CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Mokslininkai įvardijo gėrimą lieknėjimui: kodėl juoda kava gali padėti mažinti visceralinius riebalus

    Visceraliniai riebalai yra tie, kurie kaupiasi pilvo ertmėje aplink vidaus organus ir siejami su didesne 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegiminių procesų rizika. Nors jų „taikliai“ sumažinti vien tik pasirinkus konkretų produktą neįmanoma, bendras riebalų apykaitos gerinimas gali prisidėti ir prie šios riebalų frakcijos mažėjimo.

    Vienas dažniausiai minimų mechanizmų siejamas su kofeinu, kuris gali laikinai padidinti energijos sąnaudas ramybės būsenoje. Kai kuriuose tyrimuose fiksuojamas medžiagų apykaitos suaktyvėjimas, kuris įvairuoja, bet dažnai aprašomas kelių iki keliolikos proc. ribose, priklausomai nuo žmogaus jautrumo kofeinui, amžiaus ir įpročių.

    Kitas galimas paaiškinimas yra riebalų oksidacijos didėjimas, kai organizmas efektyviau naudoja riebalus energijai. Kofeinas gali skatinti nervų sistemą, didinti adrenalino išsiskyrimą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas riebalų atsargoms mobilizuoti, ypač kai tai derinama su fiziniu aktyvumu.

    Svarbus ir ryšys su gliukozės kontrole. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, įskaitant chlorogeno rūgštį, gali būti susiję su palankesniais gliukozės apykaitos rodikliais, o stabilesnis cukraus kiekis kraujyje ilgainiui mažina persivalgymo ir perteklinių kalorijų riziką.

    Norint, kad kava realiai prisidėtų prie mažesnio kaloringumo raciono, ji turėtų būti geriama juoda, be cukraus, saldžių sirupų ar riebių grietinėlės priedų. Būtent papildomi ingredientai dažniausiai „paverčia“ kavą desertu ir gali panaikinti galimą naudą, nes į gėrimą įneša daug paslėptų kalorijų.

    Dar vienas praktinis aspektas yra sotumo ir įpročių valdymas. Kai kuriems žmonėms kava padeda sumažinti norą užkandžiauti, tačiau tai nėra universalus efektas: jautresniems kofeinui ji gali skatinti nerimą, bloginti miegą, o miego trūkumas pats savaime siejamas su didesniu apetitu ir prastesne svorio kontrole.

    Nors saikingas kavos vartojimas daugeliui suaugusiųjų laikomas saugiu, tolerancija kofeinui skiriasi. Žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį kraujospūdį, nerimo sutrikimų, taip pat nėštumo metu, kofeino kiekį dažnai rekomenduojama aptarti su gydytoju.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad kava nėra „lieknėjimo sprendimas“. Didžiausią poveikį duoda visuma: nuoseklus kalorijų deficitas, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, jėgos ir aerobinis krūvis, streso valdymas bei reguliarus miegas.

  • Kaip valgyti datules, kad cukraus kiekis kraujyje būtų stabilesnis: 5 naudingiausi būdai

    Natūraliai saldus vaisius

    Datulės yra natūraliai saldūs vaisiai, tačiau jose esanti ląsteliena gali padėti lėtinti cukrų pasisavinimą ir švelninti staigius gliukozės šuolius kraujyje. Dėl to jos dažnai įvardijamos kaip geresnis pasirinkimas, palyginti su rafinuotais saldumynais, nors porcijos dydis vis tiek išlieka svarbus.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad datulių poveikis priklauso nuo formos, kiekio ir su kuo jos valgomos. Valgant kartu su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, riešutais ar natūraliu jogurtu, cukraus kilimas paprastai būna tolygesnis.

    Šviežios ir džiovintos datulės

    Šviežios datulės turi daugiau vandens, todėl dažnai būna minkštesnės ir lengviau sukramtomos. Lyginant su džiovintomis, jos paprastai būna mažiau koncentruotos pagal cukrų ir kalorijas, tačiau realūs skirtumai priklauso nuo veislės ir prinokimo.

    Džiovintos datulės yra populiaresnės, nes ilgiau išsilaiko ir patogiai tinka kaip užkandis. Jose cukrūs labiau koncentruoti, bet kartu išlieka ir ląsteliena, taip pat randama kalio, magnio, vario ir vitamino B grupės junginių.

