CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus rajonas plečia prioritetinių specialybių sąrašą: įtrauktos trys naujos studijų kryptys

    Vilniaus rajonas plečia prioritetinių specialybių sąrašą: įtrauktos trys naujos studijų kryptys

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba praplėtė prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į savivaldybės stipendiją. Prie jau galiojusių krypčių prijungtos trys naujos: išplėstinės praktikos slauga, sveika gyvensena ir profesinė pedagogika.

    Savivaldybė teigia, kad sprendimu siekiama tiksliau atliepti augančio rajono įstaigų poreikius ir greičiau pritraukti darbuotojų į švietimo, socialinių paslaugų, visuomenės sveikatos, kultūros ir sporto sektorius. Atnaujintas sąrašas nuo šiol apima 20 strategiškai svarbių specialybių.

    Stipendija siejama su darbo įsipareigojimu

    „Džiugu, kad savivaldybės stipendijų programa veikia ir sėkmingai kuria abipusę naudą – jau dabar daugiau nei pusšimtis studentų, pasirinkusių prasmingas, mūsų bendruomenei reikalingas studijas, užsitikrino sau ne tik finansinę paramą, bet ir būsimą darbo vietą bei karjeros perspektyvas čia pat, Vilniaus rajone“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu pasirašytos 53 sutartys su studentais: 38 jų renkasi pedagogines kryptis, 11 – socialinį darbą, 4 – bendrosios praktikos slaugą. Stipendija skiriama pasirašius dvišalę sutartį, o baigus studijas numatomas įsipareigojimas dirbti savivaldybės įstaigose ne mažiau kaip 3 arba 4 metus per 5 metų laikotarpį.

    Kam skiriama ir kiek siekia parama

    Studentams numatyta mėnesinė 250 eurų stipendija. Ja gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, studijuojantys bakalauro ar magistro studijose.

    Programoje dalyvauti gali ir jau aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, nusprendę persikvalifikuoti į rajonui trūkstamas sritis arba įgyti profesinės pedagogikos kvalifikaciją. Savivaldybė taip pat nurodo sudaranti galimybes stipendininkams atlikti privalomąją praktiką Vilniaus rajono įstaigose.

    Kvietimą žada skelbti rugpjūtį

    „Stipendijų programą kasmet peržiūrime ir tobuliname, pritaikydami ją prie dinamiškų augančio Vilniaus rajono poreikių. Kvietimą teikti prašymus stipendijai gauti pagal išplėstą 20-ties specialybių sąrašą planuojame skelbti jau rugpjūtį“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Praėjusiais metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam iš savivaldybės biudžeto skirta 110 000 eurų. Šiemet pretenduoti planuojantys studentai, paskelbus kvietimą, turės pateikti prašymą, gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, aukštosios mokyklos pažymą ir motyvacinį laišką.

  • Sudervės ir Raudondvario apylinkėse gegužės 29–31 dieną vyks kariuomenės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Sudervės ir Raudondvario apylinkėse gegužės 29–31 dieną vyks kariuomenės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad gegužės 29–31 dieną Sudervės ir Raudondvario apylinkėse vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karių specialistų rengimo pratybos.

    Pagrindinis rengimo tikslas – treniruoti karius savanorius šalies gynybai ir taikos meto užduotims, stiprinant pasirengimą veikti skirtingomis sąlygomis ir vietovėse. Tokie mokymai yra reguliari kariuomenės pasirengimo dalis, vykdoma įvairiuose Lietuvos regionuose.

    Pratybose planuojama apie 20 karių, kurie turės ginklus. Organizatoriai pažymi, kad pratybų metu nebus naudojamos pirotechninės priemonės ir imitaciniai šaudmenys, todėl neturėtų būti girdimų sprogimų ar panašaus pobūdžio triukšmo.

