CP v2

Category: Technologijos

  • Unreal Engine 6 artėja: „Rocket League“ bus pirmas didelis žaidimas, o žaidėjai jau nerimauja

    Unreal Engine 6 artėja: „Rocket League“ bus pirmas didelis žaidimas, o žaidėjai jau nerimauja

    „Epic Games“ paskelbė apie naujos kartos savo žaidimų kūrimo technologiją „Unreal Engine 6“. Kūrėjai patvirtino, kad vienas ryškiausių pirmųjų projektų, siejamų su šiuo varikliu, bus esportui itin svarbus „Rocket League“.

    Šis sprendimas sulaukė daug dėmesio, nes „Rocket League“ iki šiol remiasi gerokai senesne technologine baze. Būtent dėl to žaidimas ilgą laiką garsėjo sklandžiu veikimu ir palyginti kukliais techniniais reikalavimais, kurie leido jį patogiai žaisti įvairiuose įrenginiuose.

    Perėjimas prie „Unreal Engine 6“ gali reikšti reikšmingus pokyčius, įskaitant modernesnę grafiką, pažangesnius apšvietimo ir animacijų sprendimus, taip pat platesnes galimybes kurti naują turinį. Kartu tikimasi, kad tai padės „Epic Games“ nuosekliau suvienodinti technologinį pagrindą tarp skirtingų projektų ir greičiau diegti naujoves.

    Vis dėlto bendruomenėje jau girdėti ir nerimo signalų dėl optimizavimo. Pastaraisiais metais pramonėje daug diskusijų kelia tai, kad naujesni, vizualiai ambicingi sprendimai dažnai padidina apkrovą sistemai, todėl kai kuriuose žaidimuose kyla našumo, stabilumo ar suderinamumo problemų, ypač silpnesniuose kompiuteriuose.

    „Rocket League“ atveju optimizavimas yra jautri tema, nes žaidimo sėkmę iš dalies lėmė itin tikslus valdymo jausmas ir patikima fizika. Net nedideli vėlavimai ar kadrų dažnio svyravimai konkurencinėje aplinkoje gali tapti kritiškai svarbūs, todėl žaidėjai tikisi, kad technologinis šuolis nepakenks esminei patirčiai.

    Ką tai reiškia „Epic Games“?

    „Unreal Engine“ yra vienas plačiausiai naudojamų variklių pasaulyje, o jo naujos versijos paprastai daro įtaką ne tik „Epic Games“ projektams, bet ir visai industrijai. Jei „Unreal Engine 6“ bus pritaikytas didelio masto, nuolat atnaujinamam žaidimui, toks atvejis gali tapti svarbiu signalu kitiems kūrėjams.

    Kol kas detalių apie „Unreal Engine 6“ technines naujoves pateikiama nedaug, o konkretūs terminai taip pat nėra aiškūs. Tačiau pats patvirtinimas, kad „Rocket League“ bus glaudžiai siejamas su nauju varikliu, rodo, jog „Epic Games“ ruošiasi ilgalaikei platformos evoliucijai, o ne tik kosmetiniams patobulinimams.

    Kada laukti daugiau žinių?

    Tokio masto perėjimai paprastai vyksta etapais, todėl iš anksto galima tikėtis ilgesnio pereinamojo laikotarpio, bandymų ir optimizavimo darbų. Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai „Epic Games“ pradės dalintis techninėmis detalėmis, demonstracijomis ar pirmosiomis viešomis bandomosiomis versijomis.

    Žaidėjams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar technologinis šuolis suteiks daugiau galimybių, bet išlaikys tai, dėl ko „Rocket League“ tapo esportui tinkamu standartu. Kol kas belieka laukti konkretesnių pažadų dėl našumo, suderinamumo ir to, kaip bus užtikrintas sklandus perėjimas.

  • „Sony“ patentas gali apversti žaidimus: laukimas dings, o ekrane pasirodys tai, ko nesitikėjote

    „Sony“ patentas gali apversti žaidimus: laukimas dings, o ekrane pasirodys tai, ko nesitikėjote

    Ilgi įkėlimo langai ir ypač varginantis žaidėjų parinkimas internete daugeliui žaidėjų vis dar išlieka viena didžiausių šiuolaikinių žaidimų problemų. „Sony“ siūlo sprendimą, kuris turėtų paversti laukimą prasminga žaidimo dalimi, o ne tuščiu laiko švaistymu.

