CP v2

Category: Regionai

  • Kretingos ligoninė planuoja 400 kv. m priestatą: administracija kelsis, reabilitacija plėsis

    Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė Kretingos ligoninės priestato projekto rengimui. Numatyta, kad naujame priestate atsiras administracinės paskirties patalpos, o sprendimas leis efektyviau perskirstyti ligoninės erdves.

    Planuojamo administracinio priestato plotas siektų apie 400 kv. m. Jame numatoma įrengti 12–15 darbo vietų ligoninės administracijai ir apie 40 vietų posėdžių salę, skirtą vidiniams susitikimams ir darbui su partneriais.

    Pagal projektinę idėją priestatas specialia jungtimi sujungs pagrindinį ligoninės korpusą su Ambulatorinio konsultacinio skyriaus pastatu. Šiuo metu būtent šiame pastate yra įsikūrusi ir ligoninės administracija.

    Administracijai persikėlus į naujas patalpas, atsilaisvinę kabinetai būtų panaudoti reabilitacijos skyriaus plėtrai. Savivaldybė pabrėžia, kad toks sprendimas padėtų stiprinti gydymo ir slaugos paslaugų bazę neplečiant bendro komplekso chaotiškai.

    Projekto tikslas taip pat yra aiškiau atskirti administracines ir gydymo funkcijas bei racionaliau išnaudoti turimas erdves. Praktikoje tai gali reikšti sklandesnius pacientų srautus, mažiau trukdžių klinikiniam darbui ir patogesnes sąlygas personalui.

  • Kretingos rajono taryba pagerbė kleboną Karolį Petravičių: už bendruomenę ir Vydmantų bažnyčios statybas

    Kretingos rajono taryba suteikė Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui Karoliui Petravičiui Garbės piliečio vardą. Dvasininkas įvertintas už ilgalaikius nuopelnus rajono bendruomenei kultūros ir meno srityse, visuomeninę veiklą bei Kretingos rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų.

    Sprendimas priimtas tarybos posėdyje, atsižvelgus į Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymą. Savivaldybė pabrėžė, kad tai apdovanojimas už nuoseklų darbą, kurio rezultatai matomi ne tik parapijos gyvenime, bet ir platesnėje rajono kultūrinėje veikloje.

    K. Petravičius Vydmantų parapijai vadovauja nuo 2016 metais. Vienu svarbiausių jo darbų įvardijama Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statyba, kuri pradėta jo iniciatyva ir jau yra įpusėjusi, sutelkus vietos tikinčiųjų bendruomenę bei rėmėjus.

    Greta statybų projektų klebonas inicijavo išskirtinę idėją būsimai bažnyčiai sukurti gintarinį altorių, kviesdamas aukoti gintarą žmones iš įvairių šalių. Vydmantų koplyčioje jo rūpesčiu įkurtas Nelly ir Arvydo Paltinų memorialinis kambarys-muziejus, o greta įrengta garso įrašų studija, kurioje gimsta kūrybiniai ir bendruomeniniai projektai.

    Dvasininko veikla apėmė ir darbą su jaunimu: 2017–2022 metais jis ėjo Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktoriaus pareigas, prisidėjo prie Lietuvos jaunimo dienų ir kitų renginių organizavimo. Tokie renginiai, kaip pabrėžiama, pritraukė tūkstančius jaunų žmonių ir stiprino bendruomeniškumą.

    Garbės piliečio vardo įteikimo ceremonija planuojama birželio 14 dieną Kretingoje, miesto ir Šv. Antano atlaidų šventės metu, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Renginio programa siejama su tradicine rajono bendruomenės švente, kurioje susitinka religinės ir kultūrinės iniciatyvos.

    Kretingos rajono garbės piliečio vardas suteikiamas asmenims, nusipelniusiems Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, taip pat išskirtiniais darbais prisidėjusiems prie rajono gerovės įvairiose srityse. Tarp jų minimos kultūra, menas, švietimas, sportas, labdara ir parama, aplinkosauga, ilgalaikė visuomeninė veikla bei rajono vardo garsinimas Lietuvoje ir pasaulyje.

