CP v2

Category: Technologijos

  • Buvę „Forza Horizon“ kūrėjai ruošia naują žaidimą: užuominų lavina prieš „State of Play“

    Buvę „Forza Horizon“ kūrėjai ruošia naują žaidimą: užuominų lavina prieš „State of Play“

    Lenktynių žaidimų rinkoje jau kurį laiką tvyro lūkestis dėl kitos „Forza Horizon“ dalies, tačiau netikėtą intrigą kursto buvę šios serijos kūrėjai. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi studija „Maverick Games“ artimiausiomis dienomis žada parodyti tai, ką gerbėjai bando išnarplioti iš miglotų užuominų socialiniuose tinkluose.

    „Maverick Games“ vadovauja Mike’as Brownas, anksčiau dirbęs „Playground Games“ ir prisidėjęs prie „Forza Horizon“ krypties formavimo. Studija įkurta prieš maždaug ketverius metus, o pastaruoju metu vis dažniau minima kaip viena įdomiausių naujų komandų lenktynių žanre.

    Viešojoje erdvėje įsitvirtino prielaida, kad pirmasis „Maverick Games“ projektas taip pat bus lenktynių žaidimas, nes studijoje dirba patyrę šio žanro specialistai. Kol kas oficialių detalių mažai, tačiau pats užuominų kiekis rodo, kad pranešimas gali būti planuojamas ne šiaip sau, o su aiškia rinkodaros kulminacija.

    Didžiausi spėjimai siejami su „Sony“ renginiu „State of Play“, kuris paprastai tampa platforma didesniems pristatymams ir netikėtoms premjeroms. Būtent renginio laikui artėjant studijos kanaluose atsirado tiesioginės transliacijos atgalinis skaičiavimas, o jo pabaiga sutampa su numatomu „State of Play“ laiku.

    Transliacijos vaizde matomas „Fiat Multipla“ modelis, interneto kultūroje seniai tapęs memu dėl išvaizdos. Šis pasirinkimas interpretuojamas įvairiai: vieni tai laiko užuomina į žaidimo toną ir humoro jausmą, kiti spėja, kad tai tiesiog būdas prikaustyti dėmesį ir paskatinti diskusijas iki oficialaus atskleidimo.

    Jei pristatymas įvyks, „Maverick Games“ žaidimas galėtų tapti rimtu iššūkiu žanro lyderiams, nes lenktynių segmentas pastaraisiais metais aiškiai krypsta į atvirą pasaulį, ilgalaikį turinio palaikymą ir nuolatines sezonines veiklas. Rinką taip pat veikia ir augantis žaidėjų dėmesys techniniam realizmui, vairavimo fizikai bei sklandžiam veikimui skirtingose platformose.

    Kol kas belieka laukti oficialaus patvirtinimo, ką tiksliai ruošia buvę „Forza Horizon“ kūrėjai. Tačiau vien tai, kad nepriklausoma studija su tokia patirtimi artėja prie pirmojo didelio atskleidimo, jau dabar kelia lūkesčius, kad lenktynių žanras gali sulaukti naujo rimto žaidėjo.

  • Kojima ir „Drive“ režisierius sukėlė audrą: „Prada“ filmą sukūrė su DI ir tai šokiruoja

    Kojima ir „Drive“ režisierius sukėlė audrą: „Prada“ filmą sukūrė su DI ir tai šokiruoja

    Vaizdo žaidimų kūrėjas Hideo Kojima ir danų režisierius Nicolas Winding Refn, geriausiai žinomas dėl filmo „Drive“, pristatė netikėtą bendrą darbą – trumpą reklaminį filmą mados namams „Prada“. Kūrinys sukurtas pasitelkus dirbtinis intelektas, o tai internete išprovokavo aštrią žiūrovų reakciją.

    Projektas skirtas „Prada“ renginiui Niujorke, o platesnei publikai jis buvo parodytas 79-ajame Kanų kino festivalyje. Šešių minučių trumpametražis filmas pavadintas „Satellites II“ ir išlaikytas retro mokslinės fantastikos estetikoje: autoriai keliauja kosmosu ir patiria avariją atšiaurioje planetoje.