    Viešumoje aptartas „Sony Interactive Entertainment“ patentas aprašo vaizdo vaizde principu paremtą sistemą, kai laukimo metu ekrane rodomas papildomas turinys. Tokia idėja taikoma ne tik įkėlimui, bet ir laikui, kai žaidėjai laukia eilėje ar derinamas komandų suderinimas.

    Pagal patento aprašymą, vietoje standartinių užrašų apie įkėlimą ar laukimą žaidėjas galėtų matyti svarbiausių momentų pakartojimus iš ankstesnių mačų. Sistema taip pat galėtų pateikti trumpas suvestines, kurios padėtų greičiau prisiminti savo stilių ir klaidas.

    Kita kryptis – kontekstinės užuominos ir patarimai, pritaikyti konkrečiam žemėlapiui ar žaidimo režimui. Laukimo metu ekrane galėtų atsirasti taktinės rekomendacijos, siūlomi ginklų ar įrangos pasirinkimai bei priminimai, kas dažniausiai veikia prieš tam tikrus varžovus.

    Patente minima ir galimybė rodyti personalizuotą statistiką, pavyzdžiui, mėgstamus ginklus, pasirinktą įrangą, pergalių ir pralaimėjimų santykį ar dažniausiai žaidžiamus žemėlapius. Tokia informacija, jei pateikiama aiškiai ir trumpai, galėtų padėti žaidėjui geriau pasiruošti kitam raundui.

    Vis dėlto kartu kyla klausimas, ar tokia sistema netaptų papildomu reklamų kanalu. Patento logika leidžia įterpti ir promoinformaciją, todėl galutinis įgyvendinimas priklausytų nuo to, ar „Sony“ pasirinks žaidėjui naudingą turinį, ar bandys monetizuoti kiekvieną laukimo sekundę.

    Svarbu pabrėžti, kad patentas dar nereiškia, jog funkcija būtinai pasirodys artimiausiuose „PlayStation“ atnaujinimuose ar naujoje konsolėje. Tačiau jis aiškiai rodo kryptį: didėjant žaidimų paslaugų ir nuolatinių internetinių režimų svarbai, kovojama ne tik dėl grafikos ar kadrų per sekundę, bet ir dėl to, kaip išnaudojamas kiekvienas žaidėjo laiko tarpas.

  • Naujas Džeimsas Bondas užrakinamas: „007 First Light“ privilegija tik „PlayStation 5“?

    Naujas Džeimsas Bondas užrakinamas: „007 First Light“ privilegija tik „PlayStation 5“?

    Artėjant žaidimo „007 First Light“ premjerai, įtampa bendruomenėje tik auga: pastarosiomis dienomis į internetą nutekėjo ankstyvos stadijos vaizdai ir ilgas įrašas, rodantis pirmąsias žaidimo scenas. Dėl to kūrėjai „IO Interactive“ nusprendė imtis papildomų priemonių ir patys paviešino apie 13 minučių prologo žaidimo eigos vaizdo su intarpais.

    Studija ragina šio įrašo nežiūrėti tuos, kurie nori patirti istoriją be spoilerių, tačiau kartu tai tapo ir savotiška krizių komunikacija. Oficialiai parodyta medžiaga leidžia suvaldyti naratyvą po nutekėjimų ir sumažinti klaidinančios informacijos sklidimą apie dar nebaigtą versiją.

    Didžiausia naujiena žaidėjams yra kita: išankstinis žaidimo atsisiuntimas, vadinamasis pre-load, šiuo metu numatytas tik „PlayStation 5“ platformai. Tai reiškia, kad PC žaidėjai per „Steam“ ir „Xbox Series X/S“ naudotojai failus galės pradėti siųstis tik nuo oficialios išleidimo minutės.

