Category: Sveikata ir grožis

  • 5 kasdieniai įpročiai, tyliai žalojantys inkstus: gydytojai įspėja apie pasekmes

    Inkstų sveikatą smarkiai lemia gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai. Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių pusiausvyrą ir kraujospūdį, todėl jų apkrova tiesiogiai priklauso nuo mūsų elgesio. Medikai pabrėžia, kad net ir nedideli mitybos ar dienos režimo nukrypimai ilgainiui gali peraugti į rimtas šių organų veiklos problemas.

    Inkstų sutrikimai. Iliustracinė nuotrauka

    „Net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi kasdieniai pasirinkimai – per sūrus maistas, per mažai vandens ar dažnas nuskausminamųjų vartojimas – gali palaipsniui didinti inkstų pažeidimo riziką“, – primena gydytojai.

    Per didelis druskos vartojimas – įprotis gausiai sūdyti maistą yra viena dažniausių priežasčių, siejamų su inkstų ligomis. Natrio perteklius kelia arterinį kraujospūdį ir didina inkstų apkrovą. Dėl to laikui bėgant gali būti pažeidžiami audiniai ir vystytis lėtinė inkstų liga.

    Per mažas vandens kiekis – nemažai žmonių negeria pakankamai paprasto vandens. Skysčių trūkumas didina inkstų akmenų susidarymo tikimybę ir mažina inkstų gebėjimą efektyviai šalinti toksinus. Kava ar gazuoti gėrimai vandens nepakeičia, o jų perteklius gali dar labiau pabloginti situaciją.

    Piktnaudžiavimas alkoholiu ir tabaku – dideli alkoholio kiekiai gali pažeisti inkstų ląsteles ir sutrikdyti kraujo filtravimą. Rūkymas neigiamai veikia kraujagysles, blogina inkstų aprūpinimą krauju ir didina susirgimų riziką.

    Dažnas nuskausminamųjų vartojimas – įprotis gerti analgetikus nepasitarus su gydytoju gali sukelti toksinį inkstų pažeidimą. Ypač atsargiai reikėtų vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo: ilgalaikis jų naudojimas gali lemti lėtinius inkstų funkcijos sutrikimus.

    Sėslus gyvenimo būdas ir nutukimas – fizinio aktyvumo stoka skatina svorio augimą, o tai didina diabeto ir hipertenzijos riziką. Būtent šios būklės laikomos vienais svarbiausių inkstų ligų rizikos veiksnių. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir mažina inkstams tenkantį krūvį.

  • Daugelis prausiasi neteisingai: dermatologė atskleidė paprastą 30 sekundžių taisyklę

    Veido odos valymui reikėtų skirti bent 30 sekundžių – tam yra labai aiški priežastis.

    Viena dažniausių klaidų prausiantis yra ne netinkamai pasirinkta priemonė, o per trumpas jos naudojimas. Jei prausiklį nuplaunate per greitai, jis nespėja atlikti savo darbo – taip ne tik nepasiekiate norimo rezultato, bet ir be reikalo išleidžiate pinigus.

    Medicinos mokslų daktarė, dermatologė Mona Gohara teigia, kad idealiausia prausiklį ant odos laikyti apie 30 sekundžių. Toks laikas leidžia valomosiose priemonėse esančioms paviršiaus aktyviosioms medžiagoms susijungti su riebalais, nešvarumais, apsauginiu kremu nuo saulės ir makiažo likučiais, kad jie būtų efektyviai pašalinti nuo odos.

    Jei priemonę nuplaunate per greitai, sudedamosios dalys paprasčiausiai nespėja suveikti. Vis dėlto persistengti irgi nereikia: agresyvus trynimas ar prausimas kelias minutes iš eilės gali pažeisti odos barjerą.

    Kaip taisyklingai prausti veidą:

    Pirmiausia nusiplaukite rankas. Prieš liesdami veidą, rankas nuplaukite muilu, kad ant odos neperkeltumėte bakterijų.

    Sudrėkinkite veidą drungnu vandeniu. Vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas – karštas vanduo sausina odą ir gali ją dirginti.

    Užtepkite prausiklį. Paimkite nedidelį kiekį priemonės (maždaug žirnio dydžio). Švelniai paskirstykite ją ant veido sukamaisiais judesiais, daugiau dėmesio skirdami T zonai (kaktai, nosiai ir smakrui).

    Bendra trukmė – apie 30 sekundžių.

    Kruopščiai nuplaukite. Nuplaukite prausiklį drungnu vandeniu, kol oda bus visiškai švari.

    Švelniai nusausinkite. Veidą švelniai nusausinkite švariu rankšluosčiu – netrinkite, kad nedirgintumėte odos.

    Užtepkite kremą. Praėjus 1–2 minutėms po prausimosi, naudokite kremą ar kitą drėkinamąją priemonę, kad oda neprarastų drėgmės.

    Paprastai veidą rekomenduojama prausti 2 kartus per dieną – ryte ir vakare.