Category: Regionai

  • Po audros – netikėta žinia: RRT skelbia, ar Lietuvoje ryšys pagaliau grįžo į normą

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, visiškai normalizavosi. Tarnyba pranešė, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis infrastruktūros jau veikia stabiliai.

    Anksčiau fiksuoti sutrikimai buvo susiję ne tik su pačiais ryšio tinklais, bet ir su elektros energijos tiekimo problemomis bei fiziniais infrastruktūros pažeidimais. Dėl to operatoriams teko skubiai organizuoti remontą ir užtikrinti ryšį naudojant rezervinius sprendimus.

    RRT nurodo, kad anksčiau ryšio veikimą atkūrė „Telia“ ir „Tele2“, o vėliau darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia, o paveiktų klientų nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors vartotojams ryšio sutrikimų nebefiksuojama, dalis tinklo dar laikinai remiasi rezerviniu maitinimu. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse galutinai atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    Pasak RRT, audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Tarnyba pabrėžia, kad tokiose situacijose kritiškai svarbūs rezerviniai energijos šaltiniai, atsarginiai maršrutai tinkle ir greitai mobilizuojamos remonto pajėgos, nes ryšys tampa būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir pagalbos tarnyboms.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT praneša ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų būklę bei operatorių pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Tarnyba akcentuoja, kad didžiausios rizikos ryšiui kyla tuomet, kai dėl stichijos sutrinka elektros tiekimas, todėl papildomos investicijos į rezervinį maitinimą ir tinklų atsparumą gali lemti greitesnį paslaugų atstatymą ateityje.

  • Kauno šokių legenda Jūratė E. Norvaišienė atskleidė, ką parketas pasako apie žmogų

    Kaunas sunkiai įsivaizduojamas be žmonių, kurie dešimtmečiais kūrė miesto kultūrinį stuburą ir augino ištisas kartas. Viena ryškiausių asmenybių šiame lauke – Lietuvos sportinių šokių pradininkė, Kauno miesto garbės pilietė Jūratė Elena Norvaišienė, daugiau nei penkis dešimtmečius gyvenusi šokiu, klubu „Sūkuris“ ir Kaunu.

    Kartu su Česlovu Norvaiša ji pradėjo tradiciją, kuri šiandien tapo vienu atpažįstamiausių Kauno kultūrinių ženklų – konkursą „Gintarinė pora“. Renginys per šešis dešimtmečius išaugo iš idėjos į tęstinę miesto šventę, primenančią, kad sportiniai šokiai Lietuvoje turi gilią istoriją ir stiprias mokyklas.

    Vičiūnai – jos ramybės taškas

    Pasak Jūratės Elenos Norvaišienės, Kaunas jai nėra tik miestas žemėlapyje – tai asmeninė atmintis, kur kiekviena gatvė siejasi su gyvenimo etapais. Vis dėlto labiausiai ji vertina Vičiūnus, kuriuos vadina savo kampeliu, padedančiu pabėgti nuo triukšmo ir grįžti į vidinę pusiausvyrą.

    Kalbėdama apie šiandienį Kauną, ji pabrėžia lyderystės ir komandos svarbą: miestas, jos žodžiais, juda į priekį tada, kai vadovai supranta žmonių poreikius ir geba sutelkti stiprius profesionalus. Ji išskiria ir kultūrinį miesto potencialą, kurio, anot jos, Kaune tiek daug, kad juo galima dalytis plačiau.

    Šokis, medicina ir žmogaus kūnas

    Jūratė Elena Norvaišienė savo kelią kūrė jungdama kelias sritis – nuo medicinos ir mokslo iki pedagogikos, teisėjavimo bei visuomeninės veiklos. Ji sako, kad smalsumas jai visada buvo variklis: jei kas neaišku, atsiranda intriga, verčianti ieškoti atsakymų literatūroje, tyrimuose ir praktikoje.

