CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.

  • Gydytojas įvardijo 5 produktus, galinčius mažinti vėžio riziką ir uždegimą

    Sveikatos tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad kasdienė mityba gali daryti įtaką lėtiniam uždegimui, o šis siejamas su didesne įvairių ligų, įskaitant dalį onkologinių susirgimų, rizika. Gydytojas ir mokslininkas Williamas Li, nagrinėjantis ryšį tarp mitybos ir sveikatos, išskyrė kelis produktus, kurių verta dažniau įtraukti į racioną.

    Specialistas akcentuoja, kad organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau daugeliu atvejų jas suvaldo natūralūs apsauginiai mechanizmai. Kai šie mechanizmai silpnėja, o audiniuose ilgiau išlieka uždegimas, sudaromos palankesnės sąlygos ligoms progresuoti.

    „Vėžio prevencija nėra vienas stebuklingas produktas ar papildas, o kasdieniai sprendimai, kurie padeda organizmui geriau susitvarkyti su uždegimu ir žala“, – sakė Williamas Li.

    Vienu iš dažniausiai minimų pasirinkimų jis įvardija sojos produktus, pavyzdžiui, tofu, edamames ar sojų gėrimus. Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose didesnis sojos vartojimas siejamas su mažesniu mirtingumu nuo krūties vėžio, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio ir rezultatams įtakos gali turėti bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Į kasdienį meniu gydytojas ragina įtraukti ir pomidorus, ypač termiškai apdorotus, nes juose esantis likopenas geriau pasisavinamas su riebalais. Likopenas ir kiti antioksidantai siejami su uždegimo mažinimu, o dalis tyrimų rodo ryšį su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, nors poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Tarp siūlomų produktų minimi ir obuoliai, vertinami dėl skaidulų ir polifenolių, įskaitant chlorogeno rūgštį. Didesnis skaidulų kiekis mityboje siejamas su geresne žarnyno mikrobiotos būkle ir mažesniais uždegimo rodikliais, o tai laikoma svarbia prevencijos grandimi.

    Dar viena grupė – uogos, tokios kaip mėlynės, avietės, braškės ar gervuogės, kuriose gausu antocianinų ir kitų antioksidantų. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda, o tyrimuose taip pat nagrinėjamas jų galimas vaidmuo mažinant oksidacinį stresą bei uždegimines reakcijas.

    Galiausiai gydytojas išskiria arbatą ir kavą, kuriose yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos ir arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbu atsižvelgti į individualų jautrumą kofeinui, miego kokybę ir bendrą mitybos balansą.

    Medikai primena, kad mityba yra tik viena prevencijos dalis: reikšmę turi normalus kūno svoris, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, ribojamas alkoholio vartojimas ir dalyvavimas patikros programose. Pajutus neįprastus simptomus ar turint didesnę paveldimą riziką, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Mokslininkai perspėja: fitneso apyrankės gali demotyvuoti ir sukelti gėdą – štai kodėl

    Naujas tyrimas rodo, kad fitneso apyrankės ir kalorijų sekimo programėlės ne visada skatina sveikesnius įpročius. Daliai žmonių jos gali kelti gėdos jausmą, erzinti nuolatiniais priminimais ir galiausiai sumažinti motyvaciją siekti tikslų.

    Universiteto koledžo Londone (UCL) ir Lafboro universiteto mokslininkai pasitelkė DI, kad išanalizuotų dešimtis tūkstančių įrašų socialiniame tinkle X. Tyrėjai ieškojo pasikartojančių neigiamų patirčių, susijusių su aktyvumo stebėjimu, kalorijų registravimu ir programėlių siunčiamais pranešimais.

    „Žmonės aprašė gėdą, kai užfiksuodavo nesveiką maistą, susierzinimą dėl programėlių pranešimų ir nusivylimą, kai nepavykdavo pasiekti tikslų“, – teigiama tyrimą aptarusioje publikacijoje.

