CP v2

Category: Technologijos

  • Trumpo spaudimas keičia ES kursą: Briuselis skuba mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų

    Trumpo spaudimas keičia ES kursą: Briuselis skuba mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai ir grasinimai Europai tapo katalizatoriumi seniai vykstančiai diskusijai apie ES technologinę nepriklausomybę. Briuselyje vis garsiau pripažįstama, kad priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių gali virsti ne tik ekonomine, bet ir saugumo bei politinio spaudimo problema.

    Europos Komisija rengia vadinamąjį technologinio suvereniteto paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, programinės įrangos, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse. Ankstyvieji dokumentų variantai rodo, kad Komisija kol kas nesiekia staigaus atsiribojimo, tačiau nori sustiprinti europinių alternatyvų kūrimą ir diegimą.

    Technologijų priklausomybės rizika ryškiau iškilo po atvejų, kai JAV sankcijos ir politiniai sprendimai paveikė tarptautinių institucijų bei pareigūnų prieigą prie plačiai naudojamų paslaugų. Tai sustiprino argumentą, kad kritinė skaitmeninė infrastruktūra, mokėjimų grandinės ir duomenų saugojimas neturėtų būti pernelyg sutelkti vienoje jurisdikcijoje.

    Kas keičiasi Briuselyje?

    Šalys, kurios anksčiau skeptiškai vertino Prancūzijos pastangas labiau remti europinius tiekėjus, dabar dažniau kalba apie geopolitinę riziką ir derybinę galią. Ypač pasikeitė tonas valstybėse, kurios tradiciškai gynė atvirą debesijos rinką, tačiau pripažįsta, kad tarptautinėje politikoje technologijos tampa spaudimo priemone.

    Vienas svarbiausių poslinkių yra tai, kad technologinė politika vis dažniau siejama su nacionaliniu ir bendru ES saugumu. Diskusijose pabrėžiama, jog elektroninis paštas, duomenų saugyklos, tapatybės valdymo priemonės ar valstybės paslaugas palaikantys sprendimai nėra tik patogumo klausimas.

    Koks galimas planas?

    Komisijos kryptis apima privačių investicijų pritraukimą, atvirojo kodo sprendimų skatinimą ir europinių puslaidininkių pajėgumų stiprinimą. Taip pat numatoma, kad valstybės narės turės sistemiškiau vertinti kritinių technologijų priklausomybes ir pažeidžiamumus.

    Kartu ES viduje išlieka nesutarimų dėl priemonių griežtumo. Viena stovyklą labiau remia rinkos atvirumą ir atsargų balansą, o kita siekia aiškesnių prioritetų europiniams tiekėjams, ypač ten, kur kalbama apie jautrius duomenis ir strateginius sektorius.

    Kodėl ES elgiasi atsargiai?

    Briuselis stengiasi neduoti preteksto interpretacijoms, kad priemonės nukreiptos prieš konkrečias JAV bendroves, ypač esant įtemptai transatlantinei prekybos darbotvarkei. Todėl akcentuojama, kad technologinis suverenitetas, Komisijos požiūriu, neturėtų reikšti izoliacijos ar protekcionizmo.

    Vis dėlto bendras politinis impulsas akivaizdus: po Trumpo laikysenos Europos sostinėse mažiau iliuzijų, kad technologinė priklausomybė visuomet bus neutrali. Dėl to ES vis aktyviau ieško būdų, kaip užsitikrinti didesnę kontrolę savo skaitmeninėje ekonomikoje, kartu neatsisakant partnerystės su JAV ten, kur ji abipusiai naudinga.

  • „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ plečia prieigą prie savo galingo modelio Mythos, kuris gali padėti aptikti ir išnaudoti programinės įrangos pažeidžiamumus. Bendrovė skelbia, kad nauja prieiga bus suteikta maždaug 150 organizacijų daugiau nei 15 šalių, tarp jų ir kelioms Europos valstybėms.

    Šis plėtros žingsnis siejamas su „Anthropic“ iniciatyva Glasswing, sukurta kaip patikimų technologijų ir kibernetinio saugumo partnerių koalicija. Pagrindinis tikslas – modelio galimybes nukreipti gynybiniams tikslams, stiprinant pažeidžiamumų paiešką, analizę ir apsaugos priemonių kūrimą.

