CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Tyrimas: vitamino B12 trūkumas siejamas su raumenų nykimu ir greitesniu senėjimu

    Vitaminas B12 dažniausiai minimas kalbant apie nervų sistemos veiklą, kraujodarą ir mažakraujystės riziką. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad jo vaidmuo platesnis: jis gali būti svarbus ląstelių energijos gamybai ir raumenų funkcijai, o tai susiję su sveiku senėjimu.

    Mokslininkų komanda iš Kornelio universiteto analizavo, kaip B12 trūkumas veikia ląstelių metabolizmą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad pokyčiai gali prasidėti dar iki klasikinių, lengviau atpažįstamų simptomų, tokių kaip megaloblastinė anemija ar tirpimai dėl neuropatijos.

    Vienas svarbiausių akcentų susijęs su mitochondrijomis, ląstelių struktūromis, kurios atsakingos už energijos gamybą. Tyrėjai nurodo, kad B12 trūkumas gali mažinti skeleto raumenų gebėjimą efektyviai gaminti energiją, o raumenims energijos poreikis yra ypač didelis.

    Šalia to aptiktas ryšys tarp mažesnio B12 kiekio ir prastesnių rodiklių, susijusių su raumenų mase. Tai svarbu senstant, nes raumenų masės ir jėgos mažėjimas didina kritimų riziką, blogina judrumą, o ilgainiui gali lemti didesnį trapumą ir priklausomybę nuo pagalbos kasdienybėje.

    Visuomenės sveikatos požiūriu aktualu tai, kad problemų gali kelti ne vien ryškus, bet ir ribinis vitamino B12 nepakankamumas. Tokiais atvejais žmogus gali nejausti aiškių simptomų, tačiau organizmo gebėjimas susidoroti su metaboliniu stresu, uždegiminiais procesais ar su amžiumi susijusiais pokyčiais gali silpnėti.

    Dažniau nepakankami B12 rodikliai nustatomi vyresniame amžiuje, nes prastėja įsisavinimas, taip pat žmonėms, kurie mažai vartoja gyvūninės kilmės produktų. Didesnė rizika siejama ir su tam tikromis būklėmis ar vaistais, galinčiais paveikti vitamino įsisavinimą, todėl individualus įvertinimas tampa itin svarbus.

    Natūraliai vitaminą B12 gamina mikroorganizmai, o žmogaus mityboje patikimiausi jo šaltiniai tradiciškai yra gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui, žuvis, mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai. Dėl to žmonėms, ribojantiems šiuos produktus, dažniau prireikia papildomų sprendimų.

    Mokslininkai taip pat ieško alternatyvių B12 šaltinių ir gamybos būdų, įskaitant laboratorinį mikroorganizmų ar kai kurių dumblių auginimą. Vis dėlto praktikoje svarbiausia yra užtikrinti, kad būtų gaunama žmogaus organizmui tinkama ir įsisavinama B12 forma, o dėl papildų ar tyrimų poreikio rekomenduojama tartis su gydytoju.

    Specialistai primena, kad vien tik bendras vitaminų vartojimas „profilaktiškai“ ne visada yra geriausias sprendimas. Jei įtariamas B12 trūkumas, tikslingiausia yra įvertinti individualią riziką, mitybą, gretutines ligas ir, jei reikia, atlikti tyrimus bei pasirinkti tinkamą korekcijos planą.

  • 2026 metų sporto manija atėjo ir į sales: kas yra Hyrox ir kodėl net pradedantieji jį renkasi

    2026 metų sporto manija atėjo ir į sales: kas yra Hyrox ir kodėl net pradedantieji jį renkasi

    Pastaruoju metu sporto klubai vis dažniau kalba apie Hyrox – treniruočių ir varžybų formatą, kuriame derinamas bėgimas ir funkciniai pratimai. Jo logika primena stotelių ratą: atliekami numatyti pratimai aiškia seka, o širdies ritmas nuolat išlieka aukštas.

    Standartinis Hyrox varžybų modelis daugelyje šalių yra vienodas: dalyviai įveikia 8 kilometrus bėgimo, o tarp atkarpų atlieka pratimus aštuoniose stotyse. Tai tampa ne tik ištvermės testu, bet ir gebėjimo protingai paskirstyti jėgas patikrinimu, kai tenka greitai pereiti nuo aerobinio krūvio prie jėgos ir kondicinio darbo.