    Rengimas vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu, todėl gyventojai gali pastebėti karių judėjimą ir veiksmus ir vakare ar naktį. Tokie scenarijai padeda kariams treniruoti orientavimąsi, ryšį ir veiksmų koordinavimą realistiškesnėmis sąlygomis.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė. Gyventojams rekomenduojama išlaikyti įprastą budrumą ir, pastebėjus karių veiksmus, netrukdyti pratybų eigai.

  • Nuotekų tvarkymas Vilniaus rajone: iki 1 000 eurų parama prisijungimui ar įrenginiams

    Nuotekų tvarkymas Vilniaus rajone: iki 1 000 eurų parama prisijungimui ar įrenginiams

    Vilniaus rajono savivaldybė plečia paramą gyventojams, kurie nori susitvarkyti buitinių nuotekų šalinimą: numatytos dvi kryptys – dalinė kompensacija prisijungiant prie centralizuotų tinklų ir parama įsirengiant individualius nuotekų valymo įrenginius.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – mažinti taršą ir užtikrinti, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal aplinkosaugos reikalavimus. Tai aktualu tiek tankiau apgyvendintoms vietovėms, kur tinklai pasiekiami, tiek atokesnėms gyvenvietėms, kur tenka rinktis vietinius sprendimus.

    Parama prisijungiant prie tinklų

    Gyventojams, prijungiantiems namus prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, kompensacijos dydis siekia iki 1 000 eurų. Maksimali suma taikoma tais atvejais, kai vandentiekio įvado ir nuotekų išvado ilgis yra 25 metrai ar daugiau, o trumpesniems atstumams kompensacija mažinama proporcingai.

    Jei jungiamasi tik prie nuotekų tinklų, numatyta iki 800 eurų kompensacija, taip pat skaičiuojama pagal faktinį buitinių nuotekų išvado ilgį. Parama išmokama jau prisijungus prie infrastruktūros ir tapus vartotoju, o šia galimybe gali naudotis asmenys, kurie prisijungė ne anksčiau kaip nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

    Socialiai remtiniems ir nepasiturintiems gyventojams gali būti kompensuojamos visos, tai yra 100 proc., būtinos įrengimo išlaidos. Savivaldybė akcentuoja, kad taip siekiama užtikrinti, jog bazinės paslaugos būtų prieinamos ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Individualūs valymo įrenginiai: kada mokama

    Tiems, kurie neturi techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, savivaldybė kompensuoja 50 proc. individualaus nuotekų tvarkymo įrenginio įsigijimo ir įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų vienam namų ūkiui. Parama taikoma įrenginiams, įsigytiems ir įsirengtiems ne anksčiau kaip nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

    Vertinant paraiškas, tikrinama, ar konkrečioje vietoje realiai įmanoma jungtis prie centralizuotos sistemos. Jei tokia galimybė yra, kompensacija individualiems įrenginiams neskiriama, nes prioritetas teikiamas jungimuisi prie tinklų, kur tai pagrįstai įgyvendinama.

    Kas pasikeitė ir ką verta žinoti

    Atnaujintose taisyklėse numatyta, kad norint gauti kompensaciją už individualius įrenginius, paraiškos teikėjas Vilniaus rajone gyvenamąją vietą turi būti deklaravęs bent 2 metus iki paraiškos pateikimo. Kartu numatyta lankstesnė nuostata: deklaruotos gyvenamosios vietos adresas neprivalo sutapti su įrenginio įrengimo vieta.

    Prie paraiškos paprastai reikia pateikti pirkimo ir įrengimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, apmokėjimo įrodymus, atliktų darbų arba paleidimo derinimo aktą, įrenginio sertifikatą ir kitus techninius ar nuosavybę pagrindžiančius dokumentus. Savivaldybė primena, kad paraiškų priėmimo laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo priemonės, todėl prieš teikiant dokumentus svarbu pasitikrinti galiojančias datas ir reikalavimus.

