CP v2

Category: Technologijos

  • „Life is Strange“ kūrėjai ant bedugnės krašto: „Don’t Nod“ ruošia masines atleidimo bangas

    „Life is Strange“ kūrėjai ant bedugnės krašto: „Don’t Nod“ ruošia masines atleidimo bangas

    Prancūzų studija „Don’t Nod“ (anksčiau vadinta „Dontnod Entertainment“), geriausiai žinoma kaip pirmųjų „Life is Strange“ dalių kūrėja, pranešė apie planuojamą restruktūrizaciją. Įmonė teigia esanti priversta mažinti sąnaudas, o daliai darbuotojų tai gali reikšti atleidimus.

    Pirmasis „Life is Strange“ epizodinis nuotykių žaidimas pasirodė 2015 metais ir tapo vienu ryškiausių savo žanro hitų. Žaidimas išgarsėjo istorija apie Max ir Chloe, sudėtingais moraliniais pasirinkimais bei laiko atsukimo mechanika, kuris darė įtaką siužetui ir baigtims.

    Vėlesnės serijos dalys pasiekė platesnę auditoriją, tačiau ne visos pakartojo pirmojo žaidimo poveikį. Tuo pat metu „Don’t Nod“ bandė sėkmę ir su kitais projektais, įskaitant „Vampyr“ bei epizodinį „Tell Me Why“, kurie sulaukė palankių kritikų vertinimų ir žaidėjų dėmesio.

    Vis dėlto pastaraisiais metais studijos finansiniai rezultatai, sprendžiant iš viešų pareiškimų, suprastėjo, o naujiems projektams tapo sunkiau užsitikrinti stabilų finansavimą. Įmonė pripažįsta ieškanti papildomų lėšų ir partnerių, tačiau kartu rengia pertvarką, kuri gali paliesti iki 90 darbuotojų.

    „Mums būtina mažinti kaštus ir prisitaikyti prie rinkos realijų, kad galėtume tęsti veiklą“, – sakė „Don’t Nod“ atstovai.

    Žaidimų industrijoje tokie sprendimai pastaruoju metu tapo beveik norma. Po pandemijos suaktyvėjusio augimo laikotarpio daugelis leidėjų ir studijų susidūrė su lėtesniais pardavimais, didėjančiomis kūrimo sąnaudomis, brangstančiu skolinimusi ir griežtesniais investuotojų lūkesčiais.

    Dar vienas veiksnys – vadinamasis projektų rizikos pervertinimas: didelės apimties žaidimai kuriami ilgiau, o biudžetai auga, todėl vienas nesėkmingas leidimas gali stipriai paveikti visą studiją. Dėl to vis dažniau pasirenkamas mažesnių komandų modelis, trumpesni gamybos ciklai arba aiškiau suplanuoti kelių projektų portfeliai.

    „Don’t Nod“ atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai net ir gerai žinomi vardai priversti mažinti komandas. Pastaraisiais metais apie atleidimus viešai skelbė ir tokie rinkos dalyviai kaip Electronic Arts, „Epic Games“ bei „Iron Galaxy“.

    Kol kas neaišku, kokią įtaką planuojami pokyčiai turės studijos vystomiems projektams ir jų išleidimo grafikams. Aišku viena: net ir žinomi prekių ženklai šiandien neapsaugo nuo būtinybės griežtai perskaičiuoti išlaidas ir perplanuoti ateities strategiją.

  • „Bloober Team“ pristatė naują siaubo žaidimą: „Onyx: The Dark Grip“ bus tik „Switch 2“?

    „Bloober Team“ pristatė naują siaubo žaidimą: „Onyx: The Dark Grip“ bus tik „Switch 2“?

    Lenkijos kūrėjų studija „Bloober Team“ per „Nintendo Direct“ pristatė naują siaubo žaidimą „Onyx: The Dark Grip“. Parodytas trumpas, daugiau nei minutės trukmės, atmosferiškas anonsas, tačiau tiksli išleidimo diena kol kas neskelbiama.