    5 praktiški būdai, kaip valgyti datules

    Pirmas pasirinkimas yra valgyti šviežias datules kaip desertą po pagrindinio valgio, o ne tuščiu skrandžiu. Taip sumažėja tikimybė, kad saldumas suveiks kaip greitas energijos šuolis, po kurio netrukus vėl norisi užkandžiauti.

    Antras būdas yra rinktis džiovintas datules, bet laikytis aiškios porcijos, ypač jei stebite cukraus kiekį kraujyje. Praktikoje dažnai rekomenduojama jas derinti su sauja riešutų ar sėklų, kad užkandis būtų sotesnis.

    Trečias variantas yra datulių pasta, kuri dažnai naudojama kepiniuose vietoje dalies cukraus. Ji suteikia saldumą ir tekstūrą, o kartu prideda skaidulų, todėl toks sprendimas gali būti palankesnis nei vien rafinuotas cukrus, nors saldumo kiekis vis tiek išlieka reikšmingas.

    Ketvirtas būdas yra datulių sirupas, kurį žmonės naudoja kaip natūralų saldiklį košėms, varškei ar padažams. Svarbu suprasti, kad sirupas paprastai turi mažiau ląstelienos nei visas vaisius, todėl cukrūs pasisavinami greičiau, o porcijos kontrolė čia ypač svarbi.

    Penktas pasirinkimas yra fermentuoti datulių produktai, pavyzdžiui, actas ar kiti fermentacijos būdu išgauti gaminiai. Tokie produktai dažniau naudojami kulinarijoje kaip prieskonis ar ingredientas, o ne kaip užkandis, todėl jų poveikis mitybai labiau priklauso nuo bendro patiekalo sudėties.

    Jei datulės pasirenkamos vietoje saldumynų, verta atkreipti dėmesį į bendrą dienos cukrų kiekį ir individualią sveikatos situaciją. Sergant diabetu ar turint gliukozės reguliavimo sutrikimų, tinkamiausi kiekiai ir deriniai turėtų būti aptariami su gydytoju ar dietologu.

  • Mielės grožiui: paprastas gėrimas odai ir plaukams, bet gydytojai primena svarbias išimtis

    Mielių pagrindu ruošiamas gėrimas pastaruoju metu vėl aptarinėjamas kaip paprasta priemonė, kuri gali papildyti mitybą B grupės vitaminais ir mineralais. Liaudiškoje praktikoje jis buvo vartojamas siekiant stiprinti plaukus, nagus ir pagerinti odos būklę, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra gydymas.

    Mielėse natūraliai yra B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemai, taip pat odos ir gleivinių būklei. Be to, jose aptinkama baltymų, beta gliukanų ir mikroelementų, tokių kaip cinkas, selenas, magnis bei geležis.

    Vis dėlto ryškus plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ar staigus odos būklės pablogėjimas dažnai turi konkrečią priežastį, kurios vien gėrimu neišspręsite. Tokiais atvejais verta įvertinti mitybą, stresą, miego režimą, o prireikus pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į vartojimo būdą: aktyvios mielės neturėtų būti vartojamos žalios ar maišomos su šaltu vandeniu. Tai gali sukelti pilvo pūtimą ir virškinimo diskomfortą, todėl mieles rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu arba labai karštu pienu.

    Paprastam gėrimui dažniausiai naudojama apie 10 gramų šviežių mielių, maždaug 150 mililitrų verdančio vandens arba karšto pieno ir arbatinis šaukštelis medaus. Mieles reikėtų išmaišyti, palaukti, kol gėrimas pravės, ir tik tuomet įdėti medaus.

    Tokį gėrimą siūloma gerti mažais gurkšniais po valgio, kelias savaites, o vėliau daryti pertrauką. Svarbu nepamiršti, kad didžiausią naudą odai ir plaukams paprastai duoda ne viena priemonė, o nuoseklūs įpročiai: pakankamas baltymų kiekis, geležis, cinkas, omega 3 riebalų rūgštys ir reguliarus miegas.

