CP v2

Category: Technologijos

  • „Rzeczpospolita“ „Lista 500“: didžiausių Lenkijos įmonių pajamos augo, bet pelnai traukėsi

    „Rzeczpospolita“ paskelbė naujausią „Lista 500“ reitingą, kuriame apžvelgiamos 500 didžiausių Lenkijos įmonių pagal pajamas. Reitingas fiksuoja paradoksą: bendra apyvarta augo, tačiau įmonių pelningumas per metus susilpnėjo.

    Leidinio duomenimis, 500 didžiausių bendrovių pernai sugeneravo daugiau kaip 2,7 trilijono zlotų pajamų, tai yra apie 625 milijardus eurų. Pajamų augimas rodo išlaikytą vartojimo ir eksporto apimtį, tačiau pelnams smogė didesnės sąnaudos ir brangesnis finansavimas.

    Reitingas išsiskiria tuo, kad vertina ne tik finansinius rezultatus, bet ir nuosavybės struktūrą, investicijų lygį, skolos naštą bei užimtumą. Tokia metodika leidžia matyti, kaip keičiasi didžiausių verslų stuburas ir kokiomis kryptimis juda kapitalas.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius didžiausią dalį sąraše sudarydavo užsienio įmonės, tačiau pastaraisiais metais stiprėja privatūs verslai su lenkišku kapitalu“, – rašoma „Rzeczpospolita“ apžvalgoje.

    Šių metų reitinge nurodoma 232 privačios Lenkijos įmonės, 227 užsienio kapitalo bendrovės, 33 valstybinės ir 8 savivaldybių įmonės. Savivaldybių įmonių dalis išlieka labai maža ir, kaip akcentuojama apžvalgoje, jų skaičius sąraše per ilgą laiką reikšmingai nekinta.

    Vertinant pagal pajamų dalį, valstybinės įmonės sudaro palyginti nedidelę reitingo dalį skaičiumi, tačiau jų ekonominis svoris išlieka ryškus. „Rzeczpospolita“ skaičiavimu, valstybinėms bendrovėms tenka beveik penktadalis visų pajamų, o tai atspindi kelių labai didelių grupių dominavimą.

    Didžiausią pajamų dalį reitinge generuoja privačios Lenkijos įmonės, o netoli jų rikiuojasi užsienio kapitalo bendrovės. Savivaldybių įmonių indėlis į bendrą apyvartą išlieka mažesnis nei pusė procento, todėl jų įtaka bendram reitingo paveikslui yra ribota.

    Pelnų mažėjimą dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o jų kombinacija: brangę energijos ištekliai, darbo užmokesčio spaudimas, didesnės logistikos ir žaliavų sąnaudos bei aukštesnės palūkanų normos. Tokiose sąlygose net ir augant apyvartai, maržos gali trauktis, o finansiniai rezultatai prastėti.

    Didžiausia reitingo įmonė, kaip nurodo „Rzeczpospolita“, išlieka Orlen. Aukščiausiame dešimtuke šiemet fiksuotas vienas pokytis: „Dino“ pakilo reitinge ir aplenkė „Enea“, pasikeisdama su ja vietomis.

    „Lista 500“ kasmet naudojama kaip temperatūros matuoklis Lenkijos ekonomikai: ji parodo, kurios nuosavybės formos ir sektoriai geriausiai atlaiko kaštų šuolius, o kur pelningumas krenta greičiausiai. Verslui tai signalas apie konkurencinį spaudimą ir būtinybę efektyvinti veiklą, o investuotojams apie tai, kur auga apyvarta, bet silpnėja grąža.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • Egiptas po 42 metų grįžta prie geologinių žvalgybų iš oro: lėktuvais ieškos naujų išteklių

    Egiptas po daugiau nei keturių dešimtmečių pertraukos atnaujina nacionalinę geologinių išteklių žvalgybą iš oro. Valdžia planuoja pasitelkti specialiai įrengtus lėktuvus, kurie padeda įvertinti, kas slypi po žeme, dar prieš pradedant brangius gręžinius.

    Apie sprendimą paskelbė energetikos ministras Karimas Badawis, nurodęs, kad darbai apims Rytų ir Vakarų dykumas bei Sinajaus pusiasalį. Tai bus pirmieji tokio masto oro geofizikos tyrimai Egipte per maždaug 42 metus, o jų tikslas – preliminariai įvertinti didelių, iki šiol menkai tirtų teritorijų potencialą.