    Kūrėjai patvirtino, kad žaidimas kuriamas „Nintendo Switch 2“ konsolei ir debiutuos išskirtinai šiame įrenginyje 2027 metais. Tokia kryptis atitinka studijos leidybos strategiją, kurioje derinami nuosavi projektai ir bendros gamybos modeliai su partneriais.

    „Onyx: The Dark Grip“ kuriamas taip, kad išnaudotų ne tik didesnę naujos kartos konsolės galią, bet ir jos valdymo ypatybes. „Bloober Team“ akcentuoja žaidėjo sąveiką per lietimui jautrų ekraną, o tam tikrose situacijose turėtų būti panaudojamas ir konsolės mikrofonas.

    Toks sprendimas atspindi ryškėjančią tendenciją, kai siaubo žaidimai vis dažniau remiasi ne vien grafika ar istorija, bet ir fiziniu įtraukimu, garsiniais dirgikliais bei žaidėjo reakcijomis realiu laiku. Interaktyvūs garso mechanizmai gali sustiprinti įtampą, tačiau kartu kelia klausimą, kaip bus sprendžiami privatumo ir triukšmo aplinkoje aspektai.

    „Bloober Team“ pastaraisiais metais įsitvirtino kaip viena ryškiausių siaubo žanro studijų Europoje. Po sėkmingų projektų ir dėmesio tarptautinėje rinkoje, naujas pristatymas rodo, kad studija siekia išlaikyti tempą ir lygiagrečiai plėtoti kelis didesnius leidinius.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • „PGZ“ pristatė „Piorun 2“: ką žada nauja Lenkijos nešiojama oro gynybos raketa

    Lenkijos gynybos pramonė tarptautinėje parodoje MSPO Kielcuose pirmą kartą viešai parodė nešiojamos priešlėktuvinės sistemos „Piorun 2“ kryptį. Projektą pristatė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ kartu su gamintoju „Mesko“, pabrėždami, kad tai yra ankstesnio „Piorun“ evoliucija, o ne visiškai naujas kompleksas.

    „Piorun“ šeima pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių Lenkijos eksportinių ginkluotės produktų, o kovos Ukrainoje patirtis išryškino trumpųjų nuotolių oro gynybos svarbą. Būtent todėl „Piorun 2“ akcentuojamas kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias grėsmes, pirmiausia dronų ir sparnuotųjų raketų plitimą.

    Kuo skirsis „Piorun 2“?

    Pristatymo metu nurodyta, kad naujoji versija turėtų išlaikyti panašius matmenis kaip pirmtakas, tačiau gauti kitus skrydžio ir taikymo parametrus. Svarbiausias pažadas – didesnis efektyvus nuotolis, nors kol kas tikslūs skaičiai neatskleidžiami.

    Kaip kontekstas, anksčiau skelbta, kad pirmosios kartos „Piorun“ efektyvus nuotolis siekia apie 6,5 kilometro, o maksimalus taikinių perėmimo aukštis – apie 4 kilometrus. „Piorun 2“ turėtų pagerinti šiuos rodiklius, tačiau, kaip akcentuota, proveržis bus labiau nuoseklus nei revoliucinis.

    Gamintojai taip pat kalba apie proporciškai valdomus vairus, kurie leistų sklandesnę skrydžio trajektoriją ir mažesnius energijos nuostolius. Tai tiesiogiai susiję su geresniu manevringumu, kuris ypač svarbus gaudant mažus, staigiai manevruojančius oro taikinius.

    Dar vienas paketas – patobulinta nukreipimo galvutė ir optimizuoti sekimo algoritmai. Tokie patobulinimai paprastai siejami su geresniu atsparumu trikdžiams ir stabilesniu taikinio išlaikymu sudėtingomis sąlygomis, kai ore vienu metu veikia daug objektų.

    Pranešta ir apie pakeitimus skeveldrinėje kovinėje dalyje. Nors masė, tikėtina, išliks panaši, akcentuojama kitokia įdėklo konstrukcija, turinti suformuoti tolygesnes skeveldras ir geriau padengti taikinio zoną.