    Yra ir aiškių atvejų, kada mielių geriau vengti. Jos nerekomenduojamos žmonėms, turintiems alergiją ar padidėjusį jautrumą mielėms, o taip pat atsargumo reikia sergant podagra, nes mielių produktuose gali būti purinų, galinčių didinti šlapimo rūgšties kiekį.

    Gėrimas gali netikti ir tiems, kuriuos vargina ryškūs žarnyno sutrikimai, dažnas meteorizmas, viduriavimas ar aktyvus uždegiminis žarnyno susirgimas. Jei esate nėščia, žindote, turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, saugiausia prieš bandant tokias priemones pasitarti su gydytoju.

  • Kava ir magnio papildai: kodėl ekspertai pataria jų nevartoti kartu ir kaip daryti saugiau

    Kava ir magnio papildai daugeliui atrodo įprastas derinys: vieni geria kavą kasdien, kiti magnį vartoja dėl mėšlungio, nuovargio ar miego. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vartojant juos kartu galima sumažinti papildo naudą ir padidinti nemalonių pojūčių riziką.

    Esminė problema ta, kad kofeinas veikia kaip lengvas diuretikas ir gali didinti kai kurių mineralų pasišalinimą su šlapimu. Dėl to, ypač jei kavos išgeriama daug, palaikyti pakankamą magnio kiekį gali būti sunkiau, o papildų efektas gali būti mažiau juntamas.

    Skrandis ir žarnynas gali sureaguoti

    Dar viena priežastis, kodėl magnio papildų nerekomenduojama užsigerti kava, yra virškinamojo trakto jautrumas. Ir kava, ir magnis gali skatinti žarnyno judrumą, todėl kai kuriems žmonėms derinys baigiasi pilvo spazmais, pykinimu ar viduriavimu.

    Dažniau nepageidaujamas poveikis siejamas su kai kuriomis magnio formomis, kurios virškinamajame trakte veikia stipriau. Jei žmogus jau turi jautrų skrandį ar polinkį į refliuksą, kava gali papildomai dirginti, o kartu išgertas magnis sustiprinti diskomfortą.

    Kada kyla rizika širdžiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dideliais kiekiais vartojamas kofeinas gali sukelti širdies permušimus, padažnėjusį pulsą ar ritmo sutrikimų pojūtį. Tuo pačiu metu per didelės magnio papildų dozės, ypač jei yra inkstų funkcijos sutrikimų, taip pat gali būti pavojingos, nes organizmas gali nepajėgti jo pašalinti.

    Svarbu pabrėžti, kad maisto produktuose esantis magnis paprastai tokių problemų nesukelia, o didesnė rizika siejama būtent su papildais. Jei vargina širdies ritmo sutrikimai, vartojate vaistus ar turite inkstų ligų, dėl magnio papildų ir kofeino kiekio saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kiek ir kaip vartoti saugiau

    Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 350 miligramų magnio per dieną iš papildų, o kofeino kiekį riboti iki 400 miligramų per dieną. Tai apytikriai atitinka iki 4 puodelių kavos po 240 mililitrų, tačiau jautriems žmonėms riba gali būti gerokai mažesnė.

    Praktiškiausias sprendimas yra atskirti kavą ir magnio papildą laike, kad jie nekonkuruotų dėl poveikio organizmui. Jei magnis vartojamas miegui, jis dažniau geriamas vakare, o kavą vertėtų palikti pirmai dienos pusei, kad kofeinas netrukdytų užmigti.

    Jei magnio tikslas yra bendra savijauta, daliai žmonių padeda ir alternatyva papildams: daugiau magnio turinčių produktų racione. Žalialapės daržovės, riešutai, sėklos ir viso grūdo produktai leidžia palaikyti magnio kiekį be papildų sukeliamų virškinimo nepatogumų.

    Jei vis dėlto renkatės papildus, verta stebėti, kaip reaguoja organizmas, ir nevartoti kelių stimuliuojančių produktų iš karto. Esant nuolatiniams skrandžio simptomams, nemigai ar širdies permušimams, geriausia ieškoti priežasties ir sprendimo su specialistu, o ne didinti dozes.