    „IO Interactive“ šį sprendimą aiškina saugumu ir noru sumažinti pakartotinių nutekėjimų riziką prieš premjerą. Praktikoje pre-load dažnai tampa ta vieta, kur atsiranda daugiau techninių galimybių išgauti failus ar anksti pasiekti turinį, todėl leidėjai kartais riboja išankstinį platinimą jautriausiais laikotarpiais.

    Situaciją dar labiau kaitina tai, kad apsaugos tema žaidimų industrijoje pastaraisiais metais tapo ypač jautri: kūrėjai vis dažniau naudoja DRM sprendimus, tarp jų ir „Denuvo“, kad apsisaugotų nuo piratavimo bei ankstyvo turinio ištraukimo. Vis dėlto tokios priemonės neretai sulaukia kritikos dėl našumo, suderinamumo ar principinių vartotojų teisių klausimų.

    Kontroversijų kelia ir dar vienas niuansas: dalis internete pasirodžiusių nutekėjimų, kaip teigiama, buvo susiję būtent su „PlayStation 5“ versija. Dėl to daliai žaidėjų sunku suprasti, kodėl labiausiai ribojamos kitos platformos, o pre-load privilegija paliekama tik vienai ekosistemai.

    Tikslios išleidimo detalės gali skirtis pagal regioną ir leidimo versiją, tačiau bendra kryptis aiški: ankstyvesnį startą paprastai gauna brangesni leidimai, o kiti žaidėjai prie atsisiuntimo stoja tik starto valandą. Tokia praktika žaidimų rinkoje tampa vis dažnesnė, nes leidžia valdyti serverių apkrovas ir kartu skatina pardavimus.

  • Call of Duty 2026 patvirtintas: „Infinity Ward“ kuria „Modern Warfare“ sugrįžimą ir žada naujovių

    Call of Duty 2026 patvirtintas: „Infinity Ward“ kuria „Modern Warfare“ sugrįžimą ir žada naujovių

    Po mėnesių gandų „Call of Duty“ gerbėjai pagaliau gavo tai, ko laukė: oficialiai patvirtinta, kad kuriama 2026 metų serijos dalis. Informacija paskelbta oficialiame „Call of Duty“ kanale, kuriame pasirodė trumpas kūrėjų pokalbis apie artėjančius planus.

    Skelbiama, kad prie naujojo projekto dirba „Infinity Ward“, vienas svarbiausių franšizės studijų vardų. Tai reikštų jų pirmąją naują „Call of Duty“ dalį po „Call of Duty: Modern Warfare II“, išleistos 2022 metais, todėl lūkesčiai rinkoje natūraliai kyla.

    Kas jau patvirtinta apie kūrėjus?

    Kūrėjų pokalbyje studijos atstovai patvirtino patį faktą, kad naujas žaidimas yra kuriamas, tačiau konkretaus pavadinimo dar neatskleidė. Vis dėlto jie užsiminė, kad siekiama sukurti galutinę „Modern Warfare“ patirtį, akcentuojant detalumą ir serijos identitetą.

    Žaidimų bendruomenėje jau kurį laiką cirkuliuoja prielaida, kad tai gali būti dar vienas „Modern Warfare“ tęsinys, kartais vadinamas „Modern Warfare 4“. Kol kas tai nėra oficialu, tačiau pati „Infinity Ward“ kryptis leidžia suprasti, kad grįžtama prie gerai atpažįstamos serijos ašies.

    Kodėl kalbama apie būtinybę atsinaujinti?

    Pastaraisiais metais „Call of Duty“ serija susiduria su vis didesniu spaudimu išlaikyti kasmetinį tempą ir kartu pasiūlyti pokyčių, kurie būtų juntami ne tik reklamoje. Dalis žaidėjų tikisi mažiau eksperimentų, daugiau nuoseklumo ir aiškesnio balanso tarp naujovių bei klasikinės formulės.

    Diskusijose vis dažniau girdimas argumentas, kad serijai reikia šviežumo, tačiau ne bet kokia kaina. Todėl pažadai apie kruopščiai nugludintą, ryškiai „Modern Warfare“ identitetą turinčią dalį tampa svarbūs ne tik gerbėjams, bet ir pačiam prekės ženklui.