    Medicininis išsilavinimas, pasak jos, tapo tvirtu pagrindu treniruojant šokėjus, nes leidžia suprasti anatomiją, fiziologiją ir saugaus judesio principus. Ji akcentuoja, kad aukštas rezultatas neatsiejamas nuo natūralaus kūno naudojimo ir gebėjimo treniruotis nekenkiant sveikatai.

    Prie to prisidėjo ir muzikinis išsilavinimas, padėjęs tiksliau jausti ritmą, struktūrą ir šokio logiką. Ji prisimena laikotarpį, kai jos ugdytiniai nuolat patekdavo į nacionalinius finalus ir laimėdavo prizines vietas, o tai tapo visos mokyklos kokybės ženklu.

    Parketas kaip žmogaus veidrodis

    Daugiau kaip penkis dešimtmečius dirbdama su jaunais žmonėmis, ji pabrėžia, kad svarbiausia buvo ugdyti ne tik techniką. Anot jos, šokėjas turi būti kultūringas, pagarbus ir brandus, nes tik tuomet įmanoma sukurti tikrą ryšį poroje ir scenoje.

    „Parketas yra tarsi žmogaus veidrodis – užlipus ant jo nukrenta visos kaukės“, – sakė Jūratė Elena Norvaišienė.

    Ji aiškina, kad šokyje neįmanoma paslėpti to, kaip žmogus elgiasi kasdienybėje: nemokėjimas girdėti partnerio ir nepagarba persikelia į judesį. Todėl jos pedagogikoje šalia disciplinos visada buvo ir žmogiškumo principas.

    Kalbėdama apie vidinį pasaulį, ji pabrėžia žodžių svarbą ir atsakomybę už tai, ką sakome apie save ir kitus. Jos įsitikinimu, neigiama savikritika ir žeminantys žodžiai griauna ne tik santykius, bet ir pasitikėjimą, be kurio neįmanoma augti nei sporte, nei gyvenime.

    Prisiminusi „Gintarinės poros“ ištakas, ji pasakoja, kad sovietmečiu tokie renginiai turėjo ir platesnę prasmę: jie padėdavo pasauliui išgirsti apie Lietuvą ir stiprino tapatybę. Šiandien konkursą ji mato kaip tradiciją, kuri gyvuos tiek, kiek bus gyvi mokiniai ir perduodamas bendruomenės ryšys.

    Žvelgdama atgal, Jūratė Elena Norvaišienė sako nesigailinti priimtų sprendimų – ją lydėjo laimės jausmas ir prasminga veikla. O jaunam žmogui ji pirmiausia linkėtų turėti artimą žmogų, su kuriuo galima kalbėtis, pasitikėti ir jaustis išgirstam.

    Kaunui ji linki išlaikyti savitumą: būti lietuviškam, žaliam ir saugoti moderniąją architektūrą, kuri tapo vienu ryškiausių miesto bruožų. Jos akimis, būtent tęstinumas ir pagarba tam, kas sukurta, leidžia miestui augti neprarandant savo veido.

  • Kaunas kelia kartelę: 45 metrų apžvalgos ratas Nemuno saloje jau pagamintas anksčiau laiko

    Nemuno sala Kaune šį rudenį turėtų sulaukti naujo traukos objekto – 45 metrų aukščio apžvalgos rato. Iš uždarų, šildomų ir kondicionuojamų gondolų žadama panorama į Senamiestį, Naujamiesčio dalį, Žemąją Fredą bei Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitus.

    Projektą vykdantys organizatoriai pabrėžia, kad įrenginys yra mobilus, surenkamas ir nepririštas prie vienos vietos visam laikui. Dėl to ateityje apžvalgos ratas galėtų būti perkeltas į kitą miesto erdvę, jei pasikeistų lankytojų srautai ar poreikiai.