    Mokslininkų vertinimu, problema slypi ne vien pačiuose įrenginiuose, o jų logikoje: algoritmai dažnai remiasi griežtais, siaurais rodikliais ir prastai atspindi realų gyvenimą. Kasdienybėje tikslus veikia miegas, stresas, darbas, liga, finansinės galimybės ar šeimos įsipareigojimai, tačiau tai ne visada įvertinama.

    Dėl šios priežasties daliai vartotojų susidaro uždaras ratas: kuo labiau nepavyksta atitikti nustatytų normų, tuo labiau krenta vidinė motyvacija. Tyrėjai pastebi, kad tokiais atvejais žmonės gali ne tik rečiau sportuoti, bet ir apskritai atsisakyti anksčiau išsikeltų sveikatingumo tikslų.

    „Vietoj labai siaurų, griežtų sėkmės matų, susietų su numestu svoriu, sveikatos programėlės turėtų teikti pirmenybę bendrai savijautai ir vidinei motyvacijai, tai yra pačiam veiklos teikiamam pasitenkinimui“, – pabrėžia mokslininkai.

    Kartu akcentuojama, kad šioje analizėje buvo fokusuojamasi į neigiamus atsiliepimus, todėl tai nėra įrodymas, jog fitneso apyrankės yra žalingos visiems. Daugybei žmonių jos padeda labiau judėti, geriau suprasti įpročius ir nuosekliau stebėti progresą, tačiau tyrimas primena, kad technologijos turi būti pritaikomos žmogui, o ne žmogus technologijai.

  • Urologai įspėja: šis maistas gali labiausiai kenkti prostatai – ką verta keisti dabar

    Prostatos sveikata priklauso ne tik nuo amžiaus ar genetikos, bet ir nuo kasdienių įpročių, ypač mitybos. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią neigiamą poveikį dažniausiai daro dažnas perdirbtos ir riebios mėsos vartojimas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai krypsta į raudoną mėsą ir ypač perdirbtus mėsos gaminius, tokius kaip dešros, šoninė ar įvairūs vytinti gaminiai. Tokie produktai dažnai turi daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir priedų, o tai siejama su didesne lėtinio uždegimo rizika organizme.

    Kas mityboje kelia didžiausią riziką?

    Mokslinėje literatūroje perdirbta mėsa išskiriama kaip nepalanki pasirinkimo kryptis, o ilgalaikė gausi jos vartojimo praktika siejama su didesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Kalbant apie prostatą, gydytojai akcentuoja bendrą modelį: kuo daugiau perdirbto, riebaus ir sūraus maisto, tuo didesnė tikimybė stiprinti uždegiminius procesus ir bloginti savijautą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra saldinti gėrimai ir itin daug cukraus turintys produktai. Jie didina antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų tikimybę, o tai siejama su didesne prostatos problemų rizika ir sunkesne simptomų kontrole.

    O kaip dėl pieno produktų?

    Dalis tyrimų rodo, kad labai didelis kai kurių pieno produktų kiekis mityboje gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio rizika, tačiau išvados nėra vienareikšmės. Specialistai dažniau pataria laikytis saiko ir rinktis mažiau perdirbtus produktus, o mitybą vertinti kaip visumą.

    Praktikoje svarbu ne vienas „blogas“ produktas, o bendras raciono balansas: daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir žuvies dalis. Kuo mityba artimesnė Viduržemio jūros principams, tuo dažniau ji siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių bei metabolinės sveikatos rodikliais, kurie netiesiogiai svarbūs ir prostatai.

    Ką realiai galima pakeisti jau dabar?

    Gydytojai dažniausiai siūlo pradėti nuo paprastų sprendimų: rečiau rinktis perdirbtą mėsą, dažniau keisti ją žuvimi ar augaliniais baltymais. Taip pat verta mažinti druskos kiekį ir dažniau gaminti namuose, nes taip lengviau kontroliuoti riebalų ir priedų kiekį.

    Jei vargina šlapinimosi sutrikimai, dažnas kėlimasis naktį ar dubens srities diskomfortas, svarbu neužsiimti savidiagnostika. Tokius simptomus gali sukelti gerybinis prostatos išvešėjimas, uždegimas ar kitos būklės, todėl saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą ir įvertinti rizikos veiksnius.