    Kodėl formatas taip prigijo?

    Hyrox populiarumą iš dalies lemia aiškumas ir išmatuojamas progresas: distancija, pratimų seka ir bendras laikas leidžia lengvai palyginti rezultatus. Skirtingai nei laisvesnėse funkcinėse treniruotėse, čia mažiau atsitiktinumo, todėl žmonės greičiau supranta, ką tiksliai treniruoja.

    Kitas veiksnys – laiko efektyvumas. Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės plačiai nagrinėtos sporto moksle, o tyrimai rodo, kad toks krūvis gali reikšmingai gerinti kardiorespiracinį pajėgumą, įskaitant VO2max – organizmo gebėjimą panaudoti deguonį fizinio krūvio metu.

    Nauda sveikatai ir kūno sudėčiai

    VO2max rodiklis natūraliai mažėja su amžiumi, tačiau reguliarus fizinis aktyvumas šį kritimą gali lėtinti. Dėl to intervalinis krūvis dažnai siejamas ne tik su geresne sportine forma, bet ir su ilgalaikiais sveikatos rodikliais.

    Hyrox pratimai lavina raumenų jėgą ir raumenų ištvermę – savybes, kurios su amžiumi taip pat silpnėja. Po 40 metų dažniau aptariama sarkopenija, kai pamažu mažėja raumenų masė, o kūno sudėtyje didėja riebalinio audinio dalis.

    Ne mažiau svarbus ir metabolinis aspektas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės gali gerinti jautrumą insulinui, todėl toks krūvis dažnai minimas kaip viena iš veiksmingų strategijų palaikyti geresnę medžiagų apykaitą.

    Ar tai tik sportininkams?

    Nors Hyrox dažnai siejamas su varžybomis, praktikoje jis plačiai taikomas ir kaip treniruočių metodas. Svarbiausia, kad formatą galima lengvai pritaikyti: mažinti svorius, trumpinti darbo atkarpas, pasirinkti lėtesnį bėgimo tempą ar daugiau poilsio.

    Treneriai pabrėžia, kad didžiausia klaida pradedantiesiems – bandyti iš karto kopijuoti patyrusių dalyvių intensyvumą. Saugiausia yra nuo pradžių susidėlioti techniką, palaipsniui didinti krūvį ir stebėti savijautą, ypač jei anksčiau buvo pertraukų sporte.

    Dar viena Hyrox formato priežastis, kodėl jis traukia platesnę auditoriją, yra praktiškumas: stotyse atliekami judesiai primena kasdienes užduotis – nešimą, stūmimą ar traukimą. Dėl to treniruotės neretai vertinamos kaip investicija į funkcionalumą, mobilumą ir savarankiškumą vyresniame amžiuje.

    Pastaraisiais metais daugėja dėmesio ir tam, kaip intensyvus fizinis aktyvumas gali veikti smegenų funkcijas. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad intervalinis krūvis gali būti siejamas su geresne vykdomąja funkcija, įskaitant dėmesį, darbo atmintį ir kognityvinį lankstumą.

    Hyrox bangai augant, sporto klubai vis dažniau kuria specialias grupes, o dalyviai treniruotes renkasi ne tik dėl rezultato laikrodyje, bet ir dėl aiškaus tikslo jausmo. Vis dėlto specialistai primena: net ir madingiausias formatas turi būti derinamas prie žmogaus sveikatos būklės, patirties ir realaus pasirengimo.

  • Rabarbaras vėl ant stalo: nauda stebina, bet viena pacientų grupė turi griežtai riboti

    Rabarbaras vėl ant stalo: nauda stebina, bet viena pacientų grupė turi griežtai riboti

    Sezoninis, bet dažnai nuvertinamas

    Rabarbaras Lietuvoje dažniausiai atsiduria pyraguose ir kompotuose, tačiau botaniškai tai daržovė. Jis vertinamas dėl ryškaus skonio ir palyginti mažo kaloringumo, todėl tinka lengvesniems desertams ar užkandžiams.

