CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Tai nustebins: vaisiai ir daržovės siejami su plaučių vėžio rizika – kaltinami pesticidai

    Plaučių vėžys ilgą laiką buvo siejamas su amžiumi ir rūkymu, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia atvejai tarp jaunesnių nerūkančių žmonių. Naujas tyrėjų aptariamas paaiškinimas nukreipia žvilgsnį į galimą, bet sunkiai pastebimą veiksnį – pesticidų likučius maiste.

    Pietų Kalifornijos universiteto Norriso kompleksinio vėžio centro mokslininkai pristatė hipotezę, kad didesnis neekologiškų vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su didesne plaučių vėžio rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbiausias įtariamas mechanizmas yra ilgalaikis žemų dozių pesticidų poveikis.

    „Matome augantį plaučių vėžio atvejų skaičių tarp nerūkančių jaunų žmonių, todėl ieškome aplinkos veiksnių, kurie galėtų prisidėti prie rizikos“, – sakė tyrimui vadovavęs gydytojas onkologas Jorge Nieva.

    Pasak tyrėjų, neekologiškai užaugintuose produktuose dažniau nustatomi didesni pesticidų likučių kiekiai nei kitose maisto grupėse. Tai nebūtinai reiškia, kad pats vaisių ar daržovių vartojimas yra problema, tačiau keliama prielaida, jog daliai žmonių lemiamas gali būti būtent cheminių medžiagų foninis poveikis ilgą laiką.

    Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į profesinę riziką: žmonės, kurie dirba žemės ūkyje ar kituose sektoriuose ir reguliariai kontaktuoja su pesticidais, kai kuriuose ankstesniuose stebėjimuose turėjo didesnius plaučių vėžio rodiklius. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad pesticidų poveikis gali būti vienas iš veiksnių, vertų gilesnio nagrinėjimo.

    Atskira tyrimo dalis pabrėžia lyčių skirtumus: nerūkančioms moterims plaučių vėžys nustatomas dažniau nei to paties amžiaus vyrams. Tyrėjai pažymi, kad analizuotoje imtyje moterys vidutiniškai vartojo daugiau vaisių ir daržovių, tačiau tai savaime dar neįrodo priežastinio ryšio.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas kalbama apie galimą sąsają, o ne įrodytą priežastį. Kad ryšys būtų patikimai patvirtintas, reikalingi išsamesni tyrimai, įskaitant tiesioginį pesticidų poveikio vertinimą žmonėms, pavyzdžiui, matuojant metabolitų ar kitų žymenų kiekius kraujo ar šlapimo mėginiuose.

  • Šie alkoholiniai gėrimai labiausiai niokoja skrandį: gydytojai įspėja apie riziką

    Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą skrandžiui dažniausiai sukelia stiprieji alkoholiniai gėrimai, nes didelė etanolio koncentracija veikia kaip cheminis dirgiklis. Jis silpnina apsauginį gleivinės barjerą, didina uždegimo riziką ir ilgainiui gali paskatinti gastrito ar opų vystymąsi.

    Stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, viskis ar romas, ypač greitai pažeidžia skrandžio gleivinę, nes audiniai tiesiogiai kontaktuoja su didelio laipsnio alkoholiu. Kuo didesnis alkoholio stiprumas, tuo ryškesnis dirginimas ir didesnė tikimybė, kad pasireikš skausmas, deginimas ar pykinimas.

    Kodėl „kanda“ stiprieji gėrimai?

    Etanolis ardo gleivinės ląsteles ir mažina apsauginių gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautresnis savo paties rūgščiai. Dėl to kai kuriems žmonėms net ir trumpalaikis vartojimas gali sukelti ūmų gleivinės sudirginimą, o reguliarus vartojimas siejamas su lėtiniu uždegimu.

    Alkoholio skaidymo metu organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, kuri gali stiprinti uždegiminius procesus. Be to, alkoholis gali trikdyti normalią virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas skrandyje užsibūna ilgiau, o nemalonūs pojūčiai sustiprėja.

    Gazuoti ir saldūs kokteiliai – klastingi?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gazuoti alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, putojantis vynas ar kokteiliai su gazuota baze, gali pagreitinti alkoholio pasisavinimą. Anglies dioksidas didina spaudimą skrandyje, todėl alkoholis greičiau patenka į kraują, o gleivinės dirginimas kai kuriems žmonėms jaučiamas stipriau.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys – saldūs, aromatizuoti gėrimai ir likeriai, kuriuose neretai būna daug cukraus bei įvairių priedų. Toks derinys kai kuriems žmonėms gali skatinti rėmenį, refliuksą ir stiprinti diskomfortą, ypač jei gėrimai vartojami nevalgant.