    Vieta parinkta pagal srautus

    Gamintojas informavo, kad apžvalgos ratas pagamintas greičiau nei planuota, todėl vietos klausimą teko spręsti sparčiau. Pasirinkta Nemuno sala – viena lankomiausių Kauno erdvių, kur žmonių srautus generuoja „Žalgirio“ arena, baseinas, „Mokslo sala“ ir atnaujinta parko infrastruktūra.

    Kauno turizmo ir verslo informacijos centro „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius akcentuoja, kad tokio tipo pramogos geriausiai veikia ten, kur nereikia specialiai vykti vien dėl vieno pasivažinėjimo. Ankstesni pavyzdžiai mieste parodė, kad atokesnėse vietose net ir patrauklus objektas ne visada surenka pakankamą lankytojų skaičių.

    UNESCO kontekstas ir Europos praktika

    Apžvalgos ratai Europoje seniai tapo turistinių miestų atributu – jie veikia didmiesčiuose ir istoriniuose centruose, neretai šalia kultūros paveldo objektų. Kauno savivaldybė pabrėžia, kad Nemuno saloje parinkta vieta nėra UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje, tačiau iš aukščio leis patogiai apžvelgti miesto panoramą.

    „Apžvalgos ratai Europoje nėra naujiena – juos įsirengia ir UNESCO miestai, ir tai savaime nėra laikoma grėsme miesto kraštovaizdžiui“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kainos, talpa ir planuojamas startas

    Apžvalgos ratas turės 32 uždaras gondolas, o vienu metu galės priimti iki 192 žmonių. Įrenginį pagamino Olandijos bendrovė „SkyView Creation B.V.“, o jo konstrukcija numatyta kaip lengvai išrenkama ir perkeliamа.

    Skelbiama, kad suaugusiojo bilietas kainuos 12 eurų, o vaikams nuo 4 iki 15 metų, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 eurus. Šeimos bilietas dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams kainuos 35 eurus, o su trimis vaikais – 39 eurus, VIP kabina vienam ar dviem asmenims su gėrimu – 50 eurų.

    Montavimo darbai preliminariai numatyti rugsėjį. Miestas tikisi, kad naujas objektas prisidės prie ilgesnės turistų viešnagės ir didesnių išlaidų vietos paslaugoms, o veiklos pelnas ateityje galėtų būti reinvestuojamas į Kauno patrauklumo didinimą.

  • Rudaminoje vasarą palydėjo su trenksmu: minios, žinomi vardai ir staigmenos scenoje

    Rudaminoje vasarą palydėjo su trenksmu: minios, žinomi vardai ir staigmenos scenoje

    Rugpjūčio 28 dieną Rudaminoje surengtas vasaros palydėtuvių koncertas „Goodbye Summer Party“. Po atviru dangumi vykęs renginys subūrė vietos gyventojus ir svečius, kurie vakarą leido su muzika bei bendruomeninėmis veiklomis.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič. Jis akcentavo, kad rajone nuosekliai siekiama išlaikyti gyvą kultūrinį kalendorių ir sudaryti daugiau progų žmonėms susitikti neformalioje aplinkoje.

    „Džiugu matyti, kad šios gražios tradicijos gyvuoja ir kasmet suburia vis daugiau žmonių. Linkiu prasmingo, darbingo ir įkvepiančio ateinančio rudens“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vakaro muzikinę programą pradėjo Gabrielė Zagarenko su grupe „Multikultūra“. Vėliau scenoje pasirodė Jungtinės Karalystės grupė „Spirit of Smokie“, atliekanti legendinės grupės „Smokie“ kūrinius ir tęsianti jos muzikinį palikimą.

    Koncertą tęsė 2014 metais susikūrusi Lietuvos indie pop grupė „Sisters on Wire“. Šventinę nuotaiką sustiprino mušamųjų kolektyvas „Ritmas kitaip“, užbaigęs vakarą energingu pasirodymu.

    Ne tik koncertas, bet ir mugė

    Organizatoriai pasirūpino, kad renginys būtų įdomus ne vien muzikos gerbėjams. Veikė fotografijų zona, o Rudaminos turgavietėje vyko rankdarbių ir skanėstų mugė.

