CP v2

Category: Technologijos

  • Ed Boon užkūrė audrą: gerbėjai sprendžia, ką gaus pirmiau – Mortal Kombat 9 ar Shaolin Monks

    Ed Boon užkūrė audrą: gerbėjai sprendžia, ką gaus pirmiau – Mortal Kombat 9 ar Shaolin Monks

    „Mortal Kombat“ serijos bendraautoris ir kūrybos vadovas Edas Boonas dar kartą pakurstė gerbėjų diskusijas socialiniuose tinkluose, pasiūlęs jiems patiems apsispręsti, kurį žaidimą vertėtų atgaivinti pirmiausia. Jo paskelbtoje apklausoje per trumpą laiką sudalyvavo daugiau nei 21 000 žmonių.

    Pasirinkimai buvo du: 2011 metais pasirodęs „Mortal Kombat 9“ ir 2005 metų kooperacinis nuotykis „Mortal Kombat: Shaolin Monks“. Balsavimas kurį laiką vyko itin lygiai, o persvara tesiekė kelis procentinius punktus.

    Netikėtas favoritas – Shaolin Monks

    Nors daugelis tikėjosi, kad lengvai laimės devintoji dalis, į priekį buvo išsiveržęs „Mortal Kombat: Shaolin Monks“, surinkęs apie 51 proc. balsų. Kadangi apklausa gali keistis iki jos pabaigos, galutinio atsakymo kol kas nėra.

    „Shaolin Monks“ gerbėjų nostalgija suprantama: tai buvo ne klasikinis vienas prieš vieną kovų žaidimas, o labiau istorija paremtas veiksmo nuotykis, leidęs žaisti dviese ir kartu skinti kelią per priešų minias. Tuo pačiu buvo išlaikytas serijai būdingas brutalumas ir vadinamieji fatality užbaigimai.

    Ši dalis ilgą laiką neturėjo šiuolaikiškų perleidimų, todėl norint ją išbandyti dažnai tenka ieškoti senų laikmenų ar originalių konsolių iš „PlayStation 2“ eros. Būtent prieinamumo problema šiandien dažnai tampa viena svarbiausių priežasčių, kodėl bendruomenė spaudžia leidėjus grąžinti senesnius hitus.

    Kodėl gerbėjai nori Mortal Kombat 9

    „Mortal Kombat 9“ turi savų argumentų: šis žaidimas daugeliui laikomas tuo momentu, kai serija vėl tvirtai atsistojo ant kojų po prieštaringai vertintų ankstesnių bandymų. Jis iš naujo įtvirtino klasikinį serijos braižą ir tapo svarbiu atspirties tašku vėlesnėms dalims.

    Tačiau žaidimo situacija sudėtinga dėl licencijų ir platinimo ribojimų: kai kuriuose regionuose jis buvo dingęs iš skaitmeninių parduotuvių, o tai reiškia, kad naujiems žaidėjams jį įsigyti teisėtai tampa gerokai sunkiau. Toks likimas neretai ištinka senesnius žaidimus, kuriuose buvo svečių personažų ar kitų laikui bėgant pasibaigiančių licencijų.

    Kalbos persikelia ir į kiną

    Diskusijos apie „Shaolin Monks“ grįžimą pasiekė ne tik žaidėjų bendruomenę, bet ir naujausių „Mortal Kombat“ kino ekranizacijų komandą. Aktorius Maxas Huangas, filme įkūnijantis Kung Lao, yra užsiminęs, kad tokios istorijos perkėlimas į didįjį ekraną galėtų suteikti daugiau erdvės personažų kilmei ir jų tarpusavio ryšiui atskleisti.

    „Asmeniškai labai norėčiau giliau panagrinėti Shaolin Monks atšaką. Su Ludi Linu apie tai kalbėjome – būtų įdomu pamatyti šių dviejų personažų pradžią, jų treniruotes ir kelią iki Baltojo lotoso“, – sakė Maxas Huangas.

    Kol kas nei „NetherRealm“, nei leidėja „Warner Bros. Games“ oficialiai nepatvirtino, kad kuris nors iš šių žaidimų tikrai bus perleistas ar perdarytas. Vis dėlto tokios apklausos dažnai laikomos aiškiu signalu: studija matuoja rinkos pulsą ir tikrina, ar nostalgija virstų realia paklausa.

  • Nemokama futbolo žaidimų bomba: „GOALS“ startuoja jau birželio 4 dieną, žaidėjų – minios

    Nemokama futbolo žaidimų bomba: „GOALS“ startuoja jau birželio 4 dieną, žaidėjų – minios

    Futbolo žaidimų rinka pastaraisiais metais gerokai sujudėjo: šalia „EA Sports FC“ ir „eFootball“ vis dažniau minima ir UFL, o netrukus į kovą stoja dar vienas vardas. Studija, pasivadinusi „GOALS“, patvirtino, kad jos kuriamas žaidimas debiutuos birželio 4 dieną.