    Maistiniu požiūriu rabarbarų stiebuose yra skaidulų, taip pat vitamino K ir įvairių antioksidacinių junginių. Vis dėlto daug kas priklauso nuo paruošimo, nes gausūs cukraus kiekiai kompotuose ar uogienėse greitai panaikina sveikatai palankų efektą.

    Kokia rabarbaro nauda?

    Skaidulos gali prisidėti prie normalios virškinimo sistemos veiklos ir ilgiau suteikti sotumo jausmą. Dėl didelio vandens kiekio rabarbaras taip pat gali būti sezoninis pasirinkimas, padedantis palaikyti skysčių balansą.

    Rabarbaruose aptinkami polifenoliai ir kiti antioksidantai, siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Tokie junginiai plačiau nagrinėjami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos kontekste, tačiau kasdienėje mityboje svarbiausia yra bendras raciono kokybės vaizdas.

    Rabarbaras turi palyginti mažai natūralių cukrų, o jo rūgštumas dažnai kompensuojamas saldikliais. Norint išlaikyti palankesnį profilį, verta rinktis mažiau saldintus patiekalus arba rabarbarą derinti su natūraliai saldesniais vaisiais.

    Kada rabarbaras gali pakenkti?

    Pagrindinis rizikos veiksnys yra oksalatai, dar vadinami oksalo rūgštimi. Šios medžiagos gali prisidėti prie kalcio oksalato akmenų susidarymo, todėl daliai žmonių rabarbaras nėra neutralus pasirinkimas.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems diagnozuota inkstų akmenligė arba yra buvę pasikartojančių inkstų akmenų epizodų. Tokiais atvejais rabarbaro kiekį verta aptarti su gydytoju ar dietologu, ypač jei racione ir taip netrūksta oksalatų turinčių produktų.

    Rizika didėja, jei rabarbaras valgomas dažnai ir didelėmis porcijomis, o kartu suvartojama mažai skysčių. Praktikoje tai reiškia, kad sveikiems žmonėms retkarčiais suvalgytas rabarbarų pyrago gabalėlis paprastai problemų nesukelia, tačiau sistemingas persivalgymas nėra gera idėja.

    Liščių nevalgykite

    Maistui tinka rabarbaro stiebai, o lapai nėra valgomi. Juose oksalatų koncentracija didesnė, todėl lapų vartojimas gali būti pavojingas sveikatai.

    Jei rabarbarą ruošiate namuose, saugiausia naudoti tik nuplautus, nuluptus ar gerai nuvalytus stiebus ir vengti receptų, kuriuose siūloma panaudoti lapus. Taip pat verta prisiminti, kad sveikesnis pasirinkimas yra mažiau saldinti patiekalai.

  • Mokslininkai nustebino: šie pusryčiai gali mažinti kraujospūdį ir saugoti širdį

    Daugelį metų avižinė košė buvo laikoma vienu sveikiausių pusryčių pasirinkimų, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau akcentuoja kitą dalyką. Širdies ir kraujagyslių rizika priklauso ne vien nuo kalorijų ar cukraus, bet ir nuo žarnyno mikrobiotos būklės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žarnyne gyvenančios bakterijos dalyvauja uždegimo procesuose, o lėtinis uždegimas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir prastesne kraujagyslių būkle. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdienė mityba veikia mikrobiotą ir uždegimo žymenis.

    Kas sieja mikrobiotą ir kraujospūdį?

    Dideli populiaciniai tyrimai rodo ryšį tarp vadinamojo mikrobiotai palankaus mitybos modelio ir mažesnės hipertenzijos rizikos. Tokia mityba paprastai yra turtinga skaidulų, fermentuotų produktų, augalinių antioksidantų ir nesočiųjų riebalų.

    Šių produktų deriniai gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, stabilesnio gliukozės lygio ir mažesnio sisteminio uždegimo. Tai svarbu, nes ilgainiui padidėjęs kraujospūdis didina insulto, infarkto ir inkstų ligų riziką.

    Pusryčių derinys, apie kurį kalbama vis dažniau

    Specialistai dažnai išskiria paprastą, lengvai pritaikomą derinį: natūralų graikišką jogurtą, uogas ir graikinius riešutus. Toks pasirinkimas vertinamas dėl baltymų, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su priešuždegiminiu poveikiu.