    Kodėl šis pristatymas svarbus?

    Apie „Piorun 2“ kūrimą viešojoje erdvėje buvo kalbama jau ne vienus metus, tačiau dabar pramonė demonstruoja apčiuopiamą etapą – darbinius modelius ir įvardija konkrečias modernizavimo kryptis. Tai signalas, kad programa pereina iš koncepcinės stadijos į brandesnį bandymų ir parengties etapą.

    Šiandien trumpųjų nuotolių oro gynyba Europoje yra viena jautriausių spragų, todėl nešiojami kompleksai vėl atsidūrė prioritetų sąrašuose. NATO šalys siekia papildyti sluoksniuotą oro gynybą priemonėmis, kurios greitai dislokuojamos, pigesnės nei dideli kompleksai ir tinka kovai su dronais bei sraigtasparniais.

    „Piorun“ sėkmė tarptautinėje rinkoje sustiprino ir „Piorun 2“ potencialą, nes pirkėjams svarbi tęstinumo logika, atsarginių dalių grandinė ir apmokymo paprastumas. Jei naujoji versija išlaikys panašų ergonomikos ir eksploatacijos principą, modernizavimas kariuomenėms gali kainuoti mažiau nei visiškas sistemos keitimas.

    „Nauja versija buvo tobulinama remiantis patirtimis, sukauptomis Ukrainos fronte“, – pabrėžė projekto pristatyme dalyvavę pramonės atstovai.

    Kol kas „Piorun 2“ grafikas, bandymų etapai ir serijinės gamybos apimtys nėra detalizuojami. Vis dėlto pats viešas pristatymas rodo, kad Lenkija siekia išlaikyti lyderystę nešiojamų oro gynybos sistemų segmente ir pasiūlyti rinkai patobulintą sprendimą, pritaikytą dabartinėms grėsmėms.

  • Mazovijoje nuo smūgio į vilkiką nuvažiavo nuo bėgių „PKP Intercity“ traukinys: sužeista 20 žmonių

    Mazovijos vaivadijoje Lublino–Ščecino maršrutu važiavęs „PKP Intercity“ traukinys susidūrė su per geležinkelio pervažą važiavusiu vilkiku, o po smūgio dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių. Vežėjas pranešė, kad traukinyje buvo apie 120 keleivių.

    Gelbėjimo tarnybų duomenimis, per incidentą nukentėjo 20 žmonių, iš jų keturi – sunkiai. Į įvykio vietą buvo pasiųsti du Lenkijos oro greitosios pagalbos sraigtasparniai, nukentėjusieji taip pat gabenami greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

    Avarija per pervažą

    Incidentas įvyko apie vidurdienį prie Sokolnikų vietovės geležinkelio linijoje Nr. 22. „PKP Intercity“ nurodė, kad traukinys trenkėsi į ant pervažos buvusį vilkiką, po to įvyko nuvažiavimas nuo bėgių.

    „Prieš dvyliktą valandą geležinkelio linijoje Nr. 22 traukinys trenkėsi į pervažoje buvusį sunkvežimį, o dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių“, – nurodė „PKP Intercity“.

    Sunkiai sužeisti ir mašinistas

    Policija pranešė, kad tarp sunkiai sužeistų yra vilkiko vairuotojas ir traukinio mašinistas. Ugniagesiai patikslino, kad vagonai liko torų ribose – jie neapvirto, tačiau lokomotyva nuvirto ant šono.

    Įvykio vietoje toliau dirba gelbėjimo pajėgos, policija ir geležinkelių atstovai, vertinama keleivių būklė ir tikslinamos avarijos aplinkybės. Tokiais atvejais tyrime paprastai vertinama pervažos saugumo įranga, matomumas, eismo organizavimas ir vairuotojo veiksmų seka.

