CP v2

Category: Technologijos

  • Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų investuotoja ir kūrėja „Gallos Technologies“ pritraukė apie 46 mln. eurų finansavimą. Bendrovė pranešė, kad investicijų raundas dar neuždarytas, todėl galutinė suma gali didėti.

    Raundui vadovavo „Ventura Capital“ ir turto valdytoja „Aberdeen Investments“, prisidėjo ir esamas investuotojas „Lansdowne Partners“. Tokia investuotojų sudėtis rodo augantį institucinių rinkos dalyvių dėmesį gynybos bei saugumo technologijoms.

    Kas yra „Gallos“ ir ką ji daro

    „Gallos“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas Joshas Burchas ir kariuomenės veteranas Deanas Jonesas. Bendrovė veikia kaip investuotoja ir startuolių kūrėja, orientuota į gynybos, saugumo ir atsparumo sprendimus.

    Tarp „Gallos“ portfelio įmonių minima „StirlingX“, kuri kuria dronų ir duomenų žvalgybos sprendimus. Taip pat nurodoma „AI Score“, dirbanti duomenų nutekėjimo prevencijos srityje; šiose įmonėse „Gallos“ komanda dalyvauja ir kaip investuotoja, ir kaip strateginė partnerė.

    GCHQ buvęs vadovas pataria ir vadovauja tarybai

    Prie „Gallos“ prisideda ir buvęs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos bei kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas. Jis nurodomas kaip patarėjas, o taip pat vadovauja „Gallos“ strateginei patariamajai tarybai; be to, jis yra ir „StirlingX“ valdybos pirmininkas.

    „Pasaulis susiduria su sparčiai augančiomis ir kintančiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, kurias kursto geopolitinis nestabilumas, o jas aštrina greitis, kuriuo naujos technologijos atsisuka prieš mus“, – sakė Jeremy Flemingas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas finansuoti kitą investicijų etapą ir naują portfelio įmonių grupę. Taip pat planuojama investuoti į platformą, kuri padeda greičiau atrinkti perspektyvias komandas, vystyti produktus ir juos pritaikyti gynybos bei saugumo užsakymams.

    Finansavimas skelbiamas tuo metu, kai dėl įtampos tarptautinėje arenoje daugelis vyriausybių didina išlaidas gynybai, o modernios technologijos tampa kritiškai svarbios tiek mūšio lauke, tiek kibernetinėje erdvėje. Rinkoje tai stiprina vadinamojo defence tech sektoriaus augimą ir didina konkurenciją dėl talentų, duomenų bei tiekimo grandinių.

  • „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    Partnerystes tarp B2B bendrovių ir naujosios medijos kūrėjų valdyti padedanti platforma „Astute“ paskelbė pritraukusi 1,1 mln. eurų iš ankstyvosios (pre-seed) investicijų serijos. Kartu įmonė pranešė pradedanti veikti su nauja B2B platformos versija, skirta kūrėjų kanalų atrankai, bendradarbiavimo organizavimui ir rezultatų matavimui.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, parėmė keli rizikos kapitalo fondai ir strateginiai privatūs investuotojai. Bendrovę įkūrė Vida Stanić ir Abhishek Manikandan, o „Astute“ tikslas yra supaprastinti procesą, kuris B2B rinkoje dažnai būna lėtas ir išskaidytas per daugybę skirtingų kanalų.

    Kodėl B2B marketingas keičiasi?

    „Astute“ savo sprendimą pozicionuoja platesniame rinkos poslinkyje: auditorijos vis daugiau dėmesio skiria naujosios medijos formatams, tokiems kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai, o ne vien tradicinei reklamai, ryšiams su visuomene ar paieškos sistemų optimizavimui. B2B bendrovėms tai reiškia augantį poreikį atsirasti ten, kur sprendimų priėmėjai realiai vartoja turinį ir kur formuojasi nuomonė.

    Tokioje aplinkoje svarbus tampa ne tik pasiekiamumas, bet ir patikimumas, todėl kūrėjų rekomendacijos, interviu, tinklalaidžių epizodai ar redakciniai paminėjimai gali veikti kaip reputacijos kapitalas. Kartu daugėja nepriklausomų kanalų, o jų paieška ir įvertinimas reikalauja vis daugiau laiko ir duomenų.

    Kaip veikia platforma ir kuo čia DI?

    Bendrovė teigia, kad platformoje naudojami du DI agentai, automatizuojantys abi partnerystės puses. Vienas agentas orientuotas į kūrėjus ir padeda su administracinėmis užduotimis, susijusiomis su prekės ženklais bei kampanijomis, o kitas skirtas B2B įmonėms, kad šios greičiau rastų tinkamus kūrėjus ir valdytų kampanijas.