    Kojima ir Refn jau anksčiau dirbo kartu – režisierius pasirodė žaidime „Death Stranding“, kur atliko Heartmano vaidmenį. Šį kartą kūrėjai, užuot filmavę tradicinėse aikštelėse ir statę dekoracijas, pasirinko generuojamus vaizdus, o projektą viešai apibūdino kaip kūrybinį eksperimentą.

    Vis dėlto būtent DI panaudojimas tapo pagrindine ginčų priežastimi. Žiūrovai socialiniuose tinkluose ir forumuose atkreipė dėmesį į akivaizdžias generuoto vaizdo klaidas: kai kuriose scenose keičiasi veido bruožai, prastėja kadrų vientisumas, o detalės atrodo nenuoseklios.

    Kritika skamba ir platesniame kontekste, nes kūrybinėse industrijose diskusijos dėl DI pastaraisiais metais tik aštrėja. Generatyviniai modeliai leidžia greitai kurti vaizdus ir sumažinti gamybos kaštus, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, originalumo, kūrėjų darbo vertės ir to, ar tokie sprendimai netampa patogia trumpinimo schema net ir pripažintiems menininkams.

    „Gerai, ponas Kojima, linksminkitės tame pūvančiame liūne kartu su kitais DI keistuoliais“, – rašė vienas komentatorius.

    Kiti pabrėžė, kad technologija dar pernelyg netolygi, todėl rezultatas labiau primena demonstraciją, o ne pilnavertę kino kalbą. Nepaisant to, Refn viešai kalbėjo entuziastingai ir teigė, jog kūrėjų bendras ryšys bei noras peržengti įprastas ribas ir pastūmėjo imtis šio formato.

    Hideo Kojima, seniai siejamas su kinu ir dažnai deklaruojantis meilę filmams, socialiniuose tinkluose ir toliau aktyviai dalijasi įžvalgomis apie matytas juostas ir skaitytas knygas. Tačiau būtent šis projektas priminė, kad DI naudojimas pramogų ir reklamos pasaulyje visuomenei tebėra jautri tema, kurioje technologinis naujumas dažnai susiduria su lūkesčiais dėl autentiškumo.

  • „Paralives“ sudrebino „Steam“: per 8 val. parduota 250 tūkst., meta rimtą iššūkį „The Sims 4“

    „Paralives“ sudrebino „Steam“: per 8 val. parduota 250 tūkst., meta rimtą iššūkį „The Sims 4“

    Naujasis gyvenimo simuliatorius „Paralives“ ankstyvojoje prieigoje „Steam“ platformoje startavo itin sėkmingai: kūrėjai skelbia per pirmąsias 8 valandas pardavę 250 000 kopijų. Toks tempas rodo augantį žaidėjų norą turėti alternatyvą daug metų dominuojančiam „Electronic Arts“ žaidimui „The Sims 4“.

    Pasak „Paralives Studio“, pirmąją dieną piko metu žaidime vienu metu buvo prisijungę daugiau nei 78 000 žaidėjų. Net ir nurimus starto bangai aktyvumas išliko aukštas, o stabiliai žaidžiančiųjų skaičius siekė apie 50 000, todėl savaitgalį dažnai tikimasi dar didesnio antplūdžio.

    „Dėkojame mūsų bendruomenei už milžinišką palaikymą“, – sakė „Paralives Studio“ komanda, pranešdama apie 250 000 parduotų kopijų ribą.

    Rinka, kuri ilgą laiką atrodė beveik vieno žaidimo teritorija, dabar sparčiai tankėja. Dėl dėmesio varžosi ir kiti projektai, tarp jų – korėjietiškas „InZOI“, tačiau „Paralives“ startui padėjo praktiškas akcentas: žaidimas taikosi į platesnę auditoriją ir mažiau reiklius kompiuterius.