    Graikiškas jogurtas be pridėtinio cukraus gali būti probiotikų šaltinis, o baltymai padeda ilgiau išlikti sotiems. Uogose esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos laikomi palankiais mikrobiotai, o graikiniuose riešutuose gausu nesočiųjų riebalų, įskaitant omega-3.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad vieni pusryčiai neišsprendžia visų problemų. Jei kraujospūdis padidėjęs, svarbiausi išlieka bendras mitybos racionas, mažesnis druskos kiekis, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir, prireikus, paskirtas gydymas.

  • Hantavirusas kruiziniame laive ir trys mirtys: PSO įspėja, bet ar gresia nauja pandemija?

    Po kelių hantaviruso atvejų kruiziniame laive MV Hondius, kelionei pasibaigus Kaboverdėje gegužės 3 dieną, vėl kilo diskusija, ar ši infekcija galėtų peraugti į pasaulinę pandemiją. Laive fiksuoti keli susirgimai ir pranešta apie mažiausiai tris mirtis.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad hantavirusai yra pavojingi, tačiau šiuo metu nėra požymių, jog situacija galėtų išsivystyti į COVID-19 masto pandemiją. Pasak organizacijos, bendras rizikos lygis pasauliniu mastu vertinamas kaip žemas, o protrūkiai dažniausiai būna lokalūs.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusas dažniausiai perduodamas kontaktuojant su užsikrėtusių graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis. Rizika išauga tvarkant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, sandėlius ar kajutes, kuriose galėjo būti graužikų, ypač jei dulkės pakeliamos į orą.

    Žmogus žmogui hantavirusą perduoda retai, tačiau pasaulyje yra aprašytų atvejų, kai tam tikros viruso atmainos galėjo plisti tarp žmonių artimo kontakto metu. Būtent ši, nors ir reta, galimybė dažniausiai ir kelia nerimą visuomenei, kai protrūkis užfiksuojamas uždaroje aplinkoje, pavyzdžiui, laive.

    Kodėl infekcija laikoma pavojinga?

    Medicai pabrėžia, kad kai kurios hantaviruso sukeliamos ligos formos pasižymi didele komplikacijų ir mirtingumo rizika. Priklausomai nuo sindromo, virusas gali pažeisti plaučius arba inkstus, todėl laiku nesuteikus pagalbos būklė gali greitai sunkėti.

    Pirmieji simptomai dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, stiprų nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, pykinimą ar galvos svaigimą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti dusulys, kosulys, kraujavimo požymiai arba ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

    Ką sako PSO ir ką tai reiškia keliautojams?

    PSO atkreipia dėmesį, kad hantavirusų protrūkiai dažniausiai susiję su graužikų populiacijos svyravimais ir žmonių kontaktu su jų išskyromis, o ne su ilgalaikiu plitimu tarp žmonių. Dėl to, organizacijos vertinimu, masinio globalinio plitimo scenarijus šiuo metu nėra tikėtinas, tačiau pavieniai protrūkiai gali kartotis.

    Keliautojams ir laivų operatoriams svarbiausia praktinė prevencija: užtikrinti graužikų kontrolę, higieną, patalpų vėdinimą ir saugų valymą, kad nebūtų įkvepiamos dulkės. Pajutus simptomus po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus ir informuoti apie galimą riziką.

    „Hantavirusas yra rimta infekcija, tačiau šiandien neturime pagrindo manyti, kad jis sukels COVID-19 lygio pandemiją“, – sakė PSO epidemiologė Maria Van Kerkhove.

  • Gydytojai įspėja: ši vėžio forma progresuoja žaibiškai – simptomai dažnai nepastebimi

    Viena agresyviausių onkologinių ligų, kuri dažnai nustatoma per vėlai, yra kasos vėžys. Specialistai pabrėžia, kad šios ligos pavojus slypi ne tik greitame progresavime, bet ir tame, jog ankstyvose stadijose ji neretai nesukelia aiškių, specifinių simptomų.

    Kasos vėžio prognozės daugeliu atvejų būna prastesnės nei kitų dažnų vėžio formų, nes liga dažnai diagnozuojama jau pažengusi. Dalis pacientų į medikus kreipiasi tik tada, kai atsiranda ryškesni požymiai, o navikas būna išplitęs į aplinkinius audinius ar organus.

