CP v2

Category: Technologijos

  • CŽV vadovo vizitas Maskvoje: aptarta galimybė surengti Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimą

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe’as praėjusią savaitę netikėtai lankėsi Maskvoje. Kaip skelbia JAV portalas „Axios“, vizito metu Rusijos pareigūnams buvo pristatyta idėja dėl trišalio formato susitikimo, kuriame dalyvautų Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas.

    „Axios“ nurodo, kad panašios iniciatyvos buvo aptarinėtos ir anksčiau, tačiau, šaltinių teigimu, Rusijos pusė jas esą atmesdavo. Šį kartą viešai neatskleidžiama, kokia buvo Maskvos reakcija į siūlymą ir ar idėja sulaukė bent jau preliminaraus svarstymo.

    Kas žinoma apie vizitą

    Pasak publikacijos, J. Ratcliffe’as Maskvoje susitiko su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu ir Federalinės saugumo tarnybos vadovu Aleksandru Bortnikovu. Tokie kontaktai paprastai derinami itin jautriai, nes žvalgybų vadovų susitikimai neretai apima tiek saugumo, tiek politinius signalus, susijusius su karo eiga ir derybų perspektyvomis.

    Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra nurodęs, kad Ukrainos pusė buvo informuota apie pokalbių turinį. Tačiau konkrečios detalės, kas tiksliai buvo aptarta ir kokie įsipareigojimai, jei tokių buvo, galėjo būti pasiekti, viešai neįvardijami.

    Trišalis formatas ir kliūtys

    Trišalio susitikimo idėja skamba patraukliai kaip būdas sutelkti sprendimų priėmėjus prie vieno stalo, tačiau praktikoje ją riboja keli veiksniai. Pirmiausia, Ukrainai esminis klausimas yra saugumo garantijos ir aiškūs įsipareigojimai dėl teritorinio vientisumo, o Rusija iki šiol siekė derybų darbotvarkę formuoti jai palankiomis sąlygomis.

    Antra, politinis laikas ir aplinkybės daro tiesioginę įtaką tokiems susitikimams: net ir esant tarpininkavimo pastangoms, formatas dažnai stringa dėl išankstinių sąlygų, viešosios nuomonės spaudimo ir to, kad šalys skirtingai mato paliaubų bei taikos susitarimo turinį. Dėl to netikėtas CŽV vadovo vizitas labiau vertinamas kaip bandymas patikrinti Maskvos poziciją ir komunikacijos kanalus, o ne kaip garantija, kad susitikimas tikrai įvyks artimiausiu metu.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Žvalgybų vadovų kontaktai kartais naudojami kaip užkulisinis diplomatinis mechanizmas, kai oficialios derybos įstringa arba kai siekiama perduoti signalus be viešų įsipareigojimų. Tokiuose formatuose gali būti aptariami ir humanitariniai klausimai, ir rizikų valdymas, pavyzdžiui, eskalacijos prevencija.

    Vis dėlto kol kas nėra patvirtinimo, kad trišalis Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimas yra realiai suderintas ar artėjantis. Artimiausiu metu daugiausia priklausys nuo to, ar po šio vizito bus tęsiami kontaktai, ar pasirodys aiškesni signalai apie galimą derybų darbotvarkę ir priimtinus kompromisus.

  • Nauja tvarka nuo rugsėjo 1 dienos: baigiasi prognozės, „Tauron“ prosumentams keičia skaitiklių duomenis

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „Tauron Dystrybucja“ keičia atsiskaitymo tvarką daliai klientų – visiems prosumentams įvedamas privalomas mėnesinis atsiskaitymo ciklas. Tai reiškia, kad sąskaitos bus išrašomos pagal faktinius elektros suvartojimo ir atidavimo duomenis, o ne pagal prognozes.

    Bendrovė praneša, kad pokytis bus įgyvendintas automatiškai, klientams nereikės teikti papildomų prašymų. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu prosumentai gali gauti dvi sąskaitas panašiu metu: galutinį atsiskaitymą už laikotarpį iki rugpjūčio 31 dienos ir pirmąją sąskaitą pagal naują mėnesinį modelį.

    Kas keičiasi prosumentams?

    Pagrindinis pokytis – atsisakoma prognozinių skaičiavimų, kai sąskaita formuojama iš anksto, o vėliau koreguojama pagal realius rodmenis. Nuo rugsėjo 1 dienos atsiskaitymai bus paremti faktiniais nuotolinio nuskaitymo skaitiklių duomenimis, todėl sąskaitos turėtų tiksliau atspindėti realų vartojimą konkrečiu mėnesiu.

    Tokie mėnesiniai atsiskaitymai pirmiausia taikomi prosumentams, nes ši klientų grupė paprastai jau turi įdiegtus nuotolinio nuskaitymo skaitiklius. Šie skaitikliai leidžia operatoriui surinkti duomenis be fizinio apsilankymo, o klientui suteikia galimybę patogiau sekti savo vartojimą ir gamybą.

    Kodėl atsisakoma prognozių?