    „Plečiame partnerystę iki maždaug 150 naujų organizacijų“, – teigė „Anthropic“.

    Pasak bendrovės, kiekviena organizacija prieš gaudama prieigą privalės atitikti nustatytus saugumo reikalavimus. Tokia atranka yra esminė, nes modeliai, galintys efektyviai dirbti su pažeidžiamumais, kelia dvigubos paskirties riziką: jie gali pagreitinti tiek apsaugos priemonių kūrimą, tiek ir kenkėjiškų atakų planavimą, jei patektų į netinkamas rankas.

    Prieigos plėtra Europoje sutampa su didėjančiu reguliuotojų dėmesiu kritinių technologijų kontrolei ir tiekimo grandinių priklausomybei. Europos institucijos pastaraisiais metais vis aktyviau ieško būdų stiprinti strateginę autonomiją, ypač srityse, susijusiose su debesija, pažangiais lustais ir kibernetiniu saugumu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo DI sprendimai gali reikšmingai padėti gynybai, jei naudojami atsakingai: automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, greitinti pataisų parengimą ir tiksliau modeliuoti atakų scenarijus. Tačiau kartu tai reikalauja griežtų prieigos kontrolės, audito ir atskaitomybės mechanizmų, kad technologija nepaskatintų incidentų skaičiaus augimo.

    „Anthropic“ nurodo, kad Glasswing plėtra bus tęsiama ir toliau, apimant tiek JAV, tiek užsienio partnerius. Tai reiškia, kad kibernetinių pajėgumų turinčių DI modelių valdymas ir tarptautinės saugos taisyklės taps vis aktualesniu klausimu tiek bendrovėms, tiek viešajam sektoriui.

  • Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas nusprendė pakeisti numatytąją paieškos sistemą savo vidiniuose kompiuteriuose: vietoje „Google“ bus naudojamas prancūziškas „Qwant“. Apie pokytį darbuotojai ir europarlamentarai informuoti vidiniu pranešimu.

    Institucija sprendimą sieja su skaitmeniniu suverenitetu ir asmens duomenų apsauga. Kitaip tariant, siekiama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų tiekėjų ir rinktis sprendimus, kurie renka mažiau duomenų apie vartotojų veiklą.

    Pagal pranešime aprašytą tvarką, paieškos užklausos, vedamos per naršyklių adresų juostą, bus nukreipiamos į „Qwant“. Tuo pat metu vartotojams paliekama galimybė paieškos sistemą pasirinkti patiems ir, jei reikia, nustatymus pasikeisti.

    Kodėl pasirinktas „Qwant“?

    „Qwant“ pristatomas kaip privatumu paremtas europietiškas paieškos variklis, akcentuojantis mažesnį vartotojų sekimą. Bendrovė įkurta 2013 metais ir ilgą laiką pozicionuojama kaip alternatyva didiesiems JAV technologijų žaidėjams.

    Europos institucijoms privatumo klausimas ypač jautrus, nes jos tvarko didelius asmens duomenų kiekius ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Be to, pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias kritinėms funkcijoms remiantis kelių tiekėjų ekosistemomis.

    Platesnis ES skaitmeninio suvereniteto kursas

    Paieškos sistemos pakeitimas vyksta tuo metu, kai Briuselis stiprina politinę liniją dėl technologinės nepriklausomybės ir Europos alternatyvų skatinimo. Šis kursas apima tiek viešojo sektoriaus IT sprendimus, tiek platesnį reguliavimą ir investicinius prioritetus.

    Anksčiau dalis europarlamentarų viešai ragino mažinti priklausomybę nuo už ES ribų veikiančių tiekėjų, argumentuodami, kad tai tampa strategine silpnybe. Todėl „Qwant“ pasirinkimas vertinamas ne tik kaip IT nustatymų pakeitimas, bet ir kaip politinis signalas apie kryptį.

    „Google“ ir „Qwant“ komentaro dėl sprendimo iš karto nepateikė, tačiau tikėtina, kad šis žingsnis bus atidžiai stebimas ir kitose ES institucijose. Praktinis pokyčio poveikis paaiškės artimiausiu metu, kai vartotojai įvertins paieškos kokybę ir patogumą kasdienėje veikloje.

