Category: Regionai

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena. Šia proga Priklausomybių ligų specialistų asociacija skelbia atvirą savaitę „Pagalba arčiau“, kuri vyks rugsėjo 21–26 dienomis.

    Iniciatyvos metu gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ar lošimo, tiek nerimaujantiems dėl artimojo elgesio.

    Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės dažnai vystosi palaipsniui, o kreiptis pagalbos verta dar tuomet, kai problema atrodo valdoma. Ankstyvas pokalbis su konsultantu gali padėti įvardyti rizikas, įvertinti situaciją šeimoje ir pasirinkti tinkamiausius tolimesnius žingsnius.

    Per atvirą savaitę konsultacijos vyks įvairiais būdais: telefonu, nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu ir gyvai. Organizatoriai akcentuoja, kad konsultacijos yra konfidencialios, o pokalbio formatą galima pasirinkti pagal žmogaus galimybes ir savijautą.

    Tokios konsultacijos paprastai apima pradinį situacijos įvertinimą, motyvacijos stiprinimą, informacijos suteikimą apie gydymo ir psichosocialinės pagalbos galimybes. Taip pat aptariama, kaip artimieji gali reaguoti į priklausomybę neperimdami atsakomybės ir kartu išlaikydami aiškias ribas.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto susirasti konsultantų kontaktus ir nurodytus laikus, kad būtų lengviau pasirinkti tinkamą specialistą bei bendravimo būdą. Organizatoriai primena, kad net vienas pokalbis gali tapti svarbiu lūžiu, ypač jei iki šiol pagalbos buvo vengiama.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Pagalba arčiau“ ir konsultacijų grafiką skelbiama asociacijos interneto svetainėje prikl.lt.

  • Ugniagesiai skelbia neraminančią statistiką: gelbėjimo darbų šiemet šoktelėjo beveik trečdaliu

    Ugniagesiai skelbia neraminančią statistiką: gelbėjimo darbų šiemet šoktelėjo beveik trečdaliu

    Ugniagesių gelbėtojų darbas Lietuvoje vis dažniau reiškia ne gaisrų gesinimą, o techninę pagalbą žmonėms, pagalbą po audrų ir darbą eismo įvykiuose. Sausio–rugpjūčio mėnesiais jie atliko 12 070 gelbėjimo darbų, tai yra 29,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Didžiausią dalį sudarė pagalba buityje: fiksuota 5 714 iškvietimų. Iš jų 3 227 kartus teikta techninė pagalba, o 2 857 darbai buvo susiję su nuvirtusių medžių ir nulūžusių šakų šalinimu po vėjo, lietaus ar sniego.

    Techninės pagalbos poreikis išaugo kartais

    Lyginant su praėjusiais metais, techninės pagalbos iškvietimų šuolis ypač ryškus. Pernai per aštuonis mėnesius atliktas 1 281 techninės pagalbos darbas, iš jų 1 067 kartus šalinti nuvirtę medžiai ir šakos.

    Šiemet tokio pobūdžio darbų fiksuota 2,5 karto daugiau, arba 151,9 proc. daugiau. Tai rodo, kad ekstremalesni orai ir dažnesnės liūtys bei stipresni vėjai vis labiau apkrauna tarnybas, o gyventojai dažniau kreipiasi dėl padarinių šalinimo.

    Pagalba medikams ir darbas avarijose

    Dar 3 798 kartus ugniagesiai gelbėtojai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Dažniausiai pagalbos reikėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams: tokių iškvietimų buvo 2 469, tai yra 20,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Eismo įvykiuose ugniagesių pagalbos prireikė 1 279 kartus. Naudodami specialią gelbėjimo įrangą, jie išlaisvino 104 nukentėjusius žmones ir ištraukė 25 žuvusiuosius.

    Nelaimės vandenyje nemažėja

    Per aštuonis šių metų mėnesius ugniagesiams 232 kartus teko dirbti vandenyje, iš jų 40 darbų atlikta ant ledo. Gelbėjimo darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 70 nuskendusių žmonių, tarp jų trys vaikai, o išgelbėti 29 gyventojai, tarp jų vienas vaikas.

    Vien vasarą iš vandens ištraukti 38 nuskendę žmonės, tai sudaro 54 proc. visų šiemet užfiksuotų atvejų. Vyrai sudarė 74 proc. visų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nuskendusiųjų skaičius per aštuonis mėnesius padidėjo penkiais, arba 7,7 proc. Daugiausia nuskendusiųjų šiemet užfiksuota Kauno apskrityje, toliau rikiuojasi Vilniaus, Panevėžio ir Klaipėdos apskritys.

