utenos kamerinis teatras“ ir režisierius Šarūnas Kunickas už originalios teatro kalbos ieškojimus, nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, konkursinio festivalio „Gi(y)lių beieškant“ bei susitikimų ciklo „Pokalbiai ant sofos“ organizavimą.

    „Šis renginys – tai padėka žmonėms, kurie savo energija, talentu ir laisvalaikiu kuria teatrinį stebuklą visoje Lietuvoje. Mėgėjų teatras yra gyvas, aktualus ir telkiantis, todėl šis pripažinimas kūrėjams yra itin svarbus motyvacinis variklis“, – renginio metu sakė šventės organizatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatrų specialistė Vita Vadoklytė.

    „Utenos kamerinis teatras“ pasveikintas su reikšmingais įvertinimais, o kūrėjams padėkota už teatro meno puoselėjimą ir Utenos vardo garsinimą, linkint tolesnės kūrybinės sėkmės.

  • Vilkaviškyje dalijo prestižines statulėles: apdovanojimas už muziką iškeliavo į Mažeikius

    Savaitgalį Vilkaviškyje surengta XXI Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“. Iškilmingos ceremonijos metu įteikta dešimt prestižinių statulėlių geriausiems aktoriams, režisieriams, dramaturgams, scenografams ir kitiems teatro kūrėjams. Vienas apdovanojimų – nominacija „Ryškiausias muzikinis spektaklio sprendimas“ – šiemet atiteko Mažeikiams.

    Nominacija „Ryškiausias muzikinis spektaklio sprendimas“ už muziką Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklyje „Už tave to padaryti negaliu“ įteikta Mažeikių kultūros centro direktoriui ir kompozitoriui Remigijui Jokubauskui.

    Komisija, vertinusi praėjusių metų suaugusiųjų mėgėjų teatrų pasiekimus, paskelbė dešimt ryškiausių kūrėjų ir darbų:

    • Nominacija „Ryškiausias režisieriaus darbas“ už Utenos kamerinio teatro spektaklį pagal Almos Eigerdienės kūrinį „Tamsos švyturys“ įteikta režisieriui Šarūnui Kunickui.
    • Nominacija „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“ skirta Šakių kultūros centro Zanavykų teatrui už spektaklį pagal Arvydo Juozaičio kūrinį „Kudirka – buvau atėjęs“. Režisierė Gražina Guzovijienė.
    • Nominacija „Ryškiausias muzikinis spektaklio sprendimas“ už muziką Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklyje „Už tave to padaryti negaliu“ įteikta kompozitoriui Remigijui Jokubauskui.
    • Nominaciją „Ryškiausias moters vaidmuo“ pelnė aktorė Monika Zajarskienė už dukters vaidmenį Pasvalio kultūros centro Gintaro Kutkausko teatro spektaklyje pagal Noros Ikstenos kūrinį „Motinos pienas“. Režisierė Ramunė Uždavinienė.
    • Nominacija „Ryškiausias vyro vaidmuo“ skirta aktoriui Algirdui Barčiui už Prano Daunio vaidmenį Utenos kamerinio teatro spektaklyje pagal Almos Eigerdienės kūrinį „Tamsos švyturys“. Režisierius Šarūnas Kunickas.
    • Ryškiausiu aktorių ansambliu pripažinti Miežiškių kultūros centro teatro spektaklio „Aš be tavęs – kaip be priekinio danties“ aktoriai. Spektaklis sukurtas pagal Kazimiero Čiplio-Vijūno pjesę „Bobutės susipyko“ ir Miežiškių krašto pasakojimus.
    • Nominaciją „Ryškiausia spektaklio scenografija / kostiumai“ pelnė Klaipėdos rajono Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras už spektaklį „Bušė“ pagal Ievos Simonaitytės apysaką „Pikčiurnienė“. Dailininkas ir režisierius Donatas Savickis.
    • Nominacija „Ryškiausias scenos judesys“ įteikta Suvalkų lietuvių teatrui „Sūduva“ už spektaklį „Mano draugas Kastukas“. Režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.
    • Ryškiausio epizodinio vaidmens atlikėja pripažinta aktorė Žaneta Šiškūnaitė-Jasinevičienė už motinos vaidmenį Rokiškio kultūros centro teatro spektaklyje pagal Daivos Čepauskaitės kūrinį „Musė“. Režisierius Justinas Krisiūnas.
    • Nominacija „Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui“ įteikta režisieriui Jonui Buziliauskui.

    Nuotrauka: Jonas Tumasonis