CP v2

Category: Technologijos

  • Norvegijos bumas užkaitino internetą: „Youtube“ simuliacija rodo, kaip baigsis mūšis su Anglija

    Norvegijos bumas užkaitino internetą: „Youtube“ simuliacija rodo, kaip baigsis mūšis su Anglija

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis įsibėgėjo vadinamoji norvegomanija: Norvegijos rinktinė, vadinta čempionato tamsiuoju arkliuku, tapo viena daugiausiai aptariamų komandų. Fanai dalijasi vaizdo įrašais iš tribūnų, kur plinta ir išskirtinis irklavimo gestas, o dėmesys komandai auga prieš svarbiausią išbandymą.

    Ketvirtfinalyje Norvegijai teks akistata su Anglija, o susidomėjimą dar labiau pakurstė ankstesnis skandinavų pasirodymas, kai jie 2:0 įveikė Braziliją. Tokie rezultatai didina tikėjimą, kad Norvegija gali nužygiuoti toliau nei daugelis prognozavo dar prieš turnyrą.

    Rinktinės veidu išlieka „Manchester City“ puolėjas Erlingas Brautas Haalandas, šiame čempionate jau pasižymėjęs 7 įvarčiais. Vis dėlto artėjantis mačas su Anglija laikomas kitu lygiu: varžovų sudėtis gili, o rungtynių tempas ir fizinis kontaktas dažnai tampa lemiamu faktoriumi atkrintamosiose.

    Diskusijas internete įžiebė ir „Youtube“ kanalo Mzpanda Gaming paskelbta ketvirtfinalio simuliacija, sukurta žaidime „EA Sports FC 26“. Tokie vaizdo įrašai pastaraisiais metais tapo atskiru reiškiniu: sirgaliai lygina algoritmų „prognozes“ su realia forma, traumomis ir trenerių sprendimais.

    Simuliacijoje pirmieji pasižymėjo anglai, tačiau Norvegija netruko atsakyti ir atstatė pusiausvyrą. Antroje rungtynių dalyje iniciatyva dažniau priklausė Anglijai, o pabaigoje, pagal virtualų scenarijų, būtent jie sudavė lemiamą smūgį.

    Galutinis simuliacijos rezultatas buvo 3:1 Anglijos naudai, tačiau realybėje tokios prognozės dažnai tėra pramoga, o ne patikimas rodiklis. Atkrintamosiose dažnai viską nulemia detalės: standartinės situacijos, vartininkų žaidimas ir vienas sėkmingas epizodas, todėl Norvegijos šansai priklausys nuo to, ar pavyks primesti savo tempą ir neutralizuoti anglių stiprią vidurio liniją.

  • „Ubisoft“ triumfas: atnaujintas Assassin’s Creed Black Flag per parą perkopė 2 mln. pardavimų

    „Ubisoft“ triumfas: atnaujintas Assassin’s Creed Black Flag per parą perkopė 2 mln. pardavimų

    „Ubisoft“ gali fiksuoti vieną sėkmingiausių pastarųjų metų startų: atnaujinta žaidimo versija Assassin’s Creed Black Flag Resynced per pirmąją parą, pasak bendrovės, parduota daugiau nei 2 mln. kopijų visame pasaulyje. Tai itin stiprus rezultatas rinkoje, kurioje vis dažniau dominuoja nostalgija ir perleisti klasikiniai hitai.

    Resynced oficialiai debiutavo liepos 9 dieną ir nuo pat pirmų valandų tapo komerciniu hitu. Kūrėjai dėkojo žaidėjams už palaikymą ir pabrėžė, kad prie piratų epochos pasaulio sugrįžo tiek senieji serijos gerbėjai, tiek nauji žaidėjai.

    Didelį susidomėjimą rodo ir „Steam“ statistika: piko metu žaidimą vienu metu buvo įsijungę beveik 100 000 žmonių. Tokie skaičiai paprastai sufleruoja, kad pardavimų kreivė gali išlikti aukšta ilgiau nei vien tik premjeros savaitgalį, ypač jei leidėjas palaikys projektą atnaujinimais ir rinkodara.