  • 9 produktai, kuriuose daugiau skaidulų nei kriaušėje: nuo avinžirnių iki lęšių ir čia sėklų

    Skaidulos dažnai siejamos su lengvu užkandžiu, pavyzdžiui, kriauše, tačiau kai kurie kasdieniai produktai vienoje porcijoje jų turi dar daugiau. Specialistai pabrėžia, kad skaidulos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi, prisideda prie cholesterolio ir gliukozės kontrolės bei ilgiau išlaiko sotumo jausmą.

    Vidutinio dydžio kriaušė suteikia reikšmingą dalį dienos skaidulų normos, tačiau ankštinės kultūros, sėklos ir kai kurios uogos neretai „laimi“ pagal kiekį vienoje porcijoje. Vis dėlto mitybos ekspertai primena, kad didinant skaidulų kiekį svarbu tai daryti palaipsniui ir nepamiršti skysčių, kad būtų išvengta pilvo pūtimo ar diskomforto.

    Produktai, kurie lenkia kriaušę

    Tarp ryškiausių lyderių dažnai minimi avinžirniai: vienas puodelis gali suteikti apie 10 gramų skaidulų. Be to, jie vertinami dėl mineralų, tokių kaip cinkas ir manganas, kurie svarbūs normaliai medžiagų apykaitai ir antioksidacinei apsaugai.

    Dar vienas patogus pasirinkimas yra avietės, kurios puodelyje gali turėti apie 8 gramus skaidulų. Jos tinka tiek su natūraliu jogurtu, tiek kaip priedas prie košės, o saldumas leidžia sumažinti poreikį papildomam cukrui.

    Didelį skaidulų kiekį suteikia ir čia sėklos: maždaug dvi valgomosios šaukštai gali turėti apie 10 gramų. Dietologai atkreipia dėmesį, kad jos taip pat vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių, o išbrinkusios padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Ankštinės ir daržovės: sotumas ilgam

    Ypač daug skaidulų turi lęšiai – viename puodelyje virto produkto gali būti apie 16 gramų. Kartu tai yra geras geležies ir kalio šaltinis, o kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu.

    Juodosios pupelės taip pat išsiskiria – vienoje porcijoje gali būti apie 15 gramų skaidulų. Jos dažnai įvardijamos kaip maistingas pasirinkimas, kai norisi daugiau sotumo, o kartu gaunama ir magnio.

    Edamame, arba jaunos sojų pupelės, paprastai suteikia apie 8 gramus skaidulų porcijoje. Be skaidulų, jos vertinamos dėl augalinių baltymų, todėl gali padėti subalansuoti lengvesnį vakarienės ar užkandžio variantą.

    Batatas, ypač valgomas su odele, gali turėti apie 8 gramus skaidulų puodelyje. Jis taip pat yra beta karotino šaltinis, kurį organizmas paverčia vitaminu A, svarbiu regėjimui ir imuninei funkcijai.

    Kiti pasirinkimai ir kaip įtraukti

    Avokadas dažnai pristatomas kaip sveikųjų riebalų šaltinis, tačiau jis taip pat turi daug skaidulų: vienas puodelis pjaustyto avokado gali suteikti apie 10 gramų. Dėl mononesočiųjų riebalų jis gali padėti geriau įsisavinti kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus.

    Artišokas – dar vienas produktas, kuris neretai nustebina: vienas vidutinio dydžio virtas artišokas gali turėti apie 7 gramus skaidulų. Specialistai pabrėžia, kad dalis šių skaidulų veikia kaip prebiotikai, kurie maitina naudingąsias žarnyno bakterijas.

    Mitybos ekspertai pataria skaidulų šaltinius derinti per dieną, o ne staigiai padidinti vienu metu. Praktinė taisyklė paprasta: daugiau ankštinių, uogų ir sėklų, pakankamai vandens ir nuoseklus įpročių keitimas – tuomet nauda virškinimui ir sotumui bus didžiausia.

  • Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Moksliniai tyrimai rodo, kad atostogos iš tiesų gali prisidėti prie svorio augimo net ir tuomet, kai žmonės daugiau juda. Viename stebėjimo tyrime nustatytas vidutinis maždaug 0,32 kilogramo svorio prieaugis po 1–3 savaičių atostogų, o pokytis kai kuriems išliko dar kelias savaites grįžus.