    Prognozės energetikoje dažnai sukelia du kraštutinumus: vienais mėnesiais vartotojai permoka, kitais – susidaro didesnės korekcinės sumos. Pereinant prie faktinių rodmenų, sąskaitos tampa labiau „sezoninės“: vasarą jos gali būti mažesnės, o šaltuoju laikotarpiu – didesnės, nes vartojimas paprastai auga.

    „Tauron Dystrybucja“ taip pat akcentuoja, kad pirmosios sąskaitos po pokyčio gali skirtis nuo to, prie ko klientai buvo įpratę, nes keičiasi pats skaičiavimo principas. Ilgainiui naujas modelis turėtų sumažinti netikėtumų tikimybę, kai po kelių mėnesių gaunama didelė korekcija.

    Ką verta pasitikrinti klientams?

    Praktikoje prosumentams verta atkreipti dėmesį į pereinamojo laikotarpio sąskaitas ir jų laikotarpius, kad būtų aišku, už ką tiksliai mokama. Taip pat svarbu stebėti, ar skaitiklio duomenys perduodami reguliariai, nes nuo jų priklausys faktinė mėnesio sąskaita.

    Bendrovė klientus skatina naudotis savitarnos sprendimais ir programėlėmis, kurios leidžia matyti suvartojimo statistiką ir geriau planuoti elektros naudojimą namuose. Prosumentams tai ypač aktualu, nes duomenų analizė padeda efektyviau išnaudoti savo mikroinstaliacijos gamybą ir pasirinkti palankesnį vartojimo laiką.

  • „Meta“ po kritikos dėl sukčiavimo reklamų žada griežtesnę kontrolę: tikrins 100 proc. finansų reklamdavių

    „Meta“ pranešė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje garsiai aptariamos sukčiavimo reklamos paskatino bendrovę spartinti papildomas apsaugos priemones jos platformose. Įmonė teigia diegianti atnaujintus sprendimus, kurie turėtų greičiau aptikti apgaulingą turinį ir mažinti vartotojų nuostolius.

    Pagrindinis pažadas susijęs su finansinių paslaugų reklama: „Meta“ skelbia pereinanti prie privalomo reklamdavių tapatybės tikrinimo, kai reklamos nukreipiamos į Lenkijos rinką. Bendrovė tvirtina, kad tikrinimas apims 100 proc. finansinių paslaugų reklamdavių, o įgyvendinimas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

    DI prieš apsimetėlius

    Pasak „Meta“, sukčiai vis dažniau naudojasi viešų asmenų atvaizdais ir vardais, kad sukurtų patikimumo įspūdį ir pritrauktų žmones į netikras investavimo ar greito uždarbio schemas. Dėl to bendrovė akcentuoja automatizuotą aptikimą, kai platformos bando sustabdyti apgaulingas paskyras ir reklamas dar prieš joms pasiekiant auditoriją.

    Įmonė nurodo, kad jau naudoja DI sistemas, kurios padeda atpažinti apsimetinėjimą ir netikras reklamas. „Meta“ teigimu, ankstesnės priemonės leido sumažinti vartotojų pranešimų apie dažniausiai piktnaudžiaujamus žinomų žmonių atvaizdus skaičių daugiau kaip 80 proc., o dabar diegiama patobulinta versija turėtų dar labiau riboti tokias apgaules.

    Reklamdavių patikra ir skaičiai

    Iki šiol tapatybės patikra, anot „Meta“, buvo taikoma ne visais atvejais, o tik tam tikrose situacijose. Dabar bendrovė akcentuoja, kad finansinių paslaugų reklamdaviai, taikantys į Lenkijos auditoriją, bus tikrinami privalomai, siekiant sumažinti sukčiavimo riziką.

    „Meta“ taip pat sieja pokyčius su platesniu tikslu: iki 2026 metų pabaigos 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų turi sudaryti patikrintų reklamdavių skelbimai, palyginti su 70 proc. 2025 metais. Bendrovė pabrėžia, kad patikros plėtra yra viena iš priemonių, kuriomis ketinama apsunkinti sukčių veikimą.

    Įmonė pateikia ir veiklos rodiklius Lenkijoje: nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio vartotojų pranešimų apie sukčiavimo pobūdžio reklamas rodiklis esą sumažėjo 83 proc. Taip pat nurodoma, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pašalinta apie 137 000 apgaulingų reklamų, iš kurių daugiau nei 88 proc. buvo pašalintos dar iki vartotojų pranešimų.

    Politinis spaudimas ir tyrimai

    Pokyčių fonas įtemptas: Lenkijoje pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kritika „Meta“ dėl platformose plintančių apgaulingų skelbimų. Diskusijoje minimi tiek vieši verslo atstovų veiksmai prieš sukčiavimo reklamas, tiek ir valdžios institucijų iniciatyvos, kuriomis siekiama griežtesnės platformų atsakomybės.