    Kada laukti daugiau informacijos?

    Kol kas neatskleidžiami nei tikslūs žaidimo režimai, nei istorijos detalės, nei technologiniai sprendimai. Tačiau pats oficialus patvirtinimas dažniausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais bus pradėta nuoseklesnė komunikacija, įskaitant anonsus, demonstracijas ir leidimo plano pristatymą.

    Serijos mastas ir ankstesnė praktika leidžia tikėtis, kad informacija bus dozuojama etapais, o svarbiausi akcentai pasirodys prieš didžiuosius industrijos renginius arba jų metu. Kol kas aišku viena: 2026 metų „Call of Duty“ dalis jau realybė, o už ją atsakinga „Infinity Ward“.

  • Ormuzo sąsiauryje – daugėja „šešėlinės flotilės“: nafta ir SGD vis dažniau keliauja į Aziją

    Per Ormuzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, pastarosiomis savaitėmis vėl juda vis daugiau naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Rinkos dalyviai fiksuoja, kad dalis laivų rizikingą ruožą įveikia sumažindami skaidrumą, o vėliau pasuka Azijos uostų kryptimi.

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra kritinis energijos tiekimo mazgas: per jį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir SGD prekybos dalis. Bet koks įtampos šuolis regione paprastai iš karto atsispindi krovinių draudimo kainoje, laivybos maršrutuose ir energijos žaliavų biržose.

    Pastarojo meto eskalacija tarp regiono valstybių padidino rizikos vertinimus, todėl dalis operatorių ieško būdų tęsti eksportą ir kartu sumažinti dėmesį savo reisams. Viena ryškiausių tendencijų – vadinamosios šešėlinės flotilės augimas, kai naudojami sudėtingesni laivų nuosavybės, valdymo ar reisų duomenų modeliai.

    Tokie laivai neretai kritiniuose taškuose riboja viešai matomą navigacinę informaciją, pavyzdžiui, sumažina automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenų sklaidą. Tai ne tik apsunkina realaus laiko stebėseną, bet ir didina incidentų jūroje riziką, nes tankioje laivybos zonoje situacinis matomumas yra vienas pagrindinių saugos veiksnių.

    Kas stumia laivus rizikuoti?

    Pagrindinis veiksnys – ekonominis spaudimas išlaikyti stabilų eksportą, kai įprasti maršrutai tampa brangesni ar politiškai jautresni. Persijos įlankos šalims jūrų kelias per Ormuzo sąsiaurį yra praktiškai nepakeičiamas, todėl net ir padidėjus grėsmių lygiui dalis krovinių vis tiek juda.

    Kartu ryškėja ir geopolitinė dimensija: kai kurių krypčių kroviniai, remiantis laivybos rinkos stebėtojų vertinimais, dažniau pasiekia Azijos pirkėjus. Ši kryptis svarbi tiek dėl didelės paklausos, tiek dėl ilgalaikių tiekimo santykių, kurie krizėse paprastai tampa dar reikšmingesni.

    Transporto grandinėje vis dažniau matomi ir tarpininkavimo modeliai, kai laivai valdomi per susijusias logistikos bendroves ar čarterius, o tai leidžia lanksčiau perplanuoti reisus. Tokia praktika pati savaime nėra neteisėta, tačiau skaidrumo mažinimas jautriuose ruožuose kelia papildomų klausimų dėl atitikties, draudimo ir saugos.

    Ką tai reiškia energijos rinkai?

    Rinkos paprastai į Ormuzo sąsiaurio riziką reaguoja greitai, nes šio koridoriaus sutrikdymas gali paveikti tiek fizinius tiekimus, tiek kainodarą. Net ir be realaus blokavimo vien grėsmės padidėjimas gali kelti frachto, draudimo ir finansavimo kaštus, o tai vėliau atsispindi galutinėse energijos kainose.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojai ir importuotojai stebės, ar laivybos srautas išliks stabilus, ir ar regiono šalims pavyks sumažinti įtampą diplomatiniais kanalais. Kuo ilgiau išsilaikys neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad šešėlinės flotilės praktikos taps ne išimtimi, o vis dažnesniu sprendimu siekiant užtikrinti krovinių judėjimą.

    Laivybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjantis tokių reisų skaičius gali stiprinti ir reguliuotojų reakciją, ypač dėl saugumo jūroje ir sankcijų laikymosi. Tai reiškia, kad energijos tiekimo grandinės gali susidurti su dvigubu spaudimu: vienu metu augančia geopolitine rizika ir griežtėjančiais atitikties reikalavimais.

  • Kanada pirmąkart pirks ginkluotę iš Lenkijos: labiausiai domina dronai ir bendri pirkimai per SAFE

    Kanada pirmą kartą planuoja įsigyti karinės įrangos iš Lenkijos gynybos pramonės, o didžiausią susidomėjimą, pasak Varšuvos atstovų, kelia dronai. Apie tai prieš Lenkijos gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo vizitą į CANSEC parodą Otavoje kalbėjo vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimais Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    CANSEC laikoma svarbiausiu Kanados gynybos ir saugumo sektoriaus renginiu, kuriame pristatomos naujausios technologijos ir mezgami tiekimo grandinių ryšiai. Varšuva tikisi, kad kontaktai parodoje taps realių sutarčių pagrindu, o kanadiečių dėmesys dronams dera su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis.

    „Turime konkrečių sprendimų iš Kanados pusės: Kanada pirmą kartą nusprendė pirkti mūsų gynybos pramonėje“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Lenkijos pareigūnė pabrėžė, kad kanadiečių interesas siejamas ir su SAFE mechanizmu, kuris sudaro sąlygas bendrai pirkti įrangą su partneriais. Pasak jos, dalis pirkimų procedūrų, kai įranga skirta tik Lenkijai, turi trumpesnius terminus, tačiau bendri projektai su kitomis šalimis paprastai planuojami ilgesniam laikotarpiui.

    Kanados pusė taip pat signalizuoja, kad bendradarbiavimą norėtų plėsti ne tik pirkimais, bet ir pramoniniais partnerystės projektais. Viešai buvo nurodyta, kad svarstomos iniciatyvos su lenkų įmonėmis Lenkijoje, Ukrainoje ir pačioje Kanadoje, o tai reikštų platesnį technologijų perdavimo, gamybos ir aptarnavimo modelį.

    Šį dialogą papildo ir politinis formatas: Lenkija bei Kanada yra NATO sąjungininkės, o bendri gynybos pramonės projektai vertinami kaip būdas greičiau didinti pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo ribotų tiekėjų. Dronai čia tampa viena iš prioritetinių sričių dėl jų santykinai greito gamybos ciklo ir plataus panaudojimo nuo žvalgybos iki smūginių užduočių.

    Kanados gynybos institucijos taip pat yra patvirtinusios, kad operacija UNIFIER, kurios rėmuose Kanada prisideda prie Ukrainos pajėgų rengimo ir paramos, pratęsta iki 2029 metų. Nors dėl saugumo viešai nedetalizuojami galimi pajėgų dislokavimo pokyčiai regione, Otavoje akcentuojama, kad dėmesys kolektyvinei gynybai ir naujoms technologijoms išlieka.

    Artimiausiais mėnesiais papildoma platforma dvišaliams kontaktams turėtų tapti ir tarptautiniai gynybos pramonės renginiai Europoje, kur Kanada dalyvauja kaip partnerė, o Lenkija siekia pritraukti užsienio užsakymų. Jei planai virs sutartimis, tai būtų reikšmingas precedentas Lenkijos gynybos eksportui į Šiaurės Ameriką, ypač dronų segmente.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Antradienį degalinių kainų lubos bus mažesnės nei pirmadienį, rodo Energetikos ministerijos paskelbtas naujausias pranešimas. Pagal nustatytus limitus litras 95 markės benzino negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,44 euro, 98 markės benzino – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,51 euro.