    Mažiesiems lankytojams buvo parengtos atskiros veiklos, tad šventė tapo patogi visai šeimai. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami regionų renginiuose, kai koncertas derinamas su bendruomeninėmis pramogomis.

    Fiestos Vilniaus rajone tęsiasi

    Vasaros palydėtuvių nuotaika Vilniaus rajone tuo nesibaigia. Artėjantį savaitgalį gyventojų ir svečių dar lauks keli renginiai, kviečiantys vasaros sezoną uždaryti su muzika ir gyvais pasirodymais.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome vyks „Riešės fiesta“, kur koncertuos „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“. Tuo metu rugsėjo 5 dieną Nemenčinės miško estradoje planuojamas „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodys „Baccara“, „Latvian Blues Boogie Band“ ir grupė „Išjunk šviesą“.

  • Skambučiai tiesioginiame eteryje: žiūrovai galės prisiskambinti Savickui ir Silvester Belt

    Skambučiai tiesioginiame eteryje: žiūrovai galės prisiskambinti Savickui ir Silvester Belt

    Vilniaus Rotušės aikštėje rugsėjo 4 dieną vyksiantis Vaikų linijos paramos koncertas „Už vaikus“ žada ne tik pasirodymus, bet ir neįprastą interaktyvią dalį. Tiesioginės „LNK“ transliacijos metu žiūrovai galės paskambinti specialiu numeriu ir gyvai pasikalbėti su renginio ambasadoriais.

    Koncerte veiks vadinamoji Ambasadorių linija, o jos numeris bus paskelbtas eteryje. Organizatoriai pabrėžia, kad skambučiams bus taikomi įprasti ryšio operatorių tarifai pagal turimą planą, papildomai jie nekainuos.

    Į skambučius atsiliepti žada Giedrius Savickas, Silvester Belt, plaukikas Danas Rapšys ir kiti iniciatyvos veidai. Tarp įvardytų ambasadorių taip pat yra Indrė Kavaliauskaitė, Goda Problema, Rūta Ašvydytė, Lion Ceccah, Orijus Gasanovas ir Justas Pečeliūnas.

    „Jaunam žmogui labai svarbu jausti, kad jo emocijos nėra keistos, per stiprios ar nepatogios kitiems. Kartais vien tai, kad kažkas tavęs nuoširdžiai klauso, padeda pasijusti mažiau vienam“, – sakė atlikėjas Silvester Belt.

    Renginio vedėjais paskelbti Rolandas Mackevičius, Eglė Jurgaitytė, Akvilė Knyguolis ir Matilda Kubiliūtė. Scenoje pasirodys Inga Jankauskaitė, Paulina Paukštaitytė, Vidas Bareikis, Ieva Narkutė, „8 Kambarys“, „The Roop“, „Biplan“, „Lemon Joy“, Norbertas, Justas Pečeliūnas ir Purpurinis Panevėžio choras.

    „Ne visada reikia būti savo vaikams supermenu, kuris žino, ką pasakyti ar kaip išspręsti bet kokią problemą. Kartais svarbiau tiesiog būti kartu“, – sakė R. Mackevičius.

    Vaikų linija atkreipia dėmesį, kad kasdien sulaukia daugiau kaip 260 vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių. Pasak organizatorių, mokslo metų pradžia daliai vaikų reiškia ne tik naują tvarkaraštį, bet ir didesnį nerimą dėl santykių, lūkesčių, pritapimo klasėje ar pasikeitusios rutinos.

    „Rugsėjis daugeliui šeimų yra intensyvus metas. Tačiau šalia viso to labai svarbu paklausti vaiko, kaip jis jaučiasi“, – sakė Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė.

    Koncerte bus galima prisidėti prie Vaikų linijos veiklos ir parama: skambinant trumpuoju numeriu 1497 vieno skambučio parama sieks 5 eurus. Koncertas „Už vaikus“ Vilniaus Rotušės aikštėje prasidės 19.30 valandą ir bus transliuojamas tiesiogiai per „LNK“.

  • Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino savivaldybė paviešino mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Aptarti keli svarbiausi miestui klausimai – nuo Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir investicijų pritraukimo iki kasdienių infrastruktūros darbų bei viešosios tvarkos.

    Meras akcentavo, kad LEZ tema išlieka viena aktualiausių, nes ji tiesiogiai susijusi su naujomis darbo vietomis ir miesto ekonomikos augimu. Pasak jo, savivaldybė siekia didinti Visagino patrauklumą investuotojams, kartu sprendžiant praktinius klausimus, kurie dažniausiai rūpi ir gyventojams.

    „Gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškūs sprendimai, ką darome čia ir dabar – nuo kelių iki viešosios tvarkos“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsakymuose taip pat paliestos miesto infrastruktūros ir remonto darbų temos, viešosios tvarkos užtikrinimas, sveikatos apsaugos bei švietimo klausimai. Savivaldybės teigimu, šios sritys išlieka prioritetinės, nes tiesiogiai lemia kasdienę gyvenimo kokybę ir bendruomenės saugumo jausmą.

    Aptartas ir savivaldybės kontrolieriaus konkursas, kuris yra svarbi savivaldybės vidaus kontrolės ir skaidrumo grandis. Taip pat dėmesys skirtas artėjančiai mokslo metų pradžiai ir pasirengimui Rugsėjo 1-ajai, kai aktualūs tampa ugdymo įstaigų pasirengimo, saugumo ir organizaciniai klausimai.

    Gyventojai kviečiami ir toliau teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad toks tiesioginis bendravimas leidžia greičiau identifikuoti problemas ir aiškiau informuoti bendruomenę apie sprendimus bei planuojamus darbus.

  • Zarasų rajoną užklupo masiniai elektros gedimai: be šviesos per 1 200 klientų, dirba brigados

    Zarasų rajoną užklupo masiniai elektros gedimai: be šviesos per 1 200 klientų, dirba brigados

    Zarasų rajone fiksuojami elektros tiekimo sutrikimai: be elektros šiuo metu yra 1 262 klientai, registruoti 233 gedimai. Gedimus šalina aštuonios ESO brigados, kurios dirba skirtingose vietovėse vienu metu.

    Darbai vykdomi Antalieptėje, Degučiuose, Berankiškėse, Vosyliškyje, Dusetose, Zarasų mieste ir Salako seniūnijoje. ESO nurodo, kad gedimai šalinami pagal prioritetą, pirmiausia siekiant atkurti tiekimą kuo didesniam vartotojų skaičiui.

    Utenos regione situacija dar platesnė: fiksuoti 2 187 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 9 692 klientai. Gedimams šalinti mobilizuotos 67 brigados, kurios operatyviai perskirstomos į labiausiai paveiktas teritorijas.

    Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu registruotas 4 141 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros lieka 18 446 klientai. Gedimus visoje šalyje šalina 282 brigados, o darbų trukmė priklauso nuo pažeidimų pobūdžio ir galimybių pasiekti infrastruktūrą.

    Gyventojai naujausią informaciją apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką konkrečiu adresu gali pasitikrinti ESO atjungimų žemėlapyje. Gavus atnaujintus duomenis apie darbų eigą ir atstatymo terminus, informacija gali kisti.

  • Visagine – skrydžių simuliatoriai vaikams: Niutono kambariuose startuoja „Skaičiai pakibę ore“

    Visagine – skrydžių simuliatoriai vaikams: Niutono kambariuose startuoja „Skaičiai pakibę ore“

    Visagino Niutono kambariuose netrukus pradės veikti naujas praktinio mokymo modulis „Skaičiai pakibę ore“. Jame jau įrengti skrydžių simuliatoriai, skirti mokiniams saugiai ir realistiškai susipažinti su skrydžio principais.