    Ankstyvieji simptomai dažniausiai būna neryškūs: nepaaiškinamas svorio kritimas, apetito stoka, pilvo diskomfortas, pykinimas ar nugaros skausmas. Šiuos požymius žmonės neretai sieja su virškinimo sutrikimais, stresu ar kitomis dažnesnėmis būklėmis, todėl prarandamas brangus laikas.

    Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti gelta, patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos, stipresnis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, taip pat naujai išsivystęs cukrinis diabetas ar staiga pablogėjusi jo kontrolė. Tokie požymiai laikomi rimtu signalu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jie gali rodyti tulžies latakų užspaudimą ar kitus su kasos pažeidimu susijusius pokyčius.

    Gydymo rezultatus apsunkina ir biologinės naviko ypatybės. Kasos navikai neretai turi tankų audinių „barjerą“, kuris gali mažinti kai kurių vaistų patekimą į naviką ir silpninti sisteminio gydymo efektyvumą, todėl dažnai taikomas kelių metodų derinys: chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ar tikslinė terapija, kai ji tinkama pagal naviko genetinius požymius.

    Medikai taip pat išskiria ir kitas itin agresyvias onkologines ligas, tarp jų – glioblastomą. Tai aukšto piktybiškumo galvos smegenų navikas, kuris linkęs sparčiai augti ir infiltruoti aplinkinius audinius, o net ir po gydymo dažnai atsinaujina, todėl gydymas paprastai būna sudėtingas ir reikalaujantis kelių specialybių komandos.

    Prie greitai progresuojančių vėžio formų priskiriamas ir smulkialąstelinis plaučių vėžys, dažnai siejamas su rūkymu ir pasižymintis ankstyvu išplitimu. Taip pat minėtina ūminė mieloidinė leukemija – kraujodaros sistemos piktybinė liga, kuri gali vystytis greitai ir per trumpą laiką sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, jei gydymas nepradedamas nedelsiant.

    Ekspertai akcentuoja, kad pagrindinė problema, kalbant apie šias ligas, yra ankstyvos diagnostikos trūkumas ir nespecifiniai simptomai. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus, reguliariai tikrintis sveikatą, o turint rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis pankreatitas ar šeiminė onkologinių ligų istorija, su šeimos gydytoju aptarti individualų stebėsenos planą.

    Nors medicinoje sparčiai diegiami nauji diagnostikos ir gydymo sprendimai, įskaitant personalizuotą gydymą ir klinikinius tyrimus, daugeliu atvejų lemiamas veiksnys išlieka laikas. Kuo anksčiau liga įtariama ir patvirtinama, tuo daugiau atsiranda realių gydymo galimybių ir didesnė tikimybė pasiekti geresnį rezultatą.

  • Namų kolagenas odai ir sąnariams: ar tikrai veikia, ir ką sako naujausi tyrimai?

    Namų kolagenas odai ir sąnariams: ar tikrai veikia, ir ką sako naujausi tyrimai?

    Kolageno papildai pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių grožio ir sveikatingumo produktų: žadama lygesnė oda, stangresni plaukai ir mažesnis sąnarių diskomfortas. Tačiau vaistinėse ir internetu siūlomi milteliai ar ampulės neretai kainuoja brangiai, todėl vis daugiau žmonių ieško, ar kolageną galima „pasigaminti“ namuose su maistu.

    Kolagenas yra pagrindinis organizmo struktūrinis baltymas, sudarantis didelę odos, kremzlių, sausgyslių ir kaulų dalį. Su amžiumi jo sintezė mažėja, o tai siejama su odos elastingumo pokyčiais ir didesniu sąnarių jautrumu krūviui. Vis dėlto svarbu suprasti, kad suvalgomas kolagenas nėra „tiesiai“ įmontuojamas į odą ar sąnarį, o pirmiausia suskaidomas į aminorūgštis ir peptidus.

    Moksliniuose tyrimuose dažniausiai vertinami hidrolizuoto kolageno peptidai, o jų poveikis odai aprašomas kaip kuklus, bet statistiškai reikšmingas: gali gerėti odos drėgnumas ir elastingumas, mažėti smulkių raukšlių išryškėjimas. Sąnarių srityje tyrimai rodo, kad daliai žmonių, ypač patiriantiems krūvio sukeltą diskomfortą ar turintiems degeneracinių pakitimų, gali mažėti skausmas ir gerėti funkcija. Tačiau rezultatai priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir individualios būklės.