    Kas didina opų ir refliukso riziką?

    Reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne skrandžio ir stemplės pažeidimų rizika, nes silpnėja apsauginiai mechanizmai ir lengviau išsivysto refliuksas. Kai skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę, atsiranda deginimas, kartumas burnoje, o ilgainiui gali progresuoti gleivinės pažeidimai.

    Gydytojai primena, kad rizika didėja, jei alkoholis vartojamas dideliais kiekiais, dažnai, kartu su rūkymu, miego stoka ar labai riebiu maistu. Jei po alkoholio vartojimo kartojasi skrandžio skausmai, kraujavimo požymiai, juodos išmatos ar stiprus silpnumas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Valgomi žiedai užkariavo virtuves: štai kokias gėles rinktis ir kurių vengti

    Valgomi žiedai užkariavo virtuves: štai kokias gėles rinktis ir kurių vengti

    Kodėl valgomi žiedai vėl madingi?

    Ilgą laiką gėlės virtuvėje buvo laikomos tik dekoracija, tačiau pastaraisiais metais jos vis dažniau vertinamos ir dėl skonio bei maistinės vertės. Specialistai pabrėžia, kad kai kurių valgomų žiedų sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, kurie papildo kasdienę mitybą.

    Valgomų gėlių populiarumą augina ir sezoninė virtuvė, ir noras valgyti įvairesnį, mažiau apdorotą maistą. Restoranai bei namų kulinarai žiedus naudoja salotoms, desertams, gėrimams, o kai kuriais atvejais ir pagrindiniams patiekalams.

    Kokios gėlės dažniausiai atsiduria lėkštėje?

    Dažnai minimos našlaitės, nes jos lengvai randamos, yra švelnaus skonio ir tinka tiek saldžiuose, tiek sūriuose patiekaluose. Jų žiedlapiai dažnai pasirenkami salotoms, varškės užtepėlėms ar desertų puošybai, kai norisi ne tik spalvos, bet ir subtilaus aromato.

    Prie populiarių pasirinkimų priskiriamos ir ramunės bei medetkos, kurios gali suteikti žolelių natų ar švelnaus kartumo. Taip pat vartojamos rožių žiedlapiai, kurie dažniau siejami su desertais, sirupais ar arbatomis, o jų kvapas lemia, kad užtenka mažo kiekio.

    Virtuvėje vis dažniau pasirodo ir cukinijų bei moliūgų žiedai, ypač Viduržemio jūros regiono įkvėptuose patiekaluose. Juos mėgstama įdaryti švelniais sūriais, žolelėmis arba trumpai apkepti tešloje, tačiau svarbu rinktis šviežius, tvirtus žiedus.

    Maistinė vertė ir atsargumo taisyklės

    Valgomos gėlės dažniausiai nėra pagrindinis vitaminų ar mineralų šaltinis, tačiau gali papildyti racioną antioksidantais, įskaitant polifenolius ir karotenoidus. Pastebima tendencija, kad intensyvesnės spalvos žiedlapiai neretai siejami su didesne kai kurių bioaktyvių medžiagų koncentracija.

    Vis dėlto svarbiausia tema kalbant apie valgomas gėles yra saugumas. Ne visos gėlės tinka vartoti, o net ir valgomos gali tapti rizika, jei buvo purkštos augalų apsaugos produktais arba augo šalia taršos šaltinių.

    Gėlių iš įprastų gėlių parduotuvių geriau nekelti į lėkštę, nes jos dažnai auginamos dekoratyvinei paskirčiai ir gali būti apdorotos chemikalais. Saugiausia rinktis valgomoms gėlėms skirtas ekologines augintojų produkcijas arba auginti pačiam, o prieš vartojant būtina tiksliai atpažinti rūšį.

    Įtraukiant žiedus į mitybą verta pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti organizmo reakciją, ypač jei žmogus linkęs į alergijas. Gėlės turėtų papildyti, o ne pakeisti daržoves ir vaisius, tačiau jos gali tapti paprastu būdu paįvairinti kasdienius patiekalus.