    Lenkijos valdžia yra informavusi apie kreipimąsi į Europos Komisiją, prašant įvertinti platformos veiksmus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad vertindama situaciją gali remtis ir valstybių narių perduodama informacija, tačiau kartu pabrėžia, jog taisyklių įgyvendinimas reikalauja ir nacionalinio pasirengimo.

    „Niekas nenori matyti tokio turinio: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ atstovas, pristatydamas naujas priemones.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų dažnai nepakanka: sukčiai greitai keičia taktiką, naudoja naujas paskyras, perkelia kampanijas tarp šalių ir išnaudoja emocinius dirgiklius. Dėl to veiksmingiausia praktika paprastai apima kelis lygius: reklamdavių patikrą, greitą reagavimą į pranešimus, aiškias taisykles, duomenų dalijimąsi su institucijomis ir vartotojų švietimą.

    „Meta“ teigia būtent tai ir daranti: investuojanti į automatinius saugos sprendimus, bendradarbiaujanti su viešuoju sektoriumi ir privačiais partneriais, taip pat platformose rodanti įspėjimus ir saugumo rekomendacijas. Ar nauji pokyčiai reikšmingai sumažins sukčiavimo reklamų mastą, artimiausiu metu parodys tiek vartotojų patirtis, tiek institucijų vertinimai.

  • Italų „PlantVoice“ idėja: augalų jutikliai ir DI padeda tiksliau spręsti, kada laistyti

    Italų „PlantVoice“ idėja: augalų jutikliai ir DI padeda tiksliau spręsti, kada laistyti

    Ūkininkai kasdienius sprendimus dažniausiai grindžia orų prognozėmis, dirvožemio drėgmės matavimais, augalų apžiūra ir savo patirtimi. Tai vertingi duomenys, tačiau jie ne visada parodo, kaip į sąlygas realiai reaguoja pats augalas. Italijos startuolis „PlantVoice“ siūlo kitą logiką: svarbiausias indikatorius yra augalas, todėl jo fiziologinius signalus reikia paversti praktinėmis rekomendacijomis.

    „PlantVoice“ kuria agronominę platformą maisto gamybai, kuri realiu laiku sujungia augalo fiziologijos duomenis su orų, dirvožemio ir laistymo informacija. Bendrovės tikslas yra paversti augalo „grįžtamąjį ryšį“ įprastu modernios žemdirbystės sluoksniu, kai sprendimai priimami ne tik pagal aplinką, bet ir pagal tai, kas vyksta augalo viduje.

    Startuolis įkurtas 2023 metais. Komandą subūrė biosensorių kryptį studijavęs chemikas Matteo Beccatellia ir gamybos bei 3D objektų patirties turintis Tommaso Beccatellia, o operacijoms vadovauja Giorgia Ferrari. Įmonė pabrėžia, kad jų kuriami sprendimai skirti ne laboratorijai, o ūkiui, todėl daug dėmesio skiriama paprastam diegimui ir kasdieniam naudojimui.

    Kuo išsiskiria jutiklis?

    „PlantVoice“ jutiklio galvutė sukurta iš biologiškai suderinamos medienos pluošto medžiagos, kuri, pasak kūrėjų, labiau atitinka augalo struktūrą. Praktinis tikslas paprastas: įvedus zondą į augalą, medžiaga turi prisitaikyti ir sumažinti išorinių veiksnių poveikį pačiam įdėjimo taškui.

    „Augalas jo neatpažįsta kaip kliūties“, – aiškina G. Ferrari. „Padarome mažą angą, įdedame zondą, o medžiaga prisitaiko ir tarsi užsandarina vietą nuo išorinių sąlygų“, – teigia ji.

    Daugelis tiksliosios žemdirbystės sprendimų pirmiausia matuoja tai, kas yra aplink augalą: orą, dirvožemį, palydovinius vaizdus ar dronų surinktą informaciją. Šie duomenys padeda suprasti rizikas, tačiau ne visada paaiškina, ar augalas jau patiria stresą ir kokio pobūdžio jis yra. „PlantVoice“ siekia šią spragą užpildyti tiesiogiai fiksuodama fiziologinius pokyčius.

    Nuo duomenų iki aiškių rekomendacijų

    Bendrovė akcentuoja, kad ūkininkams dažnai trūksta ne dar vienos skydelio programėlės, o aiškių patarimų. „Ūkininkams reikia suprantamų rekomendacijų, kurios padėtų priimti geresnius sprendimus“, – sako G. Ferrari.

    „Nuolat kalbamės su klientais, ir jie sako, kad turi po atskirą programėlę orams, kitą dirvožemio jutikliams, dar kitą dronams“, – pasakoja ji.

    „PlantVoice“ platforma sujungia augalo duomenis su lauko informacija, įskaitant orų prognozes, dirvožemio būklę, laistymo duomenis ir agronominius modelius. Taip sukuriamas skaitmeninis pasėlio būklės vaizdas, o rekomendacijos formuojamos vertinant ne pavienius parametrus, bet jų tarpusavio ryšius ir pokyčius per laiką.

