Category: Regionai

  • Festivalis Raudondvaryje subūrė 70 talentų iš visos Lietuvos: čia kiekvienas matomas

    Festivalis Raudondvaryje subūrė 70 talentų iš visos Lietuvos: čia kiekvienas matomas

    Kelionę po Lietuvą tęsia Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ jau šeštą kartą rengiamas respublikinis jaunų negalią turinčių muzikos atlikėjų konkursas-festivalis „Perliukai“. Šįkart jis Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje subūrė atlikėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

    Konkurse dalyvavo daugiau kaip 70 vaikų ir jaunuolių bei jų vadovų iš Kauno, Elektrėnų, Raseinių, Varėnos, Šilutės, Panevėžio ir Kupiškio. Organizatorių teigimu, festivalis yra ne tik proga pasirodyti scenoje, bet ir erdvė augti, stiprinti pasitikėjimą savimi bei patirti bendrystės džiaugsmą.

    Renginio pradžioje susirinkusiuosius sveikino vedėjas, dainininkas Jurgis Brūzga. Jis dalyvius drąsino daina, o draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė dėkojo visiems atvykusiems, linkėdama saugoti muziką širdyje ir drąsiai žengti į sceną.

    Renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kartu su vicemere Snieguole Navickiene pasveikino dalyvius ir linkėjo sėkmės pasirodymuose.

    „Džiaugiuosi, kad šis festivalis Kauno rajone vyksta jau trečią kartą. Čia kiekvienas yra matomas ir svarbus, atsiskleidžia jų talentai, auga pasitikėjimas ir gimsta draugystės“, – kalbėjo meras.

    Dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga žiuri komisija, o festivalio pradžią pažymėjo Šilutės lopšelio-darželio „Žibutė“ vaikų kolektyvo „Boružiukai“ pasirodymas.

  • Punske – krepšinio aistros ir draugystė su Kauno rajonu: paaiškėjo, kas iškovojo taurę

    Punske – krepšinio aistros ir draugystė su Kauno rajonu: paaiškėjo, kas iškovojo taurę

    Kovo 25 dieną Punsko mokyklos sporto salėje netrūko emocijų – čia vyko tarptautinis vaikinų krepšinio turnyras, skirtas Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktoriaus taurei laimėti. Renginys dar kartą priminė glaudų Punsko ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą, ypač simbolišką žinant, kad Kauno rajonas oficialiai paskelbtas 2026 metų Lietuvos krepšinio sostine.

    Turnyre varžėsi keturios 8–12 klasių mokinių komandos: šeimininkai – Punsko Kovo 11-osios licėjaus jaunieji krepšininkai, Suvalkų technikos mokyklos atstovai, taip pat svečiai iš Lietuvos – Kauno rajono Piliuonos gimnazijos ir Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos komandos.

    Po azartiškų dvikovų aikštelėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurioje dalyvavo Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis. Jis pasveikino turnyro dalyvius, o kiekviena komanda buvo apdovanota Kauno rajono savivaldybės ir Punsko mokyklos dovanomis – šakočiais, knygomis, taurėmis bei atminimo nuotraukomis.

    Pasibaigus oficialiai renginio daliai, varžybų dalyviai susirinko bendriems pietums. Neformaliame bendravime moksleiviai dalijosi įspūdžiais, aptarė rungtynių epizodus ir stiprino tarpusavio ryšius.

    Turnyrą organizavo Punsko Kovo 11-osios licėjaus fizinio ugdymo mokytojas Darius Valinčius kartu su šios mokyklos moksleivių sporto klubu „Punia“. Tarptautinis vaikinų krepšinio turnyras – viena iš veiklų, numatytų „Krepšinio sostinės“ metais. Tikimasi, kad iniciatyva tęsis ir rudenį, kai Punsko mokyklos komanda bus kviečiama atvykti į Kauno rajoną ir dalyvauti panašaus formato varžybose.

    Tokie susitikimai ne tik skatina domėjimąsi krepšiniu, bet ir padeda kurti naujas bendras idėjas bei puoselėti ilgalaikę draugystę tarp Lietuvos ir Punsko krašto bendruomenių.