    „Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112“, – primena ugniagesiai gelbėtojai.

    Specialistai pabrėžia, kad gelbėti vandenyje reikia tik įvertinus savo galimybes, o saugiausia skęstančiajam paduoti arba numesti plūduriuojantį daiktą, padėti jam išlipti nerizikuojant savo gyvybe. Tarnybos taip pat ragina maudytis tik pažįstamose vietose, nešokti į nepatikrintą vandenį ir nuolat prižiūrėti vaikus, net jei prie kranto atrodo saugu.

  • Vilkaviškis pradeda 2026 metų jaunimo apdovanojimus: kviečia siūlyti nominacijas iki rugsėjo 18 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba pradeda pirmąjį 2026 metų jaunimo apdovanojimų organizavimo etapą ir kviečia gyventojus bei su jaunimu dirbančias organizacijas siūlyti nominacijas. Savivaldybėje pabrėžiama, kad šis etapas svarbus tam, kad apdovanojimai atspindėtų realius jaunimo pasiekimus ir vietos bendruomenės lūkesčius.

    Pasiūlymus dėl galimų nominacijų prašoma pateikti iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos imtinai. Nominacijas siūlyti raginami tiek individualūs gyventojai, tiek jaunimo organizacijos, neformalios iniciatyvos, mokyklų bendruomenės ir kitos su jaunimu dirbančios institucijos.

    Toks ankstyvas pasirengimo etapas leidžia iš anksto sutarti dėl aiškių kriterijų ir užtikrinti, kad vėliau, prasidėjus kandidatų teikimui, vertinimas būtų skaidrus ir palyginamas. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad nominacijos formuluojamos taip, jog būtų galima įvertinti tiek ilgalaikį darbą, tiek konkrečius praėjusių metų rezultatus.

    Jaunimo apdovanojimai savivaldybėse įprastai skirti pastebėti savanorystę, pilietines iniciatyvas, kūrybinius ir sporto pasiekimus, bendruomeniškumą bei lyderystę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamos ir iniciatyvos, susijusios su emocinės sveikatos stiprinimu, įtrauktimi, taip pat su DI ir skaitmeninių įgūdžių panaudojimu sprendžiant vietos problemas.

    Gyventojai ir organizacijos, teikdami pasiūlymus, turėtų įvardyti, kokius pasiekimus ar veiklas nominacija skatintų, ir kodėl ji aktuali Vilkaviškio rajonui. Tikimasi, kad tai padės sukurti apdovanojimų struktūrą, kuri ne tik pagerbtų aktyviausius jaunuolius, bet ir motyvuotų platesnį jaunimo įsitraukimą.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu: jaunimas@vilkaviskis.lt. Savivaldybė nurodo, kad laukiama kuo įvairesnių idėjų, kurios leistų apdovanojimams atspindėti skirtingas jaunimo veiklų sritis.

  • Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus miesto savivaldybė naujus mokslo metus kviečia pradėti kitaip – dalį pamokų perkelti iš klasių į miesto viešąsias erdves. Idėja paprasta: gamta ir miestas tampa gyva mokymosi aplinka, kur teorija iškart tikrinama praktikoje.

    Tokiose pamokose moksleiviai gali rinkti realius duomenis, stebėti procesus ir aptarti kasdienius sprendimus, darančius įtaką aplinkai. Savivaldybė pabrėžia, kad beveik prie kiekvienos mokyklos yra pasiekiamų parkų, skverų ar upės pakrančių, todėl tokias veiklas galima pritaikyti daugeliui klasių.

    „Kai mokiniai patys pamatuoja, apskaičiuoja ir pamato rezultatą savo aplinkoje, žinios tampa suprantamesnės ir įdomesnės“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Inutė Neverovskienė.

    Šį sezoną numatytos kelios nemokamos veiklos, kurias veda savo sričių specialistai. Viena jų – pamoka apie klimato kaitą su klimatologu Silvestru Dikčiumi, kurios formatas neįprastas: mokymasis vyks vaikštant, aptariant mieste matomus pavyzdžius ir kasdienius įpročius.

    „Kalbėsime apie vartojimą, transportą ir pasirinkimus, o kartu ieškosime praktiškų būdų gyventi tvariau – taip, kad tai būtų įmanoma kiekvienam“, – sakė S. Dikčius.

    Kita kryptis – oro taršos pažinimas prie mokyklų ir intensyvaus eismo gatvių. Aplinkos oro kokybės vertinimo specialistas Mindaugas Bernatonis su moksleiviais planuoja atlikti kietųjų dalelių matavimus skirtingose vietose ir aiškintis, kas labiausiai lemia oro kokybę bei kaip ją veikia judėjimo įpročiai.