    „Astute“ nurodo, kad technologija stebi daugiau nei 1 000 000 kūrėjų įrašų per minutę ir fiksuoja, kur ir kaip minimos konkrečios bendrovės bei jų konkurentai. Remiantis šiais signalais siūlomos potencialios partnerystės kryptys, o pati platforma pritaikyta įvairiems formatams, įskaitant interviu, tinklalaidžių pasirodymus, reklamos integracijas ar bendrus renginius.

    Matavimas ir ateities planai

    Platforma taip pat orientuota į rezultatų matavimą: nuo parodymų ir konversijų iki prekės ženklo matomumo. Bendrovė pabrėžia, kad atskiras dėmesys skiriamas matomumui DI pagrįstose paieškos ir rekomendacijų sistemose, nes jos vis dažniau daro įtaką tam, kaip atrandami produktai ir paslaugos.

    „Daugelį metų B2B marketingas rėmėsi reklama, ryšiais su visuomene ir paieškos sistemų optimizavimu, tačiau auditorijos persikėlė į naujosios medijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai. B2B rinka šiame pokytyje yra kita eilėje“, – sakė „Astute“ įkūrėja ir vadovė Vida Stanić.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Astute“ planuoja plėstis nuo pavienių partnerystės sandorių prie platesnio B2B prekės ženklų auginimo, patikimumo stiprinimo ir nuosavų auditorijų kūrimo. Įmonė tikisi, kad didėjant konkurencijai ir mažėjant produktų kūrimo barjerams, būtent distribucija ir matomumas taps vienu svarbiausių veiksnių technologijų rinkoje.

  • „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    Japonijos technologijų investuotoja „SoftBank“ į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“ investavo apie 184 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad tai rekordinė A serijos investicija statybų robotikos segmente ir aiškus signalas, jog autonominė sunkioji technika artėja prie masinio pritaikymo.

    „Gravis Robotics“ kuria sprendimus, leidžiančius esamus ekskavatorius ir kitą sunkiąją statybų įrangą paversti autonominėmis mašinomis. Esminė idėja paprasta: ne kurti visiškai naują parką, o modernizuoti jau naudojamą techniką, kad ji galėtų dirbti statybvietėje be vairuotojo kabinoje.

    Bendrovė kilo iš ETH Zurich universiteto ekosistemos ir anksčiau jau buvo pritraukusi apie 21 mln. eurų investiciją 2024 metais lapkritį. Naujas finansavimas, kaip nurodo startuolis, bus skirtas autonominės sunkiosios technikos diegimui tarptautinėse rinkose ir produktų mastelio didinimui realiose statybvietėse.

    Autonominių ekskavatorių kryptis siejama ne tik su produktyvumu, bet ir su darbo jėgos trūkumu bei sauga. Statybų sektoriuje kvalifikuotų operatorių stygius daugelyje šalių auga, o dalį rizikingų užduočių, ypač pavojingose zonose, potencialiai gali perimti automatizuotos sistemos.

    „Gravis Robotics“ pabrėžia, kad jų sprendimas remiasi tiksliais mašinos duomenimis ir fizinių jėgų pojūčius atitinkančiais signalais, kuriuos paprastai vertina operatorius. „Patyrę operatoriai skaito gruntą per subtilų grįžtamąjį ryšį, o mūsų DI tą patį fizinį įėjimą susieja su mašinos telemetrija ir reaguoja mikrosekundžių greičiu“, – sakė „Gravis Robotics“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Dominic Jud.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais robotiką įvardija kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, o autonominė statybų technika šioje strategijoje atrodo ypač praktiška dėl aiškaus ekonominio efekto. Jei sprendimai pasiteisins, statybvietėse gali daugėti pusiau autonominių ar visiškai autonominių mašinų, kurios dirba ilgesnes pamainas, tiksliau vykdo kasimo darbus ir padeda mažinti incidentų riziką.

  • „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    Skaitmeninio banko „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman nusprendė pasitraukti iš pareigų ir darbą baigs kitą mėnesį. Jis vadovavo valdybai beveik aštuonerius metus, o šis pokytis žymi naują etapą vienam sparčiausiai augusių Jungtinės Karalystės bankų.

    Apie vadovo pasitraukimą pranešta tuo metu, kai bankas ieško ilgalaikio sprendimo valdybos pirmininko pozicijai. Laikinai šias pareigas perims Karen Peacock, „Monzo“ nevykdomoji direktorė, kol bus rastas nuolatinis įpėdinis.

    Kas perima vairą?

    Karen Peacock į „Monzo“ valdybą įsiliejo 2025 metais ir turi patirties technologijų bei finansinių paslaugų sektoriuose. Bankas pabrėžia, kad laikinas paskyrimas užtikrins valdymo tęstinumą, kol vyks atranka dėl nuolatinio valdybos pirmininko.