  • Trumpas pasirašė DI kibernetinio saugumo įsaką: tik 30 dienų savanoriškai peržiūrai prieš modelių paleidimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama mažinti kibernetinio saugumo rizikas, susijusias su pažangiais dirbtinio intelekto modeliais. Dokumentas numato, kad dalis DI bendrovių būtų raginamos savanoriškai pateikti galingus naujus modelius valdžios institucijų peržiūrai likus 30 dienų iki jų viešo paleidimo.

    Šis terminas trumpesnis nei ankstesnėse diskusijose svarstytas ilgesnis laikotarpis, todėl įsaką galima vertinti kaip kompromisą tarp saugumo ir inovacijų greičio. Toks sprendimas taip pat rodo, kad Baltuosiuose rūmuose dominuoja atsargesnis požiūris į griežtą išankstinį reguliavimą, bet kartu paliekama vietos didesnei koordinacijai su privačiu sektoriumi.

    Kas konkrečiai numatyta įsake

    Vykdomajame įsake akcentuojama, kad DI gali stiprinti šalies konkurencingumą, tačiau kartu kuria naujų nacionalinio saugumo rizikų. Numatyta, kad per 30 dienų iždo institucijos, bendradarbiaudamos su pramone, turėtų pradėti kurti kibernetinio saugumo informacijos mainų mechanizmą, skirtą greičiau identifikuoti ir šalinti pažeidžiamumus.

    Taip pat numatomas įslaptintas pažangių DI modelių vertinimo ir lyginamosios analizės procesas, orientuotas į nacionalinio saugumo poveikį. Prie šio proceso koordinavimo įtraukiamos saugumo ir kibernetinės gynybos institucijos, kad būtų aiškiau nustatyta, kurie modeliai patenka į didesnės rizikos kategoriją.

    Kodėl pasirinktas 30 dienų langas

    30 dienų savanoriškos peržiūros langas pristatomas kaip laikas, per kurį federalinės agentūros galėtų įvertinti galimą grėsmę jautrioms sistemoms, įskaitant finansų sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tai reikšminga DI taikymui kibernetinėse atakose, kur automatizuotas pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo pagreitis gali lenkti tradicinių gynybos priemonių diegimo tempą.

    Vis dėlto įsake aiškiai pabrėžiama, kad dokumentas neturėtų būti interpretuojamas kaip leidimas kurti privalomą licencijavimo, privalomos išankstinės patikros ar leidimų režimą DI modelių kūrimui ir platinimui. Tai signalas rinkai, kad administracija siekia riboti reguliacinę naštą, bet kartu nori gauti bent minimalų ankstyvą įspėjimą apie didžiausios rizikos technologijas.

    Ką tai gali reikšti pramonei ir valstybės institucijoms

    DI kūrėjams toks režimas praktiškai gali tapti nauju reputaciniu standartu: savanoriškas dalyvavimas peržiūroje gali būti vertinamas kaip atsakingo vystymo ženklas, o atsisakymas bendradarbiauti gali kelti papildomų klausimų investuotojams ir partneriams. Kita vertus, savanoriškas modelis reiškia, kad valdžios įtaka priklausys nuo bendrovių noro dalintis informacija ir nuo to, kokias realias rekomendacijas agentūros pajėgs pateikti per ribotą laiką.

    Valstybės institucijoms įsakas didina spaudimą greitai stiprinti savo pačių tinklų apsaugą ir gerinti koordinaciją su kritinės infrastruktūros operatoriais. Dokumente numatyti trumpi terminai atspindi politinį siekį reaguoti į spartėjančias grėsmes, kai pažangūs DI modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek ir įsilaužimams automatizuoti.

    „Pažangūs dirbtinio intelekto pajėgumai stiprina mūsų šalį, tačiau sukuria naujų nacionalinio saugumo aspektų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ekspertų bendruomenėje tokie sprendimai dažnai vertinami per pusiausvyros prizmę: kaip užtikrinti, kad inovacijos nevirstų sistemine rizika, kai pažeidžiamumų paieška, socialinė inžinerija ir kenkėjiško kodo adaptavimas gali būti atliekami greičiau ir didesniu mastu. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar „savanoriška peržiūra“ taps realiai veikiančiu mechanizmu, ar liks tik rekomendacinė nuostata be apčiuopiamo poveikio.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.