    Svarbiausia išvada buvo ne apie sporto stoką, o apie energijos perteklių, kai per dieną suvalgoma ir išgeriama daugiau nei įprastai. Nors 0,32 kilogramo skamba menkai, specialistai pabrėžia, kad tokie trumpi persivalgymo laikotarpiai per metus susideda ir gali lemti lėtą, bet nuoseklų svorio didėjimą.

    Ne griežta dieta, o balansas

    Dietologai akcentuoja, kad atostogos neturi virsti nei nuolatine savikontrole, nei visišku mitybos paleidimu. Praktikoje geriausiai veikia lankstus požiūris, kai didžioji dalis pasirinkimų išlieka maistingi, o vietos ragavimui paliekama be kaltės jausmo.

    Dažnai minimas 80 ir 20 principas: apie 80 proc. raciono sudaro maistinės vertės produktai, o likę 20 proc. paliekami atostogų malonumams. Tokia strategija mažina kraštutinumų riziką, kai po griežtų ribojimų vėliau persivalgoma.

    Valgymo būdas gali būti lemiamas

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgome. Skubėjimas, valgymas žiūrint į telefoną ar prie televizoriaus trukdo pastebėti sotumo signalus, todėl porcijos lengvai išauga net nepajuntant.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojamas sąmoningas valgymas, kai dėmesys sutelkiamas į patį valgymą, skonį ir sotumą. Lėtesnis tempas padeda anksčiau sustoti, o kartu padidina pasitenkinimą maistu, todėl mažėja poreikis užkandžiauti papildomai.

    Kas realiai padeda kelionėje?

    Praktiškas principas paprastas: pagrindiniuose valgymuose verta siekti, kad didelę lėkštės dalį sudarytų daržovės, šviežios ar termiškai apdorotos. Tai didina sotumą, bet paprastai turi mažesnį energijos tankį nei riebūs ar miltiniai patiekalai.

    Renkantis patiekalus naudinga atkreipti dėmesį į gaminimo būdą: kepti orkaitėje, virti ar troškinti dažnai būna lengviau nei gruzdinti ar kepti riebaluose. Net ir restoranuose dažnai įmanoma pasirinkti žuvį ar mėsą su daržovėmis vietoj patiekalų su paniruote ir kaloringais priedais.

    Dar vienas dažnas spąstas atostogose yra nereguliarus valgymas, kai diena praeina be normalaus pietų meto, o vakare užklumpa stiprus alkis. Reguliarūs valgiai padeda išvengti vadinamojo vilko apetito ir palengvina porcijų kontrolę.

    Skysčiai taip pat svarbūs: saldinti gėrimai gali nepastebimai pridėti daug kalorijų, bet nesuteikti sotumo. Todėl paprasčiausias ir patikimiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač karštyje ar aktyviai keliaujant.

    Planuojant ilgesnes išvykas praverčia užkandžiai, kurie ilgiau suteikia sotumą, pavyzdžiui, vaisiai ar riešutai. Tokie pasirinkimai padeda išvengti situacijos, kai dėl alkio perkami greiti, bet kaloringi užkandžiai.

    Galiausiai, fizinis aktyvumas atostogose dažnai natūraliai padidėja, tačiau jis ne visada kompensuoja didesnį suvalgomo maisto kiekį. Vis dėlto vaikščiojimas, plaukimas ar žygiai išlieka svarbūs ne tik energijos balansui, bet ir bendrai savijautai.

    Specialistai primena, kad sveika mityba kelionėje nėra tobulumo siekis: vienas desertas ar vietinis patiekalas pats savaime nieko nesugadina, jei bendras ritmas išlieka saikingas. Daugeliu atvejų geriausi rezultatai pasiekiami ne draudimais, o paprastais, nuosekliais sprendimais.

  • Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Plaukų slinkimas, dažnos peršalimo infekcijos ir nuolatinis energijos trūkumas neretai siejami su vitamino D stoka. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, raumenų funkcijai ir nervų sistemai, todėl jo trūkumas gali pasireikšti labai įvairiais, ne visada akivaizdžiais simptomais.

    Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, didžiausia rizika patirti vitamino D stygių išauga šaltuoju sezonu, kai UVB spinduliuotės nepakanka odos sintezei. Net ir vasarą situaciją keičia gyvenimo būdas: daug laiko praleidžiama patalpose, o odą dengiantys drabužiai ir apsauga nuo saulės mažina vitamino gamybą.

