CP v2

Category: Regionai

  • Vievyje – 400 žmonių šventė: „Gemma“ globos namai atveria duris ir žada netikėtų akimirkų

    Vievio „Gemma“ globos namai rugpjūčio pabaigoje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę „Vasaros spalvos“, kuri, organizatorių teigimu, jau tampa tradicija. Renginyje planuojama sulaukti beveik 400 dalyvių – ne tik senjorų, bet ir jų artimųjų bei šeimos narių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos keičia požiūrį į globos namus: jie gali būti ne vien gyvenamoji vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdvė. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija atverti ilgalaikės globos įstaigas vietos bendruomenėms, skatinant socialinį ryšį ir mažinant atskirtį.

    Šventėje koncertuos Liveta ir Petras Kazlauskai, o senjorų laukia ir kaniterapinių šunų pasirodymas. Kaniterapija vis dažniau taikoma dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes gyvūnų asistuojamos veiklos gali padėti mažinti vienišumo jausmą ir įtampą, skatinti bendravimą.

    Žiniasklaidai renginio metu numatoma galimybė fiksuoti akimirkas ir pabendrauti su senjorais bei Vievio „Gemma“ globos namų atstovais. Tokie susitikimai suteikia progą iš arčiau pamatyti kasdienę globos įstaigų aplinką ir tai, kaip kuriama gyventojų užimtumo bei emocinės gerovės sistema.

    Apie dalyvavimą prašoma pranešti iki rugpjūčio 28 dienos elektroniniu paštu arba telefonu. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad išankstinė registracija padeda suvaldyti srautus ir užtikrinti sklandžią renginio eigą.

  • Vilnius renka pasaulio miestą kuriančius lyderius: prasidėjo balsavimas dėl prestižinių apdovanojimų

    Vilnius pristatė naują iniciatyvą, kuria siekiama matomai padėkoti užsienio kilmės vilniečiams ir jų kuriamoms idėjoms, prisidedančioms prie miesto augimo. Prasidėjo viešas balsavimas pirmiesiems „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimams, o lemiamą žodį kviečiami tarti visi gyventojai.

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ per dvi savaites sulaukė beveik 800 gyventojų pasiūlymų, kas vertas nominacijų. Komisija išrinko po tris finalininkus keturiose kategorijose, apimančiose verslą, kultūrą, gastronomiją ir miesto atstovavimą už Lietuvos ribų.

    Kas patenka į finalą?

    Kategorijoje „Už verslą, kuriantį Vilnių“ išskiriami skirtingi miesto ekonomikos veidai: nuo tarptautiniu mastu žinomos technologijų įmonės iki socialinio verslo ir žaidimų industrijos. Tarp finalininkų minimi „Vinted“, socialinis restoranas „Pirmas blynas“ ir žaidimų kūrėja „Wargaming“.

    Kultūros kategorijoje akcentuojamos iniciatyvos, kurios padeda atvykusiems žmonėms įsilieti į miesto gyvenimą ir kuria tarpkultūrinį dialogą. Čia tarp nominantų įvardijama „SPEAK Lithuania“, taip pat tarptautinio choro „The Garfunkels – International Choir of Vilnius“ įkūrėjas ir dirigentas Matthieu Bruyndonckx bei ESN VILNIUS TECH bendruomenę telkianti Hatice Kübra Kaya.

    „Kiekvienas į finalą patekęs nominantas įrodo, kad Vilnius yra vieta, kurioje idėjos randa namus. Užsienio talentai ir verslai tampa neatsiejama mūsų miesto tapatybės dalimi“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Gastronomija ir miesto ambasadoriai

    Kategorijoje „Už skanų Vilnių“ ryškėja sostinės gastronomijos tarptautiškumas ir tvarumo kryptys: minimas Nielsas Peteris Pretzmannas su „Senatorių pasažu“, virtuvės šefas Gasparas Fernandesas su restoranu „Gaspar’s“ ir someljė Francesco di Marco, prisidedantis prie vyno kultūros edukacijos.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorijoje pristatomi žmonės, kurie miestą reprezentuoja per mokslą, kultūrą, kalbą ir verslo ryšius. Tarp nominantų įvardijama meno istorikė Anna Sylwia Czyż, italų kalbos mokytojas Alessandro Sposato ir startuolių ekosistemos ambasadorė Rita Sakus, siejama su „LitBAN“ veikla.

    Kada paaiškės nugalėtojai?