    „Svarbiausia, kad mokiniai patys pamatytų priežastis ir pasekmes, o pamokos pabaigoje gimtų diskusija, ką realiai galime keisti“, – sakė M. Bernatonis.

    Dar viena tema – biologinė įvairovė ir invazinės rūšys. Biologas Martynas Balsys su mokiniais planuoja lauko tyrimus, kurių metu bus vertinamas invazinių augalų paplitimas ir lyginamos skirtingos teritorijos, siekiant suprasti, kaip tokios rūšys keičia vietines ekosistemas.

    Invazinių rūšių problema aktuali visoje Europoje, nes jos gali išstumti vietines rūšis, keisti buveines ir sukelti ilgalaikių ekonominių bei aplinkosauginių nuostolių. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad efektyviausia prevencija prasideda nuo atpažinimo ir gyventojų sąmoningumo, ypač kai invazinės rūšys plinta greitai ir prisitaiko prie miesto sąlygų.

    Programą papildo ir praktiniai STEAM užsiėmimai, kuriuos organizuoja Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centras. 9–12 klasių mokiniams numatytos veiklos laboratorijose, kur galima tirti Neries vandens kokybę taikant cheminės analizės metodus bei modeliuoti galimus taršos scenarijus.

    Kitoje veikloje mokiniai konstruos vidaus patalpų oro kokybės matavimo stotelę, bandys jutiklius ir praktiškai vertins temperatūrą, drėgmę, slėgį bei apytikrę anglies dioksido koncentraciją. Tokie užsiėmimai stiprina tiriamuosius gebėjimus ir padeda suprasti, kaip veikia šiuolaikiniai aplinkos stebėsenos sprendimai.

    Savivaldybė skatina mokytojus tokias pamokas integruoti į ugdymo turinį: nuo matematikos ir fizikos iki biologijos, geografijos ar pilietiškumo. Miesto erdvės šiuo atveju tampa ne alternatyva, o papildomu įrankiu, padedančiu mokiniams geriau susieti mokslą su kasdienybe.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.

  • Naujas projektas Drujos g. 2 Vilniuje: „Vilniaus miesto projektai“ laukia visuomenės pastabų

    Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė atrankos informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos Drujos g. 2, Vilniuje. Numatyta administracinės paskirties pastato su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba ir vėlesnis eksploatavimas.

    Atrankos informacija parengta pagal UAB „Ekostruktūra“ dokumentus, o planuojamos veiklos organizatorius yra UAB „Vilniaus miesto projektai“. Ši procedūra reikalinga tam, kad būtų įvertinta, ar konkrečiam projektui privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

    Agentūra nurodo, kad informacija apie projektą viešai paskelbta 2026 metų rugsėjo 11 dieną. Nuo kitos darbo dienos skaičiuojamas terminas, per kurį gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pastabas bei pasiūlymus.

    Pasiūlymus Aplinkos apsaugos agentūrai galima pateikti per 10 darbo dienų nuo paskelbimo. Vėliau agentūra priima atrankos išvadą ir ją paskelbia viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims paaiškina, kaip jų argumentai buvo įvertinti.

    Tokios atrankos procedūros praktikoje dažniausiai orientuotos į galimas reikšmingas įtakas, pavyzdžiui, triukšmą, transporto srautus, oro taršą statybų metu, lietaus nuotekų tvarkymą bei poveikį greta esančiai aplinkai. Sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo pareigos lemia, kiek detaliai projektas turės pagrįsti planuojamas prevencines priemones ir stebėseną.

  • Vilniuje priimtas sprendimas dėl sklypo V. Grybo g. 34: ką dabar turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad valstybinės žemės sklypui V. Grybo g. 34 Vilniuje patvirtintas žemės sklypo dalių planas ir nustatyti plotai, reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas aktualus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir jų dalių savininkams, kurie naudojasi šio sklypo teritorija.

    Savivaldybės nurodymu, planą parengė mažoji bendrija „Žemės matavimų biuras“, o sprendimu išskirtos konkrečios sklypo dalys, priskiriamos statinių eksploatavimui. Tokie planai paprastai reikalingi aiškiai apibrėžti, kokia valstybinės žemės dalis tenka pastatų funkcionavimui ir priežiūrai, pavyzdžiui, privažiavimams, inžineriniams tinklams ar aptarnavimo zonoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad savininkams atsiranda aiškesnės ribos, kokiomis teritorijos dalimis galima naudotis statinių eksploatacijai, o kokios sklypo vietos nepatenka į nustatytas zonas. Toks sureguliavimas dažnai sumažina ginčų riziką tarp bendraturčių ar pastatų valdytojų ir palengvina sprendimus dėl teritorijos tvarkymo, remonto darbų ar naudojimosi tvarkos.