    „Norime greičiau ir tiksliau nustatyti perspektyvias zonas, kad tolesnė žvalgyba būtų paremta duomenimis, o ne spėjimais“, – sakė Egipto energetikos ministras Karimas Badawis.

    Oro geofiziniai tyrimai paprastai remiasi keliais metodais, kuriuos lėktuvai gali atlikti dideliuose plotuose: magnetiniais matavimais, radiometriniais tyrimais ir gravitaciniais duomenimis. Tokie matavimai leidžia sudaryti požeminių struktūrų žemėlapius ir atpažinti anomalijas, kurios gali rodyti metalo rūdų, fosfatų ar kitų naudingųjų iškasenų sankaupas.

    Praktikoje tai nereiškia, kad lėktuvas „mato“ konkrečią rūdą, tačiau jis padeda susiaurinti paieškos teritoriją iki perspektyviausių vietų. Ypač svarbu tai, kad tokie tyrimai naudingi ieškant metalų telkinių, o radiometriniai matavimai gali padėti identifikuoti ir su uranu siejamas zonas, kur reikalingas atskiras, griežtai reglamentuojamas vertinimas.

    Egiptas pabrėžia, kad iki šiol detaliau ištirta tik nedidelė šalies dalis: daugiau darbų atlikta pakrantėse ir kai kuriose vietose prie Libijos sienos. Likusiuose plotuose tyrimų beveik nėra arba jie atlikti seniai, kai taikyti metodai buvo mažiau tikslūs, todėl duomenų patikimumas šiandien kelia klausimų.

    Šalies institucijos jau pasirašė sutartį su bendrove „Xcalibur Smart Mapping“, kuri specializuojasi oro geofizikos žvalgyboje. Tokios partnerystės dažnai pasirenkamos siekiant greitai gauti tarptautiniais standartais paremtus duomenis ir pritraukti privačius investuotojus, kuriems svarbus aiškus geologinis pagrindas.

    Egiptas jau turi patvirtintų gamtinių dujų, naftos, fosforytų ir geležies rūdos išteklių, tačiau valdžia signalizuoja norą išplėsti žaliavų bazę. Platesnė žvalgyba siejama ir su globaliomis tendencijomis: valstybės vis aktyviau ieško vietinių išteklių, kad sumažintų importo priklausomybę ir sustiprintų tiekimo grandinių atsparumą.

  • „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ į kino teatrus sugrąžino „Žvaigždžių karus“ pirmą kartą per septynerius metus, tačiau filmo „The Mandalorian and Grogu“ debiutas JAV rinkoje tapo silpniausiu per visą studijos valdomą franšizės erą. Pirmųjų trijų dienų bilietų pardavimai siekė apie 82 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 75 mln. eurų pagal šiuo metu įprastą kursą.

    Nors šis rezultatas šiek tiek pranoko analitikų prognozes, jis vis tiek nusileido 2018 metais pasirodžiusiam „Solo: A Star Wars Story“, kuris iki šiol buvo laikomas žemiausiu startu tarp naujų „Žvaigždžių karų“ filmų „Disney“ laikotarpiu. Galutiniai skaičiai paprastai patikslinami pirmadienį, kai paskelbiami oficialūs savaitgalio duomenys.

    Tarptautinėje rinkoje filmas papildomai surinko apie 63 mln. JAV dolerių, arba maždaug 58 mln. eurų, o JAV šventinio ilgojo savaitgalio metu tikimasi peržengti 100 mln. JAV dolerių ribą, tai yra apie 92 mln. eurų. Vis dėlto pats startas signalizuoja, kad kino teatruose „Žvaigždžių karai“ nebeturi tokios traukos, kokią demonstravo ankstesniais dešimtmečiais.

    Brangesni seansai kelia pajamas

    Didelę savaitgalio kasos dalį sudarė vadinamieji premium formato seansai, tokie kaip IMAX ar „Dolby Cinema“. Skaičiuojama, kad apie 41 proc. bilietų buvo parduota būtent šiems, brangesniems rodymams, o tai padeda studijoms kompensuoti mažesnius žiūrovų srautus.