  • Kauno rajone ieškomi AID2 partneriai: svarbi misija ir konkretus terminas iki balandžio 15 d.

    Kauno rajone ieškomi AID2 partneriai: svarbi misija ir konkretus terminas iki balandžio 15 d.

    Kauno rajono savivaldybė skelbia partnerio (-ių) atranką projektui „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kuriuo bus organizuojamos ir teikiamos socialinės integracijos paslaugos.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-09 „Plėtoti socialinės integracijos priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms“ ir 4 veiklą, skirtą socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų socialinės integracijos bei galimybių dalyvauti darbo rinkoje didinimui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

    Atranka vykdoma vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės mero 2026 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. MP-359 „Dėl projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ Kauno rajono savivaldybės partnerio (-ių) atrankos socialinės integracijos paslaugoms teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

    Partnerio atrankos tikslas – atrinkti paslaugų teikėją (-us), kurie organizuotų ir teiktų socialinės integracijos paslaugas projekto tikslinėms grupėms.

    Numatytos projekto veiklos apima socialinės integracijos paslaugas, skirtas asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimui ir stiprinimui. Tai gali būti socialinių ir kitų paslaugų poreikių vertinimas, individualus ir grupinis motyvavimas, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, psichologinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos (įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą), socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, bendrųjų gebėjimų ugdymas, profesinių įgūdžių ugdymas, pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus, taip pat palydimoji paslauga. Veiklos taip pat turi atitikti Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos apraše nustatytas nuostatas.

    Projekto dalyviai – iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiami (paleisti) asmenys.

    Pareiškėjais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus:

    1. Steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose ar kituose dokumentuose) turi būti nurodytas veiklos tikslas, uždaviniai ir (ar) veiklos rūšis, susiję su socialinių ir (ar) kitų paslaugų teikimu socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims.
    2. Per pastaruosius 5 metus pareiškėjas turi būti sukaupęs ne mažesnę nei 2 metų patirtį teikiant socialinės integracijos paslaugas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamiems (paleistiems) asmenims.
    3. Pareiškėjas turi turėti bent vieną specialistą Socialinės integracijos tvarkos aprašo 15 punkte nustatytoms funkcijoms vykdyti.
    4. Pareiškėjui neturi būti taikomi apribojimai, nustatyti Projektų administravimo taisyklių 2 priede, o atitiktis patvirtinama užpildant Atitikties deklaraciją (Tvarkos aprašo 3 priedas).

    Pareiškėjas privalo pagrįsti atitiktį visiems reikalavimams ir kartu su paraiška pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

    Paraiškos ir Tvarkos apraše nurodyti dokumentai teikiami vienu failu elektroniniu paštu info@krs.lt nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. balandžio 15 d.

    Paraiška su priedais turi būti pateikta elektronine forma ir pasirašyta asmens, turinčio teisę veikti įstaigos vardu. Dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus.

    Paraiškos gali būti vertinamos iki 2026 m. balandžio 29 d.

    Dėl papildomos informacijos kviečiama kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoją Raimondą Gudaitienę tel. +370 37 30 55 68, el. p. raimonda.gudaitiene@krs.lt.

  • Lietuvoje nuo šios klastingos ligos kasmet miršta apie 900 žmonių – ką būtina padaryti dabar

    Lietuvoje nuo šios klastingos ligos kasmet miršta apie 900 žmonių – ką būtina padaryti dabar

    Tai viena dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų: pasaulyje ji užima trečią vietą pagal sergamumą ir antrą – pagal mirtingumą. Lietuvoje kasmet nuo storosios žarnos vėžio miršta apie 900 žmonių.

    Svarbu žinoti, kad ši liga neretai nustatoma per vėlai. Dėl to ypač reikšminga prevencinė patikra – ji padeda vėžį aptikti ankstyvoje stadijoje arba net užkirsti kelią jam išsivystyti.