    Nugalėtojus kiekvienoje kategorijoje lems daugiausia gyventojų balsų surinkę finalininkai. Apdovanojimų laureatai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyksiančioje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai yra platesnės krypties dalis, kuria Vilnius siekia stiprinti miesto atvirumą talentams ir tarptautinėms bendruomenėms. Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau konkuruoja ne tik investicijomis, bet ir gyvenimo kokybe, integracijos priemonėmis bei aiškiu signalu, kad atvykę žmonės yra laukiami ir reikalingi.

  • RRT skelbia naujausius skaičius: ryšys atsigauna, bet šimtai bazinių stočių dar neveikia

    Ryšių reguliavimo tarnyba praneša, kad ryšio situacija Lietuvoje toliau gerėja, tačiau mobiliojo ryšio tinklų atkūrimo darbai dar nesibaigė. Rugpjūčio 25 dieną operatoriai informavo, kad jų tinkluose vis dar neveikia 329 bazinės stotys, kai rugpjūčio 24 dieną neveikė 516.

    Pagal naujausius duomenis, daugiausia sutrikimų fiksuojama „Telia“ tinkle, kur neveikia 134 bazinės stotys. „Tele2“ tinkle neveikia 99, o „Bitės“ tinkle – 96 bazinės stotys, todėl dalyje vietovių ryšio kokybė gali išlikti prastesnė.

    „Matome nuoseklų situacijos gerėjimą ir mažėjantį neveikiančių bazinių stočių skaičių. Operatoriai tęsia infrastruktūros atkūrimo darbus, todėl situacija išlieka dinamiška ir gali keistis“, – sakė RRT tarybos narys Darius Kuliešius.

    Ne tik bazinės stotys

    RRT pabrėžia, kad mobiliojo ryšio paslaugų veikimas priklauso ne vien nuo bazinių stočių. Ne mažiau svarbūs yra elektros energijos tiekimas ir duomenų perdavimo jungtys, todėl net ir atstačius bazinės stoties darbą ryšys gali neatsinaujinti iš karto.

    Skirtingose vietovėse paslaugų atkūrimo trukmę dažnai lemia būtent ryšio ir elektros infrastruktūros grandinė, kurios dalys priklauso skirtingiems operatoriams. Dėl to, RRT vertinimu, itin svarbus koordinuotas bendradarbiavimas, kad paslaugos vartotojams būtų grąžintos kuo greičiau.

    „Vertindami situaciją matome, kad dalį sutrikimų lemia ne tik bazinių stočių veikla, bet ir duomenų perdavimo tinklai bei elektros energijos tiekimas. Todėl itin svarbus visų infrastruktūros operatorių bendradarbiavimas“, – pažymėjo D. Kuliešius.

    Atsparumas ir investicijos

    RRT primena, kad 2026 metais liepos mėnesį patvirtinti nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams, kuriais siekiama stiprinti tinklų atsparumą ir pagerinti pasirengimą didelio masto sutrikimams. Tikslas – kad panašiose situacijose ryšio atstatymas vyktų greičiau, o kritinė infrastruktūra būtų atsparesnė.

    Anot RRT, numatytoms priemonėms įgyvendinti operatoriams gali prireikti apie 39 mln. eurų investicijų. Taip pat akcentuojama, kad papildomų dažnių aukcionai suteikia galimybių gerinti ryšio kokybę ir padengiamumą visoje šalyje.

    RRT teigia ir toliau reguliariai skelbianti atnaujinimus apie ryšio situaciją bei atkūrimo procesą. Gyventojams primenama, kad reali situacija konkrečioje vietovėje gali kisti, kol darbai bus pilnai užbaigti.

  • Vilniuje sprendžiamas daugiabučių administratorius: ką privalo žinoti Birutės ir Kalvarijų gatvių gyventojai

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas keliems daugiabučiams, esantiems Birutės g. 13, Polocko g. 48 ir Kalvarijų g. 38. Tai sprendimas, kuris tiesiogiai lemia namo priežiūros kokybę, planuojamus darbus ir gyventojų mėnesines išlaidas.

    Pagal galiojančią tvarką administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą: nuo avarijų šalinimo ir privalomų patikrų iki remonto darbų organizavimo bei sąmatų rengimo. Praktikoje tai apima stogo, laiptinių, vamzdynų, elektros ūkio, rūsio patalpų, bendrų konstrukcijų ir kitų namo elementų priežiūrą.

    Kas keičiasi pasirinkus administratorių?

    Gyventojams svarbu suprasti, kad administratoriaus pasirinkimas nėra vien formalumas. Nuo jo priklauso, kaip greitai reaguojama į gedimus, kaip skaidriai pateikiamos ataskaitos, kaip planuojami ilgalaikiai darbai ir ar sprendimai priimami realiai įtraukiant savininkus.