    Vadovų kaita vyksta jautriame kontekste: per pastaruosius metus „Monzo“ pranešė apie generalinio direktoriaus pokyčius, kai TS Anil buvo pakeistas buvusia „Google“ ir „Standard Chartered“ vadove Diana Layfield. Šis sprendimas, kaip buvo skelbta viešumoje, sukėlė įtampų tarp dalies akcininkų ir valdybos.

    Augimas ir vidinės įtampos

    Gary Hoffman vadovavimo laikotarpiu „Monzo“ reikšmingai išsiplėtė: klientų skaičius, lyginant su laikotarpiu, kai jis pradėjo eiti pareigas, išaugo iki daugiau nei 16 milijonų. Bankas iš vienos pagrindinės programėlės sąskaitos kūrėjo virto plačiau finansines paslaugas siūlančia įstaiga.

    Vis dėlto plėtra dažnai reiškia ir griežtesnį akcininkų dėmesį strategijai, vadovų atrankai bei valdysenos sprendimams. Pastaruoju metu viešumoje aptartos nesutarimų užuominos dėl generalinio direktoriaus pasikeitimo tapo papildomu fonu, kuriame vertinama ir valdybos pirmininko rotacija.

    Sprendimo priežastis

    Pats Gary Hoffman teigia, kad pasitraukimas yra jo asmeninis sprendimas, susijęs su noru daugiau laiko skirti šeimai ir asmeniniams prioritetams. Jis taip pat nurodė, kad yra sėkmingai įveikęs kelerius metus trukusį prostatos vėžio gydymą.

    „Buvęs pirmininku beveik aštuonerius metus, išeinu su didžiuliu pasididžiavimu, žinodamas, kad komanda sukūrė vieną iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės bankų, sujungusį technologijas ir bankininkystę“, – sakė Gary Hoffman.

    „Kai Gary prisijungė prie „Monzo“, turėjome 1,6 milijono klientų ir misiją. Šiandien esame dešimt kartų didesni, turime 16 milijonų klientų ir produktus, apimančius beveik visas jų finansinio gyvenimo sritis“, – teigė Karen Peacock.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į tai, kaip „Monzo“ pasirinks nuolatinį valdybos pirmininką ir ar vadovų komandos pokyčiai stabilizuos santykius su akcininkais. Bankui tai svarbu ir dėl ambicijų augti Jungtinėje Karalystėje bei Europoje, kur konkurencija tarp skaitmeninių bankų ir tradicinių rinkos žaidėjų tik stiprėja.

  • JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    Jungtinėje Karalystėje kilęs skandalas dėl viešai internete aptiktų kelių ministrų asmeninių mobiliųjų telefonų numerių dar labiau išryškino, kiek pažeidžiami gali būti aukščiausio lygio politikų ryšiai. Žiniasklaidai patikrinus dalį Vyriausybės narių kontaktų, paaiškėjo, kad bent trijų ministrų numeriai buvo randami viešuose šaltiniuose šalia jų vardų ir pavardžių.

    Ši istorija iškilo netrukus po to, kai paaiškėjo, jog ministras pirmininkas Andy Burnhamas įsivėlė į susirašinėjimą su apgaviku. Pastarasis esą apsimetė aukšto rango JAV pareigūne Susie Wiles ir kurį laiką palaikė pokalbį, kol premjeras suabejojo kontakto autentiškumu ir bendravimą nutraukė.

    Kaip sureaguota į nutekėjimą

    Ministrai, kurių numeriai buvo aptikti, viešai situacijos iš esmės nekomentavo. Tačiau po publikacijų dalis informacijos jau buvo pašalinta, o pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad būtų ištrinti ir likę kontaktai, kuriuos dar buvo galima rasti internete.

    Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad valstybė turi procedūras, skirtas jautrios informacijos apsaugai. Vis dėlto praktikoje riziką didina tai, kad politikai, ypač atsakingi už nacionalinį saugumą, neretai naudoja ir asmeninius įrenginius, o jų numeriai per daugelį metų gali atsidurti viešuose registruose, senose publikacijose ar nutekintuose duomenų rinkiniuose.

    Kodėl tai pavojinga dabar

    Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien numerio paviešinimas nebūtinai reiškia tiesioginį įsilaužimą, tačiau atveria kelią socialinei inžinerijai. Turėdami tikslų numerį, nusikaltėliai gali bandyti imituoti skambučius, siųsti apgaulingas žinutes, perimti paskyras per SIM keitimo schemas ar išgauti konfidencialią informaciją, apsimesdami kolegomis ir partneriais.