    Eismas sustabdytas, vežėjai keičia maršrutus

    Eismas geležinkelio linijoje Nr. 22 tarp Tomaszów Mazowiecki ir Radom Główny buvo sustabdytas. „PKP Intercity“ informavo, kad keleiviams organizuojamas pakaitinis susisiekimas autobusais, taip pat taikomas tarpusavio bilietų pripažinimas su regioniniais vežėjais.

    Geležinkelių infrastruktūros atstatymas po nuvažiavimo nuo bėgių paprastai apima sąstato patraukimą, bėgių ir kontaktinio tinklo patikrą bei pervažos įrangos apžiūrą. Tik po šių darbų sprendžiama, kada galima saugiai atnaujinti eismą.

  • Sprogimas Šveicarijos hidroelektrinėje Piottoje: yra sužeistų, keli žmonės gali būti įstrigę po griuvėsiais

    Šveicarijos pietuose, Tičino kantone esančiame Piottos kaime, trečiadienį įvyko sprogimas hidroelektrinėje. Pranešama apie sužeistuosius, o gelbėtojai tikrina informaciją, kad po griuvėsiais gali būti įstrigę keli žmonės.

    Incidentas įvyko netrukus po 10 valandos ryto vietos laiku, tiksli sprogimo priežastis kol kas neįvardijama. Dėl įvykio pradėtas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kas galėjo sukelti sprogimą ir ar buvo pažeisti saugos reikalavimai.

    Į įvykio vietą buvo nusiųstos ugniagesių ir greitosios pagalbos pajėgos, o policija atitvėrė teritoriją. Dalis elektrinės, kaip skelbta, buvo apgadinta, tačiau institucijos kol kas atsargiai vertina padarytos žalos mastą.

    Kas žinoma apie elektrinę?

    Vietos žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad Piottos hidroenergetikos kompleksas turi istorinių dalių, siekiančių XX amžiaus pradžią, tačiau teritorijoje taip pat galėjo vykti statybos ar modernizavimo darbai. Kol kas neaišku, ar sprogimas susijęs su senąja infrastruktūra, ar su naujai statomu objektu.

    Šveicarija didelę elektros dalį pasigamina iš hidroenergijos, todėl tokie incidentai paprastai sulaukia padidinto dėmesio ir griežtesnio patikrinimo. Ekspertai pabrėžia, kad panašiose elektrinėse rizikos veiksniai gali būti susiję su slėginėmis sistemomis, įranga, remontu ar statybų darbų sauga.

    Gelbėjimo ir tyrimo eiga

    Gelbėjimo darbų metu pirmiausia siekiama užtikrinti, kad teritorija būtų saugi, o konstrukcijos nekeltų papildomo pavojaus. Tuomet atliekamos paieškos ir patikrinimai, ar nėra žmonių, kuriems reikėtų skubios pagalbos.

    Tyrėjai įprastai vertina įrangos būklę, darbų žurnalus, galimą dujų ar alyvų nuotėkį, elektros sistemų sutrikimus bei tai, ar prieš incidentą nebuvo vykdomi remonto ar paleidimo darbai. Daugiau informacijos institucijos žada pateikti, kai bus patvirtinti faktai apie sužeistuosius ir galimai įstrigusius asmenis.

  • Lenkija griežtina taisykles kolumbiečiams: nuo bevizio darbo pereinama prie darbo vizų

    Lenkijos vyriausybė griežtina užsieniečių įdarbinimo taisykles ir nuo rugpjūčio pabaigos kolumbiečiams, atvykstantiems be vizos, nebeleidžia dirbti vien turint darbdavio formalumus. Norint teisėtai įsidarbinti, be darbo leidimo dabar reikės ir darbo vizos, o panašūs ribojimai taikomi ir Gruzijos bei Venesuelos piliečiams.

    Pokyčiai priimti tuo metu, kai Kolumbijos piliečių skaičius Lenkijos darbo rinkoje sparčiai augo. Jei 2015 metais Lenkijoje dirbo tik 108 kolumbiečiai, 2023 metais jų buvo 5 200, o po dvejų metų skaičius išaugo iki 16 389, be to, 2024 metais priimta per 3 000 teigiamų sprendimų dėl nuolatinio ir laikino buvimo.