    Žaidimų rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad perdirbti arba iš esmės atnaujinti projektai dažnai lenkia visiškai naujas didelio biudžeto premjeras. Prie to prisideda keli veiksniai: mažesnė rizika leidėjui, jau patikrinta žaidimo formulė ir auditorijos noras sugrįžti prie gerai pažįstamo turinio, bet su šiuolaikine grafika ir patobulintomis sistemomis.

    Assassin’s Creed Black Flag Resynced pristatomas ne kaip paprastas remasteris, o kaip nuo pagrindų perprojektuota versija su daugiau naujo turinio ir labiau išplėsta istorija. „Ubisoft“ taip pat akcentuoja techninę pažangą: žaidimas paremtas naujausia Anvil variklio versija ir palaiko vaizdo mastelio didinimo technologijas DLSS, FSR ir XeSS, kurios daugeliui žaidėjų leidžia pasiekti stabilesnį kadrų dažnį.

  • Rusijos smūgiai Kyjive kelia grėsmę 2,3 mln. herbariumo pavyzdžių: mokslininkai skubina skaitmeninimą

    Kyjivo centre, netoli Nepriklausomybės aikštės, esantis Ukrainos nacionalinis herbariumas vis dažniau atsiduria karo rizikos zonoje. Mokslininkai perspėja, kad intensyvėjant Rusijos smūgiams kyla grėsmė unikaliems, per šimtmečius sukauptiems augalų ir grybų pavyzdžiams.

    Herbariume, tarptautiniu kodu KW, saugoma apie 2,3 mln. išdžiovintų ir sužymėtų egzempliorių. Pasak tyrėjų, tai viena didžiausių kolekcijų Rytų Europoje, o dalis lapų yra nepakeičiami, nes kai kuriems augalams jie gali būti vienintelis oficialus įrodymas, kad rūšis apskritai egzistavo.

    Kolekcija oficialiai suformuota 1921 metais, tačiau ją papildė ir senesni universitetų herbariumai iš Kyjivo bei Charkivo. Juose yra augalų, presuotų dar 1700-aisiais, todėl archyvas apima maždaug du su puse šimtmečio mokslinių stebėjimų.

    Herbariumo lapai dokumentuoja ne tik Ukrainos florą: rinkiniuose sukaupti pavyzdžiai iš kelių žemynų. Tai svarbu ne vien botaniniams tyrimams, bet ir klimato kaitos analizei, invazinių rūšių plitimui atsekti bei istoriniams buveinių pokyčiams palyginti.

    Mokslininkai primena, kad 2022 metų spalį raketų smūgiai Kyjivo centre apgadino netoliese esančius mokslo ir kultūros objektus. Nors herbariumo pastatas tada nebuvo sunaikintas, pati ataka, jų teigimu, parodė, kaip arti gali atsidurti rizika.

    Didžiausią nerimą kelia pasikartojantys apšaudymai ir ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai, kurie apsunkina stabilaus mikroklimato palaikymą saugyklose. Tokios kolekcijos ypač jautrios drėgmės ir temperatūros svyravimams, o gaisras, užliejimas ar tiesioginis pataikymas galėtų per trumpą laiką sunaikinti tai, kas kaupta kartomis.

    Pagrindinis siūlomas sprendimas – plataus masto skaitmeninimas, kuriant aukštos raiškos kiekvieno lapo ir etikečių vaizdus. Idėja paprasta: net jei pastatai nukentėtų, informacija apie pavyzdžius išliktų ir būtų prieinama pasaulio mokslininkams.

    Kyjivo botanikos instituto vadovaujama komanda teigia, kad skenavimas nėra vien atsarginė kopija. Kai skaitmeninė kolekcija tampa pasiekiama tarptautinei bendruomenei, atsiveria galimybės naujiems tyrimams, o retesnių tipinių pavyzdžių duomenys gali būti patikrinti ir panaudoti greičiau, nei laukiant fizinės prieigos prie archyvo.

    Ukrainos mokslininkai jau yra vykdę projektus, kuriuose pirmiausia skaitmeninti patys trapiausi ir vertingiausi lapai, sukuriant paieškai pritaikytą katalogą. Dabar panašų modelį siūloma pritaikyti ir daug didesniam KW herbariumo archyvui, kad mokslinė informacija išliktų nepaisant karo poveikio infrastruktūrai.