    Royal United Services Institute tyrėja Prerana Joshi įspėjo, kad aukščiausio lygio politikų numeriai viešoje erdvėje suteikia papildomų galimybių priešiškiems veikėjams, ypač kai tarptautinėje aplinkoje fiksuojamas padidėjęs grėsmių lygis. Jos teigimu, tokie numeriai gali būti klastojami, o tai palengvina tikslines atakas prieš kitus pareigūnus ir institucijas.

    Kas keičiasi, kai įsijungia DI

    Pastaraisiais metais sukčiavimo schemos tapo įtikinamesnės dėl sparčiai plintančių DI įrankių. Jais galima generuoti įtikinamus tekstus, imituoti rašymo stilių ar net klonuoti balsą, todėl net patyrusiems adresatams tampa sunkiau greitai atskirti, ar skambutis ar žinutė yra tikra.

    Buvęs gynybos sekretorius Benas Wallaceas, pats anksčiau tapęs apsimetėlių taikiniu, pabrėžė, kad tokie atvejai rodo nuolatinį oponentų bandymą ieškoti silpnų vietų oficialioje komunikacijoje. Jo vertinimu, technologijoms tobulėjant, panašios situacijos kartosis vis dažniau.

    Diskusiją kursto ir politinis aspektas: kiek premjeras turėtų išlikti lengvai pasiekiamas, o kiek ryšius privalo filtruoti saugumo komanda. Dalies buvusių pareigūnų teigimu, paprasčiausia taisyklė tokiose situacijose yra įprotis visus netikėtus kontaktus patikrinti per oficialius kanalus, kol pokalbis neperaugo į informaciją, kuri gali tapti jautri ar net kompromituojanti.

    Kol kas neaišku, ar ministras pirmininkas keis savo telefono numerį, tačiau atvejis jau tapo signalu, kad net ir formaliai nedidelės detalės, tokios kaip internete likęs kontaktas, gali virsti realia nacionalinio saugumo rizika.

    „Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, žinutės siuntėją reikia patikrinti oficialiais kanalais, o ne tęsti pokalbį iš įpročio“, – sakė vienas su situacija susipažinęs buvęs nacionalinio saugumo patarėjas.

  • JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV laivų statybos grupė „Huntington Ingalls Industries“ pranešė, kad jos valdoma „Newport News Shipbuilding“ baigė lėktuvnešio USS John F. Kennedy (CVN 79) priėmimo bandymus jūroje. Laivas po kelių savaičių testų grįžo į doką, kur toliau vertinamos svarbiausios sistemos ir įranga prieš perdavimą kariniam jūrų laivynui.

    USS John F. Kennedy yra antrasis Gerald R. Ford klasės branduolinis lėktuvnešis, kuriuo JAV siekia atnaujinti pagrindinę smogiamąją galią jūroje. Šios klasės flagmanas USS Gerald R. Ford (CVN 78) jau yra tarnyboje, o naujesni laivai kuriami remiantis pirmojo eksploatacijos pamokomis.

    Lėktuvnešiai laikomi vienais didžiausių ir sudėtingiausių karo laivų pasaulyje: jų ilgis siekia apie 337 metrus, o vandentalpa – apie 100 000 tonų. Tokie laivai yra tarsi plaukiojantis miestas, galintis sutalpinti iki maždaug 4 500 įgulos narių ir aviacijos grupę, kuri lemia smūgio nuotolį bei operacijų tempą.

    JAV karinis jūrų laivynas šį lėktuvnešį užsakė 2013 metais, statybos prasidėjo 2015 metais, o laivas buvo nuleistas į vandenį 2019 metais. Pirminis planas numatė perdavimą 2022 metais, tačiau dėl tvarkaraščio slinkimo ir papildomų darbų terminas buvo keičiamas, o bandymai jūroje intensyviau prasidėjo 2026 metų vasario mėnesį.

    Pasak „Newport News Shipbuilding“ atstovų, sėkmingai įvykdyta bandymų jūroje programa yra vienas svarbiausių etapų prieš pirminę laivo akceptaciją. Įmonė pabrėžia, kad tokio masto platformos parengimas tarnybai reikalauja tūkstančių specialistų darbo ir nuoseklių patikrų, kurios apima tiek energetiką, tiek valdymo, tiek skrydžių denio infrastruktūrą.

    „Ši bandymų jūroje serija parodo, ką reiškia tūkstančių žmonių darbas visoje šalyje, parengiant CVN 79 prisijungti prie laivyno“, – sakė „Newport News Shipbuilding“ viceprezidentas Derekas Murphy.

    Vienas ryškiausių USS John F. Kennedy skirtumų, lyginant su pirmuoju klasės laivu, siejamas su jutiklių ir oro erdvės stebėjimo sprendimais. Nurodoma, kad šiame laive diegiamas AN/SPY-6(V)3 radaras, siejamas su „Raytheon“ EASR šeima, kuri turi pakeisti ankstesnį dviejų dažnių radarą, kėlusį eksploatacinių iššūkių.