    Kas keičiasi nuo rugpjūčio pabaigos?

    Iki šiol dalis atvykėlių galėjo atvykti beviziu režimu ir pradėti darbą, kai darbdavys sutvarkydavo reikiamus leidimus. Įsigaliojus pakeitimams, vien bevizio atvykimo nebeužteks, nes atsiranda papildomas reikalavimas gauti darbo vizą dar prieš pradedant dirbti.

    Lenkijos institucijos pokyčius aiškina viešosios tvarkos argumentais, tarp jų minimas augantis pažeidimų ir nusikalstamų veikų skaičius, fiksuojamas su šių šalių piliečiais. Tai reiškia, kad darbdaviams didėja administracinė našta, o darbuotojų pritraukimas iš šių regionų taps lėtesnis.

    Kolumbija reaguoja ramiai, darbdaviai nerimauja

    Kolumbijos užsienio reikalų institucijos viešai neskubėjo kalbėti apie atsakomąsias priemones, pavyzdžiui, lenkų atvykimo ar buvimo ribojimus. Akcentuojama, kad dvišaliai santykiai išlieka konstruktyvūs ir grindžiami dialogu bei bendradarbiavimu.

    „Kolumbija ir Lenkija palaiko teigiamus ir konstruktyvius dvišalius santykius, kuriems būdingas dialogas ir bendradarbiavimas įvairiose srityse“, – teigiama Kolumbijos užsienio reikalų institucijų atsakyme.

    Lenkijos darbo rinkoje užsieniečių reikšmė didelė, nes šalyje legaliai dirba apie 1 150 000 užsieniečių. Kolumbiečiai dažnai įsidarbina maisto pramonėje, įskaitant vaisių ir daržovių perdirbimą, žuvies, pieno ir mėsos pramonę, taip pat saldumynų bei ledų gamybą.

    Ekspertai įspėja, kad tokie ribojimai gali tapti precedentu ir būti išplėsti kitų šalių piliečiams, o tai daliai sektorių gali reikšti sudėtingesnį darbuotojų trūkumą. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas turi ir politinį atspalvį, nes gali būti siejamas su vidaus politikos darbotvarke ir artėjančiais rinkimais.

  • Lenkija auga tris kartus greičiau nei euro zona: kas maitina šuolį ir kodėl jis gali greitai išblėsti

    Augimas ryškiai lenkia euro zoną

    Lenkijos ekonomikos plėtra pastaruoju metu aiškiai išsiskiria Europos Sąjungoje. Remiantis tarptautinių analitikų vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį pusmetį augo apie 3,7 proc. per metus, kai euro zonos vidurkis, neįskaičiuojant Airijos, siekė maždaug 1,1–1,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad Lenkija augo maždaug tris kartus sparčiau nei euro zona. Tačiau prognozės rodo, kad šis tempas gali būti laikinas, o augimas artimiausiais metais turėtų lėtėti.

    Kas šiuo metu stumia ekonomiką į priekį?

    Ekonomistai Lenkijos pagreitį sieja su plačiai išsisklaidžiusiais augimo šaltiniais. Didelę reikšmę turi vidaus vartojimas, viešosios išlaidos ir eksportas, o svarbų vaidmenį atlieka ir investicijų ciklas.

    Vienas iš ryškiausių faktorių yra Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Šios lėšos didina investicijų apimtis ir skatina privačius projektus, ypač infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninimo srityse.

    „Lenkija išlieka viena atspariausių ekonomikų Europoje: augimą palaiko vartojimas, investicijos, viešosios išlaidos ir eksportas“, – sakė EY vyriausiasis ekonomistas Europai dr. Marek Rozkrut.

    Regiono vaizdas nevienodas

    Panašų tempą dalyje Vidurio ir Rytų Europos demonstravo ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Slovėnija, Bulgarija bei Lietuva, kurių plėtrą palaikė didėjančios pajamos, fiskalinė politika ir Europos fondai, taip pat augo maždaug 3–4 proc. tempu.