  • Android 17 jau prie finišo: „Google“ išleido paskutinę beta versiją, štai kas pasikeitė

    Android 17 jau prie finišo: „Google“ išleido paskutinę beta versiją, štai kas pasikeitė

    „Google“ bandomųjų programų dalyviams išleido „Android 17“ beta 4.1 versiją, kuri laikoma paskutiniu žingsniu prieš stabilų sistemos leidimą. Tai nedidelis atnaujinimas, skirtas ne naujoms funkcijoms, o paskutinėms klaidoms ištaisyti.

    Beta 4.1 taiso problemas, kurios buvo aptiktos po balandį pasirodžiusios beta 4 versijos. Tarp pataisymų minima būsenos juostos ir vartotojo sąsajos sinchronizacija, taip pat išorinių ekranų veikimas, kai pasirinkus didesnę raišką kai kuriuose atvejuose ekranas tapdavo juodas.

    Atnaujinime taip pat sprendžiami garso maršruto per „Bluetooth“ nesklandumai ir suderinamumo klausimai su poruotais klausos aparatais. Tokie pataisymai įprastai atsiranda prieš pat finalinį leidimą, nes būtent stabilumas ir įrenginių suderinamumas lemia, kaip sklandžiai atnaujinimas pasieks milijonus naudotojų.

    Kam jau prieinama beta 4.1?

    Naujausia beta versija oficialiai skirta tik „Google Pixel“ šeimos telefonams. Diegimui pateikta konkreti sistemos kompilacija, o saugumo pataisų lygis šiame leidime siejamas su gegužės atnaujinimais, tad birželio saugumo paketo jis dar neapima.

    „Google“ per „I/O“ renginius yra pabrėžusi tikslą išleisti „Android 17“ šiame 2026 metų ketvirtyje, tačiau tikslios dienos paprastai neįvardija iki pat paskelbimo. Pagal įprastą „Android“ leidimų ritmą realiausiu laikomas laikotarpis antroje birželio pusėje, tačiau tai dar nėra patvirtinta.

    Kada atnaujinimo sulauks kiti telefonai?

    Pirmiausia stabilus „Android 17“ tradiciškai pasiekia „Google Pixel“ įrenginius, pradedant nuo „Pixel 6“ ir naujesnių modelių. Kitų gamintojų telefonams atnaujinimas vėluoja dėl papildomo darbo pritaikant gamintojų sąsajas ir programinius sprendimus.

    Dėl šios priežasties didesnė dalis ne „Pixel“ įrenginių „Android 17“ dažniausiai sulaukia vėliau, dažniausiai vasarą, kai gamintojai užbaigia testavimą ir sertifikavimą. Tuo pat metu rinkoje pasirodo ir nauji telefonai, kuriuose nauja sistemos versija būna įdiegta iš karto.

  • Dar vienas Lenkijos oro uostas atsisako skysčių ribojimo: ką tai reiškia keleiviams

    Dar vienas Lenkijos oro uostas atsisako skysčių ribojimo: ką tai reiškia keleiviams

    Lenkijoje pamažu daugėja oro uostų, kurie atsisako iki šiol rankiniame bagaže taikyto skysčių ribojimo. Prie šio sąrašo prisijungė Žešuvo oro uostas, kuriame po saugumo patikros zonos pertvarkos keleiviams taikomos liberalesnės taisyklės.

    Pokyčiai siejami su modernios saugumo patikros įrangos diegimu, leidžiančiu tiksliau įvertinti, kas yra talpose. Žešuve įrengti trys šiuolaikiniai skeneriai, o pats patikros punktas buvo perplanuotas taip, kad procesas vyktų sklandžiau.

    Kas keičiasi keleiviams?

    Praktikoje tai reiškia, kad į rankinį bagažą galima dėti gerokai didesnius skysčių kiekius nei anksčiau. Vietoje įprastų mažų talpų, keleiviai kai kuriais atvejais gali gabenti net iki 2 litrų talpas, priklausomai nuo oro uosto nustatytų vidaus taisyklių.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie palengvinimai galioja tik ten, kur veikia naujos kartos skeneriai, o senesnėse patikros linijose ribojimai gali išlikti. Dėl to prieš kelionę verta pasitikslinti konkretaus oro uosto informaciją ir išvykimo terminalo reikalavimus.