    Duomenų bendrovės nurodo, kad standartinis bilietas vidutiniškai kainavo apie 16 JAV dolerių, arba maždaug 15 eurų, o premium formatų bilietai siekė apie 19 JAV dolerių, tai yra apie 18 eurų. Tai atspindi platesnę kino rinkos tendenciją: auditorija rečiau eina į kiną, bet dažniau renkasi brangesnę patirtį.

    „Disney“ statymas yra platesnis

    „Disney“ „Žvaigždžių karų“ sėkmę vertina ne vien pagal bilietų kasą, nes franšizė yra visos ekosistemos dalis. Didelė pajamų dalis gaunama iš prekybos atributika, transliavimo platformos ir pramogų parkų, todėl net ir vidutinis startas gali būti naudingas, jei suaktyvina kitus kanalus.

    Skaičiuojama, kad „Žvaigždžių karai“ kasmet generuoja daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių mažmeninės prekybos pardavimų, arba apie 920 mln. eurų, net ir tais metais, kai kino teatruose nepasirodo naujas filmas. Dėl to naujas kino projektas studijai dažnai yra ir rinkodaros variklis, skirtas pakelti visos franšizės paklausą.

    „The Mandalorian“ išlieka vienu svarbiausių „Disney+“ turinio ramščių, o platformoje jis yra tarp žiūrimiausių originalių projektų, sukaupęs daugiau nei 1,3 mlrd. peržiūrų valandų visame pasaulyje. Pastarosiomis savaitėmis pastebimas ir senesnių „Žvaigždžių karų“ projektų susidomėjimo augimas, kurį įprastai paskatina naujo filmo premjera.

    Parkai ir žaidimai gauna postūmį

    Lygiagrečiai kino premjerai „Disney“ parkai JAV atnaujino kai kurias patirtis, susiedami jas su nauja istorija ir personažais, įskaitant misijų papildymus atrakcionuose. Tokie pakeitimai paprastai daromi tam, kad premjera taptų ne vien kino įvykiu, bet ir pretekstu lankytojams sugrįžti į parkus.

    Papildomos auditorijos „Disney“ ieško ir žaidimų industrijoje: bendradarbiaujant su „Epic Games“ „Fortnite“ periodiškai pristato naujus „Žvaigždžių karų“ pasaulius, veikėjus bei kosmetinius pirkinius. Tai tampa svarbia strategijos dalimi, nes jaunesnė auditorija franšizę vis dažniau atranda ne per kiną, o per srautines platformas ir žaidimus.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kino studijoms šiandien ypač svarbu turėti turinį, kuris veikia kaip ilgalaikis prekės ženklo stiprintuvas, o ne vien kaip vienkartinis bilietų pardavimo rekordas. Todėl „Disney“ artimiausiomis savaitėmis stebės ne tik kasos dinamiką, bet ir tai, kaip filmas veikia „Disney+“ peržiūras, prekybos rodiklius bei parkų srautus.

  • Vėjo turbinų mentės gali tapti spalvingos: mokslininkai ieško būdo sumažinti paukščių žūtis

    Vėjo turbinų mentės gali tapti spalvingos: mokslininkai ieško būdo sumažinti paukščių žūtis

    Vėjo energetikos plėtra Europoje ir pasaulyje nuolat kelia klausimą, kaip suderinti atsinaujinančios energijos gamybą su biologinės įvairovės apsauga. Viena jautriausių temų – paukščių susidūrimai su vėjo turbinų mentėmis ir kai kurių rūšių vengimas skristi per vėjo parkų teritorijas.

    Nauji Helsinkio universiteto ir Ekseterio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad dalį rizikos gali padėti sumažinti netikėtai paprasta priemonė – skirtingas menčių dažymas. Idėja remiasi gamtoje paplitusiais įspėjamaisiais spalvų deriniais, kurie daugeliui gyvūnų signalizuoja pavojų.

    Įspėjamosios spalvos vietoj baltos

    Iki šiol dauguma turbinų menčių dažomos baltai ne dėl estetikos. Šviesus paviršius mažiau įkaista saulėje, o pati konstrukcija dažnai lengviau pastebima aviacijai, tačiau paukščiams toks sprendimas gali būti ne visada palankus – baltos mentės danguje kai kuriais atvejais tampa prasčiau atskiriamos.