    Pasitikrinkite patys ir paraginkite tai padaryti savo artimuosius.

  • Merų Velykų turas po seniūnijas: dovanėlės, netikėti susitikimai ir trynukų istorija

    Merų Velykų turas po seniūnijas: dovanėlės, netikėti susitikimai ir trynukų istorija

    Artėjant šv. Velykoms, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kartu su kitais savivaldybės vadovais lankosi seniūnijose – užsuka į įstaigas ir šeimas, dalijasi šventiniais linkėjimais, linki sveikatos, ramybės bei darnos.

    Per kelias dienas aplankytos kelios dešimtys šeimų. Kiekviename susitikime netrūksta velykinių dovanėlių: vieniems įteikiami bilietai į kiną, kitiems – čekiai apsipirkti prekybos centre, taip pat įvairūs gardėsiai. Vis dėlto, kaip pabrėžiama, svarbiausia – bendravimas ir gera nuotaika.

    Trečiadienį meras aplankė tris kairiajame Nemuno krante įsikūrusias seniūnijas: Akademijos, Ringaudų ir Zapyškio. Vaiko gerovės centro „Gynia“ bendruomenė svečią pasitiko šventiškai nusiteikusi. Mero atvežti bilietai į kiną pradžiugino vaikus, o pats meras pakvietė vieną dieną kartu dviračiais numinti iki Zapyškio.

    Ringauduose meras apsilankė Elvinos ir Dainiaus Voroničių šeimoje, kurioje auga trynukai Kornelija, Arnas ir Danas. Jie mokosi VDU Ugnės Karvelis gimnazijos 11 klasėje ir balandžio 30 dieną minės 17-ąjį gimtadienį. Arnas ir Danas yra pasiekę 205 cm ūgį, lanko „Tornado“ krepšinio mokyklą ir kartu su komanda ruošiasi tarptautiniam turnyrui Nyderlanduose. Kornelija treniruojasi rankinį ir yra kviečiama į reprezentacinę moterų komandą „Cascada-HC Garliava SM“.

    Tėvai džiaugiasi, kad sportas vaikams ne tik netrukdo mokslams, bet ir ugdo discipliną bei valią. Vasarą trynukai planuoja padirbėti ir patys užsidirbti.

    Akademijoje meras aplankė Gitą Klevinskienę ir jos dvi dukras Ugnę bei Barborą. Šeima mėgsta auginti gėles, o arbatų mišiniams, smilkalams ir velykinėms verboms reikalingų augalų prisirenka miškuose bei pievose. Pasak seniūno Skirmanto Nominaičio, nepaisant gyvenimo iššūkių, Gita išlieka pozityvi ir rūpestinga mama. Taip pat svarstoma, kaip kartu su Aurelijos Makūnienės paramos ir labdaros fondu padėti įgyvendinti šeimos svajonę – įsigyti indaplovę.

    Zapyškyje prie mero prisijungė Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Evelina Valskytė ir Zapyškio seniūnė Daiva Eidukynienė. Kartu jie užsuko į Jadagonius, sodų bendriją, kur namą statosi Eglės ir Tomo Morkūnų šeima. Ir čia netrūko dovanėlių bei nuoširdžių palinkėjimų sveikatos, stiprybės ir šventinės nuotaikos.

  • Nemokamas akordeono vakaras Audiovizualiųjų menų centre: programoje – netikėti dialogai

    Nemokamas akordeono vakaras Audiovizualiųjų menų centre: programoje – netikėti dialogai

    Balandžio 8 d. 17.30 val. Audiovizualiųjų menų centre rengiamas nemokamas akordeono koncertas „Muzikiniai dialogai“.

    Koncertinėje programoje skambės klasikinė ir šiuolaikinė muzika, atskleidžianti skirtingų epochų bei stilių įvairovę.

    Vakaro metu klausytojai išgirs ir solinius pasirodymus, leidžiančius atsiskleisti individualioms interpretacijoms, ir ansamblinį atlikimą, kuriame ryškėja muzikantų tarpusavio dialogas. Programa kviečia patirti kontrastingas nuotaikas, skirtingas muzikines kalbas ir gyvą, nuolat kintančią atlikimo energiją.