    Tuo pat metu kai kurios regiono ekonomikos augo lėčiau. Čekija, Kroatija ir Vengrija buvo arčiau 2 proc. ribos, Slovakija balansavo ties stagnacija, o Rumunija, anksčiau laikyta vienu regiono lyderių, fiksavo apie 2 proc. nuosmukį.

    Kodėl pagreitis gali neišsilaikyti?

    Analitikai pabrėžia, kad dabartinis augimo etapas gali susidurti su struktūriniais ribojimais. Prognozuojama, jog Lenkijos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki maždaug 2,7 proc., o 2028–2029 metais priartėti prie 2,5 proc.

    Viena ryškiausių ilgalaikių rizikų yra demografija. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų Lenkijoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali sumažėti apie 23 proc., o tai reikštų mažesnę darbo jėgos pasiūlą, didesnį spaudimą atlyginimams ir lėtesnį potencialų ekonomikos augimą.

    Tokios tendencijos didina poreikį spartinti produktyvumo augimą, automatizaciją ir investicijas į technologijas, įskaitant DI sprendimus. Kartu tai kelia papildomų iššūkių viešiesiems finansams, nes senstanti visuomenė paprastai didina sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos išlaidas.

  • Lenkija po beveik 20 metų pertraukos ruošiasi atnaujinti tankų gamybą: kas vyks Glivicuose nuo 2028?

    Lenkijos gynybos pramonėje bręsta reikšmingas lūžis: po ilgos pertraukos šalis vėl gali grįžti prie naujų tankų gamybos. Paskutinis Lenkijoje surinktas naujas tankas nuo konvejerio nuriedėjo 2009 metais, o dabar svarstoma, kad gamyba galėtų atsinaujinti 2028 metais.

    Kaip rašo Lenkijos spauda, pagrindinis pretendentas tapti naujosios linijos centru yra Glivicuose veikiantys „Bumar-Łabędy“ mechanikos gamyklos pajėgumai. Įmonė dešimtmečius buvo svarbiausias, o taikos metu faktiškai vienintelis Lenkijos tankų gamintojas, tačiau po 2009 metų kompetencijos dalinai išsibarstė.

    Kas numatyta K2PL programoje?

    Šiuo metu didžiausiu „Bumar-Łabędy“ projektu laikomas K2PL, susijęs su Pietų Korėjos K2 platformos adaptavimu Lenkijos poreikiams ir gamybos lokalizavimu. Pagal skelbiamą informaciją, sutartiniai planai numato, kad 2028–2030 metais iš Glivicų galėtų išriedėti 61 serijinis tankas.

    Taip pat planuojama, kad 2029–2031 metais būtų gaminama daugiau kaip 70 paramos ir specialios paskirties platformų, skirtų užtikrinimui, mobilumui ir inžinerinėms užduotims. Lygiagrečiai numatomas pilno aptarnavimo ir galutinio surinkimo centro sukūrimas K2 šeimos technikai, o vėlesni kontraktai turėtų didinti gamybos ir technologijų lokalizavimo dalį Lenkijoje.

    Varžybos dėl vaidmens tęsiasi

    Lenkijos šarvuotosios technikos ekosistema neapsiriboja vien Glivicais. Svarbiais centrais įvardijami ir Poznanės bei Stalova Volios regionai, kurie siekia dalies dideliame modernizacijos portfelyje.

    Skelbiama, kad Poznanėje planuojama jungti Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. ir H. Cegielski-Poznań S.A., kuriant didesnį šarvuotosios pramonės vienetą. Jam ateityje galėtų tekti specializuotų mašinų gamyba, susijusi su Borsuk platforma ir jos išvestinėmis.

    Ką tai reiškia regionui ir kariuomenei?