    Praktinis pavyzdys yra vandens stresas: augalo fiziologinis signalas gali rodyti, kad stresas tik prasideda. Suderinus jį su dirvožemio drėgme ir artėjančių dienų orais, augintojas gali geriau suprasti priežastį, pasirinkti veiksmą ir numatyti, kaip situacija vystysis, o ne reaguoti pavėluotai.

    Tokio tipo informacija kasdienėje praktikoje virsta sprendimais, kada laistyti, kiek vandens skirti, ar pasėlis patiria stresą ir ar pasirinkta agronominė strategija veikia. Įmonė mini, kad tai apima ir sprendimus dėl apsaugos priemonių naudojimo, kai svarbu įvertinti ne tik sąlygas, bet ir augalo reakciją.

    DI modeliai ir plėtra už Italijos

    „PlantVoice“ teigia DI modelius treniruojanti derinant savo biosensorių surinktus duomenis su kitų įrenginių informacija, atviraisiais duomenų rinkiniais ir moksline literatūra. Bendrovė pabrėžia, kad laukuose susidaro dideli duomenų srautai, todėl be automatizuotos analizės iš jų sunku greitai išgauti praktiškai pritaikomas įžvalgas.

    „Turime inžinierių komandą, kuri renka duomenis, o analizei naudojame ir mašininio mokymosi modelius, nes mūsų stebėsenos sistema sukuria didelį duomenų kiekį“, – sako G. Ferrari.

    Modelių tikslumas, pasak įmonės, auga didėjant sukauptam duomenų kiekiui skirtinguose ūkiuose, klimatuose ir augimo sąlygose. Į procesą įtraukiami ir agronomai, kurie padeda sulyginti praktikoje matomus signalus su moksle aprašytais ryšiais, pavyzdžiui, tarp temperatūros, dirvožemio drėgmės, saulės spinduliuotės ir augalo vystymosi tarpsnio.

    Komerciniu požiūriu startuolis orientuojasi į didesnės vertės daugiametes kultūras, ypač vaismedžius, kur kokybė ir derliaus stabilumas tiesiogiai lemia pajamas. Įmonė mini, kad dirba su obuoliais, alyvuogėmis, vyšniomis, kiviais, citrusais ir kitais vaismedžiais, o technologija pritaikoma tiek didesniems ūkiams, tiek maždaug 5 hektarų valdoms.

    „PlantVoice“ jau diegia sprendimus ne tik Italijoje, bet ir Prancūzijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, taip pat Pietų Afrikoje ir Pietų Korėjoje. Įmonė vykdo ir pilotinį projektą su drakono vaisiais Angoloje bei pradeda pokalbius dėl plėtros Naujojoje Zelandijoje, kur reikšminga kivių gamyba.

  • Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusija iki 2027 metais planuoja pagaminti apie 10 000 pigesnių sparnuotųjų raketų „Dan-T“, kurios, kaip teigiama, būtų skirtos smūgiams Ukrainos teritorijoje. Apie tokius ketinimus skelbia Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi, remdamasis karo analitiko, prisistatančio Kriegsforscher, įrašais.

    Jo vertinimu, masinė palyginti pigių raketų gamyba gali reikšti kitokio masto atakų bangas, nes tokiu būdu siekiama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kuo daugiau taikinių vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų praslysta pro gynybos skėtį.

    Skelbiama, kad „Dan-T“ būtų nedidelė reaktyvinė raketa, kurios numanomas nuotolis siektų apie 500 kilometrų. Nurodoma ir galvutės masė, apie 135 kilogramus, o taikiniais įvardijami šarvuoti vienetai, įtvirtintos pozicijos bei lengvesnė infrastruktūra.

    Publikacijose taip pat teigiama, kad raketą esą galima būtų leisti tiek nuo žemės, tiek iš oro. Minimi Rusijos orlaiviai Su-25SM3, Su-30SM, Su-34 ir Su-57, taip pat sraigtasparnis Mi-28, o kaip tikėtinas sausumos sprendimas aprašomas ratinis paleidimo įrenginys su dviem transportavimo ir paleidimo konteineriais.

    Analitikai „Dan-T“ lygina su kitu Rusijos naudotu ginklu, vadinamu S8000 „Banderol“, kuris siejamas su paleidimu iš dronų ir sraigtasparnių. Skelbiama, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto laipsniškai pereiti prie „Dan-T“, nes ši konstrukcija, kaip teigiama, galėtų būti maždaug 35 proc. pigesnė.

    Pastaraisiais metais karo eiga rodo tendenciją, kad smūgiams vis dažniau derinami skirtingi ginklai: dronai, sparnuotosios raketos ir kitos priemonės vienu metu. Tokia taktika didina gynybos sistemų apkrovą, verčia greičiau eikvoti priešlėktuvines raketas ir apsunkina perėmimo prioritetų parinkimą.

    „Rusija kuria pigesnių, masiškai gaminamų raketų šeimą tam, kad prisotintų oro gynybą ir priverstų naudoti brangius perėmėjus“, – teigiama karo analitiko vertinime, kurį cituoja Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai.