    Administratoriaus darbas taip pat siejasi su namo finansiniu planavimu: kaupiamosios lėšos, remonto prioritetai ir darbų pirkimai turi būti organizuojami taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir pagrįstos kainos. Gyventojams aktualu, ar bus pateikiamos aiškios sąmatos ir ar bus sudarytos galimybės palyginti rangovų pasiūlymus.

    Ko gyventojai turėtų paprašyti?

    Renkantis administratorių rekomenduojama įvertinti, kaip bus teikiama informacija gyventojams ir kokiu dažniu bus atsiskaitoma už atliktus darbus. Taip pat svarbu, ar siūlomas aiškus priežiūros planas, numatantis ne tik kasdienius darbus, bet ir ilgalaikę namo būklės gerinimo strategiją.

    Didžiausia praktinė rizika kyla tada, kai sprendimai priimami be pakankamo gyventojų įsitraukimo, o darbai organizuojami neatskleidžiant palyginamųjų kainų ar aiškių pasirinkimo kriterijų. Todėl gyventojams verta iš anksto sutarti dėl komunikacijos kanalų ir dokumentų prieinamumo.

    Tendencijos: daugiau dėmesio skaidrumui

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravimo srityje vis daugiau dėmesio skiriama atskaitomybei ir duomenų prieinamumui. Gyventojai vis dažniau tikisi matyti aiškias ataskaitas, periodines namo apžiūras, argumentuotus darbų prioritetus ir iš anksto suplanuotus remonto grafikus.

    Gyventojams taip pat svarbu, kad administravimas būtų orientuotas į realią namo būklę, o ne vien į minimalų gedimų šalinimą. Tai ypač aktualu senesnės statybos pastatuose, kur didžiausią įtaką išlaidoms turi šilumos ūkis, vamzdynų nusidėvėjimas ir stogo bei fasado būklė.

    Jei name kyla klausimų dėl administratoriaus parinkimo ar jo pareigų apimties, savininkams verta prašyti pateikti aiškų administravimo paslaugų aprašą, veiklos ataskaitų pavyzdžius ir numatomų darbų planą. Tokia informacija leidžia sprendimą priimti pagrįstai ir sumažina konfliktų riziką ateityje.

  • Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Po smarkesnių oro sąlygų Elektros skirstymo operatorius (ESO) skelbia naujausią situaciją dėl elektros tiekimo sutrikimų Utenos regione ir Zarasų rajone. Įmonė nurodo, kad avarijų šalinimo tempą lemia pažeidimų mastas ir tai, kaip greitai brigados pasiekia gedimų vietas.

    Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu fiksuotas 121 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros yra 4 536 klientai. ESO teigia, kad gedimus rajone šalina devynios brigados, dirbančios pagal prioritetus ir rizikos lygį.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informuoja ESO.

    ESO atkreipia dėmesį, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal situaciją, todėl prognozės gali kisti. Įmonė aiškina, kad pirmiausia tvarkomi gedimai, kurie paveikia didžiausią klientų skaičių, taip pat šalinami pavojų keliantys tinklo pažeidimai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 1 102 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 22 712 klientų. Gedimus regione šalina 54 brigados, o darbai organizuojami taip, kad būtų kuo greičiau atstatomas tiekimas pagrindinėms linijoms ir transformatorinėms.

    Visoje Lietuvoje, ESO duomenimis, fiksuoti 8 953 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 92 685 klientai. Gedimus šalina 380 brigadų, dalis jų dirba sustiprintu režimu, kad būtų mažinamas atjungtų vartotojų skaičius.

    Gyventojai, pastebėję naują elektros tiekimo sutrikimą ar pavojingai nutrūkusius laidus, raginami apie tai pranešti ESO nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą ESO interneto svetainėje. ESO pabrėžia, kad informacija dienos eigoje gali būti atnaujinama, atsižvelgiant į realią situaciją tinkle.

  • Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse planuota naujos viešosios erdvės atidarymo šventė perkeliama į rugpjūčio 27 dieną 18 valandą. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti žaliojoje erdvėje tarp J. Rutkausko gatvės ir Pilaitės prospekto, netoli Spaudos rūmų.

    Šventės programoje numatytos veiklos, skirtos gamtai pažinti per pojūčius: vyks vaistažolių edukacija ir arbatų degustacija, lankytojai galės stebėti natūralioje pievoje gyvenančius vabzdžius. Mažieji dalyviai bus kviečiami susipažinti su Vilniaus paukščiais ir įsitraukti į muilo burbulų pramogas.