    Kūrėjų pateikiami reikalavimai rodo, kad patogiam žaidimui gali pakakti ir senesnės klasės vaizdo plokštės, pavyzdžiui, „Nvidia GTX 1060“. Tuo metu „InZOI“ minimali kartelė keliama aukščiau, o „The Sims 4“ dėl amžiaus natūraliai išlieka vienu lengviausiai paleidžiamų šio žanro žaidimų, tačiau tai kartu primena ir jo technologinį senėjimą.

    Žaidėjų atsiliepimai „Steam“ platformoje kol kas daugiausia teigiami, nors „Paralives“ vis dar yra ankstyvosios prieigos stadijoje. Tokiuose leidimuose auditorija dažnai labiau atlaidi trūkumams, jei mato aiškią vystymo kryptį ir reguliarų klaidų taisymą.

    „Paralives Studio“ viešai komunikavo ir planuojamas naujas funkcijas: dinamiškus orus, augintinius, veikiančias transporto priemones bei gilesnę sodininkystės sistemą. Svarbi detalė žanro kontekste ta, kad šiuos papildymus planuojama pateikti nemokamai per atnaujinimus, o tai išryškina skirtumą nuo modelių, kuriuose didelė dalis turinio atsirakina tik mokamuose prieduose.

    Vis dėlto didžiausias išbandymas laukia po pirmojo susidomėjimo bangos. Žaidimų industrijoje neretai matomas scenarijus, kai po sėkmingo starto aktyvių žaidėjų skaičius greitai smunka, jei atnaujinimai vėluoja arba trūksta turinio, kuris išlaikytų ilgalaikę motyvaciją.

    Gyvenimo simuliatorių žanras formavosi dar praėjusio amžiaus pabaigoje, o aiškius standartus jam 2000 metais įtvirtino pirmasis „The Sims“. Dabar „Paralives“ bando pasiūlyti modernesnį, bet techniškai prieinamesnį variantą, o jo ankstyvieji pardavimai rodo, kad rinkoje tam atsirado reali paklausa.

  • ES žvalgybos centras INTCEN siekia daugiau galių: kas keistųsi dalijantis slapta informacija

    ES žvalgybos centras INTCEN siekia daugiau galių: kas keistųsi dalijantis slapta informacija

    Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba svarsto, kaip sustiprinti savo Žvalgybos ir situacijos centro INTCEN vaidmenį rengiamoje Europos saugumo strategijoje. Briuselyje diskutuojama apie praktinius pokyčius, kurie galėtų padėti šiam padaliniui tapti aiškesniu kanalu, per kurį į ES institucijas patenka įslaptinta informacija.

    Pagal aptariamas idėjas INTCEN galėtų gauti daugiau administracinio svorio: atskirą žmogiškųjų išteklių funkciją ir nuosavesnę informacinių technologijų infrastruktūrą. Tai nereiškia naujų šnipinėjimo įgaliojimų, tačiau sustiprintų centro padėtį institucijos viduje ir palengvintų kasdienį darbą su itin jautriais duomenimis.

    Ką iš tiesų daro INTCEN

    INTCEN nėra operatyvinė žvalgybos tarnyba ir pats nerenka informacijos agentūriniais ar techniniais metodais. Jo pagrindinė užduotis yra analizuoti ES valstybių narių savanoriškai perduotą žvalgybinę informaciją ir parengtas išvadas pateikti Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos vadovybei bei kitoms pagrindinėms ES institucijoms.

    Toks modelis leidžia Briuseliui turėti bendrą situacijos vaizdą, bet kartu išryškina esminę ribą: informacijos kokybė ir pilnumas priklauso nuo nacionalinių tarnybų noro dalytis. Dėl to dalis pareigūnų INTCEN vertina kaip naudingą analizės mazgą, bet ne kaip struktūrą, galinčią pakeisti valstybių narių žvalgybą.