    Kitas svarbus aspektas yra komponentų kilmė ir sankcijų poveikis. Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau viešai yra kalbėjusi, kad Rusija siekia pereiti prie vietinių komponentų, o tokie projektai gali būti bandymas sumažinti priklausomybę nuo importo ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Jei 10 000 vienetų per metus planas būtų bent iš dalies įgyvendintas, tai reikštų daugiau kaip 800 raketų per mėnesį gamybos tempą. Net ir mažesnės apimtys galėtų sudaryti sąlygas dažnesnėms mišrioms atakoms, kai vienu metu naudojami dronai ir skirtingo tipo raketos.

    Vis dėlto tokios prognozės remiasi viešai skelbiamais vertinimais, o realius gamybos pajėgumus riboja pramonės galimybės, komponentų prieinamumas ir sankcijų spaudimas. Dėl to planai ir faktiniai skaičiai gali skirtis, tačiau pati kryptis, masinių ir pigesnių priemonių paieška, atitinka pastaruoju metu fiksuojamą Rusijos taktikos logiką.

  • Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rekordinis skrydis per Ukrainą

    Ukrainos stebėsenos kanalai ir OSINT analitikai pranešė apie, jų teigimu, rekordinį Rusijos reaktyvinio „Geraň-4“ tipo drono skrydį. Skelbiama, kad per vieną ataką jis galėjo įveikti apie 960 kilometrų, o tai būtų didžiausias iki šiol viešai fiksuotas šios klasės dronų nuotolis.

    Pasak skelbiamų duomenų, dronas esą pakilo iš poligono Gvardijske Kryme ir pasiekė Torčyno apylinkes. Stebėtojai nurodo, kad maršrutas galėjo driektis virš kelių Ukrainos sričių, o vėliau krypti į vakarus.

    Ukrainos oro gynybą stebintys šaltiniai taip pat mini konkretų aptikimo laiką Volynėje ankstyvą rytą. Jei šie duomenys pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusijos naudojami reaktyviniai „Shahed“ šeimos analogai įgauna naują operacinį gylį.

    Kodėl didesnis nuotolis keičia situaciją

    Kariniai analitikai jau anksčiau pabrėžė, kad Rusijos susitarimai su Iranu dėl „Shahed“ platformos leido Maskvai ne tik įsigyti dronų, bet ir perimti technologijas bei plėsti gamybą. Dėl to Rusija palaipsniui kuria ir modernizuoja savo versijas, Ukrainoje dažniausiai vadinamas „Geraň“.

    Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais vis dažniau akcentuoja, kad naujesni „Geraň“ variantai gali būti greitesni ir sunkiau perimami. Skelbta, kad kai kurios modifikacijos, siejamos su reaktyviniais varikliais, gali pasiekti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greitį, o atskirais atvejais minima ir gerokai didesnė riba.

    Tokia dinamika didina spaudimą Ukrainos priešdroninei gynybai, nes dalis perėmimo sprendimų buvo taikyti lėtesniems, stūmoklinius variklius turintiems dronams. Augant greičiui, perėmėjams ir oro gynybos grandinei lieka mažiau laiko reakcijai, o atakos „langas“ trumpėja.

    Kas gali didinti veikimo spindulį

    Ukrainos analitikų vertinimu, deklaruojamas tokio tipo dronų nuotolis dažnai minimas maždaug 550–850 kilometrų ribose, priklausomai nuo konfigūracijos ir šaltinio. Vis dėlto pažymima, kad skrydis didesniame aukštyje, pavyzdžiui, 5–7 kilometrų, teoriškai gali reikšmingai pagerinti aerodinaminį efektyvumą ir padidinti nuotolį.

    Kartu aukštesnis skrydis turi akivaizdžią kainą: didėja tikimybė būti aptiktam radarais. Tačiau masinių atakų logikoje net ir didesnis aptikimas ne visada reiškia patikimą neutralizavimą, nes dalis taikinių gali praslysti dėl perkrovos, šaudmenų trūkumo ar riboto perėmėjų skaičiaus.

    Jei reaktyviniai „Geraň“ iš tiesų gali stabiliai skristi tolimais maršrutais, tai reikštų didesnę grėsmę platesnei Ukrainos teritorijai, įskaitant regionus, kurie anksčiau buvo laikomi mažiau pasiekiamais. Stebėtojai tokią tendenciją sieja su Rusijos pastangomis prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos ir ieškoti naujų atakos profilių.

  • Trumpas užsimojo pervadinti Ontarijo ežerą: ką tai pakeistų žemėlapiuose ir „Google“?

    Trumpas užsimojo pervadinti Ontarijo ežerą: ką tai pakeistų žemėlapiuose ir „Google“?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre dėl idėjos keisti geografinius pavadinimus oficialiuose dokumentuose. Šįkart taikiniu tapo Ontarijo ežeras, kurį siūloma pervadinti į ežerą Amerika.