    Renginyje taip pat lauks pramoginis „Rimi“ laimės ratas, kuriame bus galima laimėti skanėstų. Kūrybinėse dirbtuvėse su VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ dalyviai kurs gamtos motyvais puoštas vėduokles, o atmosferą papildys fleitininkės Dominykos Šeibok muzika.

    Vienu žaismingiausių šventės akcentų taps gamtiškiausios pavardės rinkimai. Organizatoriai kvies dalyvius, kurių pavardėse atsispindi gamtos motyvai, pretenduoti į simbolinį titulą.

    Šventės metu gyventojai bus kviečiami balsuoti už būsimą viešosios erdvės pavadinimą. Tokiu būdu siekiama į sprendimus įtraukti bendruomenę, kuri šia erdve naudosis kasdien, ir stiprinti vietos tapatybę.

    Daugiau kaip hektaro ploto teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, poilsio ir sporto zonos, šunų vedžiojimo erdvė, apšvietimas bei šachmatų stalai. Išskirtiniu akcentu tapo išsaugota šlapynė, per kurią nutiestas medinis lieptas su poilsio vietomis.

    Anksčiau šventė buvo planuota rugpjūčio 25 dieną, tačiau renginio data pakeista į rugpjūčio 27 dieną. Vieta ir pradžios laikas nesikeičia.

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.

  • Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Po praūžusios audros Zarasų rajone intensyviai šalinami padariniai, o darbams sutelktos savivaldybės, seniūnijų, gelbėtojų ir kelių priežiūros pajėgos. Daugiausia dėmesio skiriama elektros tiekimo atkūrimui, kelių pravažumui ir būtiniausioms komunalinėms paslaugoms.

    Elektros tinklų operatoriaus ESO rugpjūčio 25 dieną skelbtais duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje buvo fiksuotas 121 elektros energijos tiekimo sutrikimas. Be elektros liko 4 536 klientai, gedimus šalino devynios brigados, o pajėgos perskirstomos pagal realų poreikį skirtingose savivaldybėse.

    Elektros tiekimas – pagrindinis prioritetas

    Savivaldybė nurodo, kad vienas svarbiausių tikslų yra kuo greičiau grąžinti elektrą gyventojams ir užtikrinti kritinių paslaugų tęstinumą. Tam koordinuojamas ir elektros generatorių panaudojimas, kad energija pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač ten, kur atsistatymo darbai trunka ilgiau.

    Gyventojams primenama, kad dingus elektrai didžiausią riziką kelia nutrūkę ar ant žemės nukritę laidai, todėl prie jų artintis negalima. Tokiais atvejais informaciją būtina perduoti atsakingoms tarnyboms, o apie situaciją savivaldybė skelbia gyventojams atnaujinamuose pranešimuose.

    Keliuose – nuvirtę medžiai ir kliūtys

    Audra dalyje teritorijų užvertė kelius išvirtusiais medžiais ir nulaužtomis šakomis, todėl daug darbo teko tiek seniūnijų darbuotojams, tiek kelių priežiūros tarnyboms. Prie kelių atvėrimo taip pat prisideda priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, šalinančios kliūtis nuo važiuojamosios dalies.

    Akcentuojama, kad pirmiausia tvarkomi maršrutai, kuriais būtina pasiekti atokiau gyvenančius žmones ir užtikrinti specialiųjų tarnybų privažiavimą. Pajėgos telkiamos ten, kur šiuo metu susisiekimas yra labiausiai sutrikęs.

    Generatoriai ir pagalba atokiose vietovėse

    Siekiant padėti gyventojams, kurie laikinai negali naudotis elektros prietaisais, generatoriai jungiami seniūnijų administraciniuose ir bendruomenių pastatuose. Jose galima pasikrauti telefonus, prijungti nedidelės galios įrenginius ir prisileisti geriamojo vandens į atsineštą tarą.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vienišiems, senyvo amžiaus ir pagalbos stokojantiems žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse. Į pagalbos grandinę įtraukiamos bendruomenės, ūkininkai, medžiotojai ir kiti vietos gyventojai, galintys pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas ir įvertinti, ko žmonėms trūksta.

    „Šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir pasirūpinti šalia gyvenančiais žmonėmis, kuriems gali prireikti pagalbos“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės atstovai.

    Darbai rajone tęsiami, situacija stebima nuolat, o pajėgos perskirstomos pagal prioritetus. Gyventojų prašoma išlikti budriems, saugoti save ir artimuosius bei, esant galimybei, prisidėti prie pagalbos kaimynams.

  • Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad į laikiną atliekų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nuo rugpjūčio 31 dienos atliekos nebebus vežamos. Sprendimas priimtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, o iki rugsėjo 3 dienos iš teritorijos turi būti išgabentos joje jau sukauptos atliekos.

    Pasak savivaldybės, dalis srauto vėliau bus laikinai nukreipta į naują aikštelę Sandėlių gatvėje. Miestas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti poveikį gyvenamajai aplinkai ir suvaldyti situaciją, kuri dėl atliekų tvarkymo grandinės sutrikimų tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

    „Nuo pat pradžių ketinome aikštelę su visais jos nemaloniais kvapais iš Naujosios Vilnios iškelti, o dabar radome sprendimą, kaip padaryti tai anksčiau nei planuota“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Sprendimas priimtas tęsiantis ekstremaliajai situacijai, kuri Vilniaus regione paskelbta po pernai MBA teritorijoje Gariūnuose įvykusio gaisro. Savivaldybės teigimu, ekstremalios situacijos režimas tebėra reikalingas, nes mišrių komunalinių atliekų tvarkymas dar nėra grįžęs į įprastą ritmą.

    Vilniaus regione per parą susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų, todėl bet koks infrastruktūros sutrikimas greitai tampa ne tik logistiniu, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkosaugos klausimu. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl laikino sandėliavimo, kvapų, galimos taršos ir gyventojų nepasitenkinimo, ypač kai objektai atsiduria šalia gyvenamųjų kvartalų.

    Po gaisro ir tvarkymo grandinės sutrikimų dalis atliekų buvo tvarkoma pasitelkiant kitus Vilniuje veikiančius atliekų surinkėjus, kurie surenkamas atliekas rūšiuoja savo teritorijose. Viena iš laikinai naudotų vietų buvo Naujoji Vilnia, Pramonės gatvėje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad laikinos aikštelės naudojimas buvo derintas su aplinkosaugininkais ir vyko tikrinimai, tačiau pripažįstama, jog gyventojams toks kaimynystės sprendimas buvo sunkiai priimtinas. Miestas tikina, kad aikštelės veiklos nutraukimas ir atliekų išvežimas per trumpą laiką turi padėti sumažinti kvapų problemą ir įtampą bendruomenėje.

    Artimiausiomis dienomis savivaldybė turės užtikrinti, kad atliekų srautai būtų perimti kitose vietose be papildomų trikdžių. Atliekų tvarkymo sistemoje tokie perplanavimai paprastai reikalauja aiškių pajėgumų skaičiavimų, transporto maršrutų korekcijų ir griežtesnės kontrolės, kad laikini sprendimai nevirstų ilgalaike našta gyventojams.

  • Avarija miesto centre: ties Vasario 16-osios g. 9 laikinai susiaurintas pėsčiųjų praėjimas

    Šalinant elektros tiekimo avariją, artimiausiu metu laikinai susiaurintas pėstiesiems skirtas praėjimas ties pastatu Vasario 16-osios g. 9. Darbai vykdomi taip, kad būtų užtikrintas judėjimas, tačiau pėstiesiems gali tekti prasilenkti siauresnėje atkarpoje.

    Darbų užsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigotas po remonto atstatyti dangas ir sutvarkyti darbo vietą. Tokiais atvejais paprastai laikinai atitveriama teritorija, o pėsčiųjų srautas nukreipiamas saugesniu koridoriumi.

    Elektros tiekimo avarijos dažniausiai susijusios su požeminių kabelių pažeidimais, jungčių gedimais arba drėgmės ir korozijos paveikta infrastruktūra. Remonto metu specialistai lokalizuoja gedimo vietą, atjungia pažeistą ruožą ir atkuria tiekimą, o tai gali pareikalauti kasinėjimo ar dangos ardymo.

    Gyventojams ir praeiviams rekomenduojama būti atidesniems, ypač tamsiu paros metu, laikytis laikinų aptvėrimų ir neiti per darbo zoną. Jei judėjimas šioje vietoje apsunkintas, verta pasirinkti gretimą šaligatvio atkarpą ar kitą maršrutą.

    Jei darbų metu būtų fiksuojami papildomi ribojimai ar pasikeitimai, apie juos įprastai pranešama atskirai. Atkūrus normalų praėjimo plotį, rangovai privalo ne tik užpilti iškasas, bet ir kokybiškai atkurti šaligatvio dangą, kad neliktų pavojingų nelygumų.