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.

  • Valgomi žiedai užkariauja lėkštes: našlaičiai, kiaulpienės ir kiti – kas iš tiesų naudinga?

    Valgomi žiedai užkariauja lėkštes: našlaičiai, kiaulpienės ir kiti – kas iš tiesų naudinga?

    Valgomi žiedai iš kulinarinės dekoracijos vis dažniau virsta pilnaverčiu ingredientu, o jų populiarumą augina sveikos mitybos ir tvarumo tendencijos. Mitybos specialistai primena, kad kai kuriuose žieduose gausu biologiškai aktyvių junginių, tačiau nauda priklauso nuo rūšies, auginimo sąlygų ir kiekio lėkštėje.

    Dažniausiai minimi našlaičių žiedai: jų skonis švelnus, todėl tinka ir salotoms, ir desertams. Šie žiedai, kaip ir kiti ryškiaspalviai augalų žiedlapiai, gali turėti polifenolių ir karotenoidų, siejamų su antioksidaciniu poveikiu, o taip pat nedidelius kiekius vitaminų bei mineralų.

    Kas juose vertingo?

    Augalų žieduose aptinkami polifenoliai ir kiti antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą, o tai svarbu bendrai lėtinių ligų prevencijai. Vis dėlto žiedai paprastai valgomi mažais kiekiais, todėl jų vaidmuo dažniau yra papildomas, o ne lemiamas, lyginant su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis ar uogomis.

    Skirtingų rūšių žiedai pasižymi skirtingu profiliu: vieni turi daugiau aromatinių junginių, kiti gali būti švelniai kartūs ar aštresni. Praktikoje tai reiškia, kad žiedai dažniau padeda praturtinti patiekalą skoniu ir įvairove, o ne tapti pagrindiniu maistinių medžiagų šaltiniu.

    Ne tik našlaičiai: ką dar renkasi virtuvės?

    Virtuvėse populiarėja ir kiti valgomi žiedai, pavyzdžiui, ramunės ar levandos, kurios dažniau naudojamos dėl aromato, taip pat rožės, kurios vertinamos dėl kvapo ir kulinarinių pritaikymų. Plačiai žinomi ir cukinijų bei moliūgų žiedai, kurie dažnai įdaromi ar trumpai apkepami tešloje.

    Kiaulpienių žiedai ir lapai tradiciškai naudojami gėrimams, sirupams ar salotoms, tačiau jų kartumas ne visiems priimtinas. Svarbu atskirti kulinarinę praktiką nuo gydomųjų pažadų: nors liaudies tradicijose kai kurie augalai siejami su įvairiais poveikiais, mityboje svarbiausia išlieka bendra raciono kokybė ir saikas.

    Svarbiausia taisyklė: saugumas

    Didžiausia rizika slypi ne pačiuose žieduose, o jų kilmėje ir atpažinime. Gėlių parduotuvėse parduodami augalai dažnai būna apdoroti augalų apsaugos priemonėmis, todėl tokie žiedai netinka maistui, net jei atrodo nepriekaištingai.

    Saugiausia rinktis žiedus iš patikimų valgomų žiedų augintojų, ekologinių ūkių arba savo daržo, kai žinoma, kuo augalas buvo tręštas ir ar nebuvo purkštas. Taip pat būtina tiksliai atpažinti rūšį, nes dalis dekoratyvinių augalų gali būti toksiški, o painiavos kaina gali būti rimta.

    Valgomi žiedai gali būti paprastas būdas paįvairinti kasdienį racioną, suteikti patiekalams daugiau aromato ir spalvos. Tačiau jų vieta mityboje turėtų būti priedas prie subalansuoto meniu, o ne greitas kelias į sveikatos stebuklus.

  • Gydytojai įspėja: paprastas akių testas gali parodyti mirties riziką per artimiausias 24 valandas

    Pietų Korėjos mokslininkų grupė, dirbusi su hospiso pacientais, iškėlė hipotezę, kad labai paprastas patikrinimas prie lovos gali padėti įvertinti, ar žmogaus mirtis gali būti itin arti. Tyrime nagrinėtas ragenos refleksas, kai akis nevalingai sumirksi nuo lengvo prisilietimo prie ragenos.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad ragenos refleksas yra susijęs su smegenų kamieno funkcija, todėl jo išnykimas gali rodyti ryškų organizmo silpimą gyvenimo pabaigoje. Darbas publikuotas žurnale „BMJ Supportive and Palliative Care“.