  • Valgote šiuos riešutus kasdien? Užtenka 5 – bet yra svarbi taisyklė dėl seleno

    Valgote šiuos riešutus kasdien? Užtenka 5 – bet yra svarbi taisyklė dėl seleno

    Braziliški riešutai dažnai vadinami vienu maistingiausių pasirinkimų tarp riešutų: juose gausu nesočiųjų riebalų, vitamino E, magnio, kalio ir kitų mikroelementų. Vis dėlto labiausiai jie išsiskiria ypač dideliu seleno kiekiu, todėl su porcija svarbu nepersistengti.

    Šiuose riešutuose esantys riebalai daugiausia yra nesočiosios riebalų rūgštys, siejamos su palankesniu širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių profiliu. Mitybos tyrimuose riešutų vartojimas dažnai siejamas su geresniais kraujo lipidų rodikliais, įskaitant mažesnį mažo tankio cholesterolio kiekį.

    Selenas yra būtinas skydliaukės hormonų apykaitai ir antioksidacinei organizmo apsaugai, tačiau tarp naudos ir rizikos čia labai plona riba. Braziliški riešutai gali suteikti didelę šio mikroelemento dozę, todėl kasdienė saugi porcija paprastai turėtų būti nedidelė.

    Specialistai pabrėžia, kad seleno perteklius ilgainiui gali sukelti nepageidaujamus simptomus, todėl svarbu vertinti visą mitybą, o ne vieną produktą. Jei seleną vartojate ir su papildais, braziliškų riešutų kiekį verta dar labiau riboti arba jų atsisakyti.

    Maistingumo požiūriu tai kaloringas užkandis: 100 gramų braziliškų riešutų turi apie 659 kilokalorijas, todėl net ir sveiki produktai gali trukdyti siekiant kontroliuoti svorį. Praktikoje dažnai siūloma orientuotis į kelis riešutus per dieną, pavyzdžiui, apie 5, ir stebėti, kaip jie įsilieja į bendrą dienos racioną.

    Braziliški riešutai tinka kaip alternatyva sūriems užkandžiams, juos patogu dėti į salotas, košes ar kokteilius. Tačiau geriausias efektas pasiekiamas tada, kai jie yra dalis subalansuotos mitybos, kurioje netrūksta daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir kokybiškų baltymų šaltinių.

  • Ne vaistai, o paprastas obuolys: vakare suvalgomas produktas gali padėti mažinti cholesterolį

    Socialiniuose tinkluose ir sveikatos portaluose vis dažniau kartojama žinia, kad cholesterolį esą galima sumažinti be vaistų, tereikia vakare suvalgyti konkretų produktą. Nors tokie teiginiai dažnai skamba per drąsiai, mitybos kryptis iš tiesų gali turėti apčiuopiamą įtaką kraujo riebalų rodikliams.

    Dažniausiai minima priemonė yra obuolys, ypač rūgštesni ir kietesni senesnių veislių vaisiai, kuriuose paprastai būna daugiau skaidulų. Viena iš tokių veislių Europoje laikoma „Sira reneta“, išsiskirianti rūgštesniu skoniu ir tvirta tekstūra.

    Kodėl obuolys siejamas su cholesteroliu?

    Obuoliuose esanti tirpioji ląsteliena, ypač pektinas, gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekio. Tirpios skaidulos virškinamajame trakte suriša dalį tulžies rūgščių, o organizmas, jas atkurdamas, gali sunaudoti daugiau cholesterolio.

    Kitas svarbus aspektas yra polifenoliai, augalinės kilmės antioksidantai, kurių daugiau randama obuolio žievėje. Jie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir gali būti naudingi širdies bei kraujagyslių sveikatai, ypač kai tai yra bendro mitybos modelio dalis.

    Vakarais valgomas vaisius nepakeičia gydymo

    Svarbu suprasti, kad nė vienas produktas neveikia kaip tiesioginis vaistas, o cholesterolio rodikliai paprastai gerėja ne per dienas, o per savaites ar mėnesius. Didesnį poveikį lemia visuma: mažiau sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir skaidulų.

    Jei cholesterolio kiekis labai padidėjęs arba yra papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, diabetas ar buvę širdies ir kraujagyslių įvykiai, gydytojo paskirtų vaistų atsisakyti nevalia. Mityba tokiais atvejais yra svarbi pagalba, bet ne pakaitalas.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda siejama su visu obuoliu ir žievele, todėl vaisių verta kruopščiai nuplauti ir suvalgyti neperdirbtą. Sultys ar trintos tyrelės dažniausiai turi mažiau skaidulų ir greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl poveikis sotumui ir lipidų balansui gali būti silpnesnis.