    Ford klasė kuriama taip, kad ilgainiui pakeistų Nimitz klasės lėktuvnešius, o modernizacija apima ne tik radarus. Šio tipo laivuose diegiamos naujos kartos elektromagnetinės katapultos, pažangesnės stabdymo sistemos, optimizuotos įgulos darbo vietos ir energijos generavimo rezervai, kurie svarbūs tiek moderniai elektronikai, tiek ateities ginklų sistemoms.

    JAV karinis jūrų laivynas planuoja turėti visą Ford klasės flotilę. Šiuo metu dar statomi du laivai – USS Enterprise (CVN 80) ir USS Doris Miller (CVN 81), kurie taip pat konstruojami „Newport News Shipbuilding“ gamykloje, vienoje svarbiausių JAV karinių laivų statybos aikštelių.

    Artimiausias USS John F. Kennedy kelio etapas – formalūs priėmimo sprendimai ir baigiamieji darbai, lemsiantys, kada laivas galės pradėti pilnavertę tarnybą. JAV laivynui tai ne tik naujas korpusas, bet ir bandymas paspartinti operacijų tempą, sumažinti eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikyti strateginį pranašumą regionuose, kur jūrų galia tampa vis svarbesnė.

  • „Oppo“ Reno 16 jau Europoje: keturi modeliai, DI funkcijos ir kainų šuolis – kiek kainuos?

    „Oppo“ Reno 16 jau Europoje: keturi modeliai, DI funkcijos ir kainų šuolis – kiek kainuos?

    Seria Oppo Reno 16 5G debiutuje w Polsce i ponownie do sprzedaży w kraju trafiają cztery smartfony. Poza podstawowym modelem są to Oppo Reno 16 Pro, 16 F i 16 FS 5G. Ile zapłacimy za nowe urządzenia?

    Nowe smartfony są droższe od poprzedników. Koszty produkcji telefonów rosną i przekłada się to na większe wydatki dla klientów. Nie inaczej jest w przypadku nowych urządzeń marki Oppo. Cennik na polski rynek widoczny jest niżej.

    Przedsprzedaż telefonów rusza 17 sierpnia i potrwa do 26 sierpnia. W ramach tej oferty będzie można liczyć na zniżki czy cashback.

    Od 27 sierpnia do 20 września będzie dostępna dodatkowa oferta, gdzie będzie można liczyć na zwrot w wysokości 200 lub 300 złotych (w zależności od kupionego modelu).

    Oczywiście warto rozejrzeć się także za produktami konkurencji. Na przykład modele z serii Redmi Note 15 Pro są obecnie tańsze. Spadły także ceny zeszłorocznych modeli z serii Oppo Reno 15.

    Oppo Reno 16 Pro 5G to najmocniejsza propozycja z całej czwórki telefonów. Urządzenie ma 6,32-calowy ekran AMOLED-owy o rozdzielczości 1,5 K, odświeżaniem obrazu w 144 Hz, a jasność maksymalna sięga 3600 nitów. Pod obudową umieszczono procesor Mediatek Dimensity 8550 Super, którego najmocniejszy rdzeń CPU pracuje z częstotliwością 3,4 GHz. GPU to Mali-G720 MC8.

    Smartfon na polskim rynku dostępny jest w konfiguracji sprzętowej z 16 GB pamięci RAM oraz 512 GB miejsca na dane. Energię w telefonie dostarcza bateria o pojemności 6000 mAh, która wspiera szybkie ładowanie SuperVOOC o mocy 80 W.

    Aparat fotograficzny Oppo Reno 16 Pro 5G ma trzy obiektywy. Główny ze światłem f/1.8 połączono z 200-megapikselowym sensorem. Natomiast teleobiektyw peryskopowy oraz kamera ultraszerokokątna współpracują z 50-megapikselowymi czujnikami. Przedni aparat umożliwia robienie zdjęć w jakości do 32 megapikseli.

    Oczywiście Oppo nie zapomniało o różnych opcjach z zakresu sztucznej inteligencji, które ułatwiają fotografowanie czy późniejszą obróbkę zdjęć. Całość pracuje pod kontrolą Androida 16 z nakładką ColorOS 16.

    Podstawowy model z serii Oppo Reno 16 to propozycja dla użytkowników, którzy szukają mocnego oraz funkcjonalnego smartfona za około 3 tys. złotych, a nie przesadnie drogiego urządzenia. Telefon ma 6,32-calowy ekran o rozdzielczości 2640 × 1216 pikseli i jasności sięgającej 1800 nitów. Odświeżanie obrazu odbywa się z częstotliwością do 120 Hz.