  • Ūkininkai uždengė pasėlius saulės panelėmis: lietus pasiskirstė netolygiai, teko ieškoti išeities

    Prancūzijos ūkiuose, kur bandoma vienu metu gaminti elektrą ir auginti derlių, saulės moduliai virš pasėlių sukėlė netikėtą problemą: krituliai ėmė kristi ne tolygiai, o koncentruotomis srovėmis. Tyrėjai nustatė, kad tokios vandens „užuolaidos“ gali mechaniškai pažeisti jautresnes kultūras ir išbalansuoti drėgmės režimą lauke.

    Šis reiškinys fiksuotas eksperimentinėje aikštelėje Monpeljė apylinkėse Prancūzijoje. Maždaug 500 kvadratinių metrų plote įrengtos keturios saulės panelių eilės buvo pakeltos apie 5 metrų aukštyje, o pati konstrukcija veikė tarsi skėtis, surenkantis vandenį ir nukreipiantis jį į kraštus.

    Stebėjimai parodė, kad lauke formavosi trys skirtingos zonos: po panelėmis dirva išlikdavo sausesnė, tarp eilių kritulių kiekis būdavo artimesnis įprastam, o ties panelių kraštais susidarydavo ypač intensyvios vandens srovės. Esant vėjui, šios srovės virsdavo tankiomis vertikaliomis „lietaus užuolaidomis“, kurios vietomis veikė lyg vandens siena.

    Drėkinimo specialistai vandens pasiskirstymą įvertino koeficientu 2,13, nors idealiu atveju jis turėtų būti artimas nuliui. Praktikoje tai reiškia, kad vienoje lauko dalyje augalai gali skęsti, o kitoje patirti drėgmės deficitą, todėl mažėja derliaus stabilumas ir sudėtingėja agronominių sprendimų planavimas.

    Papildomą riziką didino panelių pasvirimo kampai ir besikeičianti vėjo kryptis: vanduo nuo konstrukcijų kraštų buvo nunešamas ir „numetamas“ ant pasėlių su didesne jėga. Tokiais atvejais kyla ne tik pažeidimų rizika augalams, bet ir dirvos paviršiaus erozijos tikimybė, ypač per intensyvesnes liūtis.

    Sprendimo ieškantys inžinieriai pritaikė valdymo modelį, leidžiantį keisti panelių padėtį realiu laiku pagal vėjo greitį, kryptį ir kritulių intensyvumą. Kai moduliai pradėjo „reaguoti“ į orą, vandens pasiskirstymas lauke tapo tolygesnis, o koeficientas sumažėjo nuo 2,13 iki 0,22.

    Tyrėjai akcentuoja, kad toks valdymas gali paversti problemą įrankiu: srautai gali būti nukreipiami ten, kur drėgmės labiausiai trūksta, o ekstremalių liūčių poveikis pasėliams sumažinamas. Augant agrovoltaikos projektų skaičiui Europoje, vis dažniau vertinama ne tik elektros gamyba ir šešėlio nauda, bet ir tai, kaip konstrukcijos keičia mikroklimatą bei vandens apytaką lauke.

  • Tyrimas kelia klausimą dėl 1,5 laipsnio ribos: globalus atšilimas galėjo būti pasiektas jau 2020 metais

    Klimato mokslininkų diskusijas įplieskė naujas tyrimas, kuriame teigiama, kad pasaulis 1,5 laipsnio atšilimo ribą galėjo peržengti anksčiau, nei rodo įprastos skaičiavimo metodikos. Autoriai svarsto, kad reikšminga riba galėjo būti pasiekta jau 2020 metais.

    Tarptautinėje politikoje 1,5 laipsnio tikslas tapo orientyru po 2015 metais pasirašyto Paryžiaus susitarimo. Ši riba siejama su sparčiai augančia rizika ekosistemoms, pakrančių regionams, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai.

    Naujojo darbo autoriai rėmėsi netiesioginiais vandenynų temperatūros duomenimis, kuriuos gali išsaugoti labai lėtai augantys jūrų organizmai, kaupiantys cheminius „įrašus“ savo skelete. Tokie archyvai leidžia pažvelgti toliau į praeitį nei modernūs instrumentiniai matavimai.

    Kita vertus, IPCC vertinimuose atskaitos tašku dažniausiai laikomas 1850–1900 metų laikotarpis, nes nuo jo prasideda nuoseklesni stebėjimai ir geriau suderinti įvairūs duomenų šaltiniai. Jei ankstyvesnis laikotarpis buvo jau šiltesnis, o tikrasis atšilimo startas prasidėjo anksčiau, bendras pokytis gali atrodyti didesnis.