    „GOALS“ žada labiau arkadinę, greitą ir reginiui pritaikytą patirtį, o ne maksimaliai realistinę simuliaciją. Kūrėjai akcentuoja, kad bus valdoma visa komanda, o vaizdas primins televizijos transliacijos kamerą, kaip įprasta didžiausiuose futbolo žaidimuose.

    Susidomėjimą dar iki premjeros parodė atviri beta testai, vykę nuo kovo 13 dienos iki kovo 30 dienos. Kūrėjų duomenimis, per šį laiką į bandomąją versiją prisijungė daugiau nei 265 000 žaidėjų, o bendras praleistas laikas viršijo 665 000 valandų.

    Toks aktyvumas signalizuoja, kad auditorija ieško alternatyvų ir yra pasirengusi išbandyti naują modelį, ypač kai žaidimas siūlomas be pradinio mokesčio. „GOALS“ bus platinamas free-to-play principu, todėl atsisiuntimas nieko nekainuos, o kūrėjams teks įrodyti vertę turiniu ir ilgalaikiu atnaujinimų planu.

    Premjeros dieną žaidimą galės išbandyti kompiuterių, „Xbox Series X|S“ ir „PlayStation 5“ savininkai. Taip pat nuo pat starto planuojamas tarpplatformis žaidimas, todėl skirtingų įrenginių naudotojai galės varžytis tarpusavyje.

    Vis dėlto žaidimas startuos be licencijuotų futbolininkų ir klubų, tad dėmesys bus sutelktas į pačią žaidimo mechaniką ir režimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „GOALS“ pavyks tapti realia alternatyva senbuviams, kurių dominavimą rinkoje daugelis vertina kaip užsitęsusį sąstingį.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Auksas vertinamas ne tik dėl retumo ar spindesio, bet ir dėl itin didelio atsparumo korozijai. Skirtingai nei geležis ar varis, jis praktiškai nerūdija ir neapsineša oksidų sluoksniu net po labai ilgo laiko.

    Ši savybė chemijoje siejama su vadinamuoju cheminiu kilnumu, kai medžiaga mažai reaguoja su aplinkoje esančiu deguonimi. Vis dėlto klausimas, kas tiksliai lemia tokį auksui būdingą inertiškumą, ilgą laiką buvo aiškinamas gana apibendrintai.

    Kas vyksta aukso paviršiuje?

    Tulane universiteto mokslininkai Santu Biswas ir Matthew M. Montemore kompiuterinėmis simuliacijomis išnagrinėjo, kaip deguonies molekulės sąveikauja su skirtingos sandaros aukso paviršiais. Tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, ar deguonies molekulė gali „perskilti“ į du aktyvius deguonies atomus.

    Modeliuota dviem atvejais: kai paviršiaus atomai susirikiuoja į labai tankią, stabilią, šešiakampę struktūrą, ir kai susidaro laisvesnis, labiau kvadratinis motyvas. Būtent šis skirtumas, anot autorių, ir paaiškina, kodėl masyvus auksas beveik neoksiduojasi.

    Tankiame šešiakampiame tinkle deguonies molekulei tiesiog neužtenka „vietos“ patogiai suirti, todėl oksidacijos procesas beveik neprasideda. Laisvesnėje, kvadratinėje geometrijoje sąlygos priešingos, todėl deguonis daug lengviau aktyvuojamas.

    Kodėl aukso nanodalelės elgiasi kitaip?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nanodalelių elgsena gali stipriai skirtis nuo masyvaus metalo. Mažose aukso dalelėse ne visada susiformuoja tobulai „užrakintas“ tankus paviršius, todėl atsiveria reaktyvesni plotai, kuriuose deguonies aktyvacija tampa reali.

    Tai svarbu katalizėje, kur deguonies aktyvavimas yra vienas pagrindinių žingsnių daugelyje oksidacijos reakcijų. Pavyzdžiui, norint paversti anglies monoksidą anglies dioksidu, reikalingi reaktyvūs deguonies atomai, o metalų paviršiai gali padėti deguoniui „atsiskirti“.

    Tokiuose procesuose auksas teoriškai būtų patrauklus, nes yra chemiškai stabilus ir pats nelinkęs greitai irti. Tuo tarpu aktyvesni katalizatoriai neretai sukelia nepageidaujamų šalutinių reakcijų arba laikui bėgant koroduoja.

    Kas keičiasi pramonei ir technologijoms?

    Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai siūlo praktinę kryptį, kaip kurti aukso pagrindu pagamintus katalizatorius: mažinti paviršiaus „susitvarkymą“ į tankią struktūrą arba stabilizuoti kvadratinius ir stačiakampius motyvus. Taip būtų galima suderinti du, iš pažiūros priešingus, tikslus: atsparumą korozijai ir didesnį katalizinį aktyvumą.