    Tyrėjai pasiūlė pažvelgti į evoliuciškai susiformavusį elgesį: ryškūs kontrastai, tokie kaip raudonos, geltonos ir juodos deriniai, gamtoje dažnai siejami su nuodingais ar pavojingais gyvūnais. Dėl to dalis rūšių instinktyviai vengia tokių signalų net ir neturėdamos ankstesnės patirties.

    „Mūsų sumanymo atspirties taškas buvo tai, kad gamtoje daug gyvūnų naudoja spalvas, kad įspėtų plėšrūnus apie pavojų. Dažnai polinkis vengti tam tikrų spalvų derinių yra genetiškai nulemtas“, – sakė Helsinkio universiteto profesorė Johanna Mappes.

    Ką parodė eksperimentai

    Kad patikrintų hipotezę, mokslininkai atliko elgsenos bandymus, kuriuose naudotas specialus jutiklinis ekranas, pritaikytas paukščiams. Jame buvo rodomi besisukančių vėjo turbinų menčių vaizdai su skirtingais raštais, o paukščiai galėjo rinktis, prie kurių variantų artėti.

    Bandymuose su didžiosiomis zylėmis ryškiausią atbaidymo efektą sukėlė raudonos, geltonos ir juodos spalvų kombinacijos. Tyrėjų teigimu, ši reakcija buvo stipresnė nei naudojant dažniau aptariamus sprendimus, pavyzdžiui, vieną juodai nudažytą mentę ar atskiras kontrastines juostas.

    „Baltos mentės, kurios šiandien yra dažniausias pasirinkimas visame pasaulyje, paukščiams pasirodė blogiausia išeitis“, – sakė profesorė Johanna Mappes.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokia priemonė nepanaikintų rizikos visiškai, tačiau galėtų tapti pigesne alternatyva ar papildomu sluoksniu šalia kitų apsaugos priemonių. Vis dėlto, prieš taikant sprendimą plačiai, reikalingi bandymai realiomis sąlygomis ir su skirtingomis paukščių rūšimis.

    Technologijos, DI ir planavimas

    Pastaraisiais metais vėjo energetikos sektorius vis aktyviau testuoja ir sudėtingesnius sprendimus, paremtus stebėjimo sistemomis. Kai kuriose šalyse diegiamos kameros ir DI modeliai, galintys aptikti prie turbinų artėjančius paukščius ir, esant rizikai, automatiškai sulėtinti ar trumpam sustabdyti rotorių.

    Tokios sistemos laikomos perspektyviomis, tačiau jos brangios, reikalauja priežiūros ir infrastruktūros, o jų diegimas ne visur ekonomiškai pagrįstas. Dėl to idėja pasitelkti spalvas ir raštus, veikiančius paukščių elgesį, gali tapti patraukli tuo, kad iš esmės nekeičia turbinos mechanikos ir gali būti pritaikoma paprasčiau.

    Ne mažiau svarbus ir vietos parinkimas: aplinkosaugininkai bei tyrėjai nuosekliai kartoja, kad didžiausią poveikį rizikos mažinimui dažnai turi planavimo etapas. Turbinų išdėstymas atokiau nuo intensyvių migracijos koridorių ar jautrių buveinių kai kuriais atvejais gali duoti daugiau naudos nei vėlesnės techninės priemonės.

    Tyrimų kontekste taip pat akcentuojama, kad vėjo turbinos nėra vienintelis ir dažnai nėra didžiausias žmogaus sukeltas paukščių žūčių veiksnys. Vis dėlto, spartėjant vėjo energetikos plėtrai, net ir santykinai nedideli patobulinimai gali tapti reikšmingi, ypač ten, kur susikerta paukščių migracijos keliai ir planuojami nauji vėjo parkai.

    Mokslininkų teigimu, ilgainiui tai gali paskatinti platesnius pokyčius: mentės būtų projektuojamos ne vien pagal aerodinamiką ir ilgaamžiškumą, bet ir pagal matomumą bei poveikį laukinei gyvūnijai. Ši kryptis gali būti aktuali ne tik vėjo turbinoms, bet ir kitoms konstrukcijoms, su kuriomis paukščiai susiduria – pavyzdžiui, stiklo fasadams ar elektros linijoms.