    „Norime, kad kiekvienas Vilniaus rajono gyventojas galėtų patogiai ir tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, todėl skiriame finansinę paramą, kuri padengtų dalį išlaidų“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

  • Trečioji Riešės GRILL fiesta: kaip grilio skoniai ir muzika suvienijo Vilniaus rajono bendruomenes

    Trečioji Riešės GRILL fiesta: kaip grilio skoniai ir muzika suvienijo Vilniaus rajono bendruomenes

    Gegužės 23 dieną Riešėje įvyko trečioji Riešės GRILL fiesta – bendruomeniška šventė, kasmet pritraukianti vis daugiau dalyvių ir svečių. Renginys sujungė grilio entuziastus, kaimynystes ir šeimas, o pagrindinis akcentas šiemet buvo komandų kūrybiškumas bei svetingumas.

    Susirinkusiuosius Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino mero patarėjas Kęstutis Butvydas, įteikęs simbolines dovanas. Organizatoriai pabrėžė, kad fiestos tikslas išlieka tas pats – kurti gyvą bendravimą, stiprinti vietos ryšius ir puoselėti bendras tradicijas.

    Šventėje dalyvavo ne tik Riešės komandos: prie grilio stojo ir svečiai iš Paberžės bendruomenės „Betula“, Gudelių bei Naujųjų Verkių bendruomenių. Pasak organizatorių, renginys vis dažniau įtraukiamas į žmonių planus iš anksto, nes tampa proga ne tik paragauti patiekalų, bet ir susitikti su seniai matytais kaimynais.

    Fiestos dalyviai varžėsi ne vien skoniu – daug dėmesio sulaukė patiekalų pateikimas, komandų prisistatymai, dekoracijos ir teminiai kostiumai. Prie šventinės nuotaikos prisidėjo ir namų gamybos vaišės bei išradingi deriniai, kurie grilio kultūroje vis dažniau tampa atskiru pasakojimu apie bendruomenės identitetą.

    Renginį lydėjo gyva muzika: svečiai iš Širvintų rajono, Avižonių kapela, kūrė šokių ir bendrystės atmosferą. Tokie pasirodymai, pasak organizatorių, padeda šventei išlaikyti ne tik gastronominį, bet ir kultūrinį svorį, kai skirtingos kartos susitinka vienoje erdvėje.

    Šventėje dalyvavo ir savivaldybės atstovai, pristatę Vilniaus rajono gyventojo kortelės programą „Artì“, o Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuras kvietė į užduotis bei edukacines veiklas. Organizatoriai akcentavo, kad tokios iniciatyvos bendruomeniniuose renginiuose suteikia papildomos vertės ir praplečia fiestos turinį.

    Riešės GRILL fiesta organizuojama kaip ne pelno siekianti bendruomeninė iniciatyva, todėl svarbi rėmėjų ir partnerių parama. Organizatoriai dėkojo prisidėjusiems prizais, pagalba ir palaikymu, taip pat Riešės seniūnijos darbuotojams, abiejų mokyklų vadovėms ir savanoriams, kurie rūpinosi pasirengimu bei tvarka renginio metu.

    Pasak organizatorių, fiesta jau tapo tradicija, kuri kasmet plečiasi ir stiprina tarpusavio ryšius. Jau dabar užsimenama, kad kitais metais renginys planuojamas dar įvairesnis, su daugiau skonių, komandų idėjų ir veiklų visai šeimai.

    Parengta pagal Riešės bendruomenės informaciją.

  • Pagiriuose birželio 4 dieną rinksis seniūnaičių sueiga: spręs 2026 metų II ketvirčio lėšas

    Pagiriuose birželio 4 dieną rinksis seniūnaičių sueiga: spręs 2026 metų II ketvirčio lėšas

    Pagirių seniūnijoje birželio 4 dieną 12.00 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas numatytas mišriu būdu: dalyviai galės jungtis gyvai Pagiriuose, Šiltnamių gatvėje 11-2, taip pat dalyvauti nuotoliniu būdu.

    Seniūnaičių sueiga yra viena pagrindinių formų, kai vietos bendruomenių atstovai aptaria aktualius seniūnijos reikalus ir teikia pasiūlymus savivaldai. Tokie susitikimai paprastai skiriami praktiniams klausimams, susijusiems su kasdieniais gyventojų poreikiais ir seniūnaičių veiklos organizavimu.

    Svarbiausias darbotvarkės klausimas

    Pagrindinis sueigos darbotvarkės punktas – 2026 metų II ketvirčio seniūnaičių veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Įprastai tokios lėšos planuojamos pagal seniūnaitijų prioritetus ir numatomas veiklas, todėl sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimui.

    Taip pat numatyta aptarti kitus klausimus, kuriuos pasiūlys dalyviai sueigos metu. Gyventojams aktuali informacija dažniausiai apima vietos infrastruktūros, viešųjų erdvių priežiūros, saugumo ir bendruomeninių projektų temas.

    Gyventojai, norintys, kad jų klausimai ar pastebėjimai pasiektų seniūnaičius, paprastai gali kreiptis į savo seniūnaitį arba perduoti siūlymus seniūnijai. Mišrus dalyvavimo formatas sudaro galimybę įsitraukti ir tiems, kurie negali atvykti į vietą.

  • Kauno rajono mokyklų futbolo 7×7: Raudondvaryje emocijos, nugalėtojus skyrė taškas

    Gegužės 27 dieną Raudondvario stadione įvyko 2025–2026 mokslo metų Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių sporto žaidynių vaikinų futbolo 7×7 varžybos. Didžiųjų mokyklų grupėje dėl nugalėtojų titulo varžėsi penkios komandos, o tribūnose netrūko emocijų.

    Aikštėje susitiko Raudondvario gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Domeikavos gimnazijos, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos rinktinės. Varžybų intriga laikėsi iki pat pabaigos, nes lyderių dvikovose kiekvienas įvartis ir taškas turėjo lemiamą svorį.

    Daugiausia dėmesio sulaukė kova dėl pirmosios vietos, kur galutinėje rikiuotėje VDU Ugnės Karvelis gimnaziją ir Raudondvario gimnaziją skyrė vos vienas taškas. Toks skirtumas parodė, kad komandos buvo panašaus pajėgumo, o rezultatą nulėmė stabilumas ir disciplinuotas žaidimas per visas rungtynes.

    Stipriausiai šį kartą pasirodė VDU Ugnės Karvelis gimnazijos vaikinai, iškovoję pirmąją vietą, komandą treniravo Minvydas Matlašaitis. Antrąją vietą užėmė Raudondvario gimnazija, trečiąją – Garliavos Juozo Lukšos gimnazija.

    Galutinėje įskaitoje ketvirta liko Domeikavos gimnazija, penkta – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla. Prizines vietas iškovojusios komandos apdovanotos Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus diplomais bei medaliais.

    Varžybas organizavo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius kartu su partneriais Kauno rajono futbolo akademija ir Kauno apskrities futbolo federacija. Tokie turnyrai rajone ne tik stiprina mokyklų bendruomenes, bet ir padeda pastebėti perspektyvius žaidėjus, kuriems tai dažnai tampa žingsniu į aukštesnio meistriškumo varžybas.

  • Raudondvario dvare pagerbti gabiausi Kauno rajono mokiniai: kiek jų pelnė prizines vietas?

    Raudondvario dvare surengtoje tradicinėje Kauno rajono gabiausių moksleivių pagerbimo šventėje įvertinti mokiniai, per mokslo metus pasižymėję aukštais rezultatais olimpiadose ir konkursuose. Kartu padėkota ir pedagogams, kurie jaunuosius talentus ruošė bei lydėjo į įvairaus lygmens varžytuves.

    Renginyje moksleivius ir jų mokytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, labdaros ir paramos fondo steigėja Aurelija Makūnienė, vicemerė Snieguolė Navickienė bei kiti svečiai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokios šventės svarbios ne tik už pasiekimus, bet ir kaip aiškus signalas, jog pastangos, smalsumas ir nuoseklus darbas yra matomi.

    Rezultatai, kurie išsiskiria

    Kauno rajono savivaldybės duomenimis, per praėjusius mokslo metus rajono, šalies ir tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose dalyvavo 1 119 atstovų. Iš jų 79 mokiniai pelnė nugalėtojų laurus, o tai rodo ne pavienius sėkmės atvejus, bet kryptingai kuriamą mokymosi kultūrą ir stiprėjančias akademines bendruomenes mokyklose.

    „Žinau, kad už kiekvieno jūsų diplomo slypi jūsų vertybės ir jūsų požiūris. Nes didžiosios pergalės ateina nuo mažų žingsnelių – nuo pilietiško poelgio, nuo perskaitytos knygos, nuo klausimo „kodėl?“, – šventės metu sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Visiems laureatams įteiktos padėkos, atminimo medaliai ir dovanų čekiai. Papildomą paskatinimą daliai mokinių skyrė Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas, jau ne vienerius metus remiantis gabius mokinius ir skatinantis siekti aukštesnių mokymosi tikslų.

    Kurios mokyklos subūrė daugiausia laureatų?

    Daugiausia prizinių vietų šiemet iškovojo Garliavos Jonučių progimnazijos mokiniai, jų sąskaitoje 12 laimėjimų. Raudondvario gimnazijos mokiniai pelnė 11 laimėjimų, po 9 prizines vietas iškovojo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Domeikavos gimnazijos ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ugdytiniai, o Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokiniai pasiekė 8 pergales.

    Olimpiadų ir konkursų nugalėtojų turėjo net 18 Kauno rajono ugdymo įstaigų, tad lyderystė pasiskirstė plačiai. Pasak renginio dalyvių, tai atspindi augantį įvairių mokyklų įdirbį ir didėjančias galimybes moksleiviams atrasti savo stipriąsias puses skirtingose srityse.

    Mokytojų indėlis ir bendruomenės palaikymas

    Prie mokinių pasiekimų prisidėjo 71 įvairių dalykų mokytojas, ruošęs vaikus olimpiadoms ir konkursams. Daugiausia laureatų parengė Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos mokytoja Ilona Mackevičiūtė, Domeikavos gimnazijos mokytojas Virginijus Karmonas, Garliavos Jonučių progimnazijos mokytoja Sonata Žilinskienė ir Kulautuvos pagrindinės mokyklos mokytoja Daiva Sasnauskienė, jie paruošė po tris mokinius.

    Šventėje akcentuota, kad už apdovanojimų ir diplomų dažnai stovi ne tik individualus talentas, bet ir nuoseklus darbas, tėvų palaikymas bei mokyklos bendruomenės sutelktumas. Renginio programą papildė muzikinis pasirodymas, o šventę vedė Paulius Skučas.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžė, kad auganti kūrybinga, pilietiška ir ambicinga jaunoji karta yra viso krašto ateities pagrindas. Tokie įvertinimai, anot organizatorių, padeda moksleiviams išlaikyti motyvaciją, o mokykloms kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir dalyvavimo konkursuose tradicijas.

  • Kauno tvirtovės kareivinių Domeikavoje apsaugos taisyklės įrašytos registre: kas keičiasi?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad Kauno tvirtovės tarpinių kareivinių Domeikavoje individualus apsaugos reglamentas jau įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šis žingsnis reiškia, kad objektui taikomi apsaugos reikalavimai nuo šiol yra aiškiai apibrėžti ir viešai patikrinami.

    Kalbama apie Kauno rajone, Domeikavos kaime, Sodų gatvėje esančias tarpines kareivines, kurių unikalus kodas registre yra 26 547. Tokie dokumentai paprastai nustato, kas laikoma vertingosiomis savybėmis, kokie darbai gali būti atliekami be papildomų derinimų, o kokiems būtini projektai ir paveldo specialistų pritarimas.

    Ką reiškia individualus reglamentas

    Individualus apsaugos reglamentas savininkams ir planuojantiems darbus suteikia daugiau aiškumo nei bendrosios taisyklės, nes reikalavimai pritaikomi konkrečiam objektui. Praktikoje tai dažniausiai paliečia fasadų, tūrio, stogo, angų, autentiškų konstrukcijų ir aplinkos tvarkymo sprendinius.

    Registravimas registre taip pat svarbus savivaldybei ir projektuotojams, nes planuojant teritorijų tvarkymą ar statybos darbus lengviau įvertinti apribojimus ir iš anksto numatyti derinimų apimtį. Tai padeda mažinti riziką, kad darbai bus sustabdyti jau pradėjus įgyvendinimą dėl neatitikimų paveldo apsaugos reikalavimams.

    Kur galima susipažinti su duomenimis

    Kultūros paveldo departamento teigimu, individualaus apsaugos reglamento duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre, kur pateikiama aktuali informacija apie objekto statusą, registrinius duomenis ir taikomus apsaugos sprendinius. Šalia registro duomenų, praktiniam naudojimui paprastai pateikiamos ir viešos peržiūros priemonės, leidžiančios lengviau rasti objektą žemėlapyje.

    Gyventojams ir bendruomenėms tokia informacija aktuali ir dėl skaidrumo: aiškiai matoma, kokie pokyčiai galimi, o kokie galėtų kelti grėsmę paveldo vertei. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau planuojami darbai suderinami su paveldo reikalavimais, tuo mažiau ginčų kyla vėlesniuose etapuose.

  • Domeikavoje startavo naujo parko statybos: Neries šlaite suplanuotas 6 hektarų traukos centras

    Didžiausioje Lietuvos gyvenvietėje Domeikavoje oficialiai pradėtos naujo parko statybos. Darbų startą pažymėjo simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija Neries šlaite, kurioje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės vadovai, projekto architektai, rangovai ir vietos bendruomenė.

    Parkas planuojamas daugiau kaip 6 hektarų teritorijoje, o jo tikslas – sukurti aiškų traukos centrą sparčiai augančiai ir urbanizuotai Domeikavai. Projektas numato erdves tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, o kartu ir vietą bendruomenės renginiams.

    Kas bus įrengta parke?

    Pagal projektinius sprendinius parke turėtų atsirasti centrinė aikštė ir žiedinė takų sistema, jungianti skirtingas funkcines zonas. Taip pat numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto erdvės ir vadinamasis Kneipo terapijos takas, skirtas basų pėdų pojūčių ir kraujotakos stimuliacijai.

    Renginiams planuojamas amfiteatras ir atvira pieva, pritaikyta bendruomenės susibūrimams. Infrastruktūroje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stotelė bei viešasis tualetas, o viena svarbiausių parko vertybių – atsiveriantys vaizdai į Neries slėnį ir Kleboniškio mišką.

    Kada projektas turėtų būti baigtas?

    Rangos darbus vykdanti bendrovė „Masaranga“ įsipareigojo projektą užbaigti iki 2027 metų liepos 1 dienos. Skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 1 500 000 eurų, o darbai apims ne tik takus ar mažąją architektūrą, bet ir visą parkui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą.

    Domeikava yra didžiausia Kauno rajono seniūnija, kurioje gyvena apie 13 000 žmonių, todėl žaliųjų erdvių klausimas čia tampa vis aktualesnis. Savivaldybė pastaraisiais metais Domeikavoje nuosekliai plečia viešąją infrastruktūrą, o parkas turėtų tapti projektu, sujungiančiu šeimų, jaunimo, senjorų ir žmonių su negalia poreikius vienoje teritorijoje.

    „Tvari, žalia laisvalaikio infrastruktūra šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Parke atsiras vietos vaikams ir jaunoms šeimoms, senjorams ir žmonėms su negalia, kultūros renginiams, o svarbiausia – nuoširdžiam bendravimui“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.