    Vitamino D šaltinis yra ir maistas, tačiau jo natūraliai gausu tik keliuose produktuose. Daugiausia jo turi riebios žuvys, kiaušinių tryniai, kai kurie grybai, taip pat vitaminais praturtinti pieno produktai, tačiau vien mityba dažnai nepadengia paros poreikio.

    Vitamino D apykaita priklauso ir nuo sveikatos būklės. Kepenų bei inkstų ligos gali trikdyti jo virtimą aktyviomis formomis, o kai kurie vaistai, įskaitant gliukokortikoidus ar tam tikrus prieštraukulinius preparatus, gali mažinti vitamino D kiekį organizme.

    Ilgalaikė stoka pirmiausia siejama su kaulų ir raumenų problemomis. Vitamino D reikia kalcio ir fosforo pasisavinimui, todėl trūkstant didėja kaulų trapumas, lūžių rizika, gali varginti raumenų silpnumas, skausmai, o vyresniame amžiuje tai prisideda prie didesnės griuvimų tikimybės.

    Imuniteto srityje vitaminas D siejamas su didesniu jautrumu kvėpavimo takų infekcijoms, ypač kai jo kiekis yra ryškiai sumažėjęs. Mokslinėje literatūroje taip pat aptariamos sąsajos su kai kuriais autoimuniniais sutrikimais, nors ryšiai sudėtingi ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Nuotaikos ir savijautos pokyčiai taip pat dažnai minimi tarp galimų vitamino D stokos signalų. Tyrimuose aprašomos sąsajos tarp mažesnio vitamino D kiekio ir prastesnės emocinės savijautos, tačiau tai nėra vienintelė priežastis, todėl savidiagnostika gali klaidinti.

    Jei simptomai kartojasi ar užsitęsia, gydytojai paprastai rekomenduoja įvertinti bendrą sveikatos būklę ir atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant 25-hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje. Gavus rezultatą, gydymo ir papildų vartojimo taktika turėtų būti parenkama individualiai, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausia strategija yra derinti realistišką buvimą lauke šiltuoju sezonu, subalansuotą mitybą ir, jei reikia, tikslingą papildų vartojimą pagal gydytojo rekomendacijas. Tai ypač aktualu vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dėl darbo ar sveikatos retai būna saulėje.

  • Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Naujas žvilgsnis į smegenų „valymą“

    Fizinis aktyvumas dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių sveikata, svorio kontrole ar raumenų stiprinimu. Tačiau naujausi neurofiziologijos tyrimai rodo, kad judesys gali turėti ir tiesioginį mechaninį poveikį smegenims.

    Pensilvanijos valstijos universiteto neurobiologų komanda aprašė procesą, kai kūnui ruošiantis žingsniui suaktyvėję pilvo raumenys sukuria slėgio bangą. Ji per venų tinklą gali pasiekti galvą ir paskatinti smegenų skysčio judėjimą.

    Kaip tai veikia organizme?

    Tyrėjai aiškina, kad pilvo preso susitraukimas padidina spaudimą pilvo ertmėje, o šis impulsas per stuburo venų rezginį „keliauja“ aukštyn. Dėl to smegenys labai nežymiai pasislenka kaukolėje, o tai pajudina smegenų skystį.

    Šis skysčio judėjimas siejamas su medžiagų apykaitos atliekų pernaša iš nervinio audinio į sritis, iš kurių jos gali būti pašalinamos per limfinę ir kraujotakos sistemas. Tyrime daug dėmesio skirta baltymų sankaupoms, tokioms kaip beta amiloidas ir tau, kurios dažniau aptinkamos sergant Alzheimerio liga.

    „Mūsų rezultatai padeda paaiškinti, kaip pats judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Patrickas Drew.

    Kuo tai skiriasi nuo miego poveikio?

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie glimfatinę sistemą, kuri suaktyvėja gilaus miego metu ir padeda „išplauti“ tam tikras medžiagas iš smegenų. Naujas darbas papildo šį supratimą, nes rodo, kad „apsivalymo“ procesai gali vykti ne tik naktį.