    Nauja ES saugumo strategija

    Rengiama Europos saugumo strategija turėtų pasirodyti vasarą, o saugumas joje suprantamas plačiau nei vien gynyba. Į dokumentą planuojama įtraukti ekonominio saugumo, tiekimo grandinių atsparumo, pasirengimo krizėms ir partnerystės su valstybėmis už ES ribų temas.

    Diskusijose minimas planas gali būti pristatomas kaip administracinis pokytis, nes nesikeistų INTCEN teisinis mandatas ir nebūtų kuriami nauji žvalgybos informacijos rinkimo įgaliojimai. Tai reikštų, kad sprendimai galėtų būti priimami greičiau, tačiau politinis jautrumas išliktų.

    Valstybės narės išlieka skeptiškos

    Nacionalinės žvalgybos tarnybos tradiciškai atsargiai vertina gilesnį informacijos dalijimąsi, ypač kai kalbama apie pačias vertingiausias įžvalgas, šaltinius ir metodus. Net artimų partnerių aplinkoje išlieka pasitikėjimo ir konkurencijos klausimas, todėl bendras ES lygmens „žvalgybos centras“ daliai šalių skamba kaip potenciali rizika.

    „Esame partneriai, bet nesame draugai“, – sakė vienos ES valstybės nacionalinės žvalgybos pareigūnas.

    Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas įmanomas, tačiau ES sutartys neleidžia Briuseliui nurodinėti, kaip valstybės narės turi vykdyti nacionalinio saugumo ir žvalgybos veiklą. Dėl to realistiškiausias kelias yra ne centralizuota „ES žvalgybos tarnyba“, o geresnė analizė, saugesni kanalai ir aiškesnės procedūros, kada ir kaip informacija dalijamasi.

    Praėjusiais metais bandymas stiprinti žvalgybinės informacijos rinkimą Europos Komisijos viduje sulaukė pasipriešinimo sostinėse, todėl ambicijos buvo sumažintos. Tai rodo, kad šioje srityje bet koks didesnis žingsnis pirmiausia bus matuojamas pasitikėjimo tarp valstybių narių ir institucijų balansu.

  • Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija siekia, kad dalis palydoviniam ryšiui itin svarbių radijo dažnių ateityje pirmiausia atitektų Europos operatoriams. Briuselis ruošia atrankos tvarką, pagal kurią, atsidarius naujai spektrui, apie du trečdaliai pajėgumų būtų skiriami ES rinkos dalyviams.

    Šis žingsnis atveria dar vieną įtampos tašką transatlantiniuose santykiuose, nes dabar reikšmingą dalį tokių dažnių naudoja JAV įmonės. ES institucijos argumentuoja, kad palydovinis ryšys vis labiau tampa ne tik komerciniu klausimu, bet ir saugumo bei atsparumo elementu.

    Kas konkrečiai siūloma?

    Komisijos svarstoma schema numato, kad dažniai būtų suskirstyti į tris dalis ir suteikiami ilgam laikotarpiui, numatant aiškias naudojimo sąlygas. Vienas blokas būtų orientuotas į saugias valdžios komunikacijas ir strateginius poreikius, įskaitant ES palydovinio ryšio iniciatyvas.

    Kitas blokas būtų skirtas Europos startuoliams ir naujiems rinkos dalyviams, kad šie galėtų konkuruoti su didžiaisiais pasauliniais operatoriais. Trečiasis blokas galėtų būti atviras ir ne Europos bendrovėms, tačiau bendra proporcija išliktų palankesnė ES įmonėms.

    Kodėl tai svarbu JAV bendrovėms?

    Praktikoje tai reikštų mažesnę erdvę JAV įmonių plėtrai Europoje, nes jos nebegalėtų tikėtis dominuojančios prieigos prie konkretaus dažnių ruožo. Tarp įvardijamų rinkos dalyvių minima „SpaceX“ ir „Amazon“, kurios vysto palydovinį ryšį bei interneto paslaugas iš žemosios Žemės orbitos.

    Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad tikslas nėra užverti rinką, o sustiprinti Europos pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Vis dėlto Vašingtonas tokius sprendimus gali vertinti kaip diskriminacinius, ypač jei jie tiesiogiai ribotų JAV operatorių galimybes.

    Suverenitetas ir saugus ryšys

    ES argumentacija remiasi technologinio suvereniteto kryptimi, kuri pastaraisiais metais vis dažniau atsispindi strateginiuose dokumentuose. Palydovinis ryšys svarbus ne tik atokių regionų internetui ar mobiliajam ryšiui, bet ir krizių valdymui, kritinei infrastruktūrai bei gynybos logistikai.

    „Dažnių spektras tampa labai svarbus kalbant apie mūsų ryšį, taip pat saugų ryšį, bet ir ekonomikos poreikiams“, – sakė Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisijos planas dar nėra galutinis: jį turės svarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o derybose gali keistis tiek proporcijos, tiek sąlygos. Tuo pat metu svarstoma ir pereinamojo laikotarpio galimybė, kad dabartiniai leidimai galiotų ilgiau, kol nauja tvarka įsigalios praktikoje.

    Rinkai tai svarbi žinia, nes palydovinio ryšio sektorius sparčiai auga, o dažniai yra ribotas išteklius, nuo kurio priklauso paslaugų kokybė, aprėptis ir naujų žaidėjų galimybės įsitvirtinti. Artimiausi mėnesiai parodys, ar ES pavyks suderinti suvereniteto ambicijas su atviros konkurencijos bei partnerystės su JAV interesais.

  • Merilandas žengė link greičio ribotuvų naujuose automobiliuose: įstatymo projektas laukia gubernatoriaus

    Merilandas žengė link greičio ribotuvų naujuose automobiliuose: įstatymo projektas laukia gubernatoriaus

    Merilando valstijoje JAV priimtas įstatymo projektas gali tapti precedentu, kaip technologijomis mažinti avaringumą dėl greičio viršijimo. Dokumentas, dar laukdamas gubernatoriaus parašo, numato bandomąją programą, kuri leistų įvertinti vadinamosios išmaniosios greičio kontrolės veikimą realiomis sąlygomis.

    Valstijos įstatymų leidėjai argumentuoja, kad tradicinės priemonės, tokios kaip baudos, reidai ar greičio matuokliai, ne visada keičia pavojingiausių vairuotojų elgesį. Dėl to ieškoma sprendimų, kurie veiktų ne po pažeidimo, o pačiame automobilyje.

    Kas yra išmanioji greičio pagalba

    Įstatymo projekto idėjos pagrindas yra technologija, dažnai vadinama išmaniąja greičio pagalba. Ji nustato, koks greitis leidžiamas konkrečiame kelio ruože, ir reaguoja, kai vairuotojas jį viršija.

    Priklausomai nuo sistemos nustatymų, ji gali tik perspėti vairuotoją garso, vaizdo ar vibracijos signalu, arba aktyviai riboti automobilio pagreitėjimą. Kai kuriuose sprendimuose paprastai numatoma galimybė trumpam viršyti ribą, jei to reikia dėl saugumo situacijos, tačiau konkrečios sąlygos priklausytų nuo bandomosios programos dizaino.

    Tokios sistemos greičio ribas nustato remdamosi navigacijos duomenimis ir skaitmeniniais žemėlapiais, o kai kuriais atvejais pasitelkia kameras, atpažįstančias kelio ženklus. Praktinis tikslumas yra vienas jautriausių klausimų, ypač ten, kur ribojimai laikinai keičiasi dėl darbų ar eismo organizavimo.

    Kodėl pasirinktas bandomasis modelis

    Merilando planas orientuotas ne į staigų reikalavimą visiems gamintojams, o į pilotinį etapą, kuriuo būtų renkama informacija apie efektyvumą, priimtinumą ir galimas rizikas. Tokia schema dažnai pasirenkama siekiant iš anksto atsakyti į klausimus, kurie visuomenėje kelia daugiausia įtampos.