    Karolis Lukoševičius – jaunosios kartos akordeonininkas, daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų Lietuvoje, Austrijoje, Čekijoje, Italijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje laureatas. Jis koncertuoja kaip solistas ir įvairių sudėčių ansamblių narys, yra pasirodęs Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Atlikėjas studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, lektoriaus Tado Motiečiaus klasėje.

    Gabrielė Jasiukevičiūtė – jaunosios kartos atlikėja, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė, koncertuojanti kaip solistė ir įvairių ansamblių narė. Šiuo metu ji studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur tobulinasi lektoriaus Tado Motiečiaus klasėje.

    Audiovizualiųjų menų centro informacija

  • Naujas kvietimas keisti senus katilus: gyventojams svarbi sąlyga, kurios daugelis nežino

    Naujas kvietimas keisti senus katilus: gyventojams svarbi sąlyga, kurios daugelis nežino

    Balandžio 1 d. 14 val. Lietuvos energetikos agentūra paskelbs naujus kvietimus teikti paraiškas gyventojams, norintiems pasinaudoti parama seniems ir neefektyviems šildymo įrenginiams pakeisti.

    Šį kartą iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui bus skelbiamas vienas kvietimas, apimantis visus Lietuvos regionus.

    Biomasę naudojančių katilų keitimui ir toliau galios du atskiri kvietimai.

    Kitos sąlygos nesikeičia – jos išlieka tokios pačios, kaip ir anksčiau, 2026 m. sausio 2 d. skelbtuose kvietimuose.

    Taip pat primenama svarbi sąlyga: paraišką galima teikti tik tuomet, kai naujas šilumos gamybos įrenginys jau yra įrengtas. Kartu su paraiška būtina pateikti mokėjimo prašymą ir visus reikiamus dokumentus.

    Pareiškėjų patogumui parengta trumpa atmintinė, kurioje pateikiami pagrindiniai finansavimo reikalavimai ir kita aktuali informacija, reikalinga kreipiantis dėl paramos.

  • Šventinis savaitgalis Alytuje: kur ir kada vyks Velykų pamaldos visose bažnyčiose

    Šventinis savaitgalis Alytuje: kur ir kada vyks Velykų pamaldos visose bažnyčiose

    Velykos – atgimimo, vilties ir šviesos šventė, kviečianti sustoti ir atsigręžti į esmines vertybes.

    Šiomis dienomis Bažnyčia atveria duris visiems, ieškantiems maldos, dvasinės ramybės ir bendrystės, ir kviečia drauge išgyventi Velykų džiaugsmą.

    Pamaldų tvarka Alytaus bažnyčiose:

    Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia

    Balandžio 2 d. Didysis Ketvirtadienis. 19 val. – Paskutinės Vakarienės šv. Mišios.
    Balandžio 3 d. Didysis Penktadienis. 18.15 val. – Kryžiaus kelias. 19 val. – Kristaus Kančios pamaldos.
    Balandžio 4 d. Didysis Šeštadienis. 19 val. – Velyknakčio šventimas. Bus šventinami Velykų stalo valgiai.
    Balandžio 5 d. Velykų sekmadienis. 9 val. – Kristaus Prisikėlimo procesija ir šv. Mišios.
    Balandžio 6 d. antroji Velykų diena. 11 val. – šv. Mišios.

    Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia

    Didžiojo tridienio pamaldos (ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį) vyks 18 val.
    Balandžio 5 d. bus švenčiama Kristaus Prisikėlimo iškilmė. Prisikėlimo pamaldos ir Velykų procesija – 8 val. Kitos šv. Mišios – 10.30 ir 18 val.
    Balandžio 6 d. antroji Velykų diena. Pamaldos vyks sekmadienio tvarka.

    Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia

    Balandžio 2 d. Didysis Ketvirtadienis. 18 val. – Paskutinės Vakarienės šv. Mišios.
    Balandžio 3 d. Didysis Penktadienis. 18 val. – Kryžiaus garbinimo pamaldos. Jų metu renkamos aukos bus skirtos Šventosios Žemės šventovių išlaikymui. 20 val. – Kryžiaus kelias iš bažnyčios į Šv. Angelų Sargų bažnyčią.
    Balandžio 4 d. Didysis Šeštadienis. 21 val. – Velykų vigilija. Prašoma atsinešti Krikšto žvakę arba kitą tinkamą žvakę. Po vigilijos bus laiminami Velykų stalo valgiai.

    Nuo Didžiojo Ketvirtadienio iki Didžiojo Šeštadienio parapijos namų salėje bus saugomas Švenčiausiasis Sakramentas. Salė asmeninei maldai šiomis dienomis bus atvira:
    Didįjį Ketvirtadienį – po šv. Mišių iki 21 val.;
    Didįjį Penktadienį – nuo 9 val. iki 17.45 val.;
    Didįjį Šeštadienį – nuo 9 val. iki 20.45 val.

    Balandžio 5 d. Velykų iškilmė. Šv. Mišios vyks 8 ir 11 val. (8 val. liturgijoje dalyvaus kariuomenės orkestras).
    Balandžio 6 d. antrąją Velykų dieną šv. Mišios – 11 ir 18 val.
    Po 8 val. šv. Mišių bus laiminami Velykų stalo valgiai.

    Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

    Balandžio 2 d. Didysis Ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės Mišios – 18 val.
    Balandžio 3 d. Didysis Penktadienis. Viešpaties Kančios pamaldos – 18 val.
    Balandžio 4 d. Didysis Šeštadienis. Velykų vigilija (Velyknaktis) – 20 val.
    Balandžio 5 d. Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas (Velykos). Mišios – 6, 8 ir 10 val.
    Balandžio 6 d. antroji Velykų diena. Mišios – 18 val.

    Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio koplyčia

    Didžiojo tridienio pamaldos vyks 18 val.
    Pirmąją Velykų dieną šv. Mišios: 7 val. – Prisikėlimo šv. Mišios, 10 val. – Velykų dienos šv. Mišios.
    Antrąją Velykų dieną šv. Mišios – 10 ir 12 val.

    Parengė Komunikacijos skyrius

  • Po 18 val. nevalgote? Alytuje duris atvėrusi kavinė „After6“ siūlo laužyti taisykles

    Po 18 val. nevalgote? Alytuje duris atvėrusi kavinė „After6“ siūlo laužyti taisykles

    Daugelis, besirūpinančių kūno formomis, neretai kartoja: „Po 18 val. nevalgau.“ Vis dėlto ši taisyklė ne visada tinka – ypač tada, kai mieste atsiranda nauja vieta, kviečianti greitai ir skaniai pavalgyti vakare.

    Balandžio 1 d. Vilniaus g. 6 duris atvėrė greito maisto kavinė „After6“ (liet. „Po šešių“). Pavadinimas tarsi simboliškai ragina atsisakyti nusistovėjusių stereotipų ir mėgautis sočiu maistu net ir po 18 valandos.

    Kavinę miesto centre įkūrė buvę klasiokai Gintarė, Andrius ir Tauras. „After6“ bendrasavininkiai maitinimo versle – ne naujokai: Gintarė yra baro „Kišenė Pub“ savininkė, o Andrius vadovauja picerijai „Basilico pizza“.

    Idėja įkurti greito maisto kavinę gimė natūraliai, kasdien bendraujant su klientais ir matant realų poreikį mieste.

    „Besidarbuodami bare „Kišenė Pub“ pastebėjome, kad mieste labai trūksta maitinimo įstaigos, kuri dirbtų šiek tiek ilgiau. Į barą užsuka klientai, kurie norėtų pavalgyti, tačiau bare prekiaujama tik gėrimais, o maisto neturime“, – pasakoja Gintarė.

    Ilgai nedvejoję bendraminčiai suvienijo jėgas ir atidarė „After6“. Tačiau kelias nuo idėjos iki atidarymo, anot jų, nebuvo lengvas – procesas užtruko pusantrų metų.