    „Tai suteikia naują supratimą, kodėl auksas toks inertiškas deguonies atžvilgiu, ir rodo, kad kvadratinės ar stačiakampės struktūros gali reikšmingai padidinti oksidacijos reakcijų katalizinį efektyvumą“, – rašė tyrėjai.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale Physical Review Letters. Mokslininkų teigimu, tokie modeliavimai gali padėti tiksliau projektuoti paviršius, kurie reikalingi švaresnėms, stabilesnėms ir ilgaamžiškesnėms katalizinėms technologijoms.

  • Lenkijos akmens anglių kasyba didina nuostolius: 2026 metų pradžia minus 400 mln. eurų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį baigė su maždaug 400 mln. eurų grynuoju nuostoliu. Nors nuostoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo, bendra finansinė padėtis išlieka įtempta, o greito lūžio požymių kol kas nematyti.

    Pagal Lenkijos pramonės plėtros agentūros pateiktus duomenis, 2026 metų sausio–kovo mėnesiais sektoriaus pardavimo pajamos siekė apie 1,62 mlrd. eurų, iš jų anglių pardavimai sudarė apie 1,19 mlrd. eurų. Prieš metus pajamos buvo šiek tiek didesnės, o tai rodo, kad rinkos sąlygos ir kainų lygis nebūtinai kompensuoja struktūrines sąnaudų problemas.

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    Veiklos nuostolis 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 394 mln. eurų, o vien anglių pardavimo veiklos rezultatas buvo dar prastesnis – apie 479 mln. eurų nuostolio. Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, veiklos nuostolis sumažėjo, tačiau tai vis dar reiškia, kad sektorius generuoja nepakankamą grąžą, kad galėtų stabiliai finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas.

    Gamybiniai rodikliai taip pat rodo, jog sektorius balansuoja ties produktyvumo riba: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendra gavyba siekė apie 8,91 mln. tonų anglies ekvivalento. Tuo pat metu einamosios anglių gamybos sąnaudos sudarė apie 194 eurus už toną anglies ekvivalento, nors prieš metus jos buvo dar didesnės.

    Ką rodo sąnaudų ir valdymo diskusija?

    Duomenys apima kelias didžiausias ir reikšmingiausias rinkos įmones, tarp jų – Polska Grupa Górnicza, Jastrzębska Spółka Węglowa, Lubelski Węgiel Bogdanka ir kitas. Dalis šių bendrovių veikia skirtinguose segmentuose, todėl bendras sektoriaus rezultatas priklauso ne tik nuo anglies kainų, bet ir nuo kontraktų struktūros, darbo sąnaudų, kasybos sąlygų bei investicijų poreikio.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie ilgalaikę pramonės kryptį ir valdymo efektyvumą, ypač kai didelę įtaką turi valstybės vaidmuo savininko ir reguliuotojo grandyje. Kritikai pabrėžia, kad prastėjantys veiklos rodikliai signalizuoja ne vien ciklinius svyravimus, bet ir gilesnes, per daugelį metų susikaupusias problemas.

    „Susidaro įspūdis, kad Lenkijos kasyklos valdomos vis prasčiau, o tai jaučiama bent dešimtmetį“, – sakė buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas.

    Artimiausiu laikotarpiu sektoriui teks spręsti kelis lygiagrečius uždavinius: mažinti savikainą, stabilizuoti pinigų srautus ir apsispręsti dėl investicijų apimties, kai energetikos transformacija Europoje nuosekliai mažina anglies vaidmenį. Net jei trumpuoju laikotarpiu kainos ar paklausa svyruotų palankiau, ilgalaikė konkurencija ir reguliacinė kryptis verčia ieškoti tvaresnio veiklos modelio.

  • Lenkijos įmonėms – palankus metas plėstis į užsienį: ko tikisi verslas ir kuo remiasi valstybė

    Lenkijos įmonės šiandien turi retai pasitaikantį langą tarptautinei plėtrai: sukauptas kapitalas, geresnės galimybės skolintis ir auganti valstybės institucijų pagalba mažina įėjimo į naujas rinkas barjerus. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur verslo ir viešojo sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien vidaus rinka daugeliui bendrovių jau tampa per ankšta.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad didžiausia klaida – per ilgai likti komforto zonoje ir visą organizaciją kurti tik vietiniam vartotojui. Vėliau, kai atsiranda poreikis išeiti į užsienį, tenka vienu metu keisti procesus, komandų struktūrą, finansavimo modelį ir rinkodarą, o tai brangiai kainuoja ir dažnai sulėtina augimą.

    Mąstyti globaliai nuo pradžių

    Farmacijos bendrovės „Adamed Pharma“ atstovė Karolina Czekaj akcentavo, kad tarptautiškumas neturėtų būti atidėtas vėlesniam etapui. Jos teigimu, mažesnių Europos šalių, tokių kaip Čekija, Slovakija ar Baltijos valstybės, įmonės dažnai nuo pirmų veiklos metų planuoja eksportą, partnerystes ir gamybos ar pardavimo plėtrą užsienyje.