    Palyginti su pirmadieniu, visi maksimalūs tarifai mažėja. Dieną prieš tai 95 benzino riba siekė apie 1,45 euro už litrą, 98 benzino – apie 1,57 euro, dyzelino – apie 1,53 euro.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos. Už prekybą brangiau nei leidžiama gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Ministerija taip pat primena, kad kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir mokesčiais. Į galutinę ribą įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Pastaruoju laikotarpiu degalų kainas vartotojams dar labiau veikia ir mokesčių pakeitimai. Taikomos laikinos priemonės, mažinančios PVM tarifą degalams ir akcizo naštą, todėl kainų lubų dinamika priklauso ne tik nuo naftos ir didmeninių kainų, bet ir nuo mokestinės aplinkos.

  • Lenkijos atominė elektrinė Pomorėje: viceministras skelbia perėjimą nuo planų prie realių darbų

    Lenkijos valdžios atstovai teigia, kad šalies branduolinės energetikos programa peržengė planavimo etapą ir pereina į realių darbų fazę. Tai Gdanske vykusiame XIV Nacionaliniame energetikos viršūnių susitikime akcentavo energetikos viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Wojciechas Wrochna.

    Pasak jo, esminis lūžis įvyko tuomet, kai projektui pradėtas užtikrinti finansavimas ir judama per pagrindines administracines procedūras. Lenkijos tikslas – pastatyti pirmąją šalies atominę elektrinę, kuri turėtų tapti vienu svarbiausių ilgalaikio elektros tiekimo saugumo ramsčių.

    „Branduolinis projektas, kaip ir bet kuris megaprojektas, neegzistuoja be finansavimo – iki tol tai būna tik gražus planas. Dabar šis planas pradeda virsti realybe“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Kas jau padaryta ir kas toliau?

    Viceministras priminė, kad Pomeranijos vaivada dar 2025 metais išdavė sprendimą, leidžiantį įmonei Polskie Elektrownie Jądrowe pradėti parengiamuosius darbus pasirinktoje vietoje. Tokie sprendimai paprastai apima galimybę pradėti teritorijos paruošimą, logistikos ir tyrimų darbus, reikalingus statyboms.

    Pastarosiomis savaitėmis į Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą pateiktas prašymas išduoti leidimą statyti kartu su pilna dokumentacija, kuri, kaip skelbta, siekia apie 50 000 puslapių. Reguliuotojo vertinimas yra vienas kertinių žingsnių prieš pradedant pagrindinius statybos darbus.

    Lubiatowo-Kopalino projektas ir terminai

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė planuojama Pomorėje, Lubiatowo-Kopalino vietovėje. Projektas numato tris AP1000 tipo reaktorių blokus, kurių bendra galia – 3 750 megavatų, o technologijos tiekėju įvardijamas „Westinghouse“.

    Pagal pristatytą grafiką vadinamasis pirmasis branduolinis betonas turėtų būti išlietas 2028 metais, o pirmojo bloko komercinė eksploatacija numatoma 2036 metais. Rangos darbus planuojama vykdyti konsorciumui, kuriame dalyvauja „Westinghouse“ ir „Bechtel“, o projekto investuotojas ir būsimas operatorius – valstybei priklausanti Polskie Elektrownie Jądrowe.

    ES krypties pokytis ir regiono svarba

    Wojciechas Wrochna taip pat atkreipė dėmesį į Briuselio diskusijų poslinkį nuo „žaliosios transformacijos“ prie „švarios transformacijos“ sąvokos, kuri dažniau apima ir branduolinę energetiką kaip mažų emisijų elektros gamybos šaltinį. Tokia retorika, Lenkijos vertinimu, stiprina branduolinių projektų legitimumą ir jų vietą energetikos miksuose.

    Susitikime kalbėta ir apie Pomorės vaidmenį: regionas tampa svarbiu energetikos bei logistikos centru, ypač vertinant Baltijos jūros vėjo energetikos plėtrą, uostų apkrovų augimą ir strateginių infrastruktūros objektų koncentraciją. Energetikos viršūnių susitikimas Gdanske tęsėsi dvi dienas, o darbotvarkėje dominavo tiekimo saugumas, ES klimato politikos kryptys ir branduolinės energetikos plėtra.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.