    Ne visi tyrėjai sutinka, kad iš vieno regiono gauti paleoklimato duomenys gali paneigti globalias temperatūrų serijas. Kritikai pabrėžia, kad norint keisti plačiai taikomus vertinimus būtini nepriklausomi patvirtinimai iš skirtingų vandenynų baseinų ir kitų metodų.

    „Sunku manyti, kad instrumentiniai stebėjimai yra neteisingi vien pagal duomenis iš vieno regiono“, – sakė vienas mokslininkas, komentuodamas tyrimo išvadas.

    Net jei ginčas dėl tikslios datos tęsis, pagrindinė kryptis nesikeičia: pastaraisiais metais fiksuojamas spartus atšilimas, o 1,5 laipsnio riba tampa vis labiau tikėtina artimiausiu metu. IPCC pabrėžia, kad kuo ilgiau išliekantys dideli šiltnamio dujų išmetimai, tuo mažiau galimybių stabilizuoti klimatą be didesnių socialinių ir ekonominių sukrėtimų.

    Dėl to naujas tyrimas greičiau sustiprina esamą signalą nei jį paneigia: klimato tikslai priklauso ne tik nuo vieno skaičiaus, bet ir nuo realių sprendimų energetikoje, pramonėje bei transporto sektoriuje. Mokslininkai sutaria dėl vieno: emisijas reikia mažinti sparčiai, nes kiekviena papildoma laipsnio dalis didina ekstremalių reiškinių tikimybę.

  • Černobylio zonoje užgesintas dvi savaites degęs gaisras: gelbėtojai įvertino radiacijos foną

    Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad Kyjivo srities gelbėtojai kartu su kitomis tarnybomis nuolat dirbo gesindami liepsnas, kurios apėmė miško paklotę ir sausuolius.

    Kas vyko gesinimo metu?

    Anot gelbėtojų, pagrindinis uždavinys buvo suvaldyti ugnį ir neleisti jai išplisti į didelius plotus. Tarnybos teigė, kad pavyko sustabdyti gaisro plitimą ir išvengti didesnės žalos jautriose teritorijose.

    Tokio pobūdžio gaisrai pavojingi tuo, kad sausos miško paklotės ir vėjai gali greitai pakeisti gaisro kryptį, o dūmai pasiekia gyvenamas vietoves. Dėl to operacijose paprastai derinami žemės pajėgų veiksmai, židinių stebėjimas ir nuolatinis situacijos vertinimas.

    Ką skelbiama apie radiaciją?

    Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad reguliariai matuojant radiacijos foną per visą gaisro laikotarpį rodikliai išliko natūralių reikšmių ribose ir neviršijo leistinų normų.

    Černobylio regione radiacijos klausimas įprastai stebimas ypač atidžiai, nes gaisrų metu dūmai ir pelenai teoriškai gali pakelti į orą užterštas daleles. Vis dėlto pateiktoje tarnybų informacijoje pabrėžiama, kad šį kartą fiksuota situacija atitiko įprastą foną.

    Oro kokybė ir dūmai regione

    Pastarosiomis birželio pabaigos dienomis Kyjive buvo fiksuojamas smogas, sietas su didelio masto miškų gaisrais Černobylio zonoje. Meteorologai anksčiau aiškino, kad dėl vykstančio gesinimo ir oro sąlygų sostinėje bei aplinkiniuose rajonuose gali laikinai pablogėti oro kokybė.

    Gelbėtojams paskelbus apie gaisro likvidavimą, tikimasi, kad dūmų poveikis regionui mažės, tačiau oro kokybę ir toliau lems vėjo kryptis, krituliai ir likusių smilkstančių židinių rizika. Tarnybos paprastai ragina sekti oficialius pranešimus ir rekomendacijas, jei smogas pasikartoja.

  • Australijos triušių katastrofos pradžia: 1859 metais į laisvę paleisti 13 gyvūnų pakeitė žemyną

    1859 metais Australijoje į laisvę buvo paleista 13 europinių triušių, atgabentų medžioklei. Tai, kas tuomet atrodė kaip nedidelė pramoga žemvaldžiui ir jo svečiams, per kelis dešimtmečius virto viena didžiausių invazinių rūšių krizių pasaulyje.