    Ką parodė stebėjimas hospise?

    Mokslininkai stebėjo 112 hospiso pacientų, kuriems buvo diagnozuotos pažengusios vėžio formos ir anksčiau nurodyta apytikslė, apie dvi savaites trunkanti prognozė. Medicinos personalas tris kartus per dieną tikrino ragenos refleksą, naudodamas sterilų tamponą arba marlę.

    Reakcija buvo vertinama kaip išlikusi, susilpnėjusi arba visai nepasireiškianti. Iš 112 stebėtų pacientų 110 mirė per 7 dienas nuo stebėjimo pradžios, todėl tyrėjai turėjo galimybę palyginti refleksą su artėjančios mirties laiku.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių ragenos refleksas buvo išnykęs, mirties per artimiausias 24 valandas tikimybė buvo apie penkis kartus didesnė nei tiems, kurių refleksas išliko ar buvo susilpnėjęs. Tarp pacientų be šio reflekso per 24 valandas mirė 70,7 proc. stebėtų asmenų.

    Kodėl tai svarbu paliatyviajai slaugai?

    Paliatyviojoje medicinoje tikslesnis artėjančios mirties laiko supratimas padeda planuoti priežiūrą ir mažinti paciento kančias. Tai taip pat leidžia artimiesiems laiku atvykti atsisveikinti ir priimti praktinius sprendimus dėl slaugos.

    Vis dėlto autoriai akcentuoja, kad tai nėra universalus ar visiems tinkamas būdas prognozuoti mirtį, o tik vienas iš galimų klinikinių ženklų labai specifinėje pacientų grupėje. Tokie požymiai turi būti vertinami kartu su bendra klinikine būkle, sąmonės lygiu, kvėpavimo pokyčiais ir kitais gyvenimo pabaigos rodikliais.

    Ką būtina žinoti apie ribotumus?

    Tyrimas atliktas su hospiso pacientais, sergančiais pažengusiu vėžiu, todėl išvadų negalima tiesiogiai perkelti į skubios pagalbos skyrius ar kitas ligas. Be to, ragenos refleksą gali veikti sedacija, stiprūs nuskausminamieji, neurologiniai sutrikimai ar akių būklės, todėl vien tik šis testas negali būti laikomas galutiniu sprendimu.

    Mokslininkai nurodo, kad reikalingi didesnės apimties tyrimai su platesnėmis pacientų grupėmis, kad būtų patikrintas metodo tikslumas ir praktinis pritaikomumas. Klinikinėje praktikoje tokie duomenys gali būti naudingi kaip papildoma informacija, bet ne kaip vienintelis prognozės pagrindas.

  • Mėgstami bananai gali pakenkti: gydytojai įspėja, kam ir kiek jų geriau nevalgyti

    Bananai dažnai laikomi patogiu ir maistingu užkandžiu, suteikiančiu greitos energijos, o juose esanti ląsteliena padeda virškinimui. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir sveiki produktai gali tapti problema, jei jų valgoma per daug arba jei žmogus turi tam tikrų sveikatos sutrikimų.

    Mitybos ekspertų teigimu, daugeliui žmonių saugus kiekis paprastai yra 2–3 bananai per dieną, tačiau tai nėra universali taisyklė. Rekomenduojama atsižvelgti į bendrą mitybos racioną, fizinį aktyvumą, kūno masę ir gretutines ligas.

    Daug kalio ne visiems naudinga

    Vienas dažniausiai minimų aspektų yra kalio kiekis: vidutinio dydžio bananas jo turi apie 400 miligramų. Žmonėms, kurių inkstų funkcija normali, organizmas kalio perteklių paprastai sureguliuoja, tačiau net ir tokiu atveju persistengti nepatariama.