    Praktiškas pasirinkimas yra obuolį valgyti kaip užkandį vietoje saldumynų, o vakare derinti su baltymais ar natūraliu jogurtu be pridėtinio cukraus. Tokia kombinacija padeda ilgiau jaustis sočiai ir sumažina tikimybę vėliau užkandžiauti kaloringais produktais.

    „Pats produktas problemos neišsprendžia, tačiau reguliarus skaidulų kiekio didinimas ir mažiau perdirbtas racionas dažnai yra pirmas žingsnis, nuo kurio prasideda geresni kraujo tyrimų rezultatai“, – pabrėžia kardiologai ir mitybos specialistai, kalbėdami apie gyvenimo būdo korekcijas.

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.

  • Gydytojas įvardijo 5 produktus, galinčius mažinti vėžio riziką ir uždegimą

    Sveikatos tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad kasdienė mityba gali daryti įtaką lėtiniam uždegimui, o šis siejamas su didesne įvairių ligų, įskaitant dalį onkologinių susirgimų, rizika. Gydytojas ir mokslininkas Williamas Li, nagrinėjantis ryšį tarp mitybos ir sveikatos, išskyrė kelis produktus, kurių verta dažniau įtraukti į racioną.

    Specialistas akcentuoja, kad organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau daugeliu atvejų jas suvaldo natūralūs apsauginiai mechanizmai. Kai šie mechanizmai silpnėja, o audiniuose ilgiau išlieka uždegimas, sudaromos palankesnės sąlygos ligoms progresuoti.

    „Vėžio prevencija nėra vienas stebuklingas produktas ar papildas, o kasdieniai sprendimai, kurie padeda organizmui geriau susitvarkyti su uždegimu ir žala“, – sakė Williamas Li.

    Vienu iš dažniausiai minimų pasirinkimų jis įvardija sojos produktus, pavyzdžiui, tofu, edamames ar sojų gėrimus. Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose didesnis sojos vartojimas siejamas su mažesniu mirtingumu nuo krūties vėžio, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio ir rezultatams įtakos gali turėti bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Į kasdienį meniu gydytojas ragina įtraukti ir pomidorus, ypač termiškai apdorotus, nes juose esantis likopenas geriau pasisavinamas su riebalais. Likopenas ir kiti antioksidantai siejami su uždegimo mažinimu, o dalis tyrimų rodo ryšį su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, nors poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Tarp siūlomų produktų minimi ir obuoliai, vertinami dėl skaidulų ir polifenolių, įskaitant chlorogeno rūgštį. Didesnis skaidulų kiekis mityboje siejamas su geresne žarnyno mikrobiotos būkle ir mažesniais uždegimo rodikliais, o tai laikoma svarbia prevencijos grandimi.

    Dar viena grupė – uogos, tokios kaip mėlynės, avietės, braškės ar gervuogės, kuriose gausu antocianinų ir kitų antioksidantų. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda, o tyrimuose taip pat nagrinėjamas jų galimas vaidmuo mažinant oksidacinį stresą bei uždegimines reakcijas.

    Galiausiai gydytojas išskiria arbatą ir kavą, kuriose yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos ir arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbu atsižvelgti į individualų jautrumą kofeinui, miego kokybę ir bendrą mitybos balansą.

    Medikai primena, kad mityba yra tik viena prevencijos dalis: reikšmę turi normalus kūno svoris, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, ribojamas alkoholio vartojimas ir dalyvavimas patikros programose. Pajutus neįprastus simptomus ar turint didesnę paveldimą riziką, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Mokslininkai perspėja: fitneso apyrankės gali demotyvuoti ir sukelti gėdą – štai kodėl

    Naujas tyrimas rodo, kad fitneso apyrankės ir kalorijų sekimo programėlės ne visada skatina sveikesnius įpročius. Daliai žmonių jos gali kelti gėdos jausmą, erzinti nuolatiniais priminimais ir galiausiai sumažinti motyvaciją siekti tikslų.

    Universiteto koledžo Londone (UCL) ir Lafboro universiteto mokslininkai pasitelkė DI, kad išanalizuotų dešimtis tūkstančių įrašų socialiniame tinkle X. Tyrėjai ieškojo pasikartojančių neigiamų patirčių, susijusių su aktyvumo stebėjimu, kalorijų registravimu ir programėlių siunčiamais pranešimais.