    Pirmasis iššūkis buvo rasti tinkamas patalpas. Gintarė sako, kad miesto centre, nors pasiūlos ir netrūksta, realiai tinkamų variantų – mažai.

    Pasirinkta vieta, pasak Andriaus, jau turėjo savitą istoriją: žmonės čia lankėsi ne vienerius metus, todėl patalpos esą „pamaitintos“ įpročiais ir gyvybe.

    „Dabar mūsų tikslas – ne tik tęsti tai, kas buvo sukurta, bet ir padaryti dar geriau nei prieš tai“, – pabrėžia Andrius.

    Suradus patalpas prasidėjo įrengimo darbai. „Ilgą laiko dalį mes čia dirbome statybininkais“, – prisimena Gintarė.

    Andrius priduria, kad didžioji dalis darbų atlikta savo rankomis: įrengtos sienos, grindys, lubos. Vieną dalį patikėjo profesionalams – sienų dekorą, atspindintį Alytų, įvairiais piešiniais sukūrė sienų tapybos dailininkas ir gatvės meno autorius Pijus Šematulskis.

    Dar vienas išbandymas laukė tuomet, kai atrodė, jog iki starto liko paskutinis žingsnis. „Kai jau buvome pasiruošę atdaryti ir kreiptis dėl leidimo iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, netikėtai pasikeitė įstatymai – patalpų paskirtis privalėjo būti oficialiai įregistruota kaip maitinimo. Dėl to teko gerokai užtrukti laukiant, kol patalpų savininkas atliks šį pakeitimą. Tik tuomet galėjome judėti pirmyn ir pradėti veiklą. Jei ne ši aplinkybė, duris būtume atvėrę maždaug pusmečiu anksčiau“, – sako Gintarė.

    Šiuo metu kavinės bendrasavininkiai džiaugiasi pirmaisiais lankytojais. Meniu siūlomi mėsainiai, dešrainiai, kiniškoje keptuvėje paruošti makaronai (wok), užkandžiai, sriubos, salotos, desertai. Virtuvėje dirba patirties sukaupęs indų kilmės šefas, jau apie dešimtmetį su šeima gyvenantis Lietuvoje.

    „Alytiškiams siūlome greitą maistą, nes vakarais niekas nenori laukti“, – teigia Andrius.

    Kūrėjai aktyviai įsitraukia į valgiaraščio formavimą ir patys išskiria mėgstamiausius patiekalus. Gintarė rekomenduoja paragauti gruzdintų skrandukų, o Andrius – rankų darbo aštrių koldūnų su česnakiniu sūrio padažu, kurie, pasak jo, Alytuje yra išskirtiniai.

    Anot bendrasavininkių, jų tikslas – pasiūlyti ne tik skonių įvairovę, bet ir tai, ko mieste trūko: vietą, kur vakare galima ne tik greitai nusipirkti maisto, bet ir patogiai prisėsti.

    „Alytuje maisto po 23 val. galima nusipirkti tik degalinėse, o čia yra vieta, kur gali ir pasėdėti, ir pavalgyti, tad savaitgaliais planuojame dirbti iki 2 val. nakties“, – sako Gintarė ir Andrius.

    Vis dėlto pirmosios dienos, kaip jie pripažįsta, kelia ir jaudulio.

    „Šiandien apima neaiškus jausmas. Daugiau panikos nei džiaugsmo. Dabar mes mokysimės, kaip teisingai viską daryti. Klausysime nuomonių, stebėsime žmones, matysime savo klaidas ir tvarkysimės. Tikėtina, kad bendrą vaizdą pamatysime ateinantį savaitgalį“, – dalijasi jie.

    „Tikimės, kad stengtis mus įkvėps laimingi ir sotūs klientai“, – priduria bendrasavininkiai.