    Jeigu pastatų ar patalpų savininkai nesutinka su priimtu sprendimu, jie turi teisę jį skųsti sprendime nustatyta tvarka. Savivaldybė taip pat prašo raštu informuoti administraciją, jeigu bus pasinaudota teise apskųsti sprendimą.

    Gyventojams ir verslui, turintiems patalpas ar pastatus šioje teritorijoje, verta įsivertinti, ar nustatytos sklypo dalys atitinka faktinį naudojimąsi, pavyzdžiui, automobilių parkavimą, privažiavimą prie pastatų, šiukšlių surinkimo vietas ar aptarnavimo aikšteles. Jei kyla klausimų dėl ribų ar faktinės situacijos, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į matininkus arba savivaldybę dėl plano išaiškinimo.

  • Vilniaus daugiabučiuose fiksuojami balsavimai raštu: ką reiškia protokolai Elbingo ir Viršuliškėse?

    Vilniaus miesto daugiabučiuose paskelbti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Jie susiję su namais Elbingo gatvėje 25, 27, 29, 31 ir 37, taip pat Viršuliškių gatvėje 51, Kintų gatvėje 5, Mėnulio gatvėje 18 ir Krokuvos gatvėje 37.

    Tokie protokolai paprastai parodo, kaip savininkai balsavo dėl namo valdymo ir priežiūros klausimų: administratoriaus pasirinkimo ar keitimo, kaupiamųjų lėšų dydžio, remonto darbų, rangovų ar kitų sprendimų, susijusių su bendru turtu. Balsavimas raštu taikomas, kai sprendimus reikia priimti neužtikrinant susirinkimo vienu metu arba kai taip patogiau surinkti daugumos valią.

    Protokoluose fiksuojamas balsų skaičius, sprendimo priėmimo faktas ir procedūrinės detalės, kurios vėliau tampa svarbios, jei kyla ginčas dėl sprendimo teisėtumo. Praktikoje daugiausia klausimų sukelia tai, ar buvo tinkamai informuoti visi savininkai, ar teisingai apskaičiuoti balsai ir ar sprendimas atitinka įstatymuose numatytą daugumos reikalavimą.

    Daugiabučiuose sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų dažniausiai priklauso nuo savininkų balsų dalies, skaičiuojamos pagal turimą bendrosios nuosavybės dalį. Tai reiškia, kad balsavimo rezultatus gali lemti ne tik balsuojančių žmonių skaičius, bet ir jų valdomų patalpų dalis name, todėl protokolo tikslumas tampa kritiškai svarbus.

    Gyventojams, norintiems įsitikinti sprendimų skaidrumu, verta peržiūrėti, kokiu klausimu buvo balsuojama, kokia buvo balsavimo tvarka ir ar protokole aiškiai nurodyta sprendimo formuluotė. Jei kyla pagrįstų abejonių, įprasta kreiptis į namo administratorių ar bendriją dėl dokumentų paaiškinimo, o ginčo atveju sprendimai gali būti vertinami ir teisminiu keliu.

  • Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Baltojoje Vokėje rugsėjo 12 dieną surengta 31-oji Vilniaus rajono Derliaus šventė subūrė seniūnijų bendruomenes, ūkininkus, meno kolektyvus ir svečius iš Lietuvos bei užsienio. Renginys tapo proga padėkoti žemdirbiams už metų darbą ir pristatyti rajono bendruomenių iniciatyvas.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje, po jų į renginio vietą pajudėjo iškilminga eisena. Eiseną lydėjo Pagirių meno mokyklos, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Paberžės „Verdenės“ gimnazijos pučiamųjų bei varinių pučiamųjų orkestrai.

    „Šiandien čia susirinko žmonės iš skirtingų Vilniaus rajono kampelių, skirtingų kartų ir skirtingų kultūrų. Ir būtent tai yra mūsų rajono stiprybė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    23 seniūnijų kiemeliai ir parama hospisui

    Renginyje lankytojų laukė 23 seniūnijų kiemeliai, rudens gėrybių mugė, amatininkų dirbiniai bei veiklos šeimoms. Savivaldybė nurodė, kad šventės metu taip pat buvo renkamos aukos Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui.