    Namų „kolageno“ idėja dažniausiai siejama su ilgai virtu kaulų sultiniu, žuvies nuoviru ar maistine želatina. Tokie produktai suteikia tas pačias kolageno sudedamąsias aminorūgštis, ypač gliciną ir proliną, tačiau jų kiekis porcijoje gali smarkiai skirtis. Be to, maistas nėra standartizuotas kaip papildai, todėl tiksliai numatyti gaunamą dozę sudėtinga.

    Praktinis patarimas, kurį mitybos specialistai kartoja dažniausiai, yra paprastas: kolageno sintezei organizmui būtinas vitaminas C. Todėl želatinos desertą ar sultinį verta derinti su vitamino C šaltiniais, pavyzdžiui, citrusais, uogomis, saldžiosiomis paprikomis ar lapinėmis daržovėmis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių mityboje mažai šviežių vaisių ir daržovių.

    Jei renkatės kaulų sultinį, saugumo prasme svarbu žaliavų kokybė ir higiena, o taip pat druskos kiekis, nes dalis žmonių tokį patiekalą linkę persūdyti. Žuvies sultiniui geriau rinktis šviežias žaliavas ir nevirti pernelyg ilgai, kad skonis netaptų kartus, o riebalų oksidacija būtų mažesnė. Želatina yra paprasčiausias ir pigiausias būdas gauti kolageno aminorūgščių, tačiau ją verta vertinti kaip baltyminį priedą prie subalansuotos mitybos, o ne stebuklingą priemonę.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad vien kolageno klausimas neišsprendžia odos ir sąnarių problemų. Odai svarbūs miegas, apsauga nuo saulės, pakankamas baltymų kiekis ir bendra energijos bei mikroelementų pusiausvyra, o sąnariams didelę reikšmę turi kūno masės kontrolė, jėgos pratimai ir uždegimą mažinantys mitybos įpročiai. Todėl namų kolagenas gali būti racionali, nebrangi mitybos detalė, bet efekto nereikėtų vertinti kaip greito ir garantuoto.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate kraują skystinančius vaistus ar sergate inkstų ligomis, prieš ilgesnį laiką keičiant mitybą ar pradedant vartoti papildus verta pasitarti su gydytoju. O jei tikslas yra aiškus, pamatuojamas rezultatas, praktiškiausia strategija dažniausiai yra nuoseklumas: pakankamai baltymų, vitamino C ir judėjimo, o kolageno produktus vertinti kaip papildomą, o ne pagrindinį sprendimą.

  • Tyrimas: arbata gali būti siejama su tvirtesniais kaulais vyresnėms moterims, kava – ne visada

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali turėti reikšmės kaulų sveikatai vyresniame amžiuje, rodo Australijos mokslininkų analizuoti duomenys. Tyrime, kuriame vertintos gėrimų vartojimo įpročių ir kaulų mineralinio tankio sąsajos, būtent arbata dažniau siejosi su šiek tiek geresniais rodikliais.

    Osteoporozė išlieka viena dažniausių vyresnių moterų sveikatos problemų, o rizika ypač didėja po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to kaulinis audinys greičiau netenka tvirtumo, o net nedidelis kaulų tankio sumažėjimas gali reikšmingai didinti lūžių tikimybę.

    Moksliniame žurnale Nutrients publikuotame darbe Flinderso universiteto tyrėjai nagrinėjo beveik 9 700 JAV moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Maždaug 10 metų laikotarpiu dalyvės periodiškai nurodė, kaip dažnai vartoja arbatą ir kavą, o jų kaulų būklė buvo vertinama pagal mineralinį tankį, laikomą vienu svarbiausių osteoporozės rizikos rodiklių.

    Rezultatai parodė, kad reguliariai arbatą geriančių moterų klubo srities kaulų mineralinis tankis buvo kiek didesnis. Tyrėjai tai sieja su arbatoje esančiais polifenoliais, įskaitant katechinus, kurie, remiantis ankstesniais laboratoriniais ir klinikiniais stebėjimais, gali turėti įtakos kaulinio audinio apykaitai.