    Pagal pranešimus, prezidento dekretu JAV vidaus reikalų sekretoriui Dougui Burgumui būtų pavesta per 30 dienų atnaujinti pavadinimą federalinėje Geografinių pavadinimų informacinėje sistemoje. Po tokio pakeitimo JAV federalinės institucijos turėtų vartoti naują pavadinimą savo dokumentuose, žemėlapiuose ir komunikacijoje.

    Svarbu tai, kad toks sprendimas pirmiausia paliestų federalinę administraciją, o ne privačius asmenis ar verslą. Kitaip tariant, amerikiečiai kasdienėje kalboje ir toliau galėtų sakyti Ontarijo ežeras, o Kanadoje dekretas apskritai negalėtų galioti.

    Kas nutiktų bendram ežerui?

    Ontarijo ežeras yra vienas Didžiųjų ežerų ir yra dalijamas JAV bei Kanados, todėl situacija čia jautresnė nei tada, kai kalbama apie objektus, turinčius aiškesnes administracines ribas. Vienas vandens telkinys realiai priklauso dviem valstybėms, tad dvi skirtingos oficialios praktikos gali sukurti dvigubą pavadinimą.

    Tai reikštų, kad vienoje sienos pusėje žemėlapiuose gali įsitvirtinti vienas terminas, o kitoje likti senasis. Pavyzdžiui, Toronto gyventojams tai ir toliau būtų Ontarijo ežeras, o kai kuriuose JAV federaliniuose šaltiniuose galėtų atsirasti ežeras Amerika.

    Tokios dvigubos vartosenos tarptautinėje praktikoje nėra retenybė, ypač kalbant apie pasienio objektus. Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl geografinių pavadinimų pabrėžiama, kad kai valstybės nesusitaria dėl bendro varianto, gali būti vartojami skirtingi nacionaliniai pavadinimai.

    Kaip sureaguotų „Google“ ir žemėlapiai?

    Didžiausias praktinis klausimas daugeliui žmonių būtų ne tiek teisinė formuluotė, kiek tai, ką matytų jų telefonai ir navigacijos programos. „Google“ ankstesniuose ginčuose dėl pavadinimų yra taikiusi regioninį rodymo principą, kai skirtingose šalyse vartotojai mato skirtingus vietovardžius.

    Ontarijo ežero atveju situacija būtų sudėtingesnė, nes tai ne tik pakrantės, bet ir bendras vandens telkinys. Todėl tikėtina, kad daliai vartotojų galėtų būti rodomi abu pavadinimai arba pavadinimas būtų parenkamas pagal šalį, kalbą ar buvimo vietą.

    Kol kas „Google“ nėra pateikusi aiškaus viešo paaiškinimo dėl konkrečiai Ontarijo ežero scenarijaus. Tačiau praktikoje tokie sprendimai dažnai priklauso nuo oficialių duomenų bazių, nacionalinių standartizavimo institucijų ir platformų redakcinių taisyklių.

    Kodėl Ontarijo ežero vardas toks senas?

    Ontarijo pavadinimas turi ilgą istoriją ir siejamas su vietinių tautų kalbomis. Plačiai nurodoma, kad jis kilęs iš Wyandot žodžio Ontarí, siejamo su reikšme didelis ežeras, o rašytiniuose šaltiniuose vartojamas nuo XVII amžiaus.

    Tuo tarpu dabartinės diskusijos dėl pervadinimo yra susijusios su šiuolaikine politika ir JAV bei Kanados santykių įtampa, įskaitant prekybos ginčus. Tokie simboliniai sprendimai dažnai tampa vidaus politikos komunikacijos dalimi, net jei praktiškai pakeičia tik dokumentų formuluotes.

    Lietuvoje už lietuviškų pasaulio geografinių pavadinimų norminimą atsakinga Komisija Standartizacijos geografinėms vardams už Lietuvos ribų. Būtent jos tvirtinami oficialūs lietuviški vietovardžiai, naudojami žemėlapiuose ir valstybės institucijų praktikoje.

  • Proveržis Londone: DI realiu laiku padėjo pašalinti smegenų auglį – ką tai keičia?

    Proveržis Londone: DI realiu laiku padėjo pašalinti smegenų auglį – ką tai keičia?

    Zabieg przeprowadzono w National Hospital for Neurology and Neurosurgery, należącym do University College London Hospitals. Technologia była wcześniej testowana jako narzędzie badawcze, jednak po raz pierwszy została wykorzystana do wspomagania operacji u pacjenta.

    System nie podejmował decyzji za lekarzy, chirurdzy zachowali pełną kontrolę nad zabiegiem, AI pełniła zaś funkcję dodatkowego źródła informacji. Algorytm analizował obraz przekazywany przez endoskop umieszczony w polu operacyjnym. W czasie rzeczywistym rozpoznawał i zaznaczał na obrazie istotne struktury, przede wszystkim naczynia krwionośne, nerwy oraz inne elementy anatomii, których uszkodzenie mogłoby prowadzić do poważnych powikłań.