    Kol kas svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar ryškūs raštai veiks taip pat gerai atviroje aplinkoje, skirtinguose kraštovaizdžiuose ir skirtingomis oro sąlygomis. Atsakymą turėtų duoti tolesni lauko tyrimai, kurių rezultatai leistų įvertinti, ar spalvingos mentės gali tapti nauju vėjo energetikos standartu.

  • DI agentai laboratorijose keičia žaidimą: „Google DeepMind“ ir „FutureHouse“ žada šuolį vaistuose

    DI agentai laboratorijose keičia žaidimą: „Google DeepMind“ ir „FutureHouse“ žada šuolį vaistuose

    DI agentai perima rutiną

    Biomedicinos laboratorijose vis ryškiau matoma kryptis, kai dalį tyrėjo darbo perima autonominiai DI agentai. Jie greitina literatūros analizę, hipotezių kūrimą, duomenų interpretavimą ir net eksperimentų planavimą, todėl tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius, kai kuriais atvejais sutrumpėja iki dienų.

    Žurnale Nature pastaruoju metu pristatyti keli nepriklausomi sprendimai rodo, kad daugiaagentės sistemos gali veikti kaip tarpusavyje besitikrinančių specialistų komanda. Tokia architektūra ypač vertinama ten, kur reikia vienu metu apdoroti daug šaltinių ir greitai patikrinti alternatyvias kryptis.

    „Tai primena skaitmeninę mokslininko mąstymo proceso versiją, o tikslas yra suteikti tyrėjams daugiau galios“, – sakė „Google DeepMind“ tyrėjas Vivekas Natarajanas.

    „Co-Scientist“ ir „Robin“: nuo hipotezių iki rezultatų

    Vienas iš aptariamų pavyzdžių yra „Google DeepMind“ sukurtas „Co-Scientist“, paremtas „Gemini“ architektūra. Sistema sukurta taip, kad generuotų struktūruotas mokslines hipotezes ir jas iteratyviai tobulintų, kai skirtingi agentai pateikia kritiką, alternatyvas ir patikslinimus.

    Publikacijose aprašoma, kad įrankis buvo taikytas ieškant jau patvirtintų vaistų naujoms indikacijoms, įskaitant ūminę mieloidinę leukemiją. DI sugeneravo kandidatų sąrašą, o žmonės tyrėjai atrinko kelias medžiagas laboratoriniams bandymams, kur dalis jų parodė perspektyvius rezultatus ląstelių tyrimuose.

    Kitas Nature aprašytas sprendimas yra ne pelno organizacijos „FutureHouse“ platforma „Robin“, kuri orientuota į uždaros tyrimų kilpos principą. Tai reiškia, kad sistema gali parengti literatūros apžvalgą, suformuoti hipotezę, pasiūlyti eksperimentų planą ir vėliau interpretuoti gautus duomenis, nors pačius bandymus vis dar atlieka žmonės laboratorijoje.

    „Robin“ pademonstruotas ir su amžine geltonosios dėmės degeneracijos sausa forma susijęs scenarijus, kai sistema pasiūlė galimą kryptį, paremtą ląstelinių procesų suaktyvinimu, ir nurodė vaistą, anksčiau sietą su kita indikacija. Vėliau, remiantis aprašymu, buvo suplanuoti papildomi tyrimai, padėję geriau suprasti galimą mechanizmą.

    Kodą rašantis asistentas ir ribos

    Tarp Nature pristatytų krypčių minimas ir „Google DeepMind“ sprendimas „Empirical Research Assistance“, skirtas automatizuoti mokslinių skaičiavimų programavimą. Idėja paprasta: kai tyrimą stabdo lėtai kuriamas kodas, agentinė sistema siūlo greitesnį kelią iki veikiančių analizės įrankių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: tokios sistemos dažnai remiasi dideliais kalbos modeliais, kurie gali generuoti įtikinamai skambančius, bet klaidingus teiginius. Dėl to praktikoje akcentuojamas žmogaus vaidmuo tiek orkestruojant užduotis, tiek tikrinant kritinius etapus, ypač kai sprendimai gali lemti brangias laboratorines kryptis.

