CP v2

Category: Regionai

  • Paskutinę vasaros dieną Visagine – „ORBITA Fest“: skelbia laiką, atlikėjus ir durų atidarymą

    Paskutinę vasaros dieną Visagine – „ORBITA Fest“: skelbia laiką, atlikėjus ir durų atidarymą

    Rugpjūčio 31 dieną Visagine suplanuotas pirmasis muzikos festivalis „ORBITA Fest“, kviečiantis paskutinę vasaros dieną praleisti pušynų apsuptyje. Organizatoriai žada įvairių žanrų programą ir visos dienos renginio formatą, orientuotą į gyvą skambesį bei festivalinę patirtį gamtoje.

    Festivalio pavadinimas siejamas su orbitos idėja – nuolatiniu sugrįžimu ir traukos jėga, sujungiančia žmones, vietas bei svarbius vasaros prisiminimus. Tokia koncepcija pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkama regioniniuose renginiuose, kai koncertas tampa ne tik pasirodymų seka, bet ir vientisu pasakojimu.

    Skelbiama, kad scenoje pasirodys Katarsis, Jauti, Garbanotas, Superkoloritas, Frizz, Varža ir loafers. Programa sudaryta taip, kad skirtingi kolektyvai kurtų dinamišką nuotaikų kaitą, o klausytojai galėtų atrasti ir gerai žinomus vardus, ir naujesnius skambesius.

    Renginio dieną durys bus atidarytos 14:00, o festivalio pradžia numatyta 15:00. Organizatoriai pabrėžia, kad įėjimas bus su bilietais, todėl planuojantiems vykti verta iš anksto pasirūpinti dalyvavimu ir kelionės laiku.

    Taip pat nurodoma, kad renginį kofinansuoja Visagino savivaldybės administracija pagal 2026 metais vykdomą kultūros ir meno projektų finansavimo konkursą. Tokia parama dažnai padeda regionuose pritraukti atlikėjus, gerinti techninę renginių kokybę ir užtikrinti, kad programos taptų prieinamos platesnei auditorijai.

  • Svarbi žinia Visagino 9 kl. tėvams: iki spalio 5 dienos galite gauti paramą mokiniui

    Svarbi žinia Visagino 9 kl. tėvams: iki spalio 5 dienos galite gauti paramą mokiniui

    Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras informuoja 9 klasės mokinių tėvus, kad pasibaigus profesinio mokymo programai, vykdytai eksperimento tvarka, galima kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams. Parama skiriama įvertinus šeimos pajamas ir kitas nustatytas aplinkybes.

    Dėl paramos mokinio reikmenims prašymus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo prašymai priimami visus mokslo metus, taip pat vertinant šeimos finansinę situaciją.

    Kada skiriama socialinė parama?

    Parama skiriama, kai vienam šeimos nariui tenkančios pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349 eurų 50 centų. Tokiu atveju papildomų sąlygų paprastai nereikia.

    Jei pajamos neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 466 eurų, parama gali būti skiriama, kai šeimoje yra bent viena papildoma aplinkybė. Tarp jų numatyta situacija, kai vienas iš tėvų augina vaiką vienas, šeimoje yra asmuo su negalia, auginami trys ar daugiau vaikų, vaikas yra netekęs maitintojo, šeimą ištiko nelaimė ar rimtos ligos atvejis.

    Taip pat numatyta galimybė paramą skirti, kai pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurų 50 centų. Tokiais atvejais gali būti reikalingas mokyklos pateiktas prašymas, o sprendimą lemia socialinės rizikos ar kitos nurodytos aplinkybės.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti atvykus į Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių Parko g. 14-108. Taip pat prašymus galima teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Jei kyla klausimų dėl dokumentų, pajamų vertinimo ar terminų, gyventojai kviečiami kreiptis telefonu 8 617 58040 arba 8 386 33 801. Savivaldybė primena, kad pateikus prašymą svarbu įsitikinti, jog visi duomenys apie šeimos sudėtį ir pajamas yra tikslūs, nes nuo jų priklauso sprendimas dėl paramos.

  • Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja Mozūriškių dvaro sodyboje įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros įstaigą, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Ši tradicija laikoma reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalimi, o savivaldybė siekia ją pristatyti šiuolaikiškai ir plačiau.

    Numatoma, kad „Verbų namai“ perimtų iki šiol vykdytas Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios funkcijas. Savivaldybė akcentuoja, kad dabartinės patalpos nebeatitinka išaugusių poreikių, kai veikla apima ne tik ekspozicijas, bet ir edukacijas, parodas bei sukauptų vertybių saugojimą.

    Kas keistųsi lankytojams?

    Naujajame centre planuojamos nuolatinės ir laikinos parodos, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, seminarai ir bendruomenės renginiai. Taip pat numatyta vienoje vietoje kaupti ir prižiūrėti verbų kolekciją, o sukauptą medžiagą pristatyti lankytojams aiškiai ir patraukliai.

    Planuojama pasitelkti ir šiuolaikinius sprendimus: vaizdo siužetus, interaktyvias priemones, verbų rišėjų pasakojimus, pristatančius ne tik pačias verbas, bet ir jų gamybos kelią. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų ir kultūros centrų praktiką, kai autentiškos tradicijos derinamos su edukacinėmis patirtimis.

    „Čekoniškių seklyčia daugelį metų buvo svarbi vieta, kurioje buvo saugoma ir pristatoma verbų rišimo tradicija. Tačiau šiandien mums reikia daugiau erdvės ir daugiau galimybių – tiek edukacijoms, tiek parodoms, tiek pačių verbų kolekcijos saugojimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kodėl pasirinktas Mozūriškių dvaras?

    „Verbų namus“ planuojama įkurti atnaujintoje Mozūriškių dvaro sodyboje, kuri yra kultūros paveldo objektas ir turi parko teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad vieta pasirinkta dėl istorinės ir kultūrinės aplinkos bei ryšio su apylinkėse gyvenančia verbų rišėjų bendruomene.

    Institucijos teigimu, dvaro erdvės sudarytų sąlygas vienoje vietoje derinti muziejinę, edukacinę ir kultūrinę veiklą, o pats objektas galėtų tapti regiono traukos tašku. Tokie projektai dažnai siejami ir su kultūrinio turizmo plėtra, kai lankytojus traukia ne tik ekspozicija, bet ir vietos istorija, architektūra bei gyvosios tradicijos.

    „Verbų rišimo tradicija – tai Vilniaus krašto tapatybės dalis, kurią turime ne tik išsaugoti, bet ir perduoti ateities kartoms gyvą, suprantamą ir patrauklią“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Sprendimo projektą dėl įstaigos steigimo planuojama svarstyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete. Galutinį sprendimą ketinama priimti artimiausiame tarybos posėdyje.

  • Vilniaus rajonas vėl didina paramą bažnyčioms: dar 100 tūkst. eurų ir antrasis kvietimas

    Vilniaus rajonas vėl didina paramą bažnyčioms: dar 100 tūkst. eurų ir antrasis kvietimas

    Vilniaus rajono savivaldybė 2026 metais dar kartą didina finansavimą tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną pritarė papildomai skirti 100 tūkst. eurų projektams, susijusiems su sakralinių objektų ir infrastruktūros tvarkymu.

    Po šio sprendimo bendra 2026 metais numatyta suma tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms pasiekė 520 tūkst. eurų. Savivaldybė skelbia antrąjį kvietimą teikti paraiškas, kad būtų galima paremti daugiau iniciatyvų ir užbaigti jau pradėtus darbus.

    Paraiškos iki rugsėjo 10 dienos

    Kvietime dalyvauti gali Vilniaus rajone veikiančios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos. Paraiškos priimamos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos elektroniniu paštu, o už gautas lėšas atsiskaityti reikės iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Finansavimas numatytas šventovių, pastatų ir infrastruktūros remontui, rekonstrukcijai, vidaus patalpų bei aplinkos sutvarkymui. Taip pat gali būti remiami darbai, padedantys išsaugoti istorinę, architektūrinę, meninę ar kraštovaizdžio vertę turinčius objektus.

    Prioritetas tęstiniams projektams

    Šio etapo lėšos pirmiausia orientuotos į tęstines 2026 metų iniciatyvas. Prioritetas bus teikiamas projektams, kurie jau gavo finansavimą, tačiau jo nepakako darbams užbaigti, todėl reikalingas papildomas prisidėjimas.

    Paraiškas vertins mero potvarkiu sudaryta komisija, o galutinį sprendimą priims savivaldybės taryba. Jei trūks duomenų, pareiškėjų bus prašoma pateikti patikslinimus per 5 darbo dienas, priešingu atveju prašymas gali būti nebetęsiamas nagrinėti.

    Kodėl suma taip išaugo?

    Šiemet savivaldybė paramą didina jau antrą kartą: birželį buvo paskirta 420 tūkst. eurų, o dabar pridėta dar 100 tūkst. eurų. Anksčiau finansavimo mastas buvo gerokai mažesnis: 2024 metais skirta 135,7 tūkst. eurų, 2025 metais – 320 tūkst. eurų.

    Birželį paskirstytos lėšos buvo numatytos 14-ai bendruomenių ir bendrijų, o finansuojamos veiklos apėmė sakralinio paveldo išsaugojimą, stogų ir vidaus patalpų remontą, aplinkos tvarkymą, taip pat būtino inventoriaus bei apsaugos priemonių įsigijimą. Tarp minimų darbų – stogo rekonstrukcijos ir remonto projektai keliuose rajono maldos namuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad papildomas kvietimas reikalingas tam, jog daugiau pareiškėjų turėtų galimybę užbaigti darbus tame pačiame biudžetiniame cikle. Tokia praktika dažnai taikoma, kai darbų apimtys paaiškėja tik įsibėgėjus sezonui arba išaugus rangos ir medžiagų kainoms.

    Paraiškas teikiančios bendruomenės turi pagrįsti prašomą sumą ir pateikti finansavimo poreikį patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sąmatas, sutartis ar sąskaitas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad konsultacijos teikiamos atsakingo skyriaus specialistų nustatyta tvarka.

  • Vilnius išbandė 6 būdus prieš taršą: vienas sprendimas dulkes mažino iki 72 proc.

    Vilnius išbandė 6 būdus prieš taršą: vienas sprendimas dulkes mažino iki 72 proc.

    Bandymas realioje gatvėje

    Ar daugiau želdinių ir mažiau automobilių automatiškai reiškia švaresnį ir tylesnį miestą, Vilnius tikrino ne teorijoje, o Vėtrungių gatvėje. Čia trejus metus vykdytas projekto LIFE „GreenMe5“ bandymas leido palyginti skirtingas priemones ir jų poveikį oro kokybei bei triukšmui.

    Tyrime vertintos šešios situacijos: eismo sumažėjimas mokinių atostogų metu, dalinis eismo ribojimas viena kryptimi, eismo draudimas daliai transporto, gatvių valymas ir plovimas, želdinių barjerai bei kritulių įtaka. Matavimai buvo orientuoti į kietąsias daleles ir azoto dioksidą, kurie miestuose dažniausiai siejami su transportu ir pakeltomis dulkėmis.

    Didžiausią efektą davė gatvių plovimas

    Ryškiausi rezultatai, mažinant kietąsias daleles ir azoto dioksidą, fiksuoti po gatvių valymo ir plovimo, ypač iškart pasibaigus žiemos sezonui. Tai laikotarpis, kai ant dangų susikaupia smėlio, druskų ir smulkios taršos, o sausomis dienomis ji lengvai pakyla į orą.

    Po valymo ir plovimo smulkiųjų dalelių kiekis ore sumažėjo apie 42–45 proc., stambesnių dalelių apie 52 proc., o azoto dioksido koncentracija mažėjo iki 72 proc. Šie skaičiai rodo, kad kelių priežiūra gali turėti greitą, apčiuopiamą poveikį ten, kur tarša kyla nuo dangų ir intensyvaus eismo.

    „Gatvių valymas yra efektyvi priemonė, kurios poveikį vis dar nepakankamai įvertiname. Reguliarus gatvių ir šaligatvių valymas gali sumažinti nuo dangos į orą pakylančius teršalus“, – sakė projekto LIFE „GreenMe5“ atstovas ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistas Emilis Tamošiūnas.

    Eismo ribojimas padeda, bet ne visada

    Pastebimas poveikis užfiksuotas ir laikinai apribojus automobilių eismą viena kryptimi: pagrindinių vertintų teršalų koncentracijos mažėjo maždaug 50–60 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad net ir trumpi eismo srautų pokyčiai gali matytis konkrečioje atkarpoje.

    Tačiau visiškas eismo ribojimas konkrečioje vietoje nedavė vienareikšmiškai geriausio rezultato. Dalies teršalų koncentracija mažėjo, bet kietųjų dalelių kiekis kai kuriais atvejais augo, o specialistai tai siejo su oro sąlygomis, vėju, fonine miesto tarša ir galimu srautų persiskirstymu į gretimas gatves.

    „Trumpalaikis eismo draudimas mažai gelbsti, nes automobiliai niekur nedingsta. Didesnio efekto galima tikėtis, kai gyventojai rečiau renkasi taršų automobilį ir dažniau renkasi alternatyvias keliones“, – sakė „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertas Linas Vaitkevičius.

    Želdiniai geriausiai slopino triukšmą

    Triukšmui ir taršai mažinti Vėtrungių gatvėje įrengta tanki želdinių juosta: pasodinti 74 medžiai ir 7 977 krūmai. Vertintas tiek esamų ir naujų želdinių bendras poveikis, tiek barjeras tarp gatvės ir gyvenamojo namo.

    Kai želdiniai paaugo ir sužaliavo, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 29–52 proc., o triukšmas mažėjo apie 5,2 proc. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad želdiniai gali keisti oro cirkuliaciją, todėl skirtingų teršalų dinamika nebūtinai bus vienoda.

    Triukšmo mažinimo prasme želdinių barjeras buvo efektyviausias išbandytas sprendimas: lyginant laikotarpį prieš vegetaciją ir po jos, triukšmo lygis mažėjo iki 6,7 proc. Tai ypač svarbu gatvėse, kur gyvenamieji namai yra arti važiuojamosios dalies.

    Lietus ir atostogos: poveikis nevienodas

    Gamtinės sąlygos taip pat turėjo aiškų efektą: po lietaus kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 24–36 proc. Krituliai sudrėkina dangą ir nusodina ore esančias daleles, todėl rezultatai sustiprino idėją, kad sausuoju metu gatvių drėkinimas gali padėti mažinti dulkėjimą.

    Tuo metu mokinių atostogų laikotarpiu sumažėjęs tėvų automobilių srautas prie mokyklos reikšmingo teigiamo pokyčio neparodė. Tai rodo, kad vienos grupės kelionių sumažėjimas yra per mažas, palyginti su bendru eismo intensyvumu gatvėje.

    Ką tai reiškia miestui

    Pagrindinė išvada aiški: vieno universalaus sprendimo, kuris vienu metu maksimaliai sumažintų ir oro taršą, ir triukšmą, nėra. Skirtingos priemonės veikia skirtingus taršos šaltinius, todėl geriausias rezultatas pasiekiamas derinant kelias priemones.

    Vilnius dalį krypčių jau taiko praktikoje: po žiemos sezono gatvės valomos vakuuminiu būdu, o vasarą, esant nepalankioms sąlygoms teršalams išsisklaidyti, dangos drėkinamos. Taip pat planuojama plėsti želdinimą intensyvaus eismo gatvėse, o oro taršos stebėseną stiprina jutiklių tinklas, kad sprendimai būtų paremti realiais duomenimis.

  • Vilnius dalija 150 tūkst. eurų stipendijų: kas gali gauti paramą sportui ir iki kada kreiptis

    Vilnius dalija 150 tūkst. eurų stipendijų: kas gali gauti paramą sportui ir iki kada kreiptis

    Vilniaus miesto savivaldybė kviečia aukšto meistriškumo sportininkus teikti paraiškas miesto stipendijoms, skirtoms pasirengti varžyboms ir atstovauti sostinei. Šiais metais tam numatyta paskirstyti 150 000 eurų, o parama būtų skiriama vieniems kalendoriniams metams.

    Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, savivaldybė siekia suteikti sportininkams daugiau galimybių koncentruotis į treniruotes ir startus, kad rezultatai augtų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse varžybose. Tokia finansinė pagalba dažnai tampa esmine, kai reikia suderinti intensyvų pasirengimą, stovyklas ir keliones.

    Stipendijos numatytos 14–29 metų amžiaus individualių sporto šakų sportininkams ir iš dviejų atletų sudarytoms komandoms. Paraiškose vertinamas praėjusiais metais pasiektas geriausias rezultatas paraiškoje nurodytose varžybose, o išimtys dėl amžiaus gali būti taikomos komisijos sprendimu.

    Teikti paraiškas gali sportininkus ugdančios organizacijos, registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje ir savivaldybės teritorijoje veikiančios ne trumpiau kaip vienus metus. Tokia organizacija privalo būti sudariusi su sportininku sportinio ugdymo sutartį, turėti tinkamos kvalifikacijos trenerį ar specialistą bei užtikrinti sportininko ugdymui reikalingą bazę ir įrangą.

    Kartu su paraiška reikia pateikti vienų metų sportininko programą, sportinio ugdymo sutarties kopiją ir sportininko sutikimą teikti paraišką. Taip pat būtina pridėti trenerio ar specialisto sutarties ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, o jei dokumentus teikia įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Stipendijos dydis skaičiuojamas pagal galiojantį bazinį socialinės išmokos dydį ir nustatytą koeficientą, atsižvelgiant į sportininko pasiektą rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad skirtingų pasiekimų sportininkai gali tikėtis nevienodo finansavimo, o prioritetas teikiamas aukštesniems sportiniams rezultatams.

    Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 24 dienos, o visas konkurso aprašas ir teikimo instrukcijos skelbiamos savivaldybės konkursų sistemoje. Savivaldybė primena, kad vėluojančios ar nepilnos paraiškos gali būti nevertinamos, todėl dokumentus verta susitvarkyti iš anksto.

    Aukšto meistriškumo sportininkų stipendijų konkursas sostinėje pirmą kartą paskelbtas 2024 metais. Per šį laikotarpį stipendijos skirtos 19 sportininkų, viena sportininkė paramą gavo dvejus metus iš eilės, o skiriamos sumos augo nuo daugiau nei 22 000 eurų 2024 metais iki daugiau nei 89 000 eurų 2025 metais.

    Tarp anksčiau stipendijas gavusių atletų buvo įvairių sporto šakų atstovų, nuo imtynių ir dziudo iki šaudymo, orientavimosi sporto, biatlono ar buriavimo. Savivaldybė tikisi, kad tęstinė parama padės išlaikyti talentus sporte ir sustiprins Vilniaus matomumą varžybose, kuriose rezultatą lemia ne tik darbas, bet ir galimybės kokybiškai pasirengti.

  • Vilnius dalija 150 000 eurų sportininkų stipendijoms: kas spės iki rugsėjo 24 dienos 23:59?

    Vilnius dalija 150 000 eurų sportininkų stipendijoms: kas spės iki rugsėjo 24 dienos 23:59?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė 2026 metais vyksiančią atranką aukšto meistriškumo sportininkų stipendijoms gauti. Paraiškas kviečiamos teikti sportininkus ugdančios organizacijos, atstovaujančios individualioms sporto šakoms, taip pat komandoms, kurias sudaro ne daugiau kaip du sportininkai.

    Šių stipendijų tikslas – sudaryti arba pagerinti sąlygas sportininkams kryptingai rengtis sezonui ir atstovauti Vilniui bei Lietuvai tarptautinėse varžybose. Savivaldybė pabrėžia, kad parama orientuota į talentingus ir perspektyvius atletus, kurių rezultatai leidžia realiai siekti aukščiausio lygio pasiekimų.

    Terminas ir kam taikomi reikalavimai

    Paraiškos priimamos 20 darbo dienų, nuo 2026 metų rugpjūčio 28 dienos iki rugsėjo 24 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjais gali būti juridiniai asmenys, kurie savivaldybės teritorijoje registruoti ne trumpiau kaip vienus metus.

    Paraiška teikiama nustatyta tvarka elektroninėje sistemoje, užpildant savivaldybės patvirtintą formą. Atrankos procesą administruoja savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius.