    Aparat fotograficzny telefonu Oppo Reno 16 5G ma trzy obiektywy. Główny oraz teleobiektyw współpracują z 50-megapikselowymi sensorami. Podobnie jest w przypadku przedniej kamery do selfie. Natomiast kamera ultraszerokokątna też została połączona z 50-megapikselowym czujnikiem.

    Energię w smartfonie dostarcza bateria o pojemności 6700 mAh, która wspiera szybkie ładowanie SuperVOOC o mocy 80 W. Procesor to Qualcomm Snapdragon 7 Gen 4, który wspomagany jest przez 8 GB lub 12 pamięci operacyjnej RAM typu LPDDR5x. Na dane przeznaczono 256 GB miejsca.

    Najtańsze dwa modele z serii to Oppo Reno 16 F oraz FS 5G. Telefony opracowano z myślą o mniej wymagających użytkownikach. Co oferują te telefony?

    Smartfon Oppo Reno 16 F 5G ma 6,57-calowy ekran OLED-owy o rozdzielczości Full HD+ oraz odświeżaniem obrazu w 120 Hz. Jasność maksymalna HBM sięga 1400 nitów. Energię dostarcza bateria o pojemności 7000 mAh, która również wspiera szybkie ładowanie SuperVOOC 80 W.

    Aparat fotograficzny telefonu ma główny obiektyw oraz teleobiektyw połączone z 50-megapikselowymi sensorami. Natomiast kamera ultraszerokokątna współpracuje z 8-megapikselowym czujnikiem. Przedni aparat pozwoli robić zdjęcia w jakości do 50 megapikseli.

    Sercem urządzenia jest 8-rdzeniowy procesor MediaTek Dimensity 7300-Energy z GPU Arm Mali-G615. Chip jest wspomagany przez 8 lub 12 GB pamięci RAM typu LPDDR4x. Na dane przeznaczono 128 lub 256 GB miejsca i są to kości UFS 3.1.

    Oppo Reno 16 FS 5G to najtańsza propozycja z czterech nowych smartfonów. Urządzenie pod pewnymi względami podobne jest do modelu z dopiskiem F w nazwie. Znajdziemy tu ten sam ekran czy zestaw aparatów fotograficznych oraz procesor.

    Bateria w modelu Oppo Reno 16 FS 5G ma pojemność 6500 mAh, ale wspiera tylko ładowanie z użyciem ładowarek o mocy 45 W. Urządzenie dostępne jest tylko w jednej konfiguracji sprzętowej mającej 8 GB pamięci operacyjnej RAM typu LPDDR4x.

    Wraz ze smartfonami z serii Reno 16 5G zaprezentowano także nowość o nazwie Oppo Bubble. To ciekawe akcesorium, którego nie było dotychczas na rynku. Niewielki gadżet umożliwia uzyskanie podglądu z aparatu fotograficznego oraz zdalną obsługę telefonu w zasięgu do 10 metrów.

    Oppo Bubble jest też wstanie wyświetlać ruchome zdjęcia czy krótkie materiały filmowe. Na jednym ładowaniu gadżet może pracować nawet 21 godzin i pełnić rolę zawieszki czy taga.

    Polska cena Oppo Bubble została ustalona na poziomie 499 złotych, ale w ramach specjalnej oferty na start gadżet będzie można kupić za 299 złotych. Akcesorium współpracuje z telefonami pracującymi pod kontrolą Androida z ColorOS 16.1, ale również z iPhone‘ami z systemem iOS 15 lub nowszym.


  • „Lenovo“ traukia kozirius prieš „Apple“: „IdeaPad Vibe“ žada daugiau jungčių ir spalvų

    „Lenovo“ traukia kozirius prieš „Apple“: „IdeaPad Vibe“ žada daugiau jungčių ir spalvų

    Nešiojamųjų kompiuterių rinkoje bręsta dar viena akistata su „Apple“: nutekėję vaizdai rodo, kad „Lenovo“ ruošia „IdeaPad Vibe“, kuris pozicionuojamas kaip alternatyva „MacBook Neo“. Pastarasis, pasirodęs prieš kelis mėnesius, išsiskyrė agresyvesne kaina ir, anot rinkos apžvalgininkų, greitai rado pirkėjų.

    Pagal paviešintas reklamines iliustracijas „IdeaPad Vibe“ bus siūlomas net septynių spalvų. Tai rožinė, šviesiai geltona, oranžinė ruda, šalavijų žalia, tamsiai mėlyna, sidabrinė ir mėtų atspalvio, o toks pasirinkimas akivaizdžiai taikosi į pirkėjus, kuriems svarbus ne tik našumas, bet ir dizainas.