    Siekiant mažinti klaidų riziką, daugiaagentėse platformose diegiami vidinės diskusijos ir tarpusavio vertinimo mechanizmai. Tai leidžia vienam agentui tikrinti kito prielaidas, o galutinius sprendimus palikti žmogui, kuris vertina, ar hipotezė moksliškai pagrįsta ir praktiškai patikrinama.

    MIT kryptis: DI su fizikos taisyklėmis

    Lygiagrečiai Massachusetts Institute of Technology tyrėjai stiprina kitą kryptį, kai DI modeliuose sąmoningai įtvirtinami fizikiniai ir cheminiai apribojimai. Tai ypač svarbu vaistų atrankoje, kur potencialių molekulių erdvė yra milžiniška, o aklas paieškos metodas tampa neefektyvus net ir su didele skaičiavimo galia.

    MIT komandos kuriami įrankiai, tokie kaip „ShEPhERD“ ir „FlowER“, siejami su tikslesniu molekulių formos, reakcijų produktų ir sintezės kelių prognozavimu. Pabrėžiama, kad modelių tikslumas didėja, kai jie ne tik mokosi iš pavyzdžių, bet ir privalo laikytis fundamentalių apribojimų, pavyzdžiui, masės tvermės.

    Bendra tendencija aiški: DI agentai sparčiai plečia tyrėjų galimybes, tačiau artimiausiu metu jie greičiau taps komandos nariais, o ne visiškais pakaitalais. Didžiausias poveikis tikėtinas ten, kur reikia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius, suformuoti patikrinamas hipotezes ir efektyviau nukreipti laboratorinius resursus.

  • Call of Duty sistema suklydo: paralyžiuotas žaidėjas gavo baną už prieinamumo valdiklį

    Call of Duty sistema suklydo: paralyžiuotas žaidėjas gavo baną už prieinamumo valdiklį

    „Call of Duty: Warzone“ antiapgaulės sistema laikinai užblokavo paralyžiuoto transliuotojo paskyrą, nes jo naudojamas valdiklis buvo palaikytas draudžiamu įrenginiu. Situacija sukėlė diskusiją, kaip žaidimų kūrėjai turėtų atskirti sukčiavimo priedus nuo prieinamumo sprendimų.

    Dallas gyvenantis turinio kūrėjas WheeledGamer žaidžia naudodamas „QuadStick“ adaptacinį valdiklį, skirtą žmonėms su judėjimo negalia. Jis valdomas burna, kvėpavimu ir smakro judesiais, todėl leidžia atlikti veiksmus, kurių įprastu pulteliu ar klaviatūra žaidėjas tiesiog negalėtų.

    Leidėjos „Activision“ naudojama antiapgaulės sistema „RICOCHET“ blokavimą motyvavo aptikusi trečiųjų šalių įrenginį, keičiantį įvestį. Tokie įspėjimai dažniausiai siejami su priedais, kurie suteikia neteisėtą pranašumą, pavyzdžiui, mažina atatranką ar dirbtinai sustiprina taikymosi pagalbą.

    Žaidėjas viešai paaiškino, kad jo atvejis neturi nieko bendra su sukčiavimu, ir kreipėsi į kūrėjus socialiniuose tinkluose. Netrukus paskyros blokavimas buvo panaikintas, o bendrovė pažadėjo išsiaiškinti, kuris „QuadStick“ siunčiamas signalas sukėlė klaidingą suveikimą.

    „Mielai pateiksiu visą informaciją, kad ateityje tai nepasikartotų“, – sakė WheeledGamer, kai paskyra buvo atblokuota.

    Tokios klaidos rodo platesnę problemą: šiuolaikinės antiapgaulės priemonės tampa vis griežtesnės ir vis dažniau remiasi automatizuotu aptikimu, tačiau prieinamumo įrenginiai gali atrodyti panašiai kaip draudžiami adapteriai. Kūrėjams tenka sudėtinga užduotis sukurti taisykles ir išimtis, kurios nebaustų žaidėjų už tai, kad jie naudojasi vienintele galimybe žaisti.

    Pastaraisiais metais leidėjai papildomai stiprina apsaugą ir kompiuteriuose, siekdami sumažinti apgavysčių mastą, tačiau kiekvienas toks pokytis didina riziką neteisingai pažymėti nekaltas paskyras. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažnai slypi aiškesnėje prieinamumo įrangos deklaravimo tvarkoje, greitesnėje žmogaus atliekamoje peržiūroje ir glaudesniame dialoge su adaptacinių technologijų bendruomene.