    Ma to szczególne znaczenie podczas operacji guzów przysadki. Gruczoł znajduje się u podstawy mózgu, w bezpośrednim sąsiedztwie nerwów wzrokowych i dużych naczyń. W przypadku tego rodzaju zabiegów nawet niewielkie odchylenie od bezpiecznej trajektorii może mieć bardzo poważne konsekwencje, włącznie z utratą wzroku, udarem czy śmiercią.

    AI została wytrenowana na dużym zbiorze nagrań wcześniejszych operacji guzów przysadki. Naukowcy oznaczali na nich przebieg najważniejszych struktur anatomicznych, dzięki czemu algorytm nauczył się ich rozpoznawania podczas rzeczywistych zabiegów. Według zespołu system został wystawiony na większą liczbę przykładów operacyjnych, niż pojedynczy chirurg może zobaczyć w ciągu wielu lat pracy. Jego zadaniem nie jest jednak zastąpienie doświadczenia lekarza, lecz dostarczenie mu dodatkowej informacji dokładnie w momencie, gdy jest ona potrzebna.

    Co istotne, badania prowadzone przed zastosowaniem systemu u człowieka wskazywały, że wspomaganie AI może poprawiać wykonanie zadań chirurgicznych, szczególnie u mniej doświadczonych operatorów. Jednocześnie naukowcy zwracają uwagę na konieczność odpowiedniego kalibrowania zaufania do systemu, ponieważ błędne wskazanie przez AI również może wpływać na decyzje człowieka.

    Pierwszy zabieg ma przede wszystkim znaczenie jako demonstracja możliwości technologii, a nie dowód, że AI jest już gotowa do powszechnego stosowania w neurochirurgii. Obecne badania koncentrują się na bezpieczeństwie, dokładności rozpoznawania anatomii oraz sposobie współpracy człowieka z algorytmem.

    Zespół z UCL planuje dalsze badania na większej liczbie pacjentów. W przyszłości podobne systemy mogłyby nie tylko wskazywać chirurgom struktury anatomiczne, ale również śledzić położenie narzędzi i ich kontakt z tkankami oraz przekazywać operatorowi dodatkowe informacje podczas skomplikowanych procedur.


  • Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedija spartina gynybos pramonės inovacijas: pagal Švedijos gynybos ministerijos inicijuotą Projektą Otto per trumpesnį nei metų laiką buvo sukurta ne tik mažo dydžio reaktyvinė jėgainė, bet ir bandomoji platforma. Programos tikslas – paspartinti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų vystymą, o demonstratorius viešai pristatytas aviacijos renginyje Malmen bazėje Linkiopinge.

    Projektas oficialiai startavo 2025 metų lapkritį kaip 18 mėnesių iniciatyva, kurios vertė siekia apie 13 milijonų eurų. Tokia suma gynybos sektoriuje nėra rekordas, tačiau išskirtinis yra tempas: greitas prototipo parengimas rodo, kad Švedija prioritetą teikia ne ilgiems ciklams, o spartiems bandymams ir vėlesnei gamybos plėtrai.

    UAV ar sparnuotoji raketa?

    Skelbiama, kad platforma turėtų galėti gabenti iki 300 kilogramų naudingosios apkrovos maždaug 600 kilometrų atstumu arba 100 kilogramų – iki 1 000 kilometrų. Nors ji įvardijama kaip UAV demonstratorius, tokie parametrai priartina ją prie vienkartinių smogiamųjų sistemų ar sparnuotųjų raketų koncepcijos, kur pagrindinis kriterijus yra nuotolis ir kaina.

    Pirmasis skrydis planuojamas ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patikimumo bandymams, variklio resurso patikrai, navigacijos ir valdymo sistemų integracijai bei gamybos paruošimui.

    3D spausdinimas keičia gamybos logiką

    Vienas svarbiausių Projekto Otto elementų – variklio gamyboje plačiai pritaikytos adityviosios technologijos, kitaip tariant, 3D spausdinimas. Tokia gamyba leidžia sumažinti detalių skaičių, sutrumpinti surinkimo laiką ir paprasčiau kartoti konstrukciją serijiniu būdu, ypač kai reikalingi maži, palyginti nebrangūs varikliai.

    Gynybos sektoriuje tai reikšminga ir dėl tiekimo grandinių: mažiau atskirų komponentų reiškia mažiau silpnų vietų, o greitesnė gamyba suteikia pranašumą, kai reikia greitai didinti pajėgumus. Pastaraisiais metais panašios krypties sprendimai vis plačiau taikomi aviacijoje, nes 3D spausdinimas leidžia gaminti sudėtingas formas, kurių įprastais būdais pagaminti brangu arba lėta.

    ITAR-free reikšmė ir kontekstas Ukrainai

    Dar viena detalė, kuri akcentuojama projekte, yra vadinamoji ITAR-free koncepcija: variklis ir susiję sprendimai kuriami be JAV kilmės komponentų ar technologijų, kurioms taikomi eksporto ribojimai. Tai gali palengvinti tiek eksporto procesus, tiek bendrą pramoninį bendradarbiavimą su partneriais, kai siekiama išvengti papildomų licencijavimo barjerų.