    Tyrėjų teigimu, miego metu skysčio cirkuliacija labiau primena lėtą tekėjimą, o judant ji gali būti staigesnė ir nukreipta kita kryptimi. Tai leidžia manyti, kad miegas ir dienos aktyvumas gali veikti kaip viena kitą papildančios smegenų priežiūros grandys.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimai atlikti su gyvūnų modeliais, žmonių veninė anatomija, jungianti pilvo ir stuburo sritis, yra panaši. Be to, žinoma, kad žmogaus vidinis kaukolės spaudimas kinta ne tik dėl širdies plakimo ar kvėpavimo, bet ir dėl fizinės įtampos, pavyzdžiui, atliekant Valsalvos manevrą.

    Praktinė žinutė paprasta: ilgas sėdėjimas be judesio gali reikšti, kad smegenų skysčio dinamika dieną suaktyvėja rečiau. Todėl net saikingas, bet reguliarus aktyvumas, ypač įtraukiantis liemens raumenis, gali būti svarbus vyresniame amžiuje ir sėdimą darbą dirbantiems žmonėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis Alzheimerio prevencijos „receptas“, o vienas iš galimų biologinių paaiškinimų, kodėl aktyvesnis gyvenimo būdas dažnai siejamas su geresne kognityvine sveikata. Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, kokie judesiai ir koks dažnis efektyviausiai skatina smegenų skysčio apykaitą.

  • Kas nutinka kūnui 2 savaites negėrus kavos: net ekspertai pripažįsta, kad poveikis stebina

    Dvi savaitės be kavos kai kuriems tampa tikru išbandymu, tačiau mokslininkai sako, kad toks eksperimentas gali greitai išryškinti, kaip kofeinas veikia organizmą. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, kad kava susijusi ne tik su budrumu, bet ir su žarnyno mikrobiotos pokyčiais.

    Tyriminiuose stebėjimuose dalyviams buvo pasiūlyta 14 dienų visiškai atsisakyti kavos ir įvertinti, kas keičiasi organizme. Vertinti ne tik savijautos simptomai, bet ir kai kurie biocheminiai rodikliai bei mikrobiomo sudėtis.

    Kraujospūdis ir abstinencijos simptomai

    Vienas ryškiausių pastebėtų efektų buvo arterinio kraujospūdžio sumažėjimas žmonėms, kurie kavą iki tol gėrė reguliariai. Nors poveikis gali skirtis individualiai, ypač jautresniems kofeinui toks pokytis dažnai būna apčiuopiamas.

    Pirmosiomis dienomis be kavos daliai žmonių pasireiškė mieguistumas ir lengvas galvos skausmas. Tai siejama su kofeino abstinencija, kuri dažniausiai praeina per kelias dienas, kai organizmas prisitaiko prie naujo režimo.

    Kas vyksta su medžiagų apykaita

    Tyrėjai fiksavo, kad po kavos atsisakymo greitai sumažėja kofeino ir jo skilimo produktų koncentracija organizme. Kartu mažėjo ir kai kurių su kavos junginiais siejamų metabolitų kiekiai, aptinkami išmatų mėginiuose.

    Šie pokyčiai laikomi logiška organizmo reakcija, nes nustojus vartoti kavą sumažėja ir jos biologiškai aktyvių medžiagų patekimas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia vien teigiamą ar vien neigiamą poveikį, svarbi bendra mityba ir įpročiai.

    Žarnyno mikrobiota ir kava

    Pastebėta, kad atsisakius kavos kinta žarnyno bakterijų balansas: vienos rūšys, kurios buvo labiau paplitusios geriant kavą, sumažėjo, o kitos pradėjo atsistatyti. Kadangi mikrobiota siejama su virškinimu, imunine sistema ir uždegiminiais procesais, tokie pokyčiai sulaukia daug dėmesio.

    Ekspertai pažymi, kad kava yra vienas dažniausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikį mikrobiotai gali lemti ne tik kofeinas, bet ir polifenoliai bei kiti augaliniai junginiai. Dėl to tas pats eksperimentas skirtingiems žmonėms gali duoti nevienodus rezultatus.