    Simuliatoriuose vaikai galės išbandyti skrydžio valdymą, suprasti, kaip veikia aerodinamikos dėsniai, ir mokyklines fizikos bei matematikos žinias pritaikyti praktiškai. Tokia patirtis padeda geriau įsisavinti temas, kurios klasėje dažnai lieka abstrakčios.

    „Esame pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse, vystantys tokį praktinio mokymo modulį vaikams“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Švietimo ekspertai pabrėžia, kad patyriminis mokymasis ir STEAM krypties veiklos tampa viena ryškiausių tendencijų Europoje. Praktinės užduotys ir realias situacijas imituojančios priemonės stiprina motyvaciją, ugdo problemų sprendimą, komandinį darbą ir kritinį mąstymą.

    Niutono kambarių iniciatyvos Lietuvoje siejamos su pastangomis modernizuoti ugdymą ir priartinti jį prie šiuolaikinių technologijų bei inžinerijos poreikių. Visagino atvejis išsiskiria tuo, kad skrydžių simuliatoriai suteiks galimybę mokiniams patiems priimti sprendimus, vertinti klaidas ir mokytis iš praktikos.

    Modulio pristatymą Visagino Niutono kambariai kviečia stebėti viešai, o daugiau informacijos apie veiklas ir registraciją paprastai skelbiama savivaldybės ir Niutono kambarių komunikacijos kanaluose.

  • Grįžtate į Vilniaus rajoną? Vienas kontaktas, kuris gali sutaupyti savaites ir pinigų

    Vilniaus rajone vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių svarsto grįžimą, o didžiausi iššūkiai dažniausiai prasideda nuo praktinių klausimų: darbo paieškos, dokumentų, gyvenamosios vietos deklaravimo ar vaikų ugdymo. Nuo 2024 metų pradžios šiuos klausimus vienoje vietoje padeda spręsti Užsienio reikalų ministerijos koordinuojama informacijos sistema grįžtantiems.

    Grįžtantiems, atvykstantiems ar grįžimą planuojantiems diasporos atstovams konsultacijos teikiamos per informacinį portalą Griztu, el. paštu ir telefonu. Ši pagalba skirta ne tik formaliems atsakymams, bet ir tam, kad žmogus greičiau suprastų, nuo ko pradėti ir kur kreiptis pagal konkrečią situaciją.

    Darbo klausimai išlieka dažniausia priežastis, dėl kurios sprendimas grįžti atidedamas. Užimtumo tarnyba grįžtantiems teikia konsultacijas apie darbo rinkos tendencijas, paklausiausias profesijas, taip pat padeda orientuotis, kaip efektyviai ieškoti darbo Lietuvoje dar būnant užsienyje.

    Viešajame sektoriuje grįžtantiems specialistams viena iš ryškesnių galimybių yra programa „Kurk Lietuvai“. Ji orientuota į pokyčių projektus valstybės institucijose ir suteikia galimybę per vienerius metus dirbti su inovacijomis, efektyvumo didinimu, skaitmeninimu ar kitomis aktualiomis sritimis.

    Grįžtantiems, svarstantiems karjerą tarptautinėse įmonėse ar aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, aktuali ir Investuok Lietuvoje teikiama informacija apie investuotojų poreikius, kompetencijas, kurios šiuo metu paklausiausios, ir kanalus, kuriais dažniausiai vyksta atrankos. Pastaraisiais metais ypač išaugęs dėmesys skiriamas skaitmeniniams įgūdžiams ir darbui su DI sprendimais.

    Jaunesniems grįžtantiems ar dar tik ryšį su Lietuva stiprinantiems žmonėms svarbios ir jaunimo organizacijos, kurios padeda įsilieti į bendruomenes, rasti savanorystės ar pilietinio įsitraukimo galimybių. Tokie tinklai dažnai tampa praktiniu tiltu, kai grįžimas prasideda nuo socialinių ryšių atkūrimo.