    Tankų gamybos atnaujinimas po beveik dviejų dešimtmečių būtų ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: reikėtų atkurti tiekimo grandines, parengti darbuotojus, investuoti į suvirinimo, korpusų gamybos, elektronikos integracijos bei bandymų infrastruktūrą. Dėl to projektas gali tapti vienu didžiausių Lenkijos gynybos pramonės atsigavimo testų artimiausiam dešimtmečiui.

    Lenkijai spartinant sausumos pajėgų modernizaciją, K2PL kryptis vertinama kaip bandymas sujungti greitą technikos įsigijimą su ilgalaikiu gebėjimu dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į nacionalinį pramonės pagrindą. Galutinės apimtys ir lokalizavimo mastas priklausys nuo tolesnių derybų, finansavimo ir papildomų sutarčių.

  • Čekijos vicepremjeras: Lenkija ir Čekija telkiasi dėl DI gigafabrikų, kad regionas neliktų už borto

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos vaidmenį ES technologijų politikoje. Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigoja glaudžiau derinti pozicijas dėl DI infrastruktūros ir investicijų.

    Kartu Čekija su Lenkija pasirašė dvišalį memorandumą, numatantį praktinį bendradarbiavimą, konsultacijas Europos lygmens formatuose ir bendrus projektus, susijusius su EuroHPC ir InvestAI finansavimo galimybėmis. Dokumente akcentuojama, kad infrastruktūra turėtų tarnauti ne tik verslui, bet ir viešajam sektoriui, saugumui bei moksliniams tyrimams.

    DI gigafabrika: 4 milijardai eurų

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karelas Havlíčekis teigia, kad regiono šalims svarbu veikti kartu, nes taip lengviau konkuruoti su didžiosiomis ES valstybėmis dėl vienos iš planuojamų DI gigafabrikų. Pasak jo, projektas būtų itin brangus, o investicijos galėtų siekti apie 4 milijardus eurų.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžio taškas: deklaruojame, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI plėtroje ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karelas Havlíčekis.

    Anot vicepremjero, Čekija būtų pasirengusi dalį DI infrastruktūros pajėgumų atverti partneriams Lenkijoje, tiek viešosioms institucijoms, tiek privačiam sektoriui. Jo teigimu, tokia partnerystė padidintų regiono derybinę galią ir leistų dalytis resursais, užuot dubliavus investicijas keliose valstybėse.

    Skaitmeninis saugumas ir suverenitetas

    Havlíčekis pabrėžia, kad bendra DI infrastruktūra regionui svarbi ne vien ekonomine prasme. Ši tema siejama su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijos kampanijoms, kurios vis dažniau pasitelkia technologines priemones.

    „Šiandien saugumas neapsiriboja vien gynyba: turime investuoti į energetinį saugumą, DI saugumą, kibernetinį ir skaitmeninį saugumą“, – sakė Karelas Havlíčekis.

    Pasak jo, Europos technologinė konkurencija aštrėja tiek dėl Kinijos, tiek dėl platesnių Azijos rinkų spaudimo, o tai didina poreikį Europoje kurti daugiau savos infrastruktūros. Šiame kontekste DI gigafabrikos vertinamos kaip strateginiai projektai, galintys lemti regiono vietą būsimoje Europos skaitmeninėje ekonomikoje.

    Požiūris į didžiąsias platformas

    Čekijos vicepremjeras taip pat atkreipė dėmesį į diskusijas Europoje dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens ir atsakomybės. Jo teigimu, Europa šių įmonių technologijų ir įrankių reikia, tačiau kartu tai kelia suvereniteto ir mokesčių teisingumo klausimus.

    Havlíčekio vertinimu, transatlantinė partnerystė išlieka svarbi, tačiau taisyklės turi būti vienodos: tarptautinės bendrovės Europoje turėtų konkuruoti sąžiningai ir mokėti mokesčius tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vietos įmonės. Tai, pasak jo, tampa vis svarbesne platesnės skaitmeninės politikos dalimi, ypač kai ES investicijų kryptys vis labiau sukasi apie didelio masto skaičiavimo ir DI pajėgumus.