    „Žmonės aprašė gėdą, kai užfiksuodavo nesveiką maistą, susierzinimą dėl programėlių pranešimų ir nusivylimą, kai nepavykdavo pasiekti tikslų“, – teigiama tyrimą aptarusioje publikacijoje.

    Mokslininkų vertinimu, problema slypi ne vien pačiuose įrenginiuose, o jų logikoje: algoritmai dažnai remiasi griežtais, siaurais rodikliais ir prastai atspindi realų gyvenimą. Kasdienybėje tikslus veikia miegas, stresas, darbas, liga, finansinės galimybės ar šeimos įsipareigojimai, tačiau tai ne visada įvertinama.

    Dėl šios priežasties daliai vartotojų susidaro uždaras ratas: kuo labiau nepavyksta atitikti nustatytų normų, tuo labiau krenta vidinė motyvacija. Tyrėjai pastebi, kad tokiais atvejais žmonės gali ne tik rečiau sportuoti, bet ir apskritai atsisakyti anksčiau išsikeltų sveikatingumo tikslų.

    „Vietoj labai siaurų, griežtų sėkmės matų, susietų su numestu svoriu, sveikatos programėlės turėtų teikti pirmenybę bendrai savijautai ir vidinei motyvacijai, tai yra pačiam veiklos teikiamam pasitenkinimui“, – pabrėžia mokslininkai.

    Kartu akcentuojama, kad šioje analizėje buvo fokusuojamasi į neigiamus atsiliepimus, todėl tai nėra įrodymas, jog fitneso apyrankės yra žalingos visiems. Daugybei žmonių jos padeda labiau judėti, geriau suprasti įpročius ir nuosekliau stebėti progresą, tačiau tyrimas primena, kad technologijos turi būti pritaikomos žmogui, o ne žmogus technologijai.

  • Urologai įspėja: šis maistas gali labiausiai kenkti prostatai – ką verta keisti dabar

    Prostatos sveikata priklauso ne tik nuo amžiaus ar genetikos, bet ir nuo kasdienių įpročių, ypač mitybos. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią neigiamą poveikį dažniausiai daro dažnas perdirbtos ir riebios mėsos vartojimas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai krypsta į raudoną mėsą ir ypač perdirbtus mėsos gaminius, tokius kaip dešros, šoninė ar įvairūs vytinti gaminiai. Tokie produktai dažnai turi daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir priedų, o tai siejama su didesne lėtinio uždegimo rizika organizme.

    Kas mityboje kelia didžiausią riziką?

    Mokslinėje literatūroje perdirbta mėsa išskiriama kaip nepalanki pasirinkimo kryptis, o ilgalaikė gausi jos vartojimo praktika siejama su didesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Kalbant apie prostatą, gydytojai akcentuoja bendrą modelį: kuo daugiau perdirbto, riebaus ir sūraus maisto, tuo didesnė tikimybė stiprinti uždegiminius procesus ir bloginti savijautą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra saldinti gėrimai ir itin daug cukraus turintys produktai. Jie didina antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų tikimybę, o tai siejama su didesne prostatos problemų rizika ir sunkesne simptomų kontrole.

    O kaip dėl pieno produktų?

    Dalis tyrimų rodo, kad labai didelis kai kurių pieno produktų kiekis mityboje gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio rizika, tačiau išvados nėra vienareikšmės. Specialistai dažniau pataria laikytis saiko ir rinktis mažiau perdirbtus produktus, o mitybą vertinti kaip visumą.

    Praktikoje svarbu ne vienas „blogas“ produktas, o bendras raciono balansas: daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir žuvies dalis. Kuo mityba artimesnė Viduržemio jūros principams, tuo dažniau ji siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių bei metabolinės sveikatos rodikliais, kurie netiesiogiai svarbūs ir prostatai.

    Ką realiai galima pakeisti jau dabar?

    Gydytojai dažniausiai siūlo pradėti nuo paprastų sprendimų: rečiau rinktis perdirbtą mėsą, dažniau keisti ją žuvimi ar augaliniais baltymais. Taip pat verta mažinti druskos kiekį ir dažniau gaminti namuose, nes taip lengviau kontroliuoti riebalų ir priedų kiekį.

    Jei vargina šlapinimosi sutrikimai, dažnas kėlimasis naktį ar dubens srities diskomfortas, svarbu neužsiimti savidiagnostika. Tokius simptomus gali sukelti gerybinis prostatos išvešėjimas, uždegimas ar kitos būklės, todėl saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą ir įvertinti rizikos veiksnius.

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.