    Europiniai triušiai žemyne rado beveik idealias sąlygas plisti: švelnų klimatą daugelyje regionų, atviras erdves ir, svarbiausia, labai mažai natūralių priešų. Dėl didelio vaisingumo populiacija augo eksponentiškai, o triušiai greitai išplito nuo ūkių iki miškų ir sausesnių Australijos vidaus teritorijų.

    Problema tapo ne tik skaičius, bet ir poveikis aplinkai. Intensyvus ganymas naikino vietinę augaliją, didino konkurenciją dėl maisto su vietiniais gyvūnais ir silpnino dirvožemio dangą, todėl daugelyje vietovių didėjo erozijos rizika, o ūkininkams augo nuostoliai.

    Australija bandė stabdyti invaziją mechaninėmis priemonėmis, tarp jų ir didžiulėmis tvoromis, kurios turėjo riboti plitimą. Tačiau kai triušiai jau buvo spėję išsisklaidyti itin plačiai, barjerai tapo tik daliniu sprendimu, o vietomis jų efektyvumą mažino ir tai, kad gyvūnai rasdavo kelių apeiti kliūtis.

    XX amžiaus viduryje buvo imtasi biologinės kontrolės. 1950-aisiais Australijoje pradėtas naudoti miksomatozės virusas, nukreiptas prieš triušius ir laikytas nekenksmingu kitoms rūšims; pradinis efektas buvo ryškus, tačiau ilgainiui dalis populiacijos įgijo atsparumą.

    Vėliau, 1990-aisiais, papildomu įrankiu tapo triušių hemoraginės ligos virusas, kuris kai kuriose vietovėse reikšmingai sumažino populiaciją. Vis dėlto ir šiuo atveju rezultatai skyrėsi priklausomai nuo regiono sąlygų, o dalis triušių laikui bėgant įgijo imunitetą.

    Be virusų, kai kur taikytos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, urvų naikinimas, fumigacija ar nuodai, tačiau jos dažniausiai veiksmingos tik lokaliai ir reikalauja nuolatinio darbo. Praėjus daugiau nei 160 metų, Australija vis dar susiduria su istorinio sprendimo pasekmėmis, o triušių kontrolė išlieka brangi ir sudėtinga.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • „Netflix“ vėl siūlo nemokamą laikotarpį: kas gali gauti 30 dienų ir kur slypi niuansai?

    „Netflix“ vėl siūlo nemokamą laikotarpį: kas gali gauti 30 dienų ir kur slypi niuansai?

    „Netflix“ Lenkijoje vėl testuoja nemokamą bandomąjį laikotarpį, kuris ilgą laiką buvo dingęs iš pasiūlymų. Platformos puslapyje daliai lankytojų rodomas kvietimas išbandyti paslaugą be mokesčio, tačiau sąlygos gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir paskyros istorijos.

    Skirtingiems vartotojams matomas nevienodas pasiūlymas: vienur minima 30 dienų nemokama prieiga, kitur bandomasis laikotarpis trumpesnis. Tokie skirtumai dažniausiai susiję su A ir B testavimu, kai bendrovė vertina, kurie pasiūlymai geriau skatina registracijas ir sumažina atšaukimų skaičių.

    Nemokami bandymai „Netflix“ rinkodaroje yra tapę retu reiškiniu: daugelyje šalių jų atsisakyta, o naudotojai skatinami jungtis per akcijas ar partnerių paketus. Lenkijoje platforma anksčiau taip pat buvo siūliusi nemokamą išbandymą, tačiau vėliau šią praktiką nutraukė.

    Pasiūlymo sugrįžimas sutampa su tuo, kad pastaraisiais metais visame sektoriuje keitėsi kainodara ir turinio finansavimo modeliai. Transliavimo platformos vis dažniau ieško būdų auginti abonentų skaičių ne tik nauju turiniu, bet ir lankstesniais planais, laikinais pasiūlymais bei trumpais bandomaisiais laikotarpiais.

    Vartotojams, norintiems pasinaudoti nemokamu laikotarpiu, svarbiausia įsivertinti sąlygas prieš patvirtinant registraciją. Dažniausiai tokie pasiūlymai reikalauja pridėti mokėjimo būdą, o bandomajam laikotarpiui pasibaigus mokestis pradedamas skaičiuoti automatiškai, jei prenumerata neatšaukiama laiku.