    Didžiausias akcentas kol kas yra jungčių rinkinys. Vaizduose matyti dvi USB C ir viena USB A jungtis, taip pat HDMI, 3,5 milimetro garso lizdas ir SD atminties kortelių skaitytuvas, todėl tai gali tapti praktiškesniu pasirinkimu tiems, kam kasdien reikia periferijos be papildomų adapterių.

    Kaina oficialiai dar neatskleista, tačiau tikimasi, kad ji bus artima „MacBook Neo“ lygiui. Lenkijoje šio kompiuterio startinė kaina siekė apie 700 eurų, o po vėlesnių korekcijų pakilo maždaug iki 820 eurų, tad panašių skaičių rinka gali tikėtis ir iš „Lenovo“ naujoko.

    Techninės specifikacijos dar nepaskelbtos, bet teigiama, kad „IdeaPad Vibe“ gali turėti skirtingas konfigūracijas su AMD ir „Qualcomm“ procesoriais. Pastaruoju atveju minimi „Snapdragon“ lustai su ARM architektūra, kuri pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip būdas pasiekti geresnį energijos efektyvumą ir ilgesnį darbo laiką nuo baterijos „Windows 11“ kompiuteriuose.

    Nutekėję vaizdai taip pat leidžia spręsti apie klaviatūrą su tamsiai pilkais klavišais, didesnį jutiklinį kilimėlį ir garsiakalbių angas abiejose pusėse. Tokie sprendimai rodo, kad „Lenovo“ taikosi ne tik į darbą, bet ir į kasdienį turinį, kai svarbus patogumas bei garso kokybė.

    Pristatymo data kol kas nepatvirtinta, tačiau reklaminės medžiagos pasirodymas dažniausiai reiškia, kad startas arti. Tikėtina, kad „Lenovo“ naujieną gali parodyti IFA 2026 parodoje Berlyne, kuri tradiciškai vyksta rugsėjo pradžioje ir dažnai tampa scena naujiems nešiojamiesiems kompiuteriams bei „Windows“ ekosistemos įrenginiams.

  • Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    JAV žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais kariniame jūrų laivyne ir federalinėje administracijoje, skelbia apie svarstymus keisti naujausių JAV lėktuvnešių klasės „Ford“ konstrukciją. Teigiama, kad analizuojama galimybė perkelti masyvią valdymo „salą“ ir kitus antstato elementus, kad laivai atrodytų estetiškiau.

    Pasak publikacijų, tokios idėjos siejamos su Donaldo Trumpo požiūriu, jog nauji lėktuvnešiai turėtų labiau priminti Antrojo pasaulinio karo laikų dizainą. Būtent tuomet valdymo antstatas dažniau būdavo arčiau denio vidurio, o ne labiau pastumtas į laivagalį, kaip įprasta šiuolaikiniuose projektuose.

    Šalia to minimas ir politinis spaudimas dėl katapultų sistemos: pranešama apie raginimus atsisakyti elektromagnetinių katapultų ir grįžti prie garinių. Elektromagnetinė paleidimo sistema buvo vienas esminių klasės „Ford“ technologinių šuolių, tačiau ji ilgą laiką sulaukė kritikos dėl patikimumo, bandymų tempo ir kainos.

    Kas yra klasė „Ford“?

    Klasė „Ford“ yra naujausia JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešių karta, kuri pakeičia „Nimitz“ klasę. Šie laivai projektuoti didesniam skrydžių intensyvumui, mažesnėms įguloms ir platesniam automatizavimui, taip pat pritaikant energijos rezervus ateities sistemoms.

    Pirmasis laivas USS Gerald R. Ford jau tarnyboje, o kiti laivai yra bandymų ir statybų skirtingose stadijose. Kainos klausimas šioje programoje nuolat kelia diskusijas: skirtingais vertinimais, bendra vieno lėktuvnešio įsigijimo kaina su kūrimo išlaidomis gali siekti keliasdešimt milijardų eurų.

    Kodėl dizaino keitimai tokie brangūs?

    Laivyno ir pramonės ekspertai pabrėžia, kad valdymo antstato vieta nėra kosmetinė detalė. Ji susijusi su stabilumu, svorio centru, aerodinamine srautų įtaka skrydžių operacijoms, matomumu, radarų ir ryšių sistemų išdėstymu, taip pat su evakuacijos keliais ir inžinerinių tinklų architektūra.

    Net ir kelių metrų poslinkis gali reikšti ne paprastą perstatymą, o viso korpuso ir denio sprendinių perprojektavimą, naujus skaičiavimus, bandymus ir sertifikavimą. Tokie darbai paprastai reiškia vėlavimus, sutrikdytas tiekimo grandines ir reikšmingą biudžeto augimą, ypač kai laivai jau statomi.