    Kodėl ribojimai mažėja?

    Skysčių ribojimas Europoje ilgus metus buvo taikomas dėl saugumo reikalavimų, tačiau pažangesni kompiuterinės tomografijos principu veikiantys skeneriai leidžia patikros pareigūnams tiksliau identifikuoti potencialiai pavojingas medžiagas. Tai mažina poreikį prašyti keleivių atskirai traukti skysčius ar riboti jų tūrį iki 100 mililitrų.

    Vis dėlto perėjimas prie naujos tvarkos vyksta nevienodai, nes įrangos diegimas reikalauja didelių investicijų ir infrastruktūros pritaikymo. Kai kurie didesni oro uostai taip pat vertina keleivių srautų rizikas, nes taisyklių pokyčiai iš pradžių gali sukelti daugiau klausimų ir lėtinti eiles.

    Kuriuose Lenkijos oro uostuose pokyčiai jau matomi?

    Be Žešuvo, apie ribojimų švelninimą anksčiau skelbta ir kituose Lenkijos oro uostuose, tarp jų Krokuvoje ir Poznanėje. Kituose didžiuosiuose šalies oro uostuose pokyčiai siejami su naujų patikros linijų diegimu ir etapiniu modernizavimu.

    Ekspertai prognozuoja, kad tokia kryptis Europoje stiprės, nes oro uostai siekia ir didesnio saugumo, ir patogesnės keleivių patirties. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu keliautojams patariama išlikti atsargiems, nes viename oro uoste skysčių taisyklės gali skirtis net tarp skirtingų patikros linijų.

  • Atakamos dykumoje – milžiniška saulės ir baterijų jėgainė: investicija siekia 460 mln. eurų

    Atakamos dykumoje – milžiniška saulės ir baterijų jėgainė: investicija siekia 460 mln. eurų

    Čilės Atakamos dykuma, laikoma vienu sausiausių ir atšiauriausių regionų Žemėje, tampa strategine vieta atsinaujinančiai energetikai. Čia plėtojami didelio masto saulės energijos ir baterijų projektai, kurie leidžia elektrą tiekti ne tik dieną, bet ir sutemus.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – bendrovės „ContourGlobal“ vystomas hibridinis projektas, kurio bendra investicijų vertė siekia apie 460 mln. eurų. Projekto esmė – saulės elektrinės derinamos su didelės talpos energijos kaupimo sistemomis, kad elektros tiekimas būtų stabilesnis.

    Saulė dieną, elektra naktį

    Hibridinė elektrinė „Victor Jara“ sujungia apie 231 megavatų saulės generaciją su maždaug 1,3 gigavatvalandės baterijų talpa. Tai leidžia po saulėlydžio tiekti iki maždaug 200 megavatų elektros energijos iki maždaug 6,2 valandos.

    Kita projekto dalis Antofagastos regione – „Quillagua“ – turi apie 221 megavatų saulės generaciją ir maždaug 1,2 gigavatvalandės kaupimo talpą. Bendrai šie objektai sudaro apie 452 megavatų saulės generacijos ir apie 2,5 gigavatvalandės energijos kaupimo pajėgumus.

    Toks modelis sprendžia vieną svarbiausių saulės energetikos ribojimų: gamyba didžiausia tada, kai paklausa ne visada atitinka, o tinklų pralaidumas kai kuriose vietovėse dieną tampa ribotas. Energijos kaupimas leidžia perkelti dalį dieną pagamintos elektros į vakarinius ir naktinius valandas, kai jos dažnai reikia daugiau.

    Kodėl būtent Atakama?

    Atakama išsiskiria itin dideliu saulės spinduliuotės lygiu, todėl saulės elektrinių efektyvumas čia ypač aukštas. Dykumos klimatas taip pat reiškia mažiau debesuotų dienų, o tai leidžia patikimiau prognozuoti generaciją ir geriau išnaudoti baterijų sistemas.

    Dar vienas svarbus veiksnys – Čilės pramonės struktūra. Šalyje itin išplėtota kasyba, o didelė dalis objektų dirba visą parą ir reikalauja stabilaus elektros tiekimo. Dėl to sparčiai auga interesas suderinti atsinaujinančią generaciją su kaupimu, kad būtų mažinamos iškastinio kuro sąnaudos ir emisijos.