    Šią mintį tęsė „JNT Group“ vadovas Jakub Nowak, kalbėjęs apie tai, kaip dideli mažmenininkai gali pakeisti ištisų kategorijų prekybos geografiją. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai tinklai, pritraukdami tiekėjus, sukuria mastą, kuris naudą atneša ne vien konkrečiai įmonei, bet ir platesnei ekonomikai per didesnes eksporto apimtis ir stiprėjančią šalies verslo reputaciją.

    Maisto sektoriaus grupės „LipCo Foods“ atstovas Marcin Strzelecki pabrėžė, kad Lenkijos produktai daugelyje rinkų vertinami vis palankiau, todėl verta išnaudoti šį momentą. Jo teigimu, tarptautinė plėtra tampa ne tik įmonių ambicija, bet ir valstybės konkurencingumo klausimu, ypač kai senstančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčiai verčia ieškoti augimo už šalies ribų.

    Kodėl valstybės parama tampa svarbi?

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas klausimas, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios investuoja užsienyje. Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH atstovas Marcin Graczyk argumentavo, kad šiandien globalioje ekonomikoje vis dažniau konkuruoja ne vien atskiros bendrovės, o valstybių ekosistemos, todėl viešasis sektorius turi veikti kaip partneris, o ne stebėtojas.

    „Verslui nereikia, kad valstybė jį gelbėtų. Verslui reikia, kad valstybė būtų partnerė, nes pasaulyje vis dažniau konkuruoja valstybės su valstybėmis“, – sakė Marcin Graczyk.

    Jo teigimu, tokios institucijos kaip PAIH, Lenkijos plėtros fondas PFR ir valstybinis plėtros bankas BGK gali sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbą: suteikti rinkų žinias, kontaktus, teisinį ir reguliacinį orientavimąsi, o kai kuriais atvejais ir finansinius instrumentus, mažinančius riziką.

    BGK atstovas Jarosław Dąbrowski atkreipė dėmesį, kad paramos poreikis priklauso nuo regiono. Vakarų Europoje verslui dažnai pakanka privačių finansuotojų ir aiškios reguliacinės aplinkos, tačiau rinkose, kur Lenkijos verslo infrastruktūra silpnesnė, o politinė ir valiutų rizika didesnė, plėtros bankų vaidmuo išauga.

    Plėtra didina atsparumą, bet klaidos brangios

    Diskusijoje remtasi ir tyrimų išvadomis, kad tarptautinės veiklos kelią nuėjusios įmonės dažnai tampa inovatyvesnės ir atsparesnės krizėms. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Aleksander Siemaszko pabrėžė, kad internacionalizacija paprastai siejama su didesniu produktyvumu, geresnėmis darbo vietomis ir spartesniu atlyginimų augimu, nes įmonės priverstos konkuruoti kokybe ir efektyvumu.

    „Įmonės, kurios pereina internacionalizacijos procesą, paprastai tampa inovatyvesnės, atsparesnės krizėms ir siūlo aukštesnės kokybės darbo vietas“, – sakė Aleksander Siemaszko.

    Tuo pačiu verslo praktikai perspėjo, kad tarptautinė plėtra reikalauja disciplinos. „ZARYS International“ vadovas Paweł Ossowski išskyrė dvi dažnas nesėkmes: per lėtą tempą ir per mažas investicijas, kai organizacija praranda motyvaciją ir laiką, arba pernelyg agresyvų augimą per kelis įsigijimus, kai pritrūksta pajėgumų integruoti skirtingas komandas ir procesus.

    Anot jo, sėkmę dažniausiai lemia realistiškai parinktas plėtros greitis ir investicijų mastas, atitinkantis įmonės valdymo brandą. Tai ypač aktualu, kai kalbama ne apie eksportą, o apie kapitalo investicijas, gamyklų ar padalinių kūrimą ir įsigijimus, kurių klaidos gali kainuoti ne mėnesius, o metus.

    Bendras diskusijos dalyvių vertinimas aiškus: Lenkijos įmonėms atsiveria palankus metas eiti į užsienį, tačiau vien gero momento neužtenka. Reikia ankstyvo planavimo, aiškios strategijos, adekvataus finansavimo ir institucinio užnugario ten, kur rizika didžiausia.

  • Lenkija pasirašė rekordinę S6 sutartį: po Odra bus išgręžtas 5 km tunelis iki 2033 metų

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA pasirašė brangiausią savo istorijoje sutartį dėl Vakarų Ščecino aplinkkelio S6 atkarpos Police–Goleniów statybos. Kontrakto vertė viršija 1,2 mlrd. eurų, o pagrindinis projekto akcentas – 5 kilometrų ilgio dviejų vamzdžių tunelis po Odros dugnu.

    Šis 23,4 kilometro ilgio ruožas yra trečiasis Vakarų Ščecino aplinkkelio etapas. Jį įgyvendins konsorciumas, kuriam vadovauja Lenkijos bendrovė NDI, kartu dirbant su Turkijos įmone „Doğuş“.