    Vienas jų yra privatumas, nes kyla abejonių, kokie važiavimo duomenys būtų renkami, kaip jie būtų anonimizuojami ir kas turėtų prieigą. Kitas klausimas yra vairuotojo kontrolės pojūtis ir situacijos, kai automatinė intervencija galėtų būti suvokiama kaip trukdis, todėl pilotui būtinos aiškios taisyklės ir skaidrus duomenų valdymas.

    Įstatymo projekte numatytas kelias taip pat leidžia patikrinti technologiją vietos sąlygomis, nes JAV kelių ženklinimas, darbų zonų praktika ir žemėlapių duomenų atnaujinimo tempas gali skirtis. Sėkmingas pilotas būtų svarbus argumentas kitoms valstijoms ir galėtų sustiprinti diskusijas federaliniu lygmeniu.

    Kas gali pasikeisti vairuotojams

    Jei gubernatorius pasirašys dokumentą, o pilotas bus įgyvendintas, vairuotojai greičiausiai pirmiausia susidurtų su savanorišku dalyvavimu ir technologijos išbandymu, o ne su visuotine prievole. Tokiu būdu būtų matuojama, ar realiai mažėja greičio viršijimų, avarijų skaičius ir sužalojimų sunkumas.

    Vis dėlto vien pats faktas, kad valstija svarsto greičio ribotuvų integravimą į automobilius, rodo kryptį, kuria juda eismo saugos politika. Šiuo metu lemiamas žingsnis yra gubernatoriaus sprendimas, nuo kurio priklausys, ar Merilandas taps vienu pirmųjų JAV regionų, praktiškai išbandančių tokį modelį.

  • Degalai Lenkijoje pinga: ministras sumažino maksimalias kainas, stotims gresia baudos

    Lenkijoje ketvirtadieniui sumažintos maksimalios degalų kainos: nustatyta, kiek daugiausia degalinės gali imti už populiariausią benziną ir dyzeliną. Sprendimą paskelbė Energetikos ministerija, o nauji limitai yra mažesni nei galioję trečiadienį.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,35 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,41 euro. Tai yra mažesnės „lubos“ nei dieną prieš tai, kai maksimalios kainos atitinkamai siekė apie 1,37 euro, 1,49 euro ir 1,44 euro už litrą.

    Kaip nustatomas kainų limitas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Taip pat įtraukiama fiksuota prekybinė marža, siekianti apie 0,06 euro už litrą, bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija tokius pranešimus skelbia darbo dienomis, o paskelbta kaina įprastai įsigalioja kitą dieną. Jei limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis taikomas iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas tikrina degalines ir kokios baudos?

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą laikoma pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administratorius, tikrinantis, ar degalinės laikosi nustatytų kainų „lubų“.

    Lenkijoje taip pat taikomos laikinos mokestinės priemonės, susijusios su degalų apmokestinimu: sumažintas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Tokios priemonės, priklausomai nuo sprendimų, daro tiesioginę įtaką galutinei kainai degalinėse ir leidžia valdžiai lanksčiau reguliuoti vartotojams jautrią rinką.

  • CPK žengė dar vieną žingsnį oro uosto link: parinkta įmonė archeologiniams kasinėjimams

    Lenkijos Centrinio transporto mazgo projektą įgyvendinanti bendrovė CPK pranešė pasirinkusi rangovą archeologiniams kasinėjimams, kurie bus vykdomi prieš pradedant kelių infrastruktūros darbus aplink planuojamą oro uostą. Pasak bendrovės, tyrimai yra būtini, kad statybos vyktų nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų.

    Archeologinius darbus vykdys konsorciumas, kurio lyderė yra Pracownia Archeologiczno-Konserwatorska Archeoplan, kartu dirbs ir Archeologiczny Serwis Konsultacyjno-Badawczy. Šie tyrimai apima teritorijas, kuriose prieš žemės darbus privaloma patikrinti, ar nėra archeologinių radinių.