    Kiek pinigų numatyta ir kaip skaičiuojama stipendija

    Programai planuojama skirti 150 000 eurų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Stipendija skiriama vieneriems kalendoriniams metams, o jos mėnesinis dydis apskaičiuojamas pagal metodiką, siejant sumą su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir taikomu koeficientu.

    Bazinės socialinės išmokos dydį nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl galutinė stipendijos suma priklauso nuo galiojančių dydžių ir atrankos metu taikomų koeficientų. Praktikoje tai leidžia savivaldybei stipendijų dydžius sieti su valstybės nustatytais socialiniais rodikliais ir užtikrinti nuoseklų skaičiavimą.

    Kodėl tokios stipendijos svarbios

    Stipendijos aukšto meistriškumo sporte dažniausiai padeda padengti pasirengimo kaštus, kurie kasmet auga: treniruočių stovyklas, keliones į tarptautinius startus, inventorių, specialistų paslaugas ir medicininę priežiūrą. Didėjant varžybų kalendoriaus intensyvumui ir konkurencijai, stabilus finansavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant rezultatų.

    Savivaldybė nurodo, kad atrankos tvarką reglamentuoja Vilniaus miesto tarybos patvirtintas stipendijų skyrimo aprašas bei su dokumentų formomis ir organizavimu susiję sprendimai. Dėl praktinių paraiškų teikimo klausimų konsultuoja savivaldybės atstovai.

  • Vilniuje planuojama plėtra Žarijų gatvėje: „Greentech Baltic“ plečia PET atliekų perdirbimą

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų rugpjūčio 26 dieną paskelbė atrankos informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos Vilniuje, Žarijų gatvėje. Ji susijusi su PET plastikinių pakuočių atliekų perdirbimo punkto antrinių žaliavų tvarkymo veiklos išplėtimu.

    Projektą organizuoja UAB „Greentech Baltic“, o atrankos dokumentus parengė UAB „Ekokonsultacijos“. Tokia procedūra taikoma siekiant įvertinti, ar planuojamai veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į veiklos mastą, vietą ir galimą poveikį aplinkai.

    Kas planuojama Žarijų gatvėje?

    Pagal paskelbtą informaciją, planuojamas esamos veiklos išplėtimas Žarijų g. 8, Vilniuje, kur numatoma plėsti PET pakuočių atliekų perdirbimo punkto antrinių žaliavų tvarkymą. Tokios veiklos paprastai apima atliekų priėmimą, rūšiavimą ir paruošimą perdirbimui.

    Atrankos metu vertinama, ar išplėtimas gali didinti reikšmingo poveikio rizikas, pavyzdžiui, triukšmą, kvapus, transporto srautus ar taršą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kaip veikla dera su aplinkinėmis teritorijomis ir taikomais aplinkosauginiais reikalavimais.

    Kaip gyventojai gali teikti pastabas?

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl poreikio atlikti poveikio aplinkai vertinimą gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Pasiūlymai priimami per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, terminą skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Priėmus atrankos išvadą, ji bus paskelbta agentūros interneto svetainėje visuomenei susipažinti. Pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta raštu, kaip jų argumentai buvo įvertinti priimant galutinį sprendimą.

    Kodėl tai svarbu atliekų tvarkymo rinkai?

    PET pakuočių atliekų tvarkymas laikomas viena svarbiausių grandžių užtikrinant pakuočių surinkimą ir perdirbimą, nes ši medžiaga plačiai naudojama gėrimų ir kitų produktų taroje. Pastaraisiais metais visoje Europos Sąjungoje didėja spaudimas efektyvinti pakuočių atliekų tvarkymą ir užtikrinti didesnę antrinių žaliavų grąžą į rinką.

    Tokio pobūdžio plėtra dažnai siejama su didėjančiais surinkimo kiekiais ir poreikiu gerinti rūšiavimo kokybę, kad perdirbimo grandinėje būtų mažiau priemaišų. Atrankos procedūra leidžia įvertinti, ar numatomi pokyčiai neperžengia ribų, kai būtinas išsamus poveikio aplinkai vertinimas.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.