    Kokia kava laikoma palankesne

    Mitybos specialistai dažniausiai išskiria juodą kavą be priedų, nes cukrus, sirupai ar grietinėlė gali paversti gėrimą didelio kaloringumo desertu. Taip pat pabrėžiama, kad pienas gali mažinti kai kurių kavos polifenolių pasisavinimą.

    Kalbant apie paruošimą, dažnai akcentuojama filtruota kava, nes filtravimas sumažina junginių, siejamų su padidėjusiu cholesteroliu, kiekį. Tuo metu tirpioje kavoje, priklausomai nuo gamybos, gali būti daugiau nepageidaujamų termiškai susidarančių medžiagų, todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į kokybę ir vartojimo dažnį.

    Jei žmogus nusprendžia daryti kavos pertrauką, medikai pataria stebėti savijautą ir nepamiršti, kad energiją lemia ne vien kofeinas, bet ir miegas, skysčių balansas bei mityba. Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar aukštą kraujospūdį individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.

  • Vyrams verta susimąstyti: kuris alkoholis labiausiai kenkia prostatai ir kodėl rizika auga

    Alkoholio poveikis vyrų sveikatai, ypač prostatai, pastaraisiais metais vertinamas vis griežčiau. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad saikingas vartojimas didelės žalos nedaro, naujesni tyrimų apibendrinimai rodo aiškesnę sąsają su didesne prostatos ligų, įskaitant vėžį, rizika.

    Skirtingi gėrimai organizmą veikia nevienodai, nes skiriasi ne tik etanolio kiekis, bet ir kitos medžiagos. Dėl to mokslininkai vis dažniau analizuoja ne vien bendrą suvartojamo alkoholio kiekį, o konkrečius gėrimų tipus ir jų ryšį su agresyvesnėmis bei mažiau agresyviomis prostatos vėžio formomis.

    Didžiausias nerimas dėl stipriųjų

    Mokslinėje literatūroje dažniau išskiriami stiprieji gėrimai, kurių vartojimas siejamas su nuosekliai didėjančia rizika. Tyrimų apžvalgose matoma tendencija, kad net ir vienas standartinis gėrimas per dieną, jei tai stiprieji, gali būti susijęs su didesne tiek mažiau agresyvių, tiek agresyvių prostatos vėžio formų tikimybe.

    Šis ryšys dažnai apibūdinamas kaip linijinis, tai yra, didėjant suvartojamam kiekiui, proporcingai auga ir rizika. Specialistai pabrėžia, kad tokios išvados nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės kiekvienam žmogui, tačiau jos sustiprina bendrą kryptį, jog kuo daugiau ir dažniau vartojama, tuo blogesnės prognozės.

    Alus: poveikis nevienareikšmis

    Alaus poveikis tyrimuose dažnai atrodo sudėtingesnis. Kai kuriuose duomenų apibendrinimuose matyta, kad mažesni kiekiai ne visada siejami su didesne agresyvaus prostatos vėžio rizika, tačiau didinant dozę galimas trumpalaikis palankus efektas išnyksta.

    Kartu pastebima, kad net ir mažesni alaus kiekiai gali būti susiję su didesne mažiau agresyvių formų rizika. Papildomos analizės rodo, kad vyrai, kuriems diagnozuotos agresyvesnės ligos formos, neretai dažniau vartojo alų didesniais kiekiais nei tie, kuriems nustatyta lėčiau progresuojanti liga.

    Vynas ir riba, po kurios rizika šoka

    Vynas kai kuriuose tyrimuose neparodė aiškaus ryšio su mažiau agresyviomis prostatos vėžio formomis, tačiau per didelis vartojimas siejamas su didesne agresyvaus vėžio rizika. Tai reiškia, kad svarbus ne tik pasirinktas gėrimas, bet ir kiekis bei vartojimo reguliarumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio, kurį būtų galima vadinti saugiu prostatai. Saugiausia strategija rizikai mažinti yra mažinti vartojimą, vengti didelių dozių vienu metu ir atkreipti dėmesį į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir prasta mityba.

    „Jei siekiate mažinti prostatos ligų riziką, svarbiausia yra bendras suvartojamo alkoholio kiekis ir įprotis gerti reguliariai, o ne tik pasirinktas gėrimo tipas“, – sako specialistai, apibendrindami naujausių tyrimų kryptį.