  • Nutekėjo „Bethesda“ planai: kada pasirodys The Elder Scrolls VI ir „Fallout“ remasteriai

    Nutekėjo „Bethesda“ planai: kada pasirodys The Elder Scrolls VI ir „Fallout“ remasteriai

    Praėjo aštuoneri metai nuo pirmosios The Elder Scrolls VI užuominos, tačiau apie patį žaidimą oficialiai vis dar beveik nieko neparodyta. Naujausi neoficialūs signalai iš „Xbox“ ekosistemai artimų šaltinių vėl įplieskė diskusijas apie „Bethesda“ leidybos grafiką ir galimus laukiamiausių projektų terminus.

    Apie tai viešai prabilo žurnalistas Jez Corden, aptardamas galimą „Bethesda“ planą tinklalaidėje The Xbox Two. Jo teigimu, rengiami atnaujinti Fallout 3 ir Fallout: New Vegas leidimai, tačiau jų pasirodymas gali būti gerokai vėlesnis, nei dalis gerbėjų tikėjosi po ankstesnių užuominų.

    Pasak Cordeno, Fallout 3 remasteris realistiškai galėtų pasirodyti ne anksčiau kaip 2027 metais. Tokį terminą jis sieja su ankstesniais vidinių dokumentų nutekėjimais, kurie internete pasirodė 2023 metais, tačiau pabrėžia, kad kalbama apie prognozes, o ne patvirtintą leidėjo planą.

    „Negaliu garantuoti, kiek čia tiesos, bet girdėjau, kad Fallout remasteriai greičiausiai yra toliau, nei žmonėms atrodo“, – sakė Jez Corden.

    Kalbėdamas apie Fallout: New Vegas, jis mini dar ilgesnį laukimą ir neatmeta, kad atnaujinta versija galėtų pasirodyti tik 2029–2030 metais. Tokia data sutaptų su originalo dvidešimtmečiu, nors žaidimų industrijoje jubiliejai ne visada tampa griežtu leidybos grafiko pagrindu.

    The Elder Scrolls VI atveju Corden taip pat piešia atsargesnį scenarijų. Jo vertinimu, projektas gali pasirodyti praėjus maždaug vieneriems ar dvejiems metams po pirmojo „Fallout“ remasterio, o tai reikštų 2028–2029 metų laikotarpį.

    Toks langas dera su tuo, ką pastaraisiais metais netiesiogiai signalizavo ir patys kūrėjai. „Bethesda“ vadovas Todd Howard anksčiau yra sakęs, kad studija dar nėra pasirengusi plačiau rodyti žaidimo, o aktyvesnis darbas įsibėgėjo tik po to, kai buvo užbaigtas „Starfield“ leidimas ir palaikymas.

    Žaidimų rinkoje remasterių banga pastaraisiais metais tik stiprėja, nes tai leidžia leidėjams mažesne rizika užpildyti tvarkaraštį tarp didžiųjų AAA projektų. Šiuolaikinių aukščiausios klasės žaidimų kūrimas dažnai trunka penkerius ar daugiau metų, o biudžetai neretai siekia šimtus milijonų eurų, todėl atnaujinti hitai tampa patraukliu kompromisu.

    Vis dėlto svarbiausia detalė išlieka nepakitusi: nei „Microsoft“, nei „Bethesda“ šių datų oficialiai nepatvirtino. Kol kas tai vertintina kaip industrijos užkulisių prognozės, kurios gali kisti dėl kūrimo eigos, prioritetų ir rinkos planavimo.

  • Kingdom Come kūrėjas pašieptė „Ubisoft“: 16 600 darbuotojų ir milijardo nuostoliai?

    Kingdom Come kūrėjas pašieptė „Ubisoft“: 16 600 darbuotojų ir milijardo nuostoliai?

    Prancūzijos žaidimų milžinė „Ubisoft“ pastaraisiais metais tęsia restruktūrizaciją: bendrovė viešai skelbė apie kelias atleidimų bangas, o darbuotojų skaičius, nepaisant mažinimo, išlieka labai didelis. Tokie pokyčiai vyksta visoje žaidimų industrijoje, kur leidėjai mažina kaštus po pandemijos laikotarpio augimo ir brangstančios kūrimo savikainos.