    Ryškesnė teigiama asociacija buvo pastebėta dalyvių grupėje, kurioje dažniau fiksuotas didesnis kūno svoris. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tokie duomenys neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, o ryšį gali veikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mityba, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai ar bendras sveikatos profilis.

    Vertinant kavą, vaizdas buvo nevienareikšmis. Moterys, kurios išgerdavo daugiau nei penkis kavos puodelius per dieną, dažniau turėjo mažesnį kaulų mineralinį tankį, o tyrėjai primena ankstesnius darbus, kuriuose daug kofeino siejamas su prastesniu kalcio pasisavinimu.

    Taip pat nustatyta, kad kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu kaulų tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tai gali reikšti, kad keli rizikos veiksniai, susidėję kartu, sustiprina nepageidaujamą poveikį kaulų būklei, nors tokiai išvadai vis dar reikia papildomų tyrimų.

    „Net ir nedidelis kaulų tankio pagerėjimas gali sumažinti lūžių skaičių“, – sakė Flinderso universiteto epidemiologas Enwu Liu.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie leidžia manyti, kad saikingas arbatos vartojimas gali būti vienas paprastų būdų palaikyti kaulų sveikatą, o labai didelis kavos kiekis gali būti žalingas, ypač moterims, vartojančioms alkoholį“, – aiškino E. Liu.

    Gydytojai primena, kad kaulų sveikatai svarbiausia ne vienas gėrimas, o visuma: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, jėgos pratimai ir reguliari fizinė veikla, rūkymo vengimas bei saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi osteoporozės ar lūžių rizika, verta pasitarti su gydytoju dėl individualios profilaktikos ir kaulų mineralinio tankio tyrimo.

  • Kada geriausia vartoti vitaminą D, kad jis veiktų: dietologai paaiškino ir įspėjo dėl klaidų

    Vitamino D vartojimo laikas nėra vien smulkmena, jei tikslas yra realiai pagerinti jo įsisavinimą. Dietologai pabrėžia, kad daugeliui žmonių svarbiausia ne konkreti valanda, o tai, ar papildas vartojamas su maistu ir ar pasirinkta tinkama forma.

    Vitaminas D, dar vadinamas kalciferoliu, svarbus kalcio apykaitai ir kaulų tvirtumui, taip pat siejamas su imuninės sistemos veikla. Vis dėlto vien išgerti kapsulę nepakanka, nes tai riebaluose tirpus vitaminas, todėl be riebalų maiste jo pasisavinimas gali būti prastesnis.

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja vitaminą D vartoti per pagrindinį dienos valgį, kai lėkštėje yra riebalų šaltinis. Tai gali būti žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, avokadai, alyvuogių aliejus ar riešutai, nes riebalai padeda vitaminui patekti į organizmą.

    Praktiškai tai reiškia, kad daugeliui patogiausia rinktis pietus arba vakarienę, o ne vartojimą nevalgius ryte. Jei žmogus ryte paprastai apsiriboja kava ar lengvu užkandžiu, papildą perkelti į sotų valgį dažnai yra paprastas būdas pagerinti rutiną.

    Diskusijų kelia vartojimas vakare, nes dalis tyrimų ir klinikinės praktikos pastebėjimų rodo galimą sąsają tarp vitamino D ir miego hormonų reguliacijos. Dėl to kai kuriems žmonėms, ypač jautriems miego pokyčiams, rekomenduojama stebėti savijautą ir prireikus keisti vartojimo laiką.

    „Jei dirbu su žmogumi, kuris skundžiasi miego sutrikimais, kartais paprašau pakeisti vitamino D vartojimo laiką ir stebėti, ar tai ką nors keičia“, – sakė dietologė Jessica Cording.

    Kitiems, priešingai, pakankamas vitamino D kiekis siejamas su geresne bendra savijauta, o tai netiesiogiai gali padėti ir miegui. Esminė taisyklė išlieka ta pati: vartoti su maistu, o laiką pasirinkti pagal individualią reakciją.