    Augantis baterijų vaidmuo energetikoje

    Čilė pastaraisiais metais aktyviai didina energijos kaupimo apimtis, o baterijos vis dažniau tampa ne atskiru technologiniu priedu, bet būtina elektros sistemos dalimi. Tokių projektų plėtra paprastai siejama su tinklų stabilumu, pikinių kainų mažinimu ir galimybe integruoti daugiau saulės bei vėjo elektrinių.

    Rinkos tendencijos rodo, kad didelio masto baterijų parkai sparčiai populiarėja ir kitose šalyse, ypač ten, kur atsinaujinančios energetikos dalis tinkle auga greitai. Atakamos projektai šį virsmą iliustruoja aiškiai: saulės energija čia tampa ne tik dienos, bet ir nakties elektros šaltiniu.

  • Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Karas Ukrainoje vis ryškiau persikelia į priešo operacinį užnugarį, o vienu svarbiausių įrankių tampa bepiločiai smogiamieji aparatai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino iki šiol slaptą kovinį droną „Morrigan“, kuris, Ukrainos teigimu, jau naudojamas smūgiams prieš Rusijos logistiką pietuose.

    Droną pristatė 412-oji bepiločių sistemų brigada „Nemesis“, taip užbaigdama kelias savaites trukusias spekuliacijas apie neatpažintą aparatą, veikiantį toli už fronto linijos. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tai yra vietinių inžinierių ir fronto operatorių kurtas sprendimas, pritaikytas operacijoms gilesniame užnugaryje.

    Smūgiai į logistiką, ne į apkasus

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiria tam, kas lemia karo tempą: šaudmenų, degalų, atsarginių dalių ir karių judėjimui. Tokia strategija remiasi paprasta logika: sutrikdžius tiekimo grandines, fronto atkarpose mažėja priešo pajėgumai vykdyti puolimą ir išlaikyti užimtą teritoriją.

    Ukrainiečių teigimu, „Morrigan“ paskirtis yra sistemingai varginti užnugario infrastruktūrą: sandėlius, transportą, remonto ir aprūpinimo mazgus, taip pat oro gynybos elementus. Būtent tokie taikiniai dažnai tampa prioritetu, nes jų praradimas sukelia grandininį efektą visoje operacinėje zonoje.

    Kas yra R-280 koridorius

    Vienu pagrindinių veikimo krypčių įvardijamas pietų transporto koridorius, kuris jungia Mariupolį su Krymu ir yra svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui. Ukrainos vertinimu, šis kelias yra tarsi regiono logistikos stuburas: juo juda technika, amunicija ir personalas.

    Ukrainiečiai taip pat nurodo, kad „Morrigan“ ne kartą buvo panaudotas Kryme prieš didelės vertės taikinius. Vis dėlto tokie pareiškimai dažnai pateikiami ribotai, nes atskleidus detales galima palengvinti priešo prisitaikymą, todėl operacinė informacija paprastai dozuojama.

    Kodėl techniniai duomenys slepiami

    Nors pats dronas dabar paviešintas, dauguma techninių charakteristikų lieka neatskleistos: nėra patvirtintų duomenų apie tikslų nuotolį, greitį ar naudingąją apkrovą. Tai įprasta praktika, kai kalbama apie sistemas, nuo kurių efektyvumo priklauso gebėjimas prasiskverbti pro elektroninės kovos ir oro gynybos priemones.

    Ukraina pripažįsta, kad vidutinio nuotolio bepiločiai šiuo metu vystomi kaip atskira karo priemonių kryptis, papildanti raketinius ir artilerijos smūgius. Tokių aparatų svarba auga dėl jų kainos ir efektyvumo santykio, taip pat dėl to, kad juos galima greičiau adaptuoti prie nuolat besikeičiančių fronto sąlygų, įskaitant radijo ryšio slopinimą.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad karą vis labiau formuoja technologijų lenktynės: nuo masinių FPV dronų iki ilgesnio nuotolio smogiamųjų sistemų ir DI sprendimų taikinių paieškai bei navigacijai. „Morrigan“ paviešinimas signalizuoja, kad Ukraina siekia stiprinti būtent operacinį spaudimą užnugaryje, kur kiekvienas sutrikdytas konvojus ar sandėlis gali turėti tiesioginę įtaką fronto dinamikai.