    Vakarų Ščecino aplinkkelį sudaro trys atkarpos: Kołbaskowo–Dołuje, Dołuje–Police ir Police–Goleniów. Bendrai visų trijų sutarčių vertė viršija 1,6 mlrd. eurų, o dalį ankstesnių darbų yra laimėjusi ir bendrovė PORR.

    Tunelis po Odra: kuo jis išskirtinis

    Po Odros dugnu planuojamas tunelis bus ilgiausias tokio tipo objektas šalyje. Tunelio konstrukcijos žemiausia dalis turėtų siekti iki 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus įrengta iki 45 metrų gylyje.

    Numatoma, kad tunelio išorinis skersmuo sieks beveik 15 metrų, o apvalkalo storis – apie 60 centimetrų. Saugumui užtikrinti tarp abiejų tunelio vamzdžių suplanuota 19 skersinių perėjų, kurios būtų naudojamos evakuacijai ir techninei priežiūrai.

    Tunelis bus gręžiamas TBM tipo gręžimo mašinomis, kiekvienai važiuojamajai daliai įrengiant atskirą vamzdį. Įvažiavimo atkarpos turėtų sudaryti apie 600 metrų.

    Grafikas iki 2033 metų

    Pagal sutartį projektavimui skirta apie 10 mėnesių, o statybos darbams – apie 80 mėnesių. GDDKiA nurodo, kad statybos leidimas jau turimas, o statybvietė rangovui turėtų būti perduota per 30 dienų.

    Numatyti ir tarpiniai etapai: 2027 metais turėtų prasidėti startinės kameros statyba su diafragminėmis sienomis, o 2028 metais planuojama pradėti tunelio gręžimą. Abi tunelio atšakos turėtų būti išgręžtos iki 2031 metų.

    Vėliau numatomi maždaug dvejų metų trukmės konstrukciniai, inžinerinių sistemų ir teletechnikos įrengimo darbai. 2033 metais planuojami bandymai, patikros ir kelio atidavimas eismui.

    Ką tai keis regione

    Vakarų Ščecino aplinkkelis turėtų reikšmingai nukreipti tranzitinį srautą nuo dabartinių A6, S3 ir S6 ruožų, kurie aplenkia Ščeciną pietuose ir rytuose. Projektas ypač svarbus Policams, esantiems šiaurinėje miesto aglomeracijos dalyje, kur eismo ryšys per Odrą šiandien yra ribotas.

    GDDKiA skaičiavimais, nuvažiavimas tarp Policų ir Goleniów Północ mazgo šiuo metu siekia apie 58 kilometrus, o pastačius aplinkkelį maršrutas trumpėtų iki maždaug 23 kilometrų. Kartu tikimasi, kad pagerės kelionės laikas ir sumažės spūstys Ščecino centre.

    Regiono verslo atstovai projektą vertina kaip strategiškai svarbų logistikai ir pramonei: lengvesnis sunkiojo transporto judėjimas turėtų padėti tiek vietos gamykloms, tiek uosto ir sandėliavimo grandinėms. Be to, geresnis susisiekimas su pajūriu turėtų turėti teigiamą poveikį turizmui.

    „Tai dešimtmečio, o gal net ketvirčio amžiaus investicija, pagal mastą prilygstanti Švinouiscio tuneliui, bet biudžetu ir apimtimi ją pranokstanti“, – sakė Ščecino Šiaurės prekybos rūmų vadovė Hanna Mojsiuk.

    Statybos sektoriui tai bus ir vienas sudėtingiausių inžinerinių projektų Lenkijos kelių infrastruktūroje, nes darbai po upės dugnu reikalauja itin tikslaus planavimo, griežtų saugos procedūrų bei rizikų valdymo per visą ilgą įgyvendinimo laikotarpį.

  • JSW ir kasybos priežiūra stiprina partnerystę: akcentas požeminiam transportui ir saugai

    Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) plečia praktinį bendradarbiavimą su kasybos priežiūros institucijomis ir spartina bendrų iniciatyvų tempą. Partnerystė su Rybnik ir Katovicų apygardų kasybos priežiūros tarnybomis orientuota į saugesnį darbą kasyklose, dalijantis patirtimi, gerosiomis praktikomis ir kartu sprendžiant pasikartojančias rizikas.

    Pirmasis susitikimas įvyko gegužės 15 dieną JSW Gamybos palaikymo padalinyje ir daugiausia buvo skirtas požeminiam transportui bei naujų techninių sprendimų diegimui. Aptartos situacijos, kurios praktikoje sukelia didžiausią incidentų riziką, ir tai, kaip jų išvengti per aiškesnes procedūras bei geresnę įrangos eksploatacijos discipliną.