    Dietologai išskiria kelias grupes, kurioms sunkiau pasiekti pakankamą vitamino D kiekį vien natūraliai. Tarp jų dažnai minimi šiauresnių regionų gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės, tamsesnės odos žmonės ir veganai.

    Vitamino D kiekis organizme labai priklauso nuo saulės poveikio, mitybos ir individualių veiksnių, todėl vienodas patarimas visiems ne visada tinka. Būtent dėl to gydytojai dažnai akcentuoja tyrimų svarbą, o ne spėjimą pagal simptomus.

    Renkantis papildą, dažnai akcentuojama D3 forma, nes ji įprastai laikoma geriau pasisavinama nei D2. Kai kurie papildai taip pat derinami su vitaminu K2, tačiau tokį derinimą verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei vartojami vaistai ar yra lėtinių ligų.

    Per didelis vitamino D kiekis gali būti toksiškas, nes gali skatinti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje. Tai siejama su tokiais simptomais kaip pykinimas, silpnumas ir didesnė inkstų pažeidimo rizika, todėl saugiausia strategija yra dozę derinti su atliktais tyrimais.

    „Aukso standartas yra atlikti kraujo tyrimą ir tada spręsti, ko iš tiesų reikia“, – sakė Jessica Cording.

  • Gegužės 7 dieną prognozuojama silpna geomagnetinė audra: ką reiškia G1 ir kada turėtų rimti

    Gegužės 7 dieną Žemę turėtų pasiekti silpna geomagnetinė audra, siejama su Saulės vėjo sustiprėjimu. Prognozuojama, kad aktyvumas atitiks G1 lygį, o tai laikoma žemiausiu audros laipsniu pagal NOAA skalę.

    Specialistų vertinimu, audrą gali sukelti greitesnis Saulės vėjo srautas iš vainikinės skylės, esančios matomoje Saulės disko dalyje. Tokie srautai dažnai sustiprina geomagnetinį foną kelioms valandoms ar parai, bet ne visada sukelia reikšmingus trikdžius.

    Kas yra G1 lygio audra?

    G1 reiškia nedidelę geomagnetinę audrą, kuri dažniau pastebima technologiniuose matavimuose nei kasdienybėje. Esant tokiam lygiui, kartais fiksuojami nedideli ryšio ar palydovinių sistemų svyravimai, o elektros tinklams poveikis paprastai būna minimalus.

    Didžiausia tikimybė, kad stipresnės pašvaistės gali nuslinkti kiek piečiau įprastų platumų, tačiau tai priklauso nuo realaus Saulės vėjo krypties ir magnetinio lauko sąveikos. Kitaip tariant, net ir prognozuojant G1, tikslus poveikis gali kisti valandų tikslumu.

    Kada situacija turėtų gerėti?

    Pagal naujausias prognozes, gegužės 8 ir 9 dienomis geomagnetinis fonas turėtų pamažu rimti. Galimi trumpi aktyvumo šuoliai, tačiau tikimasi, kad jie nepasieks pilnavertės audros lygio.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kosminių orų prognozės nuolat tikslinamos pagal realius Saulės vėjo matavimus. Dėl to rekomenduojama sekti atnaujinimus, ypač tiems, kurių veikla priklauso nuo GNSS signalų, radijo ryšio ar palydovinių paslaugų.

    Kaip geomagnetinės audros gali paveikti savijautą?

    Geomagnetinės audros yra Žemės magnetinio lauko svyravimai, kuriuos sukelia Saulės aktyvumas ir į planetą atsitrenkiančios įelektrintos dalelės. Per audras kartais išauga trikdžių rizika ryšio kanaluose, GPS navigacijoje ir kai kuriose energetikos sistemose.

    Dalis žmonių teigia tokiu metu dažniau jaučiantys galvos skausmą, nuovargį, miego sutrikimus ar kraujospūdžio svyravimus, nors moksliniai vertinimai dėl tiesioginio poveikio sveikatai išlieka nevienareikšmiai. Vis dėlto jautresniems asmenims patariama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens ir vengti perteklinio streso.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių ar kitų lėtinių ligų, verta iš anksto pasirūpinti įprastais vaistais ir stebėti savijautą. Pajutus neįprastus simptomus, saugiausia vadovautis gydytojų rekomendacijomis, o ne vien kosminių orų pranešimais.