  • Kretingos rajone išdalytos kultūros ir meno premijos: kas šiemet tapo laureatais

    Kretingos rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną patvirtino šių metų kultūros ir meno premijų laureatus. Apdovanojimai skirti dviem asmenims ir vienam kolektyvui už reikšmingą indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą.

    Šiemet premijomis įvertinti tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Inga Mažeikienė ir Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvas „Žemčiūga“.

    Aleksui Eugenijui Kulviečiui ir Ingai Mažeikienei premijos skirtos už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę bei mokslinę veiklą. Folkloro kolektyvas „Žemčiūga“ įvertintas už nuoseklų etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą bei sklaidą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kultūros ir meno premijos skiriamos už pasiekimus nacionalinių kultūros ir meno organizacijų rengiamuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ar parodose. Taip pat vertinama ilgalaikė, bendruomenei reikšminga kūrybinė, kultūrinė ar mokslinė veikla bei išskirtinis scenos meno sričių puoselėjimas ir pristatymas.

    Premijų laureatai bus pagerbti per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę „Susapnuok Kretinga 773“. Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 13 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

  • Nidos švyturio kompleksas perduotas Neringai: kas keisis Urbo kalno papėdėje?

    Nidos švyturio kompleksas perduotas Neringai: kas keisis Urbo kalno papėdėje?

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė Nidos švyturio pastatų kompleksą: pasirašytas turto priėmimo ir perdavimo aktas, kuriuo objektai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus galutinai perėjo savivaldybės nuosavybėn. Tai laikoma svarbiu etapu siekiant ilgalaikės Kuršių nerijos jūrinio paveldo apsaugos ir aiškesnio komplekso valdymo.

    Pats Nidos švyturys savivaldybei buvo perduotas dar 2019 metais, tačiau iki šiol ne mažiau svarbūs buvo ir Urbo kalno papėdėje esantys pagalbiniai pastatai. Būtent jų perdavimas atveria daugiau galimybių nuosekliai pasakoti švyturio prižiūrėtojų istoriją ir planuoti erdvės pritaikymą lankymui.

    Kelias iki šio sprendimo buvo ilgas: 2023 metais pastatus pavyko išbraukti iš Turto banko parduodamų objektų sąrašo, taip užkertant kelią privatizavimui. Tuomet jie buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui patikėjimo teise, o vėliau, Vyriausybei priėmus reikalingus sprendimus, įtvirtintas perdavimas savivaldybei.

    Kas konkrečiai perduota

    Savivaldybės žinion perimtas nekilnojamasis turtas sudarytas iš šešių objektų Švyturio gatvėje. Kompleksą sudaro administracinis pastatas, du gamybiniai pastatai, du ūkiniai pastatai ir inžineriniai kiemo statiniai, tarp jų ir Nidos šulinys.

    Oficialiai nurodoma bendra perduoto turto likutinė vertė siekia 228 010 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad esminė šio sprendimo vertė yra ne finansinė, o galimybė išsaugoti komplekso vientisumą ir planuoti jo ateitį vienose rankose.

    „Nidos švyturys ir jo aplinka – neatsiejama Kuršių nerijos kraštovaizdžio bei pasakojimo apie šį kraštą dalis, menanti švyturio prižiūrėtojų kasdienybę, laivybos istoriją ir žmogaus santykį su jūra“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    „Šiandien, kai pastatai galutinai atiteko bendruomenei, galime drąsiai kalbėti apie pilnavertį šios erdvės įveiklinimą“, – sakė Darius Jasaitis.

    Nuo sprendimo prie darbų

    Dar prieš galutinį perdavimą savivaldybė pradėjo pasirengimą komplekso pritaikymui, kad sprendimai būtų paremti tyrimais, o ne prielaidomis. Pradėti taikomieji tyrimai apima architektūros natūrinius, konstrukcijų, istorinius ir inžinerinius vertinimus, taip pat mūro drėgmės, užterštumo ir medienos būklės analizę.

    Šių tyrimų rezultatai turėtų padėti tikslinti vertingąsias savybes ir tiksliau apibrėžti, ką galima keisti, o kas privalo būti išsaugota. Lygiagrečiai vyksta ir žemės sklypo formavimo procesas, kuris svarbus planuojant būsimus projektavimo ir tvarkybos darbus.