    „Mūsų susitikimo tikslas yra skleisti gerąją praktiką ir keistis patirtimi, susijusia su kasyklų transportu bei naujų techninių sprendimų diegimu. Norime remtis ir savo patirtimi, ir išvadomis, kurios kyla iš kontrolės veiksmų, analizių bei nelaimingų atsitikimų aplinkybių tyrimo“, – sakė Marekas Szyndleris, JSW Gamybos palaikymo padalinio Inžinerijos ir tyrimų skyriaus vadovas.

    Susitikime dalyvavo 18 darbuotojų iš įvairių JSW kasyklų: požeminių transporto sistemų operatoriai, lokomotyvų mašinistai, judėjimo priežiūros specialistai ir už transporto grandines atsakingi darbuotojai. Rybnik kasybos priežiūros tarnybos atstovai pristatė dažniausias nustatomas neatitiktis, tipines klaidų priežastis ir išvadas iš priežiūros institucijų atliekamų analizių.

    „Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltų ar rodyti klaidas, o skatinti teisingus elgesio modelius ir stiprinti grėsmių suvokimą, kad visi galėtų dirbti saugiai“, – sakė Mariuszas Napiórkowskis, Rybnik apygardos kasybos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

    Praktinėje dalyje daug dėmesio skirta techninės eksploatacijos dokumentų laikymuisi ir bazinėms saugos taisyklėms, kai naudojami ir prižiūrimi transporto įrenginiai. Taip pat analizuoti konkretūs įvykių pavyzdžiai ir vaizdo medžiaga, rodanti pavojingas situacijas, kad darbuotojai galėtų atpažinti riziką dar prieš jai virstant incidentu.

    Kas keičiasi antrajame etape?

    Antrasis susitikimas įvyko gegužės 19 dieną Katovicuose ir buvo skirtas pačios priežiūros institucijos darbuotojams. Šį kartą JSW pristatė grupės veiklą, Gamybos palaikymo padalinio vaidmenį ir praktikas, susijusias su kokybės kontrole bei tiekėjų pasiūlymų techniniu vertinimu.

    „Tęsiame susitikimų ciklą, nes norime sukurti platformą keistis patirtimi ir aptarti svarbiausius klausimus. Kiekviena institucija turi savo praktiką ir sukauptas žinias“, – sakė Robertas Pasternakas, Katovicų apygardos kasybos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

    Be techninių temų, aptarta ir komunikacija darbo aplinkoje: informacijos perdavimo kokybė, asertyvumas ir grįžtamasis ryšys, kurie realiai veikia saugą, kai sprendimai priimami dinamiškoje, didelės rizikos aplinkoje. Akcentuota, kad aiški komunikacija padeda mažinti įtampas, greičiau spręsti konfliktus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą pamainų bei padalinių viduje.

    JSW vaidmuo rinkoje

    JSW kapitalo grupė yra vienintelis kietojo koksuojamojo anglies tipo gamintojas Europos Sąjungoje ir vienas reikšmingų kokso, naudojamo plieno gamyboje, tiekėjų. Pagrindinė grupės veikla apima koksuojamosios anglies gavybą ir pardavimą, taip pat kokso bei anglies chemijos produktų gamybą ir realizaciją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pradėtas susitikimų ciklas turėtų tapti ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu, o tikslas yra ne formalus dialogas, bet sprendimai, kurie matuojamai didina saugą kasyklose. Artimiausi susitikimai numatyti dar gegužę, tęsiant darbą su Rybnik kasybos priežiūros tarnybos komandomis.

  • Swatch ir „Audemars Piguet“ „Royal Pop“ karštinė: eilės, stumdymasis ir vadovo paaiškinimas

    „Swatch“ ir „Audemars Piguet“ bendras laikrodis „Royal Pop“ kai kuriose šalyse tapo ne įprasta prekyba, o masiniu išpardavimo reiškiniu, primenančiu ribotų sportbačių pristatymus. Prie parduotuvių rikiavosi eilės, o socialiniuose tinkluose plito vaizdai iš perpildytų prekybos vietų.

    Pranešta, kad dalis salonų dėl susidariusio srauto laikinai užvėrė duris, o atskiruose miestuose fiksuotos grūstys ir konfliktinės situacijos. Tokio tipo „fizinio“ pardavimo modelis, kai negalima užsisakyti internetu, paprastai dar labiau padidina ažiotažą.

    Kodėl „Royal Pop“ sukėlė bangą?

    Vartotojų elgsenos ekspertai tokius reiškinius sieja su socialinių tinklų dinamika ir jaunų pirkėjų noru dalyvauti „įvykyje“, o ne vien įsigyti prekę. Ribotas prieinamumas ir aiški žinutė, kad produktas yra „retas“, sukuria skubos jausmą ir skatina atvykti į vietą.

    Šiuo atveju papildomą impulsą suteikė partnerystė su „Audemars Piguet“ – aukštosios laikrodininkystės vardu, kurio gaminiai daugeliui pirkėjų įprastai yra sunkiai pasiekiami. Daliai auditorijos „Royal Pop“ tapo proga prisiliesti prie prabangos segmento per palyginti žemesnę kainą ir stiprų prekės ženklo naratyvą.