    Toks aspektas aktualus ir Ukrainos kontekste, nes šalies tolimojo nuotolio smogiamųjų priemonių plėtrą dažnai riboja ne tik elektronika, bet ir prieinamų, tinkamų mažų turbojet variklių pasiūla. Jei Projektas Otto pereis iš demonstratoriaus stadijos į gamybą, Švedijos sprendimai teoriškai galėtų tapti platesnio pramoninio bendradarbiavimo dalimi.

    Kol kas tai išlieka technologinė demonstracija, o galutinis pritaikymas priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir strateginių poreikių. Vis dėlto Projektas Otto signalizuoja apie aiškią tendenciją: gynybos pramonėje vis dažniau laimi tie, kurie sugeba greitai kurti, testuoti ir gaminti, o 3D spausdinimas tampa vienu iš būdų tą tempą pasiekti.

  • Pirmasis pasaulyje saulės greitosios prototipas: be degalų ir lizdo, bet su rentgenu

    Pirmasis pasaulyje saulės greitosios prototipas: be degalų ir lizdo, bet su rentgenu

    Maždaug trečdalis Afrikos gyventojų gyvena daugiau nei dvi valandas kelio nuo medicinos įstaigos, o dalyje regionų problemą dar labiau paaštrina nestabilus arba apskritai nepasiekiamas elektros tiekimas. Dėl to sudėtinga atlikti tyrimus, saugoti vakcinas šaldymo grandinėje ir naudoti šiuolaikinę diagnostikos įrangą.

    Į šią spragą taikosi sprendimas iš Nyderlandų: „Stella Juva“ – saulės energija maitinamos greitosios pagalbos prototipas, kurį sukūrė Eindhoveno technologijos universiteto studentų komanda Solar Team Eindhoven, bendradarbiaudama su Amref Health Africa. Projekto idėja – į atokias bendruomenes atvežti ne tik medikus ir įrangą, bet ir pačią energiją, reikalingą tai įrangai veikti.

    Greitoji, kuri atveža ir elektrą

    Skirtingai nei įprasta greitoji, ši koncepcija orientuota ne į maksimaliai greitą paciento transportavimą į ligoninę. Pagrindinis tikslas – pasiekti atokias vietoves ir vietoje suteikti paslaugas, kurioms paprastai reikia stacionarios infrastruktūros bei patikimo elektros šaltinio.

    Ant stogo įrengti saulės moduliai, o sustojus galima išskleisti papildomas šonines paneles, didinant energijos gamybą. Pagaminta elektra naudojama tiek transporto priemonei judėti, tiek medicininei įrangai maitinti.

    Įranga: nuo ultragarso iki vakcinų šaldymo

    „Stella Juva“ salone numatyta įranga, kurios dažnai trūksta atokiose klinikose: rentgeno aparatas, ultragarso sistema, AED defibriliatorius ir šaldytuvas vakcinoms bei kitiems preparatams. Tokia komplektacija ypač aktuali vietose, kur net ir turint medikų, be elektros neįmanoma užtikrinti diagnostikos ir saugaus vaistų laikymo.

    Praktinė nauda labiausiai išryškėja moterų nėštumo priežiūroje: mobilus ultragarsas leidžia anksčiau nustatyti rizikas ir laiku nukreipti pacientes į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Toks modelis ypač svarbus regionuose, kur dideli atstumai ir infrastruktūros stoka siejami su didesniu motinų ir kūdikių mirtingumu.

    Bandymas Kenijoje parodė galimybes

    Pirmieji praktiniai bandymai vyko Kenijoje, Naroko regione, įskaitant atokias vietoves, kur tenka važiuoti sudėtingais, neasfaltuotais keliais. Kelionė iki vienos bendruomenės, kur medicinos punktas neturėjo elektros, užtruko apie šešias valandas.

    Iš viso prototipas įveikė daugiau nei 800 kilometrų. Per bandymus fiksuotas vienas rimtesnis gedimas – vairo traukės pažeidimas, kurį komanda pakeitė maždaug per 30 minučių ir tęsė maršrutą.

    Esminis bandymų klausimas buvo energijos balansas: ar realiomis sąlygomis greitoji gali veikti be išorinio elektros šaltinio. Dviejų dienų testuose kartu su Amref Health Africa nustatyta, kad stovėjimo metu saulės energijos gamyba galėjo viršyti sąnaudas net vienu metu naudojant visus borto medicinos prietaisus.

    Toks rezultatas rodo, kad saulės energija pagrįstas mobilios klinikos modelis gali būti reali alternatyva vietovėse, kur elektros tinklas nepatikimas arba jo nėra. Jei koncepcija bus toliau tobulinama ir pritaikyta mastui, ji galėtų padėti spręsti ir sveikatos paslaugų pasiekiamumo, ir energijos infrastruktūros spragas vienu metu.