    Savivaldybės teigimu, perėmimas užtikrina, kad Kuršių nerijos jūrinis paveldas būtų saugomas ne tik formaliai, bet ir praktiškai, numatant tvarų objekto naudojimą. Tikimasi, kad aiškesnė nuosavybės struktūra leis greičiau priimti sprendimus dėl finansavimo, projektavimo ir komplekso atvėrimo lankytojams.

  • Neringos savivaldybės taryboje prisiekė Feliksas Marčius: kuo keičiasi 2023–2027 kadencija

    Neringos savivaldybės taryboje prisiekė Feliksas Marčius: kuo keičiasi 2023–2027 kadencija

    Gegužės 28 dieną Neringos savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Feliksas Marčius. Priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Laura Martinaitytė.

    F. Marčius taryboje pakeitė Lauryną Vainutį, o pokytis įvyko pagal rinkėjų pirmumo balsus ir galiojančią mandatų perdavimo tvarką. Tokiais atvejais, kai tarybos narys netenka mandato ar jo atsisako, jį paprastai perima kitas tos pačios kandidatų listės atstovas.

    Naujas tarybos narys išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą ir prisijungė prie opozicijoje dirbančios TS-LKD frakcijos „Kuršių nerija“. Tai reiškia, kad frakcijos sudėtis taryboje pasipildė, tačiau bendras tarybos narių skaičius nesikeičia.

    Neringos savivaldybės tarybą 2023–2027 metų kadencijoje sudaro 17 narių. Pasikeitus vienam tarybos nariui, institucijos darbas tęsiasi įprasta tvarka, o naujasis narys įgyja visas tarybos nario teises ir pareigas nuo priesaikos momento.

  • Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringos savivaldybė pasirašė trišalę partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su dviem Ukrainos savivaldybėmis – Bojarkos miesto ir Koblevės. Sutartis patvirtina šalių siekį stiprinti tiesioginius ryšius ir kartu vykdyti bendras iniciatyvas.

    Dokumentas pasirašytas nuotoliniu būdu Neringos savivaldybės tarybos posėdžio metu, prisijungus Ukrainos savivaldos atstovams. Sutartį pasirašė Neringos meras Darius Jasaitis, Bojarkos meras Oleksandras Zarubinas ir Koblevės meras Volodymyras Panyčius.

    Neringa su Koblevės savivaldybe bendradarbiauja nuo 2022 metų, o naujasis susitarimas šį ryšį įtvirtina ir praplečia. Koblevės savivaldybė Mykolajivo srityje vienija dešimt gyvenviečių ir, kaip kurortinė teritorija prie Juodosios jūros, turi panašių iššūkių bei galimybių kaip ir Neringa.

    Į partnerystę įsitraukusi Bojarka yra Kijevo srityje, todėl trišalis formatas atveria platesnes galimybes projektams skirtinguose Ukrainos regionuose. Savivaldybės tikisi, kad bendradarbiavimas padės greičiau apsikeisti praktika ir pritaikyti sprendimus tiek kasdienėms paslaugoms, tiek ilgalaikiam atsigavimui.

    Sutartyje numatytas bendradarbiavimas kultūros, švietimo, aplinkosaugos, socialinėje, turizmo ir rekreacijos srityse. Taip pat planuojama plėtoti veiklas jaunimo politikos, klimato kaitos, bendruomenių atsparumo ir tarptautinių projektų kryptyse.

    Susitarimas siejamas su Ukrainoje vykdomu nacionaliniu projektu Petys į petį: sutelktos bendruomenės, kuriuo skatinama tarptautinė savivaldybių partnerystė ir praktinė pagalba bendruomenėms. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendriems mokymams, institucijų stiprinimui ir paramos iniciatyvoms, kurios vėliau gali peraugti į ilgalaikius vystymo projektus.

    „Tikiu, kad ši partnerystė bus ne tik formalus bendradarbiavimo susitarimas. Tai ir solidarumo, draugystės bei bendrų vertybių išraiška“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Sutartis galioja neterminuotai ir bus tęsiama tol, kol šalys matys praktinį bendradarbiavimo poreikį. Savivaldybės pabrėžia, kad reali sutarties vertė bus matuojama konkrečiomis veiklomis, projektų rezultatais ir bendruomenėms suteikiama nauda.