    „Swatch“ vadovas: minios nėra bloga žinia

    Į kritiškai vertintas scenas sureagavo „Swatch“ vadovas Nickas Hayekas jaunesnysis, kalbėjęs BBC radijo laidoje „Today“. Jis pabrėžė, kad didelis susidomėjimas pristatymo pradžioje, jo vertinimu, neturėtų būti laikomas vien neigiamu signalu.

    „Minia produkto pristatymo pradžioje neturėtų būti bloga žinia. Tai reikėtų vertinti kaip gerą žinią“, – sakė Nickas Hayekas jaunesnysis.

    Jis pripažino, kad kai kuriose vietose susidarė labai didelė pirkėjų koncentracija, tačiau akcentavo, jog nuo pat pradžių buvo komunikuota, kad prekyba nesibaigs per vieną dieną. Pasak jo, gamyba turėtų tęstis ir artimiausiais mėnesiais, todėl vienkartinis šuolis, įmonės vertinimu, neturėtų tapti vieninteliu istorijos matu.

    „Tokios situacijos gali kelti įtampą. Visi darė, ką galėjo, bet kartais neįmanoma visko sukontroliuoti“, – sakė Nickas Hayekas jaunesnysis.

    Įmonės teigimu, didžiausi trikdžiai palietė palyginti nedidelę dalį tinklo – apie 20 iš maždaug 220 parduotuvių visame pasaulyje. Vis dėlto būtent šios vietos dažniausiai patenka į vaizdo įrašus ir suformuoja bendrą įspūdį apie visą startą.

    Kaina ir perpardavimas: kai rinką užveda eilės

    „Royal Pop“ bazinė kaina siekė apie 380 eurų, o laikrodis nebuvo parduodamas internetu, todėl vienintelis kelias pirkėjams buvo gyva eilė. Toks modelis, kai paklausa daug kartų viršija momentinę pasiūlą, paprastai ypač greitai suaktyvina antrinę rinką.

    Skelbimuose ėmė rastis ir komplektų pasiūlymai, kurių kainos kai kur augo iki maždaug 22 000 eurų už pilną aštuonių modelių rinkinį. Tai atspindi ne tik kolekcininkų apetitą, bet ir spekuliacinį pirkimą, kai prekė įsigyjama pirmiausia dėl galimo pelno, o ne dėl naudojimo.

    „Swatch“ vadovas tikino, kad pats perpardavimo faktas prabangos prekių rinkoje nėra išskirtinis. Jo teigimu, jeigu pirkėjas nusprendžia prekę parduoti, o ne pasilikti, tai yra įprasta tokio segmento dinamika, nors būtent ši dinamika ir kursto eilėse kylančią įtampą.

    Rinkodaros požiūriu „Royal Pop“ istorija parodo, kaip „ribotumo“ strategija gali vienu metu kurti ir vertę, ir riziką reputacijai. Kai nepasiekiamumas padeda sužadinti norą, jis veikia, tačiau kai tai virsta grūstimis, pardavėjas praranda dalį kontrolės, o pasakojimą perima socialiniai tinklai ir antrinė rinka.

  • Nuo gegužės 25 dienos degalinėse laukia pokyčiai: analitikai prognozuoja kainų kryptį

    Nuo gegužės 25 dienos prasidedančią savaitę degalinėse tikėtini nuosaikūs visų pagrindinių degalų kainų pokyčiai, o labiausiai tikėtina kryptis – lengvas pigimas. Tokią tendenciją numato Lenkijos rinką stebintys analitikai, vertinantys tiek didmeninių kainų, tiek pasaulinių naftos kotiruočių ir valiutų svyravimų įtaką.

    Prognozuojama, kad benzinas su 95 oktanų skaičiumi gali kainuoti apie 1,49–1,52 euro už litrą. Dyzelino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, turėtų siekti maždaug 1,58–1,61 euro už litrą, o autogazas – apie 0,85–0,87 euro už litrą.

    Vertinant pastarosios savaitės vidurkius, 95 oktanų benzinas brango labiau ir buvo priartėjęs prie maždaug 1,51 euro už litrą ribos. Dyzelino kaina augo nežymiai ir laikėsi apie 1,60 euro už litrą, o autogazas kiek atpigo ir siekė maždaug 0,87 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali keistis?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalinių švieslentėse kainos dažniausiai reaguoja į didmeninių kainų pokyčius su tam tikru vėlavimu. Jei didmeninėje rinkoje brangimas trumpalaikis, degalinės dažniau koreguoja kainas atsargiai, ypač kai konkurencija tarp tinklų didelė.