    Vilniaus rajone grįžtančiųjų konsultavimas dažnai apima ir savivaldybės lygmens klausimus, todėl verta iš anksto pasiruošti: įsivertinti, kokių dokumentų reikės, susiplanuoti būsto ir darbo paieškos laiką bei pasitikrinti aktualius terminus. Kuo anksčiau pradedamas pasiruošimas, tuo mažiau netikėtumų laukia jau sugrįžus.

    Kontaktams ir konsultacijoms Vilniaus rajone taip pat nurodytas atsakingas specialistas, teikiantis informaciją dėl grįžtančiųjų integracijos ir praktinių klausimų. Prieš atvykstant verta susisiekti iš anksto, kad būtų aiškus veiksmų planas nuo pirmųjų dienų Lietuvoje.

  • Vilniaus rajono užkulisiuose – naujos tarptautinės sutartys: ką jos keičia Nemenčinei ir seniūnijoms

    Vilniaus rajono savivaldybė pastaraisiais metais aktyvina tarptautinio bendradarbiavimo kryptį: priima užsienio delegacijas, organizuoja administracijos vizitus, skatina mokyklų ir bendruomenių mainus bei įgyvendina Europos Sąjungos projektus. Tokie ryšiai dažniausiai siejami su viešosiomis paslaugomis, kultūra, švietimu ir civiline sauga.

    Praktikoje savivaldybių partnerystės virsta konkrečiais susitarimais tarp seniūnijų ir užsienio savivaldos partnerių. Tekste minimi susitikimai ir sutartys rodo tęstinį bendradarbiavimo modelį, kai ryšiai palaikomi ne vien simboliškai, o per reguliarius vizitus, bendras iniciatyvas ir patirties mainus.

    Vilniaus rajone ryškėja partnerystės su Lenkijos savivaldybėmis: minimi Czarny Dunajec miestas ir valsčius, taip pat kiti Lenkijos regionai, su kuriais vyko delegacijų apsikeitimai ir pasirašyti ketinimų protokolai. Tokios partnerystės paprastai padeda lengviau rengti bendrus kultūros renginius, jaunimo stovyklas ar mokyklų projektus.

    Vienas iš svarbiausių aspektų savivaldybėms yra formalus susitarimų įtvirtinimas, nes tai atveria kelią planuoti ilgalaikius darbus ir aiškiau apibrėžti atsakomybes. 2024 metais Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarką, kuri reikalinga skaidrumui ir vienodai praktikai užtikrinti.

    Tarptautinis bendradarbiavimas savivaldos lygmeniu pastaruoju metu vis dažniau siejamas ir su atsparumo didinimu. Mainai apie civilinę saugą, pirmąją pagalbą, bendruomenių pasirengimą krizėms bei savanoriškas iniciatyvas tampa ne mažiau svarbūs nei kultūriniai vizitai, ypač augant regioninių grėsmių ir ekstremalių situacijų rizikai.

    Vilniaus rajono bendradarbiavimo darbotvarkėje matoma ir parama Ukrainai, įskaitant ryšius su Chersono srities atstovais ir iniciatyvas, susijusias su vaikų vizitais bei bendruomeninėmis programomis. Tokie projektai savivaldybėms leidžia derinti humanitarinę pagalbą, socialinę integraciją ir ilgalaikius institucinius ryšius.

    Ekspertai pabrėžia, kad savivaldybių partnerystės tampa efektyvia priemone greičiau perimti gerąją praktiką, ypač švietimo, viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimo srityse. Dėl to savivaldybės vis dažniau orientuojasi į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien į protokolinius vizitus.

    Gyventojams tokie susitarimai dažniausiai pasireiškia per naujas mokinių ir mokytojų mainų galimybes, bendras sporto stovyklas, kultūros renginius ar projektus, kurie pritraukia ES finansavimą. Tačiau reali nauda priklauso nuo to, ar po pasirašytų dokumentų seka aiškus veiksmų planas, finansavimas ir atsakingų institucijų įsipareigojimai.