  • Neringos gimnazijos abiturientų eisena į savivaldybę: kokius studijų ir karjeros kelius renkasi?

    Neringos gimnazijos abiturientų eisena į savivaldybę: kokius studijų ir karjeros kelius renkasi?

    Neringos gimnazijos abiturientai paskutinio skambučio dieną tradiciškai šventine eisena atėjo į Neringos savivaldybę. Jaunuolius lydėjo šypsenos, plojimai ir palaikymo šūksniai, o susitikimas tapo simboline šventės dalimi prieš artėjančius brandos egzaminus.

    Vizitas savivaldybėje Neringoje puoselėjamas ne vieną dešimtmetį ir laikomas ilgamete bendruomenės tradicija. Šiemet abiturientus priėmė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, su kuriuo jaunuoliai bendravo neformaliai ir atvirai.

    Pokalbio metu meras domėjosi, kokius tolesnius žingsnius planuoja mokyklą baigiantys neringiškiai ir kur jie save mato po metų ar kelerių. Abiturientai vardijo skirtingas kryptis – nuo tarnybos kariuomenėje iki kūrybinių ir technologinių specialybių.

    Tarp aptartų pasirinkimų skambėjo multimedija ir kompiuterinis dizainas, kibernetinis saugumas, anglų filologija, teisė, aviacijos inžinerija, iliustracija, filosofija, dietetika ir kitos sritys. Dalis jaunuolių pripažino dar svarstantys kelias alternatyvas, tačiau dauguma planuoja studijas Lietuvoje.

    Susitikime abiturientams palinkėta sėkmės egzaminuose ir drąsos apsisprendžiant, ypač tais atvejais, kai pasirinkimą tenka derinti su asmeniniais pomėgiais ir darbo rinkos realijomis. Taip pat nuskambėjo kvietimas baigus studijas sugrįžti į Neringą ir savo žinias pritaikyti gimtajame krašte.

  • Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad išmoka vaikui, dažnai vadinama vaiko pinigais, įprastai mokama iki kol jaunam žmogui sukanka 18 metų. Šiuo metu kiekvienam vaikui kas mėnesį skiriama 129,5 euro išmoka.

    Sukakus pilnametystei situacija pasikeičia: teisę gauti išmoką įgyja pats jaunas žmogus, todėl dėl mokėjimo tęstinumo reikia pateikti naują prašymą. Jei prašymas nebus pateiktas, išmoka automatiškai nebus tęsiama, net jei mokymasis dar nesibaigė.

    Kada vaiko pinigai mokami iki 23 metų?

    Išmoka gali būti mokama ilgiau, iki 23 metų, kai jaunas žmogus toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai apima ir profesinio mokymo įstaigas, jeigu profesinis mokymas vyksta kartu su bendrojo ugdymo programa.

    Išmoka gali būti mokama ir tais atvejais, kai mokymasis laikinai sustabdomas dėl pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą tęstinumas iki vidurinio išsilavinimo įgijimo.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad galimybė mokėti išmoką iki 23 metų siejama ir su Švietimo įstatyme numatyta nuostata, jog mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose gali mokytis iki 23 metų. Dėl to išmokos mokėjimo trukmė suvienodinama, kad visi galėtų gauti paramą iki kol realiai baigia bendrąjį ugdymą.

    Kaip pateikti prašymą ir susigrąžinti išmoką?

    Pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, jei jaunas žmogus ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, reikia iš naujo kreiptis dėl išmokos skyrimo. Kreiptis gali vienas iš tėvų ar globėjų, bendrai gyvenantys asmenys arba pats pilnametis asmuo.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS arba kreipiantis į gyvenamosios vietos seniūniją. Svarbu įvertinti terminus, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką, ar išmoka bus mokama be pertraukų.

    Numatyta galimybė išmoką grąžinti už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai dienos, jei tuo laikotarpiu jaunas žmogus turėjo teisę ją gauti. Tai aktualu tiems, kurie sulaukę 18 metų neskubėjo pateikti prašymo, tačiau mokėsi toliau ir atitiko sąlygas.