    Į „Ubisoft“ situaciją socialiniuose tinkluose aštriai sureagavo čekų studijos Warhorse Studios vadovas Danielis Vávra, žinomas kaip „Kingdom Come“ serijos kūrėjas. Jis palygino komandų mastą ir su ironija svarstė, kiek projektų būtų galima sukurti turint tokį darbuotojų skaičių.

    „Po atleidimų jie vis tiek turi 16 600 darbuotojų. Tai maždaug 70 kartų daugiau nei Warhorse“, – sakė Danielis Vávra.

    Pasak jo, toks dydis teoriškai leistų vienu metu vystyti daugybę didelės apimties RPG, jei tik organizacija veiktų itin efektyviai. Šis komentaras iškart tapo diskusijų apie didžiųjų leidėjų valdymą dalimi: žaidimų kūrimas vis dažniau primena kino industriją, kur rizika didžiulė, o vieno nesėkmingo produkto pasekmės gali būti skausmingos.

    „Ubisoft“ pastaruoju metu minėjo ir kitus pokyčius: dalis projektų buvo atidėti, kiti – nutraukti, o kompanija siekia sutelkti resursus į pelningiausias franšizes. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas stabilizuoti finansus tuo metu, kai žaidėjų dėmesys išsiskaido tarp daug nemokamų, nuolat atnaujinamų žaidimų, o dideli vienkartiniai leidimai turi vis trumpesnį pardavimų piką.

    Tuo pat metu Warhorse Studios, išgarsėjusi istoriniu RPG „Kingdom Come“, dirba mažesnėmis komandomis ir remiasi ilgesniu kūrimo ciklu. Pats Danielis Vávra yra užsiminęs ir apie darbą prie „Kingdom Come“ ekranizacijos krypties, tačiau filmo premjeros data kol kas nėra paskelbta.

  • „IO Interactive“ paviešino naujo Bondo „007 First Light“ žaidimą: taip užkirto kelią nutekėjimams

    „IO Interactive“ paviešino naujo Bondo „007 First Light“ žaidimą: taip užkirto kelią nutekėjimams

    „IO Interactive“ paviešino 13 minučių oficialaus būsimo žaidimo „007 First Light“ įrašo, kuriame matyti pačios pradžios misijos eiga. Studija taip sureagavo į internete pradėjusius plisti nelegalius fragmentus, kuriuose jau buvo galima įžvelgti siužeto detalių ir žaidimo mechanikas.

    Kūrėjai ragina žaidėjus saugotis spoilerių, nes nutekėję vaizdai esą iškreipia pirmąjį įspūdį ir gali sugadinti suplanuotą pristatymo ritmą. Pastaraisiais metais žaidimų industrijoje nutekėjimai tapo įprastu reiškiniu, o juos sustabdyti dažnai nebeįmanoma, kai tik medžiaga patenka į uždaras bendruomenes ar failų dalijimosi platformas.

    Paskelbtame įraše akcentuojama aukštos kokybės vizualinė pusė ir kinematografinės intarpų scenos, kurios persipina su realiu valdymu. Matyti, kad „IO Interactive“ remiasi tuo, kuo studija garsėja iš „Hitman“ serijos: slaptu priartėjimu, situacijų stebėjimu ir atsargiu judėjimu per pavojingas vietoves.

    Vaizdo medžiagoje rodoma ir daugiau veiksmo elementų: judėjimas sudėtingu reljefu, kopimas, bėgimas bei kelionė per atšiaurias sąlygas. Tamsi, lietinga atmosfera pabrėžia šnipų trilerio toną ir aiškiai rodo kryptį, kuria kūrėjai nori vesti naują istoriją apie Jamesą Bondą.

    Oficialiai patvirtinta, kad „007 First Light“ pasirodys PC, „Xbox Series X/S“ ir „PlayStation 5“ platformose 2026 metų gegužės 27 dieną. Iki išleidimo studijai teks spręsti ne tik įprastus rinkodaros iššūkius, bet ir informacijos kontrolę, nes net viena ankstyva publikacija internete gali akimirksniu pasklisti ir sukurti alternatyvų, kūrėjų neplanuotą žaidimo naratyvą.