    Kitaip yra tuomet, kai inkstų veikla sutrikusi. Tokiais atvejais kalis gali kauptis kraujyje ir didinti hiperkalemijos riziką, o ši būklė siejama su pavojingais simptomais, įskaitant širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą ir bendrą organizmo išsekimą.

    Cukraus šuoliai ir virškinimo bėdos

    Dar viena grupė, kuriai verta būti atsargesnei, yra diabetu sergantys žmonės. Bananuose yra natūralių cukrų ir greičiau pasisavinamų angliavandenių, todėl kai kuriems jie gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus.

    Specialistai pataria bananus derinti su baltymais arba riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu, riešutais ar varške, kad cukraus kilimas būtų lėtesnis. Taip pat svarbi ir porcija, nes didesnis vaisiaus kiekis reiškia didesnę angliavandenių apkrovą.

    Persivalgius bananų gali pasireikšti ir virškinimo simptomai, ypač jautresniems žmonėms. Dėl ląstelienos gausos ir to, kad bananai kai kuriems priskiriami sunkiau toleruojamų angliavandenių grupei, gali atsirasti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas.

    Kada bananai gali būti ypač naudingi

    Saikingai vartojami bananai išlieka vertingu kasdienės mitybos elementu, nes suteikia energijos, turi antioksidantų ir prisideda prie širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymo. Jie taip pat patogūs sportuojantiems, nes padeda atkurti dalį elektrolitų po fizinio krūvio.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad mažiau prinokę bananai gali turėti daugiau atspariojo krakmolo, kuris veikia kaip prebiotikas ir gali būti palankus žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto, jei turite inkstų ligų, diabetą ar nuolatinių virškinimo nusiskundimų, dėl tinkamo vaisių kiekio saugiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.

  • Ilgaamžiškumo paslaptis? Vyriausias JAV vyras atskleidė paprastus įpročius, kurie veikia

    Ilgaamžiškumo receptų internete netrūksta, tačiau vyriausias JAV vyras tikina, kad jo taisyklės gerokai paprastesnės nei madingos dietos ar brangūs papildai. Louisas Cano, kuriam peržengus 110 metų ribą, savo kasdienybę apibūdina trumpai: jaučiasi gerai.

    Jis gimė Kolumbijoje 1914 metais, o į Jungtines Valstijas persikėlė 1990-aisiais kartu su žmona. Po žmonos mirties 2004 metais jis apsigyveno Naujajame Džersyje, kur iki šiol gyvena su šeima.

    Vienu svarbiausių ilgo gyvenimo ramsčių vyras įvardija pagarbų, ramų elgesį su aplinkiniais ir vengimą konfliktų. Pasak jo, geras požiūris į žmones ir vidinė pusiausvyra padėjo išlikti tvirtesniam tiek emociškai, tiek fiziškai.

    „Svarbiausia elgtis gerai ir nesivelti į nereikalingus ginčus“, – sakė Louisas Cano.

    Nors jis neturėjo formaliojo išsilavinimo, jaunystėje tarnavo Kolumbijos kariuomenėje, vėliau kūrė savo veiklą ir augino didelę šeimą. Jis susilaukė dešimties vaikų, o šiandien jį supa plati giminė: vaikai, anūkai, proanūkiai ir net dar jaunesnės kartos.

    Ilgaamžiškumą tyrinėjanti organizacija LongeviQuest, vertinanti amžiaus įrodymus ir demografinius duomenis, yra pripažinusi Louisą Cano vienu iš seniausių dabar gyvenančių žmonių. Tokios duomenų bazės paprastai remiasi civilinės metrikacijos dokumentais ir istorine informacija, todėl jų įrašai laikomi vienais patikimiausių viešojoje erdvėje.

    Gerontologai pabrėžia, kad ilgaamžiškumą dažniausiai lemia ne vienas stebuklingas faktorius, o kelių dalykų visuma: genetika, sveikatai palanki aplinka, socialiniai ryšiai, streso kontrolė ir kasdieniai įpročiai. Louisas Cano istorija šiuos principus iliustruoja praktiškai, be sudėtingų formulių.