    Mazovijos vaivadijos paminklų apsaugos konservatorius yra nurodęs 18 archeologinių vietų, kuriose turi būti atlikti išsamūs tyrimai. Bendra tyrimų teritorija siekia apie 1 540 arų, todėl darbai planuojami etapais, derinant lauko tyrimus ir vėlesnį rezultatų apdorojimą.

    CPK skelbia, kad lauko darbai turėtų trukti apie vienerius metus, o dar maždaug 12 mėnesių bus skirta tyrimų rezultatams apibendrinti, dokumentuoti ir parengti galutines išvadas. Sutarties trukmė numatoma 24 mėnesiams nuo jos pasirašymo.

    Bendrovė nurodė, kad rangovas buvo atrinktas pagal kainą, kuri šiuo pirkimu tapo vieninteliu vertinimo kriterijumi. Toks pasirinkimo modelis viešuosiuose pirkimuose taikomas, kai techniniai reikalavimai ir darbų apimtis yra aiškiai apibrėžti iš anksto.

    Projektas yra platesnės Port Polska programos dalis, kuria siekiama sukurti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei sujungti jį su naujomis kelių ir geležinkelių jungtimis. Pagal viešai skelbtą grafiką, statybos teritorijose numatomos nuo 2026 metų, o oro uosto veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

    CPK anksčiau taip pat informavo apie pasirengimą archeologiniams darbams planuojamai didelio greičio geležinkelio atkarpai tarp Varšuvos ir Lodzės. Tokie tyrimai yra įprasta didelių infrastruktūros projektų dalis, nes leidžia sumažinti riziką, kad statybų metu aptikti radiniai sustabdys darbus arba privers skubiai keisti projektinius sprendimus.

  • TF Silesia keičia vadovą: laikinai paskirtas buvęs ARP prezidentas, fone – JSW paskolos klausimas

    Lenkijos valstybinio kapitalo investicijų bendrovė TF Silesia pranešė pakeitusi valdybos vadovą. Per stebėtojų tarybos posėdį iš pareigų atšauktas Jakubas Chełstowskis, o laikinai eiti prezidento pareigas paskirtas Bartłomiejus Babuśka.

    Babuśka iki šiol dirbo stebėtojų taryboje, o pastaruoju metu buvo siejamas ir su valstybės institucijomis. Jis anksčiau vadovavo Lenkijos Pramonės plėtros agentūrai ARP, iš kurios vadovo pareigų pasitraukė gegužės viduryje, nurodydamas naujus profesinius iššūkius.

    Keitimai stebėtojų taryboje

    TF Silesia nurodo, kad prieš vadovybės pasikeitimą vyko ir pokyčiai stebėtojų taryboje. Neeilinis akcininkų susirinkimas nusprendė atšaukti kelis narius ir paskirti naują sudėtį, tarp jos – ir Babuśką.

    Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja apie akcininkų norą peržiūrėti įmonės valdymą ir sprendimų priėmimo kryptį. TF Silesia veikia kaip finansinis investuotojas, todėl jos pozicija svarbi ir platesniame valstybės kapitalo įmonių tinkle.

    Kas siejama su atšaukimu?

    Lenkijos žiniasklaidoje vadovų kaita TF Silesia siejama su didelės apimties finansavimo klausimu Jastrzębskiej Spółki Węglowej. Prieš kelerius metus TF Silesia kartu su kitais bankais ir valstybinėmis įmonėmis JSW suteikė beveik 350 000 000 eurų paskolą.

    Skelbiama, kad JSW turi sunkumų aptarnaujant įsipareigojimus ir svarstė galimybę parduoti dvi dukterines bendroves, o tai reikštų ir paskolos užtikrinimo pakeitimus. Būtent dėl tokių pakeitimų, kaip teigiama, Chełstowskis galėjo nesutikti, motyvuodamas, kad galimos JSW nemokumo rizikos atveju lėšų susigrąžinimas taptų itin komplikuotas.

    Pranešimuose taip pat minima, kad dar kovo pradžioje valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas priėmė sprendimą Chełstowskį nušalinti. Dabar TF Silesia sprendimas atšaukti jį iš pareigų užbaigia šį etapą, o laikinas vadovas turės užtikrinti įmonės sprendimų tęstinumą.

  • „PGE“ trečią ketvirtį peržiūrės strategiją iki 2035 metų: dėmesys dujų energetikai ir Baltica 9

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė trečią 2026 metų ketvirtį planuojanti atnaujinti savo grupės strategiją iki 2035 metų. Bendrovė tikina sieksianti strategiją peržiūrėti reguliariai, kad rinkos dalyviams pokyčiai būtų prognozuojami, o sprendimai atspindėtų sparčiai besikeičiančią energetikos aplinką.

    Įmonė nurodo, kad peržiūros centre atsidurs dujų energetika ir fotovoltikos segmentas, o šilumos ūkio kryptis iš esmės turėtų išlikti stabili. Tokia kryptis atspindi dabartinę regiono realybę, kai elektros sistemos patikimumui reikia lanksčių pajėgumų, o saulės energetikos plėtra vis dažniau susiduria su tinklų pralaidumo ir kainų svyravimų iššūkiais.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    „PGE“ skelbia, kad 2026 metų pirmą ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė apie 3 990 000 000 eurų, o pakartotinė EBITDA sudarė apie 940 000 000 eurų. Grupės grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 440 000 000 eurų, o didžiausią įtaką rezultatui, kaip nurodoma, turėjo paskirstymo segmentas.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad žiemos sezonas prisidėjo prie didesnių šilumos pardavimų, todėl šilumos ūkio veikla išliko reikšminga rezultatų dalis. Tuo pat metu įmonė signalizuoja, kad dujų energetikos segmente dabar tikimasi geresnės dinamikos nei anksčiau prognozuota, kai buvo kalbama apie stabilizaciją.

    Ką reiškia fokusas į dujų energetiką?

    Dujų elektrinės energetikos sistemoje dažnai vertinamos kaip lanksčios gamybos šaltinis, galintis greitai reaguoti į vartojimo šuolius ar atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Pastaraisiais metais regione daugėja vėjo ir saulės parkų, todėl sistemos balansavimo ir rezervų poreikis tampa vis aktualesnis.

    Vis dėlto dujų energetikos perspektyvas lemia ir kainodara bei reguliavimas, įskaitant emisijų kaštus ir ilgalaikius dekarbonizacijos tikslus. Dėl to „PGE“ strategijos atnaujinimas gali būti signalas, kad bendrovė ieško optimalaus derinio tarp patikimumo, sąnaudų ir klimato tikslų, kartu vertindama ir fotovoltikos ekonominį efektyvumą naujomis rinkos sąlygomis.

    Baltica 9 ir jūrinio vėjo grafikas

    „PGE“ taip pat nurodė, kad per artimiausias savaites turėtų baigtis partnerio atrankos procesas jūrinio vėjo projektui Baltica 9, kurio planuojama galia siekia 975 megavatus. Jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje laikomi vienu svarbiausių regiono energetinės transformacijos ramsčių, tačiau jų įgyvendinimo tempą lemia tiekimo grandinių, finansavimo ir leidimų procesų disciplina.

    Bendrovė pabrėžė, kad Baltica 2 projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką, o artimiausiais ketvirčiais jis turėtų išlikti pagrindiniu investicijų objektu atsinaujinančių išteklių segmente. Jei Baltica projektų portfelis bus vykdomas laiku, tai ilgainiui gali reikšmingai keisti „PGE“ gamybos struktūrą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinių šaltinių.

    „Dirbame su strategijos peržiūra, o jos atnaujinimas greičiausiai įvyks trečią ketvirtį. Turime ambiciją kasmet pateikti tokią atnaujintą versiją, kad pokyčiai nestebintų“, – sakė „PGE“ operacijų vadovė Katarzyna Rozenfeld.