    Vienu iš simbolinių akcentų tapo duonos perdavimo ceremonija. Duona, kaip kasmetinis Derliaus šventės simbolis, buvo dalijama susirinkusiesiems, pabrėžiant bendruomeniškumą ir pagarbą kasdieniam darbui.

    „Tai viena gražiausių ir didžiausių mūsų rajono tradicinių švenčių. Tradicija, kuri kasmet primena labai paprastą, bet svarbų dalyką – niekas neatsiranda savaime“, – sakė R. Duchnevič.

    Pagerbti ūkininkai ir pristatytas rekordas

    Vienas svarbiausių šventės akcentų buvo Vilniaus rajono ūkininkų pagerbimas. Šiemet apdovanoti 27 ūkininkai, kurių darbas įvardytas kaip reikšmingas rajono žemės ūkiui ir vietos ekonomikai.

    „Derliaus šventė – ypatinga proga sustoti, padėkoti ir pagerbti žmones, savo darbu kuriančius mūsų krašto ateitį“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Šventėje taip pat pristatytas Vilniaus rajone užfiksuotas Lietuvos rekordas – didžiausias meduolis. Savivaldybės teigimu, jis buvo pristatytas Naujosios Rėvos etnografiniame kaime per meduolių festivalį, o meduolis siekė apie 2,5 metro aukščio ir 2,5 metro pločio.

    Koncertai ir dvaro ateities planai

    Scenoje pasirodė Vilniaus rajono kolektyvai ir svečiai, o vakarinėje programoje koncertavo grupė „The Roop“ bei atlikėjai iš Lenkijos Sławomir ir Kajra. Renginyje dalyvavo ir delegacijos iš Lenkijos, Ukrainos bei Vokietijos, taip pat Seimo nariai ir ambasadų atstovai.

    Derliaus šventė antrą kartą vyko prie Baltosios Vokės dvaro, kuris pastaraisiais metais tapo svarbia vietos tapatybės ir kultūrinio atgimimo tema. Savivaldybė nurodo, kad dvarą planuojama pritaikyti bendruomenės poreikiams ir kultūrinei veiklai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad tokie renginiai ne tik puoselėja tradicijas, bet ir stiprina vietos turizmą bei smulkųjį verslą, nes mugės ir bendruomenių kiemeliai pritraukia lankytojus iš platesnio regiono. Derliaus šventė Baltojoje Vokėje šiemet išryškino ir kitą kryptį: tradicijų tąsa vis dažniau derinama su koncertine programa, rekordiniais projektais ir paramos iniciatyvomis.

  • Avižieniuose renkasi seniūnaičiai: bus sprendžiama dėl lėšų ir 2026 metų planų

    Avižieniuose renkasi seniūnaičiai: bus sprendžiama dėl lėšų ir 2026 metų planų

    Kada ir kur vyks sueiga

    Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, rugsėjo 17 dieną 17.30 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas planuojamas Avižienių seniūnijos administracijos patalpose Sudervės gatvėje 9, Avižieniuose.

    Seniūnaičių sueigos yra viena pagrindinių formų, kai gyventojams atstovaujantys seniūnaičiai aptaria vietos klausimus su seniūnijos administracija. Tokiuose susitikimuose dažniausiai derinami bendruomenės prioritetai ir sprendžiami organizaciniai klausimai.

    Kas bus sprendžiama

    Pirmasis darbotvarkės klausimas numato seniūnaičių sueigos pirmininko rinkimus. Pirmininkas paprastai koordinuoja sueigos darbą, padeda formuoti posėdžių darbotvarkę ir užtikrina sklandų sprendimų priėmimą.

    Taip pat planuojama svarstyti, kaip bus panaudotos 2026 metais trečiajam ketvirčiui seniūnaičių veiklai skirtos lėšos. Praktikoje tokios lėšos dažniausiai siejamos su bendruomenės iniciatyvomis, informavimo priemonėmis, gyventojų įtrauktimi ir smulkiais vietos poreikiais.

    Bendruomenės renginiai ir kiti klausimai

    Susitikime numatytas ir planuojamų švenčių aptarimas. Bendruomenės renginiai dažnai tampa proga ne tik telkti gyventojus, bet ir praktiškai įsivertinti, kokių viešųjų erdvių, paslaugų ar infrastruktūros sprendimų labiausiai trūksta.

    Darbotvarkę užbaigs kiti klausimai, kuriuose paprastai keliamos aktualijos, susijusios su kasdieniais seniūnijos gyventojų poreikiais. Gyventojams, norintiems perduoti pastabas ar siūlymus, įprastai rekomenduojama kreiptis į savo seniūnaitį, kad klausimai būtų pristatyti sueigoje.