    Jei „Netflix“ banerio nematote, tai nebūtinai reiškia, kad pasiūlymo nėra visai: jis gali būti rodomas tik daliai auditorijos arba tik konkrečiuose kanaluose. Praktikoje verta patikrinti pasiūlymą skirtinguose įrenginiuose, tačiau galutinės sąlygos visada turi būti aiškiai nurodytos prieš užsakymo patvirtinimą.

  • Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Nuo sandėlio langelio iki paštomato

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos bando keisti seniai kritikuotą uniformų išdavimo tvarką, kai kariams tekdavo vykti į specialiuosius sandėlius, derintis prie darbo valandų ir neretai gaišti laiką eilėse. Naujas sprendimas turėtų perkelti procesą į skaitmeninę erdvę ir sumažinti biurokratiją.

    Pilotiniame projekte diegiama siuntų platforma, leidžianti kariams užsakyti priklausančius uniformos ir ekipuotės elementus per karinę informacinę sistemą. Vėliau sukomplektuotos siuntos pristatomos per kurjerius, o atsiėmimas numatytas paštomatuose.

    20 000 karių jau dalyvauja

    Lenkijos kariuomenės logistiką koordinuojantis Inspektoratas Wsparcia Sił Zbrojnych skelbia, kad bandymas sparčiai plečiamas. Jei prieš kelis mėnesius jis apėmė vieną logistikos brigadą, dabar sistema pasiekė apie 20 000 profesinės karo tarnybos karių.

    Per bandomąjį laikotarpį, institucijos duomenimis, jau pateikta 5 600 užsakymų, kurie buvo suformuoti į 6 260 kurjerines siuntas. Iki metų pabaigos pilotą planuojama išplėsti iki 60 000 karių, o pilnas sistemos įdiegimas numatomas kitais metais.

    Kas bus, jei dydis netiks?

    Nors paštomatų modelis turėtų sutaupyti laiko, kariuomenė pripažįsta, kad ne visos situacijos bus išsprendžiamos nuotoliu. Jei siuntoje bus netinkamas dydis, bus pristatyta ne ta prekė ar paaiškės gaminio defektas, kariui vis tiek teks vykti į atsakingą sandėlį, kad klausimas būtų sutvarkytas.

    „Painiavos ar reklamacijų atveju karys turės asmeniškai nuvykti į jam priskirtą karinį ūkinį padalinį“, – teigė Inspektorato atstovas spaudai Piotras Płuciennikas.

    Taip pat apibrėžta, kaip bus sprendžiami praradimo ar sugadinimo atvejai gabenant siuntas. Tokios pretenzijos būtų teikiamos kurjerių įmonei pagal sutarties sąlygas, nes būtent ji atsako už pristatymą nuo siuntos paėmimo iki įteikimo.

    „Pretenzijos dėl praradimo, sugadinimo ar vagystės transportavimo metu bus teikiamos kurjerių įmonei pagal su ja sudarytos paslaugų sutarties tvarką“, – nurodė P. Płuciennikas.

    Modernizacija, kuri gali plėstis

    Šiuo metu projektas taikomas tik profesinės karo tarnybos kariams, nes jie uniformą gauna nuolatiniam naudojimui. Kiti tarnybos modeliai, pavyzdžiui, aktyvusis rezervas ar teritorinė tarnyba, paprastai uniformą gauna tik pratybų ar tarnybos laikotarpiui, todėl jų aprūpinimo logika skiriasi.

    Vis dėlto Inspektoratas neatmeta, kad ateityje vartotojų ratas gali didėti. Kariškių teigimu, tobulinant užsakymų pateikimo, komplektavimo ir paskirstymo procesus, bus ieškoma būdų, kaip platformą pritaikyti platesnei auditorijai ir taip standartizuoti aprūpinimą.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę Europos gynybos sektoriaus kryptį, kai logistikos grandinėje vis daugiau vietos skiriama skaitmenizacijai, procesų skaidrumui ir greitesniam aprūpinimui. Kariuomenėms didėjant ir intensyvėjant pasirengimui, laiku pristatoma ekipuotė tampa ne patogumo, o operacinio pasirengimo klausimu.