    Pastarosiomis dienomis didmeninės kainos Lenkijos perdirbimo sektoriuje kilo, todėl pardavėjams išaugo sąnaudos. Kartu pabrėžiama, kad skirtumas tarp 95 oktanų benzino ir dyzelino kainų pastaruoju metu akivaizdžiai sumažėjo, lyginant su pavasarį fiksuotais didesniais atotrūkiais.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Vairuotojams svarbiausia žinia – staigių šuolių artimiausiomis dienomis nesitikima, o kainų pokyčiai greičiausiai bus nedideli. Vis dėlto galutinę kainą konkrečioje degalinėje lems vietinė konkurencija, akcijos ir tinklų sprendimai, todėl skirtinguose miestuose skirtumai gali išlikti juntami.

    Ekspertai taip pat primena, kad degalų kainas trumpuoju laikotarpiu labiausiai veikia naftos rinkos dinamika, perdirbimo maržos ir logistikos kaštai. Dėl to prognozės gali greitai kisti, jei pasaulinėse rinkose pasirodo naujų signalų apie pasiūlos ar paklausos pokyčius.

  • Varšuvoje statomas NASK Kibernetinio saugumo centras: apie 84 mln. eurų skirs ES

    Varšuvoje pradedamas statyti NASK Kibernetinio saugumo centras, kuris sujungs dabar skirtingose vietose dirbančias kibernetinio saugumo komandas ir laboratorijas. NASK, dar žinomas kaip Mokslo ir akademinis kompiuterių tinklas, jau gavo statybos leidimą, o darbus planuojama pradėti šiais metais.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija pabrėžia, kad investicijos į kibernetinį saugumą tampa vienu svarbiausių valstybės prioritetų dėl augančio atakų masto ir jų sudėtingumo. Tikimasi, kad naujasis centras sustiprins prevenciją, leis greičiau suvaldyti incidentus ir plės mokymų apimtis viešajam bei privačiajam sektoriui.

    Kam reikalingas naujas centras?

    Planuojama, kad NASK Kibernetinio saugumo centras taps svarbia atrama CSIRT NASK komandai, kuri atsakinga už reagavimą į kibernetinius incidentus nacionaliniu mastu. Vienoje vietoje sutelktos kompetencijos turėtų palengvinti informacijos apsikeitimą, greitesnį tyrimų vykdymą ir praktinį institucijų bei verslo konsultavimą.

    Centre numatytos ne tik operacinės funkcijos, bet ir edukacinė kryptis: didelė dalis investicijų bus skirta specialistų rengimui, mokymams bei pratyboms. Tai aktualu ir savivaldybėms, ir kritinės infrastruktūros valdytojams, nes realiose atakose dažnai nukenčia ne vien technologijos, bet ir procesai bei darbuotojų įpročiai.

    „Kibernetinis saugumas yra absoliutus vyriausybės prioritetas. Šiandien įgyvendiname pažadus ir tęsiame NASK Kibernetinio saugumo centro projektą“, – sakė Lenkijos skaitmeninimo viceministras Pawelas Olszewskis.

    Kiek kainuos ir kas finansuos?

    Viešai skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 360 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Didžioji finansavimo dalis bus padengta Europos Sąjungos lėšomis, o likusi dalis – nacionalinio biudžeto pinigais.

    Pagal pateikiamus skaičiavimus, ES finansavimas sudaro apie 247,1 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 57 mln. eurų ir beveik 80 proc. pirminio biudžeto. Nacionalinis prisidėjimas siekia apie 62,9 mln. Lenkijos zlotų, arba apie 15 mln. eurų, tačiau projekto suma gali didėti, nes planuojama papildomų lėšų dalis.

    Ką veiks centras ir kada jis atsiras?

    Numatoma, kad pastatas bus keturių aukštų, o bendras naudingasis plotas sieks 7 701,24 kv. m. Statybas planuojama užbaigti iki 2029 metų pabaigos, o viduje veiks kelios specializuotos laboratorijos ir padaliniai.

    Tarp suplanuotų veiklų minimi nacionalinis duomenų atkūrimo centras, kibernetinių operacijų centras, mokymų bazė, taip pat laboratorijos, orientuotos į programinės įrangos pažeidžiamumų paiešką ir grėsmių analizę. Viena iš krypčių – automatizuotas klaidų paieškos testavimas, kai programos apkraunamos dideliu kiekiu nestandartinių įvesčių, siekiant aptikti spragas dar iki joms tampant realių atakų pagrindu.

    Taip pat akcentuojama duomenų atkūrimo po incidentų infrastruktūra, kuri svarbi ne tik pavieniams vartotojams, bet ir didelėms organizacijoms, turinčioms masyvius duomenų saugojimo sprendimus. Tokiais atvejais būtina ne tik ekspertizė, bet ir reali logistika, kad įranga būtų saugiai pristatyta tyrimams bei atkūrimui.

    Be technologinės dalies, Varšuvos miesto valdžia skelbia apie platesnį bendradarbiavimą su NASK, įskaitant saugumo auditų planus savivaldybės įmonėse. Tai turėtų padėti įvertinti pasirengimą incidentams, nustatyti silpnąsias vietas ir greičiau įdiegti praktines apsaugos priemones.