    Ekspertų perspėjimai

    Buvę JAV karinio jūrų laivyno pareigūnai viešai akcentuoja, kad lėktuvnešio išdėstymas formuojamas ilgamečių analizių pagrindu, siekiant maksimalios kovinės vertės. Jų teigimu, sprendimai, paremti vien estetika, gali susidurti su realiais operaciniais kompromisais, kurie karo sąlygomis kainuotų labai brangiai.

    „Mokesčių mokėtojų pinigų ir inžinierių laiko švaistymas vien tam, kad būtų patenkintas estetinis noras, yra ne tik neatsakingas, bet ir rizikingas sprendimas įgulai“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno strategas Hunteris Stiresas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad konkretūs konstrukciniai pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti ar įtraukti į vykdomas sutartis. Tačiau pati diskusija rodo, kaip politiniai prioritetai gali susidurti su karinės technikos projektavimo logika, kur kiekvienas sprendimas turi kainą, terminus ir pasekmes saugumui.

  • 35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    1991 metų rugpjūčio 17 dieną iš Varšuvos universiteto buvo išsiųstas pirmasis elektroninis laiškas, simboliškai laikomas Lenkijos interneto pradžia. Tuomet žinutė neturėjo aiškaus adresato, o pats ryšys buvo labiau eksperimentas nei revoliucija, kuri netrukus pakeis kasdienybę.

    Kaip pasakojo fizikas Rafalas Pietrakas, tą dieną užmegztas pirmasis Lenkijos ryšys su pasauliniu internetu. Linija vedė į Varšuvos universiteto kompiuterių centrą, o iš ten į patalpas Hožos gatvėje, kur buvo telkiama dalis tuometės infrastruktūros ir specialistų.

    Ryšys veikė naudojant TCP/IP protokolų šeimą, kuri apibrėžia, kaip kompiuteriai keičiasi duomenimis tinkle. Tuo metu su Kopenhaga kanalas buvo dalijamas su „Bitnet“, senesniu akademiniu tinklu, labiau priklausomu nuo uždarų sprendimų ir didžiųjų gamintojų įrangos.

    Dr. Jacekas Gajewskis yra aiškinęs, kad elektroninis paštas Lenkijoje egzistavo ir anksčiau, tačiau kitu formatu ir kitais techniniais keliais. Pagrindinis lūžis buvo tai, kad TCP/IP buvo atviras standartas, prieinamas įvairioms institucijoms ir technologijoms, todėl ilgainiui tapo interneto pamatu.

    Pradžia nebuvo lengva ir dėl politikos bei institucinių sprendimų. Anot tuometinių dalyvių, reikėjo įtikinti valdžios atstovus, kad naujas ryšio būdas turi perspektyvą, o eksperimentams svarbų vaidmenį suvaidino universiteto vadovų sprendimai leisti mokslininkams dirbti su tinklu.

    Patys kūrėjai tuo metu į darbą žiūrėjo kaip į praktinį įrankį mokslui ir komunikacijai, o ne kaip į istorinį lūžį. Dr. J. Gajewskio vertinimu, masinį interneto šuolį vėliau stipriai paspartino paieškos sistemų atsiradimas ir naršymo patogumas, dėl kurių tinklas tapo suprantamas ne tik specialistams.

    Per kelis dešimtmečius internetas iš akademinės terpės persikėlė į kiekvieną namų ūkį ir telefoną, o vartojimo mastas tapo milžiniškas. Remiantis „Mediapanel“ „Gemius“ ir PBI duomenimis, 2025 metų pabaigoje internetu naudojosi beveik 30 mln. Lenkijos gyventojų nuo 7 iki 75 metų amžiaus.

    Kartu keitėsi ir interneto struktūra. R. Pietrakas atvirai pripažino, kad didelę erdvės dalį perėmė korporacijos, o pradinis atviro interneto idealas traukiasi prieš platformų ekonomiką, reklamos modelius ir uždaras ekosistemas.

    „Internetas pasuko kryptimi, nuo kurios prieš 35 metus bandžiau jį atitraukti: jį perėmė korporacijos“, – sakė Rafalas Pietrakas.

    Dr. J. Gajewskis panašiai apibūdina technologinę kaitą: ankstesnę „Bitnet“ ir IBM dominavimo logiką pakeitė kitų didžiųjų žaidėjų įtaka. Tai reiškia, kad vartotojams patogumas didėjo, tačiau priklausomybė nuo kelių ekosistemų taip pat tapo ryški.

    Šiandien papildoma nežinomybė yra dirbtinis intelektas, keičiantis paiešką, turinio kūrimą ir informacijos sklaidą. Ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad interneto ateitį nulems ne tik ryšio sparta ar įrenginiai, bet ir tai, kaip bus valdoma turinio kokybė, dezinformacija, privatumas bei algoritmų skaidrumas.