    Pavyzdžiui, jei 18 metų sukako 2025 metais lapkričio 5 dieną, o prašymas pateiktas 2026 metais gegužės 15 dieną, išmoka gali būti grąžinta nuo 2025 metais lapkričio 5 dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Tokiu atveju išmoka būtų mokama iki bendrojo ugdymo programos pabaigos.

    Papildoma išmoka: kam priklauso ir kiek siekia?

    Nuo 2026 metais sausio 1 dienos gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaikams su negalia papildomai skiriama išmoka vaikui siekia 76,2 euro per mėnesį. Ji mokama iki 18 metų, o jei jaunas žmogus mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, iki mokslų pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 23 metų.

    Taigi, šioms grupėms bendra suma už vieną vaiką sudaro 205,7 euro per mėnesį. Ministerija pabrėžia, kad tai apima tiek bazinę išmoką, tiek papildomą dalį, kai šeima ar vaikas atitinka nustatytus kriterijus.

    Vertinant, ar šeima laikoma gausia, į šeimos sudėtį įskaitomi ir iki 24 metų besimokantys ar studijuojantys pilnamečiai vaikai, net jei jie dirba, tačiau nėra sukūrę savo šeimos ir neaugina vaikų. Tai reiškia, kad šeimos statusas gali išlikti, o jaunesniems vaikams gali būti toliau taikoma papildoma parama.

    Šeimos, auginančios 1 ar 2 vaikus, papildomą išmoką gali gauti, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 eurų. Vertinant pajamas, vaiko pinigai neįskaičiuojami, taip pat neįtraukiama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o taikomos pajamų dalies išimtys priklauso nuo šeimos sudėties.

  • Pakruojo ūkininkas stojo prie LŪS vairo: ko Gedas Špakauskas sieks nacionaliniu mastu

    Pakruojo ūkininkas stojo prie LŪS vairo: ko Gedas Špakauskas sieks nacionaliniu mastu

    Pakruojo rajono savivaldybėje pasveikintas naujasis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas, iki šiol ėjęs organizacijos vicepirmininko pareigas. Savivaldybės vadovai susitikime pabrėžė, kad į nacionalinio masto pareigas išrinktas žemdirbių bendruomenėje gerai žinomas kraštietis.

    Pakruojo rajono meras Saulius Margis kartu su vicemerais Simona Lipskyte ir Virginijumi Kacilevičiumi akcentavo, jog toks įvertinimas svarbus ne tik pačiai organizacijai, bet ir regionui. Savivaldybės teigimu, LŪS vadovo vaidmuo yra reikšmingas sprendžiant kasdienius ūkininkų klausimus ir atstovaujant sektoriui nacionalinėse diskusijose.

    „Tikiu, kad žemdirbių bendruomenėje puikiai žinomas kraštietis šias pareigas atliks atsakingai ir sutelks organizaciją bendriems tikslams“, – sakė Saulius Margis.

    Pats G. Špakauskas susitikime teigė besiremiantis kompetentinga komanda ir matantis poreikį nuosekliai stiprinti ūkininkų atstovavimą. Pasak jo, LŪS vadovui tenka užduotis telkti skirtingų regionų ir ūkių interesus, ypač kai žemės ūkį veikia rinkų svyravimai, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir administracinė našta.

    G. Špakauskas taip pat pabrėžė ryšio su gimtuoju kraštu svarbą ir patvirtino, kad lieka LŪS Pakruojo skyriaus taryboje. Savivaldybės atstovų teigimu, toks sprendimas gali padėti geriau išlaikyti tiesioginį dialogą su vietos ūkininkais ir jų praktiniais poreikiais.

    Pakruojo rajono savivaldybė naujajam LŪS pirmininkui palinkėjo sėkmės ir rezultatyvaus darbo, atstovaujant žemdirbių interesams Lietuvoje ir už jos ribų. Pranešime pažymima, kad bendradarbiavimas su ūkininkų organizacijomis išlieka vienas svarbių savivaldos prioritetų sprendžiant regiono ekonomikos ir kaimo plėtros klausimus.

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.