    Paklausta apie plėtrą Alytuje, Gintarė teigia, jog kol kas visas dėmesys bus sutelktas į naująją vietą: „Pirmiausia pasižiūrėsime, kaip seksis čia, o vėliau, tikėtina, atsiras ir daugiau idėjų.“

    „Po kelerių metų šioje vietoje bus kamščiai“, – juokauja Andrius. Jam pritaria ir Gintarė, sakydama, kad tikisi nuolatinių klientų rato ir augimo kartu su jų poreikiais.

    Kavinės „After6“ darbo laikas: pirmadieniais, trečiadieniais ir sekmadieniais – 11.00–00.00, ketvirtadieniais – 11.00–1.00, penktadieniais ir šeštadieniais – 11.00–2.00.

    Alytaus miesto savivaldybė pažymi, kad mieste nuosekliai auga verslumo aktyvumas: daugėja naujų iniciatyvų, kurios kuria darbo vietas ir praturtina gyventojų laisvalaikį bei maitinimo paslaugų pasiūlą.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Daugiabučių gyventojai daro šią klaidą dėl saugumo: gaisro metu ji gali kainuoti gyvybę

    Daugiabučių gyventojai daro šią klaidą dėl saugumo: gaisro metu ji gali kainuoti gyvybę

    Daugiabučių gyventojai dažnai ieško būdų jaustis saugiau: ant langų ir balkonų montuoja grotas, užtveria laiptines, uždengia ar net panaikina evakuacinius išėjimus. Tokie sprendimai neretai pasirenkami siekiant apsisaugoti nuo vagysčių, tačiau gaisro atveju jie gali tapti spąstais, kai išsigelbėjimo reikia labiausiai.

    Gaisras daugiabutyje gali plisti labai greitai. Ugnis ir dūmai nepaiso sienų – viename bute kilusi nelaimė per trumpą laiką tampa viso namo problema. Tokiose situacijose kiekviena sekundė yra svarbi, o vienintelė reali galimybė išsigelbėti dažnai būna laiptinė ar avarinis išėjimas. Jei šie keliai užblokuoti, žmogus gali likti be pasirinkimo.

    Statistika rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai. Šiemet daugiabučiuose jau kilo daugiau kaip 200 gaisrų, per kuriuos žuvo žmonių. Už kiekvieno skaičiaus slypi realios istorijos, kuriose lemtingą akimirką pritrūko kelių sekundžių ar vienintelio laisvo išėjimo.

    Praktika rodo, kad net ir nedideli, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi pakeitimai gali kainuoti gyvybes. Užkalti balkonų liukai, nupjautos kopėčios, grotos ant langų – visa tai gali tapti kliūtimi ištrūkti iš degančio buto ar pasiekti pagalbą.

    Ne mažiau pavojinga ir užgriozdinta laiptinė ar koridorius. Bendrose erdvėse palikti baldai, dviračiai ar kiti daiktai ne tik apsunkina evakuaciją, bet ir trukdo ugniagesiams kuo greičiau pasiekti žmones. Problema tampa ir prie daugiabučių prigrūsti automobiliai – jie neretai užstoja kelią gelbėjimo technikai.

    Gaisrai dažniausiai kyla dėl kasdienių priežasčių: elektros instaliacijos gedimų, neatsargaus elgesio, rūkymo ar be priežiūros palikto maisto ant viryklės. Tai situacijos, kurios gali nutikti bet kuriame name.

    Todėl svarbu ne tik rūpintis asmeniniu saugumu, bet ir saugoti vieni kitus: palikti laisvus evakuacijos kelius, nelaikyti degių daiktų bendrose patalpose, prižiūrėti elektros įrenginius, neperkrauti lizdų, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto. Iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai dažnai nulemia, ar nelaimė baigsis laimingai.

    Dar vienas nedidelis, tačiau labai svarbus sprendimas – dūmų detektorius. Jis gali suteikti tas kelias gyvybiškai svarbias minutes, kurios padeda laiku sureaguoti ir išsigelbėti.

    Saugumas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kartais pakanka atsisakyti vieno „dėl viso pikto“ padaryto sprendimo, kad išsaugotume tai, kas svarbiausia – gyvybę.

    Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją.