CP v2

Category: Technologijos

  • Lenkija ruošia papildomas 60 apmokamų slaugos dienų tėvams: kam priklausys ir kada įsigalios

    Lenkijoje rengiami svarbūs pokyčiai dėl slaugos išmokos ir apmokamų nedarbingumo dienų tėvams, prižiūrintiems sunkiai sergančius vaikus. Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk paskelbė, kad planuojama išplėsti paramą tėvams, kurių vaikai serga onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis.

    Pagal įstatymo projektą tokiais atvejais tėvams per metus būtų suteikiamos papildomos 60 apmokamų dienų, skirtų vaiko slaugai. Tai reikštų, kad kai kurioms šeimoms bendras slaugos atostogų limitas galėtų didėti iki 120 dienų per kalendorinius metus.

    Kam taikomi dabartiniai limitai?

    Šiuo metu slaugos išmoka Lenkijoje mokama pagal nustatytus metinius limitus, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir situacijos. Dažniausiai tėvams, prižiūrintiems sergantį vaiką iki 14 metų, skiriama iki 60 dienų per metus, o vyresnių vaikų atveju limitai mažesni.

    Numatoma, kad papildomas 60 dienų laikotarpis būtų taikomas vaikams iki 18 metų, jei jų sveikatos būklė atitinka projekte numatytus kriterijus. Išmokos dydis ir toliau būtų siejamas su darbo užmokesčiu ir sudarytų 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo iš pastarųjų 12 mėnesių.

    Kaip bus sprendžiama dėl papildomų dienų?

    Sprendimas dėl pailginto laikotarpio būtų susietas su gydytojo vertinimu, panašiai kaip išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Tai reiškia, kad papildomos dienos nebūtų suteikiamos automatiškai vien dėl diagnozės paminėjimo, o būtų vertinama konkreti vaiko būklė ir realus slaugos poreikis.

    „Tikimės, kad projektas sklandžiai pereis visą teisėkūros procesą ir jau kitais metais papildoma slaugos išmoka veiks praktiškai“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Kada pokyčiai gali įsigalioti?

    Įstatymo projektas jau pateiktas Rządowe Centrum Legislacji, kur vyksta derinimo ir teisėkūros procedūros. Pagal paskelbtus planus naujos nuostatos galėtų įsigalioti kitais metais, jei projektui pritars parlamentas ir jis bus pasirašytas.

    Skelbiama, kad numatoma priemonės kaina valstybei siektų apie 140 milijonų Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 33 milijonus eurų. Ši suma atspindi prognozuojamas papildomas išlaidas socialinio draudimo sistemai, kai daugiau tėvų galėtų ilgiau gauti išmoką ir nedirbti dėl vaiko slaugos.

  • „Arlen“ po debiuto Varšuvos biržoje smunka į dugną: ketvirčio nuostolis ir pajamų kritimas 63 proc.

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos Lenkijos uniformų ir techninės aprangos gamintojos „Arlen“ akcijos gegužės 27 dieną smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį bendrovės biržos istorijoje. Investuotojų reakciją paskatino pirmojo 2026 metų ketvirčio rezultatai, parodę staigų pelningumo lūžį.

    Bendrovė pranešė patyrusi 2,78 mln. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo apie 0,26 mln. eurų pelno. Veiklos nuostolis siekė apie 2,85 mln. eurų, o EBITDA rodiklis taip pat tapo neigiamas ir sudarė maždaug 2,45 mln. eurų.

    Kas nutiko pajamoms?

    Pagrindinė problema – gerokai mažesnės pardavimo apimtys. Konsoliduotos pajamos per ketvirtį siekė apie 4,93 mln. eurų, tai yra 63 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos sudarė apie 13,55 mln. eurų.

    „Arlen“ aiškina, kad tokį kritimą daugiausia lėmė užsakymų struktūra: 2025 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė vykdė didelės vertės pristatymus Lenkijos kariuomenei pagal trejų metų sutartį ir papildomai tiekė produkciją Europos Sąjungos šalims. 2026 metų pirmąjį ketvirtį analogiškų didelių užsakymų nebuvo, todėl pajamos natūraliai grįžo į žemesnį lygį.

    Smūgis persimetė ir į kitus segmentus

    Pajamų kritimas pagrindiniame segmente tiesiogiai atsiliepė ir audinių padaliniui, kuris tiekia žaliavas uniformoms bei kuprinėms. Šio segmento pajamos siekė apie 1,95 mln. eurų ir buvo maždaug 67 proc. mažesnės nei prieš metus, o segmentas patyrė apie 0,39 mln. eurų grynąjį nuostolį vietoje maždaug 1,02 mln. eurų pelno pernai.

    Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie cikliškumą ir priklausomybę nuo pavienių didelių sutarčių. Tai ypač aktualu bendrovėms, kurių klientai yra valstybės institucijos ar gynybos sektorius, kur užsakymų grafikai gali būti netolygūs, o pristatymai koncentruojasi į atskirus ketvirčius.

    Dividendai po gero 2025 metų finišo

    Silpnas 2026 metų startas kontrastuoja su 2025 metų rezultatais. „Arlen“ skelbė, kad per 2025 metus uždirbo apie 12,49 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio patronuojančios įmonės akcininkams.

    Dėl to bendrovės vadovybė siūlo akcininkams išmokėti apie 2,83 mln. eurų dividendų. Dividendų diena numatyta liepos 6 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų rugsėjo 15 dieną.

    „Arlen“ yra specializuotos apsauginės ir techninės aprangos, skirtos tarnyboms bei uniformuotoms struktūroms, gamintoja. Bendrovė Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje debiutavo 2025 metų birželį, todėl pastarieji ketvirčio skaičiai investuotojams tapo pirmu rimtesniu testu, kaip įmonė atrodo be išskirtinai didelių vienkartinių užsakymų.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.

  • Airbus plečia gamyklą Sevilijoje: iki 2027 metų didins A330neo konversijas į skraidančius tanklaivius

    Naujas pajėgumas Sevilijoje

    „Airbus Defence and Space“ nusprendė plėsti San Pablo gamyklą Sevilijoje ir iki 2027 metų pabaigos joje įkurti papildomą A330neo perdarymo į karinius tanklaivius centrą. Ši vieta jau dabar yra vienas svarbiausių „Airbus“ karinės aviacijos mazgų Europoje.

    Sevilijos gamykla geriausiai žinoma kaip galutinio surinkimo vieta, kur ruošiami kariniai orlaiviai, įskaitant A400M Atlas. Plėtra reiškia, kad greta esamų gamybos ir surinkimo procesų bus kuriamos naujos darbo vietos ir infrastruktūra specializuotoms konversijoms.

    Kodėl reikia daugiau skraidančių tanklaivių?

    Sprendimą skatina augantis poreikis oro pajėgoms turėti papildymo ore galimybes, kurios leidžia naikintuvams ir transporto lėktuvams ilgiau išlikti misijoje. Tokie tanklaiviai ypač svarbūs didėjant budėjimo, oro policijos ir atgrasymo operacijų apimtims Europoje.

    Šiuo metu 19 valstybių yra pateikusios užsakymus iš viso 91 A330MRTT tipo skraidančiam tanklaiviui. Tuo pat metu metiniai šio modelio gamybos pajėgumai siekia apie penkis orlaivius, todėl eilė užsakymams ilgėja, o pristatymo terminai tampa kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia A330MRTT programa?

    A330MRTT yra daugiafunkcis tanklaivis ir transporto orlaivis, kuriamas iš civilinės A330 platformos, o naujesnė A330neo versija pasižymi efektyvesniais varikliais ir mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis. Civilinis A330 gali skristi iki maždaug 13 000 kilometrų ir gabenti iki kelių šimtų keleivių, o karinė versija pritaikoma degalų perdavimui ore ir strateginiam transportui.

    „Airbus“ planas Sevilijoje remiasi esama kompetencija ir infrastruktūra, todėl konversijų apimtys turėtų augti greičiau nei statant visiškai naują gamyklą nuo nulio. Tai taip pat padeda standartizuoti procesus ir mažinti programos siaurąsias vietas, kurios atsiranda, kai vienu metu auga tiek užsakymų skaičius, tiek skubos reikalavimai.

    „Esamoje infrastruktūroje ir pasitelkiant darbuotojų kompetencijas Sevilijoje bus kuriamos papildomos vietos A330neo transformacijai į skraidančius tanklaivius degalų papildymui ore“, – teigiama pranešime.

    Plėtra vyksta ir platesniame kontekste: dalis Europos valstybių, įskaitant pastaruoju metu sprendimus priėmusias šalis, vis dažniau pirmenybę teikia Europos gamintojų sprendimams. Tai siejama ne tik su tiekimo greičiu, bet ir su ilgalaikiu aptarnavimu, pramoniniu bendradarbiavimu bei strateginiu savarankiškumu gynybos srityje.

  • „Orlen“ rems DI tyrimus: partnerystė su Ideas ir 2026 metų renginiai nuo hakatono iki vasaros mokyklos

    Energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Tyrimų institutu Ideas, kurio tikslas – stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir talentų ugdymą. Partnerystė orientuota į tai, kad akademinės žinios greičiau pasiektų verslą ir realias pramonės užduotis.

    Šalys pabrėžia, kad bendradarbiavimas apims tiek finansinę paramą, tiek įsitraukimą į iniciatyvas, kurios jungia mokslą, verslą ir viešąjį sektorių. Pagrindinis akcentas – žmonės ir kompetencijos, be kurių DI sprendimų diegimas tampa priklausomas nuo išorinių tiekėjų.

    Fokusas – talentai ir praktika

    „Tai partnerystė, kuri pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniesiems tyrėjams sąlygas augti, o mes norime padėti šį procesą paspartinti“, – sakė „Orlen“ atstovė Sylwia Snopkiewicz.

    Bendradarbiavimo rėmuose numatyta parama keliems 2026 metais vyksiantiems mokslo ir edukaciniams projektams. Tarp jų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuris yra hakatono finalas, suburiantis studentus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus iš įvairių Europos šalių.

    Tokio tipo hakatonuose dalyviai kelias savaites kuria prototipus ir sprendžia konkrečias technologines bei visuomenines problemas, padedami mentorių iš universitetų ir technologijų įmonių. Verslui tai tampa būdu anksti pamatyti perspektyvias komandas, o akademinei bendruomenei – greičiau išbandyti idėjas praktikoje.

    Dėmesys DI saugai ir patikimumui

    Partnerystėje numatytas ir tarptautinis renginys „MLSS Reliability & Safety 2026“, planuojamas birželio 29 dieną–liepos 3 dieną Krokuvoje. Tai vasaros mokykla, skirta doktorantams ir jauniems tyrėjams, kurioje daug dėmesio skiriama DI patikimumui, saugai ir rizikų valdymui.

    Šios temos pastaraisiais metais tapo vienomis svarbiausių dėl spartaus generatyvinių modelių taikymo. Įmonėms aktualu ne tik našumas, bet ir tai, kaip DI elgiasi nestandartinėse situacijose, kaip užtikrinamas rezultatų atkartojamumas, duomenų apsauga ir atsakomybės ribos.

    Platesnis tikslas – technologinė nepriklausomybė

    „DI plėtra yra ne vien technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas auginti savo kompetencijas. Stiprus DI ekosistemos pagrindas prasideda nuo žmonių“, – teigė prof. Piotr Sankowski, vadovaujantis Tyrimų institutui Ideas.

    Numatyta, kad 2026 metais bus remiami ir kiti moksliniai susitikimai, įskaitant ELLIS padalinių koordinatorių susitikimą, „AI+Mat Workshops“ renginius, taip pat metų pabaigoje planuojamą „Pre NeurIPS“ tipo iniciatyvą, kurioje pristatomi naujausi tyrimų rezultatai.

    Abi pusės šį bendradarbiavimą sieja su platesne europine kryptimi – stiprinti vietines kompetencijas ir kurti sprendimus, kuriuos būtų galima diegti strateginiuose sektoriuose. Praktinis tikslas – kad DI tyrimai neapsiribotų laboratorijomis, o virstų taikomais produktais ir procesais pramonėje.

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.

  • „SK Hynix“ akcijos šiemet šovė 250 proc.: analitikai sako, DI bumas dar tik įpusėjo

    „SK Hynix“ akcijos šiemet šovė 250 proc.: analitikai sako, DI bumas dar tik įpusėjo

    Pietų Korėjos atminties lustų gamintojo „SK Hynix“ akcijos šiemet pabrango daugiau nei 250 proc., o analitikų vertinimu ralis dar gali tęstis. Pagrindinis variklis – itin išaugusi aukštos spartos atminties, ypač HBM, paklausa DI serveriams ir akseleratoriams.

    Rinkoje „SK Hynix“ vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių laimėtojų iš pasaulinės varžybų dėl HBM lustų, kurie tapo kritiškai svarbūs moderniems duomenų centrams. Kartu su „Samsung Electronics“ bendrovė daro didelę įtaką Pietų Korėjos akcijų indeksui, todėl investuotojai stebi ne tik augimo potencialą, bet ir koncentracijos riziką.

    Kas stumia paklausą aukštyn

    HBM atmintis reikalinga tam, kad DI sistemoms būtų užtikrintas didelis duomenų pralaidumas, kai treniruojami ir vykdomi dideli modeliai. Dėl to auga ir kitų atminties tipų, tokių kaip DRAM ir NAND, paklausa, nes DI infrastruktūra plečiasi ne tik serveriuose, bet ir platesnėje elektronikos tiekimo grandinėje.

    Wedbush analitikas Danas Ivesas pastaruoju metu DI bangą apibūdino kaip ankstyvą ciklo stadiją, pabrėždamas, kad paklausa pasiekė anksčiau nematytus lygius. Jo teigimu, bendrovės, susijusios su kritiniais duomenų centrų komponentais, gali išlikti augimo epicentre ilgiau, nei rinka buvo įkainojusi.

    „DI revoliucija įsibėgėja visu pajėgumu, o atminties lustų paklausa pasiekė lygius, kokių anksčiau nematėme“, – sakė Danas Ivesas.

    Kodėl dalis strategų nemano, kad jau per vėlu

    KB Securities strategas Peteris Kimas atkreipė dėmesį, kad nepaisant stipraus akcijų brangimo, pelno prognozės kai kuriais atvejais kyla dar sparčiau, todėl santykiniai įverčiai gali atrodyti mažiau įtempti. Jis lygino „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ įverčius su JAV atminties gamintoja „Micron Technology“, pabrėždamas, kad rinka labiau seka ne vien kainą, bet ir uždarbio dinamiką.

    „Jei žiūrėtume ne vien į akcijų kainą, o į fundamentalius vertinimo rodiklius, ralis dar gali būti net nepasiekęs pusiaukelės“, – sakė Peteris Kimas.

    Vis dėlto investuotojai vis dažniau kalba apie tai, kad Pietų Korėjos rinkoje kelių didžiųjų technologijų bendrovių svoris tapo itin didelis. Tokia struktūra didina jautrumą rizikoms, įskaitant tiekimo grandinės sutrikimus ar galimą duomenų centrų investicijų tempo sulėtėjimą.

    Kas galėtų sustabdyti ciklą

    Puslaidininkių sektoriaus pakilimai dažniausiai baigiasi tuomet, kai pasiūla pradeda reikšmingai viršyti paklausą, tačiau papildomi pajėgumai atsiranda ne iš karto. Strategų vertinimu, didesnė gamybos plėtra gali užtrukti kelerius metus, todėl trumpuoju laikotarpiu įtampa tarp paklausos ir pasiūlos gali išlikti.

    Kita vertus, po įspūdingo brangimo investuotojai tampa išrankesni ir kelia aukštesnę kartelę rezultatams. Tai reiškia, kad „SK Hynix“, „Samsung Electronics“ ir kiti regiono puslaidininkių lyderiai turės nuosekliai pateisinti lūkesčius dėl užsakymų, maržų ir gebėjimo didinti HBM tiekimą, kai konkurencija dėl DI infrastruktūros kontraktų aštrėja.

  • Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos bendrovės ir toliau laiko Kiniją vienu svarbiausių gamybos ir tiekimo grandinių centrų, nors Europos Sąjunga viešai ragina mažinti strateginę priklausomybę. Tai rodo Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje apklausa, apėmusi beveik 300 narių atsakymus, surinktus metų pradžioje.

    Apklausos duomenimis, apie 68 proc. respondentų teigė arba išlaikantys, arba plečiantys veiklą Kinijoje. Tuo metu tik apie 7 proc. nurodė perkeliantys gamybos užsakymus į kitas šalis arba kuriantys alternatyvias gamybos bazes už Kinijos ribų.

    „Nematyti, kad de-risking taptų dominuojančia tema. Greičiau matome, kad Europos įmonės tampa dar labiau priklausomos nuo Kinijos kaip tiekimo ir gamybos vietos“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas.

    Kas stumia likti Kinijoje

    Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl įmonės nesitraukia, yra kaštai ir greitis. Nors Kinijoje darbo jėga ilgą laiką buvo laikoma konkurenciniu pranašumu, vis daugiau įmonių pabrėžia ne atlyginimus, o automatizaciją ir gamybos mastą.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ atstovai apklausos kontekste akcentavo, kad per pastaruosius porą metų Kinijos gamyklose automatizacijos lygis kai kuriose šakose išaugo itin sparčiai. Dėl to darbo sąnaudų skirtumai praranda reikšmę, o lemiamu tampa pajėgumas gaminti greitai ir stabiliai.

    „Darbo kaina tampa vis mažiau svarbi, nes automatizacija ją nustumia į antrą planą“, – sakė „Roland Berger“ vadovaujantis partneris Denis Depoux.

    Robotai, ekosistema ir tiekėjų spaudimas

    Kinijos gamybos patrauklumą didina ne tik robotizacija, bet ir susiformavusi pramoninė ekosistema: tiekėjų koncentracija, žaliavų prieinamumas, logistika ir galimybė greitai keisti gamybos apimtis. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai ES įmonių Kinijoje savo gamybos efektyvumą šalyje vertina kaip aukštesnį nei kitose rinkose.

    Kaip pavyzdys dažnai minimas elektromobilių sektorius, kuriame gamybos procesai vis labiau automatizuojami, o grandinės valdymas koncentruojamas vietoje. Kinijos elektromobilių gamintojas „Nio“ yra skelbęs, kad vienoje jo gamyklų dirba 941 robotas, galintis autonomiškai vykdyti dalį procesų ir palaikyti gamybą visą parą.

    Apklausoje taip pat išryškėjo tarpinis kelias: apie 24 proc. respondentų nurodė diversifikuojantys riziką taip, kad tuo pačiu plečia veiklą Kinijoje, bet lygiagrečiai kuria alternatyvius tiekėjus kitose šalyse. Tokį modelį įmonės dažnai renkasi siekdamos apsidrausti nuo geopolitinių įtampų, tarifų ar staigių reguliavimo pokyčių, bet neprarasti Kinijos masto ir kainos pranašumo.

    Ką tai reiškia Europai

    ES de-risking politika orientuota į jautrių sektorių atsparumą, kritinių žaliavų tiekimo saugumą ir perteklinės priklausomybės mažinimą. Tačiau verslo sprendimus dažnai lemia kasdieniai konkurencingumo kriterijai: savikaina, pristatymo terminai, tiekimo stabilumas ir gamybos lankstumas.

    Logistikos rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad dalis sprendimų dėl tarptautinių srautų vis dažniau priimama pačioje Kinijoje, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ir plataus vartojimo elektronika. Tai reiškia, kad Europai siekiant mažinti riziką, reali priklausomybė nuo Kinijos pramonės pajėgumų daugelyje šakų kol kas nemažėja.

  • DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    Pietų Korėjos lustų gamintojos „SK Hynix“ akcijos trečiadienį šoktelėjo iki 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 1 trilijono eurų ribą. Investuotojai ir toliau aktyviai perka su dirbtiniu intelektu susijusių puslaidininkių bendrovių akcijas, tikėdamiesi ilgalaikio paklausos augimo.

    Nuo metų pradžios „SK Hynix“ akcijų kaina, remiantis rinkos duomenimis, buvo pakilusi maždaug 250 proc. Pagrindinis variklis yra sparčiai auganti didelio pralaidumo atminties lustų paklausa, nes tokie komponentai reikalingi DI serveriams ir skaičiavimo greitintuvams duomenų centruose.

    Esminis vaidmuo DI tiekimo grandinėje

    „SK Hynix“ laikoma viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties tiekėjų pasaulinėje DI ekosistemoje, o rinkos dalyviai tai sieja su bendrovės pozicijomis tarp pagrindinių DI lustų gamintojų partnerių. Dėl šios priežasties įmonės rezultatai vis dažniau vertinami kaip indikacija, kokiu tempu plečiasi duomenų centrų investicijos.

    Tą pačią prekybos dieną brango ir kitos sektoriaus akcijos: „Samsung Electronics“ fiksavo nuosaikesnį kilimą. Ralis tęsiasi po to, kai „Samsung Electronics“ pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo pasiekusi 1 trilijono eurų rinkos vertės ribą.

    Rizika: per didelė indeksų koncentracija

    „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ kartu sudaro daugiau nei 40 proc. pagrindinio Pietų Korėjos akcijų indekso „Kospi“ svorio. Tai reiškia, kad viso indekso kryptis tampa ypač priklausoma nuo pasaulinės DI infrastruktūros ciklo ir atminties bei puslaidininkių kainodaros.

    Analitikai įspėja, kad tokia koncentracija gali padidinti rinkos svyravimus: bet koks tiekimo grandinių sutrikimas ar lėtesnis duomenų centrų plėtros tempas gali stipriau atsiliepti ne tik atskiroms bendrovėms, bet ir visam indeksui. Papildomu veiksniu išlieka geopolitinė įtampa, galinti paveikti technologijų komponentų prekybą ir gamybos planus.

    Ar augimas dar turi erdvės?

    Rinkoje akcentuojama, kad pastarųjų mėnesių kainų šuolį lydi ir gerėjančios pelno prognozės. Strategai teigia, kad kai kuriais atvejais analitikų keliami uždarbio lūkesčiai auga sparčiau nei akcijų kainos, todėl vertinimai gali atrodyti santykinai patrauklesni, nei sufleruoja vien antraštės apie rekordines kapitalizacijas.

    „Pagrindiniai verslo rodikliai ir vertinimai išlieka tvirti“, – sakė KB Financial Group strategas Peteris Kimas, kalbėdamas apie „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“.

    Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais investuotojai labiausiai stebės, ar DI serverių ir greitintuvų paklausa išliks tokia pat intensyvi, bei kaip keisis atminties lustų kainos. Nuo to priklausys, ar euforiją biržoje pakeis tvaresnis, rezultatais pagrįstas augimas.

  • JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    Jungtinės Karalystės signalų žvalgybos ir kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešoje kalboje perspėjo, kad Vakarų šalims sparčiai siaurėja galimybės išlaikyti pranašumą prieš Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes. Pasak jos, saugumo aplinka keičiasi greičiau nei institucijų gebėjimas prisitaikyti.

    Kalbos ištraukose pabrėžiama, kad Kinija tapo mokslo ir technologijų supergalybe, turinčia pažangius pajėgumus žvalgybos, kibernetinėse ir karinėse struktūrose. Anot GCHQ vadovės, dirbtinis intelektas ir kitos sparčiai bręstančios technologijos keičia taisykles, o Vakarams lieka vis mažiau laiko užsitikrinti atsparumą.

    Kinijos šnipinėjimas ir kibernetinės kampanijos

    Keast-Butler kalba skamba tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje vis dažniau viešai fiksuojami su Kinija siejami šnipinėjimo ir įtakos operacijų atvejai. GCHQ vadovė akcentuoja, kad grėsmės persikelia ne tik į valstybines sistemas, bet ir į verslą, mokslo institucijas bei kasdienius vartotojų įpročius.

    Ji ragina kibernetinį saugumą laikyti neatidėliotinu prioritetu ir stiprinti apsaugą visur, nuo įmonių valdybų iki namų ūkių. Tokia formuluotė atspindi platesnę tendenciją: kritinė infrastruktūra ir tiekimo grandinės vis dažniau tampa taikiniais, nes per jas galima padaryti didelį poveikį be tiesioginio karinio konflikto.

    Rusijos kasdienė hibridinė veikla

    Didelę kalbos dalį GCHQ vadovė skiria Rusijai, kuri, pasak jos, plečia kasdienę hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą. Ji teigia, kad taikomasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą.

    „Rizika suklysti vertinant situaciją dabar yra tokia didelė, kokią esu mačiusi per visą laiką“, – sakė Anne Keast-Butler.

    NATO hibridines grėsmes apibrėžia kaip nekarinių priemonių, tokių kaip propaganda, apgaulė ar sabotažas, naudojimą siekiant destabilizuoti oponentą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kalba apie sabotažo, dezinformacijos ir kibernetinių atakų derinius, kurie sukuria spaudimą visuomenei ir institucijoms, bet formaliai neperžengia karo ribos.

    Technologijų vaidmuo ir „Five Eyes“ kontekstas

    Keast-Butler teigia, kad GCHQ kartu su partneriais siekia mažinti Rusijos keliamą riziką, įskaitant kibernetinių atakų atrėmimą ir priešiškų operacijų trikdymą. Kartu akcentuojama, kad priešiškos valstybės stengiasi gauti Vakarų technologijas ir išnaudoti atviras rinkas bei tarptautines tiekimo grandines.

    Kalba sutampa su simboline proga, minint istorinį UKUSA žvalgybos susitarimą, iš kurio išaugo „Five Eyes“ partnerystė tarp Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tokios partnerystės svarba pastaraisiais metais auga, nes grėsmės kibernetinėje erdvėje dažnai yra tarptautinės, o jų suvaldymui reikalingas greitas duomenų ir žvalgybos apsikeitimas.